Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „1. Alui taikomas 3,36 4,03 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
išdėstyti taip: „1. Alui taikomas 3,63 4,83 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
taip: „1. Alui taikomas 3,92 5,81 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir
kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento,
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 77,89 93,47 euro už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis.
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento,
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 84,12 112,16 euro už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir
kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento,
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 90,85 134,59 euro už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi
akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 96,65 115,98 euro už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 136,37 163,64 euro už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 104,38 139,18 euro už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 147,28 196,37 euro už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų
tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 112,73 167,01 euro už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 159,06 235,65 euro už produkto hektolitrą.“
išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 1 353,69 1624,43
euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 1 387,53 1949,31
euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 1 422,22 2339,18
euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
dalis, 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 2 ir
straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja
straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio
įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai:
DĖL
2, 16¹,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litro žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo 1999 m. didėjęs, 2008 m. stabilizavosi, o 2009 m. netgi sumažėjo, tačiau 2010–2013 m. vėl pradėjo didėti. Vienas Lietuvos gyventojas
12,7 litrų ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį (10,5 litrų absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui). Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europos šalių pagal alkoholio suvartojimo kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.), tai yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. 2012 m. per paskutines 30 dienų alkoholinių gėrimų vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7 proc.). Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei 2008 m. (62,2 proc.) ir panašus į 2004 m. rodiklį (67,8 proc.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 m.
sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (184 asmenimis mažiau nei 2013 m.) ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.). 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai 147 mažiau negu 2013 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo
(2013 m. – 15). Dar 4 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2013 m. – 3). Alkoholio vartojimo žala tiesiogiai veikia socialinius, ekonominius bei sveikatos netolygumus, daro įtaką žmogiškajam kapitalui, rinkoms, didina nedarbo bei psichologines problemas, dėl to daugėja teisės pažeidimų. Pastarojo laiko įvykiai parodė, kad alkoholio vartojimo skaudžios pasekmės tapo ne tik sveikatos, bet ir kitų viešojo valdymo sričių problemomis, kurioms spręsti reikia imtis neatidėliotinų priemonių. Esminių pokyčių pasiekti sudėtinga dėl išliekančių alkoholio prieinamumo tendencijų: vidutiniškai vienai alkoholio prekybos licencijai tenka 150 gyventojų. Galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičius Lietuvoje nuo 2003 metų pasižymėjo nuolatiniu augimu ir nuo 14216 licencijų 2003 m. pasiekė 19405 – 2015 m.
Be to, Lietuvoje nėra taikomos visos efektyviausios Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomenduojamos priemonės, mažinančios alkoholio prieinamumą, o kartu ir vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, rekomenduoja alkoholio vartojimui ir sukeliamai žalai mažinti pirmiausiai diegti tris priemonių grupes: 1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas; 2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas; 3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Iki šiol Lietuvoje įstatymais buvo įteisinamos atskiros priemonės, nebuvo kompleksiškai sprendžiama alkoholio vartojimo mažinimo problema. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad alkoholinių gėrimų prekybos ir kainos kontrolė bei reklamos draudimas yra veiksmingos ir būtinos priemonės sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra akcentavęs, kad „svarbiausia reklamos paskirtis – remti atitinkamus gaminius, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti” <...>, „alkoholio reklamos draudimas negali būti traktuojamas kaip žmonių diskriminacija ar privilegijų teikimas jau vien dėl to, kad toks draudimas liečia ne atskiras žmonių grupes, o visą visuomenę. Kita vertus, tokiu draudimu siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo <...> vartoti alkoholinius gėrimus; sustabdyti <...> gėrimo plitimą tarp moterų; apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos; įtvirtinti požiūrį, kad <...> alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai. Šie tikslai atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos keliamus uždavinius visuomenės ir žmonių sveikatos srityje”.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos alkoholio chartijoje pažymima, kad „visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių“. Akcizų didinimas iki šiol turėjo tik nežymų poveikį alkoholinio produkto kainos padidėjimui ir visiškai nesumažino alkoholinių gėrimų įperkamumo. Atvirkščiai alkoholinių gėrimų įperkamumas, arba kokį konkrečių alkoholio produktų kiekį galima įsigyti už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį, auga. 2014 m. Lietuvos gyventojas už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį galėjo nusipirkti 48 litrus Lietuvoje gaminamos degtinės (40% stiprumo) (palyginimui 2010 m. – 41 litrą), Lietuvoje gaminamo alaus be taros – 356 litrus (2010 m. – 335 litrus), vaisių vyno – 155 litrus (2010 m. – 120 litrų). Siekiant, kad alkoholio įperkamumas mažėtų, reiktų didinti alkoholinių gėrimų akcizų dydį. Nuo 2016 sausio 1 d. savo veiklą pradėjo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos saugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 38¹ straipsniu įstatymo 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.
pajamų procento nustatymo valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti“, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., nustatyta, kad 2016 metų Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti skiriama 0,5 procento 2014 metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Valstybinį visuomenės sveikatos fondą 2016 metais sudarys 1 285,2 tūkst. Eur. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija LR Seime. Projekto rengėjas yra Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
kontrolės įstatyme nenumatyta pareiga alkoholinius gėrimus ir lydimojo asortimento prekes pardavinėti tik tam skirtose, specialius reikalavimus atitinkančiose specializuotose alkoholinių gėrimų prekybos parduotuvėse ar skyriuose. Šiuo metu įstatymas suteikia teisę parduoti alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos įmonėse tam tikru laiku ir tam tikru metu, tačiau susiklostė tokia praktika, kad mažmeninės prekybos įmonėse alkoholio reklamos prieinamumas nepilnamečiams yra neribojamas, neretai ignoruojamas reikalavimas tikrinti alkoholinius gėrimus įsigyjančių asmenų dokumentus, kai kyla įtarimas dėl jų amžiaus tinkamumo įsigyti alkoholinius gėrimus. 2. Galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia nuo 22 iki 8 valandos prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatytus atvejus). Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas nėra taikomas viešojo maitinimo įmonėms, t.y., nesant savivaldybių tarybų ribojamų atvejų, prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse gali būti vykdoma visą parą. 3.
prekybos būdu, t.y vykdant ,,internetinę“ prekybą alkoholiniais gėrimais, tokiu būdu dar labiau padidinamas alkoholio prieinamumas, kai alkoholiniai gėrimai yra pristatomi tiesiai į namus, nepaisant to, ar alkoholis yra pristatomas asmeniui, kuriam dar nėra 18 metų, ar neblaiviam asmeniui. 4. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra suteiktos savivaldybėms teisės nustatyti vietas ar/ir teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pat nėra uždrausta naudoti alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo priemonių, tokių kaip žaidimai, akcijos, konkursai ar loterijas, o kitus pardavimo skatinimo būdus yra draudžiama naudoti tik įmonėms, kurios turi teisę prekiauti alkoholiu. Tokiu būdu kitos įmonės, kurios neprekiauja alkoholiu, dovanoja alkoholį savo klientams ir pan. 5. Leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose. Nuo 2012 m. sausio 1 d. uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, daugelis jų ,,virto“ paviljonais, nes sąvokos ,,kioskas“ ir ,,paviljonas“ yra tapačios. 6. Alkoholio reklama yra tik apribota. 7. Akcizų įstatyme nustatyti akcizų dydžiai alkoholiniams gėrimams nedaro įtakos alkoholinių gėrimų perkamumui. 8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 38¹ straipsniu įstatymo 4 dalimi numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų tik už parduotus alkoholinius gėrimus, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektų tikslas – per artimiausius keletą metų alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, pagerinti visuomenės sveikatą.
Projekto uždaviniai – riboti alkoholio prieinamumą, ypač nepilnamečiams, griežtinant alkoholio pardavimo reikalavimus, drausti vartoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų, uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus specializuotas alkoholio prekybos ir viešojo maitinimo įmones, turinčias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Siūloma ryžtingai taikyti mokslo patvirtintas bei daugelio šalių praktikoje plačiai naudojamas efektyviausias priemones. Siekiant mažinti alkoholio vartojimą siūloma riboti jo pasiūlą ir prieinamumą, didinti alkoholio kainas, riboti alkoholinių gėrimų pardavimo vietas bei laiką. Taip pat siūloma didinti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti alkoholio reklamą. 1. Siekiant sugriežtinti prekybą alkoholiniais gėrimais, ypač užkirsti kelią jų įsigyti vaikams ir jaunimui, Alkoholio kontrolės įstatymą siūloma papildyti 16² straipsniu, kuriame apibrėžti specialūs reikalavimai specializuotiems alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei skyriams. Stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 7,5 procentų etilo alkoholio koncentracijos, o kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – iki
plačiau įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą, mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – nuo 15 iki 10 val. 3. Projektu teikiamas siūlymas uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais nuotoliniu būdu (interneto pagalba). 4.
jaunimo, siūloma nustatyti, kad asmenys iki 20 metų negalės įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Šis siūlymas įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos 75.5 papunktį (didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus). Atitinkamai reglamentuojama atsakomybė už nustatytų draudimų pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekse. 5. Siūloma uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip pat draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimo būdai (alkoholinių gėrimų dovanojimas, nemokamas platinimas, įvairių žaidimų, akcijų, konkursų ar loterijų organizavimas, kurie skatintų įsigyti ir/ar vartoti alkoholinius gėrimus ir pan.). 6. Akcizų įstatyme yra siūloma kasmet 20 proc. tolygiai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams. 7. Sveikatos sistemos įstatyme siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų ne tik už parduotus alkoholinius gėrimus, bet ir tabaką, procentą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins valstybės išlaidas, kurios yra patiriamos dėl alkoholio vartojimo ir jo sukeliamų pasekmių sveikatai ir šalies ūkiui. Sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui, pagerės gyvenimo kokybė.
Teikiami įstatymų projektai nėra skirti įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „alkoholiniai gėrimai“, ,,akcizai“, ,,specializuotos parduotuvės“, ,,specializuoti skyriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo nariai : Andrius Kubilius Dainius Kreivys Vida Marija Čigriejienė Vincė Vaidevutė Margevičienė Antanas Matulas Irena Degutienė Arimantas Dumčius Stasys Šedbaras Vytautas Juozapaitis Kazimieras Kuzminskas Algis Strelčiūnas Donatas Jankauskas Sergejus Jovaiša Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rimantas Jonas Dagys Pranas Žeimys Rokas Žilinskas Vilija Aleknaitė Abramikienė Paulius Saudargas Liutauras Kazlavickas Rytas Kupčinskas Agnė Bilotaitė Arvydas Vidžiūnas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-14 Nr. S-2016-1609 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir
sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4097 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma padidinti galiojančius akcizų tarifus alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui. Pažymime, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo nustatyti minimalūs tarifai kiekvienai produktų kategorijai. Laikydamosi minimalių tarifų, valstybės narės gali laisvai nustatyti nacionalinius tarifus. Dėl to Europos Sąjungoje taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kurie atspindi skirtingus nacionalinės politikos interesus. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-03-15 Nr. XIIP-4097 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145, kurio pagrindu tam tikri Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau
m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma pakeisti taip pat keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 25 straipsnį ir 26 straipsnio 1 dalį, o projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūlomos pakeitimų įsigaliojimo datos sutampa su aukščiau paminėtomis šių straipsnių pakeitimų įsigaliojimo datomis, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
2017-05-10 Nr. 111-P-13 Vilnius 1.
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos “Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio
“Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio
organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ “Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda” atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A.Širinskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas R.Žemaitaitis, Komiteto nariai: D.Kaminskas, D.Kepenis, A.Kirkutis, A.Kubilienė, J.Liesys, A.Matulas, I.Rozova, A.Vinkus, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja B.Sesickienė, padėjėja S.Šimonienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N.Kundrotienė, Ministro Pirmininko patarėjas P.Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, viceministrė K.Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, vyr.specialistė G.Krivelienė, Ūkio ministerijos vyr.specialistė A.Janušauskė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento atstovė D.Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai V.Keldanovič, S.Kasiulevičiūtė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovė N.Goštautaitė Midttun, iniciatyvinės grupės “Už blaivią Lietuvą” atstovas J.Dapšauskas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas S.Dailidė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovas M.Tininis, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai J.Stanevičius, D.Rimkutė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas, Lietkoopsąjungos atstovas R.Koreiva, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L.Vilimas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė, asociacijos “Laisvas žmogus” atstovė T.Ščiurina, “Visagino country” festivalio organizatorių atstovė E.Čekienė, festivalio “Kino pavasaris” organizatorių atstovai M.Morkūnas, V.Ramoškienė, festivalio
“Galapagai” organizatorių atstovas A.Balniškis, “Mados infekcija” festivalio
organizatorių atstovė S.Strauskaitė, Barų asociacijos atstovas S.Galdikas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovas V.Šukys, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas E.Radžvila, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas M.Zakarka, VšĮ “Žalgirio krepšinio centras” marketingo direktorius A.Tamašauskas, UAB ‘Joalda” atstovai S.Rimkevičienė, D.Rimkevičius, UAB “Vento Nuovo” lobistas A.Marcinkus, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos “Žingsnis” atstovai D.Stonys, E.Jonušaitė, asociacijos “Optimalistas” atstovai G.Černiauskas, A.Chromin, G.Tarasov, V.Artimonovas, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos atstovas R.Gervė, UAB “Naminė pelėda” direktorė R.Starkuvienė, VšĮ “Utenos Juventus”atstovai Ž.Urbonas, E.Skersis, UAB “Kauno arena” atstovas V.Gudavičius, advokatė E.Latauskienė, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas R.Milašius, gen.direktorius R.Brazauskas, direktorė R.Lininienė, VšĮ “Krepšinio rytas” atstovas M.Purlys, “Laisvė rokenrolui” koncerto organizatorių atstovė J.Katkutė, Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L.Kerosierius. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145, kurio pagrindu tam tikri Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio ir
taip pat keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 25 straipsnį ir 26 straipsnio 1 dalį, o projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūlomos pakeitimų įsigaliojimo datos sutampa su aukščiau paminėtomis šių straipsnių pakeitimų įsigaliojimo datomis, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-16
nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta
reguliavimo. Pritarti
reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof.
A.Veryga, 2016-05-04 Vertinant aiškinamajame rašte nurodytą „Akcizų įstatymo nuostatą kasmet 20 proc. tolygiai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams.“ reikėtų pastebėti, kad pats akcizų didinimo tikslas yra neabejotinai mokslu pagrįsta priemonė mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą, juo labiau, kad alkoholinių gėrimų įperkamumas Lietuvoje nuolatos auga. Tačiau aiškinamajame rašte nenurodoma, kodėl akcizų tarifus siūloma didinti tolygiai, nes jau ir dabar kai kurios alkoholinių gėrimų grupės (pvz. alus) yra apmokestinti mažiau nei stiprieji gėrimai. Tam nėra jokio racionalaus pagrindo, nes net ir vertinant iš šešėlinės rinkos rizikos perspektyvos, silpnųjų gėrimų padirbinėjimas ar gabenimas kontrabanda yra mažiausiai ekonomiškai patrauklus, dėl mažo alkoholio tūrio ir gamybos proceso sudėtingumo. Juo labiau, kad dabar egzistuojantis apmokestinimas sukuria palankias sąlygas pigiai pardavinėti spirituotus vynus ar panašius probleminiams vartotojams skirtus gėrimus. Todėl svarstant alkoholinių gėrimų akcizo didinimą reikėtų galvoti kokiu būdu apmokestinti gėrimus, kad nebūtų sukuriamos išskirtinės lengvatinės sąlygos kai kurioms gėrimų grupės. Todėl siekis didinti akcizą alkoholiniams gėrimams vertintinas teigiamai, tačiau nepritarčiau įstatymo projekte išdėstytam akcizo didinimo principui, kuris palieka lengvatines sąlygas kai kurioms gėrimų grupėms. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija, 2016-06-21 (...) Seimas dar 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 26, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2145.
XII-2145. Šiais Akcizų įstatymo pakeitimais kaip tik jau yra įtvirtintos ir įsigaliojo akcizui alui didinimo datos ir konkretūs akcizo alui dydžiai 2016 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 1 d. laikotarpiu. Pateiktu Įstatymo projektu iš naujo siūloma drastiškai keisti akcizo alui dydžius 2017 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 1 d. laikotarpiu, kuriuos kaip minėta Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tik prieš pusę metų 2015 m. gruodžio 8 d. (...). Siūlymai (...) vėl keisti drastiškai didinant akcizo alui dydį 2017 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 1 d. laikotarpiu pažeidžia teisėkūros principus, visuomenės teisinio apibrėžtumo teisėtųs lūkesčius, ūkio subjektų poreikį prognozuoti valstybės politiką mokesčių srityje.
biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-03-22 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4097 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma padidinti galiojančius akcizų tarifus alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui. Pažymime, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo nustatyti minimalūs tarifai kiekvienai produktų kategorijai. Laikydamosi minimalių tarifų, valstybės narės gali laisvai nustatyti nacionalinius tarifus. Dėl to Europos Sąjungoje taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kurie atspindi skirtingus nacionalinės politikos interesus.
projekto nuostatų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-04-18 Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4097, nes akcizų tarifai alkoholio produktams buvo padidinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-171. Atsižvelgiant į tai, kad nauji akcizų tarifai alkoholio produktams įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. ir dar nėra aiškus šio reguliavimo poveikis, manytina, kad šiuo metu netikslinga keisti Lietuvos
produktams. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4097 atmesti, nes akcizų tarifai alkoholio produktams buvo padidinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-171. Atsižvelgiant į tai, kad nauji akcizų tarifai alkoholio produktams įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. ir dar nėra aiškus šio reguliavimo poveikis, manytina, kad šiuo metu netikslinga keisti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir nustatyti naujus akcizų tarifus alkoholio produktams. 6.2.
rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Širinskienė, R.Žemaitaitis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
komitetas
pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Prekybos ir pramonės departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyr. specialistė Aurelija Janušauskė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Pijus Ralys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, Legalaus verslo aljanso atstovas Romas Apulskis, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, Lietuvos liberalų jaunimo atstovas Mantas Šnioka, UAB „Maxima“ atstovas Rosvaldas Gorbačiovas, Kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atstovas Raimondas Koreiva, UAB „Aljansas Aibė“ atstovas Eimutis Radžvila, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, Mažųjų aludarių asociacijos atstovė Lina Šileikienė, AB „ORLEN Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145, kurio pagrindu tam tikri Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio ir 26 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigalioja nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nuo 2018 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma pakeisti taip pat keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 25 straipsnį ir 26 straipsnio 1 dalį, o projekto 5 straipsnio 1 ir
paminėtomis šių straipsnių pakeitimų įsigaliojimo datomis, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25,
kanceliarijos Teisės departamentas,
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija
biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-03-22 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
(toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma padidinti galiojančius akcizų tarifus alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui. Pažymime, kad
alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo nustatyti minimalūs tarifai kiekvienai produktų kategorijai. Laikydamosi minimalių tarifų, valstybės narės gali laisvai nustatyti nacionalinius tarifus. Dėl to Europos Sąjungoje taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kurie atspindi skirtingus nacionalinės politikos interesus. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija, 2016-06-21 (...) Seimas dar 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 26, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2145. Šiais Akcizų įstatymo pakeitimais kaip tik jau yra įtvirtintos ir įsigaliojo akcizui alui didinimo datos ir konkretūs akcizo alui dydžiai 2016 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 1 d. laikotarpiu. Pateiktu Įstatymo projektu iš naujo siūloma drastiškai keisti akcizo alui dydžius 2017 m. kovo 1 d. – 2018 m. kovo 1 d. laikotarpiu, kuriuos kaip minėta Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tik prieš pusę metų 2015 m. gruodžio 8 d. (...).
Siūlymai (...) vėl keisti drastiškai didinant akcizo alui dydį 2017 m. kovo 1 d. –
teisinio apibrėžtumo teisėtųs lūkesčius, ūkio subjektų poreikį prognozuoti valstybės politiką mokesčių srityje. (...) manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11 (...) 4. Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir
Įstatymo projektas Nr. XIIP-4097), nes jame siūloma teisinio reguliavimo priemonė – didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams – laikytina nepagrįsta ir neproporcinga. 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta proporcingai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams kasmet iki 2018 metų. Taip nuosekliai akcizų tarifus didinant 3 metus siekiama ilgalaikio tikslo – mažinti skirtingų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo skirtumus, neiškraipyti alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros ir nesukelti kainų šuolio, kuris sudarytų sąlygas didėti nelegalių alkoholinių gėrimų ir sveikatai pavojingų alkoholio pakaitalų vartojimui. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-4097 siūlymas vėl didinti akcizus, kurių didinimą nustatantis teisės aktas įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d., neatitinka šios srities politikos ir gali sukelti minėtas pasekmes. (...) Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: 6. Komiteto / Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 722 išdėstytais argumentais, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5; prieš – 3; susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
2017-05-11
Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-03-15 Atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145, kurio pagrindu tam tikri Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio ir 26 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigalioja nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nuo 2018 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma pakeisti taip pat keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 25 straipsnį ir 26 straipsnio 1 dalį, o projekto 5 straipsnio 1 ir
paminėtomis šių straipsnių pakeitimų įsigaliojimo datomis, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2145. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-15 Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> , manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
3Europos teisės departamentas,
2016-03-14 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4097 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma padidinti galiojančius akcizų tarifus alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui. Pažymime, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo nustatyti minimalūs tarifai kiekvienai produktų kategorijai. Laikydamosi minimalių tarifų, valstybės narės gali laisvai nustatyti nacionalinius tarifus. Dėl to Europos Sąjungoje taikomi skirtingi mokesčių dydžiai, kurie atspindi skirtingus nacionalinės politikos interesus. Todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė, 2017-04-12 nutarimas Nr. 278 Nepritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4097, nes akcizų tarifai alkoholio produktams buvo padidinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-171. Atsižvelgiant į tai, kad nauji akcizų tarifai alkoholio produktams įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. ir dar nėra aiškus šio reguliavimo poveikis, manytina, kad šiuo metu netikslinga keisti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir nustatyti naujus akcizų tarifus alkoholio produktams. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2016-09-14 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 722 išdėstytais argumentais, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2017-04-12 išvadą dėl Projekto
reikalų komitetas, 2017-05-10 siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4097 atmesti, nes akcizų tarifai alkoholio produktams buvo padidinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-171.
XIII-171. Atsižvelgiant į tai, kad nauji akcizų tarifai alkoholio produktams įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. ir dar nėra aiškus šio reguliavimo poveikis, manytina, kad šiuo metu netikslinga keisti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir nustatyti naujus akcizų tarifus alkoholio produktams. Pritarti
komitetui siūlomas sprendimas: Įstatymo projektą Nr. XIIP-4097 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-04-12 nutarimu Nr. 278 nurodytus argumentus, Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą bei pritarti Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11; prieš – 1; susilaikė – 0. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)