Lyginamasis variantas
NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE įstatymo Nr. XI-14256 straipsnio pakeitimo
2016
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 6 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens apsaugos
užtikrinimo priemonių taikymas
pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas per 48 val. kreipiasi su prašymu į teismą dėl 5 str. 1 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo, kai reikia tikslinti aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2. Procesiniams veiksmams taikomas pagreitintas procesas, kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, prokuroras per 48 val. kreipiasi į teismą pagreitinto proceso tvarka, jeigu aplinkybės yra aiškios arba dėl kardomosios priemonės ar specialių apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo įtariamajam.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE įstatymo Nr. XI-14256 straipsnio pakeitimo
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projektų rengimą paskatino iš pokalbių su policijos pareigūnais gauta informacija, Valstybinio audito 2015 m. gegužės 15 d. atlikto audito „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimas“ išvados, taip pat Generalinės prokuratūros 2015 08 31 atliktas apibendrinimas apie neefektyvų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (ASAAĮ) veikimą norint realiai apsaugoti nukentėjusiuosius ir užtikrinti, kad smurtautojas negalėtų daryti poveikio iki teismas išnagrinės smurtavimo bylą. Teismų praktika šiai dienai yra tokia, kad esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo atsisakoma specialių apsaugos priemonių skyrimo motyvuojant tuo, kad prokuroras neskyrė įtariamajam kardomosios priemonės gyventi atskirai. Todėl šiai dienai įstatymo nuostatos, kuriomis įpareigojama policijos pareigūnus kreiptis į teismą dėl specialių apsaugos priemonių, neveikia. Minėtoje audito ataskaitoje pažymima, kad policijai pavesta imtis priemonių užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugą. 2012–2014 m. buvo užregistruota beveik 70 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Jų kasmet daugėja. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, smurtą patyrusio asmens apsauga gali būti užtikrinta iki 48 val., laikinai sulaikius įtariamąjį, o pradėjus ikiteisminį tyrimą /teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą – įstatymų nustatyta tvarka skiriant įtariamajam /nuteistajam kardomąsias ar smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones. Auditas nustatė, kad ne visada užtikrinama smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apsauga – kas dešimtas nukentėjusysis pakartotinai patiria smurtą.
Įstatymu nereglamentuota, kas turi pateikti teismui prašymą skirti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones (t. y. prokurorai ir
(ar) ikiteisminio tyrimo pareigūnai), formuojasi nevienoda teismų praktika, todėl ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti 2014 m. II pusmetį, teismams nebuvo pateikta prašymų jas skirti. Beveik pusėje (43 proc.) išanalizuotų ikiteisminių tyrimų (pradėtų 2014 m. II pusmetį) įtariamiesiems nebuvo paskirta nė viena iš galimų apsaugos užtikrinimo priemonių, iš jų 11 proc. nukentėjusieji pakartotinai patyrė smurtą (vykstant tyrimui). Projekto rengėjas – Seimo narys Jurgis Razma, pirminiai siūlytojai – policijos pareigūnai. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – panaikinti galiojančio ASAAĮ neaiškumus ir neapibrėžtumus ir užtikrinti realią nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų apsaugą nuo smurtavusių asmenų poveikio ar pakartotinio smurto galimybės. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas. Įstatyme taip pat nustatyta, kad procesiniams veiksmams taikomas pagreitintas procesas, kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme.
Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato, kad teismas prokuroro prašymu gali paskirti kardomąją priemonę: suėmimą, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui ar 3) darys naujus nusikaltimus; įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Specialiųjų priemonių skyrimo pagrindas, skirtingai nei minėtų kardomųjų priemonių, nesiejamas su galimo pakartotinio smurto ar kito neteisėto poveikio nukentėjusiajam rizikos laipsniu. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą teismai specialiąsias priemones turi paskirti visada, kai įtariamajam neskiriamas suėmimas ar įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Taip pat įstatymas nereglamentuoja, kas turi pateikti teismui prašymą skirti specialiąsias priemones, todėl teisėjams, kurie, vadovaujantis įstatymu, sprendžia specialiųjų priemonių skyrimo klausimus, kyla neaiškumų. Tai iliustruoja šie pavyzdžiai:
miesto apylinkės teismui pateikė prašymą skirti įtariamajam specialiąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-02 nutartimi tyrėjo prašymą atmetė, motyvuodamas, kad tik prokurorai, o ne policijos pareigūnai, turi įgaliojimus pateikti teismui prašymą skirti specialiąsias priemones. 2. Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą skirti įtariamajam specialiąsias priemones.
Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-03 nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas, kad jis buvo paduotas nesilaikant nustatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad prašymas galėjo būti paduotas tik tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų patenkinti prokuroro prašymą skirti smurtautojui kardomąją priemonę
pateikti prokurorai kartu su prašymu skirti įtariamajam kardomąją priemonę. Analizuota, ar minėtais atvejais prokurorai pateikia teismams prašymus skirti specialiąsias priemones.
Nustatyta, kad atliekant 4 (iš 103) ikiteisminius tyrimus (išanalizuotus) prokurorai pateikė teismui prašymus skirti įtariamiesiems kardomąsias priemones – suėmimą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo; jie buvo patenkinti. Vienu atveju iš jų prokuroras, kaip numatyta Generalinės prokuratūros rašte, kreipdamasis į teismą paprašė skirti ir specialiąsias priemones, jeigu būtų priimtas sprendimas neskirti kardomosios priemonės. 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, reglamentuojantį specialiąsias priemones, siekta didinti nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje saugumą, tačiau minėtos priemonės beveik neskiriamos, todėl ne visi nukentėjusieji po smurto įvykio jaučiasi saugūs. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir per 48 val. kreipiasi su prašymu į teismą dėl 5 str. 1 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo, kai reikia tikslinti aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, prokuroras per
aiškios arba dėl kardomosios priemonės ar specialių apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo įtariamajam. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Lauktinos teigiamos pasekmės saugiau jaučiantis nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. 6.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas priėmimas turės teigiamą įtaką gerinant kriminogeninę situaciją, nes sumažės pakartotinio smurto galimybė, o korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo narys: Jurgis Razma
2016-04-11 Nr. XIIP-4250 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
jo lyginamojo varianto tekstai nesutampa. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje projekto lyginamojo varianto žodžių „nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir“ nėra projekto tekste. Projekto tekste rašoma „esant aplinkybių tikslinimui iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, o projekto lyginamojo varianto tekste – „kai reikia tikslinti aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Be to, projekto frazė „esant aplinkybių tikslinimui“ yra neaiški. 2. Pagal projektą iš galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dingsta policijos pareigūno, užfiksavusio smurto artimoje aplinkoje įvykį, teisė pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pagal projektą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nelieka frazės „ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas“. Pažymėtina, kad būtinas prokuroro reikalavimas yra numatytas daugelyje Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse tikslintina, per 48 valandas nuo kokio įvykio policijos pareigūnas kreipiasi su prašymu į teismą, o prokuroras kreipiasi į teismą. 4. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse detalizuotina, kokias aplinkybes reikia tikslinti (1 dalyje) ir kokios aplinkybės yra aiškios (2 dalyje). Galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje tokios aplinkybės yra įvardytos kaip „panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės“. 5.
5Nėra aišku,
kodėl projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra (nepilnai) atkartojama BPK 426 straipsnio 1 dalies formuluotė „jeigu (...) aplinkybės yra aiškios“, tačiau nėra atkartojama formuluotė „o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme“. Pažymėtina, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra atkartojamos abi minėtos BPK 426 straipsnio 1 dalies formuluotės. 6. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras kreipiasi į teismą pagreitinto proceso tvarka per 48 valandas. Tačiau pažymėtina, kad ši nuostata nedera su BPK 426 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos. 7. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje minimos specialios apsaugos užtikrinimo priemonės. Tačiau pažymėtina, kad žodis „specialių“ yra perteklinis, palyginus su keičiamo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pavadinimais ir 5 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa. 8. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje minimos (šio įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytos priemonės, o 2 dalyje, minint tas pačias priemones, jos jau vadinamos (specialiomis) apsaugos užtikrinimo priemonėmis. 9. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje prieš skaičių „5“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 10. Projekte nevartotinos santrumpos „val.“ ir „str.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-04-08 Nr. S-2016-2333 dėl LIETUVOS
PROJEKTo NR. XIIP‑4250 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-2016-2333 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI‑1425 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4250, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
Kuodytė, Ričardas Sargūnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis Respublikos Prezidentės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos vyriausioji specialistė Daiva Junevičienė ir Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė; Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alina Jakavonienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė, Policijos departamento atstovai Artūras Bajorinas ir Eglė Maziliauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė Rūta Rutkauskaitė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:61
tekstai nesutampa. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje projekto lyginamojo varianto žodžių „nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir“ nėra projekto tekste.
Projekto tekste rašoma „esant aplinkybių tikslinimui iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, o projekto lyginamojo varianto tekste – „kai reikia tikslinti aplinkybes iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Be to, projekto frazė „esant aplinkybių tikslinimui“ yra neaiški. Pritari61
redakcijos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies dingsta policijos pareigūno, užfiksavusio smurto artimoje aplinkoje įvykį, teisė pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pagal projektą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nelieka frazės „ir informuoja prokurorą, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas“. Pažymėtina, kad būtinas prokuroro reikalavimas yra numatytas daugelyje Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 straipsnyje. Pritarti6
pareigūnas kreipiasi su prašymu į teismą, o prokuroras kreipiasi į teismą. Pritarti
kokios aplinkybės yra aiškios (2 dalyje). Galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje tokios aplinkybės yra įvardytos kaip „panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės“. Pritarti62
įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra (nepilnai) atkartojama BPK 426 straipsnio
formuluotė „o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme“. Pažymėtina, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra atkartojamos abi minėtos BPK 426 straipsnio 1 dalies formuluotės. Pritarti62 6.
62
tvarka per 48 valandas. Tačiau pažymėtina, kad ši nuostata nedera su BPK 426 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos. Pritarti62
pažymėtina, kad žodis „specialių“ yra perteklinis, palyginus su keičiamo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pavadinimais ir 5 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa. Pritarti61
nustatytos priemonės, o 2 dalyje, minint tas pačias priemones, jos jau vadinamos (specialiomis) apsaugos užtikrinimo priemonėmis. Pritarti61
Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S-2016-2333 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI‑1425 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4250, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:-. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Iš esmės pritarti įstatymo projektui
platesnės apimties Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas apima ir šio projekto tikslus, siūloma šį projektą prijungti prie projekto Nr. XIIP-4593. 8. Balsavimo rezultatai: už; prieš; susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-4593(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Zita Žvikienė