Projekto lyginamasis variantas
d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹straipsniu: „3¹ straipsnis. Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas
pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. 2. Įpareigoti ūkio subjektus - tarpininkus, mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. 3. Leisti žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.“2 straipsnis. Įstatymo 12 straipsnio papildymas 7 ir 8 dalimi, o 7-13 dalis laikyti atitinkamai 8-15 dalimis
„
nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo nariai: Jonas Kondrotas
Patikslinta
NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO XII-1907 PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU IR 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 , dėl tebesitęsiančios pasaulinės pieno krizės, kuri labiausiai paveikė Lietuvos pieno sektorių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Kondrotas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėra nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamu įstatymo projektu siūloma laikinai, iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Pieno perdirbėjai pieno gamintojams mokėtų ne mažiau kaip 16,5 euro centų (165 Eur už toną) už litrą pieno. Tarpininkai mokėtų ne mažiau kaip 13 euro centų (130 Eur. už toną) už litrą pieno. Kooperatyvams, perkantiems pieną iš kooperatyvo narių, būtų leista pieno supirkimo kainas nusistatyti patiems savo valdybos sprendimu. Taip pat numatytos sankcijos už šio įstatymo pažeidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį pieno gamintojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą teisės aktų priimti nereikės, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Jonas Kondrotas
NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO XII-1907 PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU IR 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 , dėl tebesitęsiančios pasaulinės pieno krizės, kuri labiausiai paveikė Lietuvos pieno sektorių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Daukšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėra nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamu įstatymo projektu siūloma laikinai, iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Pieno perdirbėjai pieno gamintojams mokėtų ne mažiau kaip 16,5 euro centų (165 Eur už toną) už litrą pieno. Tarpininkai mokėtų ne mažiau kaip 13 euro centų (130 Eur. už toną) už litrą pieno. Kooperatyvams, perkantiems pieną iš kooperatyvo narių, būtų leista pieno supirkimo kainas nusistatyti patiems savo valdybos sprendimu. Taip pat numatytos sankcijos už šio įstatymo pažeidimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį pieno gamintojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą teisės aktų priimti nereikės, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13.
vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Jonas Kondrotas
2016-03-21 Nr. XIIP-4158 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ ir jo 1 ir 2 dalyse įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus, o ūkio subjektus – tarpininkus įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ūkio subjektui draudžiama pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. Nustačius fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų - kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Antra, projekto 1 straipsnio tekste minimi “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, tačiau jų samprata neatskleidžiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas šiomis sąvokomis. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pardavimo kainą.
Ketvirta, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti teisę žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, kooperatyvo valdybos sprendimu nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atimtų galimybę žalio pieno pirkėjams, sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, laisvai derėtis su žemės ūkio kooperatyvais dėl vienos iš sutarties sąlygų
su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis nustato už kokių įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakingos konkrečios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis, t. y., nėra aišku, kokios kontrolės institucijos vykdytų projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą, tirtų šių nuostatų pažeidimus ir taikytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas sankcijas. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūloma nustatyti konkretų sankcijos - baudos dydį: vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos, pakartotinumo atveju – du procentus nuo metinės apyvartos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis: 1 – 7 dalimis, kuriose nustatytos baudų ribos, 10 dalimi, nustatančia, jog baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir 12 dalimi, pagal kurią kontrolės institucijos turi teisę nustatyti konkretų baudos dydį. Be to, nėra aišku, kokio laikotarpio metinė apyvarta, nuo kurios priklausytų baudos dydis turima omenyje. Kartu, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma baudos dydį sieti su ūkio subjekto metine apyvarta. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl atitikties sistemiškumo, proporcingumo teisėkūros principams. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 ir 8 dalyse nėra nurodyti subjektai, kuriems būtų taikomos minėtos įstatymo nuostatos. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“, brauktini pertekliniai žodžiai „pirmą kartą“. 6.
žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. 7. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma nustatyti laikiną įstatymo galiojimą ir, kodėl pasirinkta 2017 m. sausio 1 d. data. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 8. Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
„Lietuvos Respublikos“, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
8.2. tikslintina įstatymo priėmimo data;
pakeitimas“;
įrašytini žodžiai ir skaičius „12 straipsnį nauja“;
straipsnio naujos 7 ir 8 dalys turi būti dėstomos atskirose projekto 2 straipsnio struktūrinėse dalyse, taip pat atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje turėtų būti išdėstytas ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio buvusių dalių pernumeravimas; 8.6. projekte įstatymą pasirašančio subjekto vardas ir pavardė nerašomi. 9.
nustatyta, kad „Rinkos reguliavimo agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
2016-03-24 Nr. XIIP-4158 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ ir jo 1 ir 2 dalyse įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus, o ūkio subjektus – tarpininkus įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ūkio subjektui draudžiama pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. Nustačius fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų - kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Antra, projekto 1 straipsnio tekste minimi “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, tačiau jų samprata neatskleidžiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas šiomis sąvokomis. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pardavimo kainą.
Ketvirta, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti teisę žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, kooperatyvo valdybos sprendimu nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atimtų galimybę žalio pieno pirkėjams, sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, laisvai derėtis su žemės ūkio kooperatyvais dėl vienos iš sutarties sąlygų – kainos ir galėtų būti vertintinas kaip kėsinamasis į sutarčių sudarymo laisvę bei asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos varžymas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Penkta, projekto 1 straipsnyje siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tvarką, kai už tą patį perkamo – parduodamo žalio pieno kiekį skirtingi subjektai gautų (mokėtų) skirtingą kainą. Svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu turėtų būti keičiamas ne įstatymo 12 straipsnis, o 11 straipsnis, todėl projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis nustato už kokių įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakingos konkrečios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis, t. y., nėra aišku, kokios kontrolės institucijos vykdytų projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą, tirtų šių nuostatų pažeidimus ir taikytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio
tikslintinos. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse siūloma nustatyti konkretų sankcijos - baudos dydį: vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos, pakartotinumo atveju – du procentus nuo metinės apyvartos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis: 1 – 7 dalimis, kuriose nustatytos baudų ribos, 10 dalimi, nustatančia, jog baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir 12 dalimi, pagal kurią kontrolės institucijos turi teisę nustatyti konkretų baudos dydį. Be to, nėra aišku, kokio laikotarpio metinė apyvarta, nuo kurios priklausytų baudos dydis turima omenyje. Kartu, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma baudos dydį sieti su ūkio subjekto metine apyvarta. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl atitikties sistemiškumo, proporcingumo teisėkūros principams. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse nėra nurodyti subjektai, kuriems būtų taikomos minėtos įstatymo nuostatos. 6.
keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“, brauktini pertekliniai žodžiai „pirmą kartą“. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. 8. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma nustatyti laikiną įstatymo galiojimą ir, kodėl pasirinkta 2017 m. sausio 1 d. data. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 9. Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
„Lietuvos Respublikos“, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
9.2. tikslintina įstatymo priėmimo data;
pakeitimas“;
įrašytini žodžiai ir skaičius „11 straipsnį nauja“;
(projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio naujos 7 ir 8 dalys turi būti dėstomos atskirose projekto 2 straipsnio struktūrinėse dalyse, taip pat atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje turėtų būti išdėstytas ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio buvusių dalių pernumeravimas; 9.6. projekte įstatymą pasirašančio subjekto vardas ir pavardė nerašomi. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad „Rinkos reguliavimo agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-23 Nr. S-2016-1900 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3(1) straipsniu ir
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo derinti 2016 m. kovo 23 d. su prašymu įvertinti jį per 10 darbo dienų, tačiau
atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[1] valstybės narės priemonės, kuriomis fiksuojamos prekių kainos, nepaisant to kokiais būdais tai daroma (nustatant mažiausią ar didžiausią leistiną kainą, fiksuojant tam tikro laikotarpio kainos dydį ir pan.), jeigu jos pagal savo poveikį gali atgrasyti kitų valstybių narių ūkio subjektus nuo prekių importo į prekių kainos fiksavimą taikančią valstybę narę arba trukdo tarpvalstybinei prekybai (trukdo realizuoti importuojamas prekes), laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis ir ab initio yra nesuderinamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 34 straipsniu.
Šiame kontekste yra primintina, kad bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti prekybą vidaus rinkoje, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams[2]. Tai reiškia, kad pakanka nustatyti bent potencialiai nuo importo atgrasantį prekių kainos fiksavimo poveikį, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ši priemonė riboja laisvą prekių judėjimą[3]. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad mažiausios leidžiamos prekių kainos nustatymas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė net ir tais atvejais, kuomet potencialiai kliudoma prekiauti importuotomis prekėmis, kurių kaina yra mažesnė, kadangi yra paneigiamas importuotų prekių konkurencingumas (konkurencinis pranašumas)[4].
Remdamiesi nurodytais teisiniais argumentais, taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos aktualiąją statistiką dėl žalio pieno kainų Europos Sąjungoje, parengtą pagal Pieno rinkos observatorijos stebėjimo rodiklius[5], iš kurios matyti, kad pieno kainos kitose Europos Sąjungos valstybėse narės potencialiai gali būti mažesnės, pažymime, kad mūsų nuomone įstatymu nustatytas privalomas mažiausios kainos (supirkimo, perpardavimo) reikalavimas potencialiai riboją laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje. Taip pat manome, kad šią kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonę nėra galimybių pateisinti SESV 36 straipsnyje numatytais pagrindais[6]. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais ir motyvais manome, kad Projekte pasirinktos žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonės yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teisėje nustatytomis laisvo prekių judėjimo taisyklėmis. 2. Atkreipiame Jūsų dėmesį taip pat į tai, jog Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vidaus rinkos organizavimo priemonės grindžiamos atviros rinkos principu, t. y. į rinką veiksmingos konkurencijos sąlygomis gali laisvai patekti kiekvienas gamintojas[7]. Be kita ko, primintina, kad Teisingumo Teismas aiškindamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
1308/2013) nuostatas yra pažymėjęs, kad vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra išsaugoti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose[8]. Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų svarba bendroje žemės ūkio politikoje. Remdamiesi šia Teisingumo Teismo praktika manytume, kad bendros žemės ūkio politikos srityje privalu laikytis veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų, todėl žemės ūkio produktų kainų fiksavimas, mūsų nuomone, laikytinas nesuderinamu su Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 tikslais, nebent jis galėtų būti pateisintas SESV 36 straipsnyje nurodytais arba kitais bendrojo intereso privalomojo pobūdžio pagrindais, įvertinus proporcingumą. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galimą pagrįsti prekių judėjimą ribojančias priemones bei nepateikė jokio vertinimo, ar Projekto nuostatomis pasirinkta priemonė yra proporcinga Projekto tikslams pasiekti. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais manome, kad Projekte pasirinktomis žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonėmis ribojama veiksminga konkurencija žemės ūkio politikos srityje, todėl jos laikytinos nesuderinamomis su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. 3. Pažymime, kad patvirtinto Projekto nuostatomis yra iš esmės ribojamas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013
šalių laisvų derybų principas. 4. Kadangi Projektu nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis parduodant žalią pieną, manytume, kad šie reikalavimai laikytini techniniu reglamentu, kaip jis suprantamas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, Projektas turėjo būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas atidėtas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Sprendimas byloje Fachverband der Buch-und Medienwirtschaft, C-531/07, EU:C:2009:276 [2] Sprendimo byloje Dassonville, C-8/74, EU:C:1974:82, 5 punktas; [3] Pavyzdžiui, žiūrėti sprendimus bylose Van Tiggele, C-82/77, EU:C:1978:10; Komisija prieš Italiją, C-78/82, EU:C:1983:159; INNO v ATAB, C-13/77, EU:C:1977:185; Tasca, C-65/75, EU:C:1976:30; Van de Haar,
[4] Supra note, Van Tiggele, EU:C:1978:10; Cullet v Leclerc, C-231/83, EU:C:1985:29; [5]Viešai skelbiami šiuo internetiniu adresu: http://ec.europa.eu/agriculture/milk-market-observatory/latest-statistics/prices-margins_en.htm [6] Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nenurodė jokių objektyvių priežasčių siūlomam teisiniams reglamentavimui pagrįsti. [7] Sprendimai bylose Komisija prieš Austriją, C-197/08, EU:C:2010:112; Komisija prieš Airiją, C-221/08, EU:C:2010:113; [8] Sprendimo byloje The Scotch Whisky Association, C-333/14, EU:C:2015:845, 23 punktas;
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
d. Nr. 102-P-9
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundzą pavaduojantis Seimo narys Valdas Vasiliauskas, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Jonas Kondrotas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Vidmondas Vėgelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-211 1,2
straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ ir jo 1 ir
mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus, o ūkio subjektus – tarpininkus įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą.
Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ūkio subjektui draudžiama pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. Nustačius fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų - kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Antra, projekto 1 straipsnio tekste minimi “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, tačiau jų samprata neatskleidžiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas šiomis sąvokomis. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pardavimo kainą. Pritarti
3 Ketvirta, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti teisę žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, kooperatyvo valdybos sprendimu nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atimtų galimybę žalio pieno pirkėjams, sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, laisvai derėtis su žemės ūkio kooperatyvais dėl vienos iš sutarties sąlygų – kainos ir galėtų būti vertintinas kaip kėsinamasis į sutarčių sudarymo laisvę bei asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos varžymas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Penkta, projekto 1 straipsnyje siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tvarką, kai už tą patį perkamo – parduodamo žalio pieno kiekį skirtingi subjektai gautų
(mokėtų) skirtingą kainą. Svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos
buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Pritarti 3.
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 21 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-41581 straipsnio nuostatos, kuriomis siūloma papildyti įstatymą 3¹ straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai:
Balsavimui teikta formuluotė, kad projekto XIIP-4158 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui 2–
„už“, 1– „prieš“, 3- „susilaikė“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas,
Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Ministro pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, AB „Pieno žvaigždės“ atstovai Adomas Zdanavičius ir Audrius Statulevičius, AB „Vilkyšių pieninė“ direktorius Gintaras Bertašius, AB “Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa, AB „Žemaitijos pienas“ atstovas Tomas Čepononis, LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė, ŽŪK “Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos vyr. patarėja Giedrė Jarmalytė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas Domynykas Šumskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ir šios asociacijos nariai Andriejus Štombergas ir Alvydas Miliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)1
straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ ir jo 1 ir
mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus, o ūkio subjektus – tarpininkus įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ūkio subjektui draudžiama pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. Nustačius fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų - kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Antra, projekto 1 straipsnio tekste minimi “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, tačiau jų samprata neatskleidžiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas šiomis sąvokomis. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pardavimo kainą.
Ketvirta, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti teisę žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, kooperatyvo valdybos sprendimu nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atimtų galimybę žalio pieno pirkėjams, sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, laisvai derėtis su žemės ūkio kooperatyvais dėl vienos iš sutarties sąlygų – kainos ir galėtų būti vertintinas kaip kėsinamasis į sutarčių sudarymo laisvę bei asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos varžymas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Penkta, projekto 1 straipsnyje siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tvarką, kai už tą patį perkamo – parduodamo žalio pieno kiekį skirtingi subjektai gautų
(mokėtų) skirtingą kainą. Svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgti Seimo plenariniame posėdyje 2016 m. kovo
nuspręsta, kad prieštaravimo nėra. Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)2
dėmesys, kad projekto 2 straipsniu turėtų būti keičiamas ne įstatymo 12 straipsnis, o 11 straipsnis, todėl projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)1
už kokių įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakingos konkrečios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis, t. y., nėra aišku, kokios kontrolės institucijos vykdytų projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą, tirtų šių nuostatų pažeidimus ir taikytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas sankcijas. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti . Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)2
keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse siūloma nustatyti konkretų sankcijos - baudos dydį: vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos, pakartotinumo atveju – du procentus nuo metinės apyvartos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis: 1 – 7 dalimis, kuriose nustatytos baudų ribos, 10 dalimi, nustatančia, jog baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir 12 dalimi, pagal kurią kontrolės institucijos turi teisę nustatyti konkretų baudos dydį. Be to, nėra aišku, kokio laikotarpio metinė apyvarta, nuo kurios priklausytų baudos dydis turima omenyje. Kartu, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma baudos dydį sieti su ūkio subjekto metine apyvarta.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl atitikties sistemiškumo, proporcingumo teisėkūros principams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)2
keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse nėra nurodyti subjektai, kuriems būtų taikomos minėtos įstatymo nuostatos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)2
keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“, brauktini pertekliniai žodžiai „pirmą kartą“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)2
keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)3
įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma nustatyti laikiną įstatymo galiojimą ir, kodėl pasirinkta 2017 m. sausio 1 d. data.
Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
„Lietuvos Respublikos“, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
9.2. tikslintina įstatymo priėmimo data;
pakeitimas“;
įrašytini žodžiai ir skaičius „11 straipsnį nauja“;
(projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio naujos 7 ir 8 dalys turi būti dėstomos atskirose projekto 2 straipsnio struktūrinėse dalyse, taip pat atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje turėtų būti išdėstytas ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio buvusių dalių pernumeravimas;
nerašomi. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)
įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento patikslinta išvada (2016-03-24)
11Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio,
maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
. 1. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[¹] valstybės narės priemonės, kuriomis fiksuojamos prekių kainos, nepaisant to kokiais būdais tai daroma (nustatant mažiausią ar didžiausią leistiną kainą, fiksuojant tam tikro laikotarpio kainos dydį ir pan.), jeigu jos pagal savo poveikį gali atgrasyti kitų valstybių narių ūkio subjektus nuo prekių importo į prekių kainos fiksavimą taikančią valstybę narę arba trukdo tarpvalstybinei prekybai (trukdo realizuoti importuojamas prekes), laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis ir ab initio yra nesuderinamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 34 straipsniu. Šiame kontekste yra primintina, kad bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti prekybą vidaus rinkoje, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams[²].
Tai reiškia, kad pakanka nustatyti bent potencialiai nuo importo atgrasantį prekių kainos fiksavimo poveikį, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ši priemonė riboja laisvą prekių judėjimą[³]. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad mažiausios leidžiamos prekių kainos nustatymas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė net ir tais atvejais, kuomet potencialiai kliudoma prekiauti importuotomis prekėmis, kurių kaina yra mažesnė, kadangi yra paneigiamas importuotų prekių konkurencingumas (konkurencinis pranašumas)[⁴]. Remdamiesi nurodytais teisiniais argumentais, taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos aktualiąją statistiką dėl žalio pieno kainų Europos Sąjungoje, parengtą pagal Pieno rinkos observatorijos stebėjimo rodiklius[⁵], iš kurios matyti, kad pieno kainos kitose Europos Sąjungos valstybėse narės potencialiai gali būti mažesnės, pažymime, kad mūsų nuomone įstatymu nustatytas privalomas mažiausios kainos (supirkimo, perpardavimo) reikalavimas potencialiai riboją laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje. Taip pat manome, kad šią kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonę nėra galimybių pateisinti SESV 36 straipsnyje numatytais pagrindais[⁶]. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais ir motyvais manome, kad Projekte pasirinktos žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonės yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teisėje nustatytomis laisvo prekių judėjimo taisyklėmis. Pritarti
dėmesį taip pat į tai, jog Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vidaus rinkos organizavimo priemonės grindžiamos atviros rinkos principu, t. y. į rinką veiksmingos konkurencijos sąlygomis gali laisvai patekti kiekvienas gamintojas[⁷].
Be kita ko, primintina, kad Teisingumo Teismas aiškindamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1308/2013) nuostatas yra pažymėjęs, kad vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra išsaugoti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose[⁸]. Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų svarba bendroje žemės ūkio politikoje. Remdamiesi šia Teisingumo Teismo praktika manytume, kad bendros žemės ūkio politikos srityje privalu laikytis veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų, todėl žemės ūkio produktų kainų fiksavimas, mūsų nuomone, laikytinas nesuderinamu su Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 tikslais, nebent jis galėtų būti pateisintas SESV 36 straipsnyje nurodytais arba kitais bendrojo intereso privalomojo pobūdžio pagrindais, įvertinus proporcingumą. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galimą pagrįsti prekių judėjimą ribojančias priemones bei nepateikė jokio vertinimo, ar Projekto nuostatomis pasirinkta priemonė yra proporcinga Projekto tikslams pasiekti. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais manome, kad Projekte pasirinktomis žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonėmis ribojama veiksminga konkurencija žemės ūkio politikos srityje, todėl jos laikytinos nesuderinamomis su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. Pritarti Europos teisės departamentas 3.
Pažymime, kad patvirtinto Projekto nuostatomis yra iš esmės ribojamas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas. Pritarti
Projektu nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis parduodant žalią pieną, manytume, kad šie reikalavimai laikytini techniniu reglamentu, kaip jis suprantamas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Projektas turėjo būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas atidėtas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LŽŪK asociacija „Kooperacijos kelias“ (2016-03-31)
1) Kuo remiantis apskaičiuota minimali Įstatymo pakeitime užfiksuota 165 eurų/t bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina? Ši kaina nedengia pieno gamybos savikainos. 2) Kas nutiks tuo atveju, jei pieno perdirbėjai dėl objektyvių priežasčių nebus pajėgūs mokėti minimalios nustatytos pieno supirkimo kainos? Kas tokiu atveju dengs skirtumą tarp minimalios nustatytos kainos ir kainos, kurią perdirbėjai išgalės mokėti? Kokiu būdu bus užtikrinta, jog pieno perdirbėjai supirks visą Lietuvoje pagamintą pieną? 3) Jei pieno gamintojų kooperatyvams bus mokama 165 eur/t kaina už bazinių rodiklių pieną, o tarpiniai pieno supirkėjai privalės mokėti 130 eur/t, pieno gamintojų kooperatyvai, nors Įstatymo pakeitimu jiems paliekama teisė spręsti dėl pieno kainos kooperatyvo valdybos sprendimu, privalės mokėti ne mažesnę, nei rinkos kainą, t. y. 130 eur/t.
130 eur/t. Gaunant 165 eur/t už bazinių rodiklių pieną, įskaitant transportavimo ir kitus būtinus kaštus, kooperatyvai neišgalės mokėti savo pieno statytojams
nustatymas nemotyvuos pieno supirkėjų ieškoti galimybės mokėti aukštesnę kainą, nes tam tiesiog nebus priežasčių. 5) Kam teks atsakomybė, jei dėl objektyvių priežasčių įstatymo pakeitimo punktų nebus įmanoma laikytis? LŽŪKA
„Kooperacijos kelias“ ir toliau laikosi pozicijos, jau pateiktos LR žemės
ūkio ministerijai, jog Įstatymo pakeitimuose turi atsirasti priedų ir nuoskaitų prie bazinės pieno supirkimo kainos reguliavimas bei privalo atsirasti visos pieno tiekimo grandinės grandys, tame tarpe prekybininkai. Pabrėžiame, jog bet kokie Įstatymo pakeitimai būtinai turi būti išsvarstyti su socialiniais partneriais, tame tarpe LŽŪKA „Kooperacijos kelias“, o ne priimami skubotai ir nesud
(2016-03-31 Nr. 5-2251) Labai didelė priimto įstatymo problema ta, kad pieno kainų reguliavimas vienintelėje pieno nuo lauko iki stalo grandinėje, neapjungiant kitų grandinės dalyvių ir kainodaros elementų, situaciją tik paaštrins. Visai neaišku, kuo remiantis tikimąsi, kad nustačius minimalią 165 eurų už toną bazinių rodiklių pieno kainą visiems ūkiams, padėtis pagerės. Pieno perdirbėjai, norėdami išsilaikyti rinkoje, bus priversti iš kai kurių pieno gamintojų (tikėtina, smulkiųjų) nutraukti pieno supirkimą, o kitiems - sumažinti mokamas kainas, kurios jau ir taip mažesnės už savikainą. Tam, kad išvengti chaoso, susipriešinimo, kitų nenumatytų neigiamų pasekmių,
siūlo jį tobulinti iš esmės. Pritarti
centras“ (2016-03-24 Nr.
S-35) Pabrėžiame, kad siekis nustatyti mažiausią kainą už žaliavinį pieną nepadės pieno gamintojams, o visiškai juos sužlugdys, kadangi nei viena pieno perdirbimo įmonė esant rinkos ekonomikos sąlygomis nebegalės mokėti įstatyme nurodytos kainos ir planuoja atsisakyti pirkti pieną iš smulkiųjų pieno gamintojų t.y. iš 74 proc. pieno ūkių, kurie laiko 1-5 karves ir parduoda apie 30 proc. pieno, tuo pačiu pieno perdirbimo įmonės padidins importuojami pieno dalį iš aplinkinių valstybių, kuriuose nėra rinkos suvaržymų. Prašome atsižvelgti į galimus padarinius smulkiems pieno ūkiams bei visam pieno sektoriui ir įtakoti šios įstatymo pataisos vetavimą. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Konkurencijos taryba Konkurencijos tarybos išvados ir pasiūlymai
produktų sektoriaus rinkos tyrimo išvadas (toliau – Pieno rinkos tyrimas)[1]. Konkurencijos taryba nustatė pagrindinius veiksnius, lemiančius konkurencijos sąlygas pieno ir pieno produktų sektoriuje, taip pat vertino kainų pokyčius ir jiems įtaką darančius veiksnius.
nustatė, kad viena iš pieno sektoriuje egzistuojančių problemų – derybinės galios tarp rinkos dalyvių disbalansas. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno gamintojų derybinę galią yra padidinti jų parduodamo pieno kiekius. Šiuo tikslu smulkiems pieno gamintojams siūloma kooperuotis (t. y. steigti naujus arba stoti į jau veikiančius kooperatyvus) arba burtis į gamintojų organizacijas.
Kooperacija taip pat leistų užsitikrinti sutartinių santykių su pieno perdirbėjais stabilumą, sustiprintų pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidintų eksporto galimybes.
rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba pateikė savo pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti identifikuotas pieno sektoriaus problemas. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami realios narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems pieno gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda; peržvelgti esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus, ir, esant reikalui, juos sustiprinti. Tokiu būdų būtų skatinamas efektyvus pieno gamintojų bendradarbiavimas, sudarantis realias galimybes pieno gamintojams kartu sustiprinti savo padėtį. Taip pat, Konkurencijos tarybos vertinimu, Pieno supirkimo taisyklėse[2], kuriose numatyta rekomenduojama pieno pirkimo-pardavimo sutarčių forma, ir (arba) kituose aktualiuose teisės aktuose reikėtų įtvirtinti minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę ir taip padidinti tiekimo santykių stabilumą, bei sutartyse numatyti formulę, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pieno supirkimo kainos – tai leistų pieno pardavėjų požiūriu aiškiau nustatyti kainas. Tačiau reikėtų vengti bendros, visai rinkai galiojančios formulės įvedimo, kas iš esmės reikštų kainų reguliavimą. Formulė turėtų būti suderinama kiekvienos sutarties atveju atskirai.
Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams bei kitoms organizacijoms, atsakingoms už Pieno paketo[3] įgyvendinimą, pasiūlyta padidinti informacijos sklaidą rinkoje ir šviesti rinkos dalyvius apie gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes.
tarybos nuomone, pieno sektoriaus problemas reikėtų spręsti ne Įstatymo projektu nustatant kainų reguliavimą, o skatinant pieno gamintojų efektyvų bendradarbiavimą, kuris sudarytų sąlygas padidinti pagaminamo pieno kiekius ir sustiprintų jų derybinę galią, bei atsižvelgiant į kitas Pieno rinkos tyrimo išvadose nurodytas nurodytas priemones.
užtikrinti tinkamą pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų bei vartotojų interesų balansą, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti kitų, konkurenciją ir ūkinės veiklos laisvę mažiau ribojančių priemonių taikymo galimybę. Bet koks ūkinės veiklos pieno sektoriuje reglamentavimas pirmiausia turėtų siekti didesnio šio sektoriaus efektyvumo bei jame veikiančių ūkio subjektų konkurencingumo. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent tokios priemonės, o ne Konstitucijai ir konkurencijos laisvės principams prieštaraujantis kainų reguliavimas, galėtų duoti didžiausią naudą tiek patiems žalio pieno gamintojams, pardavėjams, tiek ir vartotojams. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Dėl įvykusios techninės klaidos, vietoje įstatymo projekte nurodyto
subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pavadinimą bei 2 straipsnį ir juos išdėstyti taip:
“ „2 straipsnis. Įstatymo
ir 8 dalimi, o 7-13 dalis laikyti atitinkamai 8 15 dalimis“
straipsnio 1 ir 2 dalyj se nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyj se nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“
straipsnio 7 – 13 dalis laikyti atitinkamai 9 -15 dalimis. Pritarti
1 Argumentai: siūloma pavesti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai nustatyti žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Pasiūlymas:
3¹ straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Pavesti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai nustatyti žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą
2Įpareigoti ūkio subjektus - tarpininkus, mokėti žalio pieno gamintojams,
parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. 3) Pripažinti netekusiu galios 3¹ straipsnį 3 dalį: 3.
Leisti žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip
pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.“ Nepritarti
pagrindu. 3. Seimo narys Petras Gražulis2
4) Pakeisti 2 straipsnį 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 5) Pakeisti 2 straipsnį 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“
1 Argumentai: siūloma padidinti žalio ekologiško pieno iš ekologinių ūkių supirkimo kainą. Pasiūlymas: Pakeisti 3¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio, ekologiško pieno iš ekologinio ūkio pardavėjams ne mažiau kaip 330 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Nepritarti
pagrindimo. 5. Seimo narys Julius Sabatauskas1 Argumentai: Siūlomu teisiniu reguliavimu kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų, taip pat į asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, be to, ribojama konkurencija. Tuo tarpu Projekto autorių keliamiems tikslams spręsti turi būti ieškoma kitų būdų nei tiesioginis žalio pieno supirkimo minimalios kainos nustatymas įstatyme, kuris gali tik neigiamai įtakoti žalio pieno gamintojų, jį superkančių, perdirbančių ūkio subjektų, o taip pat ir vartotojų interesus. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
papildymas 3¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹straipsniu:
„3¹ straipsnis. Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas
pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. 2. Įpareigoti ūkio subjektus - tarpininkus, mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. 3. Leisti žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.“ Nepritarti
grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo narys Julius Sabatauskas2 Pasiūlymas:
dalimis Papildyti Įstatymą 7 ir
„ 7. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“ Nepritarti
grąžinti iniciatoriams tobulinti
3 Pasiūlymas:
įsigaliojimas Šio įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1d. Nepritarti
grąžinti iniciatoriams tobulinti
2 Argumentacija: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad valstybė saugo ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos laisvę.
Dabartinė situacija pieno rinkoje, kai oligopoliniai pieno perdirbėjų ir prekybininkų dariniai turi neproporcingai didesnę derybinę galią, nei pieno gamintojai, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, todėl Lietuvos Respublikos Seimas privalo imtis laikinų priemonių, apsaugančių silpniausius pieno rinkos dalyvius – ūkininkus. Pieno taryba yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinama darbo grupė, lygiomis dalimis sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valdžios institucijų bei turinti deramą kompetenciją suformuluoti žalio pieno pirkimo-pardavimo kainodaros pagrindus. Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centras yra objektyvus ir tikslus informacijos šaltinis, teikiantis statistiką apie ES žaliavinio pieno kainas. Kol krizinė situacija Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuosis, valstybė privalo imtis žaliavinio pieno kainodaros reguliavimo, įtraukiant į šį procesą Pieno tarybą bei įgaliojant formule susieti nustatytą kainą su vidutine ES žaliavinio pieno kaina ir užtikrinti, jog žaliavos gamintojui tenkanti galutinio pieno produkto kainos dalis būtų ne mažesnė, nei 50 proc. LR žemės ūkio ministerija šiuo tikslu į Pieno tarybos sudėtį privalo įtraukti prekybos įmonių atstovus. Pasiūlymas:
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. Žalio pieno pirkimo kaina nustatoma remiantis Pieno tarybos suformuluota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta formule, susieta su Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro skelbiama oficialia vidutine Europos Sąjungos žaliavinio pieno supirkimo kaina.
Šia formule turi būti užtikrinama, jog žaliavos gamintojui tenkanti galutinio pieno produkto kainos dalis būtų ne mažesnė, nei 50 proc. Nepavykus užtikrinti tokio pieno produktų kainos dalies paskirstymo, valstybė turi teisę atskiromis priemonėmis imtis pieno perdirbėjų ir prekybininkų pelnų reguliavimo.“ Pritarti iš dalies
svartyti tobulinant įstatymo projektą
3 Argumentacija: Šiuo metu galiojančiu Įstatymu reguliuojama tik bazinė žalio pieno pirkimo-pardavimo kaina, tačiau nereguliuojamas priedų, priemokų ir nuoskaitų taikymas. Tokiu būdu net toms pačioms žalio pieno pardavėjų grupėms už tuos pačius kriterijus gali būti taikomi skirtingi priedai, priemokos ir nuoskaitos, paliekant galimybę manipuliuoti galutine kaina. Kol Įstatymas nereguliuoja priedų, priemokų ir nuoskaitų prie bazinės žalio pieno pirkimo-pardavimo kainos, pats kainos reguliavimas netenka prasmės. Pasiūlymas:
„Toms pačioms žalio pieno pardavėjų grupėms taikyti skirtingus priedus, priemokas ir nuoskaitas už tuos pačius kriterijus.“ Pritarti iš dalies
svartyti tobulinant įstatymo projektą
3 Argumentacija: Kol nėra aiškiai įtvirtinta, už kokius konkrečius kriterijus žalio pieno supirkėjas gali taikyti priedus, priemokas ir nuoskaitas, pieno supirkėjams paliekama galimybė taikyti nuoskaitas nuo bazinės pieno pirkimo-pardavimo kainos (pavyzdžiui, „už pienovežio išplovimą“), tokiu būdu manipuliuojant galutine pieno pirkimo-pardavimo kaina.
Visų galimų priedų, priemokų ir nuoskaitų prie bazinės pieno pirkimo-pardavimo kainos sąrašas turi būti tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, suderinus su socialiniais paneriais bei su galimybe prireikus jį papildyti. Pasiūlymas:
„Taikyti kitokius priedus, priemokas ir nuoskaitas, nei įtvirtinta Žemės ūkio ministro įsakymu.“ Pritarti iš dalies
svartyti tobulinant įstatymo projektą
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2016-03-24 Nr. 102-P-9) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 21 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4158 1 straipsnio nuostatos, kuriomis siūloma papildyti įstatymą 3¹ straipsniu
„Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Atsižvelgti Seimo plenariniame posėdyje 2016 m. kovo 24 d. balsuota dėl šio įstatymo projekto atitikties LR Konstitucijai ir nuspręsta, kad prieštaravimo nėra. 2. Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4158 grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes įstatymo projekte nustatytos minimalios žalio pieno supirkimo kainos yra niekuo negrįstos, o nustačius nepagrįstai mažas žalio pieno supirkimo kainas, smulkieji pieno ūkiai paprasčiausiai būtų sunaikinti. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Konkurencijos tarybos bei žemdirbių savivaldos organizacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 6- už; 3- prieš; 0 -susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius [1] Konkurencijos tarybos interneto svetainės puslapis http://kt.gov.lt/teise/nut/2015-12-30_1S-138.pdf. [2] Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-241). [3] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje.
komitetas
O S
Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja Lilija Tepelienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos direktorė Ana Selčinskienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos vyriausioji patarėja konkurencijos teisės klausimais Giedrė Jarmalytė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričard Dzikovič, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė Jūratė Dovydėnienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Prezidiumo narys Andriejus Stančikas, Žemaitijos pienas, AB atstovas Tomas Čepononis, AB „Rokiškio sūris“ direktorius (valdybos pirmininkas) Dalius Trumpa, Pieno gėlė, ŽŪKB vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narys Andrejus Štombergas. 2.
pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto
„Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“ ir jo 1 ir 2 dalyse
įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus, o ūkio subjektus – tarpininkus įpareigoti mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, šiomis nuostatomis siekiama nustatyti fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ūkio subjektui draudžiama pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. Nustačius fiksuotą minimalią žalio pieno supirkimo kainą, projektu siūloma iš esmės apriboti žalio pieno pirkėjų galimybę žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse laisvai nustatyti vieną iš sutarties sąlygų - kainą. Kyla pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebūtų kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą platesniame kontekste – turint omenyje Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. <...> Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad ūkinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Antra, projekto 1 straipsnio tekste minimi “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, tačiau jų samprata neatskleidžiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas šiomis sąvokomis. Trečia, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis projekto rengėjai apskaičiavo ir siūlo minimalią žalio pieno pardavimo kainą.
Ketvirta, projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti teisę žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, kooperatyvo valdybos sprendimu nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atimtų galimybę žalio pieno pirkėjams, sudarant žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, laisvai derėtis su žemės ūkio kooperatyvais dėl vienos iš sutarties sąlygų – kainos ir galėtų būti vertintinas kaip kėsinamasis į sutarčių sudarymo laisvę bei asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos varžymas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas galimai neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Penkta, projekto 1 straipsnyje siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tvarką, kai už tą patį perkamo – parduodamo žalio pieno kiekį skirtingi subjektai gautų
(mokėtų) skirtingą kainą. Svarstytinas siūlomų nuostatų suderinamumas ir su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmens lygiateisiškumo principu. Kaip ne kartą buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas, vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2009 m. birželio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Pritarti iš dalies Nepritarti Seimo TD išvadai dalyje dėl galimo įstatymo projekto prieštaravimo Konstitucijai, atsižvelgiant į Seimo 2016 03 24 posėdyje priimtą sprendimą, jog įstatymo projekto Nr. XIIP-4158 nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja.
Pritarti Seimo TD išvadoms, jog įstatymo projekto nuostatos turėtų būti papildytos sąvokomis “ūkio subjektai – tarpininkai“ bei „žalio pieno gamintojai“, o projekte siūloma nustatyti minimali žalio pieno supirkimo kaina turėtų būti pagrįsta aiškiais apskaičiavimo kriterijais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-252 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu turėtų būti keičiamas ne įstatymo 12 straipsnis, o 11 straipsnis, todėl projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-251 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis nustato už kokių įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą yra atsakingos konkrečios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis, t. y., nėra aišku, kokios kontrolės institucijos vykdytų projekto 1 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytų nuostatų laikymosi priežiūrą, tirtų šių nuostatų pažeidimus ir taikytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 (projekte nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas sankcijas. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-252 Projekto
straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse siūloma nustatyti konkretų sankcijos - baudos dydį: vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos, pakartotinumo atveju – du procentus nuo metinės apyvartos.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su kitomis keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis: 1 –
dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir 12 dalimi, pagal kurią kontrolės institucijos turi teisę nustatyti konkretų baudos dydį. Be to, nėra aišku, kokio laikotarpio metinė apyvarta, nuo kurios priklausytų baudos dydis turima omenyje. Kartu, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma baudos dydį sieti su ūkio subjekto metine apyvarta. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos dėl atitikties sistemiškumo, proporcingumo teisėkūros principams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-252 Projekto
straipsnis) straipsnio 7 ir 8 dalyse nėra nurodyti subjektai, kuriems būtų taikomos minėtos įstatymo nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-252 Projekto
straipsnis) straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis
„dalyse“, brauktini pertekliniai žodžiai „pirmą kartą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-252 Projekto
straipsnis) straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. Pritarti 8.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-253 Projekto
dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1 d.“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl projekte siūloma nustatyti laikiną įstatymo galiojimą ir, kodėl pasirinkta 2017 m. sausio 1 d. data. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-25 Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
Respublikos“, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
žodžiai ir skaičius „11 straipsnį nauja“;
nurodytas keičiamo įstatymo 12 straipsnis) straipsnio naujos 7 ir 8 dalys turi būti dėstomos atskirose projekto 2 straipsnio struktūrinėse dalyse, taip pat atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje turėtų būti išdėstytas ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio buvusių dalių pernumeravimas;
10.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-25 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-25 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, manytina, jog dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 12. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-30 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3(1) straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kurį Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo derinti 2016 m. kovo 23 d. su prašymu įvertinti jį per 10 darbo dienų, tačiau 2016 m. kovo 24 d. jis buvo priimtas. Toliau teikiame pastabas dėl priimto Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[1] valstybės narės priemonės, kuriomis fiksuojamos prekių kainos, nepaisant to kokiais būdais tai daroma (nustatant mažiausią ar didžiausią leistiną kainą, fiksuojant tam tikro laikotarpio kainos dydį ir pan.), jeigu jos pagal savo poveikį gali atgrasyti kitų valstybių narių ūkio subjektus nuo prekių importo į prekių kainos fiksavimą taikančią valstybę narę arba trukdo tarpvalstybinei prekybai (trukdo realizuoti importuojamas prekes), laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis ir ab initio yra nesuderinamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV)
komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti prekybą vidaus rinkoje, laikytini priemone, savo poveikiu lygiaverte kiekybiniams apribojimams[2]. Tai reiškia, kad pakanka nustatyti bent potencialiai nuo importo atgrasantį prekių kainos fiksavimo poveikį, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ši priemonė riboja laisvą prekių judėjimą[3]. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad mažiausios leidžiamos prekių kainos nustatymas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė net ir tais atvejais, kuomet potencialiai kliudoma prekiauti importuotomis prekėmis, kurių kaina yra mažesnė, kadangi yra paneigiamas importuotų prekių konkurencingumas (konkurencinis pranašumas)[4].
Remdamiesi nurodytais teisiniais argumentais, taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos aktualiąją statistiką dėl žalio pieno kainų Europos Sąjungoje, parengtą pagal Pieno rinkos observatorijos stebėjimo rodiklius[5], iš kurios matyti, kad pieno kainos kitose Europos Sąjungos valstybėse narės potencialiai gali būti mažesnės, pažymime, kad mūsų nuomone įstatymu nustatytas privalomas mažiausios kainos (supirkimo, perpardavimo) reikalavimas potencialiai riboją laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje. Taip pat manome, kad šią kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonę nėra galimybių pateisinti SESV 36 straipsnyje numatytais pagrindais[6]. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais ir motyvais manome, kad Projekte pasirinktos žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonės yra nesuderinamos su Europos Sąjungos teisėje nustatytomis laisvo prekių judėjimo taisyklėmis. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 12. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-30 Atkreipiame Jūsų dėmesį taip pat į tai, jog Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vidaus rinkos organizavimo priemonės grindžiamos atviros rinkos principu, t. y. į rinką veiksmingos konkurencijos sąlygomis gali laisvai patekti kiekvienas gamintojas[7]. Be kita ko, primintina, kad Teisingumo Teismas aiškindamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr.
1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1308/2013) nuostatas yra pažymėjęs, kad vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų yra išsaugoti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose[8]. Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų svarba bendroje žemės ūkio politikoje. Remdamiesi šia Teisingumo Teismo praktika manytume, kad bendros žemės ūkio politikos srityje privalu laikytis veiksmingos konkurencijos ir laisvos rinkos principų, todėl žemės ūkio produktų kainų fiksavimas, mūsų nuomone, laikytinas nesuderinamu su Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 tikslais, nebent jis galėtų būti pateisintas SESV 36 straipsnyje nurodytais arba kitais bendrojo intereso privalomojo pobūdžio pagrindais, įvertinus proporcingumą. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galimą pagrįsti prekių judėjimą ribojančias priemones bei nepateikė jokio vertinimo, ar Projekto nuostatomis pasirinkta priemonė yra proporcinga Projekto tikslams pasiekti. Vadovaudamiesi pateiktais argumentais manome, kad Projekte pasirinktomis žalio pieno rinkos kainų reguliavimo priemonėmis ribojama veiksminga konkurencija žemės ūkio politikos srityje, todėl jos laikytinos nesuderinamomis su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatomis. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 13. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-30 Pažymime, kad patvirtinto Projekto nuostatomis yra iš esmės ribojamas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principas. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 14.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-30 Kadangi Projektu nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis parduodant žalią pieną, manytume, kad šie reikalavimai laikytini techniniu reglamentu, kaip jis suprantamas pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Projektas turėjo būti notifikuotas Europos Komisijai, o jo priėmimas atidėtas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ 2016-03-31 Išanalizavę Seimo patvirtintus Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimus, nustatančius minimalias pieno supirkimo kainas, teikiame sekančias LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pastabas:
užfiksuota 165 eurų/t bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina? Ši kaina nedengia pieno gamybos savikainos. 2) Kas nutiks tuo atveju, jei pieno perdirbėjai dėl objektyvių priežasčių nebus pajėgūs mokėti minimalios nustatytos pieno supirkimo kainos? Kas tokiu atveju dengs skirtumą tarp minimalios nustatytos kainos ir kainos, kurią perdirbėjai išgalės mokėti? Kokiu būdu bus užtikrinta, jog pieno perdirbėjai supirks visą Lietuvoje pagamintą pieną? 3) Jei pieno gamintojų kooperatyvams bus mokama 165 eur/t kaina už bazinių rodiklių pieną, o tarpiniai pieno supirkėjai privalės mokėti
paliekama teisė spręsti dėl pieno kainos kooperatyvo valdybos sprendimu, privalės mokėti ne mažesnę, nei rinkos kainą, t. y. 130 eur/t.
eur/t už bazinių rodiklių pieną, įskaitant transportavimo ir kitus būtinus kaštus, kooperatyvai neišgalės mokėti savo pieno statytojams 130 eur/t. 4) Minimalios pieno supirkimo kainos nustatymas nemotyvuos pieno supirkėjų ieškoti galimybės mokėti aukštesnę kainą, nes tam tiesiog nebus priežasčių. 5) Kam teks atsakomybė, jei dėl objektyvių priežasčių įstatymo pakeitimo punktų nebus įmanoma laikytis? LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ ir toliau laikosi pozicijos, jau pateiktos LR žemės ūkio ministerijai, jog Įstatymo pakeitimuose turi atsirasti priedų ir nuoskaitų prie bazinės pieno supirkimo kainos reguliavimas bei privalo atsirasti visos pieno tiekimo grandinės grandys, tame tarpe prekybininkai. Pabrėžiame, jog bet kokie Įstatymo pakeitimai būtinai turi būti išsvarstyti su socialiniais partneriais, tame tarpe LŽŪKA
„Kooperacijos kelias“, o ne priimami skubotai ir nesuderinus. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-03-29 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4158 (toliau – Įstatymo projektas), nepritaria projektui dėl toliau nurodytų priežasčių. 1. Dėl nepagrįsto kainų reguliavimo Įstatymo projektu siūloma iki 2017 m. sausio 1 d. tiesiogiai reguliuoti žalio pieno supirkimo kainas, pačiame įstatyme tiesiogiai nurodant minimalias pieno supirkimo iš žalio pieno gamintojų ir kitų pardavėjų 130 eurų ir 165 eurų kainas, ir tik tam tikriems kooperatyvams numatant galimybę nustatyti pieno supirkimo kainą savo sprendimu.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šie pakeitimai yra būtini dėl tebesitęsiančios pasaulinės pieno krizės, kuri labiausiai paveikė Lietuvos pieno sektorių. Konkurencijos tarybos nuomone, tiesioginį kainų reguliavimą pieno supirkimo srityje numatantis Įstatymo projektas nepagrįstai riboja konkurenciją, varžo asmenų ūkinę laisvę bei dėl to galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintus konkurencijos apsaugos principus, pažymi, jog riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima tik įstatymu ir tik laikantis kitų sąlygų: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimai negali paneigti teisių ir laisvių prigimties bei jų esmės; o nustatant ribojimus yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[⁷]. Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę[8].
Tai reiškia, kad ūkio subjektams turi būti sudaryta galimybė savarankiškai priimti jų ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, reaguojant į rinkos bei konkurencijos joje pokyčius, pavyzdžiui, individualiai įvertinus objektyvias galimybes ir aplinkybes spręsti dėl savo parduodamų ar perkamų prekių ar žaliavų kainos. Tik išimtiniais atvejais valstybė gali riboti šią laisvę, imdamasi proporcingų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių. Atsižvelgus į šias nuostatas, akivaizdu, kad tiesiogiai įstatymu nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas (net ir laikinai) galima tik atlikus išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų neišvengiamą šių konkurenciją ir ūkinę veikla ribojimų būtinybę, bei kad ribojimai yra proporcingi siekiamam tikslui ir nevaržo ūkinės veiklos labiau nei būtina. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio ribojimų būtinybę ir proporcingumą tenka ribojimus numatančių projektų rengėjams. Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateiktas abstraktus bendro pobūdžio teiginys apie besitęsiančios pasaulinės pieno krizės poveikį Lietuvos pieno sektoriui niekaip nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės ir proporcingumo, nei siūlomų konkrečių minimalių supirkimo kainų dydžio, nei atitinkamai siūlomo kainų reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos teisės reikalavimams. 2. Dėl Įstatymo projekto įtakos ūkio subjektams ir vartotojams Pagrindžiant Įstatymo projekte numatomą tiesioginį žalio pieno supirkimo kainų reguliavimą, aiškinamajame rašte nurodyta, kad to būtinybę lėmė tebesitęsianti pasaulinė pieno krizė, kuri labiausiai paveikė Lietuvos pieno sektorių.
Tačiau toks paaiškinimas neleidžia suprasti, kurių iš pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir kokiu būdu supirkimo kainų reguliavimas turėtų saugoti. Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projekto nuostatos gali neigiamai paveikti tiek žalio pieno gamintojų, tiek jį superkančių, perdirbančių ūkio subjektų, tiek ir vartotojų interesus. Nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, apribojamos tiek žalio pieno gamintojų, pardavėjų, tiek jį perkančių ūkio subjektų galimybės dėl supirkimo kainos susitarti individualiai, įvertinus visas abiem pusėms reikšmingas su pieno pirkimu – pardavimu susijusias aplinkybes. Tai gali lemti, kad pieną perkantys ūkio subjektai apskritai atsisakys pirkti žalią pieną už Įstatymo projekte nurodytas minimalias kainas iš pieno gamintojų ar pardavėjų, parduodančių santykinai nedidelius žalio pieno kiekius, nes pirkti bus per brangu lyginant su patiriamomis papildomomis pirkimo sąnaudomis (pavyzdžiui, pieno transportavimo išlaidos). Atitinkamai nedidelius pieno kiekius parduodantys ūkio subjektai apskritai gali prarasti galimybes parduoti savo pieną, net jei patys norėtų parduoti pieną mažesne nei Įstatymo projekte nurodyta minimali kaina. Kita vertus, jei pieno pardavėjai nesusidurtų su grėsme apskritai prarasti pieno pirkėjus (pavyzdžiui, santykinai didelius žalio pieno kiekius parduodantys ūkio subjektai), gali sumažėti jų paskatos veikti kuo efektyviau, diegti naujoves, gerinti žalio pieno, kitų paslaugų kokybę ar kitu būdu konkuruoti, siekiant pasiūlyti parduodamą pieną kuo palankesnėmis tiek sau, tiek pirkėjams sąlygomis .
Kadangi bet kuriuo atveju jie turėtų įstatymo garantuotą jiems minimalią kainą, jie neprivalėtų dėti pastangų, kad tokia kaina būtų pagrįsta su ūkine veikla susijusiomis sąnaudomis, investicijomis į kokybę, rizika ir kitais paprastai įtaką kainoms darančiais veiksniais. Atkreipiame dėmesį, kad , nustatytos minimalios kainos bet kuriame iš prekių ar paslaugų tiekimo grandinės elementų gali tiesiogiai lemti galutinių produktų kainų didėjimą. Akivaizdu, kad ir nustačius minimalias žalio pieno pardavimo kainas, atitinkamai gali padidėti galutinių pieno produktų kainos vartotojams. Taigi, Įstatymo projekte numatytas žalio supirkimo kainų reguliavimas gali lemti, jog mažesni žalio pieno pardavėjams apskritai praras galimybes parduoti savo pieną, didesni pardavėjai praras paskatas rūpintis pieno kokybe, o tai reiškia, kad galiausiai vartotojai mokėtų brangiau už prastesnės kokybės pieno produktus. Tokia galima situacija iš esmės rodo, kad Įstatymo projekte numatyta ūkinės veiklos ribojimo priemonė neužtikrina ūkio subjektų ar vartotojų interesų apsaugos, bet priešingai – gali lemti neigiamas pasekmes visiems. Todėl Įstatymo projektas, ypač nesant jokių aiškių ir išsamių duomenų ir jų analizės, kuria būtų pagrįstas minimalios kainos nustatymas, negali būti laikomas atitinkančiu ir saugančiu ūkio subjektų ir vartotojų interesus. 3. Konkurencijos tarybos išvados ir pasiūlymai Konkurencijos taryba 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-138/2015 patvirtino Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo išvadas (toliau – Pieno rinkos tyrimas)[9].
Konkurencijos taryba nustatė pagrindinius veiksnius, lemiančius konkurencijos sąlygas pieno ir pieno produktų sektoriuje, taip pat vertino kainų pokyčius ir jiems įtaką darančius veiksnius. Konkurencijos taryba nustatė, kad viena iš pieno sektoriuje egzistuojančių problemų – derybinės galios tarp rinkos dalyvių disbalansas. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno gamintojų derybinę galią yra padidinti jų parduodamo pieno kiekius. Šiuo tikslu smulkiems pieno gamintojams siūloma kooperuotis (t. y. steigti naujus arba stoti į jau veikiančius kooperatyvus) arba burtis į gamintojų organizacijas. Kooperacija taip pat leistų užsitikrinti sutartinių santykių su pieno perdirbėjais stabilumą, sustiprintų pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidintų eksporto galimybes. Atsižvelgdama į Pieno rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba pateikė savo pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti identifikuotas pieno sektoriaus problemas. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami realios narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems pieno gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda; peržvelgti esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus, ir, esant reikalui, juos sustiprinti. Tokiu būdų būtų skatinamas efektyvus pieno gamintojų bendradarbiavimas, sudarantis realias galimybes pieno gamintojams kartu sustiprinti savo padėtį.
Taip pat, Konkurencijos tarybos vertinimu, Pieno supirkimo taisyklėse[10], kuriose numatyta rekomenduojama pieno pirkimo-pardavimo sutarčių forma, ir
(arba) kituose aktualiuose teisės aktuose reikėtų įtvirtinti minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę ir taip padidinti tiekimo santykių stabilumą, bei sutartyse numatyti formulę, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pieno supirkimo kainos – tai leistų pieno pardavėjų požiūriu aiškiau nustatyti kainas. Tačiau reikėtų vengti bendros, visai rinkai galiojančios formulės įvedimo, kas iš esmės reikštų kainų reguliavimą. Formulė turėtų būti suderinama kiekvienos sutarties atveju atskirai. Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams bei kitoms organizacijoms, atsakingoms už Pieno paketo[11] įgyvendinimą, pasiūlyta padidinti informacijos sklaidą rinkoje ir šviesti rinkos dalyvius apie gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes. Taigi, Konkurencijos tarybos nuomone, pieno sektoriaus problemas reikėtų spręsti ne Įstatymo projektu nustatant kainų reguliavimą, o skatinant pieno gamintojų efektyvų bendradarbiavimą, kuris sudarytų sąlygas padidinti pagaminamo pieno kiekius ir sustiprintų jų derybinę galią, bei atsižvelgiant į kitas Pieno rinkos tyrimo išvadose nurodytas priemones. 4. Išvados Suprasdama būtinybę užtikrinti tinkamą pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų bei vartotojų interesų balansą, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti kitų, konkurenciją ir ūkinės veiklos laisvę mažiau ribojančių priemonių taikymo galimybę. Bet koks ūkinės veiklos pieno sektoriuje reglamentavimas pirmiausia turėtų siekti didesnio šio sektoriaus efektyvumo bei jame veikiančių ūkio subjektų konkurencingumo.
Ilgalaikėje perspektyvoje būtent tokios priemonės, o ne Konstitucijai ir konkurencijos laisvės principams prieštaraujantis kainų reguliavimas, galėtų duoti didžiausią naudą tiek patiems žalio pieno gamintojams, pardavėjams, tiek ir vartotojams. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Julius Sabatauskas 2016-04-011 Argumentai: Siūlomu teisiniu reguliavimu kėsinamasi į sutarčių sudarymo laisvę tarp projekte minimų subjektų, taip pat į asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, be to, ribojama konkurencija. Tuo tarpu Projekto autorių keliamiems tikslams spręsti turi būti ieškoma kitų būdų nei tiesioginis žalio pieno supirkimo minimalios kainos nustatymas įstatyme, kuris gali tik neigiamai įtakoti žalio pieno gamintojų, jį superkančių, perdirbančių ūkio subjektų, o taip pat ir vartotojų interesus. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 3¹straipsniu: „3¹ straipsnis. Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas
žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. 2. Įpareigoti ūkio subjektus - tarpininkus, mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. 3.
ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo narys Julius Sabatauskas 2016-04-012 Pasiūlymas:
atitinkamai 8-15 dalimis Papildyti Įstatymą 7 ir 8 dalimis „ 7. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo narys Julius Sabatauskas 2016-04-013 Pasiūlymas:
Šio įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 1d. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo narys Petras Gražulis 2016-04-01 Argumentai: Siūloma padidinti žalio ekologiško pieno iš ekologinių ūkių supirkimo kainą. Pasiūlymas:
Pakeisti 3¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio, ekologiško pieno iš ekologinio ūkio pardavėjams ne mažiau kaip 330 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5.
ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai nustatyti žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. Pasiūlymas: 1)Pakeisti 3¹ straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Pavesti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai nustatyti žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą. 2) Pripažinti netekusiu galios 3¹ straipsnį 2 dalį:
2Įpareigoti ūkio subjektus - tarpininkus, mokėti žalio pieno gamintojams,
parduodantiems žalią pieną ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. 3) Pripažinti netekusiu galios 3¹ straipsnį 3 dalį:
pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą, kooperatyvo valdybos sprendimu.“
„
reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos.“
„8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų
reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo nariai Kęstutis Daukšys, Jonas Kondratas 2016-04-01 Argumentai: Dėl įvykusios techninės klaidos, vietoje įstatymo projekte nurodyto 12 straipsnio turi būti nurodytas 11 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pavadinimą bei 2 straipsnį ir juos išdėstyti taip:
“ „2 straipsnis. Įstatymo 12 11 straipsnio papildymas pakeitimas 7 ir 8 dalimi, o 7-13 dalis laikyti atitinkamai 8
įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyj se nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą, bauda skiriama vieno procentinio dydžio nuo metinės apyvartos. 8. Už šio įstatymo 3¹ straipsnio 1 ir 2 dalyj se nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą, bauda sudaro du procentus nuo metinės apyvartos.“
nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo narė Rima Baškienė
7 Argumentacija: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad valstybė saugo ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos laisvę. Dabartinė situacija pieno rinkoje, kai oligopoliniai pieno perdirbėjų ir prekybininkų dariniai turi neproporcingai didesnę derybinę galią, nei pieno gamintojai, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, todėl Lietuvos Respublikos Seimas privalo imtis laikinų priemonių, apsaugančių silpniausius pieno rinkos dalyvius – ūkininkus.
Pieno taryba yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinama darbo grupė, lygiomis dalimis sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valdžios institucijų bei turinti deramą kompetenciją suformuluoti žalio pieno pirkimo-pardavimo kainodaros pagrindus. Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centras yra objektyvus ir tikslus informacijos šaltinis, teikiantis statistiką apie ES žaliavinio pieno kainas. Kol krizinė situacija Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuosis, valstybė privalo imtis žaliavinio pieno kainodaros reguliavimo, įtraukiant į šį procesą Pieno tarybą bei įgaliojant formule susieti nustatytą kainą su vidutine ES žaliavinio pieno kaina ir užtikrinti, jog žaliavos gamintojui tenkanti galutinio pieno produkto kainos dalis būtų ne mažesnė, nei 50 proc. LR žemės ūkio ministerija šiuo tikslu į Pieno tarybos sudėtį privalo įtraukti prekybos įmonių atstovus. Pasiūlymas:
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. Žalio pieno pirkimo kaina nustatoma remiantis Pieno tarybos suformuluota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta formule, susieta su Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro skelbiama oficialia vidutine Europos Sąjungos žaliavinio pieno supirkimo kaina. Šia formule turi būti užtikrinama, jog žaliavos gamintojui tenkanti galutinio pieno produkto kainos dalis būtų ne mažesnė, nei 50 proc.
Nepavykus užtikrinti tokio pieno produktų kainos dalies paskirstymo, valstybė turi teisę atskiromis priemonėmis imtis pieno perdirbėjų ir prekybininkų pelnų reguliavimo.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo narė Rima Baškienė
6 Argumentacija: Šiuo metu galiojančiu Įstatymu reguliuojama tik bazinė žalio pieno pirkimo-pardavimo kaina, tačiau nereguliuojamas priedų, priemokų ir nuoskaitų taikymas. Tokiu būdu net toms pačioms žalio pieno pardavėjų grupėms už tuos pačius kriterijus gali būti taikomi skirtingi priedai, priemokos ir nuoskaitos, paliekant galimybę manipuliuoti galutine kaina. Kol Įstatymas nereguliuoja priedų, priemokų ir nuoskaitų prie bazinės žalio pieno pirkimo-pardavimo kainos, pats kainos reguliavimas netenka prasmės. Pasiūlymas:
„Toms pačioms žalio pieno pardavėjų grupėms taikyti skirtingus priedus, priemokas ir nuoskaitas už tuos pačius kriterijus.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo narė Rima Baškienė
7 Argumentacija: Kol nėra aiškiai įtvirtinta, už kokius konkrečius kriterijus žalio pieno supirkėjas gali taikyti priedus, priemokas ir nuoskaitas, pieno supirkėjams paliekama galimybė taikyti nuoskaitas nuo bazinės pieno pirkimo-pardavimo kainos (pavyzdžiui, „už pienovežio išplovimą“), tokiu būdu manipuliuojant galutine pieno pirkimo-pardavimo kaina. Visų galimų priedų, priemokų ir nuoskaitų prie bazinės pieno pirkimo-pardavimo kainos sąrašas turi būti tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, suderinus su socialiniais partneriais bei su galimybe prireikus jį papildyti.
Pasiūlymas:
„Taikyti kitokius priedus, priemokas ir nuoskaitas, nei įtvirtinta Žemės ūkio ministro įsakymu.“ Komitetas nutarė pasiūlyti pagrindiniam KRK įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4158 grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes įstatymo projekte nustatytos minimalios žalio pieno supirkimo kainos yra niekuo negrįstos, o nustačius nepagrįstai mažas žalio pieno supirkimo kainas, smulkieji pieno ūkiai paprasčiausiai būtų sunaikinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 5 už; 3 prieš. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Sprendimas byloje Fachverband der Buch-und Medienwirtschaft, C-531/07, EU:C:2009:276 [2] Sprendimo byloje Dassonville, C-8/74, EU:C:1974:82, 5 punktas; [3] Pavyzdžiui, žiūrėti sprendimus bylose Van Tiggele, C-82/77, EU:C:1978:10; Komisija prieš Italiją, C-78/82, EU:C:1983:159; INNO v ATAB, C-13/77, EU:C:1977:185; Tasca, C-65/75, EU:C:1976:30; Van de Haar,
[4] Supra note, Van Tiggele, EU:C:1978:10; Cullet v Leclerc, C-231/83, EU:C:1985:29; [5]Viešai skelbiami šiuo internetiniu adresu: http://ec.europa.eu/agriculture/milk-market-observatory/latest-statistics/prices-margins_en.htm [6] Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nenurodė jokių objektyvių priežasčių siūlomam teisiniams reglamentavimui pagrįsti. [7] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai. [8] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai. [9] Konkurencijos tarybos interneto svetainės puslapis http://kt.gov.lt/teise/nut/2015-12-30_1S-138.pdf. [10] Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-241). [11] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje.