Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį. 6. Prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nagrinėjimą. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
taip:
„4. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga,
finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kurios lėšų šaltiniai yra:
1) šio straipsnio 5 dalyje nurodytos įmokos ir delspinigiai;
2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytos įmokos;
3) 10 procentų nuo už šio įstatymo pažeidimus Konkurencijos tarybos paskirtų ir praėjusiais kalendoriniais metais į valstybės biudžetą sumokėtų baudų ir jų palūkanų, bet ne daugiau kaip 10 procentų einamaisiais metais Konkurencijos tarybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
4) kitos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;
5) kitos teisėtai gautos lėšos .“
2Papildyti 17 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kurių metinės pardavimų pajamos paskutiniais praėjusiais ūkiniais metais viršijo dvidešimt milijonų eurų, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti metines įmokas. Vieno juridinio asmens metinė įmoka yra šeši tūkstančiai eurų. Įmokos turi būti sumokėtos iki einamųjų metų spalio 1 d. Asmenys už praleistą terminą mokėti šioje dalyje nurodytas įmokas privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą mokėti 0,05 procentų nuo nesumokėtos įmokos dydžio delspinigius už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti įmoką. “ 3.
Papildyti 17 straipsnį nauja 6 dalimi: „ 6. Asmenys, kurie teikia šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus pranešimus apie koncentraciją ar šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti įmokas už tokių pranešimų ir prašymų nagrinėjimą. Šių įmokų dydžius kasmet, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. nustato Konkurencijos taryba, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Įmokų dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. Nesumokėjus įmokos, atitinkamai pranešimas apie koncentraciją ar prašymas leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėjamas. “
4Papildyti 17 straipsnį nauja 7 dalimi:
„
nepanaudotų šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų įmokų suma perkeliama Konkurencijos tarybai į kitus biudžetinius metus ir naudojama jos vykdomoms programoms finansuoti. “
5Papildyti 17 straipsnį nauja 8 dalimi:
„
straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos lėšos gali būti naudojamos tik Konkurencijos tarybos vykdomoms funkcijoms, siekiant šio įstatymo 1 straipsnio
kitų Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų įstatymų laikymosi priežiūrą, finansuoti. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos Konkurencijos tarybos lėšos naudojamos tik šio ir kitų Konkurencijos tarybos priežiūrai priskirtų įstatymų laikymosi kultūros sklaidos, šių įstatymų pažeidimų prevencijos, jų laikymosi stebėsenos priemonėms ir jų pažeidimų nagrinėjimui, įskaitant šioms funkcijoms atlikti reikalingas technines ir organizacines priemones. “
17 straipsnio 5 dalį laikyti 9 dalimi. 5. 9. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas , jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 3 straipsnis.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d., išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Artūras Skardžius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį. 6. Prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui,
vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. 4. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kurios veiklos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos Konkurencijos tarybos pajamos. 5. Juridiniai asmenys, kurių pagal juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinių ataskaitų duomenis metinės pardavimo pajamos paskutiniais praėjusiais ūkiniais metais viršijo dvidešimt milijonų eurų, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti metines įmokas. Įmokos dydis visiems juridiniams asmenims yra vienodas ir neviršija šešių tūkstančių eurų.
Tikslų įmokos, kurią einamaisiais metais privalo sumokėti juridiniai asmenys, dydį Konkurencijos taryba nustato tokia tvarka:
1) Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, atsižvelgdama į savo atliekamas funkcijas ir tikslus įstatymų priežiūros srityje, nustato lėšų poreikį savo veiklai, kuri nėra finansuojama iš kitų tikslinių finansavimo šaltinių;
2) Konkurencijos taryba nustato juridinius asmenis, kuriems vadovaujantis šia dalimi tenka pareiga einamaisiais metais mokėti įmokas;
lėšų poreikį sudarančią sumą padalinus iš šios dalies 2 punkte nurodytų juridinių asmenų skaičiaus;
4) Konkurencijos taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. nutarimu patvirtina nustatytą tikslų einamųjų metų įmokos dydį ir apie jį informuoja juridinius asmenis, kurie turi pareigą einamaisiais metais mokėti įmokas;
5) įmokas juridiniai asmenys sumoka iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Asmenys už praleistą terminą mokėti šioje dalyje nurodytas įmokas privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą mokėti 0,05 procentų nuo nesumokėtos įmokos dydžio delspinigius už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti įmoką. 6. Asmenys, kurie teikia šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus pranešimus apie koncentraciją ar šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti įmokas už tokių pranešimų ir prašymų nagrinėjimą. Konkurencijos taryba kasmet, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d. nustato ir nutarimu patvirtina šių įmokų dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Įmokų dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.
Nesumokėjus įmokos, atitinkamai pranešimas apie koncentraciją ar prašymas leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėjamas. 7. Pagal šios straipsnio 5 ir 6 dalis gautas pajamas Konkurencijos taryba privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Pajamos, gautos pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Konkurencijos tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. 5. 8. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2016 m. spalio 1 d., išskyrus šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyto Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, kuri įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2016 m. spalio 1 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Artūras Skardžius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis
DĖL
2016 m. d. Nr. Vilnius
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. gruodžio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-10-26 „Konkurencijos laisvės apsauga“ (toliau – ataskaita) Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą rekomendaciją „įvertinti Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo galimybes, numatant papildomus finansavimo šaltinius“, bei atsižvelgus į Vyriausybės 2016 m. kovo 7 d. protokolo Nr. 14 nutarimą atskirai svarstyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos finansavimo iš ūkio subjektų įmokų klausimą. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius ir užtikrinti, kad Konkurencijos taryba turėtų pakankamai išteklių atlikti nepriklausomą priežiūrą didžiausią konkurencijos ribojimo riziką turinčiose rinkose. Valstybės kontrolė dar 2010 m. savo ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos biudžetas yra vienas mažiausių, lyginant su kitų šalių konkurencijos institucijų finansavimu. Pavyzdžiui, tokių šalių kaip Airija ir Belgija konkurencijos institucijų biudžetai yra keturis kartus didesni negu Lietuvoje. Dėl finansavimo trūkumo Konkurencijos tarybai trūksta reikalingos technikos ir programinės įrangos tyrimų įrodymams surinkti, nėra galimybių tinkamai viešinti konkurencijos kultūros, naudotis tyrimams atlikti reikalinga mokama informacija, pritraukti kvalifikuotų specialistų ir juos išlaikyti, kelti jų kvalifikaciją, dalyvauti svarbiuose konkurencijos institucijų tarptautiniuose posėdžiuose.
Nepriklausomo finansavimo šaltinio turėjimas ataskaitoje įvardijamas kaip vienas iš konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų nepriklausomumo užtikrinimo veiksnių. Konkurencijos tarybos biudžetas yra neproporcingai mažas lyginant ne tik su užsienio konkurencijos institucijų biudžetais, bet ir su Lietuvoje veikiančių giminingų rinkos priežiūrą vykdančių institucijų biudžetais. Pavyzdžiui, 2016 m. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) biudžetas yra apie 3,2 mln. Eur., Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) – 7,8 mln. Eur., o Konkurencijos tarybos – apie 1,6 mln. Eur. Be to, konkurencijos institucijų visapusiško nepriklausomumo svarbą yra pabrėžusi ir Europos Komisija. Jos 2014 m. komunikate „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ [1] yra nurodyta, kad pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių konkurencijos institucijoms užtikrinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad šios institucijos savo funkcijas konkurencijos priežiūros srityje atliktų nešališkai ir nepriklausomai. Be kitų prielaidų tokioms veiklos sąlygoms užtikrinti, Europos Komisija įvardina ir biudžetinės autonomijos konkurencijos institucijoms suteikimą. Konkurencijos tarybos veikla taikant Konkurencijos įstatymą, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintas konkurencijos taisykles yra susijusi su ūkio subjektų priežiūra, o didžiausią įtaką konkurencijos sąlygoms atitinkamose rinkose gali daryti didžiausi ūkio subjektai.
Tokie ūkio subjektai savo veiksmais gali lemti itin reikšmingus konkurencijos ribojimus ne tik tose rinkose, kuriose patys veikia, tačiau paveikti ir gretimas susijusias rinkas bei jose veikiančius ūkio subjektus bei reikšmingai pakenkti vartotojų gerovei. Tai lemia poreikį užtikrinti, kad Konkurencijos taryba turėtų pakankamas garantijas atlikti rinkų, kuriose veikia ar su kuriomis yra susiję didžiausi ūkio subjektai, stebėseną, esant pagrindui atlikti išsamius konkrečių ūkio subjektų veiksmų atitikties įstatymų reikalavimams tyrimus, ar imtis kitų priemonių nustatytoms ar potencialioms konkurencijos problemoms spręsti ar užkirsti joms kelią. Didžiausi ūkio subjektai lemia didesnę riziką, jog atitinkamose rinkose gali atsirasti konkurencijos ribojimų. Todėl svarbu užtikrinti, jog Konkurencijos taryba turėtų pakankamai išteklių, įskaitant technines ir kitas priemones, tyrimams, ypač dėl sudėtingų draudžiamų susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejų, bei koncentracijų (ypač sudėtingų) nagrinėjimui. Be to, Konkurencijos tarybos darbo patirtis, nagrinėjant įstatymų pažeidimų atvejus, rodo, kad dalis pažeidimų yra padaroma dėl to, kad ūkio ir viešojo administravimo subjektai nepakankamai supranta ar nežino Konkurencijos įstatymo ar kitų Konkurencijos tarybos priežiūrai priskirtų įstatymų reikalavimų, todėl turi būti skiriamas didelis dėmesys ir konkurencijos kultūros, informacijos apie įstatymų laikymąsi sklaidai.
Taigi efektyvi Konkurencijos tarybos veikla reikalauja reikšmingų Konkurencijos tarybos išteklių, kurių dabartinė finansavimo sistema neužtikrina, dėl ko yra reikšmingai ribojamos Konkurencijos tarybos galimybės vykdyti nuosekliai efektyvią įstatymų laikymosi priežiūrą ir kultūros sklaidą bei prevenciją. Siekiant sudaryti sąlygas efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai, Įstatymo projektu siūloma numatyti papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius, kurie apimtų didžiausių ūkio subjektų metines įmokas, taip pat ūkio subjektų įmokas už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti vykdyti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą bei dalį nuo ūkio subjektų sumokėtų baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Be to, Įstatymo projektu būtų įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija – būtų nustatyti aiškūs Konkurencijos tarybos finansavimo principai, jai skiriamų lėšų šaltiniai ir numatyti pagrindiniai jų naudojimo reikalavimai. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Konkurencijos taryba yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Konkurencijos tarybos metiniai valstybės biudžeto asignavimai 2016 m. sudaro apie 1,6 mln. Eur. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siekiama Konkurencijos įstatyme numatyti toliau nurodytus pagrindinius Konkurencijos tarybos veiklos finansavimo šaltinius ir šių lėšų panaudojimo principus. 1.
Konkurencijos tarybos atliekamą pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjamą Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pateikė siūlymą, kad papildomas Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinis galėtų būti rinkliavos už pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimą, kurios šiuo metu yra sumokamos į valstybės biudžetą. Vertinant šį siūlymą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas, kai dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos viršija Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas, vyksta iš esmės ūkio subjektų iniciatyva, nes koncentracijos yra tiesiogiai susijusios su jų verslo plėtra. Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti prašymai leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, taip pat yra susiję su ūkio subjektų siekiais atitinkamus veiksmus atlikti anksčiau, nei Konkurencijos taryba atliks visapusišką koncentracijos įtakos konkurencijai vertinimą. Taigi koncentracijų priežiūros srityje vykdomos Konkurencijos tarybos funkcijos, nors yra skirtos užtikrinti konkurencijos apsaugą, kad dėl koncentracijų nesusidarytų konkurenciją ribojančios rinkos sąlygos bei nebūtų pakenkta vartotojų interesams, vis dėlto atliekamos ūkio subjektų iniciatyva, nes būtent jie patys priima sprendimus vykdyti koncentraciją. Be to, koncentracijų vertinimas reikalauja sudėtingos atitinkamų rinkų analizės, kuriai atlikti Konkurencijos taryba paprastai turi surinkti daug ekonominio pobūdžio informacijos bei sudėtingo pobūdžio ekonominio ir teisinio situacijos vertinimo.
Toks Konkurencijos tarybos veiklos koncentracijų priežiūros srityje pobūdis lemia poreikį, kad ūkio subjektai, kurių iniciatyva Konkurencijos taryba atlieka koncentracijos vertinimą, padengtų Konkurencijos tarybos patiriamas sąnaudas nagrinėjant jų pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Todėl siūloma numatyti, kad ūkio subjektai atitinkamai mokėtų ne rinkliavas į valstybės biudžetą, o įmokas Konkurencijos tarybai, kadangi esamas valstybės rinkliavų reglamentavimas neužtikrina realių itin sudėtingo pobūdžio Konkurencijos tarybos darbo nagrinėjant tokius pranešimus ir prašymus sąnaudų padengimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Įstatymo projektu siūloma Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad ne tik už pranešimų apie koncentraciją, bet ir už prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą ūkio subjektai mokėtų įmokas Konkurencijos tarybai. Įmokų dydį nustatytų Konkurencijos taryba, įvertinusi koncentracijų nagrinėjimo sąnaudas, ir skelbtų savo interneto svetainėje. 2. Ūkio subjektų, kurių metinės pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršija 20 000 000 Eur., metinės 6 000 Eur. dydžio įmokos Konkurencijos tarybai Kuo didesni ūkio subjektai, tuo didesnę rinkos galią jie turi, tuo didesnė rizika kyla, kad jie gali riboti veiksmingą konkurenciją atitinkamose rinkose, o tuo pačiu ir padaryti didžiausią žalą vartotojų gerovei. Konkurencijos taryba yra daug kartų tyrusi itin didelių ūkio subjektų veiksmus, pavyzdžiui, didžiausių mažmeninės prekybos įmonių, bankų, naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų, pieno perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų, draudimo bendrovių ir kitų ūkio subjektų veiklą.
Taigi, didžiausi ūkio subjektai kelia didesnę riziką veiksmingai konkurencijai, o tuo pačiu ir vartotojų gerovei, todėl yra pagrįsta, jog Konkurencijos tarybos veikla būtų finansuojama didžiausių ūkio subjektų įmokomis Konkurencijos tarybai. Priežiūros institucijų finansavimo modelis, kai institucija gauna tam tikras ūkio subjektų įmokas yra taikomas Lietuvoje rinkos reguliavimą vykdančioms institucijoms – VKEKK, RRT ir Lietuvos bankui [2] . Be to, konkurencijos institucijų finansavimas ūkio subjektų įmokomis yra taikomas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Portugalijos konkurencijos institucija yra finansuojama iš reguliuojančių institucijų lėšų bei nustatyto dydžio įmokų, kurias jai sumoka ūkio subjektai [3] . Italijos konkurencijos institucija yra finansuojama tiesiogiai ir išimtinai vien tik iš ūkio subjektų, kurių pajamos viršija 50 mln. eurų, jai mokamų nustatyto procentinio dydžio įmokų, o Graikijos institucija gauna 1 proc. dydžio atskaitymus nuo įmonių pradinio akcijų kapitalo ir jo padidinimų [4] . Taigi, Įstatymo projekte siūlomas numatyti Konkurencijos tarybos finansavimo modelis nėra naujas Europos Sąjungoje, nes ir kitoms Europos Sąjungos konkurencijos institucijoms, siekiant jų nepriklausomumo, yra numatyta galimybė gauti įmokas tiesiogiai iš didelių ir atitinkamą galią rinkoje turinčių ūkio subjektų. Toks modelis, kaip minėta, taip pat taikomas ir Lietuvoje – rinkos reguliavimą vykdančios institucijos yra finansuojamos ūkio subjektų įmokomis.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Konkurencijos tarybos veikla būtų finansuojama ūkio subjektų, kurių metinės pajamos paskutiniais ūkiniais metais viršijo 20 000 000 Eur., metinėmis įmokomis, kurių dydis būtų 6 000 Eur. Remiantis 2014 m. duomenimis, ūkio subjektų, kurių pajamos viršijo
nuo apie 20 mln. Eur. iki 4,5 mlrd. Eur. Atitinkamai 6 000 Eur. metinė įmoka sudarytų tik nuo 0,02997 proc. iki 0,00013 proc. atskiro ūkio subjekto metinių pajamų. Be to, pareigą mokėti įmokas turėtų tik nedidelė dalis, t. y. tik patys didžiausi iš visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų, kurie bendrai kartu surenka daugiau nei pusę visų Lietuvos mastu ūkio subjektams tenkančių pardavimų pajamų. Pavyzdžiui, 2016 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje veikia apie 99 000 ūkio subjektų [5] , o 2014 m. duomenimis bendros Lietuvos ūkio subjektų pajamos iš pardavimų buvo apie 70 mlrd. Eur. [6] , tačiau iš jų net apie 37 mlrd. Eur. yra pajamos, kurias gavo apie 480 ūkio subjektų, t. y. tie ūkio subjektai, kurių pajamos viršijo 20 mln. Eur. ir kurie dėl to turėtų pareigą mokėti 6000 Eur. dydžio įmokas. Konkurencijos taryba iš viso iš ūkio subjektų įmokų gautų galimai iki 3 000 000 Eur. (2014 m. duomenimis – apie 2 900 000 Eur.). Taigi, Konkurencijos tarybai ūkio subjektų sumokėtų įmokų suma sudarytų nereikšmingą dalį tiek nuo bendrai visų Lietuvos ūkio subjektų pardavimo pajamų, tiek nuo kiekvieno iš jų individualių pajamų. Įvertinus tokį įmokos dydžio ir metinių pajamų santykį, nėra pagrindo manyti, kad įmoka sudarytų didelę papildomą finansinę naštą atskiriems ūkio subjektams.
Be to, tokiu būdu užtikrinus nepriklausomą Konkurencijos tarybos finansavimą, būtų užtikrinti ir ūkio subjektų lūkesčiai, susiję su efektyvesne konkurencijos priežiūra, kuri lemtų ir palankesnes ūkinės veiklos sąlygas, nes Konkurencijos taryba turėtų tinkamas galimybes tiek atlikti Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimus, tiek ir vykdyti šio įstatymo laikymosi kultūros sklaidą bei kitas prevencines priemones. Atsižvelgus į šias aplinkybes siūloma Įstatymo projektu Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad Konkurencijos tarybos lėšų šaltinis yra ūkio subjektų, kurių pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršijo
biudžetą ūkio subjektai turėtų sumokėti iki einamųjų metų spalio 1 d. Nesumokėjus įmokos būtų skaičiuojamos 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. 3. 10 proc. biudžeto pajamų iš ūkio subjektams skirtų baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus Konkurencijos tarybos praktika taikant Konkurencijos įstatymą bei kitus Konkurencijos tarybos priežiūrai pavestus įstatymus parodė, kad dalis pažeidimų yra padaroma dėl to, kad ūkio subjektai nevisiškai teisingai supranta įstatymuose nustatytus reikalavimus. Kita vertus, tokių pažeidimų, ypač Konkurencijos įstatymo, tyrimai reikalauja sudėtingų faktinės, teisinės ir ekonominės situacijos analizės, didelės apimties duomenų surinkimo ir vertinimo, atskirų specifinių sričių specialistų ir ekspertų pasitelkimo, specialios programinės ir techninės įrangos (pavyzdžiui, duomenų surinkimui iš įvairių elektroninių laikmenų, tokių duomenų apdorojimui, tvarkymui, saugojimui).
Tai lemia, kad egzistuoja poreikis Konkurencijos tarybai turėti pakankamus finansinius ir materialinius išteklius, būtinus įstatymų pažeidimų tyrimams bei šių pažeidimų prevencijai įgyvendinti. Kuo daugiau ir
(ar) sunkesnių pažeidimų padaroma, tuo daugiau išteklių reikia skirti pažeidimų tyrimui ir pažeidimų prevencijai. Mažėjant pažeidimų ir (ar) tuo atveju, jei nustatomi mažiau pavojingi pažeidimai, mažėja išteklių, reikalingų pažeidimų tyrimui ir prevencijai, poreikis. Atsižvelgus į tai, siūloma numatyti, kad dalis (10 proc.) nuo už Konkurencijos įstatymo pažeidimus sumokėtų baudų būtų skiriama Konkurencijos tarybai minėtoms priemonėms finansuoti. Toks Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinis niekaip negalėtų lemti didesnių baudų ūkio subjektams skyrimo, kadangi baudos dydžiui svarbios aplinkybės yra numatytos Konkurencijos įstatymo 37 straipsnyje ir jos yra susijusios tik su konkretaus pažeidimo aplinkybėmis. Be to, Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma numatyti, kad 10 proc. nuo lėšų, gautų iš už Konkurencijos įstatymo pažeidimus sumokėtų baudų, negalėtų viršyti
straipsnio 8 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad šios Konkurencijos tarybos lėšos negalėtų būti naudojamos darbuotojų skatinimui už nustatytus pažeidimus, nes jos galėtų būti naudojamos tik Konkurencijos tarybos priežiūrai priskirtų įstatymų laikymosi kultūros sklaidos, jų pažeidimų prevencijos, jų laikymosi stebėsenos priemonėms ir jų pažeidimų nagrinėjimui.
Apibendrinant išdėstytą, Įstatymo projektu siūlomi numatyti Konkurencijos tarybos finansavimo nepriklausomi šaltiniai sudarytų sąlygas Konkurencijos tarybai gauti pakankamą finansavimą, kuris leistų Konkurencijos tarybai efektyviau vykdyti Konkurencijos įstatymu ir kitais įstatymais priskirtas funkcijas. Be to, Konkurencijos taryba įgytų daugiau galimybių vykdyti konkurencijos kultūros sklaidos ir kitas prevencijos priemones, imtis sudėtingesnių rinkos tyrimų, siekdama identifikuoti galimus veiksmingos konkurencijos suvaržymus, o ne nagrinėti iš esmės tik jau galimai padarytus pažeidimus. Taigi, Konkurencijos taryba galėtų atlikti įvairesnę bei efektyvesnę su konkurencijos politikos vykdymu susijusią veiklą. Dėl to:
sudarytos geresnės galimybės sąžiningai ir veiksmingai konkuruoti rinkose, o vartotojams pasinaudoti tokios veiksmingos konkurencijos teikiama nauda;
kiti asmenys gautų daugiau žinių apie konkurencijos taisykles ir konkurencijos teikiamą naudą. Ūkio subjektai būtų skatinami nepažeidinėti Konkurencijos įstatymo, o vartotojai geriau suprastų konkurencijos teikiamą naudą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo įtaka ūkio subjektams paaiškinta aiškinamojo rašto 7 dalyje. 6.
situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymo projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Konkurencijos tarybos veiklą efektyvesne, stiprinant veiksmingos konkurencijos priežiūrą rinkose tai teigiamai paveiktų tiek verslo sąlygas, tiek ir jo plėtrą. Nustačius nepriklausomą finansavimą, atsirastų daugiau realių galimybių Konkurencijos tarybai atlikti Konkurencijos įstatymo ir kitų jos priežiūrai pavestų įstatymų pažeidimų prevenciją, tokiu būdu būtų didesnės galimybės ūkio subjektams susipažinti su įstatymų reikalavimais ir išvengti pažeidimų ateityje. Atsižvelgus į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, darytina išvada, kad net ir siūlomos numatyti ūkio subjektų metinės didžiausių ūkio subjektų įmokos, reikšmingai neapsunkintų jų veiklos sąlygų tiek dėl įmokų dydžio, tiek dėl to, kad jomis siekiama, be kita ko, pažeidimų prevencijos, kas padėtų ūkio subjektams išvengti galimų įstatymų pažeidimų tuo prisidedant prie palankios konkurencinės aplinkos sudarymo. Papildomos įmokos už ūkio subjektų prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą nustatymas taip pat neturės įtakos ūkio subjektų veiklos sąlygoms ir plėtrai, kadangi tokia įmoka būtų mokama tik tuomet, jei pats ūkio subjektas pageidautų tokios administracinės paslaugos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų įstatymų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Vyriausybės
dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, išbraukiant valstybės rinkliavą už pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimą. Taip pat reikės pakeisti Konkurencijos tarybos nuostatus, patvirtintus, Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatų patvirtinimo“, numatant papildomus Konkurencijos tarybos lėšų šaltinius. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūloma numatyti, kad nauja Konkurencijos tarybos finansavimo tvarka įsigaliotų nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
Papildomos valstybės biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui 2016 m. nebus reikalingos. Dėl siūlomo nustatyti Konkurencijos tarybos finansavimo modelio, vėlesniais metais papildomų lėšų iš kitų valstybės biudžeto lėšų šaltinių taip pat nereikėtų. Priešingai – kitų valstybės biudžeto lėšų šaltiniai, kurių sąskaita šiuo metu yra finansuojama Konkurencijos taryba, galėtų būti skiriami kitoms valstybės funkcijoms įgyvendinti, kadangi Konkurencijos tarybai pakaktų įstatymo projekto pagrindu gautų lėšų savo funkcijoms vykdyti. P rognozuojamos
4 dalies:
Eur. įmokos sudarytų apie 2 900 000 Eur.;
nurodytos įmokos už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti vykdyti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą sudarytų apie 100 tūkst. Eur.;
1/10 visų Konkurencijos tarybos lėšų, sudarytų daugiausiai apie 330 tūkst. Eur. Taigi, bendras Konkurencijos tarybos biudžetas 2017 m. būtų ne didesnis nei 3,3 mln. Eur. Atitinkamai šiuo metu Konkurencijos tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai (2016 m. apie 1,6 mln. Eur.) galėtų būti skirti kitoms valstybės reikmėms tenkinti. 13.
ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta, tačiau Valstybės kontrolė savo ataskaitoje buvo nurodžiusi, kad yra svarbu užtikrinti Konkurencijos tarybos nepriklausomumą, o viena iš nepriklausomumo užtikrinimo priemonių galėtų būti nepriklausomas finansavimas ir rekomendavo Vyriausybei įvertinti Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo galimybes, numatant papildomus finansavimo šaltinius. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Europos Komisija, kuri savo 2014 m. komunikate „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ nurodo, kad pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių konkurencijos institucijoms užtikrinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad šios institucijos savo funkcijas konkurencijos priežiūros srityje atliktų nešališkai ir nepriklausomai. Be kitų prielaidų tokioms veiklos sąlygoms užtikrinti, EK įvardina ir biudžetinės autonomijos konkurencijos institucijoms suteikimą [7] . 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „Konkurencijos taryba“,
„biudžetas“. 15. Kiti pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia: Seimo nariai Artūras Skardžius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis [1] Paskelbta Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/antitrust_enforcement_10_years_en.pdf [2] Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalis, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 211 straipsnio 1 dalis. [3] Portugalijos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis. Įstatymas paskelbtas Portugalijos konkurencijos institucijos interneto svetainėje adresu: http://www.concorrencia.pt/vEN/News_Events/Noticias/Documents/Lei19_2012_En.pdf [4] Europos Komisijos dokumentas „Konkurencijos institucijų vykdomos konkurencijos priežiūros stiprinimas: instituciniai ir procedūriniai aspektai“ papildantis 2014 m. komunikatą „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ 15 punktas. Dokumentas paskelbtas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/swd_2014_231_en.pdf [5] Lietuvos statistikos departamento informacija http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=8f6e7e35-5730-4eb5-ae12-4866a9aff401 [6] Lietuvos statistikos departamento informacija http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=8191bc2f-5959-4989-9e79-20c39062245b [7] Europos Komisijos 2014 m. komunikatas „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ (paskelbtas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/antitrust_enforcement_10_years_en.pdf ).
DĖL
2016 m. d. Nr. Vilnius
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. gruodžio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-10-26 „Konkurencijos laisvės apsauga“ (toliau – ataskaita) Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą rekomendaciją „įvertinti Konkurencijos tarybos finansavimo sistemos keitimo galimybes, numatant papildomus finansavimo šaltinius“, bei atsižvelgus į Vyriausybės 2016 m. kovo 7 d. protokolo Nr. 14 nutarimą atskirai svarstyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos finansavimo iš ūkio subjektų įmokų klausimą. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius ir užtikrinti, kad Konkurencijos taryba turėtų pakankamai išteklių atlikti nepriklausomą priežiūrą didžiausią konkurencijos ribojimo riziką turinčiose rinkose. Valstybės kontrolė dar 2010 m. savo ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos biudžetas yra vienas mažiausių, lyginant su kitų šalių konkurencijos institucijų finansavimu. Pavyzdžiui, tokių šalių kaip Airija ir Belgija konkurencijos institucijų biudžetai yra keturis kartus didesni negu Lietuvoje. Dėl finansavimo trūkumo Konkurencijos tarybai trūksta reikalingos technikos ir programinės įrangos tyrimų įrodymams surinkti, nėra galimybių tinkamai viešinti konkurencijos kultūros, naudotis tyrimams atlikti reikalinga mokama informacija, pritraukti kvalifikuotų specialistų ir juos išlaikyti, kelti jų kvalifikaciją, dalyvauti svarbiuose konkurencijos institucijų tarptautiniuose posėdžiuose.
Nepriklausomo finansavimo šaltinio turėjimas ataskaitoje įvardijamas kaip vienas iš konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų nepriklausomumo užtikrinimo veiksnių. Konkurencijos tarybos biudžetas yra neproporcingai mažas lyginant ne tik su užsienio konkurencijos institucijų biudžetais, bet ir su Lietuvoje veikiančių giminingų rinkos priežiūrą vykdančių institucijų biudžetais. Pavyzdžiui, 2016 m. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) biudžetas yra apie 3,2 mln. Eur., Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) – 7,8 mln. Eur., o Konkurencijos tarybos – apie 1,6 mln. Eur. Be to, konkurencijos institucijų visapusiško nepriklausomumo svarbą yra pabrėžusi ir Europos Komisija. Jos 2014 m. komunikate „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ [1] yra nurodyta, kad pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių konkurencijos institucijoms užtikrinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad šios institucijos savo funkcijas konkurencijos priežiūros srityje atliktų nešališkai ir nepriklausomai. Be kitų prielaidų tokioms veiklos sąlygoms užtikrinti, Europos Komisija įvardina ir biudžetinės autonomijos konkurencijos institucijoms suteikimą. Konkurencijos tarybos veikla taikant Konkurencijos įstatymą ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintas konkurencijos taisykles yra susijusi su ūkio subjektų priežiūra siekiant saugoti veiksmingą konkurenciją vartotojų gerovei.
Neigiamą įtaką didžiausiam vartotojų skaičiui gali daryti būtent didžiausių ūkio subjektų veiksmai atitinkamose rinkose, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai susijusiose su vartotojams teikiamomis prekėmis ar paslaugomis. Tokie ūkio subjektai savo veiksmais gali lemti itin reikšmingus konkurencijos ribojimus ne tik tose rinkose, kuriose patys veikia, tačiau paveikti ir gretimas susijusias rinkas bei jose veikiančius ūkio subjektus bei reikšmingai pakenkti itin plačiam vartotojų ratui. Tai lemia poreikį užtikrinti, kad Konkurencijos taryba turėtų pakankamas garantijas atlikti įvairių rinkų (ypač tų, kuriose veikia ar su kuriomis yra susiję didžiausi ūkio subjektai) stebėseną, esant pagrindui atlikti išsamius konkrečių ūkio subjektų veiksmų atitikties įstatymų reikalavimams tyrimus, ar imtis kitų priemonių nustatytoms ar potencialioms konkurencijos problemoms spręsti ar užkirsti joms kelią. Todėl svarbu užtikrinti, jog Konkurencijos taryba turėtų pakankamai išteklių, įskaitant technines ir kitas priemones, tyrimams, ypač dėl sudėtingų draudžiamų susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejų, bei koncentracijų (ypač sudėtingų) nagrinėjimui. Be to, Konkurencijos tarybos darbo patirtis, nagrinėjant įstatymų pažeidimų atvejus, rodo, kad dalis pažeidimų yra padaroma dėl to, kad ūkio ir viešojo administravimo subjektai nepakankamai supranta ar nežino Konkurencijos įstatymo ar kitų Konkurencijos tarybos priežiūrai priskirtų įstatymų reikalavimų, todėl turi būti skiriamas didelis dėmesys ir konkurencijos kultūros, informacijos apie įstatymų laikymąsi sklaidai.
Taigi efektyvi Konkurencijos tarybos veikla reikalauja reikšmingų Konkurencijos tarybos išteklių, kurių dabartinė finansavimo sistema neužtikrina, dėl ko yra reikšmingai ribojamos Konkurencijos tarybos galimybės vykdyti nuosekliai efektyvią įstatymų laikymosi priežiūrą ir kultūros sklaidą bei prevenciją. Siekiant sudaryti sąlygas efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai, Įstatymo projektu siūloma numatyti papildomus Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinius, kurie apimtų didžiausių ūkio subjektų metines įmokas, taip pat ūkio subjektų įmokas už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti vykdyti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą. Be to, Įstatymo projektu būtų įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija – būtų nustatyti aiškūs Konkurencijos tarybos finansavimo principai, jai skiriamų lėšų šaltiniai ir numatyti pagrindiniai jų naudojimo reikalavimai. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Konkurencijos taryba yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Konkurencijos tarybos metiniai valstybės biudžeto asignavimai 2016 m. sudaro apie 1,6 mln. Eur. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siekiama Konkurencijos įstatyme numatyti toliau nurodytus pagrindinius Konkurencijos tarybos veiklos finansavimo šaltinius ir šių lėšų panaudojimo principus. 1.
Konkurencijos tarybos atliekamą pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjamą Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pateikė siūlymą, kad papildomas Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinis galėtų būti mokėjimai už pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimą, kurie šiuo metu kaip rinkliavos yra sumokami į valstybės biudžetą. Vertinant šį siūlymą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas, kai dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos viršija Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribas, vyksta iš esmės ūkio subjektų iniciatyva, nes koncentracijos yra tiesiogiai susijusios su jų verslo plėtra. Be to, skirtingai nuo kitų viešojo administravimo paslaugų, už kurias mokamos rinkliavos (pavyzdžiui, prekybos alkoholiu licencijų išdavimas ir pan.), Konkurencijos tarybos atliekama koncentracijų priežiūra ir atitinkamai koncentracijos leidimų išdavimas, nėra tiesiogiai susiję su ūkio subjektų teise ar jos ribojimu apskritai vykdyti konkrečia ūkinę veiklą (pavyzdžiui, prekiauti alkoholiais gėrimais). Koncentracijos priežiūra yra susijusi tik su ūkio subjektų plėtra vykdant ūkinę veiklą, kad dėl jos nebūtų apribota konkurencija. Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo to, ar Konkurencijos taryba davė ar nedavė leidimo koncentracijai, ūkio subjektas toliau gali prekiauti alkoholiniais gėrimais. Konkurencijos tarybos atliekama koncentracijų priežiūra yra tiesiogiai ir išimtinai susijusi išimtinai tik su ūkio subjektų interesu plėsti savo ūkinę veiklą koncentracijos būdu. Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti prašymai leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, taip pat yra susiję su ūkio subjektų siekiais atitinkamus veiksmus atlikti anksčiau, nei Konkurencijos taryba atliks visapusišką koncentracijos įtakos konkurencijai vertinimą.
Taigi koncentracijų priežiūros srityje vykdomos Konkurencijos tarybos funkcijos, nors yra skirtos užtikrinti konkurencijos apsaugą, kad dėl koncentracijų nesusidarytų konkurenciją ribojančios rinkos sąlygos bei nebūtų pakenkta vartotojų interesams, vis dėlto atliekamos ūkio subjektų iniciatyva, nes būtent jie patys priima sprendimus vykdyti koncentraciją ir tokiu būdu plėsti savo ūkinę veiklą ne savarankiškos plėtros būdu, tačiau įgyjant kitų ūkio subjektų kontrolę. Be to, koncentracijų vertinimas reikalauja sudėtingos atitinkamų rinkų analizės, kuriai atlikti Konkurencijos taryba paprastai turi surinkti daug ekonominio pobūdžio informacijos bei sudėtingo pobūdžio ekonominio ir teisinio situacijos vertinimo. Toks Konkurencijos tarybos veiklos koncentracijų priežiūros srityje pobūdis lemia, kad ši veikla išsiskiria iš kitų administracinio pobūdžio paslaugų, už kurias mokamos rinkliavos ir kurios yra tiesiogiai susijusios su konkrečios ūkinės veiklos vykdymo galimybe. Kadangi koncentracijos vertinimo poreikis yra tiesiogiai susietas su ūkio subjektų apsisprendimu plėsti savo veiklą būtent tokiu būdu, kai perimama kitų ūkio subjektų kontrolė, tai pagrindžia poreikį, kad ūkio subjektai, kurių iniciatyva Konkurencijos taryba atlieka koncentracijos vertinimą, padengtų Konkurencijos tarybos patiriamas sąnaudas nagrinėjant jų pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus.
Todėl siūloma numatyti, kad ūkio subjektai atitinkamai mokėtų ne rinkliavas į valstybės biudžetą, o įmokas Konkurencijos tarybai, kadangi esamas valstybės rinkliavų reglamentavimas neužtikrina realių itin sudėtingo pobūdžio Konkurencijos tarybos darbo nagrinėjant tokius pranešimus ir prašymus sąnaudų padengimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Įstatymo projektu siūloma Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad ne tik už pranešimų apie koncentraciją, bet ir už prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą ūkio subjektai mokėtų įmokas Konkurencijos tarybai. Įmokų dydį nustatytų Konkurencijos taryba, įvertinusi koncentracijų nagrinėjimo sąnaudas, ir skelbtų savo interneto svetainėje. 2. Ūkio subjektų, kurių metinės pardavimo pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršija 20 mln. Eur., metinės įmokos Konkurencijos tarybai Kuo didesni ūkio subjektai, tuo didesnį ratą vartotojų jie savo veiksmais atitinkamose rinkose gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai paveikti. Taigi, didžiausių ūkio subjektų konkurenciją ribojanti veikla gali kelti grėsmę plačiausiam vartotojų ratui, todėl yra pagrįsta, jog Konkurencijos tarybos veikla būtų finansuojama didžiausių ūkio subjektų įmokomis Konkurencijos tarybai. Konkurencijos taryba pastaraisiais metais nagrinėjo įvairių didelių ūkio subjektų veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, pavyzdžiui, UAB „Maxima LT“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „G4S Lietuva“.
Priežiūros institucijų finansavimo modelis, kai institucija gauna tam tikras ūkio subjektų įmokas yra taikomas Lietuvoje rinkos reguliavimą vykdančioms institucijoms – VKEKK, RRT ir Lietuvos bankui [2] . Be to, konkurencijos institucijų finansavimas ūkio subjektų įmokomis yra taikomas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Portugalijos konkurencijos institucija yra finansuojama iš reguliuojančių institucijų lėšų bei nustatyto dydžio įmokų, kurias jai sumoka ūkio subjektai [3] . Italijos konkurencijos institucija yra finansuojama tiesiogiai ir išimtinai vien tik iš ūkio subjektų, kurių pajamos viršija 50 mln. eurų, jai mokamų nustatyto procentinio dydžio įmokų, o Graikijos institucija gauna 1 proc. dydžio atskaitymus nuo įmonių pradinio akcijų kapitalo ir jo padidinimų [4] . Taigi, Įstatymo projekte siūlomas numatyti Konkurencijos tarybos finansavimo modelis nėra naujas Europos Sąjungoje, nes ir kitoms Europos Sąjungos konkurencijos institucijoms, siekiant jų nepriklausomumo, yra numatyta galimybė gauti įmokas tiesiogiai iš didelių ir atitinkamą galią rinkoje turinčių ūkio subjektų. Toks modelis, kaip minėta, taip pat taikomas ir Lietuvoje – rinkos reguliavimą vykdančios institucijos yra finansuojamos ūkio subjektų įmokomis. Konkurencijos taryba yra daug kartų tyrusi itin didelių ūkio subjektų veiksmus, įskaitant, didžiausių mažmeninės prekybos įmonių, bankų, naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų, energetikos bendrovių ir kitų ūkio subjektų veiklą. Pavyzdžiui, Lietuvos ūkio subjektų, dėl kurių buvo atlikti tyrimai 2013-2015 m., vidutines pajamos sudarė:
Tyrimo rūšis Tirtų asmenų vid. pajamos 2013-2015 m. 1. Tyrimai dėl nepraneštos koncentracijos 108.751.700 2.
Tyrimai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi*
54.204.012
viešuosiuose pirkimuose 21.009.056 Bendras pajamų vidurkis 48.831.360 * iš skaičiavimų eliminuota didžiausia reikšmė ** iš skaičiavimų eliminuota didžiausia reikšmė Atsižvelgus į šiuos duomenis, matyti, kad, nors dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų buvo nagrinėti ir mažesni ūkio subjektai (jų pajamos daro įtaką nurodytiems vidurkiams), ūkio subjektų, kurių pajamos viršija 20 mln. Eur., veiksmų atitiktis Konkurencijos įstatymo (ir SESV) reikalavimams dažniau tampa Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų objektu. Dėl šios priežasties Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad pareigą mokėti metines įmokas už Konkurencijos įstatymo priežiūrą turėtų didžiausi Lietuvos ūkio subjektai (juridiniai asmenys), kurių pardavimo pajamos viršijo 20 mln. Eur. Siekiant teisinio tikrumo bei vengiant neproporcingos naštos verslui, Įstatymo projektu siūloma numatyti maksimalų įmokų dydį – ne didesnis kaip 6 000 Eur. Tikslų įmokos dydį kiekvienais metais nustatytų Konkurencijos taryba, remdamasi planuojamu savo funkcijoms įstatymų priežiūros srityje vykdyti reikalingu lėšų poreikiu. Šį poreikį sudarančių lėšų suma būtų padalinama iš juridinių asmenų, kurių pardavimo pajamos viršija 20 mln. Eur. skaičiaus. Remiantis 2014 m. duomenimis, ūkio subjektų, kurių pajamos viršijo
nuo apie 20 mln. Eur. iki 4,5 mlrd. Eur. Atitinkamai daugiausiai 6 000 Eur. siekianti metinė įmoka sudarytų tik nuo 0,02997 proc. iki 0,00013 proc. atskiro ūkio subjekto metinių pardavimo pajamų. Be to, pareigą mokėti įmokas turėtų tik nedidelė dalis, t. y. tik patys didžiausi iš visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų, kurie bendrai kartu surenka daugiau nei pusę visų Lietuvos mastu ūkio subjektams tenkančių pardavimų pajamų.
Pavyzdžiui, 2016 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje veikia apie 99 000 ūkio subjektų [5] , o 2014 m. duomenimis bendros Lietuvos ūkio subjektų pajamos iš pardavimų buvo apie 70 mlrd. Eur. [6] , tačiau iš jų net apie 37 mlrd. Eur. yra pajamos, kurias gavo apie 480 ūkio subjektų, t. y. tie ūkio subjektai, kurių pajamos viršijo 20 mln. Eur. ir kurie dėl to turėtų pareigą mokėti daugiausiai 6000 Eur. dydžio įmokas. Konkurencijos taryba iš viso iš ūkio subjektų įmokų gautų galimai iki 3 000 000 Eur. (2014 m. duomenimis – apie 2 900 000 Eur.). Taigi, Konkurencijos tarybai ūkio subjektų sumokėtų įmokų suma sudarytų nereikšmingą dalį tiek nuo bendrai visų Lietuvos ūkio subjektų pardavimo pajamų, tiek nuo kiekvieno iš jų individualių pajamų. Įvertinus tokį įmokos dydžio ir metinių pardavimo pajamų santykį, nėra pagrindo manyti, kad įmoka sudarytų didelę papildomą finansinę naštą atskiriems ūkio subjektams. Be to, tokiu būdu užtikrinus nepriklausomą Konkurencijos tarybos finansavimą, būtų užtikrinti ir ūkio subjektų lūkesčiai, susiję su efektyvesne konkurencijos priežiūra, kuri lemtų ir palankesnes ūkinės veiklos sąlygas, nes Konkurencijos taryba turėtų tinkamas galimybes tiek atlikti Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimus, tiek ir vykdyti šio įstatymo laikymosi kultūros sklaidą bei kitas prevencines priemones. Šią aplinkybę patvirtina ir Konkurencijos tarybos atliekamas jos veiklos teikiamos naudos vartotojams vertinimas [7] . Konkurencijos tarybos duomenimis, Konkurencijos tarybos veiklos tiesioginė ir netiesioginė nauda vartotojams 2013 – 2015 m. buvo virš 70 mln. Eur. (iš jų tiesioginė nauda viršija 12 mln. Eur.) [8] .
Eur.) [8] . Įvertinus šiuos duomenis Konkurencijos tarybos biudžeto kontekste, nustatyta, kad Konkurencijos tarybos 2013 – 2015 m. biudžeto ir vien tiesioginės naudos santykis yra 1:8 (vien 2015 m. – 1:9). Tai reiškia, kad Konkurencijos tarybos veiklai skirtas 1 Eur. davė 8 – 9 Eur. tiesioginės naudos. Taigi ūkio subjektų Konkurencijos tarybai mokamų metinių įmokų naudos teiktų ir patiems ūkio subjektams, jų vartotojams. Atsižvelgus į šias aplinkybes siūloma Įstatymo projektu Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad Konkurencijos tarybos lėšų šaltinis yra ūkio subjektų, kurių pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršijo
Konkurencijos tarybos biudžetą ūkio subjektai turėtų sumokėti iki einamųjų metų spalio 1 d. Nesumokėjus įmokos būtų skaičiuojamos 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. Apibendrinant išdėstytą, Įstatymo projektu siūlomi numatyti Konkurencijos tarybos finansavimo nepriklausomi šaltiniai sudarytų sąlygas Konkurencijos tarybai gauti pakankamą finansavimą, kuris leistų Konkurencijos tarybai efektyviau vykdyti Konkurencijos įstatymu ir kitais įstatymais priskirtas funkcijas. Be to, Konkurencijos taryba įgytų daugiau galimybių vykdyti konkurencijos kultūros sklaidos ir kitas prevencijos priemones, imtis sudėtingesnių rinkos tyrimų, siekdama identifikuoti galimus veiksmingos konkurencijos suvaržymus, o ne nagrinėti iš esmės tik jau galimai padarytus pažeidimus. Taigi, Konkurencijos taryba galėtų atlikti įvairesnę bei efektyvesnę su konkurencijos politikos vykdymu susijusią veiklą.
Dėl to:
subjektams būtų sudarytos geresnės galimybės sąžiningai ir veiksmingai konkuruoti rinkose, o vartotojams pasinaudoti tokios veiksmingos konkurencijos teikiama nauda;
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo įtaka ūkio subjektams paaiškinta aiškinamojo rašto 7 dalyje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymo projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Konkurencijos tarybos veiklą efektyvesne, stiprinant veiksmingos konkurencijos priežiūrą rinkose tai teigiamai paveiktų tiek verslo sąlygas, tiek ir jo plėtrą. Nustačius nepriklausomą finansavimą, atsirastų daugiau realių galimybių Konkurencijos tarybai atlikti Konkurencijos įstatymo ir kitų jos priežiūrai pavestų įstatymų pažeidimų prevenciją, tokiu būdu būtų didesnės galimybės ūkio subjektams susipažinti su įstatymų reikalavimais ir išvengti pažeidimų ateityje.
Atsižvelgus į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, darytina išvada, kad net ir siūlomos numatyti ūkio subjektų metinės didžiausių ūkio subjektų įmokos, reikšmingai neapsunkintų jų veiklos sąlygų tiek dėl įmokų dydžio, tiek dėl to, kad jomis siekiama, be kita ko, pažeidimų prevencijos, kas padėtų ūkio subjektams išvengti galimų įstatymų pažeidimų tuo prisidedant prie palankios konkurencinės aplinkos sudarymo. Papildomos įmokos už ūkio subjektų prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą nustatymas taip pat neturės įtakos ūkio subjektų veiklos sąlygoms ir plėtrai, kadangi tokia įmoka būtų mokama tik tuomet, jei pats ūkio subjektas pageidautų tokios administracinės paslaugos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Vyriausybės
dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, išbraukiant valstybės rinkliavą už pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimą. Taip pat reikės pakeisti Konkurencijos tarybos nuostatus, patvirtintus, Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatų patvirtinimo“, numatant papildomus Konkurencijos tarybos lėšų šaltinius. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūloma numatyti, kad nauja Konkurencijos tarybos finansavimo tvarka įsigaliotų nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Papildomos valstybės biudžeto lėšos įstatymo įgyvendinimui 2016 m. nebus reikalingos. Dėl siūlomo nustatyti Konkurencijos tarybos finansavimo modelio, vėlesniais metais papildomų lėšų iš kitų valstybės biudžeto lėšų šaltinių taip pat nereikėtų. Priešingai – kitų valstybės biudžeto lėšų šaltiniai, kurių sąskaita šiuo metu yra finansuojama Konkurencijos taryba, galėtų būti skiriami kitoms valstybės funkcijoms įgyvendinti, kadangi Konkurencijos tarybai pakaktų įstatymo projekto pagrindu gautų lėšų savo funkcijoms vykdyti.
P rognozuojamos 2017 m. lėšos iš įstatymų projektuose nurodytų Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio:
6 000 Eur. įmokos sudarytų apie 2 900 000 Eur.;
nurodytos įmokos už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti vykdyti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą sudarytų apie 100 tūkst. Eur. Taigi, bendras Konkurencijos tarybos biudžetas 2017 m. būtų ne didesnis nei 3 mln. Eur. Atitinkamai šiuo metu Konkurencijos tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai (2016 m. apie 1,6 mln. Eur.) galėtų būti skirti kitoms valstybės reikmėms tenkinti. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad juridiniai asmenys finansinių ataskaitų duomenis teikia VĮ „Registrų centras“, todėl duomenis apie asmenis, kurių pardavimo pajamos viršija 20 mln. Eur., Konkurencijos taryba turėtų gauti iš VĮ „Registrų centras“. Už tokio pobūdžio informacijos gavimą Konkurencijos tarybai tektų mokėti VĮ „Registrų centras“ duomenų tiekimo sutartyje nurodytą kainą. Preliminariu vertinimu tokių duomenų gavimo kaina galėtų siekti iki 1000 Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „Konkurencijos taryba“,
„biudžetas“. 15. Kiti pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia: Seimo nariai Artūras Skardžius Kęstutis Daukšys Remigijus Žemaitaitis [1] Paskelbta Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/antitrust_enforcement_10_years_en.pdf [2] Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalis, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 211 straipsnio 1 dalis. [3] Portugalijos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis. Įstatymas paskelbtas Portugalijos konkurencijos institucijos interneto svetainėje adresu: http://www.concorrencia.pt/vEN/News_Events/Noticias/Documents/Lei19_2012_En.pdf [4] Europos Komisijos dokumentas „Konkurencijos institucijų vykdomos konkurencijos priežiūros stiprinimas: instituciniai ir procedūriniai aspektai“ papildantis 2014 m. komunikatą „Dešimt metų konkurencijos teisės įgyvendinimo pagal Reglamentą 1/2003: pasiekimai ir ateities perspektyvos“ 15 punktas. Dokumentas paskelbtas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/swd_2014_231_en.pdf [5] Lietuvos statistikos departamento informacija http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=8f6e7e35-5730-4eb5-ae12-4866a9aff401 [6] Lietuvos statistikos departamento informacija http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=8191bc2f-5959-4989-9e79-20c39062245b [7] Atliekant naudos skaičiavimus vadovaujamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis Guide for helping competition authorities assess the expected impact of their activities , kurios yra skelbiamos organizacijos interneto svetainėje adresu http://www.oecd.org/competition/guide-impact-assessment-competition-activities.htm .
Išsamesnė informacija apie Konkurencijos tarybos atliekamą naudos skaičiavimą skelbiama Konkurencijos tarybos interneto svetainėje adresu http://kt.gov.lt/index.php?show=nauda [8] Konkurencijos tarybos informacija http://kt.gov.lt/veikla/nauda_2013-2015.pdf
2016-04-14 Nr. XIIP-4262 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalį siekiama papildyti 3 punktu ir nustatyti, kad vienas iš Konkurencijos tarybos lėšų šaltinių yra 10 procentų dydis nuo už Konkurencijos įstatymo pažeidimus Konkurencijos tarybos paskirtų ir praėjusiais kalendoriniais metais į valstybės biudžetą sumokėtų baudų ir jų palūkanų, bet ne daugiau kaip 10 procentų einamaisiais metais Konkurencijos tarybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šios nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos valstybės biudžeto konstitucinės doktrinos. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomas fiksuotas Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinis iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konkurencijos taryba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o šio straipsnio 6 dalyje dėstant 17 straipsnio 9 dalies nuostatas siūloma nustatyti, kad Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas galima manyti, kad Konkurencijos tarybai vis dėlto bus skiriami valstybės biudžeto asignavimai, numatyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, tačiau pagal siūlomas 17 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas ūkio subjektai turėtų įmokėti įmokas į Konkurencijos tarybos sąskaitą, o gautos lėšos būtų naudojamos 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtas 17 straipsnio
taikomas, jeigu Konkurencijos įstatyme nenustatyta kitaip, neaišku, ar pritarus teikiamam projektui turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti paskirstomos tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte remiamasi kitų priežiūros institucijų finansavimo modeliais, kai institucijos (VKEKK, RRT ir Lietuvos bankas) gauna tam tikras ūkio subjektų įmokas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas skiriasi nuo nustatyto galiojančiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos šios komisijos pajamos, o to paties straipsnio 16 dalies 5 punkte,- kad komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, 16 dalies 6 punkte,- kad komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų, o pagal konstitucinę valstybės biudžeto sampratą biudžetiniams metams planuojamos valstybės pajamos ir išlaidos turi būti numatytos įstatymu patvirtintame valstybės biudžete (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tobulinti projektą. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi papildant keičiamą įstatymo
metinės pardavimų pajamos paskutiniais praėjusiais ūkiniais metais viršijo dvidešimt milijonų eurų, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti šešių tūkstančių eurų metines įmokas. Teikiamos projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad aprobuotas terminas, apibrėžiantis ekonominės naudos padidėjimą per ataskaitinį laikotarpį dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, dėl kurio padidėja įmonės turtas arba sumažėja įsipareigojimų ir dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus, yra ne „pardavimų pajamos“, bet „pardavimo pajamos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, ūkio subjektai turi pareigą pateikti Konkurencijos tarybai metinių finansinių ataskaitų rinkinius tik pranešimų apie koncentracijas atvejais. Iš teikiamo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiomis priemonėmis, kuomet ūkio subjektai neturės pareigos teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinių, Konkurencijos taryba užtikrins tinkamos ir teisingos informacijos gavimą apie ūkio subjektus, kurių pardavimo pajamos paskutiniais praėjusiais ūkiniais metais viršijo dvidešimt milijonų eurų ir tinkamą metinių įmokų administravimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4. Projekto 1 straipsniu pripažįstant netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir 2 straipsnio 3 dalimi papildant keičiamą įstatymo 17 straipsnį nauja 6 dalimi siekiama nustatyti, kad ūkio subjektai vietoje valstybės rinkliavos už pranešimo apie koncentraciją pateikimą ir nagrinėjimą moka įmokas Konkurencijos tarybai už Konkurencijos tarybos atliekamą pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjamą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimo savo turiniu iš esmės atitinka buvusį. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kuomet privaloma įmoka už valstybės įstaigos teikiamas paslaugas, kuri iš esmės atitinka valstybės rinkliavos apibrėžimą, mokama tiesiogiai šias paslaugas teikiančiai įstaigai, neprieštarautų Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatoms. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad
„įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija, <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo 17 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija. 7.2. projekto 3 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, reikėtų įrašyti žodžius ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-14 Nr. S-2016-2492 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP4262 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4262, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. balandžio 14 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-06-02 Nr. S-2016-3928 DĖL lietuvos respublikos Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4262(2) Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII‑1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4262(2) informuoja, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-06-03 Nr. XIIP-4262(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 17 straipsnį nauja redakcija reikia nurodyti straipsnį ir jo pavadinimą: „17 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba“. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 dalyje siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, kurių pagal juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinių ataskaitų duomenis, metinės pardavimo pajamos paskutiniais praėjusiais ūkiniais metais viršijo dvidešimt milijonų eurų, privalo į Konkurencijos tarybos sąskaitą sumokėti metines įmokas. Iš teikiamo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų taikoma ši nuostata juridiniams asmenims, nevykdantiems pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui, arba netinkamai jas vykdantiems. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio
„įstatymų laikymosi priežiūros“. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio
6 dalyje siūloma nustatyti, kad nesumokėjus šioje dalyje nurodytos įmokos, pranešimas apie koncentraciją ar prašymas leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinama projekto nuostata yra susijusi su galiojančio įstatymo kai kuriomis nuostatomis.
Taip galiojančio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Galiojančio įstatymo to paties straipsnio
atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. Reikalavimai pranešimui apie koncentraciją yra nustatyti galiojančio įstatymo 9 straipsnio
straipsnyje nurodytą įmoką iki pranešimo pateikimo. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą, ir šią nuostatą galima būtų laikyti reikalavimu pranešimui apie koncentraciją, tačiau projekto 1 straipsniu siūloma ją pripažinti netekusia galios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja 2016 m. spalio 1 d.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis projekto 2 straipsnyje dėstomo 17 straipsnio
Konkurencijos taryba nutarimu privalėtų nustatyti tikslų einamųjų metų įmokos dydį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija, <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
asmenų registro tvarkytojas“ rašytinas iš didžiosios raidės;
kartą minint Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą siūlytina įvesti trumpinį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]