Lyginamasis variantas
2016
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Lietuvos mokslų akademija Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas iki nustatytos kadencijos pabaigos. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, kadencijai, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, kadencijai, – viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio
kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, kadencijai, – Visuomenės informavimo etikos asociacijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, kadencijai, – Lietuvos mokslų akademijos teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas
2016
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir Lietuvos Vyskupų konferencija. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas iki jų įgaliojimų pabaigos. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, įgaliojimams, – viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio
kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, įgaliojimams, – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, – Lietuvos Vyskupų konferencijos teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
Lyginamasis variantas
2016
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas iki jų įgaliojimų pabaigos. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, įgaliojimams, – viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio
kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, įgaliojimams, – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams. Projekto tikslas – tokias abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma
metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Galiojantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato, kad po vieną VTEK narį Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Priklausomai nuo rinkimų rezultatų gali taip susiklostyti, kad net keturi politikų siūlomi kandidatai bus susiję su viena politine partija ir visuomenei po to gali susidaryti įspūdis, kad kai kurie VTEK sprendimai bus palankūs tos partijos atstovams. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Lietuvos mokslų akademija. Projektu nustatomas ir įstatymo taikymas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai pareigas eis iki kadencijos pabaigos.
Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, kadencijai, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, kadencijai, – viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario,
kurio kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, kadencijai, – Visuomenės informavimo etikos asociacijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, kadencijai, – Lietuvos mokslų akademijos teikimu. Priėmus teikiamą projektą lauktinas pasitikėjimo VTEK autoritetu, jos sprendimų politiniu bešališkumu augimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamų pasekmių išvengiant politinės įtakos VTEK sprendimų priėmimui. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant korupciją valstybės tarnyboje. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinant projektą nereikės priimti papildomų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „komisija“, „tarnybinė etika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Jurgis Razma
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams. Projekto tikslas – tokias abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentė, susitikusi su naujai išrinktu Seimo pirmininku, taip pat kėlė VTEK depolitizavimo klausimą. Teikiamas naujas projekto variantas, kuriame iš dalies atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma
metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Galiojantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato, kad po vieną VTEK narį Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Juos tvirtina taip pat politinė institucija – Seimas. Priklausomai nuo rinkimų rezultatų gali taip susiklostyti, kad net keturi kandidatų teikėjai – politikai bus susiję su viena politine partija, kurios atstovai turi kandidatus tvirtinančią daugumą Seime. Ar tokiu atveju, jei VTEK nagrinės su ta partija susijusio valstybės tarnautojo ar politiko klausimą ir priims jam palankų sprendimą, visuomenei nekils abejonių dėl galimo šios komisijos narių šališkumo? 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūloma, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Vyskupų konferencija. Projektu nustatomas ir įstatymo taikymas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai pareigas eis iki jų įgaliojimų pabaigos. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, įgaliojimams, – viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, įgaliojimams, – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, – Lietuvos Vyskupų konferencijos teikimu. Priėmus teikiamą projektą lauktinas pasitikėjimo VTEK autoritetu, jos sprendimų politiniu bešališkumu augimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamų pasekmių išvengiant politinės įtakos VTEK sprendimų priėmimui. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant korupciją valstybės tarnyboje. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinant projektą nereikės priimti papildomų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „komisija“, „tarnybinė etika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Jurgis Razma
projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektas pakoreguotas atsižvelgus į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams. Projekto tikslas – tokias abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentė, susitikusi su naujai išrinktu Seimo pirmininku, taip pat kėlė VTEK depolitizavimo klausimą. Teikiamas naujas projekto variantas, kuriame iš dalies atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma
metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Galiojantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato, kad po vieną VTEK narį Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Juos tvirtina taip pat politinė institucija – Seimas. Priklausomai nuo rinkimų rezultatų gali taip susiklostyti, kad net keturi kandidatų teikėjai – politikai bus susiję su viena politine partija, kurios atstovai turi kandidatus tvirtinančią daugumą Seime. Ar tokiu atveju, jei VTEK nagrinės su ta partija susijusio valstybės tarnautojo ar politiko klausimą ir priims jam palankų sprendimą, visuomenei nekils abejonių dėl galimo šios komisijos narių šališkumo? 4.
rezultatų laukiama. Projektu siūloma, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Projektu nustatomas ir įstatymo taikymas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai pareigas eis iki jų įgaliojimų pabaigos. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, įgaliojimams, – viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, įgaliojimams, – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Priėmus teikiamą projektą lauktinas pasitikėjimo VTEK autoritetu, jos sprendimų politiniu bešališkumu augimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamų pasekmių išvengiant politinės įtakos VTEK sprendimų priėmimui. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos mažinant korupciją valstybės tarnyboje. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinant projektą nereikės priimti papildomų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „komisija“, „tarnybinė etika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Jurgis Razma
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-14 Nr. S-2016-2492 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-4266 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4266 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-04-15 Nr. XIIP–4266 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą.
Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl VTEK sprendimų politizavimo ir galimo subjektyvumo kurių nors asmenų atžvilgiu nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis “. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekto tikslas –<...> abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) keturiems naujiems subjektams: Lietuvos teisininkų draugijai, viešajai įstaigai „Trancparency international“, Lietuvos skyrius, Visuomenės informavimo etikos asociacijai ir Lietuvos mokslų akademijai. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinktos būtent šios organizacijos (dvi iš jų – asociacijos, viena – viešoji įstaiga ir viena – biudžetinė įstaiga). Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams.
Pavyzdžiui, nei Visuomenės informavimo etikos asociacijos, nei Lietuvos mokslų akademijos veikla nėra tiesiogiai susijusi su VTEK kompetencija, apibrėžta keičiamame įstatyme – vykdyti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį Visuomenės informavimo etikos asociacija siekia užtikrinti Visuomenės informavimo etikos kodekso, kuriuo savo veikloje turi vadovautis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai (o ne valstybės politikai ar kiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys), nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Lietuvos mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, veikianti pagal savo statutą (Mokslo ir studijų įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Šios biudžetinės įstaigos strateginiai tikslai, numatyti jos statute, patvirtintame 2011 m. gegužės 19 d. Seimo nutarimu Nr. XI-1397, yra: nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį; ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą; puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką. Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, dėl kokių motyvų pasirinktos būtent šios organizacijos. 3. Projekto 2 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas yra neišsamus ir ydingas (jis pavadintas „Įstatymo taikymas“, nors iš esmės jame įtvirtinamos baigiamosios nuostatos).
Jame siūloma nustatyti, kad „Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, kadencijai, naujas VTEK narys skiriamas Lietuvos teisininkų draugijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas, kadencijai, – viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Ministras Pirmininkas, kadencijai, – Visuomenės informavimo etikos asociacijos teikimu, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, kadencijai, – Lietuvos mokslų akademijos teikimu“. Atkreiptinas dėmesys, kad kadencijos pasibaigimas yra tik vienas iš keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytų VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindų. Todėl nėra aišku, kaip būtų sprendžiamas naujo VTEK nario skyrimo į pareigas klausimas, jei ankstesniojo įgaliojimai pasibaigtų ne dėl kadencijos laiko pabaigos, o kitais pagrindais – jam mirus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir t.t. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A.Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
2016-11-30 Nr. XIIP–4266(2) Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje kaip vienas subjektų, teikiančių kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) narius įvardijama Lietuvos Vyskupų konferencija. Pastaroji yra lotyniškųjų apeigų Bažnyčios Lietuvos vyskupų sambūris, įsteigtas siekiant drauge nagrinėti, svarstyti bei spręsti kylančius pastoracinius uždavinius ir tinkamai derinti bažnytinę veiklą (informacija iš Lietuvos Vyskupų konferencijos internetinės svetainės http://lvk.lcn.lt – mūsų pastaba). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog Konstitucijos
principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).
Sistemiškai aiškinant Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą normą, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, šio straipsnio 4 dalies normą, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, taip pat kitas Konstitucijos nuostatas, darytina išvada, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Tuo tarpu VTEK yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalanti būti neutrali pasaulėžiūros ir religijos požiūriu.
Todėl projekto 1 straipsnio nuostata, numatanti, kad „Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos „Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir Lietuvos Vyskupų konferencija“ ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos
pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl VTEK sprendimų politizavimo ir galimo subjektyvumo kurių nors asmenų atžvilgiu nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo).
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis “. 3. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekto tikslas –<...> abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) keturiems naujiems subjektams: Lietuvos teisininkų draugijai, viešajai įstaigai
„Transparency international“, Lietuvos skyriui, Specialiųjų tyrimų tarnybos
direktoriui ir Lietuvos Vyskupų konferencijai. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
2016-12-12 Nr. XIIP–4266(3) Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą.
Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl VTEK sprendimų politizavimo ir galimo subjektyvumo kurių nors asmenų atžvilgiu nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis “. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekto tikslas –<...> abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) keturiems naujiems subjektams: Lietuvos teisininkų draugijai, viešajai įstaigai
„Transparency international“, Lietuvos skyriui, Specialiųjų tyrimų tarnybos
direktoriui ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-30 Nr. S-2016-7565 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nr. x-1666 6 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIP-4266(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4266(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose pastabose išreikšta pozicija dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Lietuvos Vyskupų konferencija įvardijama kaip vienas subjektų, teikiančių kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius, prieštaravimo Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad naujame Projekto variante (2016 m. gruodžio 8 d. Nr. XIIP-4266(3)) anksčiau nurodytos nuostatos neliko, minėtos pastabos yra nebeaktualios. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto nuostatų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-12 Nr. S-2016-7888 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nr. x-1666 6 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIP-4266(3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4266(3) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
AR
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė; patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-301 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
vienas subjektų, teikiančių kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) narius įvardijama Lietuvos Vyskupų konferencija. Pastaroji yra lotyniškųjų apeigų Bažnyčios Lietuvos vyskupų sambūris, įsteigtas siekiant drauge nagrinėti, svarstyti bei spręsti kylančius pastoracinius uždavinius ir tinkamai derinti bažnytinę veiklą (informacija iš Lietuvos Vyskupų konferencijos internetinės svetainės http://lvk.lcn.lt – mūsų pastaba).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir
principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis). Sistemiškai aiškinant Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą normą, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, šio straipsnio 4 dalies normą, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, taip pat kitas Konstitucijos nuostatas, darytina išvada, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą.
Tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Tuo tarpu VTEK yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalanti būti neutrali pasaulėžiūros ir religijos požiūriu. Todėl projekto 1 straipsnio nuostata, numatanti, kad „Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, viešosios įstaigos
„Transparency international“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos
direktorius ir Lietuvos Vyskupų konferencija“ ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja
bažnyčios atskirumo principui. Pritarti
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 30 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –nėra, susilaikė –1 . 5.
5Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektO NR. Xiip-4266(3) 2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai: Virginijus Kanapinskas, Gražina Imbrasienė, Saulius Katuoka, Dalia Paulauskaitė; Prezidento kanceliarijos vidaus politikos grupės atstovė Agnė Jeruševičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-13 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl VTEK sprendimų politizavimo ir galimo subjektyvumo kurių nors asmenų atžvilgiu nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo).
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo
teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis “. Nepritarti Komiteto nuomone, teisinis reguliavimas turi būti toks, kad nekiltų net abejonių dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimamų sprendimų objektyvumo ar politinio neutralumo. Viena iš prielaidų tokioms abejonėms kilti – kandidatų į VTEK narius parinkimo tvarka, kai juos siūlo VTEK dažniausiai vertinami asmenys - politikai (Seimo frakcijos, ministrai, savivaldybių asociacijos nariai). Todėl neatmestina, kad gali būti siekiama paskirti atlaidžius ir neprincipingus VTEK narius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Projekto tikslas –<...> abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė
politikams (Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) keturiems naujiems subjektams: Lietuvos teisininkų draugijai, viešajai įstaigai
„Transparency international“, Lietuvos skyriui, Specialiųjų tyrimų tarnybos
direktoriui ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui.
Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams. Atsižvelgti
įstatymo projektą atmesti
Teisingumo ministerijos 2016-12-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4266(3) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-05 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-4266(3), nes komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. Pritarti
7Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas kartu svarstė ir pritarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3), kuriame analogiškos nuostatos reglamentuojamos kitaip, siūloma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4266(3) atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-131 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
1Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pakeitimo iniciatyvą paskatino viešose diskusijose reiškiamos abejonės, ar dabartinė VTEK narių skyrimo tvarka nesukuria prielaidų politizuotiems VTEK sprendimams“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl VTEK sprendimų politizavimo ir galimo subjektyvumo kurių nors asmenų atžvilgiu nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo).
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis “. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslas –<...> abejones išsklaidyti nustatant, kad dabartinė politikams (Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos savivaldybių asociacijos Prezidentui) priskirta VTEK narių siūlymo teisė būtų perduota nepolitinėms autoritetingoms organizacijoms“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) keturiems naujiems subjektams: Lietuvos teisininkų draugijai, viešajai įstaigai „Transparency international“, Lietuvos skyriui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams.
Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmest ir tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. Pažymėtina, kad numatomi įgaliojimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui nedera su iš Konstitucijos kylančiais įgaliojimais. Šia projekto nuostata Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimai išplečiami konstituciškai nepagrįstai, todėl nurodyta įstatymo nuostata, manytina, prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai – konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat yra pagrindo abejoti ar siūlomi subjektai- „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius-siūlyti kandidatus į VTEK yra tinkami ir ar tos institucijos yra konstituciškai pagrįstos, nes nurodytoms institucijoms (jų vadovams) norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šių institucijų paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė dar savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo. 3. Europos teisės departamentas prie LRV 2016-12-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4266(3) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
universitetas 2017-04-03 Atsakydami į Jūsų 2017 m. kovo 29 d. raštą, teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesoriaus dr. Vytauto Sinkevičiaus išvadą dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-475(2), XIIP-4266(3), XIIIP-67, XIIIP-488(2). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekte Nr.
XIII-4266(3) siūloma pakeisti 6 straipsnį, numatant kitus subjektus, kurie Seimui teikia VTEK narių kandidatūras. Nors įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kokie subjektai teikia komisijos narių kandidatūras, yra pagrindas abejoti, ar tokia teisė gali būti numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Manytina, kad projekte numatomi įgaliojimai nedera su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui iš Konstitucijos kylančiais įgaliojimais. Šia projekto nuostata Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimai išplečiami konstituciškai nepagrįstai, todėl nurodyta įstatymo nuostata, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai – konstituciniam teisinės valstybės principui. Šioje išvadoje nevertinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektų nuostatos, numatančios, kad Seimui kandidatus į šios komisijos narius turės teisę teikti, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, viešosios įstaigos „Transparency internacional“ Lietuvos skyrius, tačiau yra pagrindo abejoti, ar jos yra konstituciškai pagrįstos, nes nurodytoms institucijoms (jų vadovams) norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šių institucijų paskirčiai ir funkcijoms. Kandidatūras teikiančių institucijų įvairovė, mūsų nuomone, savaime negarantuoja komisijos sudėties kokybės, komisijos narių nepriklausomumo. Įstatymo pakeitimų ir papildymų projektuose numatyta subjektų įvairovė leidžia kelti klausimą, – kodėl būtent šiems subjektams įstatymas suteikia teisę teikti komisijos narių kandidatūras, pagal kokius parametrus buvo atrinkti būtent šie subjektai, kodėl tokia teisė nesuteikta kitiems, analogiškas funkcijas vykdantiems, subjektams ir kt.
Galima pasiūlyti pasvarstyti, ar nereikėtų nustatyti, pavyzdžiui, kad 3 komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, po vieną komisijos narį teikia Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas. Tai konstituciniai subjektai, atsakingi už valstybės valdymą ir dalyvaujantys vykdant valstybės valdymą, todėl būtent jiems įstatymu galėtų būti numatyta tokia teisė. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas
universiteto Teisės universitetas 2017-04-04 Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams: NR:XIIIP-475 (2); XIIP- 4266 (3); XIIIP-67;
Įvertinant tai, kad visuose tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo siūlomuose pakeitimuose iš principo siekiama didesnio abiejų tarnybų politinio nešališkumo, skaidrumo ir atvirumo visuomenei, tai yra sveikintinos iniciatyvos. Ypatingai pozityviai vertintini siūlymai apriboti galimybes tapti vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais politinių partijų nariams bei siūlymai viešai skelbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos balsavimo rezultatus ir konkrečių komisijos narių identifikavimą balsavimo procedūros metu. Išsiskyrė projekto autorių pozicijos dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių galimos sudėties.
Viena vertus, sveikintinos iniciatyvos jos nariais iš esmės siūlyti profesionalius teisininkus, kita vertus, turėtų būti išlaikytas tam tikras balansas ir bent du komisijos nariai turėtų būti visuomenės, visuomeninių (ne profesionalių teisinių) organizacijų atstovai. Manytina, kad į tokio pobūdžio komisijos sudėtį neturėtų įeiti tokios organizacijos, kaip ’’Specialioji tyrimų tarnyba“ atstovai dėl šios organizacijos darbo specifikos ir galimų jo s veiklos ribojimų. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
International“ Lietuvos skyrius 2017-03-303 <..> siunčiame Jums galutinį
"Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) sprendimą dėl
pateiktuose įstatymų projektuose siūlomų nuostatų dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarkos. Kaip jau buvome minėję, įvertinę situaciją nusprendėme, jog nematome, kaip TILS galėtų būti įvardinta Jūsų rengiamose pataisose. Esame pasirengę bendradarbiauti, jeigu nuspręsite, jog norėtumėte išgryninti kriterijus, pagal kuriuos į tokius procesus būtų galima įtraukti nevyriausybines organizacijas, taip pat - kriterijus, pagal kuriuos būtų galima matuoti VTEK ir panašių priežiūros institucijų veiklos sėkmę. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr.XIIP-4266(3), nes komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo
Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė