2016 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „291 . Sveikatos priežiūra – sveikatos priežiūros specialistų pacientams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar atstatyti jų sveikatos būklę, įskaitant receptų vaistams ir medicinos prietaisams išrašymą, vaistų ir medicinos prietaisų išdavimą ir (arba) pardavimą bei tiekimą .“
dalimi: „292 . Sveikatos priežiūros specialistas
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo291 , 292 dalimis įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad nėra į nacionalinę teisę, t.y. į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą Nr. I-552 (toliau – Sveikatos sistemos įstatymas) perkeltos
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo esančios sąvokos. Projektu siekiama perkelti iš Direktyvoje 2011/24/ES sąvokas „sveikatos priežiūra“ bei „sveikatos priežiūros specialistas“ ir taip panaikinti spragą Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šių sąvokų apibrėžimas būtinas tam, kad ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir ES piliečiai, atvykę į Lietuvą, galėtų pasinaudoti visų sveikatos priežiūros specialistų teikiamomis paslaugomis, vadinasi tam, kad būtų žinoma, kokie specialistai yra sveikatos priežiūros specialistai, būtinas šių sąvokų apibrėžimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šuo metu nei Sveikatos sistemos įstatyme nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar teisės aktuose nėra apibrėžta, kas apima sveikatos priežiūrą ir kas yra sveikatos priežiūros specialistas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiama suvienodinti ES ir Lietuvos teisės aktų reglamentavimą ir išvengti galimų neaiškumų aiškinant sąvokas „sveikatos priežiūra“ ir „sveikatos priežiūros specialistas“. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma neigiamų pasekmių korupcijos prevencijos požiūriu. Įtaka kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Į statym o įgyvendinimas įtakos verslui neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, T eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti T erminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos v alstybinės kalbos, T eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų . Įstatymo projekte nėra n auj ų sąvokų ir jas įvardijančių terminų . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokument ų nuostatas . 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Sveikatos priežiūra“, „Sveikatos priežiūros specialistas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Dangutė Mikutienė Antanas Matulas
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622016
2016-03-30 Nr. S-2016-2078 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4200 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projekto tikslas yra į įstatymą perkelti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2011/24/ES) įtvirtintas sąvokas „sveikatos priežiūra“ ir „sveikatos priežiūros specialistas“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina panaikinti šiuo metu esančią teisės spragą. Taip pat nurodoma, kad nurodytų sąvokų apibrėžimas būtinas tam, kad ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir ES piliečiai, atvykę į Lietuvą, galėtų pasinaudoti visų sveikatos priežiūros specialistų teikiamomis paslaugomis, vadinasi tam, kad būtų žinoma, kokie specialistai yra sveikatos priežiūros specialistai, būtinas šių sąvokų apibrėžimas. Pažymime, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 288 straipsnyje yra įtvirtinta, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje [1] yra įtvirtinta, jog „SESV 288 straipsnio trečioji pastraipa įpareigoja visas valstybes nares, kurioms skirta direktyva, siektino tikslo atžvilgiu, bet aptariamos direktyvos įgyvendinimo vidaus teisėje formos ir priemonių klausimus palieka nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai. Tačiau, nors perkeliant direktyvą į vidaus teisę jos turinio nebūtina formaliai ir pažodžiui perkelti į aiškias ir specialias teisės normas ir, atsižvelgiant į jos turinį, gali pakakti bendro teisinio konteksto, jis turi iš tikrųjų pakankamai aiškiai ir tiksliai užtikrinti visišką direktyvos taikymą“. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad tam tikros direktyvos nuostatos neprivalo būti formaliai ir pažodžiui perkeltos į nacionalinius teisės aktus, jei nacionaliniais teisės aktais pakankamai aiškiai ir tiksliai užtikrinamas visas direktyvos taikymas. Mūsų nuomone, šiuo metu Direktyvoje 2011/24/ES įtvirtinta sąvoka „sveikatos priežiūra“ yra tinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio a punkte nurodoma, kad sveikatos priežiūra yra sveikatos priežiūros specialistų pacientams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar atstatyti jų sveikatos būklę, įskaitant receptų vaistams ir medicinos prietaisams išrašymą, vaistų ir medicinos prietaisų išdavimą ir (arba) pardavimą bei tiekimą. Nors šią sąvoką Projektu siekiama perkelti į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, pastebime, kad ši sąvoka yra perkelta į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą.
Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpvalstybinė sveikatos priežiūra
Europos ekonominės erdvės valstybėje sveikatos priežiūros specialistų apdraustiesiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant įvertinti, palaikyti ar pagerinti jų sveikatos būklę, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir medicinos prietaisų išrašymas ir išdavimas. Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra neapima socialinių paslaugų ir patarnavimų, nepriskirtų asmens sveikatos priežiūrai, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo ir skiepijimo paslaugų pagal gyventojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų programas“. Be to, Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visuomenės sveikatos priežiūra yra organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma. Atsižvelgdami į tai manome, kad atvykusiems į Lietuvos Respubliką kitiems ES piliečiams „sveikatos priežiūros“ sąvoka bus pakankamai aiški ir suprantama, todėl nėra poreikio šią sąvoką papildomai įtvirtinti Sveikatos sistemos įstatyme. Kita vertus, Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio f punkte įtvirtinta sąvoka „sveikatos priežiūros specialistas“ nėra pažodžiui perkelta į nacionalinę teisę. Vis dėlto šios sąvokos reikšmė, mūsų manymu, yra aiški iš kitų susijusių teisės aktų (Lietuvos Respublikos medicinos praktikos, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir kt.) nuostatų. Be to, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnyje yra apibrėžta, kokias teises pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą pacientas turi.
Todėl nemanome, kad pažodinio sąvokos „sveikatos priežiūros specialistas“ perkėlimo nebuvimas trukdytų užtikrinti Direktyvoje 2011/24/ES numatyto tikslo – užtikrinti teisę į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas – pasiekimą. Kita vertus, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta įtvirtinti „sveikatos priežiūros specialisto“ sąvoką, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktos išvados 3 punktui, kuriame nurodyta, jog siūloma sąvoka turėtų būti suderinta su nurodytų teisės aktų ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis. 2. Projektu įtvirtinant „sveikatos priežiūros specialisto“ sąvoką daromos nuorodos į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Pažymime, kad, vadovaujantis SESV 288 straipsniu, direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nuorodų į direktyvas darymas nacionalinių teisės aktų nuostatose yra negalimas. Nuorodos turi būti daromas į konkrečią direktyvą perkeliančius teisės aktus, todėl šiuo atveju nuoroda turėtų būti daroma į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo atitinkamas nuostatas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected] [1] Žr., pavyzdžiui, 1987 m. balandžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją , C‑363/85 , EU:C:1987:196, 7 punktą;
Komisija prieš Vokietiją , C‑361/88, EU:C:1991:224, 15 punktą ir 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją , C‑58/02, EU:C:2004:9, 26 punktą; 2005 spalio 20 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-6/04, EU:C:2005:626, 21 punktą.
2016-03-30 Nr. XIIP-4200 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnis turi tik 21 dalį, todėl siūlymas pildyti šį straipsnį
naujomis 291 ir 292 dalimis nėra suprantamas. Tuo atveju, jeigu siekiama pakeisti dar neįsigaliojusį L ietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymą Nr. XII-2228, turėtų būti teikiamas būtent minėtojo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Sveikatos sistemos įstatymą, apibrėžiant sąvoką „sveikatos priežiūra“ bei numatant, kad ši sąvoka apima sveikatos priežiūros specialistų pacientams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant įvertinti, palaikyti ar atstatyti jų sveikatos būklę, įskaitant receptų vaistams ir medicinos prietaisams išrašymą, vaistų ir medicinos prietaisų išdavimą ir (arba) pardavimą bei tiekimą. Vertinat šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata nesiderina ar net prieštarauja kitoms Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiame L ietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatyme Nr. XII-2228, kuriuo įstatymo 2 straipsnis dėstomas nauja redakcija, apibrėžiamos tokios sąvokos kaip „asmens sveikatos priežiūra“, „farmacinė veikla“, „visuomenės sveikatos priežiūra“, „sveikatinimo veikla“, kuriomis ir siekiama apibrėžti sveikatos priežiūrą plačiąja prasme sudarančių atskirų veiklų turinį.
Todėl nusprendus papildyti įstatyme vartojamus apibrėžimus „sveikatos priežiūros“ apibrėžtimi, reikėtų sistemiškai peržiūrėti ir tarpusavyje suderinti ir kitas įstatyme įtvirtintas nuostatas. Pavyzdžiui, pagal įsigaliosiantį įstatymą medicinos priemonių tiekimas rinkai bei jau patiektų medicinos priemonių platinimas nelaikomas nei asmens sveikatos priežiūros, nei visuomenės sveikatos priežiūros veikla (visa medicinos priemonių rinkos subjektų veikla laikoma tiesiog sveikatinimo veikla, kuriai taikomi visai kiti savo turiniu reikalavimai, nei subjektams, betarpiškai teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas). Be to, ir teikiamoje „sveikatos priežiūros“ sąvokos apibrėžtyje suponuojama ydinga nuostata, kad sveikatos priežiūros specialistai gali vykdyti medicinos priemonių pardavimą (platinimą) bei tiekimą rinkai. 3.
specialistas“ apibrėžtis tikslintina, nes:
laikomas ne tik medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo, tačiau ir gydytojas rezidentas, šeimos gydytojas bei gydytojas specialistas;
laikomas ne tik gydytojas odontologas, tačiau ir gydytojas odontologas specialistas;
praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme vartojamomis „bendrosios praktikos slaugytojo“ bei „išplėstinės praktikos slaugytojo“ sąvokomis;
kvalifikaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos sistemos įstatymo tekste formuluotė „sveikatos priežiūros specialistai“ neapima farmacijos specialistų, t.y. farmacijos specialistų (vaistininkų bei farmakotechnikų) statusą reglamentuojančios normos dėstomos atskirai nuo kitų sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas nustatančių normų. Be to, ir pačiame Sveikatos sistemos įstatyme yra nustatyta, kad farmacinė veikla
minima
Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr.
1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) yra pilnai perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu , todėl nesuprantama nuoroda į Europos Sąjungos tesiės, o ne į minėtąjį įstatymą;
kuris pagal gydymo valstybės narės teisės aktus laikomas sveikatos priežiūros specialistu“, nes keičiamas įstatymas skirtas reguliuoti teisinius santykius, susijusius su sveikatos sistema Lietuvos Respublikoje, todėl gydymo valstybė narė šio įstatymo prasme gali būti suprantama tik kaip Lietuvos Respublika. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
„pakeitimo“, o žodžiai „Lietuvos Respublikos“ dėstytini pirmos eilutės centre;
„nauja“;
Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]