Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas. Pakeisti
„5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas , o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas .“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai :
Bronius Bradauskas Andrius Palionis
Projekto Nr. XIIP- 4076 (2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies dabar veikiančiomis nuostatomis, jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas LR aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą, žemės sklypo savininkas, kuriame jis uždraudė medžioti, gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio privalomąjį nurodymą reguliuoti šernų populiacijos gausą žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl šernų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo minėtame sklype, organizuoja šernų populiacijos gausos reguliavimą. Šių darbų vykdymas susijęs ne tik su Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, nuostatų laikymusi. Be to, atliekant šernų populiacijos gausos reguliavimo darbus, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (nustatyta tvarka įsirengti sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikšteles, šernų atliekas sudėti į gyvūnų atliekų duobes, kurios, jas pripildžius iki 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos ir kt.). Žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, dažniausiai yra nedideli, vos vieno ar kelių hektarų.
Todėl organizuoti juose saugią medžioklę, laikantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis, minimalus medžioklės plotų vieneto dydis yra 1000 ha. Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. B1-132
„Dėl privalomojo nurodymo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą“ 1 punkto
nuostatomis, privalomasis nurodymas vykdyti šernų populiacijos reguliavimą išduodamas tik gavus žemės sklypo, kurio savininkas uždraudė jame medžioti, laisvos formos prašymą dėl minėto nurodymo išdavimo. Tai papildoma našta žemės sklypo savininkui, uždraudusiam medžioti jo žemėje, ypač atsižvelgus į tai, kad nemaža dalis tokių žemės savininkų yra garbaus amžiaus, gal būt gyvena kitoje vietoje, nei yra žemės sklypas, arba net nežino, kad jiems numatyta pareiga reguliuoti šernų populiacijos gausą. Be to, nemaža dalis žemės sklypų savininkų, uždraudusių medžioti savo žemėje, nėra medžiotojai. Todėl ant jų pečių gula rūpestis organizuoti veiklą, kurios jie visiškai nežino. O kai kuriais atvejais tokia veikla jiems gal būt net ir nepriimtina. Tuo tarpu medžiotojai, kurie tokią veiklą medžioklės plotuose vykdo nuolat, ją išmano, žino teisės aktų reikalavimus, yra nušalinami nuo šios veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad medžioklės plotų naudotojai moka valstybei mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apskaičiuojami pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. Žemės sklypų, kuriuose jų savininkai draudžia medžioti, plotas, skaičiuojant šio mokesčio dydį, neminusuojamas.
Todėl Projekte siūloma nustatyti, kad, iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų ligų pavojui, šių gyvūnų populiacijų gausą žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, reguliuotų medžioklės plotų naudotojai, kurie šią veiklą vykdo medžioklės plotuose, turi patirties tai daryti ir galėtų ją organizuoti efektyviai ir saugiai visame medžioklės plotų vienete, į kurio teritoriją patenka minėti žemės sklypai. Ir tik tuo atveju kai žemės sklypai, nurodyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2.1 ir 2.3 dalyse, nepatenka į medžioklės plotų vienetus, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimą tokiuose sklypuose vykdytų šių žemės sklypų savininkai ar valdytojai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Bronius Bradauskas ir Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą, jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas LR aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.
Priėmus siūlomą projektą, būtų užtikrinta, kad šernų populiacijos gausa būtų reguliuojama tinkamai, sudarytos tinkamos sąlygos afrikinio kiaulių maro plitimui kontroliuoti, darbai būtų vykdomi saugiai. Be to, šių darbų organizavimas ir vykdymas nekeltų rūpesčių žemės sklypų savininkams, kurie uždraudė medžioti šiuose sklypuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia Seimo nariai : Bronius Bradauskas Andrius Palionis
2016-03-04 Nr. XIIP-4076 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų, platinančių užkrečiamas ligas, gausos reguliavimo vykdo tų žemės sklypų savininkai. Taip pat nurodoma, kad tai yra papildoma našta tokiems žemės sklypų savininkams, nemaža dalis tokių žemės sklypų savininkų nėra medžiotojai, yra garbaus amžiaus, gyvena kitoje vietoje, nei yra žemės sklypas ir pan. Žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti dažniausiai yra nedideli, todėl juose organizuoti medžioklę laikantis teisės aktuose nustatytų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų neįmanoma.
Atsižvelgus į tai, projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl aukščiau minėtų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, vykdytų medžioklės plotų, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas. Tuo atveju, jeigu žemės sklypas nepriskiriamas medžioklės plotų vienetui, aukščiau minėtus nurodymus vykdytų žemės sklypo savininkas ar valdytojas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos nebūtų pašalintos, nes tuose žemės sklypuose, kurie nepatektų į medžioklės plotų vienetą, užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją vis vien turėtų vykdyti tų žemės sklypų savininkai, kurie gali ir nebūti medžiotojais, o jų gyvenamoji vieta gali būti toli nuo jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Šiems asmenims taip pat ir dėl kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti sudėtinga įgyvendinti privalomuosius nurodymus. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra medžioklės plotų vieneto teritorijoje, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkcijas visais atvejais atliktų tik medžioklės plotų naudotojai. Tokią funkciją, mūsų nuomone, nesant projekto aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių, galėtų vykdyti patys tokių žemės sklypų savininkai. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu įstatymo pakeitimu žemės sklypų savininkai būtų pagrįstai nušalinami nuo aukščiau minėtos funkcijos vykdymo.
Manytina, kad medžioklės plotų vienetų naudotojai žemės sklypuose, kurie patenka į medžioklės ploto vienetą bei kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją galėtų vykdyti tik tuomet, kai dėl objektyvių priežasčių tokios funkcijos negalėtų atlikti patys tokių žemės sklypų savininkai arba esant tokių žemės sklypų savininkų sutikimui (prašymui). Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kurie nepatenka į medžioklės plotų vienetus, vykdytų žemės sklypo savininkai, o kuriais - tokių sklypų valdytojai. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo duoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias „ p rivalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Veterinarijos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų, atsakingų už gyvūnų sveikatingumą, ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje. Ketvirta, projektu siūloma įstatyme įvardinti tik tuos subjektus, kurie vykdytų medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą vienu atveju – jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinę augaliją ir gyvūniją ir natūralias jų buveines, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitas nuosavybės rūšis; atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio, bei svarbias ir palankias pasekmes aplinkai; mokslo tiriamųjų darbų ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos, dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas (žemės savininkas ar medžioklės ploto naudotojas) reguliuotų medžiojamųjų gyvūnų gausą kitais, nei projekte nurodyta, atvejais (pvz., reguliuotų vilkų gausą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, naminius gyvulius ir pan.). 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
turėtų būti dėstomi atskiros eilutės centre;
žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „ir“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas Vyriausybė formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo strategiją, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo reguliavimo nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-26 Nr. S-2016-1234 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2016 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2016-06-02 Nr. XIIP-4076(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „nurodymų įgyvendinimą organizuoja
“ turinys, nes neaišku, ar patys medžioklės plotų vieneto
naudotojai įgyvendintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus dėl gyvūnų gausos reguliavimo, ar jie galėtų pavesti šių nurodymų įgyvendinimą kam nors kitam. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas; Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė;
Kviestieji asmenys: Seimo nariai: B.Bradauskas ir A.Palionis, Valdas Vaičiūnas – Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, Giedrius Ladukas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus Vyr. specialistas, Rimantas Krasuckis - Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, Virginijus Jauga - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Paulius Bušauskas - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l.e.p. skyriaus vedėjas, Edita Kriščiūnienė - Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Adolfas Damanskis – Ministro Pirmininko patarėjas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto patarėja Jolita Jakučionytė, Ričard Dzikovič – ETD atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Paulius Uleckas – Sūduvos medžiotojų sąjungos vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-03-07 1.
Projekto 1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais . Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų, platinančių užkrečiamas ligas, gausos reguliavimo vykdo tų žemės sklypų savininkai. Taip pat nurodoma, kad tai yra papildoma našta tokiems žemės sklypų savininkams, nemaža dalis tokių žemės sklypų savininkų nėra medžiotojai, yra garbaus amžiaus, gyvena kitoje vietoje, nei yra žemės sklypas ir pan. Žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti dažniausiai yra nedideli, todėl juose organizuoti medžioklę laikantis teisės aktuose nustatytų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų neįmanoma . Atsižvelgus į tai, projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl aukščiau minėtų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, vykdytų medžioklės plotų, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas.
Tuo atveju, jeigu žemės sklypas nepriskiriamas medžioklės plotų vienetui, aukščiau minėtus nurodymus vykdytų žemės sklypo savininkas ar valdytojas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos nebūtų pašalintos, nes tuose žemės sklypuose, kurie nepatektų į medžioklės plotų vienetą, užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją vis vien turėtų vykdyti tų žemės sklypų savininkai, kurie gali ir nebūti medžiotojais, o jų gyvenamoji vieta gali būti toli nuo jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų . Šiems asmenims taip pat ir dėl kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti sudėtinga įgyvendinti privalomuosius nurodymus. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra medžioklės plotų vieneto teritorijoje, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkcijas visais atvejais atliktų tik medžioklės plotų naudotojai . Tokią funkciją, mūsų nuomone, nesant projekto aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių, galėtų vykdyti patys tokių žemės sklypų savininkai . Todėl kyla abejonių, ar siūlomu įstatymo pakeitimu žemės sklypų savininkai būtų pagrįstai nušalinami nuo aukščiau minėtos funkcijos vykdymo . Manytina, kad medžioklės plotų vienetų naudotojai žemės sklypuose, kurie patenka į medžioklės ploto vienetą bei kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją galėtų vykdyti tik tuomet, kai dėl objektyvių priežasčių tokios funkcijos negalėtų atlikti patys tokių žemės sklypų savininkai arba esant tokių žemės sklypų savininkų sutikimui (prašymui).
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kurie nepatenka į medžioklės plotų vienetus, vykdytų žemės sklypo savininkai, o kuriais - tokių sklypų valdytojai. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą . Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo duoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis , pagal kurias „ p rivalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Veterinarijos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų, atsakingų už gyvūnų sveikatingumą, ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje . Ketvirta, projektu siūloma įstatyme įvardinti tik tuos subjektus, kurie vykdytų medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą vienu atveju – jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinę augaliją ir gyvūniją ir natūralias jų buveines , siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitas nuosavybės rūšis; atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio, bei svarbias ir palankias pasekmes aplinkai; mokslo tiriamųjų darbų ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos, dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas (žemės savininkas ar medžioklės ploto naudotojas) reguliuotų medžiojamųjų gyvūnų gausą kitais, nei projekte nurodyta, atvejais (pvz., reguliuotų vilkų gausą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, naminius gyvulius ir pan.). Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
2Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
„Lietuvos Respublikos“ turėtų būti dėstomi atskiros eilutės centre;
esmės išdėstyme po žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
punktų nuostatas Vyriausybė formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo strategiją, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo reguliavimo nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados . Spręsti pagrindiniam komitetui 4.
Europos teisės departamento prie TM Išvada 2016-03-08 Išnagrinėję 2016 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) Valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis 2016-04-04 Nr. 27 1(7)
Nr.27: Argumentai: „<...> Pabrėžtina, kad žemės ir miškų sklypų savininkams pagal dabar galiojančią LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį kyla pareiga savo lėšomis organizuoti šernų populiacijos reguliavimą žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti ir tinkamai įgyvendinus šią savininkų pareigą būtų taupomos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos. Žemės savininkai, turintys teisę medžioti, veikdami pagal dabar galiojantį LR medžioklės įstatymo 7 straipsnį, gali patys sėkmingai užtikrinti tinkamą savininkų nuosavybės apsaugą ir teisę atsakingai, laikantis visų aplinkosaugos taisyklių , medžioti savo žemėse ir miškuose bei reguliuoti šernų populiaciją žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti...<...>“ Nepritariame siūlomai LR Medžioklės įstatymo pataisai. Pritariame žemiau nurodytai LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies pataisai:
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip“ „5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti. Jei žemės sklypo savininkas, uždraudęs medžioti, neturi teisės medžioti ar negali įvykdyti privalomųjų nurodymų dėl laukinių gyvūnų gausos reguliavimo, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.“. Nepritarti Balsavimo rezultatai:
2-„prieš“ Argumentai: Komitetas nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bei siūlo pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Jurgis Razma 2016-03-02 1(7)
Ilgą laiką galiojanti Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę miškų savininkams reguliuoti gyvūnų populiaciją iškilus jų platinamų ligų pavojui, niekam neužkliuvo, nes buvo teorinė, kol neatsirado poreikis reaguoti į plintantį kiaulių marą ir reguliuoti šernų populiaciją.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), direktorius įgyvendindamas minėtą galiojančio įstatymo nuostatą, 2016 02 17 išleido įsakymą Nr.B1-132, kuriuo nustatė konkrečius mechanizmus, išsprendžiančius privalomus nurodymus miškų savininkams, uždraudusiems savo miškuose medžioti medžiotojų būreliams, kaip turi būti įgyvendintas šernų populiacijos reguliavimas. Šis įsakymas, kaip skelbiama žiniasklaidoje, sukėlė įtakingų medžiotojų, medžiojančių ne savo nuosavybės miškuose, pasipiktinimo audrą www.forest.lt/index.php?882386530 . Įtakingi politikai padarė spaudimą VMVT direktoriui ir jis sustabdė minėtą savo įsakymą. Netrukus Seimo nariai, Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai B.Bradauskas ir A.Palionis įregistravo medžiotojų interesus atitinkantį ir savininkų, uždraudusių savo miškuose kitiems medžioti teises paminantį įstatymo projektą, kurį priėmus, šernų populiacijos reguliavimo teisė būtų atiduota medžiotojų būreliams ir tuose miškuose, kur savininkas yra uždraudęs kitiems medžioti ir pats turi teisę medžioti ir gali prisiimti pareigas dėl šernų populiacijos reguliavimo. Siūlomi įstatymo pakeitimai grubiai pažeistų žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų teises į nuosavybę, t.y. LTR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarime konstatuotą savininkų teisę uždrausti medžioti jų nuosavybėje. T.y. būtų įteisintas neproporcingas žemės savininko teisių į nuosavybę ribojimas, nes tie žemės savininkai, kurie turi teisę medžioti gali patys sureguliuoti šernų populiaciją, kaip to reikalauja ES ir LR priimti teisės aktai.
Projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodoma, kad Medžioklės įstatymo pakeitimo įgyvendinimui nereikės papildomų lėšų. Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų reikės, nes vadovaujantis 2015 m. lapkričio 13 d. V alstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu „Dėl išmokų už 2015–2016 m. sumedžiotas šerno pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. B1-1028, yra patvirtintos Medžioklės plotų naudotojams mokamos šios išmokos: i) už šerno pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus – 50 eurų; ii) už šerno pateles nuo 24 mėnesių amžiaus – 100 eurų. Šios išmokos privalės būti mokamos medžioklės plotų vienetų naudotojams ir už šernų pateles, sumedžiotas žemės sklypų savininkų žemėse, kuriose savininkai yra uždraudę medžioti. Jei žemės sklypuose, kuriuose savininkas yra uždraudęs medžioti, šernų populiaciją reguliuotų pats savininkas pagal Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ Nr. 513 8 punktą Tvarkos aprašo Populiacijų gausos reguliavimą minėtuose sklypuose organizuoja, įgyvendina ir su tuo susijusias išlaidas apmoka žemės sklypo savininkas. Šernų populiaciją reguliuojant medžioklės plotų naudotojams yra mokamos išmokos už šernų patelių sumedžiojimą iš valstybės biudžeto.
Priėmus mano teikiamą pasiūlymą ir suteikus žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkams teisę medžioti ar naudoti jų nuosavybę medžioklei sutartiniu pagrindu, būtų tinkamai įgyvendinamas Konstitucijos 23 str., kuriame numatytas privačios nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinamas privačios nuosavybės savininkų orumas, neleidžiant įsibrauti į jų nuosavybę asmenims, kuriems nepagrįstai yra suteikiama teisė naudoti savininkų nuosavybę (žemę ir miškus) savo pramogai, t.y. rekreacinei veiklai, susijusiai su medžiokle. Kadangi Konstitucinio Teismo yra konstatuota (2005-05-13 nutarimas Dėl medžioklės įstatymo), kad medžioklė inter alia yra ūkinė veikla, suteikus medžioklės teisę žemės ir miškų savininkams ji taptu LR ekonomikos dalimi mokant į valstybės biudžetą ne tik medžiojamų išteklių mokesčius, kuriuo dabar moka medžiotojų būreliai, bet ir mokesčius vykdant su medžiokle susijusią ūkinę veiklą. Strasbūro žmogaus teisių teismas vykdantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, saugantis privačios nuosavybės teisę yra konstatavęs, kad teisė medžioti yra sudėtinė asmens nuosavybės į žemę teisės dalis ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jei savininkams yra tinkamai atlyginama arba suteikiam teisė ir kartu pareiga patiems savininkams savo nuosavybėje medžioti. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu siūlomą keisti 7 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip“ „5.Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti. Jei žemės sklypo savininkas, uždraudęs medžioti, neturi teisės medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.“. Nepritarti Balsavimo rezultatai:
2-„prieš“ Argumentai: Komitetas nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bei siūlo pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai:
pranešėjai: Vytautas Kamblevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Bronius Bradauskas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Jauga, Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas , Lietuvos Miško savininkų asociacijos Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Šindeikis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-041 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų, platinančių užkrečiamas ligas, gausos reguliavimo vykdo tų žemės sklypų savininkai. Taip pat nurodoma, kad tai yra papildoma našta tokiems žemės sklypų savininkams, nemaža dalis tokių žemės sklypų savininkų nėra medžiotojai, yra garbaus amžiaus, gyvena kitoje vietoje, nei yra žemės sklypas ir pan. Žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti dažniausiai yra nedideli, todėl juose organizuoti medžioklę laikantis teisės aktuose nustatytų saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų neįmanoma. Atsižvelgus į tai, projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl aukščiau minėtų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, vykdytų medžioklės plotų, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas. Tuo atveju, jeigu žemės sklypas nepriskiriamas medžioklės plotų vienetui, aukščiau minėtus nurodymus vykdytų žemės sklypo savininkas ar valdytojas.
Atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos nebūtų pašalintos, nes tuose žemės sklypuose, kurie nepatektų į medžioklės plotų vienetą, užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją vis vien turėtų vykdyti tų žemės sklypų savininkai, kurie gali ir nebūti medžiotojais, o jų gyvenamoji vieta gali būti toli nuo jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Šiems asmenims taip pat ir dėl kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti sudėtinga įgyvendinti privalomuosius nurodymus. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra medžioklės plotų vieneto teritorijoje, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkcijas visais atvejais atliktų tik medžioklės plotų naudotojai. Tokią funkciją, mūsų nuomone, nesant projekto aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių, galėtų vykdyti patys tokių žemės sklypų savininkai. Todėl kyla abejonių, ar siūlomu įstatymo pakeitimu žemės sklypų savininkai būtų pagrįstai nušalinami nuo aukščiau minėtos funkcijos vykdymo. Manytina, kad medžioklės plotų vienetų naudotojai žemės sklypuose, kurie patenka į medžioklės ploto vienetą bei kuriuose jų savininkai yra uždraudę medžioti, medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo funkciją galėtų vykdyti tik tuomet, kai dėl objektyvių priežasčių tokios funkcijos negalėtų atlikti patys tokių žemės sklypų savininkai arba esant tokių žemės sklypų savininkų sutikimui (prašymui).
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomuosius nurodymus dėl užkrečiamas ligas platinančių medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo žemės sklypuose, kurie nepatenka į medžioklės plotų vienetus, vykdytų žemės sklypo savininkai, o kuriais - tokių sklypų valdytojai. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privalomuosius nurodymus dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo duoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias „ p rivalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Veterinarijos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų, atsakingų už gyvūnų sveikatingumą, ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais. Siūlytume suderinti projekto ir minėto įstatymo nuostatas tarpusavyje. Ketvirta, projektu siūloma įstatyme įvardinti tik tuos subjektus, kurie vykdytų medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą vienu atveju – jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinę augaliją ir gyvūniją ir natūralias jų buveines, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitas nuosavybės rūšis; atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio, bei svarbias ir palankias pasekmes aplinkai; mokslo tiriamųjų darbų ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos, dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas (žemės savininkas ar medžioklės ploto naudotojas) reguliuotų medžiojamųjų gyvūnų gausą kitais, nei projekte nurodyta, atvejais (pvz., reguliuotų vilkų gausą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, naminius gyvulius ir pan.). Pritarti iš dalies Argumentai:
Vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 7 straispnio 1 dalies nuostatomis, medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Uždrausti medžioti žemės sklypo savininkas gali tik tose teritorijose, kuriose medžioti galima, t. y. medžioklės plotuose. Visuose medžioklės plotuose yra sudaryti medžioklės plotų vienetai, nustatyta tvarka išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir yra naudotojai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 8 straispnio 9 dalies nuostatomis, žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype neturi įtakos medžioklės plotų vientisumui.
Pasiūlymas: Siūloma iš projekto išbraukti žodžius “ o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas” kaip perteklinę nuostatą ir įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose
teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas , o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas
2Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
2.1. įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turėtų būti dėstomi atskiros eilutės centre; 2.2. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmės išdėstyme po žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
punktų nuostatas Vyriausybė formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo strategiją, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo reguliavimo nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
Pritarti iš dalies Argumentai: Posėdyje dalyvavo ir išsakė savo pastabas bei pasiūlymus Aplinkos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos atstovai. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-03-081 Išnagrinėję 2016 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-04-041 Argumentai: Teikimas LR medžioklės įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijos 23 str. ir 46 straipsnio 1 daliai ir LR įstatymams, Lietuvos valstybės įsipareigojimams, numatytiems ES steigimo sutartyse ir kituose ES teisės aktuose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei kitiems nacionaliniams ir tarptautiniams aktams, įtvirtinantiems asmens teisę į privačią nuosavybę. Šiuo LR Medžioklės įstatymo projektu siekiama išsaugoti sovietinės nomenklatūros sukurtą bolševikinę tradiciją nepaisyti ir pilnai paneigti žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkų teises.
Taip neatsakingai ginamas asmeninis ūkinis interesas išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimo Lietuvos Respublikoje modelį, pagal kurį žemės ūkio ir miško savininkų teisės yra paneigtos. Toks įstatymo projektas prieštarauja LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad: i) Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, ii) valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, iii) Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos valstybė ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolą įsipareigojo laikytis šio protokolo 1 straipsnio, pagal kurį kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, užtikrinti kad iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Analogiškos teisės į privačios nuosavybė apsaugą įtvirtintos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje. Toks LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio pakeitimas leistų neteisėtai ir neatlygintinai naudoti Lietuvos žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų nuosavybę įsirengiant natūralias šernų fermas Lietuvos miškuose bei pelnytis žemės ir miškų savininkų bei kitų mokesčių mokėtojų sąskaita gaunant išmokas už sumedžiotas šernų pateles.
LR Konstituciniam Teismui 2005-05-13 nutarime dėl Medžioklės įstatymo konstatavus, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkai turi teisę besąlygiškai uždrausti medžioti savo nuosavybėje, buvo atitinkamai pakeistas LR Medžioklės įstatymas, kurio 13 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, o 7 straipsnio 5 dalyje – pareiga iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojui ir esant privalomajam nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo vykdymo žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoti žemės sklypo savininkui. Tie medžiotojų būreliai, kurie neįsileidžia į savo gretas teisę medžioti turinčių žemės savininkų, kartu siekdami įveisti ir išlaikyti Lietuvos miškuose kuo didesnes šernų populiacijas, sudaro palankias sąlygas spartesniam afrikinio kiaulių maro plitimui. Tinkamai nesureguliavus šernų populiacijos Lietuvos miškuose, toliau plintant afrikiniams kiaulių marui, gali būti dar labiau ribojamas ar net visai uždraustas Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas. Dėl žemės ūkio produkcijos eksporto draudimo Lietuvos žemdirbiai, miškininkai ir žemės ūkio perdirbėjai jau patiria milžiniškus nuostolius, kuriuos tenka atlyginti iš Lietuvos valstybės ir ES biudžeto. Kaip aplaidų ir neatsakingą veikimą vertiname LR aplinkos ministro 2016-02-11 įsakymą Nr. D1-100 „Dėl šernų apskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pagal kurį šernų apskaitą vykdys medžiotojų būreliai.
Dėl sunkiai suprantamų priežasčių LR aplinkos ministerija patiki šernų apskaitos organizavimą medžioklės plotų naudotojams – medžiotojų būreliams, kurie kaip parodė ir LMŽD pirmininko pavaduotojo pareiškimas, siekia išsaugoti kuo didesnę šernų populiaciją Lietuvos miškuose ir taip apsaugoti nekultūringų ir neatsakingų medžiotojų – mėsininkų interesus toliau veisti šernų „fermas“ miško savininkų nuosavybėje bei neatsakingai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas mokant išmokas medžiotojų būreliams už šernų patelių sumedžiojimą kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu. Pabrėžtina, kad žemės ir miškų sklypų savininkams pagal dabar galiojančią LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį kyla pareiga savo lėšomis organizuoti šernų populiacijos reguliavimą žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti ir tinkamai įgyvendinus šią savininkų pareigą būtų taupomos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos. Žemės savininkai, turintys teisę medžioti, veikdami pagal dabar galiojantį LR medžioklės įstatymo 7 straipsnį, gali patys sėkmingai užtikrinti tinkamą savininkų nuosavybės apsaugą ir teisę atsakingai, laikantis visų aplinkosaugos taisyklių , medžioti savo žemėse ir miškuose bei reguliuoti šernų populiaciją žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti. Nepritariame siūlomai LR Medžioklės įstatymo pataisai. Pasiūlymas:
Pritariame žemiau nurodytai LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies pataisai: Pakeisti
„5. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose
teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti. Jei žemės sklypo savininkas, uždraudęs medžioti, neturi teisės medžioti ar negali įvykdyti privalomųjų nurodymų dėl laukinių gyvūnų gausos reguliavimo, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.“. Nepritarti Argumentai: vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 2 straispnio 9 dalies nuostatomis, medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (LR medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ši teisė nesiejama su privačia žemės nuosavybe ir niekaip neapriboja žemės savininkų teisės naudotis savo privačia nuosavybe. Vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 8 straispnio 9 dalies nuostatomis, žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype neturi įtakos medžioklės plotų vientisumui.
Be to, reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų gausą dėl užkrečiamos ligos plitimo prevencijos, medžioklės plotų naudotojai neįgyja teisės naudoti visus medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Savininko draudimas medžioti ir toliau lieka galioti. Siūlomi pakeitimai nesusiję su projekte siūlomu reguliavimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J.Razma 2016-03-021 Argumentai: Ilgą laiką galiojanti Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teisę miškų savininkams reguliuoti gyvūnų populiaciją iškilus jų platinamų ligų pavojui, niekam neužkliuvo, nes buvo teorinė, kol neatsirado poreikis reaguoti į plintantį kiaulių marą ir reguliuoti šernų populiaciją. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), direktorius įgyvendindamas minėtą galiojančio įstatymo nuostatą, 2016 02 17 išleido įsakymą Nr.B1-132, kuriuo nustatė konkrečius mechanizmus, išsprendžiančius privalomus nurodymus miškų savininkams, uždraudusiems savo miškuose medžioti medžiotojų būreliams, kaip turi būti įgyvendintas šernų populiacijos reguliavimas. Šis įsakymas, kaip skelbiama žiniasklaidoje, sukėlė įtakingų medžiotojų, medžiojančių ne savo nuosavybės miškuose, pasipiktinimo audrą www.forest.lt/index.php?882386530 . Įtakingi politikai padarė spaudimą VMVT direktoriui ir jis sustabdė minėtą savo įsakymą.
Netrukus Seimo nariai, Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai B.Bradauskas ir A.Palionis įregistravo medžiotojų interesus atitinkantį ir savininkų, uždraudusių savo miškuose kitiems medžioti teises paminantį įstatymo projektą, kurį priėmus, šernų populiacijos reguliavimo teisė būtų atiduota medžiotojų būreliams ir tuose miškuose, kur savininkas yra uždraudęs kitiems medžioti ir pats turi teisę medžioti ir gali prisiimti pareigas dėl šernų populiacijos reguliavimo. Siūlomi įstatymo pakeitimai grubiai pažeistų žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų teises į nuosavybę, t.y. LTR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarime konstatuotą savininkų teisę uždrausti medžioti jų nuosavybėje. T.y. būtų įteisintas neproporcingas žemės savininko teisių į nuosavybę ribojimas, nes tie žemės savininkai, kurie turi teisę medžioti gali patys sureguliuoti šernų populiaciją, kaip to reikalauja ES ir LR priimti teisės aktai. Projekto aiškinamajame rašte neteisingai nurodoma, kad Medžioklės įstatymo pakeitimo įgyvendinimui nereikės papildomų lėšų. Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų reikės, nes vadovaujantis
alstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu „Dėl išmokų už 2015–2016 m. sumedžiotas šerno pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. B1-1028, yra patvirtintos Medžioklės plotų naudotojams mokamos šios išmokos: i) už šerno pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus – 50 eurų; ii) už šerno pateles nuo 24 mėnesių amžiaus – 100 eurų. Šios išmokos privalės būti mokamos medžioklės plotų vienetų naudotojams ir už šernų pateles, sumedžiotas žemės sklypų savininkų žemėse, kuriose savininkai yra uždraudę medžioti.
Jei žemės sklypuose, kuriuose savininkas yra uždraudęs medžioti, šernų populiaciją reguliuotų pats savininkas pagal Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ Nr. 513 8 punktą Tvarkos aprašo Populiacijų gausos reguliavimą minėtuose sklypuose organizuoja, įgyvendina ir su tuo susijusias išlaidas apmoka žemės sklypo savininkas. Šernų populiaciją reguliuojant medžioklės plotų naudotojams yra mokamos išmokos už šernų patelių sumedžiojimą iš valstybės biudžeto. Priėmus mano teikiamą pasiūlymą ir suteikus žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkams teisę medžioti ar naudoti jų nuosavybę medžioklei sutartiniu pagrindu, būtų tinkamai įgyvendinamas Konstitucijos 23 str., kuriame numatytas privačios nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinamas privačios nuosavybės savininkų orumas, neleidžiant įsibrauti į jų nuosavybę asmenims, kuriems nepagrįstai yra suteikiama teisė naudoti savininkų nuosavybę (žemę ir miškus) savo pramogai, t.y. rekreacinei veiklai, susijusiai su medžiokle. Kadangi Konstitucinio Teismo yra konstatuota (2005-05-13 nutarimas Dėl medžioklės įstatymo), kad medžioklė inter alia yra ūkinė veikla, suteikus medžioklės teisę žemės ir miškų savininkams ji taptu LR ekonomikos dalimi mokant į valstybės biudžetą ne tik medžiojamų išteklių mokesčius, kuriuo dabar moka medžiotojų būreliai, bet ir mokesčius vykdant su medžiokle susijusią ūkinę veiklą.
Strasbūro žmogaus teisių teismas vykdantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
konstatavęs, kad teisė medžioti yra sudėtinė asmens nuosavybės į žemę teisės dalis ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jei savininkams yra tinkamai atlyginama arba suteikiam teisė ir kartu pareiga patiems savininkams savo nuosavybėje medžioti. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu siūlomą keisti 7 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5.Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse
nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti. Jei žemės sklypo savininkas, uždraudęs medžioti, neturi teisės medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas, o jei, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės sklypas nepriskirtas medžioklės plotų vienetui – šio žemės sklypo savininkas ar valdytojas.“. Nepritarti Argumentai: vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 2 straispnio 9 dalies nuostatomis, medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (LR medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ši teisė nesiejama su privačia žemės nuosavybe ir niekaip neapriboja žemės savininkų teisės naudotis savo privačia nuosavybe. Vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 8 straispnio 9 dalies nuostatomis, žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype neturi įtakos medžioklės plotų vientisumui. Be to, reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų gausą dėl užkrečiamos ligos plitimo prevencijos, medžioklės plotų naudotojai neįgyja teisės naudoti visus medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Savininko draudimas medžioti ir toliau lieka galioti. Siūlomi pakeitimai nesusiję su projekte siūlomu reguliavimu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2016-04-06 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, bei siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į
kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4076 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8.
8Balsavimo rezultatai:
„už“ – 5, „prieš“ – 4, „susilaikė“ - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: G.Mikolaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas