Projekto lyginamasis variantas
,319
5
straipsnio pakeitimas Pakeisti 315 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „315 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/200949 straipsnio 1 dalimi yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/200951 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/200958 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/200958 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/200956 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.
4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 319 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „319 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos
išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip.
Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant
teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.
5Atlikdamos Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas,
Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų. “
papildymas devintuoju5 skirsniu
5 skirsniu: „
5
3117 straipsnis. Proceso ypatumai Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos taisyklės tiek, kiek 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), ir šis įstatymas nenustato kitaip. 3118 straipsnis. Teismingumas
atvejais prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės. 2. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai byla dėl ginčo esmės yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. 4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teismingumo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai byla dėl ginčo esmės yra nagrinėjama ar jau išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme. 5. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui. 3119 straipsnis. Žyminis mokestis Paduodant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, taip pat taikant Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 skyriuje nurodytas teisių gynimo priemones, kai kreipiamasi į teismą, mokamas žyminis mokestis, analogiškas atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas. 3120 straipsnis. Informavimo institucija Reglamento (ES) Nr.
655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 3121 straipsnis. Vykdymo proceso ypatumai
1Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. 2. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso648 straipsnyje nustatyti reikalavimai. 3. Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdo antstolis. Antstolis atlieka Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio 14 punkte nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. 3122 straipsnis. Teisių gynimo priemonės
būti duodamas atskirasis skundas. 2. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 ir 35 straipsniuose, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnio 3 dalį, nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į antstolio, vykdančio ar įvykdžiusio europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kontoros buveinės vietos apylinkės teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus, neskundžiamos kasacine tvarka. 5. Dėl Reglamento (ES) Nr.
Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnio 1 dalies a punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui. Tokiam skundui paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos taisyklės. Teismo nutartis dėl antstolio veiksmų atskiruoju skundu neskundžiama. 6. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prašymas paduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančiam ar įvykdžiusiam antstoliui. 7. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. 8. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. 3123 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai Reglamento (ES) Nr. 655/2014 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublika nėra vykdymo Europos Sąjungos valstybė narė, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio įstatymo 3 straipsnio ir 33 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. “4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti įstatymo priedą 12 punktu: „ 12. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59). “
59). “ 5 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2017 m. sausio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 18 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
,319
5
straipsnio pakeitimas Pakeisti 315 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „315 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
funkcijoms atlikti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/200949 straipsnio 1 dalimi yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/200951 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/200958 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/200958 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/200956 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr.
4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. 5. Atlikdamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr.
4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 319 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „319 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos
atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos
išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą, jį nedelsdama perduoda Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas. 4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip.
Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant
teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, nors nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas. 5.
5Atlikdamos Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas,
Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, kadastrų ir registrų duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokia būtų jų pateikimo forma ir būdas, apie asmens turtą, sąskaitas, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Vilniaus valstybės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdamos Konvencijos, ypač 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų. “
papildymas devintuoju5 skirsniu
5 skirsniu: „
5
3117 straipsnis. Proceso ypatumai Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės tiek, kiek 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), ir šis įstatymas nenustato kitaip. 3118 straipsnis. Teismingumas
šskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės. 2. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai byla dėl ginčo esmės yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 3. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. 4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teismingumo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai byla dėl ginčo esmės yra nagrinėjama ar jau išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme. 5. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui. 3119 straipsnis. Žyminis mokestis Paduodant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, taip pat taikant Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 skyriuje nurodytas teisių gynimo priemones, kai kreipiamasi į teismą, mokamas žyminis mokestis, lygus atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas. 3120 straipsnis.
3120 straipsnis. Informavimo institucija Reglamento (ES) Nr. 655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 3121 straipsnis. Vykdymo proceso ypatumai
1Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. 2. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso648 straipsnyje nustatyti reikalavimai. 3. Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdo antstolis. Antstolis atlieka Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio 14 punkte nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus. 3122 straipsnis. Teisių gynimo priemonės
būti duodamas atskirasis skundas. 2. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 3. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 ir 35 straipsniuose, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnio 3 dalį, nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančio ar įvykdžiusio antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus, kasacine tvarka neskundžiamos. 5. Dėl Reglamento (ES) Nr.
Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnio 1 dalies a punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui. Paduodant ir nagrinėjant tokį skundą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos taisyklės. Teismo nutartis dėl antstolio veiksmų atskiruoju skundu neskundžiama. 6. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prašymas paduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančiam ar įvykdžiusiam antstoliui. 7. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. 8. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. 3123 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai Reglamento (ES) Nr. 655/2014 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublika nėra vykdymo Europos Sąjungos valstybė narė, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio įstatymo 3 straipsnyje ir 33 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. “4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 12 punktu: „ 12. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL 2014 L 189, p. 59). “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 18 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2017 m. sausio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 319
5
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ,319 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo devintuoju5 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama tinkamai įgyvendinti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu harmonizuota sąskaitų blokavimo procedūra Europos Sąjungos lygiu nėra nustatyta, todėl banko sąskaitose esančios lėšos gali būti blokuojamos, taikant nacionalines procedūras. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo atitikmuo Lietuvos nacionalinėje teisėje – laikinosios apsaugos priemonės, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144-152 straipsniuose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas.
Vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę paskirta laikinoji apsaugos priemonė gali būti pripažįstama ir vykdoma kitose valstybėse narėse, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatomis. Šio reglamento 35 straipsnyje taip pat nurodoma, kad valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Reglamentu (ES) Nr. 655/2014 sukuriama nauja europinio lygmens procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. „Banko“ sąvoka šiuo atveju apima kredito įstaigas, kurios verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Ši procedūra yra papildoma ir pasirinktinė priemonė, kuria kreditorius galės pasinaudoti savo nuožiūra. Visgi ir toliau išlieka galimybė prašyti išduoti lygiavertę laikinąją apsaugos priemonę pagal nacionalinę teisę. Europiniu sąskaitos blokavimo įsakymu skolininkui užkertamas kelias pervesti ar išimti valstybėje narėje turimoje banko sąskaitoje esančias lėšas, jei kyla rizika, kad netaikant tokios priemonės kreditoriui bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti jo reikalavimą skolininko atžvilgiu.
Kreditoriui numatoma teisė prašyti išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą tiek dar nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir jau esant priimtam teismo sprendimui, sudarytai taikos sutarčiai ar išduotam autentiškam dokumentui. Reglamente (ES) Nr. 655/2014 įtvirtinama procedūra, pagal kurią išduodamas ir vykdomas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, taip pat numatomos skolininko pažeistų teisių gynimo priemonės. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3117 straipsnyje, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 655/2014 46 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinama, kad Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos CPK nustatytos taisyklės tiek, kiek Reglamentas (ES) Nr. 655/2014 ir Įstatymo projektas nenustato kitaip. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3118 straipsnyje numatoma, kad prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus teikiamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės ar kuris jau išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. Vartotojų bylose, kai byla dėl ginčo esmės bus teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus paduodamas skolininko (vartotojo) nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Autentiško (pvz., notarinio) dokumento (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio
išdavimo bus kreipiamasi į autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismą.
Net ir tais atvejais, kai byla dėl reikalavimo esmės jau bus nagrinėjama ar išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme, siūloma, kad klausimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo spręstų pirmosios instancijos teismas. Taip bus galima užtikrinti, kad kreditorius ir skolininkas galėtų tinkamai pasinaudoti Reglamente (ES) Nr. 655/2014 numatyta teisių gynimo priemonių sistema, įskaitant teismo sprendimo apskundimo galimybę. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3119 straipsnyje numatoma, kad dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo bus taikomas analogiškas žyminis mokestis kaip ir dėl nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos CPK nenustato žyminio mokesčio už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte (registracijos Seime Nr. – XIIP-3551), kuris šiuo metu svarstomas Seime, siūloma nustatyti 50 eurų žyminį mokestį, pateikiant tokius prašymus. Jei šiam siūlymui bus pritarta, analogiškas mokestis būtų taikomas ir kreipiantis dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo. Galiojančios redakcijos CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatytas 28 eurų žyminis mokestis, kuris mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Minėtame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti 50 eurų žyminį mokestį, pateikiant tokius skundus. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3120 straipsnyje siūloma nustatyti, kokia institucija vykdys Reglamente (ES) Nr. 655/2014 numatytas informavimo institucijos funkcijas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
655/2014 nuostatomis, informavimo institucija teiks teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, informaciją apie tai, ar Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose yra skolininkui priklausančių sąskaitų. Tokia informacija būtų naudinga kreditoriui, kuris neturėtų tikslios informacijos apie skolininko sąskaitas. Teigiamo atsakymo pateikimo atveju teismas vadovautųsi šia informacija, išduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kurio pagrindu galės būti blokuojama įsakyme nurodyta lėšų suma skolininko sąskaitose, atidarytose atitinkamuose bankuose. Siūloma nustatyti, kad informavimo institucijos funkcijas vykdys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija numatoma skirti Valstybinę mokesčių inspekciją. Gavusi teismo paklausimą, informaciją apie skolininko sąskaitas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose Valstybinė mokesčių inspekcija surinktų iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3121 straipsnyje siūloma nustatyti, kad europinis sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, o jį vykdo antstolis. Tokiu būdu europinio sąskaitos blokavimo įsakymo vykdymo procesas būtų artimas nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procesui. Antstolis atliktų visus Reglamente (ES) Nr. 655/2014 numatytus veiksmus, kuriuos būtina atlikti vykdymo stadijoje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje nesiūloma numatyti galimybės taikyti Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pasirenkamojo pobūdžio nuostatos, pagal kurią bankas skolininko prašymu leistų panaudoti užblokuotas lėšas ir jas pervesti į europiniame sąskaitos blokavimo įsakyme nurodytą kreditoriaus sąskaitą, kadangi Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema nesudarys galimybės bankams patiems panaikinti antstolių pritaikytą piniginių lėšų apribojimą.
Be to, manytina, kad kreditoriaus ir skolininko interesams užtikrinti pakanka ir kitų Reglamente (ES) Nr. 655/2014 bei CPK numatytų procedūrinių galimybių. Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3122 straipsnyje siūloma reglamentuoti, į kokias institucijas reikia kreiptis, norint pasinaudoti Reglamente (ES) Nr. 655/2014 numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Pažymėtina, kad Reglamente (ES) Nr. 655/2014 išskiriamos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti kilmės (t. y. europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo) valstybėje narėje ir vykdymo valstybėje narėje. Pirmiausia siūloma įtvirtinti, kad teismo sprendimą visiškai arba iš dalies atmesti kreditoriaus prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo būtų galima skųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Taip pat siūloma nustatyti, kad dėl kilmės valstybėje narėje numatytų teisių gynimo priemonių taikymo būtų kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo priimta nutartis būtų skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Jei būtų siekiama pasinaudoti vykdymo valstybėje narėje numatytomis teisių gynimo priemonėmis, prašymas paprastai būtų teikiamas antstolio, vykdančio ar įvykdžiusio europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Taip būtų užtikrintas Reglamento (ES) Nr. 655/2014 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas rungtyniškumo principas, reikalaujantis išklausyti abi ginčo šalis. Minėto teismo nutartį būtų galima skųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
Analogiškai kaip ir nacionalinių laikinųjų apsaugos priemonių atveju (CPK 151 straipsnio 2 dalis), taikant teisių gynimo priemones kasacija nebus galima. Dviem atvejais (kai užblokuotos skolininko sąskaitoje esančios lėšos, kurių negalima blokuoti pagal nacionalinę teisę, ir kai skolininkas bei kreditorius kreipiasi bendru pareiškimu, taikiai išsprendę nesutarimą dėl reikalavimo įvykdymo) siūloma įtvirtinti, kad dėl teisių gynimo priemonių sprendžia pats europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantis ar įvykdęs antstolis. Jo veiksmai galėtų būti skundžiami teismui, mutatis mutandis taikant CPK 593 straipsnį. Šiuo atveju siūloma netaikyti bendros antstolio veiksmų apskundimo tvarkos, numatytos CPK XXXI skyriuje, kadangi pagal šią tvarką pirminį skundo vertinimą pakartotinai turėtų atlikti pats antstolis – toks tarpinis etapas nebūtų tikslingas. Be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 655/2014 45 straipsnį visos reglamente numatytos procedūros turi būti atliekamos kaip įmanoma greičiau, todėl tikslinga taikyti CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatytą septynių dienų terminą skundui išnagrinėti. Išnagrinėjus skundą priimta teismo nutartis nebūtų skundžiama atskiruoju skundu. Taip pat siūloma nustatyti, kad europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantis ar įvykdęs antstolis, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 655/2014, galėtų nutraukti blokavimo įsakymo vykdymą, jei skolininkas jam pateiktų užblokuotos sumos dydžio garantiją arba alternatyvią užtikrinimo priemonę, kurios vertė yra bent jau lygi tai sumai. Jei išduodant ar vykdant europinį sąskaitos blokavimo įsakymą būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, siūloma nustatyti, kad jie turėtų kreiptis į atitinkamai europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą arba europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Jų interesai būtų ginami nacionalinės teisės priemonėmis.
Įstatymo projektu siūlomame įstatymo 3123 straipsnyje siūloma nustatyti dokumentų įteikimo skolininkui tvarką, kai skolininko gyvenamoji (buveinės) vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau vykdymo vieta (t. y. skolininko sąskaitos buvimo vieta) yra kitoje valstybėje narėje. Kadangi šiuo atveju Lietuvos Respublikoje nebūtų užvesta vykdomoji byla, antstolis negalėtų įteikti skolininkui dokumentų, kaip europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantis subjektas. Įstatymo projektu siūloma šiuo atveju taikyti bendrą iš užsienio gautų dokumentų įteikimo per antstolius tvarką. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 655/2014 54 straipsni, Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nurodyti įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2017 m. sausio 18 d. Taip pat Įstatymo projekte atliekamas techninio pobūdžio pakeitimas – atsižvelgiant į pasikeitusį institucijos pavadinimą, įstatyme vartojama formuluotė „Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“ keičiama į formuluotę „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto priėmimas sukurs teisines prielaidas tinkamam ir sklandžiam Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatų taikymui Lietuvos Respublikoje. Taikant Reglamentą (ES) Nr. 655/2014, palengvės tarpvalstybinis skolų išieškojimas. Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, tikėtina teigiama įtaka verslo plėtrai – įmonėms taps paprasčiau siekti tarpvalstybinio skolų išieškojimo, kadangi būsimą reikalavimų patenkinimą bus galima užtikrinti, laikinai blokuojant lėšas užsienio valstybėse esančiose skolininkų sąskaitose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymo projektu įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 655/2014. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Iki Įstatymo projektu teikiamų nuostatų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės įgalioti instituciją, kuri teiks Reglamento (ES) Nr. 655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją. Taip pat reikės papildyti/pakeisti Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. 12.
lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Reglamento (ES) Nr. 655/2014 įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „skola“, „sąskaita“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
,319
5
2016-03-02 Nr. XIIP-4079 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
,319
5
2016-05-06 Nr. XIIP-4079(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
5
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė; komiteto biuro padėjėja Modesta Banytė; kviestieji asmenys:
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta
pasiūlymai : pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui
9. Komiteto paskirti pranešėjai :
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras