EKONOMIKOS komitetas
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31² STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti. Patikslinti 23-iąjį punktą taip: „23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“11
teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyta nuostatomis (nuoroda) Reglamentą įgyvendinanti 31² straipsnio 1 dalis: „1. Šis straipsnis skirtas Įstatymo 1 priede nurodytam Europos Sąjungos teisės aktui įgyvendinti. Pažymos dėl uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004.“3
siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. Pritarti. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio paskutiniojo sakinio ir išbraukti nuostatą: „Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras“. 5
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje.
Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai). Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės
naudotojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5
nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo
deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 str. 2 dalį: 2.
2 dalį:
uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypoe, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į
(iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Pažymime, kad konkrečių institucijų atstovai, kurie turėtų būti įtraukti į priėmimo komisiją nėra įvardinti sąmoningai, nes kiekviena uosto krovos kompanija gali vykdyti/vykdo skirtingas veiklas, todėl kiekvienai jų, pagal jų veiklos specifiką (ar tai būtų konteinerių krova, ar tai būtų negabaritinių, biriųjų krovinių krova, žuvininkystės produkcija, kt.) būtų taikomi skirtingi reguliavimo mechanizmai, todėl Uosto direkcija, sudarydama priėmimo komisiją kiekvienu skirtingu atveju gali ją keisti, atsižvelgdama į poreikį pakviesti/skirti tam tikrus ekspertus, kurie galėtų būti realiai naudingi atliekant patikrinimus. Nustačius bendrą standartą ar komisijos sudėtį kiekvienam patikros atvejui, tikėtina būtų neatliekamas objektyvus patikrinimas. Dėl tos pačios priežasties nesiūlome nustatyti konkretaus priėmimo komisijos skaičiaus, tačiau manome, kad mažiausiai 5 asmenys turėtų dalyvauti siekiant objektyvumo ir visapusiško klausimų įvertinimo. Tačiau pažymime, kad visais atvejais muitinės atitinkamos institucijos dalyvavimas patikrinimuose yra svarbus, todėl laisvės sudarant priėmimo komisiją šioje vietoje nėra paliekama.
Atsižvelgus į pateiktas pastabas, siūloma 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės, ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“5
Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Pritarti. Pakoregavus keičiamo 14 str. 2 dalį, kaip nurodyta anksčiau: „2.
Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“, išspręstas klausimas dėl neatitikties terminologijos, nuostatos tapo aiškesnės. Taip pat siūloma patikslinti 5 dalį: „5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus.“7
2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2
paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei
7
2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo.
Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus taip: „4) turėti galiojančią pasirašytą / sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį taip: „<...> uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.“7
nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiąjį sakinį taip: „Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos priima sprendimą sprendimo priėmimo sustabdo sustabdyti uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša“. Taip pat, siekiant atsižvelgti į pastabą patikslintas projektu keičiamo įstatymo 17 str. 7 dalį: „7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento priima sprendimą dėl panaikina (atima) uosto žemės naudotojo teisėsę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo panaikinimo (atėmimo) momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:“. 7
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Pažymime, jog siūlymas, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo projekte yra išpildytas. Jei uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste yra panaikinama (atimama) dėl 7 punkte nurodytų aplinkybių (pagrinde tai yra neleistinos veiklos vykdymas arba veiklos vykdymas tuo metu, kada ji draudžiama ir kai apie tai jau buvo įspėta), uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus (dėl ko buvo imtasi tokių priemonių) turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai jo atitiktį jam keliamiems reikalavimams to paties
(17) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tvarka, kuri ir yra galiojanti siekiant naujai kreiptis dėl veiklos vykdymo laisvajame uoste. Pažymėtina tai, kad siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, kada padaręs rimtus pažeidimus (nurodytus 7 dalyje) žemės naudotojas kreiptųsi į Susisiekimo ministeriją su deklaracijomis dar nepašalinęs nustatytų pažeidimų, 8 dalyje numatytos tai reguliuojančios drausminės priemonės. 7 Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti
(atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas.
Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Pritarti. Patikslinti projekte numatyto keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas
galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta). Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį.“10
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Patikslinti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas vietoje formuluotės „muitinė“ nurodant „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga“. Tačiau nepritariama, kad iš projekto nuostatų nėra aiškiai apibrėžtos muitinės institucijos funkcijos ar uosto žemės naudotojo galimos spekuliacijos. Pažymime, kad uosto žemės naudotojas turės įkurti laisvąjį uostą tik ant vieno (ar galimai kelių) iš griežtai LR Vyriausybės
asmuo gali tapti tik sudaręs sutartį su Uosto direkcija). Tokie sklypai pagal išduotas sąlygas turės būti aptverti, suformuoti atsižvelgus į LR statybos įstatymą, galiojančius kitus reikalavimus, visu perimetru stebima teritorija, o tokie reikalavimai (be derinimo su kitomis suinteresuotomis pagal pobūdį institucijomis) turės būti suderinti su atitinkama muitinės institucija. Pagal siūlomas projekto nuostatas, numatyta, kad uosto žemės naudotojas prieš įrengdamas laisvąjį uostą turi prieš tai suderinti jo įrengimo projektą su visomis suinteresuotomis institucijomis, o jį įrengti gali tik pagal šį projektą.
Atitinkamą kontrolę įgyvendintų ir patikrinimus atliktų Uosto direkcijos vadovo sudaryta priėmimo komisija, kaip tai numatyta projekte. Taip pat pažymime, kad Uosto žemės naudotojas turi turėti pasirašytą (galiojančią) sutartį su atitinkama muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste, kurioje numatomos visos smulkesnės techninės nuostatos, dėl kurių teikiama pastaba. Papildomai pažymime, kad uosto žemės naudotojas pagal projekto nuostatas turi galimybę vykdyti veiklą tik ant išsinuomoto uosto žemės sklypo, nuomos sutartyje būna numatytos ribos. Uosto direkcija kaip nuomotoja yra atsakinga, kad ant išsinuomoto uosto žemės sklypo būtų vykdoma tik leistina veikla (pagal sutartį), taip pat, kad veikla būtų vykdoma nuomojame sklype. Papildant pažymiu, kad net fiziškai nebūtų įmanoma ir be kontrolės vykdyti veiklos išsišakojant iš nuomojamo sklypo ribų, nes tai jau būtų kito juridinio subjekto sklypas. Bet koks pažeidimas ribų būtų pretekstas nutraukti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23, 25 ir kt straipsnius sudarytos uosto žemės nuomos sutartį. Taip pat pažymime, kad vartojama sąvoka „uosto žemė“ yra apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir tokia uosto žemė (sklypas) turi konkrečias ribas. Taip pat apibrėžta sąvoka „uosto žemės naudotojas“, t. y. asmuo, kuris sudarė sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. Atsižvelgę į tai, kad siekiama labiau išgryninti ir išaiškinti su šiuo klausimu susijusias nuostatas, siūloma patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalies 1 sakinį: „1.
išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą.“11
31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti. Siūloma projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojamą sąvoką ,,uosto įrenginys (terminalas)“ patikslinti į sąvoką „uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. 11
31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. Nepritarti. Vadovaujantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų III skyriaus nuostatomis, pateikėme tarptautinių teisės aktų, t. y. minimo reglamento pilną pavadinimą LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ (šis priedas nurodytas teikiamo projekto 13 straipsnyje), o tekste tokiu atveju pilnas pavadinimas Europos Sąjungos teisės aktų nėra pildomas.
11
31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą. Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma projekto
nuostatose atlikti patikslinimus: išbraukti teisės aktus ir nevardinti jų, o vietoje to nurodyti glaustesnes nuostatas: „5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal susisiekimo ministro patvirtintą uosto įrenginio apsaugos planą. Šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.“ Atkreipiame dėmesį, kad nematome poreikio įstatyme numatyti skirtingų teisės aktų bendrųjų nuostatų, taip be pagrindo išplečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, apimtis ir tikslą ir taip padaryti jį mažiau suprantamą ir itin painų. Tai pakeistų teisės akto nuostatas iš esmės ir projektas turėtų būti derinamas kitu aspektu, nei šiuo projektu siekiama, bei iš esmės iš naujo. 11 15.
11
straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus. Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalį nurodant ne 4 dalyje, o 5 dalyje nustatytus kitus teisės aktus ir papildant taip:
„7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi,
kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 4 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas (nuo minimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.<...>“.
Taip pat siūloma patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalį:
„8. <...>Sprendimo kopija per 2 darbo dienas
nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11
31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti. Siūloma patikslinti 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 2 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11 17.
Projekto 11 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31² straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti. Siūloma patikslinti 10 dalies 1 punktą: „1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
18Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyti: „2.
Papildyti:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministras ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pakoreguoti įstatymo projekto įsigaliojimo laiką ir nukelti jį į 2017 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-015 Atlikę antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Nr. XIIP-4070 pateiktoms pastaboms dėl:
teisinio reguliavimo nustatant laisvojo uosto steigimo vietą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje ir jo užimamą plotą (4 punktas). Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai).
Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį sekančiai: „1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 1.2. komisijos sudėties sudarymo, jos veikimo termino, komisijos narių skaičiaus ir rotacijos (5 punktas). Pritarti. Siūloma patikslinti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“10 1.3. laisvojo uosto ribų ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietų priežiūros (11 punktas). Pritarti. Patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalį: „1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė.
Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.“11
galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus, nustatymo (16 punktas). Pritarti. Patikslinti 11 straipsniu įstatymą pildančio 31²straipsnio 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“5
2Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype
vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo laisvojo uosto statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), <...>.
Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, parengti laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, o ne žemės sklypo projektą. Taip pat nurodo, kad priėmus projektą nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai turės parengti žemės sklypo projektą ir galės keisti žemės sklypo ribas ar žemės sklypo įrengimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme vartojamas sąvokas patikslinama projekto 5 straipsniu keičiamo 14 str. 2 dalis: „2.
sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Taip pat siūloma patikslinti 5 dalies sakinį:
„5. <...> vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas)“. 7
vykdymą laisvajame uoste, jos sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir draudimą vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manome, kad sprendimų dėl veiklos vykdymo, sustabdymo ir draudimo vykdyti veiklą laisvajame uoste viešinimas yra viena iš priemonių, mažinančių korupcijos riziką, todėl siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) ar Susisiekimo ministerijos svetainėse viešinti minėtus sprendimus. Pritarti. Pritarti informacijos skelbimui Uosto direkcijos tinklalapyje. 17 straipsnio 13 dalį patikslinti taip: „13.
Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos internetiniame puslapyje.“11
reglamentuoti, kad Uosto direkcija nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų reikalavimų įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Nepašalinus trūkumų Uosto direkcija kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu per nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas. Teisinis reguliavimas nenustato, koks terminas nustatomas trūkumams šalinti, kai sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas. Atsižvelgdami į tai, kad nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti priklauso Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo panaikinimas, ir siekdami sumažinti galimybę piktnaudžiavimo atvejams, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumams šalinti arba nustatyti minimalų terminą, per kurį bus leista pašalinti trūkumus. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti 31² straipsnio 7 dalį: „7. <...> ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, bet ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. <...>“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti siūlymui apjungti įstatymų projektus dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui, taip pat, galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 2. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, 2016-05-31 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (XIIP-4070) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nr. i-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070). Pritarti. 3. Audito komitetas, 2016-06-03 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas
komitetas, 2016-06-
išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
EKONOMIKOS komitetas
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31² STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Susisiekimo ministerijos atstovai: I.Kirklytė, S.Vaitkūnienė;
Žemės ūkio ministerijos atstovai: viceministrė L.Kujalytė, R.Mickuvienė, V.Dumčiūtė, I.Kišvinas, V.Žostautienė, A.Adomaitis; Ūkio ministerijos atatovė L.Mickutė; valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atstovai: direktorius A.Vaitkus, L.Rudys, M.Armonaitis; Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos atstovai: prezidentas V.Šileika, R.Juodka, V.Bernatotis, I.Dosinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas).
Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti. Patikslinti 23-iąjį punktą taip: „23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“11
teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyta nuostatomis (nuoroda) Reglamentą įgyvendinanti 31² straipsnio 1 dalis: „1. Šis straipsnis skirtas Įstatymo 1 priede nurodytam Europos Sąjungos teisės aktui įgyvendinti.
Pažymos dėl uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004.“3
siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. Pritarti. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio paskutiniojo sakinio ir išbraukti nuostatą: „Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras“. 5 4.
5
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai). Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės
naudotojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 5.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo
deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 str. 2 dalį: 2.
2 dalį:
uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypoe, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į
(iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Pažymime, kad konkrečių institucijų atstovai, kurie turėtų būti įtraukti į priėmimo komisiją nėra įvardinti sąmoningai, nes kiekviena uosto krovos kompanija gali vykdyti/vykdo skirtingas veiklas, todėl kiekvienai jų, pagal jų veiklos specifiką (ar tai būtų konteinerių krova, ar tai būtų negabaritinių, biriųjų krovinių krova, žuvininkystės produkcija, kt.) būtų taikomi skirtingi reguliavimo mechanizmai, todėl Uosto direkcija, sudarydama priėmimo komisiją kiekvienu skirtingu atveju gali ją keisti, atsižvelgdama į poreikį pakviesti/skirti tam tikrus ekspertus, kurie galėtų būti realiai naudingi atliekant patikrinimus. Nustačius bendrą standartą ar komisijos sudėtį kiekvienam patikros atvejui, tikėtina būtų neatliekamas objektyvus patikrinimas. Dėl tos pačios priežasties nesiūlome nustatyti konkretaus priėmimo komisijos skaičiaus, tačiau manome, kad mažiausiai 5 asmenys turėtų dalyvauti siekiant objektyvumo ir visapusiško klausimų įvertinimo. Tačiau pažymime, kad visais atvejais muitinės atitinkamos institucijos dalyvavimas patikrinimuose yra svarbus, todėl laisvės sudarant priėmimo komisiją šioje vietoje nėra paliekama.
Atsižvelgus į pateiktas pastabas, siūloma 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės, ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“5
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Pritarti. Pakoregavus keičiamo 14 str. 2 dalį, kaip nurodyta anksčiau: „2.
Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“, išspręstas klausimas dėl neatitikties terminologijos, nuostatos tapo aiškesnės. Taip pat siūloma patikslinti 5 dalį: „5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus.“7
2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2
paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei
7
2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo.
Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus taip: „4) turėti galiojančią pasirašytą / sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį taip: „<...> uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.“7
nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiąjį sakinį taip: „Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos priima sprendimą sprendimo priėmimo sustabdo sustabdyti uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša“. Taip pat, siekiant atsižvelgti į pastabą patikslintas projektu keičiamo įstatymo 17 str. 7 dalį: „7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento priima sprendimą dėl panaikina (atima) uosto žemės naudotojo teisėsę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo panaikinimo (atėmimo) momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:“. 7
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Pažymime, jog siūlymas, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo projekte yra išpildytas. Jei uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste yra panaikinama (atimama) dėl 7 punkte nurodytų aplinkybių (pagrinde tai yra neleistinos veiklos vykdymas arba veiklos vykdymas tuo metu, kada ji draudžiama ir kai apie tai jau buvo įspėta), uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus (dėl ko buvo imtasi tokių priemonių) turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai jo atitiktį jam keliamiems reikalavimams to paties
(17) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tvarka, kuri ir yra galiojanti siekiant naujai kreiptis dėl veiklos vykdymo laisvajame uoste. Pažymėtina tai, kad siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, kada padaręs rimtus pažeidimus (nurodytus 7 dalyje) žemės naudotojas kreiptųsi į Susisiekimo ministeriją su deklaracijomis dar nepašalinęs nustatytų pažeidimų, 8 dalyje numatytos tai reguliuojančios drausminės priemonės. 7 Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti
(atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas.
Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Pritarti. Patikslinti projekte numatyto keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas
galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta). Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį.“10
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Patikslinti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas vietoje formuluotės „muitinė“ nurodant „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga“. Tačiau nepritariama, kad iš projekto nuostatų nėra aiškiai apibrėžtos muitinės institucijos funkcijos ar uosto žemės naudotojo galimos spekuliacijos. Pažymime, kad uosto žemės naudotojas turės įkurti laisvąjį uostą tik ant vieno (ar galimai kelių) iš griežtai LR Vyriausybės
asmuo gali tapti tik sudaręs sutartį su Uosto direkcija). Tokie sklypai pagal išduotas sąlygas turės būti aptverti, suformuoti atsižvelgus į LR statybos įstatymą, galiojančius kitus reikalavimus, visu perimetru stebima teritorija, o tokie reikalavimai (be derinimo su kitomis suinteresuotomis pagal pobūdį institucijomis) turės būti suderinti su atitinkama muitinės institucija. Pagal siūlomas projekto nuostatas, numatyta, kad uosto žemės naudotojas prieš įrengdamas laisvąjį uostą turi prieš tai suderinti jo įrengimo projektą su visomis suinteresuotomis institucijomis, o jį įrengti gali tik pagal šį projektą.
Atitinkamą kontrolę įgyvendintų ir patikrinimus atliktų Uosto direkcijos vadovo sudaryta priėmimo komisija, kaip tai numatyta projekte. Taip pat pažymime, kad Uosto žemės naudotojas turi turėti pasirašytą (galiojančią) sutartį su atitinkama muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste, kurioje numatomos visos smulkesnės techninės nuostatos, dėl kurių teikiama pastaba. Papildomai pažymime, kad uosto žemės naudotojas pagal projekto nuostatas turi galimybę vykdyti veiklą tik ant išsinuomoto uosto žemės sklypo, nuomos sutartyje būna numatytos ribos. Uosto direkcija kaip nuomotoja yra atsakinga, kad ant išsinuomoto uosto žemės sklypo būtų vykdoma tik leistina veikla (pagal sutartį), taip pat, kad veikla būtų vykdoma nuomojame sklype. Papildant pažymiu, kad net fiziškai nebūtų įmanoma ir be kontrolės vykdyti veiklos išsišakojant iš nuomojamo sklypo ribų, nes tai jau būtų kito juridinio subjekto sklypas. Bet koks pažeidimas ribų būtų pretekstas nutraukti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23, 25 ir kt straipsnius sudarytos uosto žemės nuomos sutartį. Taip pat pažymime, kad vartojama sąvoka „uosto žemė“ yra apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir tokia uosto žemė (sklypas) turi konkrečias ribas. Taip pat apibrėžta sąvoka „uosto žemės naudotojas“, t. y. asmuo, kuris sudarė sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. Atsižvelgę į tai, kad siekiama labiau išgryninti ir išaiškinti su šiuo klausimu susijusias nuostatas, siūloma patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalies 1 sakinį: „1.
išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą.“11
31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti. Siūloma projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojamą sąvoką ,,uosto įrenginys (terminalas)“ patikslinti į sąvoką „uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. 11
31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. Pritarti. Vadovaujantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų III skyriaus nuostatomis, pateikėme tarptautinių teisės aktų, t. y. minimo reglamento pilną pavadinimą LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ (šis priedas nurodytas teikiamo projekto 13 straipsnyje), o tekste tokiu atveju pilnas pavadinimas Europos Sąjungos teisės aktų nėra pildomas.
11
31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą. Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma projekto
nuostatose atlikti patikslinimus: išbraukti teisės aktus ir nevardinti jų, o vietoje to nurodyti glaustesnes nuostatas: „5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal susisiekimo ministro patvirtintą uosto įrenginio apsaugos planą. Šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.“ Atkreipiame dėmesį, kad nematome poreikio įstatyme numatyti skirtingų teisės aktų bendrųjų nuostatų, taip be pagrindo išplečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, apimtis ir tikslą ir taip padaryti jį mažiau suprantamą ir itin painų. Tai pakeistų teisės akto nuostatas iš esmės ir projektas turėtų būti derinamas kitu aspektu, nei šiuo projektu siekiama, bei iš esmės iš naujo. 11 15.
11
straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus. Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalį nurodant ne 4 dalyje, o 5 dalyje nustatytus kitus teisės aktus ir papildant taip:
„7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi,
kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 4 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas (nuo minimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.<...>“.
Taip pat siūloma patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalį:
„8. <...>Sprendimo kopija per 2 darbo dienas
nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11
31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti. Siūloma patikslinti 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 2 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11 17.
Projekto 11 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31² straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti. Siūloma patikslinti 10 dalies 1 punktą: „1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyti: „2.
Papildyti:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministras ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pakoreguoti įstatymo projekto įsigaliojimo laiką ir nukelti jį į 2017 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-015 Atlikę antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Nr. XIIP-4070 pateiktoms pastaboms dėl: 1.1. neaiškaus teisinio reguliavimo nustatant laisvojo uosto steigimo vietą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje ir jo užimamą plotą (4 punktas). Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai).
Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį sekančiai: „1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 1.2. komisijos sudėties sudarymo, jos veikimo termino, komisijos narių skaičiaus ir rotacijos (5 punktas). Pritarti. Siūloma patikslinti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“10 1.3. laisvojo uosto ribų ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietų priežiūros (11 punktas). Pritarti. Patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalį: „1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė.
Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.“11
galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus, nustatymo (16 punktas). Pritarti. Patikslinti 11 straipsniu įstatymą pildančio 31²straipsnio 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“5
2Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype
vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo laisvojo uosto statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), <...>.
Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, parengti laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, o ne žemės sklypo projektą. Taip pat nurodo, kad priėmus projektą nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai turės parengti žemės sklypo projektą ir galės keisti žemės sklypo ribas ar žemės sklypo įrengimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme vartojamas sąvokas patikslinama projekto 5 straipsniu keičiamo 14 str. 2 dalis: „2.
sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Taip pat siūloma patikslinti 5 dalies sakinį:
„5. <...> vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas)“. 7
vykdymą laisvajame uoste, jos sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir draudimą vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manome, kad sprendimų dėl veiklos vykdymo, sustabdymo ir draudimo vykdyti veiklą laisvajame uoste viešinimas yra viena iš priemonių, mažinančių korupcijos riziką, todėl siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) ar Susisiekimo ministerijos svetainėse viešinti minėtus sprendimus. Pritarti. Pritarti informacijos skelbimui Uosto direkcijos tinklalapyje. 17 straipsnio 13 dalį patikslinti taip: „13.
Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos internetiniame puslapyje.“11
reglamentuoti, kad Uosto direkcija nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų reikalavimų įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Nepašalinus trūkumų Uosto direkcija kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu per nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas. Teisinis reguliavimas nenustato, koks terminas nustatomas trūkumams šalinti, kai sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas. Atsižvelgdami į tai, kad nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti priklauso Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo panaikinimas, ir siekdami sumažinti galimybę piktnaudžiavimo atvejams, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumams šalinti arba nustatyti minimalų terminą, per kurį bus leista pašalinti trūkumus. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti 31² straipsnio 7 dalį: „7. <...> ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, bet ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. <...>“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti siūlymui apjungti įstatymų projektus dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui, taip pat, galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 2. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, 2016-05-31 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (XIIP-4070) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nr. i-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070). Pritarti. 3. Audito komitetas, 2016-06-03 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas Pritarti. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-06-08 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4070 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis