Projekto lyginamasis variantas
valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. I-1336 2 ir 23 straipsniŲ PAKEITIMO
2016 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį
departamento paskelbtas kalendorinių metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (su individualiosiomis įmonėmis)“
Pakeisti 23 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės
pensijos dalis yra kintanti ir lygi 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. 2. Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 25 procentus vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo. 3. Jei asmuo neturi minimaliojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, tuomet pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis yra lygi 20 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narė Rita Tamašunienė
projekto tikslai ir uždaviniai: Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia Baltijos valstybėse. Vidutinės pensijos Latvijoje yra daugiau negu dešimtadaliu didesnės, o Estijoje perpus didesnės negu Lietuvoje. Pensijų augimas per metus taip pat mažiausias lyginant su kaimyninėmis šalimis. Iš vidutinės „lietuviškos“ pensijos žmogus negali pragyventi oriai. Daugelis pensininkų stengiasi kuo ilgiau dirbti, nes žino, kad netekę darbo užmokesčio jie nebegalės išgyventi, turės daug ko atsisakyti. Lietuvos ūkio augimas pastebimas jau ketverius metus, o pastaraisiais metais pensijos padidėjo tik minimaliai ir ši problema pastoviai yra spręstinų problemų sąrašo gale. Įstatymo projekto tikslas nustatyti, kad Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinė dalis yra kintanti ir lygi 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi
asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kuris sudaro 30 metų. Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija tesiekia 112 Eur.
Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, kuris yra 15 metų, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo. Tuo atveju, kai žmogus neturi minimalaus stažo jis tegauna šalpos pensiją, kuri siekia 100,8 Eur. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomas įstatymo pakeitimas numato, kad pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis būtų kintanti ir lygi 25 procentams vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Tuo atveju pagrindinė pensijos dalis padidėtų apie 70 proc. asmenims turintiems 30 metų ir didesnį darbo stažą. Asmenims, kurie neturi būtinojo stažo, tačiau turi įgiję minimalų pensijos stažą, pagrindinė dalis padidėtų nuo 65 proc. iki 70 proc., o tiems, kas neturi minimaliojo stažo padidėtų 50 proc. Prie pagrindinės pensijos dalies dar prisidėtų atitinkamos papildomos dalys, tačiau jos jau priklauso nuo kiekvienam žmogui individualiai, t.y. kokios buvo pajamos, koks darbo stažas ir t.t. Įgyvendinus šį įstatymo projektą senatvės pensijos sudarytų apie 40-45 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio, o tai yra normali praktika šalyse turinčiose panašų šalies ekonomikos lygį ir augimą. Naujas reguliavimas užtikrintų orią senatvę Lietuvos piliečiams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo turės teigiamos įtakos verslui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
teikiamą įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurias siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams ir dideliems prekybos tinklams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Valstybinę socialinio draudimo pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narė Rita Tamašunienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-18 Nr. S-2016-1794 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4132, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-03-22 Nr. XIIP-4132 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
draudimo įstatymas Nr. I-1336. Tačiau pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu yra keičiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (toliau – įstatymas Nr. I-1336) 2 straipsnis, o projekto 2 straipsniu – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 (toliau – įstatymas Nr. I-549) 23 straipsnis. Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas įstatymas Nr. I-549. Todėl atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto negalima visapusiškai įvertinti teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo požiūriu (įstatymas Nr. I-1336 nereglamentuoja valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydžio). 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime įregistruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3239, kuriame siūloma pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]