Projekto Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių) , ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Daugkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už daugkartines pakuotes sistemoje.“
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių) , ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 111 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,
4) privalo užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijos teritorijoje būtų bent po vieną taros supirkimo punktą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) administruoja užstatą už vienkartines pakuotes, dalyvauja organizuojant šių pakuočių atliekų priėmimą užtikrinant kiekvienoje seniūnijos teritorijoje įrengiant bent po vieną taros supirkimo punktą ;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Bronius Pauža Eduardas Šablinskas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, įsigaliojusiame 2016 vasario 1d., nustatyta, kad vienkartinių pakuočių užstato (toliau Sistema) galės nedalyvauti tos parduotuvės, kurių bendras plotas neviršija 300 kv. m., išskyrus kaimo parduotuves . Nesuprantama, kodėl kaimo parduotuvės, kurios yra nedidelio ploto, dažnai nesiekiančio 40-50 kv. m., privalės supirkinėti vienkartines pakuotes, nors tokioms supirkimo vietoms įrengti jose paprasčiausiai nėra galimybės užtikrinti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (su kuria minėtas įstatymas net nebuvo derintas) higienos reikalavimų, kad būtų išvengta maisto produktų užterštumo. Vieno iš Sistemos administratorių, kurių yra du, parengta sutartis yra 31 lapo apimties. Iš esmės sutartis yra vienašališka ir prieštaraujanti teisės aktams – pažeistas sutarties šalių interesų derinimo ir pusiausvyros principas, kaimo parduotuvių interesai neginami, taikoma prievarta, įsipareigojimai, sankcijos, o nauda neaiški ir neapibrėžta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2016-02-11 išleido įsakymą ,,Dėl higienos reikalavimų maisto tvarkymo subjektams, organizuojantiems vienkartinių pakuočių atliekų ir (ar) naudotų daugkartinių pakuočių priėmimą“. Įsakyme nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektai (parduotuvės) privalo pakuotes priimti prie įėjimo į prekybos salę arba tam tikslui skirtoje atskiroje patalpoje ar vietoje, esančioje ne prekybos salėje, pakuotes laikyti pakuočių priėmimo salėje taip pat tik tam tikslui skirtuose stelažuose, specialiuose įrenginiuose, dėžėse ar kitose patalpose, kad prieš grįžtant tvarkyti maistą kruopščiai nusiplautų ir (ar) dezinfekuotų rankas.
Situacija yra tokia, kad daugelis kaimo parduotuvių neturi galimybės priimti pakuotes prie įėjimo į prekybos salę ar paprasčiausiai neturi atskirų patalpų kuriose galėtų organizuoti pakuočių priėmimą, taip pat neturi atskirų patalpų priimtų pakuočių sandėliavimui, todėl vykdant Įstatymu nustatytą pareigą tektų statyti papildomas patalpas. Tačiau net ir ten kur yra galimybė pakuočių priėmimą organizuoti atskirose patalpose, tai tektų daryti griežtai laikantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, taip pat Darboviečių įrengimų bendrųjų nuostatų reikalavimų, papildomai atlikti profesinės rizikos vertinimą. Visi šie reikalavimai susiję su papildomomis kaimo parduotuvių finansinėmis išlaidomis. Surenkamų vienkartinių pakuočių kiekiai yra ženkliai didesni nei daugkartinių pakuočių, todėl verčiant kaimo parduotuves supirkti visas pakuotes iškyla pavojus, kad nebus užtikrintas tinkamas higienos reikalavimų laikymasis, gali būti užteršti parduodami maisto produktai ir sukelti vartotojų susirgimai. Kaimo parduotuvių sąnaudos, surenkant pakuotes rankiniu būdu, šiuo metu sudaro nuo 0,03 iki 0,04 EUR už vienkartinės pakuotės vienetą, o atskirais atvejais ir daugiau. Todėl akivaizdu, kad suinteresuotų asmenų nustatytas vienašališkas tarifas nepadengs kaimo ir kitų parduotuvių patirtų pakuočių surinkimo sąnaudų. Šiuo metu užstato sistemos administratoriaus veikla yra numačiusi statyti tik trijų tipų taromatus, kurių mažiausias bus statomas ten kur per mėnesį bus surenkama nuo 5000 iki 10000 vnt. užstatinių pakuočių.
Yra daroma prielaida, kad buvo galima įsigyti taromatų, kurie surinktų ir mažesnį pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, yra parengtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8,111 ,112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – keisti įstatymo nuostatas, kuriomis būtų panaikinta prievolė kaimo parduotuvėms supirkti vienkartines atliekų pakuotes ir būtų nustatoma prievolė užstato sistemos administratoriui kiekvienoje seniūnijos teritorijoje įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narys Bronius Pauža ir Jurbarko rajono verslininkų organizacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. D augkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m. tačiau įstatyme numatyta išimtis, kad tai netaikoma kaimo parduotuvėms. Taip pat analogiška nuostata galioja ir vienkartinių pakuočių pardavėjams kurie privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymais siūloma panaikinti prievolę kaimo parduotuvėms supirkti vienkartines atliekų pakuotes ir nustatyti prievolę užstato sistemos administratoriui kiekvienoje seniūnijos teritorijoje įrengti po vieną taros supirkimo punktą. Tokiu pakeitimu siekiama užtikrinti tinkamą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvos Respublikoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti būtina keisti su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu susijusius poįstatyminius teisės aktus, įskaitant 2013 m. birželio 26 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-462 Dėl pavyzdinės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties formos patvirtinimo bei 2008 m. liepos
pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių (įrodančių) dokumentų ataskaitos ir gautų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų apskaitos tvarkos aprašo. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gautas Jurbarko rajono verslininkų organizacijos specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai nėra. Teikia:
Seimo nariai Bronius Pauža Eduardas Šablinskas
, 112
2016-03-31 Nr. XIIP-4215 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį papildant 4 punktu nustatoma gamintojų, importuotojų ir pardavėjų paskirtam užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriui pareiga užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijos teritorijoje būtų bent po vieną taros supirkimo punktą. Projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos. Pirma, nėra aišku, kokie subjektai kiekvienoje seniūnijos teritorijoje privalėtų užtikrinti bent vieno taros supirkimo punkto įrengimą, jei nebūtų paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius. Antra, nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, kuri numato pakuočių pardavėjams pareigą organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu teikiamoms keičiamo įstatymo nuostatoms, nebūtų aišku, ar paskirtas užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius galės bet kurioje seniūnijos teritorijoje įrengti pakuočių atliekų priėmimo punktą, ar privalės vadovautis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 112 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimu siekiama nustatyti, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą užtikrintų kiekvienoje seniūnijos teritorijoje įrengiant bent po vieną taros supirkimo punktą. Projekto nuostatos nėra aiškios.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 112 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta pareiga užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui aprūpinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pakuočių pardavėjus pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pakuočių pardavėjas turi pareigą organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projektu teikiamoms keičiamo įstatymo nuostatoms, nebūtų aišku, ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui pakaktų įrengti bent po vieną bet kurioje seniūnijos teritorijoje pakuočių atliekų priėmimo punktą, ar jis privalėtų vadovautis keičiamo įstatymo 112 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnį papildančiame 4 punkte ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 112 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama „taros supirkimo“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme vartojama „pakuočių atliekų priėmimo“ sąvoka. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „ kiekvienoje seniūnijos teritorijoje“ turinys, t.y., nėra aišku, ar šią nuostatą reikėtų suprasti, kad bent vienas taros supirkimo punktas privalėtų būti kiekvienos seniūnijos teritorijoje, ar ji suprantama dar kitaip. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekte vartojamos formuluotės. 4. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. 5.
poįstatyminius teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, nustatant pakankamą terminą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui
, 112
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 8, 111 ,112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4215 (toliau – Įstatymo projektas). Norėtume priminti, kad Lietuvos Respublika turi laikytis įsipareigojimo pranešti apie rengiamus teisės aktų projektus pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, nustatytą tvarką [1] . Pažymėtina, kad pagal šią tvarką valstybė narė trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Europos Komisija gauna direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, turi atidėti tokio notifikuotino projekto priėmimą. Daugiau pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime bei pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 31 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] Reikalavimas vadovautis šia direktyva nurodomas įgyvendinamos 1998 m. birželio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, 16 straipsnyje.