Projekto Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 4 dalies pakeitimas. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą patvirtintas lietuvių kalbos programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai: Jaroslav Narkevič Rita Tamašunienė
DĖL
Pripažįstant, jog Jungtinių Tautų Konvenciją ratifikavusios valstybės privalo susilaikyti nuo tokios politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, bei siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose,kuriuose įtvirtintos tautinių mažumų švietimo teisės, ateityje būtų išlaikoma pusiausvyra tarp tautinio identiteto išsaugojimo ir nuoseklaus integravimosi į valstybės politinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, bei atsižvelgiant į tai, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai iš tiesų skiriasi;
įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t.y. išmokstant mokykloje;
žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai;
mokymosi laikas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kadangi negimtakalbiams jo skirta gerokai mažiau, todėl lietuvių kalbos programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalo būti skirtingas. Pirminis įstatymo projekto siūlytojas Seimo narys Jaroslav Narkevič. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Užtikrinti bendrojo lavinimo mokykloms, lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas. 3.
Šiuo metu įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodai visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, neatsižvelgiant į skirtingus kalbinius gebėjimus. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujo teisinio reglamentavimo nuostata užtikrins bendrojo lavinimo mokykloms, lietuvių kalbos mokėjimą atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos mokymosi sąlygas (valstybinius ir mokyklinius lietuvių kalbos brandos egzaminus). 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimti įstatymų projektai neturės. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės
tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymams įgyvendinti lydimieji aktai nereikalingi. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų autorius, įstatymų projektų iniciatoriai
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodynąEurovoc: Programos, įvertinimas, Seimo narys Jaroslav Narkevič
2016-03-15 Nr. XIIP-4094 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siekiama pakeisti Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalį,
nustatant, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas lietuvių kalbos programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų gebėjimai iš tiesų skiriasi. Vertinant šiuos argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad pačios Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurios nuostatos pagal savo pobūdį ir turinį yra politinio - programinio, o ne norminio reguliavimo pobūdžio, 14 straipsnio, reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę mokytis savo gimtosios kalbos, 3 dalyje yra įtvirtina, kad šio straipsnio 2 dalis įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis ta kalba. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminų laikymas ir rezultatų vertinimas pagal skirtingas programas gali būti traktuojamas kaip nevienodų galimybių sudarymas viduriniam išsilavinimui įgyti, Švietimo įstatyme nuo 2011 m. buvo įtvirtintas lietuvių kalbos egzamino laikymas pagal vieną programą.
Toks reguliavimas skirtas plėsti valstybinės kalbos mokymą mokyklose tautinės mažumos kalba bei užtikrinti vienodas galimybes tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įgyti visų lygių išsilavinimą ir paskatinti visapusišką ir veiksmingą lygybę tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių asmenų visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švietimo ir mokslo ministras 2012 m. gegužės 9 d. Nr. V-776 įsakymu „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašo kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamąjį laikotarpį iki 2019 metų. Taigi, nustatytas net 8 metų pereinamasis laikotarpis, reikalingas tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pasiruošti naujam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad dabartinis reglamentavimas, pagal kurį lietuvių kalbos egzaminas laikomas pagal vieną programą, neprieštarauja tarptautiniams teisės aktams, reguliuojantiems tautinių mažumų teises. 2.
laikymas ir jo rezultatų vertinimas pagal vieną programą vykdomas nuo 2011 metų (su pereinamuoju laikotarpiu tautinėms mažumoms priklausančių asmenų darbams vertinti iki 2019 metų), todėl tokio reglamentavimo „atšaukimas“ ir iki 2011 m. galiojusių nuostatų „gražinimas“, nepagrindžiant tokio reglamentavimo būtinybės, yra ne tik neproporcingas, tačiau prieštarauja teisinio tikrumo ir stabilumo principams bei pažeidžia tautinėms mažumos priklausančių asmenų, kurių ugdymas jau kurį laiką vykdomas pagal pasikeitusią valstybinės lietuvių kalbos mokymo programą, ir tų iš jų, kurie per tą laiką jau yra išlaikę valstybinį lietuvių kalbos egzaminą pagal tą pačią, pagal kurią laiko ir lietuvių mokomąja kalba ugdomi asmenys, programą, interesus. 3. Projekte siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina lietuvių kalbos programas, atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia neapibrėžta formuluotė nenustato jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis švietimo ir mokslo ministras būtų įgalintas patvirtinti tinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime konstatavo, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo nuostatos tikslintinos, aiškiai atskleidžiant jų turinio prasmę. 4. Pažymėtina, kad kartu su šiuo projektu yra įregistruotas ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIP-4093), todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: “Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
ir žodis „4 dalies“ , o taip pat brauktinas taškas pavadinimo pabaigoje;
mažosiomis raidėmis, o šio asmens vardas ir pavardė nenurodomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-03- Nr. Į 2016-03-14 Nr. S-2016-1609 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIP-4094 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2016-1609 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4094 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Projektu iš esmės yra siekiama nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokyklose valstybinės lietuvių kalbos būtų mokoma ir atitinkamai įgytos žinios vertinamos pagal skirtingas mokymosi programas, sudarytas atsižvelgiant į nevienodas gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos vartojimo ir mokymo sąlygas. Daroma išvada, kad Projektu siekiama įtvirtinti pozityvią negimtakalbių asmenų diskriminaciją gimtakalbių atžvilgiu ir jiems sudaryti palankesnes sąlygas mokytis valstybinės lietuvių kalbos. Nors ES teisė nereglamentuoja nacionalinės kalbos vartojimo taisyklių nacionaliniame lygmenyje ir tai yra išskirtinėje ES valstybės narės kompetencijoje, ES teisė numato bendruosius pozityvios diskriminacijos principus, taigi šiuo atveju yra reikšminga įvertinti Projektu siekiamas įtvirtinti nuostatas minėtųjų ES teisės nuostatų kontekste. Visų pirma, pažymime, kad Europos Tarybos direktyva 2000/43/EB[1], kuri yra taikoma, inter alia, švietimui[2], nustato valstybėms narėms galimybę įdiegti palankesnes nuostatas tam tikrų asmenų grupių atžvilgiu[3], vis tik skirtingų nuostatų taikymas yra pateisinamas tik esant kai kuriomis aplinkybėmis[4].
Šios sąlygos reikalingos dėl to, jog vienodas asmenų traktavimas gali reikšti formalią lygybę, tačiau praktiškai lygybės gali ir neužtikrinti.[5] Taigi, Direktyva 2000/43/EB numato galimybę valstybėms narėms taikyti pozityvią diskriminaciją, kuri įgyvendinama imantis konkrečių priemonių, skirtų užkirsti kelią patirti su etnine priklausomybe susijusius nuostolius ir faktiškai užtikrinti visapusišką lygybę.[6] Pozityvi diskriminacija turi sudaryti sąlygas faktinei asmenų lygybei ir negali reikšti privilegijų teikimo[7]. Dėl šios aplinkybės, pozityvios diskriminacijos priemonė yra vertinama pagal tai, ar ji yra pateisinama ir proporcinga[8]. Pozityvios diskriminacijos priemonės proporcingumas reiškia, kad šia priemone turi būti siekiama teisėto tikslo, taip pat priemonė turi būti teisėta, efektyvi ir būtina.[9] Priemonė laikoma teisėta, jeigu ji efektyviai panaikina tam tikros grupės asmenų faktinę nelygybę, o ši nelygybė turi būti objektyviai pagrįsta ir įrodyta.[10] Be to, vadovaujantis proporcingumo principu, priemonė negali būti taikoma automatiškai ir nevertinant konkrečių susiklosčiusių aplinkybių, taip pat ji neturi viršyti to, kas yra būtina pasiekti numatytam tikslui. Atsižvelgdami į aptartas ES teisės nuostatas ir jų aiškinimą, teikiame pastabas, visų pirma, dėl Projekto tikslo pagrįstumo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu yra siekiama užtikrinti „lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo mokymo sąlygas“.
Kelia abejonių, ar valstybių pareiga susilaikyti nuo priverstinės asimiliacijos veiksmų, kuri nurodoma kaip viena iš Projektą priimti paskatinusių priežasčių, pagrindžia Projekto tikslą, nes šis argumentas iš esmės prieštarauja kitiems. Pažymėtina, kad tautinių mažumų integracija nereiškia tautinės mažumos asimiliacijos, nes integracija, priešingai, suponuoja skirtingų kultūrinių vertybių gerbimą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės lietuvių kalbos išmanymas yra laikomas svarbia vertybe, kuri padeda tinkamai integruoti asmenis, priklausiančius tautinėms mažumoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės požiūriu, valstybinės kalbos nemokėjimas objektyviai kliudo įgyti profesiją, susirasti darbą bei gauti objektyvią informaciją apie įvykius šalyje ir už jos ribų.[11] Be to, siekis išlaikyti pusiausvyrą tarp tautinio identiteto išsaugojimo ir nuoseklaus integravimosi yra taip pat nurodomas kaip viena iš Projektą priimti paskatinusių priežasčių, tačiau nėra aišku, kaip mokymasis pagal vieną bendrą valstybinės kalbos programą bendrojo ugdymo įstaigoje kenkia negimtakalbių asmenų tautinio identiteto išsaugojimui. Papildomai pažymime, kad, kaip jau buvo minėta, priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti Projekto tikslą, turi būti teisėtos, pagrįstos ir proporcingos. Atkreipiame dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2013 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I²⁶¹-16/2013, kuriame LVAT nustatė, kad palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Kad priemonės būtų laikomos proporcingomis, jos turi atitikti keliamą tikslą ir būti efektyvios.
Atitinkamai, Projektą įgyvendinančiuose teisės aktuose (t. y. švietimo ir mokslo ministro patvirtintose programose) neturėtų būti siekiama palengvinti tautinių mažumų atstovams valstybinės kalbos brandos egzamino laikymą, o „atsižvelgiant į nevienodas <...> sąlygas“ turėtų būti sudaryta galimybė šiems asmenims daugiau laiko ir geriau pasiruošti jį išlaikyti (t. y. atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytą nevienodą ugdymui skirtą mokymosi laiką pradinėse ir vidurinėse mokyklose bei nevienodą išmokimo procesą). Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1]
vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, OL L 180, p. 22 (toliau – Direktyva 2000/43/EB). [2] Direktyva 2000/43/EB, 3 straipsnio 1 dalies g punktas. [3] Direktyva 2000/43/EB, preambulės 25 punktas. [4] Direktyva 2000/43/EB, preambulės 18 punktas. [5] 2008 m. liepos 2 d. Europos Komisijos komunikatas „Non-discriminationi and Equal Opportunities: A renewed commitment“, KOM(2008) 420 galutinis, p. 7. [6] Direktyva 2000/43/EB, 5 straipsnis. [7] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žin. 1995, Nr. 9-199. [8] Europos Komisijos ataskaita „Beyond Formal Equality. Positive Action under Directives 2000/43/EC and 2000/78/EC“, 2007, p. 24. [9] Europos Komisijos ataskaita „Beyond Formal Equality. Positive Action under Directives 2000/43/EC and 2000/78/EC“, 2007, p. 24. [10] Ibid. [11] 2007 m. spalio 17 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijos patvirtinimo Nr. 1132, pakeistas 2010 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1132 „Dėl tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 386, Žin., 2010-04-10, Nr. 41-1980, 12 punktas.