Vilnius
2016-03-23 Nr. XIIP-4130 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
viso įstatymo projekto normų turinį, pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas naujas teisinis reguliavimas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio
esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų galimybę daugiavaikėms šeimoms įsigyti tam tikras paslaugas ir prekes pigiau. 2. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme siūlomas nustatyti teisės normas (pvz., įstatymo projekte nėra reglamentuojamos šeimos kortelės išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ir jų finansavimas, kas yra nurodoma įstatymo paskirtyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatomas šeimos kortelės programos finansavimas, bet ne valstybės ir savivaldybių institucijų). 3.
projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su 4 straipsnio 1 dalies nuostata, nes nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo samprata nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sampratai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinės apsaugos priemonės paprastai yra taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Be to, nustačius, kad teisę į Šeimos kortelę turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, galėtų kilti šio įstatymo taikymo neaiškumų, jeigu bent vienas šeimos narys, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių, būtų nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, bet ne Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisę į Šeimos kortelę apibrėžia įstatymo projekto 4 straipsnis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra tiksli. 4. Siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnyje atsisakyti netikslingų sąvokų apibrėžčių, nes jų turinys nėra specifinis ar neaiškus, dėl ko reikėtų šias sąvokas apibrėžti (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos, o įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos narių sąvokos. Neaiškus šių dviejų dalių turinio santykis. Apibrėžiant tiek vieną, tiek kitą sąvoką vardijami asmenys, kurie gali sudaryti daugiavaikę šeimą, tačiau jų turinys skiriasi, nes pateikiama daugiavaikės šeimos sąvoka yra platesnė. Atsižvelgiant į tai, tikslintini sąvokų apibrėžimai arba svarstytina, ar teisinio aiškumo dėlei nereikėtų kurios nors sąvokos atsisakyti kaip perteklinės. 6. Pažymėtina, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse).
Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė, ją suderinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. 7. Iš įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų daugiavaikės šeimos, 2 straipsnio 2 dalyje – daugiavaikės šeimos narių sąvokų neaišku, ar nurodyti šeimų nariai turi gyventi bendrai, ar pakanka nustatyto giminystės, svainystės ar kito teisinio ryšio nurodytam šeimos statusui nustatyti. 8. Įstatymo projekte apibrėžiamose daugiavaikės šeimos ir daugiavaikės šeimos narių sąvokose vartojama sąvoka „šeimynos globėjai (dalyviai)“ tikslintina atsižvelgiant į Šeimynų įstatyme vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinas ir 4 straipsnio
projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daugiavaikės šeimos nariais, be kitų, yra šeimynos globėjų (dalyvių) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tačiau neaišku, kodėl daugiavaikės šeimos nariais nėra laikomi globėjų (dalyvių) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kaip tai numatyta šio straipsnio 1 dalyje. 10. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama šeimos kortelės sąvoka. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, nurodoma, kad šeimos kortelė yra valstybės ar savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, tačiau iš įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad korteles išduotų tik savivaldybės. Antra, apibrėžime nurodyta, kad kortelėje turėtų būti nurodyti duomenys apie asmenį, tačiau iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie duomenys turimi omenyje. Pastebėtina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui būtų pavesta nustatyti tik šeimos kortelės formą ir jos išdavimo tvarką, todėl šeimos kortelės turinys (įrašytini asmens duomenys) turėtų būti nustatytas įstatyme.
Trečia, nurodoma, kad kortelėje pateikiami duomenys apie asmenis, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas šeimos kortelės turėtojas, todėl projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 11. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Šeimos kortelė nustato daugiavaikės šeimos nario teisę naudotis prekių, paslaugų ir kitų veiklos formų lengvatomis ir nuolaidomis, numatytomis šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose“, tačiau šiame įstatymo projekte nenumatytos jokios lengvatos ir nuolaidos. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato Šeimos kortelės paskirtį, todėl bent pagrindinės šeimos kortelės turėtojo teisės turėtų būti nustatytos šiame įstatyme. 12. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis laikytina pertekline įstatymo projekto 5 straipsnio
projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje derintina su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu Nr. VIII-840. 14. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nes neaišku, kuo skiriasi daugiavaikės šeimos nariai „tėvas ar globėjas“ ir „vienas iš tėvų ar globėjų“. Šiame kontekste reikėtų paminėti, kad pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas vaikui gali būti skiriamas tik vienas globėjas, o ne keli globėjai, todėl įstatymo projektas tikslintinas šiuo aspektu. 15. Siekiant teisinio aiškumo tikslintinas 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes neaišku, koks šeimos narys, turintis teisę gauti šeimos kortelę, turimas omeny.
Be to, pažymėtina, kad šiame punkte nurodytas terminas „vidutinio sunkumo arba sunki negalia“ teisės aktuose nėra vartojamas. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas. 16. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „teisė į Šeimos kortelę nepriklauso vienam iš tėvų (tėvams), globėjui (globėjams) kuriems teismas pritaikė laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ar globos apribojimą. Ši nuostata taikoma tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, Civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose nėra numatytas laikinas ar neterminuotas globos apribojimas. Antra, neaišku, kaip nuostatą dėl teisės į kortelę apribojimų reikėtų įgyvendinti praktikoje, nes, pvz., neaišku, kaip būtų nustatomas Šeimos kortelės panaudojimas konkretaus vaiko atžvilgiu, ir koks šios nuostatos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi. 17. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „net įvykus pokyčiams, turintiems esminės įtakos šiai teisei“ yra teisiškai neapibrėžta ir neaiški, todėl tikslintina. Taip pat neaišku, kodėl teisė į kortelę prarandama santuoką nutraukus, kaip tai numatyta įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje. Santuokos nutraukimas nepanaikina tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą santuoka nėra panaikinama, o nutraukiama arba pripažįstama netekusia galios, todėl minėta dalis atitinkamai tikslintina. 18. Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad šeimos kortelė neišduodama asmeniui, kuris ,,nebetenkina būtinų reikalavimų turėti Šeimos kortelę“.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte tokie reikalavimai nėra apibrėžti, todėl juos reikėtų nustatyti. Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymo projekte nenumatyti aiškūs teisės į šeimos kortelę netekimo ar panaikinimo pagrindai, todėl siekiant teisinio aiškumo, teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. 19. Įstatymo projekte vartojamos formuluotės „vaikas, kuriam pripažinta kortelė“, „šeimos nariui pripažįstama kortelė“, tačiau neaišku, koks yra pripažinimo turinys, kas tai daro ir kuo tai skiriasi nuo teisės į kortelę turėjimo bei kortelės išdavimo. 20. Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „tuo atveju kai sutampa teisė į Šeimos kortelę, daugiavaikės šeimos nariui pripažįstama viena Šeimos kortelė“. Ši nuostata svarstytina, nes neaišku, kieno ir su kuo teisė turi sutapti. 21. Apibendrinus įstatymo projekto 4 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatų turinį lieka neaišku, ar Šeimos kortelė yra individualus asmens (šeimos nario), ar kelių asmenų (šeimos) teises patvirtinantis dokumentas. 22. Projekto 5 ir 6 straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl siūlytina tikslinti šių straipsnių pavadinimus, siekiant suderinti juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. 23. Tikslintina įstatymo projekto 5 straipsnio dalių numeracija (nurodomos dvi 3 dalys). 24. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina Šeimos kortelės įgyvendinimo programą. Pastebėtina, kad programos parengimas ir patvirtinimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, todėl ši nuostata turėtų būti perkelta prie baigiamųjų nuostatų. Be to, teisinę reikšmę turi programos patvirtinimas, todėl programos rengimo reguliavimo siūlytina atsisakyti. 25.
projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „šioje programoje nustatomos atitinkamų ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamos lengvatos Šeimos kortelių turėtojams ir privataus sektoriaus dalyvavimo šioje programoje gairės“. Neaišku, apie kokias ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamas lengvatas kalbama, abejotina, ar ministerijos apskritai gali teikti lengvatas. Privataus sektoriaus samprata taip pat nėra aiški, todėl nuostatos tikslintinos šiuo aspektu. 26. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato „šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką“. Teisiškai neapibrėžtas ir neaiškus „suteikimo“ turinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitur tekste vartojama formuluotė „kortelė pripažįstama“, todėl neaišku, kuo skiriasi „suteikimas“ ir „pripažinimas“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas ir siekiant aiškumo tikslinti siūlomą teisinį reguliavimą. 27. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi pavedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nustatyti daugiavaikės šeimos logotipą, sutarčių su programoje dalyvaujančiais subjektais formą, tačiau pačiame įstatymo projekte nėra aptarta jokių nuostatų, susijusių su šiais dalykais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktų. 28. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 (turėtų būti 4 dalyje) dalyje siūloma numatyti, kad
„Šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką įgyvendina savivaldybių
tarybos ar jų įgaliotos institucijos“. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, todėl abejotina, ar ji galėtų vykdyti šeimos kortelių išdavimą ir keitimą. 29. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės tikslintinos tuo aspektu, kad reikėtų pasisakyti, iš kokių lėšų vykdomas atitinkamas finansavimas, o ne atvirkščiai. 30.
projekto 7 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į turinį, vietoj žodžių „baigiamosios nuostatos“ įrašant žodžius“ „įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šio straipsnio 1 dalyje brauktinas žodelis „nuo“, nes įstatymo įsigaliojamas yra vienkartinis aktas. 31. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrus teisės aktus turės priimti ir savivaldybių tarybos. 32. Pažymėtina, kad projektas turi būti rašomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Atsižvelgiant į tai, visas projekto tekstas turėtų būti peržiūrimas ir tikslinamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-03-18 Nr. S-2016-1794 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo PROJEKTO nr. XIIP‑4130 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią teisę į Šeimos kortelę įgytų tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniu yra draudžiama bet kokia Europos Sąjungos piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, kurios priklauso Sąjungos teisės taikymo ratione materiae sričiai; prie tokių situacijų priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas[1]. Kitais žodžiais tariant, ES valstybės narės pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje, patenka į Sutarties nuostatų dėl ES pilietybės taikymo sritį ratione materiale, ir jam, kaip Sąjungos piliečiui, pagal SESV 20 straipsnio
nustatytą teisę nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės[2].
Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į tam tikras lengvatas, suteikiamas Šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. vienodo požiūrio įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai, kadangi ES pilietis visose valstybėse narėse turi būti taip pat teisiškai vertinamas kaip toje pačioje situacijoje esantys šių valstybių narių piliečiai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
[1] Žr. 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Austriją, C-75/11, EU:C:2012:605, 39 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. [2] Žr. 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimas Martínez Sala (byla C-85/96, Rink. p. I-2691) 62 punktą.
Vilnius
2018-06-14 Nr. XIIP-4130(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nurodyta įstatymo paskirtis, kadangi įstatymo projekte nėra reglamentuojama savivaldybių institucijų kompetencija įgyvendinant Šeimos kortelės programą ir jos finansavimą. Be to, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato
„<...> subjektus, turinčius teisę į šeimos kortelę,
jų teises ir pareigas, teisės į šeimos kortelę atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus<...>“, taigi iš esmės nustato taisykles pavieniams šeimos kortelės turėtojams, nors kortelės paskirtis siejama ne tik su konkrečiais kortelės turėtojais, bet ir su jų šeimos nariais. Įstatymo projekto 1 straipsnis tobulintinas ir šiuo aspektu. 2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos ,,gausios šeimos“ sąvoka, kadangi neaišku, kokios asmenų grupės priskiriamos gausiai šeimai, t.y. neaišku, ar taikoma taisyklė dėl vaikų amžiaus tėvams, globėjams (rūpintojams), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, taip pat neaišku, prie ko priskiriami ,,asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais“, ir ar šie asmenys turi būti vaikais. Be to, šioje sąvokoje brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,šeimynos dalyviai (arba jų sutuoktiniai)“, kadangi jie patenka po sąvoka ,,globėjai (rūpintojai)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtvirtinus gausios šeimos sąvoką, o gausią šeimą - kaip subjektą, kuris turi šio įstatymo nustatytas teises, turės būti sukurtas gausių šeimų registras ar kita duomenų bazė, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas, reikėtų nustatyti gausių šeimų apskaitos tvarką. 3.
projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė ,,asmuo, kuriam nustatyta vidutinė ar sunki negalia“ derintina su Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, pagal kurį asmenims iki 18 metų nustatomas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis (bet ne negalia), o asmenims nuo 18 metų – darbingumo lygis. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl projekto 3 straipsnio
projekto 2 straipsnio 3 dalis, kuria yra apibrėžiama sąvoka ,,šeimos kortelė“ tikslintina keliais aspektais. Visų pirma, neaišku, koks vis dėlto subjektas išduos šią kortelę – ar savivaldybės institucija, ar kuri kita įstaiga, kaip nurodyta projekto 5 straipsnyje. Antra, šioje dalyje vartojama formuluotė ,,skaitmeninė šeimos kortelės programėlė“ tarpusavyje derintina su projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuriame vartojama formuluotė ,,mobilioji šeimos kortelės programa“. Trečia, siūlytina atsisakyti šiame apibrėžime nurodytų šeimos kortelės turėtojo teisių, nes jos jau nurodytos šio projekto 4 straipsnio 1 dalyje arba šias teises reikėtų tarpusavyje suderinti. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siekiama įtvirtinti teisės į šeimos kortelę atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus. Pažymėtina, kad šio straipsnio pavadinimas ne visiškai atitinka straipsnio turinį, nes jame nėra nustatomi teisės atsiradimo pagrindai, tik konstatuojama, kas turi teisę ir kiek laiko ši teisė išlieka. Pagal siūlomą formuluotę preziumuojama, kad išvardyti asmenys teisę įgytų įsigaliojus įstatymui. Be to, šio straipsnio 5 dalyje siūloma sureguliuoti ne teisės atsiradimą ar pasibaigimą, o kortelės išdavimą. Įvertinus nuostatų turinį, siūlytina 3 straipsnio pavadinimą dėstyti „Teisė į šeimos kortelę“. 6.
projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad šiame punkte išvardyti asmenys, kurie ne tik augina, globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų ar prižiūri (slaugo), bet ir tie, kurie augino, globojo (rūpino) tris ar daugiau vaikų, prižiūrėjo (slaugė) neįgalųjį praeityje įstatymo įsigaliojimo momentu įgyja teisę į šeimos kortelę ir išsaugo šią teisę neapibrėžtą laikotarpį. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje esančio gausios šeimos apibrėžimo, todėl abejotina, ar jis atitiktų šio įstatymo paskirtį ir ar neišplėstų asmenų, kuriems būtų taikomos šeimos kortelės turėtojo teisės, rato. 7. Neaišku, kodėl projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma teisė į šeimos kortelę tik bendrai gyvenančių asmenų vyresniems kaip 18 metų vaikams ir tik tiems, kurie buvo globojami šeimoje, kodėl šios teisės neturi kiti gausių šeimų vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje. 8. Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąvokos „gausi šeima“ apibrėžimą į gausios šeimos sudėtį įskaitomi ir asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, tačiau tokių asmenų teisė į šeimos kortelę įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra įtvirtinta. Siūlytina nuostatą tobulinti šiuo aspektu. 9. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad teisę į šeimos kortelę praranda tie tėvai arba vienas iš tėvų, kuriam teismas pritaikė laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą, taip pat globėjas (rūpintojas), šeimynos dalyvis, kuriam teismo sprendimu buvo panaikinta globa (rūpyba). Formuluotė tikslintina. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalį, laikinas ar neterminuotas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas taip pat nustatomas teismo sprendimu.
Antra, pagal Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalies nuostatas, globėjai (rūpintojai) nuo globėjo ar rūpintojo pareigų teismo nutartimi yra nušalinami. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymą, pati šeimyna, o ne šeimynos dalyvis globoja vaikus ir šeimyna yra atleidžiama nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų. Kartu pastebėtina, kad šio kodekso 3.246 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra numatyta, kad globėjas ir rūpintojas gali būti atleisti nuo pareigų vykdymo. Svarstytina, ar įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti aptarti ir tokie atvejai. 10. Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti, kad kortelę galima įsigyti vadovaujantis Šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis. Iš šio aprašo pavadinimo galima spręsti, kad jame turėtų būti nustatyta šeimos kortelės skyrimo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje yra vartojama formuluotė „vaikas, kuriam skirta šeimos kortelė“, kuria nusakoma šeimos kortelės paskirtis. Tuo tarpu „skyrimas“ suponuoja tam tikrą veiksmą, sprendimo priėmimą, kurio turinys šiame įstatyme nėra atskleistas, taigi neaišku, kuo šeimos kortelės skyrimas asmeniui skirtųsi nuo šeimos kortelės išdavimo. 11. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Šeimos kortelės turėtojas turi teisę naudotis lengvatomis, paslaugomis ir privilegijomis, prekėms, renginiams taikomomis nuolaidomis, kurių taikymo sąlygos nustatomos Šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad lengvatas, paslaugas ir pan. teiktų įvairūs subjektai, tarp jų ir nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, kurios, mūsų nuomone, turi turėti diskreciją nustatyti tam tikras sąlygas savo nuožiūra, todėl nėra neaišku, kam minėtos aprašo nuostatos būtų skirtos. 12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalys dubliuojasi, todėl vienos iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 13. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šeimos kortelės turėtojo pareiga nedelsiant grąžinti šeimos kortelę, jeigu nustatoma, kad jis prarado teisę turėti šią kortelę. Neaišku, kokios kiltų teisinės pasekmės, jeigu kortelė tokiu atveju nebūtų grąžinama. Be to, neaišku, kaip tokiais atvejais būtų užtikrinama vaiko teisė į kortelę, numatyta įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos iš esmės skirtos fiziškai išduodamoms kortelėms, tačiau neaišku, kaip jos būtų pritaikomos šeimos kortelėms – skaitmeninėms šeimos kortelės programėlėms. 14. Manytina, kad socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį ir savanoriškumą dalyvauti tokioje programoje, turėtų būti nustatomas civilinio pobūdžio dokumentuose, pvz., bendradarbiavimo sutartyse ar pan., todėl bendradarbiavimo tvarka neturėtų būti Šeimos kortelės programos reguliavimo dalyku. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis tobulintina šiuo aspektu.
Taip pat pastebėtina, kad 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacinės sistemos sukūrimas šio įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu jau yra priskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai, todėl nevisiškai aišku, kokios nuostatos turės būti įtvirtinamos programoje. 15. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrina specialaus ženklo „Šeimos kortelė“ gamybą. Kaip numatyta įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje šiuo ženklu bus žymimos vietos, kuriose šeimos kortelės turėtojas turės teisę naudoti šeimos kortelę. Svarstytina, ar įstatymo projekte, siekiant teisinio aiškumo, neturėtų būti įtvirtinta, kas reguliuoja šio specialaus ženklo naudojimą. 16. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota institucija. Ši nuostata prieštarauja įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos „šeimos kortelės“ sąvokos apibrėžimui, pagal kurį šeimos kortelę išduoda savivaldybės institucija. Šiame kontekste pastebėtina, kad funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų nėra visiškai aiškus, pvz., kaip reikėtų traktuoti santykį tarp nuostatų, įtvirtinančių, kad savivaldybės institucija išduoda kortelę, ir šio straipsnio
įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (turėtų būti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro) įgaliota institucija. Savivaldybės institucijų funkcijos, išskyrus teisę suteikti papildomų lengvatų, šiame straipsnyje apskritai nėra įtvirtinamos, nors kartu su šiuo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIIP-4131(2) siekiama įtvirtinti savarankiškąją savivaldybių funkciją – Šeimos kortelės programos priemonių organizavimas ir koordinavimas savivaldybės teritorijoje. Taigi įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatos tobulintinos, aiškiai atskiriant ir įvardijant valstybės ir savivaldybės institucijų kompetenciją ir funkcijas. 17. Įstatymo projekto 7 straipsnio, kuriame įtvirtinamos nuostatos dėl Šeimos kortelės programos finansavimo, 1 dalyje nurodomos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, tačiau visiškai neaišku, kodėl šie subjektai nėra įvardijami įstatymo projekto 6 straipsnyje, t. y., kokia būtų šių subjektų kompetencija įgyvendinant Šeimos kortelės programą. Atitinkama pastaba taikytina ir įstatymo projekto 7 straipsnio 3 daliai. 18. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad savivaldybių tarybos iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau iš įstatymo projekto turinio neaišku, kokie teisės aktai turimi omenyje. 19. Teisės departamentas laikosi šio įstatymo projektui (reg. Nr. XIIP-4130) pateiktoje išvadoje išsakytos nuomonės, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas. Įstatymo projekte siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai nėra įstatymo reguliavimo dalyku, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto
kortelė jau sėkmingai taikoma kai kuriose šalies savivaldybėse (Alytaus m., Varėnos raj., Rokiškio raj.). Be to, didelės šeimos kortelės nuolaidas taiko Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Skalvijos“ kino centras.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO (xiip-4130) 2016-12-14 Nr. 113-P-36(5)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Vertinant viso įstatymo projekto normų turinį,
pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas naujas teisinis reguliavimas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią „prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų galimybę daugiavaikėms šeimoms įsigyti tam tikras paslaugas ir prekes pigiau. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)1
straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme siūlomas nustatyti teisės normas (pvz., įstatymo projekte nėra reglamentuojamos šeimos kortelės išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ir jų finansavimas, kas yra nurodoma įstatymo paskirtyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatomas šeimos kortelės programos finansavimas, bet ne valstybės ir savivaldybių institucijų). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)1421 3.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su 4 straipsnio 1 dalies nuostata, nes nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo samprata nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sampratai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinės apsaugos priemonės paprastai yra taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Be to, nustačius, kad teisę į Šeimos kortelę turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, galėtų kilti šio įstatymo taikymo neaiškumų, jeigu bent vienas šeimos narys, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių, būtų nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, bet ne Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisę į Šeimos kortelę apibrėžia įstatymo projekto 4 straipsnis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra tiksli. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)2
straipsnyje atsisakyti netikslingų sąvokų apibrėžčių, nes jų turinys nėra specifinis ar neaiškus, dėl ko reikėtų šias sąvokas apibrėžti (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)2212
dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos, o įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos narių sąvokos. Neaiškus šių dviejų dalių turinio santykis. Apibrėžiant tiek vieną, tiek kitą sąvoką vardijami asmenys, kurie gali sudaryti daugiavaikę šeimą, tačiau jų turinys skiriasi, nes pateikiama daugiavaikės šeimos sąvoka yra platesnė. Atsižvelgiant į tai, tikslintini sąvokų apibrėžimai arba svarstytina, ar teisinio aiškumo dėlei nereikėtų kurios nors sąvokos atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)21 6.
Pažymėtina, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė, ją suderinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)2212
dalyje apibrėžtų daugiavaikės šeimos, 2 straipsnio 2 dalyje – daugiavaikės šeimos narių sąvokų neaišku, ar nurodyti šeimų nariai turi gyventi bendrai, ar pakanka nustatyto giminystės, svainystės ar kito teisinio ryšio nurodytam šeimos statusui nustatyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)2241221
šeimos ir daugiavaikės šeimos narių sąvokose vartojama sąvoka „šeimynos globėjai (dalyviai)“ tikslintina atsižvelgiant į Šeimynų įstatyme vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinas ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pritarti
Teisės departamentas (2016-03-23)22
dalyje numatyta, kad daugiavaikės šeimos nariais, be kitų, yra šeimynos globėjų (dalyvių) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tačiau neaišku, kodėl daugiavaikės šeimos nariais nėra laikomi globėjų (dalyvių) pilnamečiai vaikai
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)23
dalyje apibrėžiama šeimos kortelės sąvoka. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Visų pirma, nurodoma, kad šeimos kortelė yra valstybės ar savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, tačiau iš įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad korteles išduotų tik savivaldybės. Antra, apibrėžime nurodyta, kad kortelėje turėtų būti nurodyti duomenys apie asmenį, tačiau iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie duomenys turimi omenyje. Pastebėtina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui būtų pavesta nustatyti tik šeimos kortelės formą ir jos išdavimo tvarką, todėl šeimos kortelės turinys (įrašytini asmens duomenys) turėtų būti nustatytas įstatyme. Trečia, nurodoma, kad kortelėje pateikiami duomenys apie asmenis, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas šeimos kortelės turėtojas, todėl projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)31
dalyje nurodyta, kad „Šeimos kortelė nustato daugiavaikės šeimos nario teisę naudotis prekių, paslaugų ir kitų veiklos formų lengvatomis ir nuolaidomis, numatytomis šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose“, tačiau šiame įstatymo projekte nenumatytos jokios lengvatos ir nuolaidos. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato Šeimos kortelės paskirtį, todėl bent pagrindinės šeimos kortelės turėtojo teisės turėtų būti nustatytos šiame įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)32
atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)41 13.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje derintina su
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)421
dalies 1 punkto formuluotė tikslintina siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nes neaišku, kuo skiriasi daugiavaikės šeimos nariai „tėvas ar globėjas“ ir „vienas iš tėvų ar globėjų“. Šiame kontekste reikėtų paminėti, kad pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas vaikui gali būti skiriamas tik vienas globėjas, o ne keli globėjai, todėl įstatymo projektas tikslintinas šiuo aspektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)423
tikslintinas 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes neaišku, koks šeimos narys, turintis teisę gauti šeimos kortelę, turimas omeny. Be to, pažymėtina, kad šiame punkte nurodytas terminas „vidutinio sunkumo arba sunki negalia“ teisės aktuose nėra vartojamas. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)43
dalyje įtvirtinta, kad „teisė į Šeimos kortelę nepriklauso vienam iš tėvų (tėvams), globėjui (globėjams) kuriems teismas pritaikė laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ar globos apribojimą. Ši nuostata taikoma tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, Civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose nėra numatytas laikinas ar neterminuotas globos apribojimas.
Antra, neaišku, kaip nuostatą dėl teisės į kortelę apribojimų reikėtų įgyvendinti praktikoje, nes, pvz., neaišku, kaip būtų nustatomas Šeimos kortelės panaudojimas konkretaus vaiko atžvilgiu, ir koks šios nuostatos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)4
įtakos šiai teisei“ yra teisiškai neapibrėžta ir neaiški, todėl tikslintina. Taip pat neaišku, kodėl teisė į kortelę prarandama santuoką nutraukus, kaip tai numatyta įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje. Santuokos nutraukimas nepanaikina tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą santuoka nėra panaikinama, o nutraukiama arba pripažįstama netekusia galios, todėl minėta dalis atitinkamai tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)49
dalyje nurodyta, kad šeimos kortelė neišduodama asmeniui, kuris ,,nebetenkina būtinų reikalavimų turėti Šeimos kortelę“. Pažymėtina, kad įstatymo projekte tokie reikalavimai nėra apibrėžti, todėl juos reikėtų nustatyti. Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymo projekte nenumatyti aiškūs teisės į šeimos kortelę netekimo ar panaikinimo pagrindai, todėl siekiant teisinio aiškumo, teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)
formuluotės „vaikas, kuriam pripažinta kortelė“, „šeimos nariui pripažįstama kortelė“, tačiau neaišku, koks yra pripažinimo turinys, kas tai daro ir kuo tai skiriasi nuo teisės į kortelę turėjimo bei kortelės išdavimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)410 20.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „tuo atveju kai sutampa teisė į Šeimos kortelę, daugiavaikės šeimos nariui pripažįstama viena Šeimos kortelė“. Ši nuostata svarstytina, nes neaišku, kieno ir su kuo teisė turi sutapti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)4
straipsnio ir kitų straipsnių nuostatų turinį lieka neaišku, ar Šeimos kortelė yra individualus asmens (šeimos nario), ar kelių asmenų (šeimos) teises patvirtinantis dokumentas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)56
pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl siūlytina tikslinti šių straipsnių pavadinimus, siekiant suderinti juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)5
straipsnio dalių numeracija (nurodomos dvi 3 dalys). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)51
dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina Šeimos kortelės įgyvendinimo programą. Pastebėtina, kad programos parengimas ir patvirtinimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, todėl ši nuostata turėtų būti perkelta prie baigiamųjų nuostatų. Be to, teisinę reikšmę turi programos patvirtinimas, todėl programos rengimo reguliavimo siūlytina atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)51
dalyje nurodyta, kad „šioje programoje nustatomos atitinkamų ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamos lengvatos Šeimos kortelių turėtojams ir privataus sektoriaus dalyvavimo šioje programoje gairės“. Neaišku, apie kokias ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamas lengvatas kalbama, abejotina, ar ministerijos apskritai gali teikti lengvatas.
Privataus sektoriaus samprata taip pat nėra aiški, todėl nuostatos tikslintinos šiuo aspektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)521
dalies 1 punkte numatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato
„šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką“. Teisiškai
neapibrėžtas ir neaiškus „suteikimo“ turinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitur tekste vartojama formuluotė „kortelė pripažįstama“, todėl neaišku, kuo skiriasi „suteikimas“ ir „pripažinimas“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas ir siekiant aiškumo tikslinti siūlomą teisinį reguliavimą. Pritarti
Teisės departamentas (2016-03-23)5523
dalimi pavedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nustatyti daugiavaikės šeimos logotipą, sutarčių su programoje dalyvaujančiais subjektais formą, tačiau pačiame įstatymo projekte nėra aptarta jokių nuostatų, susijusių su šiais dalykais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)53
(turėtų būti 4 dalyje) dalyje siūloma numatyti, kad „Šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką įgyvendina savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos“. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, todėl abejotina, ar ji galėtų vykdyti šeimos kortelių išdavimą ir keitimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)6 2, 3 29.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir
kokių lėšų vykdomas atitinkamas finansavimas, o ne atvirkščiai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)7
pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į turinį, vietoj žodžių „baigiamosios nuostatos“ įrašant žodžius“ „įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šio straipsnio
vienkartinis aktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)72
projekto 7 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrus teisės aktus turės priimti ir savivaldybių tarybos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-23)
rašomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Atsižvelgiant į tai, visas projekto tekstas turėtų būti peržiūrimas ir tikslinamas. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-04-15) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią teisę į Šeimos kortelę įgytų tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniu yra draudžiama bet kokia Europos Sąjungos piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, kurios priklauso Sąjungos teisės taikymo ratione materiale sričiai; prie tokių situacijų priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas[¹].
Kitais žodžiais tariant, ES valstybės narės pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje, patenka į Sutarties nuostatų dėl ES pilietybės taikymo sritį ratione materiale, ir jam, kaip Sąjungos piliečiui, pagal SESV 20 straipsnio 2 dalį priskiriamos Sutartyje nustatytas teisės ir pareigos, įskaitant SESV 18 straipsnyje nustatytą teisę nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės[²]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į tam tikras lengvatas, suteikiamas Šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. vienodo požiūrio įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai, kadangi ES pilietis visose valstybėse narėse turi būti taip pat teisiškai vertinamas kaip toje pačioje situacijoje esantys šių valstybių narių piliečiai. [¹]Žr. 2012 m. spalio
prieš Austriją, C-75/11, EU:C:2012:605, 39 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. [²]Žr. 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimas Martínez Sala (byla C-85/96, Rink. p. I-2691) 62 punktą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1078 (2016-11-02) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-1589 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektui Nr. XIIP-4130 (toliau – Šeimos kortelės įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4131 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
gali būti pasiekti ir keliamos problemos sprendžiamos ne priimant naujus įstatymus, o įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą vietos savivaldos lygmeniu. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tobulindama išmokų vaikams mokėjimą ir taikydama mokesčių politikos priemones, jau ėmėsi veiksmų, gerinančių šeimų, auginančių vaikus, finansinę padėtį. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo padidintas išmokų vaikams gavėjų skaičius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, auginančioms vaikus, 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1004 „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma padidinti šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, įskaitant papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį už vaikus ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. 1.2. Įstatymų projektuose numatomos nuolaidų sistemos gali būti diegiamos savivaldos lygmeniu, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo. Savivaldybės, siekdamos novatoriškai spręsti socialines problemas, atsižvelgdamos į gyventojų poreikius, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais atstovaujamosios demokratijos, savarankiškumo ir veiklos laisvės principais, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, bendradarbiaudamos su viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių partneriais, galėtų taikyti lanksčius, gyventojų reikmes atitinkančius pagalbos mechanizmus, išnaudodamos įmonių socialinės atsakomybės potencialą. 2. Šeimos kortelės įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į lengvatas, suteikiamas šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniui, kuriame nustatyta, kad draudžiama bet kokia Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, priklausančiose ES teisės taikymo ratione materiale sričiai.
Nurodytai ES teisės taikymo sričiai priskirtinas SESV 21 straipsnyje įtvirtintos laisvės judėti ir apsigyventi ES valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas, todėl, pritarus Įstatymų projektams, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, nes kitų ES valstybių narių piliečiai dėl savo pilietybės būtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos suteikiant nuolaidas ir lengvatas šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriaus įmonėms, kurios dalyvaus šeimos kortelės projekte“, o
„reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir
dideliems prekybos tinklams nuo apyvartos“. Atkreiptinas Lietuvos Respublikos Seimo dėmesys į tai, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytas biudžeto pajamų šaltinis jau yra naudojamas, nesšiuo metu bankų ir įmonių, priklausančių dideliems prekybos tinklams, pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu, o jų valdomas nekilnojamasis turtas – žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiais.
Be to, nebus finansinių galimybių prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus, sumažintoms valstybinėms socialinio draudimo pensijoms ir valstybinėms pensijoms dirbusiems jų gavėjams kompensuoti iš viso 2016–2018 metais prireiks per 130 mln. eurų, su socialinio modelio priėmimu susijusioms įstatymų nuostatoms 2017 metais įgyvendinti prireiks per 140 mln. eurų, laipsniškam bendrosios pensijos dalies finansavimo perkėlimui į valstybės biudžetą vėlesniais metais taip pat reikės didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas siūloma pagrindiniam komitetui grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-4130 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas naujas teisinis reguliavimas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią „prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų galimybę daugiavaikėms šeimoms įsigyti tam tikras paslaugas ir prekes pigiau. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis,
atsižvelgiant į įstatyme siūlomas nustatyti teisės normas (pvz., įstatymo projekte nėra reglamentuojamos šeimos kortelės išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ir jų finansavimas, kas yra nurodoma įstatymo paskirtyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatomas šeimos kortelės programos finansavimas, bet ne valstybės ir savivaldybių institucijų). Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-4130 1,4 2,1 3.
1,4 2,1
projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su 4 straipsnio 1 dalies nuostata, nes nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo samprata nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sampratai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinės apsaugos priemonės paprastai yra taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Be to, nustačius, kad teisę į Šeimos kortelę turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, galėtų kilti šio įstatymo taikymo neaiškumų, jeigu bent vienas šeimos narys, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių, būtų nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, bet ne Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisę į Šeimos kortelę apibrėžia įstatymo projekto 4 straipsnis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra tiksli. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
apibrėžčių, nes jų turinys nėra specifinis ar neaiškus, dėl ko reikėtų šias sąvokas apibrėžti (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos, o įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos narių sąvokos. Neaiškus šių dviejų dalių turinio santykis. Apibrėžiant tiek vieną, tiek kitą sąvoką vardijami asmenys, kurie gali sudaryti daugiavaikę šeimą, tačiau jų turinys skiriasi, nes pateikiama daugiavaikės šeimos sąvoka yra platesnė. Atsižvelgiant į tai, tikslintini sąvokų apibrėžimai arba svarstytina, ar teisinio aiškumo dėlei nereikėtų kurios nors sąvokos atsisakyti kaip perteklinės.
patobulinti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnio
nuostatomis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų daugiavaikės šeimos, 2 straipsnio 2 dalyje – daugiavaikės šeimos narių sąvokų neaišku, ar nurodyti šeimų nariai turi gyventi bendrai, ar pakanka nustatyto giminystės, svainystės ar kito teisinio ryšio nurodytam šeimos statusui nustatyti. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
projekte apibrėžiamose daugiavaikės šeimos ir daugiavaikės šeimos narių sąvokose vartojama sąvoka „šeimynos globėjai (dalyviai)“ tikslintina atsižvelgiant į Šeimynų įstatyme vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinas ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daugiavaikės šeimos nariais, be kitų, yra šeimynos globėjų (dalyvių) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tačiau neaišku, kodėl daugiavaikės šeimos nariais nėra laikomi globėjų (dalyvių) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kaip tai numatyta šio straipsnio 1 dalyje.
patobulinti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-4130 2,5
10Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama šeimos kortelės sąvoka. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma,
nurodoma, kad šeimos kortelė yra valstybės ar savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, tačiau iš įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad korteles išduotų tik savivaldybės. Antra, apibrėžime nurodyta, kad kortelėje turėtų būti nurodyti duomenys apie asmenį, tačiau iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie duomenys turimi omenyje. Pastebėtina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui būtų pavesta nustatyti tik šeimos kortelės formą ir jos išdavimo tvarką, todėl šeimos kortelės turinys (įrašytini asmens duomenys) turėtų būti nustatytas įstatyme. Trečia, nurodoma, kad kortelėje pateikiami duomenys apie asmenis, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas šeimos kortelės turėtojas, todėl projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
daugiavaikės šeimos nario teisę naudotis prekių, paslaugų ir kitų veiklos formų lengvatomis ir nuolaidomis, numatytomis šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose“, tačiau šiame įstatymo projekte nenumatytos jokios lengvatos ir nuolaidos.
Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato Šeimos kortelės paskirtį, todėl bent pagrindinės šeimos kortelės turėtojo teisės turėtų būti nustatytos šiame įstatyme. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
atsisakyti. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje derintina su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu
patobulinti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nes neaišku, kuo skiriasi daugiavaikės šeimos nariai „tėvas ar globėjas“ ir „vienas iš tėvų ar globėjų“. Šiame kontekste reikėtų paminėti, kad pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas vaikui gali būti skiriamas tik vienas globėjas, o ne keli globėjai, todėl įstatymo projektas tikslintinas šiuo aspektu. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
neaišku, koks šeimos narys, turintis teisę gauti šeimos kortelę, turimas omeny.
Be to, pažymėtina, kad šiame punkte nurodytas terminas „vidutinio sunkumo arba sunki negalia“ teisės aktuose nėra vartojamas. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta,
kad „teisė į Šeimos kortelę nepriklauso vienam iš tėvų (tėvams), globėjui (globėjams) kuriems teismas pritaikė laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ar globos apribojimą. Ši nuostata taikoma tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, Civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose nėra numatytas laikinas ar neterminuotas globos apribojimas. Antra, neaišku, kaip nuostatą dėl teisės į kortelę apribojimų reikėtų įgyvendinti praktikoje, nes, pvz., neaišku, kaip būtų nustatomas Šeimos kortelės panaudojimas konkretaus vaiko atžvilgiu, ir koks šios nuostatos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-41304 4,5
vartojama formuluotė „net įvykus pokyčiams, turintiems esminės įtakos šiai teisei“ yra teisiškai neapibrėžta ir neaiški, todėl tikslintina. Taip pat neaišku, kodėl teisė į kortelę prarandama santuoką nutraukus, kaip tai numatyta įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje. Santuokos nutraukimas nepanaikina tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą santuoka nėra panaikinama, o nutraukiama arba pripažįstama netekusia galios, todėl minėta dalis atitinkamai tikslintina. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
neišduodama asmeniui, kuris ,,nebetenkina būtinų reikalavimų turėti Šeimos kortelę“. Pažymėtina, kad įstatymo projekte tokie reikalavimai nėra apibrėžti, todėl juos reikėtų nustatyti. Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymo projekte nenumatyti aiškūs teisės į šeimos kortelę netekimo ar panaikinimo pagrindai, todėl siekiant teisinio aiškumo, teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19Įstatymo projekte vartojamos formuluotės „vaikas, kuriam pripažinta kortelė“,
„šeimos nariui pripažįstama kortelė“, tačiau neaišku, koks yra pripažinimo
turinys, kas tai daro ir kuo tai skiriasi nuo teisės į kortelę turėjimo bei kortelės išdavimo. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
20Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalyje numatyta,
kad „tuo atveju kai sutampa teisė į Šeimos kortelę, daugiavaikės šeimos nariui pripažįstama viena Šeimos kortelė“. Ši nuostata svarstytina, nes neaišku, kieno ir su kuo teisė turi sutapti. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnių nuostatų turinį lieka neaišku, ar Šeimos kortelė yra individualus asmens (šeimos nario), ar kelių asmenų (šeimos) teises patvirtinantis dokumentas.
22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-4130 5,6
straipsnių turinio, todėl siūlytina tikslinti šių straipsnių pavadinimus, siekiant suderinti juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalys). Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Vyriausybė parengia ir patvirtina Šeimos kortelės įgyvendinimo programą. Pastebėtina, kad programos parengimas ir patvirtinimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, todėl ši nuostata turėtų būti perkelta prie baigiamųjų nuostatų. Be to, teisinę reikšmę turi programos patvirtinimas, todėl programos rengimo reguliavimo siūlytina atsisakyti. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatomos atitinkamų ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamos lengvatos Šeimos kortelių turėtojams ir privataus sektoriaus dalyvavimo šioje programoje gairės“. Neaišku, apie kokias ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamas lengvatas kalbama, abejotina, ar ministerijos apskritai gali teikti lengvatas. Privataus sektoriaus samprata taip pat nėra aiški, todėl nuostatos tikslintinos šiuo aspektu. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr.
21
projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato „šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką“. Teisiškai neapibrėžtas ir neaiškus „suteikimo“ turinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitur tekste vartojama formuluotė „kortelė pripažįstama“, todėl neaišku, kuo skiriasi „suteikimas“ ir „pripažinimas“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas ir siekiant aiškumo tikslinti siūlomą teisinį reguliavimą. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
ministerijai nustatyti daugiavaikės šeimos logotipą, sutarčių su programoje dalyvaujančiais subjektais formą, tačiau pačiame įstatymo projekte nėra aptarta jokių nuostatų, susijusių su šiais dalykais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktų. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
numatyti, kad „Šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką įgyvendina savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos“. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo
atstovaujamoji institucija, todėl abejotina, ar ji galėtų vykdyti šeimos kortelių išdavimą ir keitimą. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-23 Nr. XIIP-41306 2,3
aspektu, kad reikėtų pasisakyti, iš kokių lėšų vykdomas atitinkamas finansavimas, o ne atvirkščiai.
patobulinti30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
turinį, vietoj žodžių „baigiamosios nuostatos“ įrašant žodžius“
„įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šio straipsnio 1 dalyje brauktinas žodelis
„nuo“, nes įstatymo įsigaliojamas yra vienkartinis aktas. Grąžinti projektą iniciatoriams
patobulinti31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrus teisės aktus turės priimti ir savivaldybių tarybos. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kalbos normų ir teisinės terminijos. Atsižvelgiant į tai, visas projekto tekstas turėtų būti peržiūrimas ir tikslinamas. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti33 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-04-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto
tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniu yra draudžiama bet kokia Europos Sąjungos piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, kurios priklauso Sąjungos teisės taikymo ratione materiae sričiai; prie tokių situacijų priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas[¹]. Kitais žodžiais tariant, ES valstybės narės pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje, patenka į Sutarties nuostatų dėl ES pilietybės taikymo sritį ratione materiale, ir jam, kaip Sąjungos piliečiui, pagal SESV 20 straipsnio 2 dalį priskiriamos Sutartyje nustatytas teisės ir pareigos, įskaitant SESV 18 straipsnyje nustatytą teisę nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės[²]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į tam tikras lengvatas, suteikiamas Šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. vienodo požiūrio įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai, kadangi ES pilietis visose valstybėse narėse turi būti taip pat teisiškai vertinamas kaip toje pačioje situacijoje esantys šių valstybių narių piliečiai. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-11-02 nutarimas Nr.
1078 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-1589 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektui Nr. XIIP-4130 (toliau – Šeimos kortelės įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4131 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
projektų aiškinamajame rašte nurodyti tikslai gali būti pasiekti ir keliamos problemos sprendžiamos ne priimant naujus įstatymus, o įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą vietos savivaldos lygmeniu. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tobulindama išmokų vaikams mokėjimą ir taikydama mokesčių politikos priemones, jau ėmėsi veiksmų, gerinančių šeimų, auginančių vaikus, finansinę padėtį. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo padidintas išmokų vaikams gavėjų skaičius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, auginančioms vaikus, 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1004 „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma padidinti šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, įskaitant papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį už vaikus ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. 1.2. Įstatymų projektuose numatomos nuolaidų sistemos gali būti diegiamos savivaldos lygmeniu, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo. Savivaldybės, siekdamos novatoriškai spręsti socialines problemas, atsižvelgdamos į gyventojų poreikius, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais atstovaujamosios demokratijos, savarankiškumo ir veiklos laisvės principais, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, bendradarbiaudamos su viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių partneriais, galėtų taikyti lanksčius, gyventojų reikmes atitinkančius pagalbos mechanizmus, išnaudodamos įmonių socialinės atsakomybės potencialą. 2. Šeimos kortelės įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į lengvatas, suteikiamas šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniui, kuriame nustatyta, kad draudžiama bet kokia Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, priklausančiose ES teisės taikymo ratione materiae sričiai.
Nurodytai ES teisės taikymo sričiai priskirtinas SESV 21 straipsnyje įtvirtintos laisvės judėti ir apsigyventi ES valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas, todėl, pritarus Įstatymų projektams, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, nes kitų ES valstybių narių piliečiai dėl savo pilietybės būtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos suteikiant nuolaidas ir lengvatas šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriaus įmonėms, kurios dalyvaus šeimos kortelės projekte“, o
„reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir
dideliems prekybos tinklams nuo apyvartos“. Atkreiptinas Lietuvos Respublikos Seimo dėmesys į tai, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytas biudžeto pajamų šaltinis jau yra naudojamas, nes šiuo metu bankų ir įmonių, priklausančių dideliems prekybos tinklams, pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu, o jų valdomas nekilnojamasis turtas – žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiais.
Be to, nebus finansinių galimybių prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus, sumažintoms valstybinėms socialinio draudimo pensijoms ir valstybinėms pensijoms dirbusiems jų gavėjams kompensuoti iš viso 2016–2018 metais prireiks per 130 mln. eurų, su socialinio modelio priėmimu susijusioms įstatymų nuostatoms 2017 metais įgyvendinti prireiks per 140 mln. eurų, laipsniškam bendrosios pensijos dalies finansavimo perkėlimui į valstybės biudžetą vėlesniais metais taip pat reikės didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų. Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė [1] Žr. 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Austriją, C-75/11, EU:C:2012:605, 39 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. [2] Žr. 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimas Martínez Sala (byla C-85/96, Rink. p. I-2691) 62 punktą.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-05-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė,
D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Tamašunienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriaus vyr. specialistė, D. Barčiukienė – Varėnos socialinių paslaugų centro direktorė, R. Gėgžnas – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vyr. patarėjas verslo vystymo klausimais, A. Kostogrizienė – Gausių šeimų asociacijos vadovė, D. Serafinas – Vilniaus universiteto profesorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2016-03-23 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Vertinant viso įstatymo projekto normų turinį,
pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus, netikslus, nesuderintas su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, neišbaigtas ir galimai kuriantis teisės spragas.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas naujas teisinis reguliavimas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią „prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų galimybę daugiavaikėms šeimoms įsigyti tam tikras paslaugas ir prekes pigiau. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas. Pažymėtina, kad šeimos kortelė jau sėkmingai taikoma kai kuriose šalies savivaldybėse (Alytaus m., Varėnos raj., Rokiškio raj.). Be to, didelės šeimos kortelės nuolaidas taiko Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Skalvijos“ kino centras. 1.2
departamentas, 2016-03-2311
įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis, atsižvelgiant į įstatyme siūlomas nustatyti teisės normas (pvz., įstatymo projekte nėra reglamentuojamos šeimos kortelės išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ir jų finansavimas, kas yra nurodoma įstatymo paskirtyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte numatomas šeimos kortelės programos finansavimas, bet ne valstybės ir savivaldybių institucijų). Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
departamentas, 2016-03-2312
projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su 4 straipsnio 1 dalies nuostata, nes nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo samprata nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sampratai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinės apsaugos priemonės paprastai yra taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Be to, nustačius, kad teisę į Šeimos kortelę turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, galėtų kilti šio įstatymo taikymo neaiškumų, jeigu bent vienas šeimos narys, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių, būtų nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, bet ne Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisę į Šeimos kortelę apibrėžia įstatymo projekto 4 straipsnis, todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra tiksli. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
nuostatas išbraukti ir atitinkamai pernumeruoti šį straipsnį: „1. Teisė į Šeimos kortelę turi daugiavaikės šeimos narys, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ 1.4 Teisės departamentas, 2016-03-232 4.
Siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnyje atsisakyti netikslingų sąvokų apibrėžčių, nes jų turinys nėra specifinis ar neaiškus, dėl ko reikėtų šias sąvokas apibrėžti (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Pritarti. Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto
pastabą, patikslinti „šeimos kortelės“ sąvoką (žr. komiteto patobulintą įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį): „4. Šeimos kortelės įgyvendinimo programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengiama ir tvirtinama tam tikro laikotarpio programa, skirta daugiavaikėms šeimoms, apimanti Lietuvos Respublikos ministerijų, socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių, viešojo ir privataus sektorių atstovų bendradarbiavimą teikiant lengvatas ir nuolaidas daugiavaikių šeimų nariams. 5. Šeimos kortelės turėtojas – asmuo, kuriam nustatyta teisė gauti ir išduota Šeimos kortelė.“
projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos, o įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama daugiavaikės šeimos narių sąvokos. Neaiškus šių dviejų dalių turinio santykis. Apibrėžiant tiek vieną, tiek kitą sąvoką vardijami asmenys, kurie gali sudaryti daugiavaikę šeimą, tačiau jų turinys skiriasi, nes pateikiama daugiavaikės šeimos sąvoka yra platesnė. Atsižvelgiant į tai, tikslintini sąvokų apibrėžimai arba svarstytina, ar teisinio aiškumo dėlei nereikėtų kurios nors sąvokos atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti. Siūlome patiksinti pateiktos „daugiavaikės šeimos“ sąvoką, atsižvelgiant į Gausių šeimų asociacijos nuomonę, siūlome vietoje žodžio „daugiavaikė“ vartoti žodį „gausi“ šeima (žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį).
Taip pat siūlome atskirai išskirti „šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį“, sąvoką (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1) ir išbraukti pateikto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį: „2. Daugiavaikės šeimos nariai - sutuoktiniai, globėjai, šeimynos globėjai (dalyviai) ir vienas iš sutuoktinių, globėjų, šeimynos globėjų (dalyvių), kurie augina ar globoja 3 ir daugiau vaikų (įvaikių), ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).“ 1.6
departamentas, 2016-03-2322
6Pažymėtina,
kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, fizinis asmuo gali būti pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas gali būti apribotas tik tam tikroje konkrečioje srityje (ar konkrečiose srityse). Atsižvelgiant į tai, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė, ją suderinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 1.7
departamentas, 2016-03-2321
daugiavaikės šeimos narių sąvokų neaišku, ar nurodyti šeimų nariai turi gyventi bendrai, ar pakanka nustatyto giminystės, svainystės ar kito teisinio ryšio nurodytam šeimos statusui nustatyti. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apibrėžtoje sąvokoje nėra nustatytas reikalavimas šeimos nariams gyventi bendrai, pakanka nustatyto giminystės, santuokinio ar kito teisinio ryšio, kaip numatyta gausios šeimos sąvokoje. Pav., pasitaiko atvejų, kad gausios šeimos nariai išvyksta studijuoti kitur, nei gyvena visa šeima.
Manytina, jog ir tokiais atvejais studijuojantys vaikai, atitinkantys įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, turėtų turėti teisę naudotis šeimos kortele. Detalesnės naudojimosi šeimos kortele sąlygos turi būti nustatytos Šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše. 1.8
departamentas, 2016-03-2323111
šeimos ir daugiavaikės šeimos narių sąvokose vartojama sąvoka „šeimynos globėjai (dalyviai)“ tikslintina atsižvelgiant į Šeimynų įstatyme vartojamas sąvokas. Atitinkamai tikslintinas ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 1.9
departamentas, 2016-03-232
9Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta,
kad daugiavaikės šeimos nariais, be kitų, yra šeimynos globėjų (dalyvių) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tačiau neaišku, kodėl daugiavaikės šeimos nariais nėra laikomi globėjų (dalyvių) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kaip tai numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti. Komiteto patobulintame projekte atsisakyta „daugiavaikės šeimos narių“ sąvokos. 1.10
departamentas, 2016-03-2323
apibrėžiama šeimos kortelės sąvoka. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, nurodoma, kad šeimos kortelė yra valstybės ar savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, tačiau iš įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad korteles išduotų tik savivaldybės. Antra, apibrėžime nurodyta, kad kortelėje turėtų būti nurodyti duomenys apie asmenį, tačiau iš kitų įstatymo nuostatų nėra aišku, kokie duomenys turimi omenyje.
Pastebėtina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrui būtų pavesta nustatyti tik šeimos kortelės formą ir jos išdavimo tvarką, todėl šeimos kortelės turinys (įrašytini asmens duomenys) turėtų būti nustatytas įstatyme. Trečia, nurodoma, kad kortelėje pateikiami duomenys apie asmenis, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas šeimos kortelės turėtojas, todėl projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. Siūlome tobulinti „šeimos kortelės“ sąvoką. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį. Komiteto patobulintame projekte atsisakyta „šeimos kortelės turėtojo“ sąvokos (žr. komiteto argumentus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.4). 1.11
departamentas, 2016-03-23341
projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Šeimos kortelė nustato daugiavaikės šeimos nario teisę naudotis prekių, paslaugų ir kitų veiklos formų lengvatomis ir nuolaidomis, numatytomis šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose“, tačiau šiame įstatymo projekte nenumatytos jokios lengvatos ir nuolaidos. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato Šeimos kortelės paskirtį, todėl bent pagrindinės šeimos kortelės turėtojo teisės turėtų būti nustatytos šiame įstatyme. Pritarti. Siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 8) ir išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį: „3 straipsnis. Šeimos kortelės paskirtis
šeimos nario teisę naudotis prekių, paslaugų ir kitų veiklos formų lengvatomis ir nuolaidomis, numatytomis šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose.“ 1.12
departamentas, 2016-03-2332 12.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis laikytina pertekline įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų atžvilgiu, todėl siūlytina jos atsisakyti. Pritarti. Siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį: „2. Šeimos kortelės formą ir išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ 1.13
departamentas, 2016-03-2341
projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje derintina su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu Nr. VIII-840. Pritarti. Siūlome pateikto įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išbraukti ir atitinkamai pakeisti šio straipsnio numeraciją:
„1. Teisė į Šeimos kortelę turi daugiavaikės šeimos narys, kuris
yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ 1.14
departamentas, 2016-03-23311
projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nes neaišku, kuo skiriasi daugiavaikės šeimos nariai „tėvas ar globėjas“ ir „vienas iš tėvų ar globėjų“. Šiame kontekste reikėtų paminėti, kad pagal galiojančias Civilinio kodekso nuostatas vaikui gali būti skiriamas tik vienas globėjas, o ne keli globėjai, todėl įstatymo projektas tikslintinas šiuo aspektu. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 1.15
departamentas, 2016-03-2333113
teisinio aiškumo tikslintinas 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes neaišku, koks šeimos narys, turintis teisę gauti šeimos kortelę, turimas omeny.
Be to, pažymėtina, kad šiame punkte nurodytas terminas „vidutinio sunkumo arba sunki negalia“ teisės aktuose nėra vartojamas. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas. Pritarti. Siūlome šią nuostatą atitinkamai tikslinti ir išdėstyti taip kaip pateikta komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei šią dalį papildyti nauju 4 punktu (žr. komiteto pasiūlymą Nr. 6). 1.16
departamentas, 2016-03-2332
projekto 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „teisė į Šeimos kortelę nepriklauso vienam iš tėvų (tėvams), globėjui (globėjams) kuriems teismas pritaikė laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios ar globos apribojimą. Ši nuostata taikoma tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, Civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose nėra numatytas laikinas ar neterminuotas globos apribojimas. Antra, neaišku, kaip nuostatą dėl teisės į kortelę apribojimų reikėtų įgyvendinti praktikoje, nes, pvz., neaišku, kaip būtų nustatomas Šeimos kortelės panaudojimas konkretaus vaiko atžvilgiu, ir koks šios nuostatos santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį. 1.17 Teisės departamentas, 2016-03-23 4,4 4,5
projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „net įvykus pokyčiams, turintiems esminės įtakos šiai teisei“ yra teisiškai neapibrėžta ir neaiški, todėl tikslintina. Taip pat neaišku, kodėl teisė į kortelę prarandama santuoką nutraukus, kaip tai numatyta įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje.
Santuokos nutraukimas nepanaikina tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą santuoka nėra panaikinama, o nutraukiama arba pripažįstama netekusia galios, todėl minėta dalis atitinkamai tikslintina. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalis, atitinkamai pernumeruojant šio straipsnio kitas dalis: „4. Teisės į Šeimos kortelę nepraranda vienas iš tėvų ar globėjų net įvykus pokyčiams, turintiems esminės įtakos šiai teisei, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį. 5. Vienas iš tėvų, globėjų, kuriam pripažinta Šeimos kortelė, nepraranda teisės ją turėti net įvykus pokyčiams, turintiems įtakos šiai teisei, nebent vienas iš tėvų, globėjų mirė, prarado teisę į Šeimos kortelę arba santuoka su vienu iš tėvų, globėjų buvo panaikinta arba nutraukta skyrybomis.„
projekto 4 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad šeimos kortelė neišduodama asmeniui, kuris ,,nebetenkina būtinų reikalavimų turėti Šeimos kortelę“. Pažymėtina, kad įstatymo projekte tokie reikalavimai nėra apibrėžti, todėl juos reikėtų nustatyti. Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymo projekte nenumatyti aiškūs teisės į šeimos kortelę netekimo ar panaikinimo pagrindai, todėl siekiant teisinio aiškumo, teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 4 straipsnio 8 ir 9 dalis, pakeisti komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą (Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 3) ir projektą papildyti naujais 4 ir 5 straipsniais (Žr. komiteto pasiūlymus Nr. 8 ir Nr. 9): „8.
9): „8. Tuo atveju, kai pateikus prašymą gauti Šeimos kortelę, prieš jos išdavimą daugiavaikės šeimos narys nebetenkina reikalavimų turėti Šeimos kortelę, kiti daugiavaikės šeimos nariai teisės į Šeimos kortelę nepraranda. 9. Šeimos kortelė ar jos dublikatas neišduodami daugiavaikės šeimos nariui, kuris pateikęs prašymą gauti Šeimos kortelę ar išduoti jos dublikatą prieš jos išdavimą jau nebetenkina būtinų reikalavimų turėti Šeimos kortelę.“ 1.19 Teisės departamentas, 2016-03-23
projekte vartojamos formuluotės „vaikas, kuriam pripažinta kortelė“, „šeimos nariui pripažįstama kortelė“, tačiau neaišku, koks yra pripažinimo turinys, kas tai daro ir kuo tai skiriasi nuo teisės į kortelę turėjimo bei kortelės išdavimo. Pritarti. Įstatymo projektas atitinkamai patikslintas, suderinant vartojamas formuluotes, žodį
„pripažinta“ pakeičiant žodžiu „skirta“ (žr. patobulinto įstatymo projekto 3
straipsnio 3 ir 4 dalis). 1.20
departamentas, 2016-03-23410
Šeimos kortelę, daugiavaikės šeimos nariui pripažįstama viena Šeimos kortelė“. Ši nuostata svarstytina, nes neaišku, kieno ir su kuo teisė turi sutapti. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome išbraukti pateikto įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį: „10. Tuo atveju kai sutampa teisė į Šeimos kortelę, daugiavaikės šeimos nariui pripažįstama viena Šeimos kortelė.“ 1.21
departamentas, 2016-03-2331
turinį lieka neaišku, ar Šeimos kortelė yra individualus asmens (šeimos nario), ar kelių asmenų (šeimos) teises patvirtinantis dokumentas. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį (komiteto pasiūlymas Nr. 4). 1.22 Teisės departamentas, 2016-03-23 6,7 T T 22.
Projekto 5 ir 6 straipsnių pavadinimai neatitinka šių straipsnių turinio, todėl siūlytina tikslinti šių straipsnių pavadinimus, siekiant suderinti juos su siūlomomis šiuose straipsniuose nustatyti teisės normomis. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnių pavadinimus. 1.23
departamentas, 2016-03-236
įstatymo projekto 5 straipsnio dalių numeracija (nurodomos dvi 3 dalys). Pritarti. Atitinkamai patikslinta 6 straipsnio numeracija, žr. komiteto patobulinto įstatymo
projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina Šeimos kortelės įgyvendinimo programą. Pastebėtina, kad programos parengimas ir patvirtinimas yra vienkartinio pobūdžio veiksmas, todėl ši nuostata turėtų būti perkelta prie baigiamųjų nuostatų. Be to, teisinę reikšmę turi programos patvirtinimas, todėl programos rengimo reguliavimo siūlytina atsisakyti. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kaip nurodyta komiteto patobulintame projekte (žr. projektą). Be to, siūlome atitinkamai papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį (žr. projektą). 1.25
departamentas, 2016-03-2361
projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „šioje programoje nustatomos atitinkamų ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamos lengvatos Šeimos kortelių turėtojams ir privataus sektoriaus dalyvavimo šioje programoje gairės“. Neaišku, apie kokias ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų teikiamas lengvatas kalbama, abejotina, ar ministerijos apskritai gali teikti lengvatas. Privataus sektoriaus samprata taip pat nėra aiški, todėl nuostatos tikslintinos šiuo aspektu. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį. 1.26
departamentas, 2016-03-2362 26.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato „šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką“. Teisiškai neapibrėžtas ir neaiškus „suteikimo“ turinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitur tekste vartojama formuluotė „kortelė pripažįstama“, todėl neaišku, kuo skiriasi „suteikimas“ ir „pripažinimas“. Siūlytina vienodinti vartojamas sąvokas ir siekiant aiškumo tikslinti siūlomą teisinį reguliavimą. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį. 1.27
departamentas, 2016-03-236623
projekto 5 straipsnio 2 dalimi pavedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nustatyti daugiavaikės šeimos logotipą, sutarčių su programoje dalyvaujančiais subjektais formą, tačiau pačiame įstatymo projekte nėra aptarta jokių nuostatų, susijusių su šiais dalykais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktų. Pritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūlome:
pateikto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 2-5 punktus: „2) Šeimos kortelės formą;
3) prašymo gauti Šeimos kortelę ar išduoti jos dublikatą formą;
4) daugiavaikės šeimos logotipą;
5) sutarčių su programoje dalyvaujančiais subjektais formą.“
įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktus: „2) Šeimos kortelių personalizavimą;
4) subjektų, dalyvaujančių Šeimos kortelės programoje, viešinimą;“
nuostatas išdėstyti taip, kaip nurodyta komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse (žr. projektą). 1.28
departamentas, 2016-03-2364
projekto 5 straipsnio 3 (turėtų būti 4 dalyje) dalyje siūloma numatyti, kad
„Šeimos kortelės suteikimo, išdavimo ir keitimo tvarką įgyvendina
savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos“.
Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, todėl abejotina, ar ji galėtų vykdyti šeimos kortelių išdavimą ir keitimą. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalis. 1.29
departamentas, 2016-03-237
projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės tikslintinos tuo aspektu, kad reikėtų pasisakyti, iš kokių lėšų vykdomas atitinkamas finansavimas, o ne atvirkščiai. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 7 straipsnį. 1.30
departamentas, 2016-03-23881
projekto 7 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į turinį, vietoj žodžių „baigiamosios nuostatos“ įrašant žodžius“ „įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šio straipsnio 1 dalyje brauktinas žodelis „nuo“, nes įstatymo įsigaliojamas yra vienkartinis aktas. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 8 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį (komiteto pasiūlymas Nr. 10). 1.31
departamentas, 2016-03-2382
patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrus teisės aktus turės priimti ir savivaldybių tarybos. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 8 straipsnio 2 dalį. 1.32 Teisės departamentas, 2016-03-23
32Pažymėtina,
kad projektas turi būti rašomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Atsižvelgiant į tai, visas projekto tekstas turėtų būti peržiūrimas ir tikslinamas. Pritarti. Žr. komiteto patobulintą ir redaktorių suredaguotą projektą. 2.
ministerijos, 2016-04-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto
tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 straipsniu yra draudžiama bet kokia Europos Sąjungos piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, kurios priklauso Sąjungos teisės taikymo ratione materiae sričiai; prie tokių situacijų priskirtinos SESV 21 straipsniu suteiktos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas[1]. Kitais žodžiais tariant, ES valstybės narės pilietis, teisėtai gyvenantis kitos valstybės narės teritorijoje, patenka į Sutarties nuostatų dėl ES pilietybės taikymo sritį ratione materiale, ir jam, kaip Sąjungos piliečiui, pagal SESV 20 straipsnio 2 dalį priskiriamos Sutartyje nustatytas teisės ir pareigos, įskaitant SESV 18 straipsnyje nustatytą teisę nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės[2]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projekte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į tam tikras lengvatas, suteikiamas Šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sąjungos piliečio statusą grindžiantiems principams, t. y. vienodo požiūrio įgyvendinant judėjimo laisvę garantijai, kadangi ES pilietis visose valstybėse narėse turi būti taip pat teisiškai vertinamas kaip toje pačioje situacijoje esantys šių valstybių narių piliečiai. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 1 straipsnio 2 dalį ir komiteto argumentus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.3. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
pramonininkų konfederacija, 2018-04-04
* Lietuvos pramoninkų konfederacija (toliau-LPK) susipažino su pateiktu LR šeimos kortelės įstatymo projekto darbiniu variantu ir teikia išvadas. Nepritariame siekiui įteisinti lengvatų kortelę dėl šių priežasčių: · Būtų kuriamas perteklinis biurokratinis aparatas. Norimą tikslą nesudėtingai galima pasiekti naudojant jau egzistuojančias asmens tapatybės korteles. Šioje kortelėje esanti mikroschema turi technologines galimybes kaupti informaciją apie asmenį ar kt. Tam reiktų tik atlikti plėtinį registre ir įdiegti dar kelis sprendinius. · Numatytas šeimos kortelės įgyvendinimo principas nemodernus ir neracionalus. Projekte numatytas mechanizmas, neatsižvelgiant į šiuolaikines technologijas. Dėl to sukuriamos prielaidos papildomoms valstybės išlaidoms ir neefektyviam viešųjų finansų panaudojimui. Asmens tapatybės kortelė yra pakankama ir tinkama aiškinamajame rašte aprašytoms funkcijoms įgyvendinti. Sukurtas atskiras registras, IT programinė įranga, kortelių išdavimo tarnyba ir kt. bereikalingas lėšų švaistymas. · Demokratinėje rinkos ekonomikos šalyje, valstybės parama neturėtų būti skiriama prekėms kaip sovietmečiu, o turėtų būti leidžiama piliečiams nuspręsti laisva valia, kur išleisti pinigus. Verčiau turėtų būti ieškoma inovatyvių sprendimo būdų. Pavyzdžiui, Suomija atsisakė kompensacijų už šildymą, miesto transportą ir kt. bei nutarė visiems Suomijos piliečiams išmokėti po 860 eurų, neatsižvelgiant į turtinę padėtį. Tuo atveju visų piliečių minimalūs poreikiai patenkinami, tuo pačiu sumažėja administracinė našta ir išlaidos biurokratiniam aparatui išlaikyti (kompensacijų apskaitininkų, pašalpų skirstytojų visose savivaldybėse ir kt.). · Verslo subjektai, norintys būti socialiai atsakingi, šiuo metu turi tam pakankamai galimybių. Norint paskui daugiau verslo subjektų remti tam tikras socialines grupes, reikėtų numatyti papildomas priemones. Nepritarti.
Nepritarti. Manytina, kad tai viena priemonių, kurios dėka būtų remiamos ir skatinamos gausios ar asmenis su negalia prižiūrinčios šeimos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos kortelė jau sėkmingai taikoma kai kuriose šalies savivaldybėse (Alytaus m., Varėnos raj., Rokiškio raj.). Be to, didelės šeimos kortelės nuolaidas taiko Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Skalvijos“ kino centras. 2. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2018-04-04 Nr. g-2018-3577 * Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (toliau -LBAA) pagal 2018-03-29 raštą Nr.S-2018-2424 „ Dėl dalyvavimo diskusijoje Šeimos kortelės taikymo galimybių Lietuvoje“, teikia šiuos pasiūlymus:
atsakomybės mokestis neturėtų būti priverstinis, siūlytina taikyti savanoriško mokesčio ir nenustatyto mokesčio dydžio principą. 2. Socialinės atsakomybės mokestį galėtų mokėti kiekviena įmonė, kuriai svarbios ir aktualios socialinės problemos, jų sprendimas, bei norinčios tapti socialiai atsakingomis įmonėmis. 3. Siūlytina kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos Respublikos socialinei ir darbo ministerijai nominuoti įmones, kurios prisidėjo prie programos, išduodant padėkos raštus ar kitaip įvertinant jų teikiamą naudą. Atsižvelgti. Pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų dėl socialinės atsakomybės mokesčio įvedimo. Be to, verslo atstovų dalyvavimas šeimos kortelės programoje turėtų būti tik savanoriškas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), 2016-11-02 nutarimas Nr. 1078 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 22 d. sprendimo Nr.
SV-S-1589 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektui Nr. XIIP-4130 (toliau – Šeimos kortelės įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4131 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
tikslai gali būti pasiekti ir keliamos problemos sprendžiamos ne priimant naujus įstatymus, o įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, skatinant viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimą vietos savivaldos lygmeniu. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tobulindama išmokų vaikams mokėjimą ir taikydama mokesčių politikos priemones, jau ėmėsi veiksmų, gerinančių šeimų, auginančių vaikus, finansinę padėtį. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo padidintas išmokų vaikams gavėjų skaičius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, auginančioms vaikus, 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1004 „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma padidinti šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, įskaitant papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį už vaikus ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. 1.2. Įstatymų projektuose numatomos nuolaidų sistemos gali būti diegiamos savivaldos lygmeniu, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo. Savivaldybės, siekdamos novatoriškai spręsti socialines problemas, atsižvelgdamos į gyventojų poreikius, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais atstovaujamosios demokratijos, savarankiškumo ir veiklos laisvės principais, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, bendradarbiaudamos su viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektorių partneriais, galėtų taikyti lanksčius, gyventojų reikmes atitinkančius pagalbos mechanizmus, išnaudodamos įmonių socialinės atsakomybės potencialą. Nepritarti. Komitetas patobulino pateiktą įstatymo projektą. Pažymėtina, kad šeimos kortelė galėtų būti viena iš priemonių, kurios dėka būtų remiamos ir skatinamos gausios ar asmenis su negalia prižiūrinčios šeimos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos kortelė jau sėkmingai taikoma kai kuriose šalies savivaldybėse (Alytaus m., Varėnos raj., Rokiškio raj.). Be to, didelės šeimos kortelės nuolaidas taiko Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Skalvijos“ kino centras. 1.2 Vyriausybė,
2 2.
Šeimos kortelės įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, pagal kurią tik Lietuvos Respublikos piliečiai įgytų teisę į lengvatas, suteikiamas šeimos kortelės turėtojams, prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių diskriminacija dėl pilietybės visose situacijose, priklausančiose ES teisės taikymo ratione materiae sričiai. Nurodytai ES teisės taikymo sričiai priskirtinas SESV 21 straipsnyje įtvirtintos laisvės judėti ir apsigyventi ES valstybių narių teritorijoje įgyvendinimas, todėl, pritarus Įstatymų projektams, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, nes kitų ES valstybių narių piliečiai dėl savo pilietybės būtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. Pritarti. Žr. komiteto patobulino projekto 1 straipsnio 2 dalį ir komiteto argumentus dėl Teisės departamento pastabų Nr. 1.3 ir 1.13. 1.3 Vyriausybė,
3Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta,
kad „įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurios bus reikalingos suteikiant nuolaidas ir lengvatas šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriaus įmonėms, kurios dalyvaus šeimos kortelės projekte“, o „reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir dideliems prekybos tinklams nuo apyvartos“. Atkreiptinas Lietuvos Respublikos Seimo dėmesys į tai, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytas biudžeto pajamų šaltinis jau yra naudojamas, nes šiuo metu bankų ir įmonių, priklausančių dideliems prekybos tinklams, pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu, o jų valdomas nekilnojamasis turtas – žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiais.
Be to, nebus finansinių galimybių prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus, sumažintoms valstybinėms socialinio draudimo pensijoms ir valstybinėms pensijoms dirbusiems jų gavėjams kompensuoti iš viso 2016–2018 metais prireiks per 130 mln. eurų, su socialinio modelio priėmimu susijusioms įstatymų nuostatoms 2017 metais įgyvendinti prireiks per
į valstybės biudžetą vėlesniais metais taip pat reikės didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį. Be to, įvertinant aukštą vaikų skurdo mastą šalyje, tikėtina, kad ši priemonė prisidės prie vaikų skurdo lygio mažinimo. 2.1 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok ir kt.,
3 Argumentai: Siūloma skaitmeninė Šeimos kortelės versija leistų į savo išmaniuosius telefonus persikelti Šeimos kortelės lojalumo programas, kas būtų patogiau, moderniau ir atitiktų šių dienų technologinius pasiekimus. Plastikines korteles pamirštama įsidėti, pamirštama atsinešti. Šį papildoma priemonė leistų užtikrinti patogesnį ir modernesnį Šeimos kortelės programos įgyvendinimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3.
Šeimos kortelė – valstybės ar savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie asmenį., arba skaitmeninė Šeimos kortelės programėlė, kuri atsiunčiama į išmanųjį įrenginį.“ Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 3 dalį. 2.2 Seimo nariai R. Tamašunienė, V. Kravčionok ir kt.,
31 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
1) Šeimos kortelių gamybą ir mobiliosios Šeimos kortelės aplikacijos kūrimą; Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-11-09 * Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-12-14 * Sprendimas: siūlyti pagrindinam komitetui Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymo projektą Nr. XIIP-4130 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 N Argumentai: Siekiant aiškiau apibrėžti sąvokas, siūlome atskirai apibrėžti sąvoką „šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį“, išskiriant šią sąvoką iš pateiktos „daugiavaikės šeimos“ sąvokos. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį – šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, arba šeima, kurioje kartu su tėvais gyvena asmuo, kuriam nustatyta vidutinė ar sunki negalia.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 N Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-303 T Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.18, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio (buvusio 4 straipsnio) pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ 4 3 straipsnis. Teisės į Šeimos kortelę atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Pasiūlymas: Siūlome pakeisti patobulinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę į šeimos kortelę turi kiekvienas daugiavaikės gausios šeimos narys arba šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys (toliau – šeimos kortelės turėtojas):“ Pritarti. 5.
5Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
12 Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kiekvienas vaikas, iki jam sukaks 18 metų.; Jeigu bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
14 N Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.15, siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa, gyvenantis kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, – neapibrėžtą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kad tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 N Pasiūlymas: siūlome pateikto įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatas patikslinti ir išdėstyti komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio naujoje 5 dalyje: „5. Šeimos kortelė išduodama Gausioms šeimoms ar šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, nemokamai išduodama viena šeimos kortelė. Prireikus kiti gausios šeimos ar šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, nariai šeimos kortelę gali įsigyti vadovaujantis Šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-304 N Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Nr. 1.11 ir 1.18, siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Šeimos kortelės turėtojo teisės
1.
Šeimos kortelės turėtojas turi teisę naudotis lengvatomis, paslaugomis ir privilegijomis, prekėms, renginiams taikomomis nuolaidomis, kurių taikymo sąlygos nustatytos Šeimos kortelės skyrimo, išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše. 2. Šeimos kortelės turėtojas turi teisę naudoti šeimos kortelę visose vietose, pažymėtose specialiu ženklu „Šeimos kortelė“.“ Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-305 N Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.18, siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius, ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Šeimos kortelės turėtojo pareigos
nurodyti duomenys arba jos turėtojo gyvenamoji vieta, taip pat tais atvejais, kai šeimos kortelė yra pamesta, pavogta arba kitaip prarasta, šeimos kortelės turėtojas apie tai turi nedelsdamas raštu pranešti šeimos kortelę išdavusiai įstaigai. 2. Šeimos kortelės turėtojas turi nedelsdamas raštu pranešti šeimos kortelę išdavusiai įstaigai apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šeimos kortelę. 3. Jeigu šeimos kortelę išdavusi įstaiga nustato, kad šeimos kortelės turėtojas prarado teisę turėti šeimos kortelę, šis asmuo privalo nedelsdamas grąžinti šeimos kortelę ją išdavusiai įstaigai.“ Pritarti. 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Pasiūlymas: Kadangi pateikto įstatymo projekto siūloma įsigaliojimo terminas jau praėjęs, siūlome nustatyti kitą įsigaliojimo datą ir įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.2019 m. liepos
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš –0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė [1] Žr. 2012 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Austriją, C-75/11, EU:C:2012:605, 39 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką. [2] Žr. 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimas Martínez Sala (byla C-85/96, Rink. p. I-2691) 62 punktą.