Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016 m . d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pak eisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo , išskyrus nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus), ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje .“
2P apildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
4Šio straipsnio 3 dalyj e nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiam e sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Stasys Šedbaras
Projekto Projekto Nr. XIIP-4224(2) lyginamasis variantas
. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
eisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Teritorijų planavimas ir statyba
žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. 2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo , ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio jų kokybę ir
(arba) gavybos sąlygas . 4. Naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus. 5. Statyba gali būti pradėta po sutarties tarp statytojo (užsakovo) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos įsigaliojimo ir banko garantijos pateikimo. Banko garantijos dydis nustatomas sutartimi, tačiau negali būti mažesnis negu visos statinio nugriovimo sąnaudos. Statytojas (užsakovas) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki banko garantijos termino pabaigos privalo pateikti naują banko garantiją. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą.
Sutarties tarp statytojo (užsakovo) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sąlygas ir pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Statyba vykdoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.“
nepateikus banko garantijos, ir (arba) nesudarius šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties, ir (arba) pažeidžiant šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties sąlygas, ir (arba) nevykdant įstatymo nustatytų reikalavimų, ir
(arba) statiniai, nenugriauti per nustatytą terminą, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas.“
įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Projekto Nr. XIIP-4224(3) lyginamasis variantas
. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
eisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Teritorijų planavimas ir statyba
žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, galimas pasekmes žemės gelmių būklei ir žemės gelmių išteklių naudojimui. ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosoms savybėms
sprendiniai, ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės , susijusios susiję su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo , ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje
būti išgaunami atviru kasybos būdu, telkiniuose, draudžiama statyti ypatinguosius statinius (išskyrus kitos (šiltnamių) paskirties pastatus); neypatinguosius, ir
(ar) nesudėtinguosius gyvenamuosius pastatus ir sodo namus. 4. Teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys teritorijos užstatymą ir kitokią ūkinę veiklą naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras. 5.
pradėta tik statytojui sudarius sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija dėl naudingųjų iškasenų telkinių apsaugos ir pateikus sutartyje nustatytų statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones. Statyba vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Konkrečios statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemonės, kurios negali būti mažesnės už prognozuojamas statinio nugriovimo sąnaudas, nustatomos sutartyje dėl naudingųjų iškasenų telkinių apsaugos ir turi galioti (būti pratęsiamos) kol statinys bus nugriautas. Sutarties tarp statytojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sąlygas ir pavyzdinę formą, taip pat konkrečias statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones ir jų dydžio apskaičiavimo metodiką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, teisės aktų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pradėti naudingųjų išteklių gavybą teritorijoje, kurioje pagal straipsnio 5 dalį yra pastatyti statiniai , teikia reikalavimą dėl žemės gelmių išteklių telkinyje esančių statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Reikalavimas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų:
1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui;
2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatyti statiniai, savininkui, valdytojui ar naudotojui. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą asmuo savo lėšomis privalo įvykdyti per 6 mėnesius nuo jo gavimo. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą jo neįvykdo, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį reikalavimą. 8.
gavybai trukdantį statinį ir sutvarkyti statybvietę, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 6 dalyje nurodyto asmens lėšomis, panaudojant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Sergejus Jovaiša
NR. I-1034
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo m etu Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 punkte įtvirtinta nuostate, jog „ siekiama apsaugoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius nuo užstatymo teritorijų planavimo proceso metu, optimizuojant teisines žemės paėmimo visuomenės poreikiams (naudingųjų išteklių eksploatacijai) procedūras“. Tuo tarpu pagal Vyriausybės
. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343. 101.1 papunktį, išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui „draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius“. Kitaip tariant, kalbama apie gyvenamosios ir gamybinės paskirties pastatus ir įrenginius. Todėl šiuo atveju, lyginant minėtų teisės aktų nuostatas, yra normų kolizija. Tai įneša teisinio neaiškumo žemės sklypų savininkams ar naudotojams, kurie, vadovaudamiesi tokiu teisiniu reguliavimu nusprendžia vykdyti ūkinę veiklą ir pasistatyti tam reikalingus negyvenamosios paskirties statinius (pastatus), to daryti negali, nes pagal Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalį draudžiama bet kokia statyba nenaudojamų žemės gelmių išteklių telkinių teritorijose. Žemės gelmių įstatymo Nr.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1030 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pašalinti minėtą teisės normų koliziją, suteikti teisinio aiškumo ir sudaryti galimybes žemės savininkams ar naudotojams vykdyti ūkinę veiklą n edarančią didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms, pavyzdžiui, augalų auginimui, ir statyti tam reikalingus nesudėtingus ar laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus), tuo pačiu išsaugant galimybę ateityje netrukdomai naudoti (išgauti) šiame sklype esančius žemės gelmių išteklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos S eimo nariai Paulius Saudargas, Sergejus Jovaiša ir Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo m etu Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 punkte įtvirtinta nuostata, jog „ siekiama apsaugoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius nuo užstatymo teritorijų planavimo proceso metu, optimizuojant teisines žemės paėmimo visuomenės poreikiams (naudingųjų išteklių eksploatacijai) procedūras“. Tai reiškia, kad tokiose teritorijose draudžiama statyti visų kat egorijų ir grupių (pogrupių) statinius. Tuo tarpu pagal Vyriausybės
. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343.
343101.1 papunktį,
išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui „draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, „ nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, išskyrus nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus), ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“ . Tačiau užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemės gelmes, taip pat, kad pradėjus naudoti (išgauti) žemės gelmių išteklius, žemės sklype esantys minėti statiniai (pastatai) netrukdytų šiai veiklai, naujoje Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ šio straipsnio 3 dalyj e nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiam e sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą ir siekiant teisinio aiškumo kartu siūloma tikslinti Vyriausybės
. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „ Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343. 101.1 papunktį ir Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 punktą. Tai pašalintų teisės normų koliziją.
Taip pat žemės sklypų savininkams ar naudotojams leistų vykdyti ūkinę veiklą, n edarančią didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms, pavyzdžiui, augalų auginimui . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai . Žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype ant naudingųjų išteklių telkinių, kol juose esantys ištekliai nėra naudojami, būtų leista statyti nesudėtingus ar laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus), kurie gali būti panaudoti ūkinei veiklai, n edarančiai didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms, pavyzdžiui, augalų auginimui . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą turės būti tikslinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101.1 papunktis. Priėmus Įstatymo projektą būti tikslinamas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 puntas.
Taip pat Vyriausybė turės priimti nutarimą, kuriuo Lietuvos Geologijos tarnybai būtų suteikti įgaliojimai su žemės savininkais ar naudotojais pasirašyti sutartis, įpareigojančias juos nugriauti nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) savo lėšomis, kai jų sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai, nustatyti tokių sutarčių bei sąlygas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiklą reglamentuoja aplinkos ministro aplinkos ministro
(aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. D1-961 redakcija) patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatai. Todėl priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti šiuos nuostatus, papildant Lietuvos geologijos tarnybos funkcijas, kad ji pasirašo minėtas sutartis, nustato jų formas ir sąlygas . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : gamtos ištekliai , naudingosios iškasenos, iškasenų gavyba, žemė ir pastatai, statyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Stasys Šedbaras
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIP-4224(3)
projektų tikslai ir uždaviniai
įstatymo projekto rengimą paskatino neaiški galiojančio įstatymo 20 straipsnio
nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje“. Ją įgyvendinti turinčio Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343
„Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 101. punkte
nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: 101.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; 101.2. kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Tai reiškia, kad visa kita ūkinė veikla, įskaitant 101.1. papunktyje nenurodytų statinių statybas yra leidžiama. Svarstytina, ar toks poįstatyminis teisinis reguliavimas neprieštarauja galiojančiai Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygose, įskaitant 101. punktą, yra nustatyti nuosavybės teisės apribojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo ( Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai ). Tai išplaukia iš nuosavybės socialinės funkcijos. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101 punkte, kuriame nustatyta, kad ,,išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: 101.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; 101.2. kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms“, poįstatyminiu aktu reguliuojami santykiai, susiję su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. tokie santykiai, kurie pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 47 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti reguliuojami tik įstatymu (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą). Tuo tarpu Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata, formuluojanti teritorijų planavimo proceso tikslus, taip pat nenustato aiškių nuosavybės teisės apribojimų ir sąlygų.
Pažymėtina, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus. Žemės gelmių įstatyme nenustačius aiškių nuosavybės ir kitų teisių, naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose, apribojimų atvejų arba (ir) kriterijų, yra nukrypstama nuo iš Konstitucijos 23,
reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas priežastis buvo parengtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4224. 1.2. Svarstant Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224 Seime buvo nuspręsta paprašyti Vyriausybės išvados. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 636 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224“ išdėstytus argumentus ir pasiūlymus, parengė 2 – antrąjį įstatymo projekto variantą. Antrajam įstatymo projekto variantui buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 29 d. antikorupcinio vertinimo išvada ,,Dėl Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224(2)“, kurioje teigiama, kad ,,neaišku, kokiais atvejais būtų vertinami tik atskiri (ir kuris konkrečiai) poveikio žemės gelmių ištekliams kriterijai (poveikis tik kokybei, ar tik gavybos sąlygoms), o kuriais – jų visuma (poveikis ir kokybei, ir gavybos sąlygoms) ir kas tokį įvertinimą atliktų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, toks neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projektu siūlomų nuostatų taikymo dviprasmiškumams, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų (pagal Projektą turinčių teisę su statinio statytoju (užsakovu) sudaryti sutartį) piktnaudžiavimams ir / ar sąlygoms nepagrįstų sprendimų priėmimui, pavyzdžiui: vienais atvejais sutartis būtų pasirašoma neįvertinant būsimų statybų poveikio žemės gelmių išteklių kokybei ir (arba) gavybos sąlygoms, o kitais atvejais sutartis būtų pasirašoma arba atsisakoma ją pasirašyti po tokio poveikio įvertinimo. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje minimos problemos egzistuoja jau dabar, nes galiojanti Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos redakcija teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvo. Įstatymo projekto autoriai, siekdami išspręsti nurodytas problemas, bei suderinti Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje išdėstytas pozicijas, parengė 3 – ąjį įstatymo projekto variantą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Sergejus Jovaiša. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo:
sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. 2.
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101 punkte nustatyta, kad ,,išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: 101.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; 101.2. kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti neaiškų ir neproporcingą kriterijų ,,nuo teritorijos užstatymo“. Jeigu šią nuostatą suprasti kaip draudžiančią bet kokius statybos darbus naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose, tai akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas būtų nelogiškas ir neproporcingas. Pažymėtina, kad tokiu atveju yra draudžiamų statinių sąrašą patenka ir nesudėtingi, taip pat laikini statiniai, taip pat statiniai, kurie kai kuriais atvejais yra būtina tam pačiam naudingųjų iškasenų eksploatavimui.
Toje pačioje dalyje siūloma expressis verbis nustatyti, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus ir sodo namus, kadangi tokie statiniai dažniausiai siejami ilgu eksploatacijos terminu, taip pat Konstitucinės ir prigimtinės žmogaus teisės į būstą įgyvendinimu, todėl jų statybos naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose ir galimas vėlesnis pastatų griovimas gali būti vertinamas kaip minėtų asmenų teisių pažeidimas, nepaisant kituose įstatymo projekto straipsniuose siūlomos nustatyti tvarkos. Atsižvelgiant į pirminį įstatymo projekto tikslą, Vyriausybės išvadą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastebėjimus, Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnį siūloma papildyti nuostata ,,Statyba naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje gali būti pradėta tik statytojui sudarius sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija dėl naudingųjų iškasenų telkinių apsaugos ir pateikus sutartyje nustatytų statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones. Konkrečios statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemonės, kurios negali būti mažesnės už prognozuojamas statinio nugriovimo sąnaudas, nustatomos sutartyje dėl naudingųjų iškasenų telkinių apsaugos ir turi galioti (būti pratęsiamos) visą statinio eksploatavimo laikotarpį. Sutarties tarp statytojo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sąlygas ir pavyzdinę formą, taip pat konkrečias statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones ir jų dydžio apskaičiavimo metodiką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.
Įstatymo projektu siūlomos naujos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio dalys yra nagrinėjamiems santykiams adaptuotos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, kurios sėkmingai yra taikomos praktikoje. Nagrinėjamu atveju atsiranda papildoma valstybės interesų užtikrinimo priemonė – statytojo pateikiamas garantas, draudimo polisas, ar kitas prievolių užtikrinimo būdas, kurių konkretaus sąrašo sudarymą siūloma palikti nustatyti Vyriausybei, nes tik banko garantijos nustatymas gali būti vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas ir privilegijuotų sąlygų bankams nustatymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeniniai situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeniniai situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, nes atsiras aiškumas kokia veikla gali būti vykdoma ir pagal kokias sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą turės būti tikslinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101 punktas. Priėmus Įstatymo projektą būti tikslinamas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr.
XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 punktas. Vyriausybė turės priimti nutarimą arba įgalioti Aplinkos ministerija priimti įsakymą dėl straipsnio 20 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimas, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projekte siūlomos nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, bei Europos Sąjungos teisei. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: žemės gelmių ištekliai, naudingosios iškasenos, iškasenų gavyba, žemė ir pastatai, statyba. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Sergejus Jovaiša
2016-04-13 Nr. XIIP-4224 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Žemės gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose būtų galima statyti „ nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus)
“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir
yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „statinio“ sąvokos turinį, nėra aišku, kokius konkrečiai statinius (tik pastatus ar ir inžinerinius statinius) būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003
„Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtiną aplinkos
ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6 punktą pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal Statybos techninis reglamento STR 1.01.07:2010
„Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro
statinių sąrašas apima gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus – be gyvenamųjų patalpų, šiltnamius, sodo namus, kitus negyvenamuosius pastatus. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios paskirties (tik negyvenamuosius pastatus ar ir gyvenamuosius pastatus) nesudėtingus pastatus būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose. 2.
nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėta naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nesudėtingus, laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) aukščiau nurodyti asmenys turėtų teisę statyti tuo atveju, jeigu su Vyriausybės įgaliota institucija būtų sudarę atitinkamą sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, siekiantis statyti statinius (pastatus) teritorijoje, kurioje yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, privalėtų atitikti visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, ar pakaktų vien tik su Vyriausybės įgaliota institucija sudaryti aukščiau minėtą sutartį. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Antra, vertinamoji projekto nuostata derintina su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, ka i statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais . Tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad statinius turėtų teisę statyti tik ,,žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype“. Trečia, projekto nuostata ,,nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai “ kelia abejonių.
Manytina, kad aukščiau nurodyti statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti iki pradedant naudoti žemės gelmes ir jų išteklius, nes galimi atvejai, kai statinių (pastatų) nenugriovus, pradėti naudoti žemės gelmes ir išteklius būtų neįmanoma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Ketvirta, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad sutartyje, sudaromoje tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos ir statytojo, turėtų būti nurodyta ši sąlyga: statytojo įsipareigojimas nugriauti statinius (pastatus) savo lėšomis, kai sklype bus pradėti naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai. Pažymėtina, kad nėra aiškios kitos sutarties sąlygos, t. y., per kiek laiko nuo žemės gelmių išteklių naudojimo pradžios minėtieji statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti, kokios sankcijos būtų taikomos statytojui, jeigu jis laiku statinių (pastatų) nenugriautų, ar būtų ir kokio subjekto lėšomis atlyginami nuostoliai (pvz., šiltnamiuose nespėjusios užaugti daržovės) dėl sutarties nutraukimo ir pan. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Kita vertus, diskutuotina, ar statinių (pastatų) nugriovimas turėtų būti sutarties dalyku. Manytina, kad asmenų pareiga nugriauti statinį (pastatą) iki pradedant eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne sutartyje. Penkta, tuo atveju, jeigu pradėjus eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius, statinių (pastatų) juos pastatęs asmuo nenugriautų, tokie statiniai (pastatai) galėtų būti nugriauti tik teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi procesas teisme gali užtrukti netrumpą laiko tarpą, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai apsunkinta asmenų galimybė naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. 3.
šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti teritorijų planavimo procesą. Tuo tarpu projektu siūloma reglamentuoti statybas teritorijose, kuriose numatoma naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. Taigi projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti kiek kitokius santykius, nei nurodyta šio straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo straipsnio pavadinimą. 4. Projekto
esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja“. 5. Priėmus įstatymą, Vyriausybė turėtų paskirti įgaliotą instituciją, su kuria statytojai turėtų sudaryti projekte minimą sutartį. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, jame pateikiant pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO NR. I-1034 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4224 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-2016-2078 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2016-11-30 Nr. XIIP-4224(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „teritorijos turi būti planuojamos įvertinus <...> galimas pasekmes žemės gelmių būklei ir žemės gelmių išteklių naudojimui“ turinys tuo aspektu, kad neaišku, kas ar kokia veikla (pvz., teritorijų planavimas, ūkinė veikla ar kas nors kita) galėtų sukelti minėtas pasekmes. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotės „visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, susiję su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi <...> Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo <...> nustatyta tvarka“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius, tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalį suprantami kaip grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, rengiami ir įgyvendinami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 3.
nustatyti, kad „aprobuotų žemės gelmių išteklių, kurie gali būti išgaunami atviru kasybos būdu, telkiniuose, draudžiama statyti ypatinguosius statinius (išskyrus kitos (šiltnamių) paskirties pastatus); neypatinguosius ir (ar) nesudėtinguosius gyvenamuosius pastatus ir sodo namus.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos dėl kelių aspektų. Pirma, nėra aišku, kodėl tam tikrų statinių statyba būtų draudžiama tik aprobuotuose žemės gelmių išteklių telkiniuose. Projekto nuostatos suponuoja tai, kad kituose (pvz., išžvalgytuose, bet dar specialiosios komisijos neaprobuotuose) žemės gelmių išteklių telkiniuose bet kokių statinių statyba būtų leidžiama. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuoti žemės gelmių išteklių kasybos būdai, todėl projekto nuostatose nėra aiškus termino „atviru kasybos būdu“ turinys. Taip pat lieka neaišku, kodėl tam tikrų statinių statyba būtų draudžiama tik tuose žemes gelmių išteklių telkiniuose, kuriuose ištekliai būtų išgaunami atviru kasybos būdu, t. y., kituose žemės gelmių išteklių telkiniuose, kuriuose ištekliai būtų išgaunami kitokiu kasybos būdu, visų statinių statyba būtų leidžiama. Vertinant šias projekto nuostatas, pažymėtina, kad žemės gelmės yra vienas iš Konstitucijos 54 straipsnyje tiesiogiai įvardytų natūralios gamtinės aplinkos objektų, taigi valstybė turi konstitucinę priedermę užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį žemės gelmės išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarime pažymėjo, kad „žemės gelmės yra ypatingas natūralios gamtinės aplinkos objektas, priklausantis išimtinai valstybei ir jokiu būdu negalintis patekti kitų asmenų nuosavybėn.
Žemės gelmių priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei yra konstitucinis pagrindas valstybei nustatyti specialų, ypatingą, palyginti su kitais gamtos objektais, žemės gelmių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą. Taigi konstitucinė valstybės priedermė užtikrinti deramą žemės gelmių, kaip visuotinę reikšmę turinčios ir išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą suponuoja ypatingą žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinį reguliavimą, inter alia specialias su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus“. Pažymėtina ir tai, kad projektu siūloma naikinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, jog nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksnių, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas kai tam tikrų statinių statyba draudžiama tik aprobuotuose žemės gelmių išteklių telkiniuose, kuriose ištekliai būtų išgaunami vienu kasybos būdu, atitiktų minėtą konstitucinę doktriną dėl ypatingo žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinio reguliavimo. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statytojas (užsakovas)“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse vartojamos sąvokos „statytojas“ turinys. 5.
įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui (pabraukta – mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie kiti reikalavimo įteikimo būdai būtų laikomi tinkamais ir kuris subjektas nustatytų įteikimo kitais būdais tvarką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, projektu siūlomame keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį ,,straipsnio“ reikėtų įrašyti žodį ,,šio“. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą jo neįvykdo, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 6 dalyje nurodyto asmens lėšomis, panaudojant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas statytojo įsipareigojimų užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į konstitucinius nuosavybės teisės apsaugos principus, manytume, kad asmenų nuosavybės teises į statinius galėtų būti panaikinamos tik teismine tvarka. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog ,,įstatymo projektu siūlomos naujos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio dalys yra nagrinėjamiems santykiams adaptuotos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, kurios sėkmingai yra taikomos praktikoje“. Tačiau pagal Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą savavališkai pastatyti statiniai griaunami tik esant teismo sprendimui. Todėl nuostatos, kad Vyriausybės įgaliota institucija be teismo sprendimo turi teisę nugriauti asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, reikėtų atsisakyti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Vyriausybės įgaliota institucija dėl statinių nugriovimo privalėtų priimti sprendimą ir apie jį informuoti statytoją ar kitą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą asmenį, kad pastarasis galėtų tokį sprendimą ginčyti teismine tvarka. Kartu nėra aišku, kokia tvarka Vyriausybės įgaliota institucija vykdytų statinių nugriovimą. Be to, nėra aišku, kurio konkrečiai keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyto asmens lėšomis Vyriausybės įgaliota institucija nugriautų statinius ir sutvarkytų statybvietę, nes pastarojoje dalyje yra nurodyti keli subjektai. Kartu pastebėtina ir tai, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas Vyriausybės įgaliotai institucijai būtų pateiktos būtent statytojo, bet ne kitų asmenų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės. Todėl kyla abejonės, ar tuo atveju, jeigu reikalavimas nugriauti statinį būtų pateiktas ne statytojui, bet kitiems keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodytiems subjektams ir pastarieji jo neįvykdytų, Vyriausybės įgaliota institucija galėtų panaudoti jai pateiktas statytojo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones. 7. Projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
numeracijos;
struktūrinių dalių numeracija (dėstant straipsnį nauja redakcija jo struktūrinės dalys turi būti numeruojamos eilės tvarka);
formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
žodžiai ,,ar jos įgaliota institucija“.
technikos reikalavimų. 8. Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte nurodoma, kas priėmus įstatymo projektą reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 patvirtintos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos 13 punktą. Atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nustato, kad kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir minėto Seimo nutarimo pakeitimo projektas. 9. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo NR. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-4224 (projekto ankstesnio varianto), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė savo išvadą, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti papildomą Vyriausybės išvadą. Be to, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, kad taip pat iš naujo turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
NR. I-1034
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Virginija Baltraitienė - Žemės ūkio ministrė, Sergejus Jovaiša - Seimo narys, Toma Leonova - Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Saulius Švedas - Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas, Adolfas Damanskis - Ministro Pirmininko patarėjas, Edita Kriščiūnienė - LR Prezidentės patarėja, Irma Dubovičienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-13)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi Žemės gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose būtų galima statyti „nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus)“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais .
Pirma, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „statinio“ sąvokos turinį, nėra aišku, kokius konkrečiai statinius (tik pastatus ar ir inžinerinius statinius) būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose . Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtiną aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6 punktą pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal Statybos techninis reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedą nesudėtingų statinių sąrašas apima gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus – be gyvenamųjų patalpų, šiltnamius, sodo namus, kitus negyvenamuosius pastatus. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios paskirties (tik negyvenamuosius pastatus ar ir gyvenamuosius pastatus) nesudėtingus pastatus būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose . (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-13)12
įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėta naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais .
Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nesudėtingus, laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) aukščiau nurodyti asmenys turėtų teisę statyti tuo atveju, jeigu su Vyriausybės įgaliota institucija būtų sudarę atitinkamą sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, siekiantis statyti statinius (pastatus) teritorijoje, kurioje yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, privalėtų atitikti visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, ar pakaktų vien tik su Vyriausybės įgaliota institucija sudaryti aukščiau minėtą sutartį . Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Antra, vertinamoji projekto nuostata derintina su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad statinius turėtų teisę statyti tik ,,žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype “. Trečia, projekto nuostata ,,nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“ kelia abejonių . Manytina, kad aukščiau nurodyti statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti iki pradedant naudoti žemės gelmes ir jų išteklius, nes galimi atvejai, kai statinių (pastatų) nenugriovus, pradėti naudoti žemės gelmes ir išteklius būtų neįmanoma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
Ketvirta, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad sutartyje, sudaromoje tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos ir statytojo, turėtų būti nurodyta ši sąlyga: statytojo įsipareigojimas nugriauti statinius (pastatus) savo lėšomis, kai sklype bus pradėti naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai . Pažymėtina, kad nėra aiškios kitos sutarties sąlygos , t. y., per kiek laiko nuo žemės gelmių išteklių naudojimo pradžios minėtieji statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti, kokios sankcijos būtų taikomos statytojui, jeigu jis laiku statinių (pastatų) nenugriautų, ar būtų ir kokio subjekto lėšomis atlyginami nuostoliai (pvz., šiltnamiuose nespėjusios užaugti daržovės) dėl sutarties nutraukimo ir pan. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Kita vertus, diskutuotina, ar statinių (pastatų) nugriovimas turėtų būti sutarties dalyku . Manytina, kad asmenų pareiga nugriauti statinį (pastatą) iki pradedant eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne sutartyje. Penkta, tuo atveju, jeigu pradėjus eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius, statinių (pastatų) juos pastatęs asmuo nenugriautų, tokie statiniai (pastatai) galėtų būti nugriauti tik teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi procesas teisme gali užtrukti netrumpą laiko tarpą, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai apsunkinta asmenų galimybė naudoti žemės gelmes ir jų išteklius . (P.S.
Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-13)1
reglamentuoti teritorijų planavimo procesą . Tuo tarpu projektu siūloma reglamentuoti statybas teritorijose, kuriose numatoma naudoti žemės gelmes ir jų išteklius.
Taigi projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti kiek kitokius santykius, nei nurodyta šio straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo straipsnio pavadinimą. (P.S.
Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-13)12
straipsnio 2 dalį tobulinant teisės technikos požiūriu, šios dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-13)2
5Priėmus įstatymą,
Vyriausybė turėtų paskirti įgaliotą instituciją, su kuria statytojai turėtų sudaryti projekte minimą sutartį. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, jame pateikiant pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo Ministerijos (2016-04-18) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-2016-2078 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai S. Jovaiša, P. Saudargas, S. Šedbaras (2016-05-31)11 Argumentai: Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis, kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, yra skirtas teritorijų planavimo procesui.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Manome, kad Žemės gelmių įstatymo
galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas), atsižvelgiant į straipsnio pavadinime nurodytą reglamentuojamą teisinių santykių sritį, turėtų būti pasiekiami teritorijų planavimo procese. Jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta ,,teritorijos užstatymo sąvoka“, sąvokos turinys neaiškus. Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo įstatymuose konkretaus žemės sklypo naudojimo turinys (galimos ūkinės veiklos) nustatomas pagal žemės sklypui nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai (išteklių kokybės, gavybos sąlygų ir galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas) turėtų būti pasiekiami rengiant visų lygių ir rūšių teritorijų planavimą, kurios metu konkretiems žemės sklypas nustatomas atitinkamas teritorijos naudojimo režimas (paskirtis, naudojimo būdas ir pan.). Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, išskyrus žemės paskirties keitimą į naudingųjų išteklių teritoriją , ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.“ Nepritarti. Pasiūlymo esmė bus įgyvendinta priėmus kitus iniciatorių pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Su šiuo argumentu komiteto posėdyje sutiko ir pasiūlymo iniciatorius Seimo narys S. Jovaiša. 2. Seimo nariai S. Jovaiša, P. Saudargas, S. Šedbaras (2016-05-31)1 Argumentai:
Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės
sąlygų 101.1. punktą išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius, kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Poįstatyminiame teisės akte nustatyti nuosavybės apribojimai, kurių nėra įstatymuose. Konstitucija nenumato deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Vyriausybės nustatyti nuosavybės apribojimai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.
Be to, neaiškus tokių apribojimų santykis su siūloma Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies formuluote, nustatančia nenaudojamų žemės gelmių išteklių kokybės ir gavybos sąlygų tikslus. Akivaizdu, kad ne visi statybos darbai pažeistų nurodytus tikslus (pvz. laikini statiniai), tačiau tam tikrų statinių rūšių išvardijimas įstatyme būtų problematiškas. Visų pirma, statinių rūšys yra reglamentuojamos aplinkos ministro įsakymais, todėl keičiantis ministro įsakymams atitinkamai reikėtų keisti įstatymą. Antra, Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išvardintų tikslų apsaugos priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečią situaciją: priklausomai nuo atitinkamo išteklių poreikio, planuojamos išteklių naudojimo pradžios, projektuojamo statinio pobūdžio, statinio pamatų gylio, telkinio vietos ir gylio, bei kt. aplinkybių. Atsižvelgdami į nurodytas priežastis siūlome, kad dėl konkrečių statybos darbų žemės sklypuose, kuriuose yra išžvalgyti nenaudojami žemės gelmių ištekliai, nuspręstų Vyriausybės įgaliota institucija, sudarydama sutartį su statytoju, kuria pastarasis prisiimtų įsipareigojimą savo lėšomis nugriauti pastatytus statinius, kai valstybei atsiras poreikis išgauti atitinkamus išteklius statytojo žemės sklype. Pasiūlymas Papildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi: „
nenaudojami žemės gelmių ištekliai, savininkas ir naudotojas šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus gali tik sudaręs sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, kuria statytojas įsipareigoja, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimą apie žemės sklype pradedamą išteklių gavybą, savo lėšomis nugriauti statomus ir pastatytus statinius iki išteklių gavybos pradžios.
Sutartis registruojama nekilnojamojo turto registre, o statytojo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra privalomi naujiems žemės sklypo savininkams ir naudotojams.“ Pritarti . 3. Seimo nariai S. Jovaiša, P. Saudargas, S. Šedbaras (2016-05-31)1 Papildyti 20 straipsnį nauja 5 dalimi: ,,5. Žemės sklype, kuriame yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, pastatyti statiniai: pastatyti nesudarius šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties ar pažeidžiant sutarties sąlygas, taip pat iki išteklių gavybos pradžios nenugriauti statiniai, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra priėmusi sprendimą dėl išteklių gavybos žemės sklype, o statytojas nevykdo įsipareigojimo nugriauti statinį (-ius) savo lėšomis, laikomi savavališka statyba.“ Pritarti . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4224 ; 6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.
4224 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas; 6.2.2. pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose nebūtų galima statyti gyvenamosios paskirties nesudėtingų statinių ir sodo namų bei kad statytojas žemės sklype, kuriame statomas statinys, statybą privalėtų vykdyti vadovaudamasis Statybos įstatymo reikalavimais; taip pat papildyti įstatymo projektą nuostata, kad statiniai turi būti nugriaunami statytojo (užsakovo) lėšomis ne vėliau, kaip per 1 metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informuoja apie poreikį eksploatuoti išteklius žemės savininką ar statytoją (užsakovą). 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už,
susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
APSAUGOS komitetas
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas; Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Linas Balsys, Viktorija Čmilytė Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška. 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 107-P-25
: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas; komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai Sergejus Jovaiša, Stasys Šedabaras, LR Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Gintas Kerbelis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, LPK vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-131 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose būtų galima statyti „ nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) “. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „statinio“ sąvokos turinį, nėra aišku, kokius konkrečiai statinius (tik pastatus ar ir inžinerinius statinius) būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtiną aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6 punktą pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal Statybos techninis reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedą nesudėtingų statinių sąrašas apima gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus
Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėta naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nesudėtingus, laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) aukščiau nurodyti asmenys turėtų teisę statyti tuo atveju, jeigu su Vyriausybės įgaliota institucija būtų sudarę atitinkamą sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, siekiantis statyti statinius (pastatus) teritorijoje, kurioje yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, privalėtų atitikti visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, ar pakaktų vien tik su Vyriausybės įgaliota institucija sudaryti aukščiau minėtą sutartį. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Antra, vertinamoji projekto nuostata derintina su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, ka i statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais . Tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad statinius turėtų teisę statyti tik ,,žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype“.
Trečia, projekto nuostata ,,nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai
“ kelia abejonių. Manytina, kad aukščiau nurodyti statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti
iki pradedant naudoti žemės gelmes ir jų išteklius, nes galimi atvejai, kai statinių (pastatų) nenugriovus, pradėti naudoti žemės gelmes ir išteklius būtų neįmanoma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Ketvirta, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad sutartyje, sudaromoje tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos ir statytojo, turėtų būti nurodyta ši sąlyga: statytojo įsipareigojimas nugriauti statinius (pastatus) savo lėšomis, kai sklype bus pradėti naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai. Pažymėtina, kad nėra aiškios kitos sutarties sąlygos, t. y., per kiek laiko nuo žemės gelmių išteklių naudojimo pradžios minėtieji statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti, kokios sankcijos būtų taikomos statytojui, jeigu jis laiku statinių (pastatų) nenugriautų, ar būtų ir kokio subjekto lėšomis atlyginami nuostoliai (pvz., šiltnamiuose nespėjusios užaugti daržovės) dėl sutarties nutraukimo ir pan. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Kita vertus, diskutuotina, ar statinių (pastatų) nugriovimas turėtų būti sutarties dalyku. Manytina, kad asmenų pareiga nugriauti statinį (pastatą) iki pradedant eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne sutartyje. Penkta, tuo atveju, jeigu pradėjus eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius, statinių (pastatų) juos pastatęs asmuo nenugriautų, tokie statiniai (pastatai) galėtų būti nugriauti tik teismine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi procesas teisme gali užtrukti netrumpą laiko tarpą, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai apsunkinta asmenų galimybė naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-131 Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti teritorijų planavimo procesą. Tuo tarpu projektu siūloma reglamentuoti statybas teritorijose, kuriose numatoma naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. Taigi projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti kiek kitokius santykius, nei nurodyta šio straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo straipsnio pavadinimą. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 1 straipsnio 2 dalį tobulinant teisės technikos požiūriu, šios dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja“. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-13 Priėmus įstatymą, Vyriausybė turėtų paskirti įgaliotą instituciją, su kuria statytojai turėtų sudaryti projekte minimą sutartį. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, jame pateikiant pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr.
S-2016-2078 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2016-08-29 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224(2) (toliau – Projektas). Atkreipiame dėmesį į šias potencialias problemas:
išgaunamų naudingųjų išteklių (pvz., žvyro) gavybai žemės paviršiuje esantys statiniai gali būti kliūtis naudingųjų išteklių eksploatacijai. Tačiau gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai (pvz., dujų arba naftos) žemės paviršiuje esantys statiniai gali neturėti jokių kliūčių. Reikalavimas pastatus nugriauti visais atvejais gali apsunkinti šių išteklių gavybą. 2. Kyla pavojus, kad ilgainiui įstatymo taikymas gali būti išplėstas, ir, pvz., gali būti draudžiama išgauti naujai atrastus žemės gelmių išteklius, jei teritorijoje stovi sudėtingesni pastatai, namai ir pan. 3. Esminis konfliktas, t.y. kad žemės paviršius gali priklausyti privačiam asmeniui, o gelmės - tik valstybei, lieka neišspręstas. Be to, apribojus ūkinę veiklą (pvz., statybą) privačioje nuosavybėje, gali sumažėti privataus žemės sklypo vertė, o žmogus
Projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 str.
nurodytus statinius žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius savo lėšomis, kai šiam e sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai. Pakeitimais norima apsaugoti nenaudojamus žemės gelmių išteklius nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Taip pat suteikti teisinio aiškumo bei pašalinti teisės normų koliziją ir sudaryti galimybes žemės savininkams ar naudotojams vykdyti ūkinę veiklą nedarančią didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. LLRI pritaria siekiui pašalinti teisės normų koliziją ir suteikti daugiau teisinio aiškumo, tačiau įžvelgia perteklinius žemės savininkų ar naudotojų teisių apribojimus, galinčius apsunkinti žemės gelmių išteklių eksploataciją ateityje. LLRI teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
patikslinti Projekte siūlomą formuluotę „šio straipsnio 4 dalyje nurodyti statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą” nuostata, kad statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informavimo tik tuomet, kai minėtų statinių nugriovimas yra būtinas žemės gelmių išteklių eksploatacijai. Projekto redakcija yra tinkama, kada reikalaujama nugriauti statinius, kai planuojama atvirais kasiniais (karjerais) išgaunamų naudingųjų išteklių gavyba.
Kai planuojama skystų ar dujinių iškasenų gavyba šis reikalavimas yra perteklinis, kadangi jų gavybos principai ir technologijos skiriasi ir su žemės paviršiuje esančia infrastruktūra sąveikauja skirtingai. Atvirais kasiniais išgaunamų naudingųjų išteklių (pvz., žvyro) gavybai žemės paviršiuje esantys statiniai gali būti kliūtis naudingųjų išteklių eksploatacijai. Gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai (pvz., dujų arba naftos) žemės paviršiuje esantys statiniai gali neturėti jokių kliūčių, tad reikalavimas juos nugriauti visais atvejais gali apsunkinti šių išteklių gavybą. Pirma, gali susidaryti situacijų, kada žemės paviršiuje esantys statiniai netrukdys gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai, tačiau eksploatacija bus atidėta metams, nes tiek laiko užtruks statinių nugriovimas. Antra, šioje situacijoje būtų nepagrįstai apribojamos žemės savininkų ar naudotojų, kurių žemės sklypai yra virš naudingųjų iškasenų telkinių, teisės, kadangi jie būtų priversti nugriauti statinius, visiškai netrukdančius išteklių eksploatacijai. Tad gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybos atveju, tokia redakcija yra perteklinė. Pagal dabartinę praktiką skystų ar dujinių iškasenų telkiniams tokie apribojimai taikomi tol, kol nėra patvirtintas žemės gelmių naudojimo planas, arba nėra galiojančio telkinio naudojimo projekto. Patvirtinus vieną ar kitą telkinio naudojimo dokumentą, kuriame numatytos konkrečios telkinio naudojimo vietos, atitinkamų pastatų virš naudingųjų išteklių telkinio statyba galėjo būti leidžiama suderinus teritorijų planavimo (statybos) dokumentus su naudingųjų iškasenų telkinio naudotoju. Projekte siūloma 20 straipsnio redakcija gali išbalansuoti santykius tarp telkinio naudotojo ir žemės savininkų bei sukelti visuomenės nepasitenkinimą.
Statinio nugriovimo tik esant būtinumui nuostata yra reikalinga ir dėl to, kad nusprendus naudoti naudingąsias iškasenas turėtų būti atsižvelgiama į teritorijos naudojimo statuso įtaką valstybės interesams, socialiniams faktoriams, ekonominei naudai ir pan. Kai kurių telkinių ekonominė vertė gali būti mažesnė už statinių ir su jais susijusios veiklos verte. Tokiu atveju privalomas statinių nugriovimas būtų žalingas ne tik žemės savininkui ar naudotojui, bet ir visuomenei. 2. Siūlome atsisakyti Projekte siūlomo apribojimo, leidžiančio statyti tik nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus bei sodo namus, ir kitos (šiltnamių) paskirties pastatus (atitinkamai pakeičiant kitus susijusius teisės aktus). Pagal projekto nuostatas statinių (pastatų) gyvavimas laike tampa sąlyginiu, t. y. statinys turės būti nugriautas, kai kils poreikis eksploatuoti žemės gelmių išteklius. Projekto autoriai, siekdami išvengti situacijų, kai, pvz., būtų griaunamas vienintelis šeimos būstas, siūlo susiaurinti leidžiamų statyti statinių grupę, numatant draudimą statyti gyvenamuosius statinius ir sodo namus. Ši nuostata apriboja žemės savininkų, kurių žemės sklypai yra virš naudingųjų iškasenų telkinių, teises. Projekte jau yra numatytas saugiklis, užtikrinantis, kad prireikus eksploatuoti naudinguosius išteklius, statiniai bus nugriauti per vienus metus už žemės savininko ar naudotojo lėšas. Esant šiai nuostatai, nėra svarbu kokio tipo statiniai bus statomi, kadangi prieš pradedant statyti statinį statytojas (užsakovas) privalės sudaryti sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, pagal kurią, gavęs iš Vyriausybės įgaliotos institucijos informaciją apie planuojamą išteklių eksploatavimą, privalės nugriauti statinį.
Tokiu atveju, sprendimas ką ir kada statyti, kaip ir dera, yra paliekamas pačiam žemės savininkui arba naudotojui, o ne valstybės tarnautojui. Be to, Projekto nuostatos, net ir joms įsigaliojus, neapims jau pastatytų gyvenamosios paskirties statinių, o tik naujai statomus statinius. Tad dabartinė Projekto redakcija nepadės išvengti situacijų, kai, pvz., būtų griaunamas jau pastatytas vienintelis šeimos būstas. 3. Siūlome patikslinti „nenaudojamų žemės gelmių išteklių” sąvoką. Vienas iš šio Projekto tikslų – pašalinti teisės normų koliziją ir suteikti daugiau teisinio aiškumo. Naudojama sąvoka „nenaudojami žemės gelmių ištekliai“ neapibrėžta ir teoriškai gali būti taikoma visai Lietuvos teritorijai, kadangi žemės gelmių ištekliai apima „žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi“ (Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo
telkinius; 2) jau surastus ir patvirtintus telkinius ar taip pat ir naujai surastais. Tam, kad išvengti nevienareikšmiško sąvokų interpretavimo, siūlome patikslinti šią sąvoką. Išvados: Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, LLRI siūlo grąžinti Projektą jo rengėjams tobulinimui. Pritarti
asociacija 2016-08-08 Lietuvos karjerų asociacija susipažino su tinklalapyje https://e-seimas.lrs.lt patalpintu Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 str. pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 3) ir norėtų išsakyti nuomonę dėl jo .
Atkreipiame dėmesį, kad tai trečiasis minimo įstatymo keitimo variantas nuo šių metų kovo mėn., kuriuo bandoma keisti 20 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pirmojo varianto iniciatoriai buvo Seimo nariai S. Jovaiša, P. Saudargas ir S. Šedbaras. Šiam variantui (toliau –
2016 m. birželio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 636 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224“. Po svarstymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete kaip pagrindiniame komitete, Projektas Nr. 1 virto Projektu Nr. 2, kurio autoriai jau buvo pats Aplinkos apsaugos komitetas. Tačiau iš
projektas buvo atsiimtas. Šis Projekto Nr. 3 variantas jau inicijuojamas Aplinkos ministerijos. Kadangi visuose įstatymo keitimo variantuose siūlomos iš esmės tos pačios teisinio reguliavimo idėjos, Lietuvos karjerų asociacija teikia nuomonę apie šios idėjos pagrįstumą ir teisinio reguliavimo pakeitimo būtinumą. 1. 2001 m. balandžio 10 d. Seimas priėmė naują Žemės gelmių įstatymo redakciją ( Žin. 2001, Nr.35-1164) kurios 20 str. 3 dalyje pirmą kartą įtvirtino imperatyvą, kad laikinai „ nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.“ Ši norma sauganti gamtos išteklius nuo teritorijos užstatymo nekeista veikia jau penkiolika metų. 2015 m. balandžio 16 d. Seimas nutarimu Nr. XII-1626 „ Dėl nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją.
Šios strategijos 13 punkte vėl buvo pakartotas būtinumas „ apsaugoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius nuo užstatymo teritorijų planavimo proceso metu , optimizuojant teisines žemės paėmimo visuomenės poreikiams (naudingųjų išteklių eksploatacijai) procedūras“. Tačiau aiškinamajame rašte pristatant Projektą Nr. 1 Vyriausybei kaip viena iš priežasčių keisti Žemės gelmių įstatymo 20 str. nurodoma įstatymo neatitikimas (!!!) dar 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 343
„Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 101.1
papunkčiui, kuriame dar užsilikęs ne absoliutus draudimas užstatyti naudingųjų išteklių teritorijas, o draudimas „i šžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius“. Tai visiškas teisėkūros nonsensas, kai prie anksčiau priimto žemesnės teisinės galios poįstatyminio teisės akto derinamas vėliau priimtas aukštesnės teisinės galios teisės aktas – įstatymas. 2. Tame pačiame aiškinamajame rašte pristatant Vyriausybei Projektą Nr. 1, kaip laukiamą teigiamą rezultatą nurodoma, kad „žemės sklypų savininkams ir naudotojams leistų vykdyti ūkinę veiklą, nedarančią didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms, pavyzdžiui augalų auginimui“. Atkreipiame dėmesį, kad ir nekeičiamas įstatymas netrukdo auginti augalus virš naudingųjų išteklių augalus, kas pilnai šiuo metu ir daroma tuos sklypus panaudojant žemės ūkio reikmėms. 3.
tai, kad augalai gali būti auginami atviruose laukuose arba šiltnamiuose ir tai, kad atviruose laukuose ir dabar tie sklypai naudojami nedarant žalos gamtos ištekliams, be to, įvertinus tai, kad visuose projektuose pabrėžtinai įrašytas žodis „šiltnamiai“, nesunku suprasti, kad siūlomas projektas reikalingas būsimiems šiltnamių statytojams. Drįstame priminti, kad šiltnamiai yra ne tik namų ūkių (iki 5 m aukščio ir iki 80 m2 ploto nesudėtingi statiniai), dėl kurių asociacija nematytų jokių problemų, nes ir dabar ant naudingųjų iškasenų teritorijų jų yra pristatyta ir dar bus pristatyta, bet yra ir pramoniniai šiltnamiai (pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „ Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ tai būtų „ kiti pastatai, skirti augalams auginti”), kurie jei yra virš 80 m2 ploto ir nelaikytini nesudėtingais statiniais ( Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“), todėl tai būtų neypatingi statiniai, kurių statybai reikalingi leidimai. Neapibrėžtumas kas bus leidžiama statyti yra pastebimas Projekto Nr.3
telkiniuose pagal du savarankiškus požymius. Pirmas požymis, tai pagal statinių kategoriją , tai yra, siūloma leisti statyti nesudėtingų statinių kategorijos pastatus, išskyrus gyvenamuosius namus ir sodo namus. Antras požymis, tai pagal statinių naudojimo paskirtį , tai yra, siūloma leisti statyti „kitos (šiltnamių) paskirties pastatus“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „ Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.20 punktas). Iš pateiktos redakcijos galima suprasti, kad pagal šį požymį galės būti statomi ir šiltnamiai kaip nesudėtingi statiniai, ir kaip neypatingi statiniai ir kaip ypatingi statiniai ( sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai). Iš to darytina išvada, kad yra siūloma pereiti nuo užstatymo draudimo iki visiško statybos laisvės suteikimo. 4. Projekte Nr.
Projekte Nr. 3 20 str. 4 dalyje siūloma leisti naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti nesudėtingus pastatus, skyrus tik gyvenamuosius pastatus ir sodo namus. Šį siūlymą palyginus su Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nesunku pastebėti, kad bus leidžiama statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai be gyvenamųjų patalpų, kiti negyvenamieji pastatai, įvairūs inžinieriniai statiniai, kaip vandentiekio, nuotekų, šilumos tiekimo tinklai ir kt. infrastruktūros statiniai. Siūlomi saugikliai pateikti bankinę garantiją ir įtvirtinti pareigą per vienerius metus nugriauti tokius pastatus kelia abejones dėl jų praktinio taikymo, galimų teismų procesų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo ar ginčų dėl kompensavimo už patirtą žalą dydžio. 5. Detaliai ir parengtiniai išžvalgyti šalies gamtos ištekliai užima tik apie 3 proc. visos šalies teritorijos. Įvertinant tai, kad iš visos 6,53 mln. ha šalies teritorijos, virš 2 mln. ha užima miškai, po kuriais yra nemaži durpių, smėlio ir žvyro telkiniai, tai 3,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų plote būtų galima statyti šiltnamius ir neliečiant teritorijų, po kuriomis yra naudingosios iškasenos. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad nėra sprendžiama šalies mastu svarbi problema, o pataikaujant siauriam suinteresuotųjų ratui norima padaryti precedentą – pradėti statybas virš naudingųjų išteklių teritorijų, primetant Seimui keisti jo įtvirtintą teisingą politinę valią dėl draudimo statyti statinius naudingųjų iškasenų teritorijose. Ši argumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, praktikoje sukels daug problemų ir apsunkins priėjimą prie naudingųjų iškasenų, todėl Lietuvos karjerų asociacija šiam projektui nepritaria. Pritarti
asociacija 2016-09-26 Kreipimasis į LR Prezidentę, persiųstas komitetui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
https://e-seimas.lrs.lt patalpino Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr.
I-1034 20 str. pakeitimo įstatymo projektą (1 priedas) (toliau tekste – Projektas), kuriuo keičiant dabartinę įstatymo redakciją norima įteisinti n audingųjų iškasenų telkiniuose nesudėtingų statinių, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, ir kitos (šiltnamių) paskirties pastatų statybą. Kaip „saugiklis“ ateityje prieiti prie naudingųjų išteklių telkinių, Projekte siūlomas banko garantijos institutas, kuriuo būtų garantuojamas tokių statinių nugriovimas per vienerius metus. Lietuvos karjerų asociacija (2 priedas) ir dar trys verslo asociacijos (Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos stiklininkų asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“) LR aplinkos ministerijai raštu išsakė susirūpinimą, kad toks Projektas yra nereikalingas, perteklinis ir ateityje apsunkins priėjimą prie gamtos išteklių, kurie sudaro vos 3 proc. šalies teritorijos (didžioji jų dalis po miškais). BNS atliktas žurnalistinis tyrimas, kuris buvo paskelbtas š. m. rugsėjo 6 d. straipsnyje „Statybas ant kvarco klodų įteisinančios pataisos - tik Anykščių šiltnamiams“ patvirtino mūsų nuogąstavimus, jog įstatymo pataisomis siekiama apsaugoti konkretaus ūkininko investicijas į pramoninių šiltnamių statybas ant kvarcinio smėlio karjero, kurių vertė siekia beveik 10 mln. EUR (šis projektas finansuojamas ES lėšomis). Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas viešai žurnalistams patvirtino, kad įstatymo keitimo iniciatyva kilo iš ūkininko Audriaus Juškos turimos problemos dėl nelegaliai pradėtų šiltnamių statybos Anykščių rajone, kurią jis pasirengęs išspręsti. Kad Aplinkos ministerija nesiruošia atsisakyti Projekto tolimesnio siūlymo, akivaizdžiai patvirtina visoms verslo asociacijoms pateiktas atsakymas (3 priedas).
Su šios įstatymo Projekto nuostatos įgyvendinimu tiesiogiai susijusios institucijos - Aplinkos ministerijai pavaldžios Lietuvos geologijos tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iš pradžių ėmusiosios iniciatyvos pagal savo kompetenciją dėl teisės aktų laikymosi, tikėtina
„nutildytos“, ir dabar vengia bet kokios iniciatyvos. Jų prieštaravimai buvo
išsakyti viešojoje erdvėje. Nepaisant keturių verslo asociacijų, kurias vienijančių įmonių veikla tiesiogiai priklauso nuo gamtinių išteklių gavybos, pozicijos, Lietuvos geologijos tarnybos nuomonės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų neprecedentiniame Anykščių šiltnamių projekte, įstatymo pataisos, leidžiančios statybą ant valstybei priklausančių gamtinių išteklių, skinasi kelią toliau ir jau rugsėjo 28 d. Projektas bus svarstomas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Informacijos ir įvykių visuma Lietuvos karjerų asociacijai kelia didelį susirūpinimą dėl to, kad LR aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba, kaip viešo administravimo subjektai negina viešojo intereso, tai yra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsniuose įtvirtintos konstitucinės vertybės – žemės gelmių gynimo, nors tokia pareiga jai įtvirtinta LR žemės gelmių įstatymo 4 straipsnyje. Nors verslo asociacijos Aplinkos ministerijai įvardino akivaizdžias ir suvokiamas problemas ir grėsmes dėl žemės gelmių, pastaroji leido sau biurokratiniu stiliumi atsakyti į pateiktą argumentaciją ir taip ignoruoti verslo nuomonę bei grįžti prie teisingo sprendimo. Mūsų pavyzdys rodo sisteminę valstybės problemą, kai tokia valstybės institucijos pozicija devalvuoja LR Konstitucijos 33 str. įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valstybės valdyme, slopina iniciatyvą veikti, sėja abejingumą ir nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
LR Konstitucijos 109 str. yra įtvirtinta nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai ir teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. LR civilinio proceso kodekso 42 str. 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „t eismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.“ Tačiau susipažinus su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Anykščių apylinkės teismo nutartimi (4 priedas), patvirtinančią taikos sutartį tarp ginčo šalių - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir to paties ūkininko Audriaus Juškos , kyla abejonė, kaip tokia taikos sutartis galėjo būti patvirtinta, kai ji prieštarauja ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (LR statybos įstatymo 28 str. 1 d., LR žemės gelmių įstatymo 20 str. 3 d.) ir viešajam interesui (LR civilinio proceso kodekso 49 str.). Kas privertė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją atsisakyti pirminės principingos pozicijos? Toks faktas rodo, kad jei pažeidėjo projektas didelis ir pažeidimas didelis, tai tokio pažeidėjo atžvilgiu bus rastas individualus teisingumas, o Seimas pastatytas prieš taikos sutarties faktą, privalės priimti įstatymo pataisas. Ko verta tokiu atveju LR Konstitucijos
asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą ir ko verta LR Konstitucijos 59 str. nuostata, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų?
Lietuvos karjerų asociacija gindama viešąjį interesą kreipiasi į Jus prašydama, išnaudojant Jūsų autoritetą, įtaką ir suteiktą galią paveikti tokius procesus, o visgi Seimui priėmus tokią įstatymo redakciją pasinaudoti LR Konstitucijos 71 str. suteikta teise grąžinti Seimui įstatymą pakartotinai svarstyti. Pritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-06-22 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4224 (toliau – projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:
Projekte vartojamos sąvokos įtvirtintos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau
Statybos įstatyme nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (2 straipsnio 2 dalis), nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 metro, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys; pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 straipsnio 6 dalis). Pagal projekto nuostatas statinių (pastatų) gyvavimas laike tampa sąlyginis, tai yra statinys turės būti nugriautas, prireikus eksploatuoti žemės gelmių išteklius. Siekiant išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, būtų griaunamas vienintelis šeimos būstas, siūloma susiaurinti leidžiamų statyti statinių grupę – uždrausti statyti gyvenamuosius statinius ir sodo namus, taip pat nustatyti, kad statytojas žemės sklype, kuriame statomas statinys, valdomame nuosavybės teise arba valdomame ir naudojamame kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statybą vykdo vadovaudamasis Statybos įstatymu. Pritarti iš dalies
projektą iniciatoriams tobulinti
Respublikos Vyriausybė 2016-06-22 Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galima tik įstatymais.
Todėl projekte reikėtų nustatyti, kad statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis ne vėliau kaip per vienus metus po to, kai statytojas (užsakovas) ar žemės savininkas Vyriausybės įgaliotos institucijos informuojami, kad planuojama eksploatuoti išteklius; taip pat įtvirtinti sutarties sąlygas, nustatančias statytojo (užsakovo) teises ir pareigas. Atsižvelgti
projektą iniciatoriams tobulinti
Respublikos Vyriausybė 2016-06-22 Siūloma tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kad turės būti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-08-29 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sudaryti sąlygas naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti nesudėtingus statinius ir kitos (šiltnamių) paskirties pastatus. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėto teisės akto projekto nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau iš Projekto neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) turėtų būti įgyvendinama dalis juo siūlomų nuostatų. Siekiant teisinio aiškumo, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatyti, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio jų kokybę ir (arba) gavybos sąlygas . Taip pat Projektu siūloma Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnį papildyti 4 dalimi, numatančia, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1. Neaišku, ar Projekto priėmimo atveju Projektu numatomų statinių statyba būtų galima visais atvejais, ar statybos galimybė būtų svarstoma individualiai kiekvienu atveju įvertinant Projektu siūlomose Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytus kriterijus (t. y. būsimos statybos poveikį žemės gelmių išteklių kokybei ir (arba) gavybos sąlygoms). Toks neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projektu siūlomų nuostatų taikymo dviprasmiškumams, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų (pagal Projektą turinčių teisę su statinio statytoju (užsakovu) sudaryti sutartį) piktnaudžiavimams ir /ar sąlygoms nepagrįstų sprendimų priėmimui, pavyzdžiui: vienais atvejais sutartis būtų pasirašoma neįvertinant būsimų statybų poveikio žemės gelmių išteklių kokybei ir (arba) gavybos sąlygoms, o kitais atvejais sutartis būtų pasirašoma arba atsisakoma ją pasirašyti po tokio poveikio įvertinimo. 1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos nenaudojamuose žemės gelmių išteklių plotuose draudžia bet kokius veiksmus, bloginančius jų kokybę, gavybos sąlygas, teritorijos užstatymą ir / ar kitus veiksmus, trukdančius žemės išteklius naudoti ateityje.
Projekto priėmimo atveju nenaudojami žemės gelmių išteklių plotai turėtų būti saugomi nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio (1) arba jų kokybę, (2) arba jų gavybos sąlygas, (3) arba ir jų kokybę, ir jų gavybos sąlygas. Tai, kad Projektu siūloma leisti naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti statinius, suponuoja nuomonę [1] , kad priimant sprendimą dėl sutarties pasirašymo statybų poveikis žemės gelmių išteklių kokybei ir gavybos sąlygoms turėtų būtų vertinamas, tačiau iš Projekto siūlymų lieka neaišku, kokiais atvejais būtų vertinami tik atskiri (ir kuris konkrečiai) poveikio žemės gelmių ištekliams kriterijai (poveikis tik kokybei, ar tik gavybos sąlygoms), o kuriais – jų visuma (poveikis ir kokybei, ir gavybos sąlygoms) ir kas tokį įvertinimą atliktų. 2. Pagal Projekto siūlymus dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų statybos gali būti pradėtos tik pateikus banko garantiją, kurios dydis nustatomas sutartimi, tačiau negali būti mažesnis negu visos statinio nugriovimo sąnaudos. Statytojas (užsakovas) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki banko garantijos termino pabaigos privalo pateikti naują banko garantiją . Statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą.
Pagal Projekto siūlymus dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, statiniai, pastatyti ar statomi nepateikus banko garantijos , ir (arba) nesudarius šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties, ir (arba) pažeidžiant šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties sąlygas, ir (arba) nevykdant įstatymo nustatytų reikalavimų, ir (arba) statiniai, nenugriauti per nustatytą terminą, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas . Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: 2.1. Manytume, kad tam tikrose situacijose gali būti dviprasmiškai aiškinamas reikalavimo dėl banko garantijos pateikimo įgyvendinimas, pavyzdžiui: manytume, kad atvejais kada statytojas (užsakovas) turi daugiau negu vieną mėnesį iki galiojimo termino pabaigos galiojančią banko garantiją, tačiau jam būtų pranešama apie planuojamą naudingųjų išteklių gamybą, statytojas (užsakovas) gali vengti banko garantijos pratęsimo motyvuodamas tuo, kad statinį savo lėšomis nugriaus greičiau negu sueis vienų kalendorinių metų terminas. Be to, manytume, esant tokiai situacijai statytojas (užsakovas) savo nuomonę gali grįsti Projektu siūlomomis Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagal kurias tik pastatyti ar statomi statiniai nepateikus banko garantijos laikomi pastatyti savavališkai ir privalo būti nugriauti panaudojant banko garantijos lėšas. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume tikslinti Projekto nuostatas akcentuojant, kad banko garantijos pateikimas privalomas visam statinio eksploatavimo (nuo statybos pradžios iki nugriovimo) laikotarpiui. 2.2.
aukščiau minėtas projekto nuostatas „<...> statiniai, pastatyti ar statomi nepateikus banko garantijos , <...>, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas .“ Akivaizdu, kad vienas iš banko garantijos nepateikimo motyvų gali būti susijęs su aplinkybe, kad statytojas (užsakovas) banko garantijos neturi, todėl šioje situacijoje statinys turėtų būti nugriaunamas ne panaudojant banko garantiją (jos panaudoti nebus jokių galimybių), o statytojo (užsakovo) lėšomis. Atsižvelgdami į tai siūlytume tikslinti minėtas Projekto nuostatas. 3. Manytume, kad lieka neaišku, ar Projekto priėmimo atveju būtų leidžiama įteisinti jau neteisėtai pastatytus statinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo (o tuo atveju, jeigu Projekto priėmimo atveju neteisėtas statybas būtų galima įteisinti – užtikrinant tokių neteisėtai pastatytų statinių savininkų atsakomybę) siūlytume šį klausimą išdiskutuoti ir esant reikalui Projektą patikslinti. Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Sergejus Jovaiša
11 Argumentai: Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis, kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, yra skirtas teritorijų planavimo procesui. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Manome, kad Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai (išteklių kokybės, gavybos sąlygų ir galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas), atsižvelgiant į straipsnio pavadinime nurodytą reglamentuojamą teisinių santykių sritį, turėtų būti pasiekiami teritorijų planavimo procese. Jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta ,,teritorijos užstatymo sąvoka“, sąvokos turinys neaiškus. Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo įstatymuose konkretaus žemės sklypo naudojimo turinys (galimos ūkinės veiklos) nustatomas pagal žemės sklypui nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai (išteklių kokybės, gavybos sąlygų ir galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas) turėtų būti pasiekiami rengiant visų lygių ir rūšių teritorijų planavimą, kurios metu konkretiems žemės sklypas nustatomas atitinkamas teritorijos naudojimo režimas (paskirtis, naudojimo būdas ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, išskyrus žemės paskirties keitimą į naudingųjų išteklių teritoriją , ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.“ Nepritarti Žemės naudojimo paskirties pakeitimo apribojimai neleistų pasiekti įstatymo siekiamų tikslų. 2. Seimo nariai Sergejus Jovaiša
12 Argumentai: Pagal Vyriausybės
naudojimo sąlygų 101.1. punktą išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius, kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Poįstatyminiame teisės akte nustatyti nuosavybės apribojimai, kurių nėra įstatymuose. Konstitucija nenumato deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Vyriausybės nustatyti nuosavybės apribojimai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Be to, neaiškus tokių apribojimų santykis su siūloma Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies formuluote, nustatančia nenaudojamų žemės gelmių išteklių kokybės ir gavybos sąlygų tikslus. Akivaizdu, kad ne visi statybos darbai pažeistų nurodytus tikslus (pvz. laikini statiniai), tačiau tam tikrų statinių rūšių išvardijimas įstatyme būtų problematiškas. Visų pirma, statinių rūšys yra reglamentuojamos aplinkos ministro įsakymais, todėl keičiantis ministro įsakymams atitinkamai reikėtų keisti įstatymą.
Antra, Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išvardintų tikslų apsaugos priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečią situaciją: priklausomai nuo atitinkamo išteklių poreikio, planuojamos išteklių naudojimo pradžios, projektuojamo statinio pobūdžio, statinio pamatų gylio, telkinio vietos ir gylio, bei kt. aplinkybių. Atsižvelgdami į nurodytas priežastis siūlome, kad dėl konkrečių statybos darbų žemės sklypuose, kuriuose yra išžvalgyti nenaudojami žemės gelmių ištekliai, nuspręstų Vyriausybės įgaliota institucija, sudarydama sutartį su statytoju, kuria pastarasis prisiimtų įsipareigojimą savo lėšomis nugriauti pastatytus statinius, kai valstybei atsiras poreikis išgauti atitinkamus išteklius statytojo žemės sklype. Pas iūlymas:
Papildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi: „
ištekliai, savininkas ir naudotojas šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus gali tik sudaręs sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, kuria statytojas įsipareigoja, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimą apie žemės sklype pradedamą išteklių gavybą, savo lėšomis nugriauti statomus ir pastatytus statinius iki išteklių gavybos pradžios. Sutartis registruojama nekilnojamojo turto registre, o statytojo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra privalomi naujiems žemės sklypo savininkams ir naudotojams.“ Papildyti 20 straipsnį nauja 5 dalimi: ,,5.
Žemės sklype, kuriame yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, pastatyti statiniai: pastatyti nesudarius šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties ar pažeidžiant sutarties sąlygas, taip pat iki išteklių gavybos pradžios nenugriauti statiniai, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra priėmusi sprendimą dėl išteklių gavybos žemės sklype, o statytojas nevykdo įsipareigojimo nugriauti statinį (ius) savo lėšomis, laikomi savavališka statyba.“ Nepritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2016-06-15 Argumentai: Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4224 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas Atsižvelgti
projektą iniciatoriams tobulinti
reikalų komitetas 2016-06-15 Argumentai: Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose nebūtų galima statyti gyvenamosios paskirties nesudėtingų statinių ir sodo namų bei kad statytojas žemės sklype, kuriame statomas statinys, statybą privalėtų vykdyti vadovaudamasis Statybos įstatymo reikalavimais; taip pat papildyti įstatymo projektą nuostata, kad statiniai turi būti nugriaunami statytojo (užsakovo) lėšomis ne vėliau, kaip per 1 metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informuoja apie poreikį eksploatuoti išteklius žemės savininką ar statytoją (užsakovą).
Pritarti
projektą iniciatoriams tobulinti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Grąžinti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224 iniciatoriams tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: 8 - „už“, 2 – prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta . Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas [1] Manytume, kad šią nuomonę pagrindžia ir tai, kad Projekto priėmimo atveju vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010.09.27 d. įsakymu Nr. D1-812 , žemės gelmių išteklių plotuose būtų leidžiama ne tik pagalbinio ūkio paskirties pastatus be gyvenamųjų patalpų ir kitus negyvenamuosius pastatus, bet ir inžinierinius statinius - susisiekimo komunikacijas, inžinierinius (vandens ir nuotekų tinklus; dujų ir naftos įvadus bei kt.), mėšlidės ir skysto mėšlo kauptuvus, vėjo ir saulės elektrines, kitus (nenurodytų paskirčių) plokščius inžinierinius statinius (terasas, aikšteles) iki 10000 m2 ir kt.
Prieiga per internetą: http://www.infolex.lt/ta/138945?ref=5&nr=2 ;
APSAUGOS komitetas
2016 m. birželio 29 d. Nr. 107-P-21
: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas; Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Linas Balsys, Viktorija Čmilytė Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-131 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės gelmių įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose būtų galima statyti „ nesudėtingus arba laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus)
“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos
šiais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „statinio“ sąvokos turinį, nėra aišku, kokius konkrečiai statinius (tik pastatus ar ir inžinerinius statinius) būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtiną aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.
289, 6 punktą pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pagal Statybos techninis reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedą nesudėtingų statinių sąrašas apima gyvenamuosius (vieno, dviejų butų) namus, pagalbinio ūkio paskirties pastatus – be gyvenamųjų patalpų, šiltnamius, sodo namus, kitus negyvenamuosius pastatus. Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios paskirties (tik negyvenamuosius pastatus ar ir gyvenamuosius pastatus) nesudėtingus pastatus būtų galima statyti minėtuose žemės sklypuose. Pritarti Siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
būti apsaugoti nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio jų kokybę ir
(arba) gavybos sąlygas. 2. Papildyti 20 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
leidžiama statyti nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus.“
2 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 3 dalyje nurodytus statinius (pastatus) žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėta naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą nesudėtingus, laikinus pagalbinio ūkio ir kitos (šiltnamių) paskirties statinius (pastatus) aukščiau nurodyti asmenys turėtų teisę statyti tuo atveju, jeigu su Vyriausybės įgaliota institucija būtų sudarę atitinkamą sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad asmenų teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, siekiantis statyti statinius (pastatus) teritorijoje, kurioje yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, privalėtų atitikti visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, ar pakaktų vien tik su Vyriausybės įgaliota institucija sudaryti aukščiau minėtą sutartį. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Antra, vertinamoji projekto nuostata derintina su Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, ka i statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais . Tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad statinius turėtų teisę statyti tik ,,žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudotis ar nuomojamame žemės sklype“. Trečia, projekto nuostata ,,nugriauti šiuos statinius (pastatus) savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai “ kelia abejonių. Manytina, kad aukščiau nurodyti statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti iki pradedant naudoti žemės gelmes ir jų išteklius, nes galimi atvejai, kai statinių (pastatų) nenugriovus, pradėti naudoti žemės gelmes ir išteklius būtų neįmanoma. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
Ketvirta, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio darytina išvada, kad sutartyje, sudaromoje tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos ir statytojo, turėtų būti nurodyta ši sąlyga: statytojo įsipareigojimas nugriauti statinius (pastatus) savo lėšomis, kai sklype bus pradėti naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai. Pažymėtina, kad nėra aiškios kitos sutarties sąlygos, t. y., per kiek laiko nuo žemės gelmių išteklių naudojimo pradžios minėtieji statiniai (pastatai) turėtų būti nugriauti, kokios sankcijos būtų taikomos statytojui, jeigu jis laiku statinių (pastatų) nenugriautų, ar būtų ir kokio subjekto lėšomis atlyginami nuostoliai (pvz., šiltnamiuose nespėjusios užaugti daržovės) dėl sutarties nutraukimo ir pan. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Kita vertus, diskutuotina, ar statinių (pastatų) nugriovimas turėtų būti sutarties dalyku. Manytina, kad asmenų pareiga nugriauti statinį (pastatą) iki pradedant eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne sutartyje. Penkta, tuo atveju, jeigu pradėjus eksploatuoti žemės gelmes ir jų išteklius, statinių (pastatų) juos pastatęs asmuo nenugriautų, tokie statiniai (pastatai) galėtų būti nugriauti tik teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi procesas teisme gali užtrukti netrumpą laiko tarpą, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų neproporcingai apsunkinta asmenų galimybė naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. Pritarti Siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 20 straipsnį 4, ir 6 dalimis
ir jas išdėstyti taip:
leidžiama statyti nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus. 5.
tarp statytojo (užsakovo) ir Vyriausybės įgaliotas institucijos įsigaliojimo ir banko garantijos pateikimo. Banko garantijos dydis nustatomas sutartimi, tačiau negali būti mažesnis negu statinio nugriovimo visos sąnaudos. Statytojas (užsakovas) vienas mėnuo iki banko garantijos termino pabaigos privalo pateikti naują banko garantiją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo statytojo (užsakovo) ar žemės savininko Vyriausybės įgaliotos institucijos informavimo apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą. Sutarties sąlygas ir pavyzdinę formą tarp statytojo (užsakovo) ar žemės savininko tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Statyba vykdoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti statiniai, pastatyti nesudarius šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarties ir (arba) pažeidžiant nurodytos sutarties sąlygas, ir (arba) nepateikus banko garantijos, ir (arba) statinių nugriovimo terminus, ir (arba) nevykdant įstatymo nustatytų reikalavimų nugriauti statinius, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami, panaudojant banko garantijos lėšas.“
2016-04-131 Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
reglamentuoti teritorijų planavimo procesą. Tuo tarpu projektu siūloma reglamentuoti statybas teritorijose, kuriose numatoma naudoti žemės gelmes ir jų išteklius. Taigi projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnyje siūloma reglamentuoti kiek kitokius santykius, nei nurodyta šio straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo straipsnio pavadinimą. Pritarti Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
taip:
„20 straipsnis. Teritorijų planavimas ir statyba
teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. 2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio jų kokybę ir (arba) gavybos sąlygas.“
statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus. 5. Statyba gali būti pradėta po sutarties tarp statytojo (užsakovo) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos įsigaliojimo ir banko garantijos pateikimo. Banko garantijos dydis nustatomas sutartimi, tačiau negali būti mažesnis negu visos statinio nugriovimo sąnaudos. Statytojas (užsakovas) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki banko garantijos termino pabaigos privalo pateikti naują banko garantiją. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą. Sutarties tarp statytojo (užsakovo) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos sąlygas ir pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Statyba vykdoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.“
statiniai, pastatyti ar statomi nepateikus banko garantijos, ir (arba) nesudarius šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties, ir (arba) pažeidžiant šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties sąlygas, ir (arba) nevykdant įstatymo nustatytų reikalavimų, ir (arba) statiniai, nenugriauti per nustatytą terminą, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas.“
2 Projekto 1 straipsnio 2 dalį tobulinant teisės technikos požiūriu, šios dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja“. Pritarti Siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2. Papildyti 20 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis“
2016-04-13 Priėmus įstatymą, Vyriausybė turėtų paskirti įgaliotą instituciją, su kuria statytojai turėtų sudaryti projekte minimą sutartį. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, jame pateikiant pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti Siūloma papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-06-22 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4224 (toliau – projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: Projekte vartojamos sąvokos įtvirtintos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir aplinkos ministro įsakymuose. Statybos įstatyme nustatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (2 straipsnio 2 dalis), nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 metro, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys; pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 straipsnio 6 dalis). Pagal projekto nuostatas statinių (pastatų) gyvavimas laike tampa sąlyginis, tai yra statinys turės būti nugriautas, prireikus eksploatuoti žemės gelmių išteklius. Siekiant išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, būtų griaunamas vienintelis šeimos būstas, siūloma susiaurinti leidžiamų statyti statinių grupę – uždrausti statyti gyvenamuosius statinius ir sodo namus, taip pat nustatyti, kad statytojas žemės sklype, kuriame statomas statinys, valdomame nuosavybės teise arba valdomame ir naudojamame kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statybą vykdo vadovaudamasis Statybos įstatymu. Pritarti Žiūrėti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą. 2.
2016-06-22 Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galima tik įstatymais. Todėl projekte reikėtų nustatyti, kad statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis ne vėliau kaip per vienus metus po to, kai statytojas (užsakovas) ar žemės savininkas Vyriausybės įgaliotos institucijos informuojami, kad planuojama eksploatuoti išteklius; taip pat įtvirtinti sutarties sąlygas, nustatančias statytojo (užsakovo) teises ir pareigas. Pritarti
departamento 2 pastabą
2016-06-22 Siūloma tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kad turės būti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti
departamento 5 pastabą
Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-2016-2078 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Sergejus Jovaiša
11 Argumentai: Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis, kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, yra skirtas teritorijų planavimo procesui.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Manome, kad Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai (išteklių kokybės, gavybos sąlygų ir galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas), atsižvelgiant į straipsnio pavadinime nurodytą reglamentuojamą teisinių santykių sritį, turėtų būti pasiekiami teritorijų planavimo procese. Jokiame galiojančiame teisės akte nėra apibrėžta ,,teritorijos užstatymo sąvoka“, sąvokos turinys neaiškus. Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymo įstatymuose konkretaus žemės sklypo naudojimo turinys (galimos ūkinės veiklos) nustatomas pagal žemės sklypui nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai (išteklių kokybės, gavybos sąlygų ir galimybės žemės išteklius naudoti ateityje užtikrinimas) turėtų būti pasiekiami rengiant visų lygių ir rūšių teritorijų planavimą, kurios metu konkretiems žemės sklypas nustatomas atitinkamas teritorijos naudojimo režimas (paskirtis, naudojimo būdas ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi
būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, išskyrus žemės paskirties keitimą į naudingųjų išteklių teritoriją , ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.“ Nepritarti Žemės naudojimo paskirties pakeitimo apribojimai neleistų pasiekti įstatymo siekiamų tikslų. 2. Seimo nariai Sergejus Jovaiša
12 Argumentai: Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius, kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Poįstatyminiame teisės akte nustatyti nuosavybės apribojimai, kurių nėra įstatymuose. Konstitucija nenumato deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Vyriausybės nustatyti nuosavybės apribojimai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys Konstitucijai.
Be to, neaiškus tokių apribojimų santykis su siūloma Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies formuluote, nustatančia nenaudojamų žemės gelmių išteklių kokybės ir gavybos sąlygų tikslus. Akivaizdu, kad ne visi statybos darbai pažeistų nurodytus tikslus (pvz. laikini statiniai), tačiau tam tikrų statinių rūšių išvardijimas įstatyme būtų problematiškas. Visų pirma, statinių rūšys yra reglamentuojamos aplinkos ministro įsakymais, todėl keičiantis ministro įsakymams atitinkamai reikėtų keisti įstatymą. Antra, Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išvardintų tikslų apsaugos priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečią situaciją: priklausomai nuo atitinkamo išteklių poreikio, planuojamos išteklių naudojimo pradžios, projektuojamo statinio pobūdžio, statinio pamatų gylio, telkinio vietos ir gylio, bei kt. aplinkybių. Atsižvelgdami į nurodytas priežastis siūlome, kad dėl konkrečių statybos darbų žemės sklypuose, kuriuose yra išžvalgyti nenaudojami žemės gelmių ištekliai, nuspręstų Vyriausybės įgaliota institucija, sudarydama sutartį su statytoju, kuria pastarasis prisiimtų įsipareigojimą savo lėšomis nugriauti pastatytus statinius, kai valstybei atsiras poreikis išgauti atitinkamus išteklius statytojo žemės sklype. Pas iūlymas:
Papildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4Žemės sklypo, kuriame yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai,
savininkas ir naudotojas šiame žemės sklype vykdyti statybos darbus gali tik sudaręs sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, kuria statytojas įsipareigoja, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimą apie žemės sklype pradedamą išteklių gavybą, savo lėšomis nugriauti statomus ir pastatytus statinius iki išteklių gavybos pradžios.
Sutartis registruojama nekilnojamojo turto registre, o statytojo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra privalomi naujiems žemės sklypo savininkams ir naudotojams.“ Papildyti 20 straipsnį nauja 5 dalimi: ,,5. Žemės sklype, kuriame yra nenaudojami žemės gelmių ištekliai, pastatyti statiniai: pastatyti nesudarius šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties ar pažeidžiant sutarties sąlygas, taip pat iki išteklių gavybos pradžios nenugriauti statiniai, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra priėmusi sprendimą dėl išteklių gavybos žemės sklype, o statytojas nevykdo įsipareigojimo nugriauti statinį (ius) savo lėšomis, laikomi savavališka statyba.“ Pritarti iš dalies
departamento 1 ir 2 pastabas
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2016-06-15 Argumentai: Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4224 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas Pritarti Žiūrėti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas 2.
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2016-06-15 Argumentai: Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad nenaudojamų žemės gelmių išteklių žemės sklypuose nebūtų galima statyti gyvenamosios paskirties nesudėtingų statinių ir sodo namų bei kad statytojas žemės sklype, kuriame statomas statinys, statybą privalėtų vykdyti vadovaudamasis Statybos įstatymo reikalavimais; taip pat papildyti įstatymo projektą nuostata, kad statiniai turi būti nugriaunami statytojo (užsakovo) lėšomis ne vėliau, kaip per 1 metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informuoja apie poreikį eksploatuoti išteklius žemės savininką ar statytoją (užsakovą). Pritarti
departamento 1 ir 2 pastabas
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224(2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Algimantas Salamakinas