Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintaras Steponavičius Eugenijus Gentvilas Andrius Mazuronis Viktorija Čmilytė-Nielsen Eligijus Masiulis
Projekto XIIP-4291(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų miškų urėdija (-os) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Gabrielius Landsbergis Kęstutis Glaveckas
Projekto Nr. XIIP-4291(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos veikia
pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki 2019 m. gruodžio
kaip 70 000 hektarų miškų plotą. Nuo 2020 m sausio 1 d. miškų urėdijos miškų plotas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIP-4291 (4) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.“
straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“
12–31 dalis laikyti atitinkamai 13–32 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.
Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) Valstybinis miškų pareigūnas – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ir valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios įstaigos valstybės tarnautojai tarnautojas, ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys turintis įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1.
5 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas;“. 2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9) nustato miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. 3. Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 4 dalį: ,,4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:
1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Miškų urėdijos urėdija (urėdijos) atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.
Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninės ir mažmeninės prekybos būdu parduoda pagamintą miško produkciją, žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus dėl ilgalaikių (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmečio (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikių (iki trijų mėnesių trukmės) sutarčių sudarymo. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkoms skirtos medienos pardavimui gyventojams. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki
hektarų ir ne daugiau kaip 70 000 hektarų miškų ploto. Nuo 2020 m sausio 1 d. miškų urėdijos miškų plotas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityje srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos urėdija (urėdijos) bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistemai sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3.
specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį 25 tūkst. kubinių metrų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika
Projekto Nr. XIIP-4291 (4) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.“
straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai.“
12–31 dalis laikyti atitinkamai 13–32 dalimis. 5. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.
Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) Valstybinis miškų pareigūnas – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ir valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios įstaigos valstybės tarnautojai tarnautojas, ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys turintis įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1.
5 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (urėdijų) savininko teises ir pareigas;“. 2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9) nustato miškų urėdijai (urėdijoms) privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. 3. Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 4 dalį: ,,4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:
1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Miškų urėdijos urėdija (urėdijos) atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos urėdija (urėdijos).
Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninės ir mažmeninės prekybos būdu parduoda pagamintą miško produkciją, žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus dėl ilgalaikių (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmečio (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikių (iki trijų mėnesių trukmės) sutarčių sudarymo. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkoms skirtos medienos pardavimui gyventojams. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. miškų urėdijos dydį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 000 hektarų ir ne daugiau kaip 70 000 hektarų miškų ploto. Nuo 2020 m sausio 1 d. miškų urėdijos miškų plotas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityje srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių
nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos urėdija (urėdijos) bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. 2. Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistemai sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). 3.
specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį 25 tūkst. kubinių metrų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Valstybės kontrolės bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) ekspertų pateikiamos Lietuvos Respublikos valdomų įmonių veiklos efektyvinimo rekomendacijos. Jose pabrėžiama, kad tikslinga siekti geresnio urėdijų valdymo, geresnių finansinių urėdijų veiklos rezultatų bei reformuoti visą sistemą optimizuojant valdymo išlaidas. EPBO atstovai pastebi, kad Latvijoje, Estijoje, Suomijoje valstybinius miškus prižiūri ir administruoja viena valstybės valdoma įmonė. Galiojanti 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje reglamentuojamas Lietuvos Respublikoje veikiančių urėdijų skaičius, apriboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų galimybes siekti optimalesnio valstybinių miškų valdymo. Ši nuostata taip pat tiesiogiai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 8, 9, 10 dalims, kurios atitinkamai numato, kad savininkas turi teisę reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę. Projekto tikslas
skaičiaus taip sudarant galimybes optimalesniam valstybinių miškų valdymui. Projekto uždaviniai – siekiama užtikrinti, kad valstybinių miškų valdymas būtų lanksčiau reflamentuojamas didelį dėmesį skiriant valdymo efektyvumui, perteklinių administravimo funkcijų atsisakymui tuo sukuriant geresnę investicinę aplinką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Gintaras Steponavičius. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnis numato fiksuotą Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičių – 42 urėdijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus įstatymu. Tai leistų lanksčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„miškų valdymas“, „valstybės valdomos įmonės“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintaras Steponavičius Eugenijus Gentvilas Andrius Mazuronis Viktorija Čmilytė-Nielsen Eligijus Masiulis
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino Valstybės kontrolės bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) ekspertų pateikiamos Lietuvos Respublikos valdomų įmonių veiklos efektyvinimo rekomendacijos. Jose pabrėžiama, kad tikslinga siekti geresnio urėdijų valdymo, geresnių finansinių urėdijų veiklos rezultatų bei reformuoti visą sistemą optimizuojant valdymo išlaidas. EPBO atstovai pastebi, kad Latvijoje, Estijoje, Suomijoje valstybinius miškus prižiūri ir administruoja viena valstybės valdoma įmonė. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad miškų urėdija yra valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės įmonę nutarimu steigia Vyriausybė, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Galiojanti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje reglamentuojamas Lietuvos Respublikoje veikiančių urėdijų skaičius, apriboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų galimybes siekti optimalesnio valstybinių miškų valdymo. Ši nuostata taip pat tiesiogiai prieštarauja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 9, 10 ir 11 dalims, kurios atitinkamai numato, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę priimti sprendimus reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti valstybės įmonę.
Projekto tikslas
ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytus sprendimus. Projekto uždaviniai – siekiama užtikrinti, kad valstybinių miškų valdymas būtų lanksčiau reglamentuojamas, didelį dėmesį skiriant valdymo efektyvumui, perteklinių administravimo funkcijų atsisakymui, tuo sukuriant geresnę investicinę aplinką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnis numato fiksuotą Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičių – 42 urėdijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus įstatymu. Tai leistų lanksčiau Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį, įsteigiant vieną ar, prireikus, kelias miškų urėdijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „miškų urėdijos“, „valstybės valdomos įmonės“
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Gabrielius Landsbergis Kęstutis Glaveckas
2016-04-15 Nr. XIIP-4291 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
struktūrinės dalies numeruoti nereikia. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3874, kuriuo Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip, nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2015-2603 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4291 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4291 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2017-06-28 Nr. XIIP-4291(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (-os) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas” (pabraukta mūsų). Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto nuostatas valstybei nuosavybės teise priklausančius miškus Lietuvos Respublikoje patikėjimo teise galėtų valdyti, naudoti ir jais disponuoti tiek viena, tiek neapibrėžtas skaičius miškų urėdijų. Svarstytina, ar siekiant, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai, racionaliai bei siekiant visuomeninės naudos, keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatytas optimalus valstybinius miškus patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių (miškų urėdijų) skaičius. Antra, projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad miškų urėdija (-os) iš patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų pagamintą miško produkciją, taip pat nenukirstą mišką parduoda Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir galiojančiame įstatyme, atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėtoji pagaminta miško produkcija ir nenukirstas miškas yra valstybės nuosavybė.
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime ar aplinkos ministro įsakyme turi būti nustatyti valstybės turto – iš valstybinių miškų pagamintos miško produkcijos, nenukirsto miško pardavimo būdai ir kitos esminės tokio valstybės turto pardavimo sąlygos. Tuo tarpu Vyriausybės arba aplinkos ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Trečia, pagal projekto nuostatas visus valstybinius miškus Lietuvos Respublikoje patikėjimo teise gali valdyti viena miškų urėdija. Atkreipiame dėmesį, kad kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose miškų urėdijų veiklą, vartojama sąvoka ,,miškų urėdijos”. Atsižvelgiant į tai ir siekiant keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, turėtų būti peržiūrėti kiti keičiamo įstatymo straipsniai, kuriuose pastaroji sąvoka yra vartojama. Ketvirta, sąvoka ,,miškų urėdijos” vartojama Medžioklės įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme, Žemės įstatyme.
Siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, turėtų būti pateikti ir minėtų įstatymų pakeitimų įstatymo projektai, minėtą sąvoką atitinkamai patikslinant. Penkta, atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje gali veikti tik viena miškų urėdija, reikėtų peržiūrėti ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius miškų urėdijų veiklą, nuostatą ,,miškų urėdijos” pakeičiant nuostata ,,miškų urėdija (-os)”. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, pasiūlant Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms priimti įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-420), kuriuo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-28 Nr. S-2017-6481 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto nr. xiiip-4291(2) ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4291(2), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2017-07-11 Nr. XIIP-4291(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Iki
hektarų ir ne daugiau kaip 70 000 hektarų miškų ploto. Nuo 2020 m. sausio 1 d. miškų urėdijos miškų plotas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus vienai miškų urėdijai priskirtinas miškų plotas. Siekiant aiškumo, konkretūs priskyrimo kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Antra, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamų formuluočių „miškų urėdijos dydį turi sudaryti <...> miškų ploto“,
„miškų urėdijos miškų plotas nustatomas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad
miškų urėdijos patikėjimo teise valdo valstybinius miškus, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių - valstybinių ir (ar) privačių - miškų plotai turėtų „sudaryti“ miškų urėdijos dydį. Taip pat projekto nuostatos turėtų būti konstruojamos taip, kad būtų aišku, jog miškų urėdija patikėjimo teise valdo tam tikrą miškų plotą, o ne jos dydį sudaro tam tikras miškų plotas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto nuostatos savo pobūdžiu yra įstatymo taikymą nusakančios nuostatos.
Todėl, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reikėtų nustatyti konkrečius vienai miškų urėdijai priskirtinų miškų plotus bei tokio priskyrimo kriterijus, o nuostatas, nusakančias įstatymo taikymą (nuo kada įstatymo projekto nuostatos įsigalioja ir iki kada galioja ir pan.) formuluoti atskirame įstatymo straipsnyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekto nuostata „Iki 2019 m. gruodžio 31 d. miškų urėdijos dydį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 000 hektarų ir ne daugiau kaip 70 000 hektarų miškų ploto“ galiotų neapibrėžtą laikotarpį, ar tik iki 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma įgyvendinti tam tikras pertvarkas miškų valstybinio valdymo srityje (pavyzdžiui, panaikinti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos jos funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai). Taip pat įstatymo įgyvendinimui reikėtų pakeisti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, projekte atskirame straipsnyje nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įstatymą įgyvendinančias nuostatas. 3. Pagal projekto nuostatas visus valstybinius miškus Lietuvos Respublikoje patikėjimo teise gali valdyti viena miškų urėdija. Atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,miškų urėdijos” vartojama Medžioklės įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme, Žemės įstatyme. Siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, turėtų būti pateikti ir minėtų įstatymų pakeitimų įstatymo projektai, minėtą sąvoką atitinkamai patikslinant. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Nr. XIIP-4291 (2) 2017-07-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyrius: vedėjas Nerijus Kupstaitis, vyr. specialistė Giedrė Ričkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-281 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (-os) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas” (pabraukta mūsų). Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, pagal projekto nuostatas valstybei nuosavybės teise priklausančius miškus Lietuvos Respublikoje patikėjimo teise galėtų valdyti, naudoti ir jais disponuoti tiek viena, tiek neapibrėžtas skaičius miškų urėdijų.
Svarstytina, ar siekiant, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai, racionaliai bei siekiant visuomeninės naudos, keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatytas optimalus valstybinius miškus patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių (miškų urėdijų) skaičius. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetui pritarus Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui, kriterijai keičiamame įstatyme į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatytas optimalus valstybinius miškus patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių (miškų urėdijų) skaičius įrašomi. 1 Antra, projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad miškų urėdija (-os) iš patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų pagamintą miško produkciją, taip pat nenukirstą mišką parduoda Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir galiojančiame įstatyme, atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėtoji pagaminta miško produkcija ir nenukirstas miškas yra valstybės nuosavybė. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime ar aplinkos ministro įsakyme turi būti nustatyti valstybės turto – iš valstybinių miškų pagamintos miško produkcijos, nenukirsto miško pardavimo būdai ir kitos esminės tokio valstybės turto pardavimo sąlygos. Tuo tarpu Vyriausybės arba aplinkos ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Nepritarti Trečia, pagal projekto nuostatas visus valstybinius miškus Lietuvos Respublikoje patikėjimo teise gali valdyti viena miškų urėdija. Atkreipiame dėmesį, kad kituose keičiamo įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose miškų urėdijų veiklą, vartojama sąvoka ,,miškų urėdijos”. Atsižvelgiant į tai ir siekiant keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, turėtų būti peržiūrėti kiti keičiamo įstatymo straipsniai, kuriuose pastaroji sąvoka yra vartojama. Nepritarti Sąvoka
„miškų urėdijos“ nesikeičia. Ketvirta, sąvoka ,,miškų urėdijos” vartojama Medžioklės
įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme, Žemės įstatyme. Siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, turėtų būti pateikti ir minėtų įstatymų pakeitimų įstatymo projektai, minėtą sąvoką atitinkamai patikslinant. Nepritarti Sąvoka
„miškų urėdijos“ nesikeičia. Penkta, atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą
teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje gali veikti tik viena miškų urėdija, reikėtų peržiūrėti ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius miškų urėdijų veiklą, nuostatą ,,miškų urėdijos” pakeičiant nuostata ,,miškų urėdija (-os)”.
Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, pasiūlant Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms priimti įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Sąvoka
„miškų urėdijos“ nesikeičia. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
(reg. Nr. XIIIP-420), kuriuo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti Argumentai: Komitetas per svarstymą atmetė įstatymo projektą Nr. XIIIP-420. 3. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2017-06-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4291(2), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
J. Liesys G. Vaičekauskas V.
Vaičekauskas V. Čmilytė – Nielsen (2017-07-05)1 Argumentai: Siekiant pašalinti galimas interpretacijas ir prielaidas Lietuvoje palikti (steigti) tik vieną miškų urėdiją, siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projektą ir palikti Vyriausybei diskreciją pačiai nuspręsti dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdijosa (-os) veikia
pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetui pritarus Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui, projekte atsiranda ne tik „miškų urėdijos“, bet ir kriterijai į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatytas optimalus valstybinius miškus patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių (miškų urėdijų) skaičius atsiranda. 2. Seimo nariai S. Gentvilas P. Saudargas (2017-07-07)1 Argumentai:
Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad miškų urėdija yra valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Miškų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės įmonę nutarimu steigia Vyriausybė, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Galiojanti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje reglamentuojamas Lietuvos Respublikoje veikiančių urėdijų skaičius, apriboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos galimybes siekti optimalesnio valstybinių miškų valdymo. Ši nuostata taip pat tiesiogiai prieštarauja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 9, 10 ir 11 dalims, kurios atitinkamai numato, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę priimti sprendimus reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti valstybės įmonę. Siūloma nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus įstatymu, tuo pačiu ir atsisakyti pateiktame įstatymo projekte vienos konkrečios valstybės įmonės įvardijimo, ir palikti teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai tvarkyti valstybinių miškų ūkį ir nuspręsti dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdijosa
(-os) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. miškų urėdijos dydį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 000 hektarų ir ne daugiau kaip 70 000 hektarų miškų ploto.
Nuo 2020 m sausio 1 d. miškų urėdijos miškų plotas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)1 Projektu siūloma nustatyti, kad miškų urėdija (-os) valstybiniuose miškuose pagamintą miško produkciją, taip pat nenukirstą mišką parduoda Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad valstybiniuose miškuose pagaminta miško produkcija yra valstybės nuosavybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 128 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, svarbiausi valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatymu. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Konstitucijos nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ,,tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamame įstatyme nustatyti valstybės turto – iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško – pardavimo būdus ir kitas esmines šio valstybės turto pardavimo sąlygas. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį:
„1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (-os) veikia pagal Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.
Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 4. Seimo nariai
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija biudžetinės įstaigos veiklos klausimų sprendime apibrėžta to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, įskaitant ir teisę priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, todėl tikslinga keičiamame Miškų įstatyme atsisakyti Generalinės miškų urėdijos sąvokos ir jos vykdomų funkcijų įvardinimo. Tokiu būdu, Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija turėtų teisę esant poreikiui priimti sprendimą dėl šios įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį:
„4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos –
valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.“ Siekiant sudaryti sąlygas efektyviai ir koordinuotai įgyvendinti gamtotvarkos priemones miškuose, siūloma Miškų įstatyme apibrėžti gamtotvarkos priemonių sąvoką ir papildyti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo veikla. Pasiūlymas:
Papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32.
Gamtotvarkos priemonės miškuose – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei ir jų ilgalaikiam išlikimui užtikrinti.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 5. Seimo nariai
užtikrinti tolimesnę miškų plotų plėtrą, siūloma praplėsti miškų urėdijų vykdomos kompleksinės miškų ūkio veiklos sudėtį, įtraukiant į ją miškų įveisimo darbus. Taip pat siekiant užtikrinti sisteminį gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, siūloma į kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką įtraukti gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą,
atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 6. Seimo nariai
straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai
miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) Valstybinis miškų pareigūnas – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ir valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios įstaigos valstybės tarnautojai tarnautojas, ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys turintis įstatymų nustatytus įgaliojimus.
Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 7. Seimo nariai
Miškų įstatyme vartojamą miško kirtimo liekanų sąvoką. Pasiūlymas: Papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja 33 dalimi: „33. Miško kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 8. Seimo nariai
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos
urėdija (-os), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniais asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 9.
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti
nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms urėdijai (-oms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 10. Seimo nariai
straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos (-ų) savininko teises ir pareigas;“. 2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) nustato miškų urėdijai (-oms) privalomąsias miško įveisimo,
atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo normas;“. Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 11. Seimo nariai
netekusia galios Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį. „4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:
1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
sistemą;
išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.
Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 12. Seimo nariai K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)3
4 N Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Miškų urėdijos urėdija (-os) atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;
4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 13. Seimo nariai
galimybę gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą finansuoti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Tokiu būdu būtų užtikrinamas sisteminis šių priemonių vykdymas. Pasiūlymas:
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos srityje srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 14. Seimo nariai K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)6 N Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 15. Seimo nariai K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)7 N Siūloma atsisakyti Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir į apskaitą įtraukiama ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.). Ši nuostata praktiškai nėra netaikoma nuo 2003 metų, kai buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Įsteigus šį kadastrą buvo aiškiai įvardinta, kad jis apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Kitos paskirties žemė, nepaisant nuosavybės formos, nėra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas. Atsižvelgiant į tai, atliekant valstybinę miškų inventorizaciją nuo 2003 m. į apskaitą įtraukiama tik miško žemė. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas –
nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose.
Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 16. Seimo nariai
tarpusavyje suderinti Miškų įstatyme skirtingai naudojamas sąvokas (5 str., 7 str. 2 d., 18 str. 1 d.), siūloma tikslinti Miškų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir
palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos urėdija (-os) bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 17. Seimo nariai K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)8
2
lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistemai sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (-ų) lėšomis visose miško valdose.
Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 18. Seimo nariai
užtikrinti operatyvų stichinių nelaimių padarinių miškuose likvidavimą, siūloma numatyti, kad aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai savivaldybės mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau 25 tūkst. kubinių metrų. Toks reglamentavimas būtų tinkamas nepriklausomai nuo miškų urėdijų skaičiaus. Pasiūlymas:
nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį 25 tūkst. kubinių metrų.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 19. Seimo nariai K.Mažeika V.Vingrienė (2017-07-07)9 N Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 ir 8 punktuose numatyta, kad valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų apsaugos bei miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Atsižvelgiant į tai, pranešimai apie pastebėtus medžių ligų ir kenkėjų židinius turi būti teikiami Valstybinei miškų tarnybai. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės
aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti miškų urėdijoms bei valstybinių parkų direkcijoms Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė Seimo narių S.Gentvilo ir P.Saudargo pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4291 (3) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: „už“-6, „prieš“-4, „susilaikė“-0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291 (3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė