Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKO ŽEMĖS paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ĮSTATYMO
2016
1 straipsnis. 13 straipsnio papildymas Papildyti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, po žodžių „pagal rinkos vertę“, įrašyti žodžius: “arba žemės savininko rašytinu sutikimu jam suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas“ ir visą šią dalį išdėstyti taip: „1. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytinu sutikimu jam suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.“
įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Antanas Matulas Rasa Juknevičienė
DĖL ŽEMĖS paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Įstatymo projekto rengimą paskatino ūkininkų nusiskundimai, kai dėl greitojo geležinkelio „Real Baltica“ tiesimo per jų žemes, valstybės poreikiams paimama dalis jiems nuosavybės teise priklausančios žemės, o įstatymo 13 straipsnyje numatyta tik piniginė kompensacija. Ūkininkai siekia, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę būtų galima gauti ne tik kompensaciją pinigais, bet ir atitinkamą valstybinės žemės sklypą, kaip tai yra numatyta Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įteisinti nuostatą, kad žemės savininkui pageidaujant, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę, būtų galimybė atsiskaityti atitinkamu valstybinės žemės plotu. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama pinigais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nauja teisinio reguliavimo nuostata suteiktų galimybę, įgyvendinant ypatingos valstybinės reikšmės projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę žemės savininkui atlyginti ne tik pinigais, bet jo rašytiniu sutikimu jam galėtų būti suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymo pataisą, ji įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Jokių kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Jokių įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės, atvirkščiai-biudžeto lėšos bus sutaupomos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu jokių specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projekto autoriai – Seimo nariai: Kazys Starkevičius, Antanas Matulas, Rasa Juknevičienė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Žemės sklypas, Real Baltica, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ypatingos valstybinės svarbos projektas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Antanas Matulas Rasa Juknevičienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-03- Nr. Į 2016-03-16 Nr. S-2016-1682
paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ĮSTATYMO nr. xi-1307 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIIP-4117 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2016-1682 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4117 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad siekianti teisinio aiškumo bei nuoseklumo, Projekte yra tikslinga nurodyti, kaip siūlomo priimti įstatymo kontekste yra suprantama sąvoka „lygiavertis valstybinės žemės sklypas“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsiteisėjus Projektu siūlomam priimti įstatymo papildymui, „įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę būtų galima gauti ne tik kompensaciją pinigais, bet ir atitinkamą valstybinės žemės sklypą, kaip tai yra numatyta Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje“. Vis dėlto paties Projekto 1 straipsnyje nurodoma tik tai, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams „suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas“.
Manome, kad tokiu atveju yra tikslinga detalizuoti, kas laikoma lygiaverčiu žemės sklypu, pavyzdžiui, nurodant, kad sklypas yra lygiavertis savo kaina, kokybe, plotu, arba kad sklypas vertinamas pagal naudojimo pajamų vertės apskaičiavimo metodą, numatytą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat svarstytina galimybė daryti tiesioginę nuorodą į Žemės įstatymo 47 straipsnį. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
DĖL
2016-03-22 Nr. XIIP-4117 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę ne tik pinigais pagal rinkos vertę, bet ir žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl kelių priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas buvo priimtas siekiant „išskirti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti“. Jame buvo „atsisakyta nuostatų, nustatančių atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu. Įstatymo projektas numato tik vieną atlyginimo būdą – pinigais. Tokio būdo pasirinkimas eliminuoja daug žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso neaiškumų, pagreitina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo laiką. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas, pasirašę žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą per 5 darbo dienas gauna atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir gali juo savo nuožiūra disponuoti, pavyzdžiui, spręsti išsikėlimo, verslo perkėlimo klausimus, įsigyti lygiavertį žemės sklypą“ (žr. aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projekto¹).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo tikslus ir užtikrintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso veiksmingumą ir operatyvumą. ¹žr.: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.381733?jfwid=1clcwosz2r Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su numatomo suteikti nuosavybėn valstybinės žemės sklypo vietos, dydžio, rinkos vertės nustatymo sąlygų ir procedūrų ir kt. Todėl projekto nuostatos nėra aiškios ir kelia klausimų:
1) nėra aišku, kokioje vietovėje siūloma suteikti valstybinės žemės sklypą ir kaip jis būtų formuojamas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams kitais atvejais (ne įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus), žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginimo būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta kad žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už apimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.“;
atlyginti pinigais, jai nebūtų galimybės suformuoti lygiavertį žemės sklypą ir būtų suformuotas žemės sklypas, kurio vertė mažesnė už paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat nėra aišku, kaip būtų vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, jei žemės savininkas nesutinka su formuojamo žemės sklypo vieta, dydžiu, ribomis ir pan.
piniginės išskaitos žemės savininkui, kliudančiam įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, t. y., tokiais atvejais žemės savininkui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko sudarytas kliūtis tinkamai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu. Iš projekto nuostatų, nėra aišku, kaip minėtu atveju butų atlyginamos projektą įgyvendinančios institucijos išlaidos, kai žemės savininkui būtų atlyginama lygiaverčiu valstybinės žemės sklypu. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asmenys, kurių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros jau yra prasidėjusios, galėtų pakeisti atlyginimo būdą. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą nustatančiomis nuostatomis. 2. Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
rašytini atskiros eilutės centre, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“, o vietoj žodžio „papildymo“ įrašytinas žodis „pakeitimo“;
žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, šio straipsnio pakeitimų esmę reikėtų dėstyti taip „Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
„Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir nurodomos įstatymą
pasirašančio subjekto pareigos. 3.
išplėsti valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims atvejus, į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės perleidimu privatiems asmenims; žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – Žemės ūkio ministras, Aušra Kalantaitė - ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Aleksandras Muzikevičius - Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-22) 1(13)
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 dalyje siūloma nustatyti, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę ne tik pinigais pagal rinkos vertę, bet ir žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos dėl kelių priežasčių.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas buvo priimtas siekiant „išskirti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti“. Jame buvo „atsisakyta nuostatų, nustatančių atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu. Įstatymo projektas numato tik vieną atlyginimo būdą – pinigais. Tokio būdo pasirinkimas eliminuoja daug žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso neaiškumų, pagreitina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo laiką. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas, pasirašę žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą per 5 darbo dienas gauna atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir gali juo savo nuožiūra disponuoti, pavyzdžiui, spręsti išsikėlimo, verslo perkėlimo klausimus, įsigyti lygiavertį žemės sklypą“ (žr. aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projekto¹). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitiktų keičiamo įstatymo tikslus ir užtikrintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus proceso veiksmingumą ir operatyvumą. ¹žr.: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.381733?jfwid=1clcwosz2r Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su numatomo suteikti nuosavybėn valstybinės žemės sklypo vietos, dydžio, rinkos vertės nustatymo sąlygų ir procedūrų ir kt. Todėl projekto nuostatos nėra aiškios ir kelia klausimų:
1) nėra aišku, kokioje vietovėje siūloma suteikti valstybinės žemės sklypą ir kaip jis būtų formuojamas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams kitais atvejais (ne įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus), žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlyginimo būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta kad žemės sklypas, kuriuo numatoma atlyginti už apimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.“;
2) nėra aišku, ar žemės savininkui būtų galima žemės sklypų vertės skirtumą atlyginti pinigais, jai nebūtų galimybės suformuoti lygiavertį žemės sklypą ir būtų suformuotas žemės sklypas, kurio vertė mažesnė už paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat nėra aišku, kaip būtų vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, jei žemės savininkas nesutinka su formuojamo žemės sklypo vieta, dydžiu, ribomis ir pan.
3) atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje yra numatytos piniginės išskaitos žemės savininkui, kliudančiam įgyvendinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, t. y., tokiais atvejais žemės savininkui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko sudarytas kliūtis tinkamai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu. Iš projekto nuostatų, nėra aišku, kaip minėtu atveju butų atlyginamos projektą įgyvendinančios institucijos išlaidos, kai žemės savininkui būtų atlyginama lygiaverčiu valstybinės žemės sklypu. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asmenys, kurių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros jau yra prasidėjusios, galėtų pakeisti atlyginimo būdą. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą nustatančiomis nuostatomis. Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-22)21
2Projektas taisytinas pagal Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre, po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“, o vietoj žodžio „papildymo“ įrašytinas žodis „pakeitimo“;
„papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, šio straipsnio pakeitimų esmę
reikėtų dėstyti taip „Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:“;
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir nurodomos įstatymą pasirašančio subjekto pareigos. Nesvarstyta.
Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-22)
projektu siūloma išplėsti valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims atvejus, į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-22)
reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės perleidimu privatiems asmenims: žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
antikorupcinis vertinimas. Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-03-25) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2016-1682 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4117 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad siekianti teisinio aiškumo bei nuoseklumo, Projekte yra tikslinga nurodyti, kaip siūlomo priimti įstatymo kontekste yra suprantama sąvoka „lygiavertis valstybinės žemės sklypas“.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsiteisėjus Projektu siūlomam priimti įstatymo papildymui,
„įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės
poreikiams paimamą žemę būtų galima gauti ne tik kompensaciją pinigais, bet ir atitinkamą valstybinės žemės sklypą, kaip tai yra numatyta Žemės įstatymo
tai, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams „suteikiamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas“. Manome, kad tokiu atveju yra tikslinga detalizuoti, kas laikoma lygiaverčiu žemės sklypu, pavyzdžiui, nurodant, kad sklypas yra lygiavertis savo kaina, kokybe, plotu, arba kad sklypas vertinamas pagal naudojimo pajamų vertės apskaičiavimo metodą, numatytą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje. Taip pat svarstytina galimybė daryti tiesioginę nuorodą į Žemės įstatymo 47 straipsnį. Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2018-09-26, 1SD-3444-(3.7 E.)) * Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4117 (toliau – Projektas) ir, atsižvelgdama į praktikoje pasitaikančias problemas, teikia šias pastabas.
Projektu siūloma įteisinti nuostatą, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę, žemės savininkui pageidaujant, būtų galima gauti ne tik kompensaciją pinigais, bet ir lygiavertį valstybinės žemės sklypą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Įstatymas) yra specialusis teisės aktas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir jam Žemės įstatymas nėra taikomas. Įstatymas buvo priimtas siekiant užtikrinti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus yra valstybinės reikšmės klausimas, tiesiogiai susijęs su Europos integracijos plėtojimu, Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimu bei įsisavinimu, investicijų pritraukimu ir Lietuvos Respublikos prisiimtų europinių bei tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimu. Įstatymo tikslas – išskirti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą dėl žemės paėmimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Įstatyme tikslingai atsisakyta nuostatų, įtvirtinančių atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu. Įstatymas numato tik vieną atlyginimo būdą – pinigais. Tokio būdo pasirinkimas eliminuoja daug žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso neaiškumų, pagreitina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo laiką, sumažina teisminių ginčų tikimybę.
Įstatyme numačius dar vieną atlyginimo būdą – lygiaverčio žemės sklypo suteikimą, būtų užkirstas kelias paimti visuomenės poreikiams reikalingą žemę per racionalius terminus ir tinkamai planuoti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, kadangi turėtų būtų atliekamos papildomos procedūros ir priimami papildomi sprendimai dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo, taip pat tai sudarytų papildomas sąlygas apskųsti priimtus sprendimus, kurie gali būti skundžiami ir ginčijami visų suinteresuotų asmenų. Ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas, kuriame nurodyti žemės sklypai ar jų dalys, numatomi paimti visuomenės poreikiams, tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kuriuo pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Taigi jau pradėjus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir atsiradus galimybei į specialiojo plano teritoriją įtraukti ir kitus žemės sklypus, kurie būtų suteikti kaip kompensacija už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus, nenumatytus minėtame specialiajame plane (tai praktikoje pasitaiko gana dažnai), turėtų būti priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo būtų keičiamas šis specialusis planas, o tai neišvengiamai dar labiau prailgintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Žemės įstatymą suteikus teisę paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams rinktis lygiaverčius žemės sklypus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kaip rodo Tarnybos praktika, labai užsitęsia.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Įstatyme numatyti dar vieną atlyginimo būdą – lygiaverčio žemės sklypo suteikimą, yra ne tik netikslinga, bet ir neracionalu, kadangi tai visiškai prieštarautų Įstatymo esmei – nustatyti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą dėl žemės paėmimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Be to, dėl laisvos valstybinės žemės stygiaus, jau dabar nėra galimybės visiems asmenims, iš kurių paimama žemė visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatymą, pasiūlyti lygiaverčius žemės sklypus, todėl asmenys, kurie jų negauna, reiškia nepasitenkinimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, taip pat dėl galimo lygiateisiškumo principų pažeidimo. Nesvarstyta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2018-07-04, nutarimas Nr. 652) * Nepritarti Įstatymo projektui dėl šių priežasčių:
poreikiams privačią žemę jos savininkams atlyginti suteikiant nuosavybėn lygiavertį valstybinės žemės sklypą, valstybė tik nedidelės dalies žemės savininkų atžvilgiu galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus atlyginti lygiaverčiu valstybinės žemės sklypu, kadangi šiuo metu yra likęs pakankamai mažas laisvos valstybinės žemės plotas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamais 2018 m. sausio 1 d. statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra likusios tik 278 tūkst. ha laisvos žemės fondo žemės (į šį skaičių įeina visų žemės naudojimo paskirčių žemė) iš 6,5 mln. ha iš viso šalyje esančios žemės. Pagal 2016 m. sausio 1 d. duomenis, laisvos žemės fondo žemę sudarė 115 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai valstybė įstatymu priima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti motyvai nepaneigia to, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytas atlyginimas dėl žemės naudojimo teisės netekimo yra teisingas ir pakankamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje turto paėmimas visuomenės poreikiams siejamas būtent su teisingu atlyginimu šio turto savininkui.
Vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsniu, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Be to, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. 3. Įtvirtinus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme siūlomas nuostatas, nebus pasiekti šio įstatymo rengimo tikslai – įvertinus įstatymais ir teisės aktais reguliuojamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procedūrą, išskirti specialią, greitą ir efektyvią procedūrą žemės paėmimui ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kadangi toks žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra valstybinės reikšmės klausimas, tiesiogiai susijęs su Europos integracijos plėtojimu, Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimu bei įsisavinimu, investicijų pritraukimu ir Lietuvos Respublikos prisiimtų europinių bei tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimu.
Būtent dėl to minėto įstatymo rengimo metu buvo atsisakyta kompensavimo lygiaverčiu žemės sklypu, kaip sudėtingesnio, daugiau laiko ir lėšų užimančio proceso, neleisiančio kuo operatyviau įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme numačius atlyginimo būdą – lygiaverčio žemės sklypo suteikimą, turės būti atliekamos papildomos procedūros ir priimami papildomi sprendimai dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo, t. y. apskaičiuojama numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo rinkos vertė, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, šis žemės sklypas projektuojamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte (šiame etape su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkais taip pat derinamos šio žemės sklypo ribos ir dydis), šis žemės sklypas formuojamas atliekant jo kadastrinius matavimus su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kt. Taip pat tai sudarys papildomas sąlygas sprendimams, kurie gali būti skundžiami ir ginčijami visų suinteresuotų asmenų, apskųsti.
Akivaizdu, kad minėtų papildomų veiksmų atlikimas labai pailgins žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus procesą ir tai užkirs kelią paimti visuomenės poreikiams reikalingą žemę per racionalius terminus bei kliudys sparčiau ir efektyviau įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą suteikus teisę paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkams rinktis lygiaverčius žemės sklypus, praktikoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas labai užsitęsia. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 13 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-4117 atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus
Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė