Projekto lyginamasis variantas
ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „
įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginami įspėjamieji šūviai. 3. Prievarta – Tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Tarnybai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Tarnybos pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį:
„
fizinės jėgos, kovinių imtynių veiksmų, tarnybinių šunų naudojimas. “
3Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 5 dalį:
„
2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. “
Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų
prašymu padeda Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pajėgų pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis pasitelkiamoms Tarnybos pajėgoms nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
panaudojimo atvejai
nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą ir sprogstamąsias medžiagas. 2. Psichinę prievartą galima naudoti tik šio įstatymo 13 straipsnio 1, 4 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas Tarnybos pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. 4.
pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą ir suteikti asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas neįmanomas. 5. Jeigu Tarnybos pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas tarnybinei pareigai atlikti. 6. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą prievartą, lėmusią žmogaus mirtį arba sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 12 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Tarnybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 3.
atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti Tarnybos pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenį paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), teritorijų, transporto priemonių ar kito turto užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) ypatingų situacijų atvejais;
7) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
8) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Tarnybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas bėgti linkusių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti.
Jei Tarnybos pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Tarnybos pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei yra akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei yra akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10.
šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “
netekusiu galios
13 straipsnis. Fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai
priemones:
ar sveikatai arba išgelbėti žmogų nuo susižalojimo ar savižudybės;
tai padaryti;
vengia sulaikymo;
ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio priemones, specialiąsias priemones ar kitą Tarnybos turtą;
aiškiai išreikštam teisėtam reikalavimui. 2. Tarnybos pareigūnas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones pristatydamas, konvojuodamas asmenį į policijos arba kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų patalpas. 3. Fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 4. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys grėsmę žmogaus gyvybei ir sveikatai nusikalstami veiksmai. 5.
5Specialioji riaušių malšinimo technika gali būti panaudota šiais atvejais:
ar kito žmogaus gyvybei;
“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
panaudojimas
neveiksmingos, Tarnybos pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, išskyrus atvejus, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė (šoviniams, granatoms su cheminėmis medžiagomis ar preparatais (neturinčiais naikinamojo poveikio) arba skausmą sukeliančiais elementais iššauti). 2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitus asmenis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) ypatingų situacijų atvejais;
3) sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį, taip pat asmenį, atsisakantį įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų;
4) atremdamas saugomų objektų užpuolimą, kai gresia tiesioginis pavojus paties pareigūno ar kito žmogaus gyvybei;
5) kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę sulaikydamas iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį, taip pat sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą arba nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nepaklūsta Tarnybos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, kai to asmens toliau vairuojama transporto priemonė kelia grėsmę Tarnybos pareigūno ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. 4.
šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę Tarnybos pareigūno ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. 5. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą patekdamas į patalpas ir siekdamas sulaikyti iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamą ar ją padariusį asmenį. 6. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 13 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei;
gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5.
vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Tarnybos pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį. „
„
atsakomybė
savo veiksmus, sprendimus ir jų padarinius. 2. Tarnybos pareigūnas, kuris, atlikdamas jam patikėtas pareigas, pažeidė įstatymų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas Tarnybos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. 4. Neteisėta Tarnybos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Tarnybos pareigūnas, kuris veikė pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. “
netekusiu galios
parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečiomis aplinkybėmis gali tekti jį panaudoti. 2. Tarnybos pareigūnas, nekeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie Tarnybos pareigūno ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo, arba kėsinasi atimti iš Tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jas panaudoti neįmanoma dėl asmens intensyviai daromų veiksmų, o delsimas kelia grėsmę Tarnybos pareigūno gyvybei, Tarnybos pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą. “
įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. birželio
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginami įspėjamieji šūviai. 3. Prievarta – Tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Tarnybos uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Tarnybos pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 4 ir 5 dalis:
„
fizinės jėgos, kovinių imtynių veiksmų, tarnybinių šunų naudojimas. “ „
tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymų leidžiamos ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos priemonės. “
2 straipsnį 8 dalimi: „
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau ‑ Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. “
Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų
prašymu padeda Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pajėgų pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis pasitelkiamoms Tarnybos pajėgoms nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
panaudojimo atvejai
nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą ir sprogstamąsias medžiagas. 2. Psichinę prievartą galima naudoti tik šio įstatymo 13 straipsnio 1, 4 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas Tarnybos pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. 4.
pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą ir suteikti asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas neįmanomas. 5. Jeigu Tarnybos pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas tarnybinei pareigai atlikti. 6. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą prievartą, lėmusią žmogaus mirtį arba sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 12 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Tarnybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 3.
atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti Tarnybos pareigūno reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), teritorijų, transporto priemonių ar kito turto užpuolimą arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) ypatingų situacijų atvejais;
7) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
8) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Tarnybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę.
Tarnybos pareigūnas, kuris, vairuodamas transporto priemonę, blokavo arba taranavo kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Tarnybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei yra akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei yra akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “
netekusiu galios
13 straipsnis. Fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai
priemones:
ar sveikatai arba išgelbėti žmogų nuo susižalojimo ar savižudybės;
tai padaryti;
vengia sulaikymo;
ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio priemones, specialiąsias priemones ar kitą Tarnybos turtą;
aiškiai išreikštam teisėtam reikalavimui. 2. Tarnybos pareigūnas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones pristatydamas, konvojuodamas asmenį į policijos arba kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų patalpas. 3. Fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 4. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys grėsmę žmogaus gyvybei ir sveikatai nusikalstami veiksmai.
5Specialioji riaušių malšinimo technika gali būti panaudota šiais atvejais:
ar kito žmogaus gyvybei;
“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
panaudojimas
neveiksmingos, Tarnybos pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, išskyrus atvejus, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė (šoviniams, granatoms su cheminėmis medžiagomis ar preparatais (neturinčiais naikinamojo poveikio) arba skausmą sukeliančiais elementais iššauti). 2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitus asmenis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) ypatingų situacijų atvejais;
3) sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį, taip pat asmenį, atsisakantį įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų;
4) atremdamas saugomų objektų užpuolimą, kai gresia tiesioginis pavojus paties pareigūno ar kito žmogaus gyvybei;
5) kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui. 3.
šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę sulaikydamas iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį, taip pat sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą arba nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nepaklūsta Tarnybos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, kai to asmens toliau vairuojama transporto priemonė kelia grėsmę Tarnybos pareigūno ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. 4. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę Tarnybos pareigūno ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. 5. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą patekdamas į patalpas ir siekdamas sulaikyti iš laisvės atėmimo vietos ar konvojavimo metu pabėgusį asmenį arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamą ar ją padariusį asmenį. 6. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 14 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Tarnybos pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Tarnybos pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6.
pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Tarnybos pareigūnas turi teisę sprogmenis panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikint, patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamųjų ginklų ar sprogmenų naudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 7 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 15 ir 16 straipsnius. „
atsakomybė
savo veiksmus, sprendimus ir jų padarinius. 2.
patikėtas pareigas, pažeidė įstatymų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas Tarnybos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. 4. Neteisėta Tarnybos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Tarnybos pareigūnas, kuris veikė pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. “ „
garantijos
parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečiomis aplinkybėmis gali tekti jį panaudoti. 2. Tarnybos pareigūnas, nekeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie Tarnybos pareigūno ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo, arba kėsinasi atimti iš Tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jas panaudoti neįmanoma dėl asmens intensyviai daromų veiksmų, o delsimas kelia grėsmę Tarnybos pareigūno gyvybei, Tarnybos pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. sausio1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1996 11
statymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnyje („Teisė į gyvybę“) nustatyta, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, už kurį tokią bausmę nustato įstatymas. Gyvybės atėmimas nėra laikomas šio straipsnio pažeidimu, jeigu tai padaroma panaudojant ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina: a) ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto; b) siekiant teisėtai sulaikyti arba sutrukdyti teisėtai kalinamam asmeniui pabėgti; c) imantis teisėtų veiksmų siekiant numalšinti riaušes ar sukilimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje nustatytas žmogaus teisės į gyvybę apsaugos principas; 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens neliečiamumas. Šių vertybių gynimas susijęs ir su Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimu.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pagal Konvencijos 2 straipsnį (pvz., Giuliani and Gaggio v. Italy, no. 23458/02, judgment of 24 March 2011 ) nustatyta, kad pagal šią nuostatą valstybėms kyla tiek negatyvioji, tiek pozityvioji pareiga. Negatyvioji pareiga draudžia valstybės pareigūnams neteisėtai atimti gyvybę. Pozityvioji pareiga pagal Konvencijos 2 straipsnį reikalauja, kad valstybės ne tik susilaikytų nuo neteisėto gyvybės atėmimo, bet ir imtųsi reikiamų priemonių apsaugoti jų jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybes: nustatytų tinkamą teisinę ir administracinę bazę apibrėžiant ribotas aplinkybes, kuriomis teisėsaugos pareigūnai gali panaudoti jėgą ir šaunamąjį ginklą, taip pat tinkamų ir veiksmingų garantijų nuo savivalės bei piktnaudžiavimo jėga ir net nuo išvengiamų atsitiktinumų sistemą. EŽTT sprendimuose ( Giuliani and Gaggio v. Italy, no. 23458/02, judgment of 24 March 2011 ) nustatyta, kad Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos rodo, jog tam tikromis aplinkybėmis pareigūnų mirtiną grėsmę keliančios jėgos panaudojimas gali būti pateisinamas, tačiau turi būti panaudota ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina siekiant vieno iš a, b ar c punktuose nustatytų tikslų. Jėgos panaudojimas turi būti griežtai proporcingas šiems tikslams. Aplinkybės, kuriomis gyvybės atėmimas gali būti pateisinamas, turi būti aiškinamos griežtai (siaurai). Valstybės pareigūnų jėgos panaudojimas siekiant vieno Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų gali būti pateisinamas tuo atveju, kai remiasi sąžiningu įsitikinimu, kuris, esant svarių priežasčių, laikomas priimtinu įvykių metu, bet vėliau pasirodo buvęs klaidingas. Priešingu atveju kiltų nereali našta valstybei ir jos teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems pareigas, galbūt pakenkiant jų ar kitų asmenų gyvybėms.
Potencialiai mirtinų ginklų panaudojimas neišvengiamai sukelia pavojų žmogaus gyvybei, net kai yra taisyklės šiam pavojui sumažinti. Dėl to aiškindamas principą, kad policijos pareigūnų mirtiną grėsmę keliančią jėgą panaudoti galima tik tuo atveju, kai tai „neišvengiamai būtina“, EŽTT laikosi pozicijos, kad iš esmės tokios būtinybės negali būti, jeigu yra žinoma, jog sulaikomas asmuo nekelia pavojaus gyvybei arba sveikatai ir nėra įtariamas padaręs smurtinį nusikaltimą, netgi jeigu nepanaudojus mirtiną grėsmę keliančios jėgos bus prarasta galimybė jį sulaikyti ( McCann and Others, no. 18984/91, judgment of 27 September 1995; Makaratzis v. Greece; Nachova and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 and 43579/98, judgment of 6 July 2005; Tzekov c. Bulgarie, no 45500/99, arrt du 23 février 2006; Juozaitienė ir Bikulčius v. Lithuania, nos. 70659/01 ir 74371/01, 24 April 2008; Wasilewska and Kałucka v. Poland, nos. 28975/04 and 33406/04, judgment of 23 February 2010; Vlaevi c. Bulgarie, nos 272/05 et 890/05, arrêt du 2 septembre 2010; Heikkinen v. Finland, no. 22102/09, decision of 22 March 2011 ). EŽTT nuomone, teisėto sulaikymo tikslas atsižvelgiant į imperatyviąją būtinybę išsaugoti gyvybę kaip pagrindinę vertybę negali pateisinti pavojaus žmogaus gyvybei sukėlimo tuo atveju, kai sulaikomas asmuo padarė nesmurtinę veiką ir nekelia niekam grėsmės. Bet koks kitas požiūris būtų nesuderinamas su visuotinai pripažįstamais pagrindiniais demokratinės visuomenės principais ( Nachova and Others v. Bulgaria, nos. 43577/98 and 43579/98, judgment of 26 February 2004 ).
Nors smurtas tiesiogiai nurodomas kaip potencialiai mirtinos jėgos panaudojimo sąlyga tik Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose (juose nustatytas jėgos panaudojimas atitinkamai ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto ir siekiant numalšinti riaušes ar sukilimą), griežto proporcingumo principas, nustatytas Konvencijos 2 straipsnyje, negali būti aiškinamas atsietai nuo šios nuostatos tikslo – gyvybės apsaugos. Tai suponuoja, kad analogiška sąlyga taikoma ir Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems atvejams ( ibid ). Įvertinus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų, Lietuvos Respublikos policijos veiklos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymų nuostatas, reglamentuojančias galimos prievartos panaudojimo pagrindus ir sąlygas, darytina išvada, kad pirmiau nurodytuose teisės aktuose nedetalizuotos prievartos rūšys (fizinė, psichinė), ne visuose teisės aktuose yra specialiųjų priemonių sąvokos, nėra baigtinio specialiųjų priemonių sąrašo, visuose šiuose įstatymuose nustatyti nevienodi specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Dėl pirmiau nurodytų teisės aktų reguliavimo nevienodumo ir netikslumo teisėsaugos pareigūnams atsiranda prielaidos ir sąlygos netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ir laipsnį (pavojingumą), nenaudoti alternatyvių, proporcingų, ginant panašios svarbos vertybes, priemonių, kurios gali būti naudojamos vietoj šaunamojo ginklo. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr.
VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26,
įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11 , 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektais (toliau − Įstatymų projektai) siekiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos Respublikos policijos veiklos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos pareigūnų vykdomas funkcijas ir teisėsaugos institucijų uždavinius, nustatyti galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokas, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų, sprogmenų) naudojimo teisėtumo sąlygos. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos Respublikos policijos veiklos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymai psichinės prievartos, fizinės jėgos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimą reglamentuoja skirtingai. Įstatymų normos nevisiškai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką. Galiojančiose nuostatose nėra aiškios specialiųjų priemonių sąvokos, nustatomi skirtingi psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos ir pagrindai. Nustatytos sąlygos ir pagrindai sudaro prielaidas panaudoti perteklinę prievartą. Pavyzdžiui:
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 23 straipsnio
priemonę „<...> jeigu jos vairuotojas
<...>
nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti <...>“, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas šaunamąjį ginklą leidžia naudoti sulaikant „nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti <...>“, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis šaunamąjį ginklą panaudoti leidžia, kai „kita prievarta yra neveiksminga ar negalima ir yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai“, t. y.
„prieš asmenį, kai šis <...> artinasi prie pareigūno ir neklauso
reikalavimo laikytis nurodyto atstumo“ (27 straipsnio 1 dalies 8 punktas), „patekdamas į patalpas ar transporto priemonę, kad sulaikytų asmenį <...> padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą)“ (27 straipsnio 1 dalies 9 punktas) , „ prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepakluso pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti“ (27 straipsnio 1 dalies
administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu“ (27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama:
pagrindus, kada naudojama psichinė prievarta, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą. Siūloma nustatyti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 2.
specialiosios priemonės –tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, sulaikyti arba pažymėti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis pristatyti į atitinkamą įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti neteisėtą kėsinimąsi, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus. 3. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio („Teisė į gyvybę“), Lietuvos Respublikos Konstitucijos
asmens neliečiamumo principus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus; reglamentuoti, kad šaunamasis ginklas ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, taip pat nustatyti, kad šaunamojo ginklo panaudojimas būtų laipsniškas, t. y. jis naudojamas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai. 4. Nustatyti, kad šaunamasis ginklas galėtų būti naudojamas kaip specialioji priemonė − iššaunant į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 5.
prieš asmenis tik aiškiais ir konkrečiais nurodytais atvejais: 1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją; 2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas; 3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi; 4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui; 5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai; 6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 6. Nustatyti, kad prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę šaunamasis ginklas galėtų būti panaudotas tik nesukeliant tiesioginio pavojaus asmens gyvybei ir tik jeigu gyvūnas, laivas, orlaivis arba transporto priemonė kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 7. Nustatyti, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. 8.
užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą Įstatymų projektais nustatytą reguliavimą siūloma papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas. (Pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustatys vidaus reikalų ministras.) Tokia nuostata šiuo metu išdėstyta Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatyme. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Į statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektais siūloma keisti vidaus reikalų srities pareigūnų prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo teisinius pagrindus nustatančias nuostatas.
Atsižvelgiant į valstybės pareigą užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir tai, kad visų valstybės pareigūnų naudojama prievarta turėtų būti naudojama remiantis tais pačiais pagrindais, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Įstatymų projektus, valstybės institucijoms siūlytina pagal kompetenciją peržiūrėti atitinkamų įstatymų nuostatas, reglamentuojančias prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimą, ir, esant būtinybei, parengti bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atitinkamus reikiamų įstatymų pakeitimų projektus. 9. A r įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus vidaus reikalų ministrui reikės nustatyti:
sugebėjimo veikti situacijose susijusiose su psichinės, fizinės prievartos bei šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimu tikrinimo tvarką. 2. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką. 3. Pareigūnų pasitelkimo tvarką. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Dėl Įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka:
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reikalauja, kad valstybės ne tik susilaikytų nuo neteisėto gyvybės atėmimo, bet ir imtųsi reikiamų priemonių apsaugoti jų jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybes: nustatytų tinkamą teisinę ir administracinę bazę apibrėždamos ribotas aplinkybes, kuriomis teisėsaugos pareigūnai gali panaudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą. Šiuo metu galiojančios nuostatos yra neaiškios, o nustatytos sąlygos ir pagrindai sudaro prielaidas panaudoti perteklinę prievartą. Siūlomas teisinis reguliavimas yra itin aktualus, nes egzistuoja neatidėliotinas poreikis užtikrinti tinkamas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygas bei nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindus.
2016-03-09 Nr. XIIP-4069 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimų esmėje žodis „straipsnį“ keistinas žodžiu „straipsnio“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja Tarnybos uždavinius . 3. Projekto 2 straipsniu keičiamame įstatymo 7 straipsnio 8 punkte vartojama sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte, tačiau keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ keičiamo įstatymo kontekste taip pat nėra aiški. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje darytina nuoroda ne į šio įstatymo13 straipsnio 2 dalį (kadangi projekto 4 straipsniu šio įstatymo 13 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios), o į šio įstatymo14 straipsnio 2 dalį. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (12 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. 7.
įstatymo 12 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka
„kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto
nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 4 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
(...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).” 11.
Vienose projekto nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamas įstatymo 14 (o ne 13) straipsnis, todėl taisytinas jo numeris, išdėstytas prieš jo pavadinimą. 13. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. 14. Diskutuotina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Viešojo saugumo tarnybos funkcijas. 15. Projekto 8 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ 16.
Svarstytina, ar projektu minimas Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalis), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-16 Nr. XIIP-4069(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Šios projekto nuostatos suderintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas Rymantas Mockevičius, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Aušrina Genienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje žodis „straipsnį“ keistinas žodžiu „straipsnio“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų).
Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja Tarnybos uždavinius
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-102
straipsniu keičiamame įstatymo 7 straipsnio 8 punkte vartojama sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte, tačiau keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ keičiamo įstatymo kontekste taip pat nėra aiški. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 2 dalyje darytina nuoroda ne į šio įstatymo13 straipsnio 2 dalį (kadangi projekto 4 straipsniu šio įstatymo 13 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios), o į šio įstatymo14 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (12 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Spręsti pagrindi-niame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103 10.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys
„Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 4 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti
„Neišvengiamas pavojus“ liečia asmenis, o sąvoka
„pavojus“ vartojama platesniame kontekste. 12. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
straipsniu keičiamas įstatymo 14 (o ne 13) straipsnis, todėl taisytinas jo numeris, išdėstytas prieš jo pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Viešojo saugumo tarnybos funkcijas. Nepritarti Projekto 2 straipsniu, kuriuo pakeičiamas įstatymo
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu Viešojo saugumo tarnyba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pasitelkta į pagalbą atliekant kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. 15.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-108
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
projektu minimas Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalis), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4069 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 4 dalį, kuria papildoma įstatymo2 straipsnio 8 dalis. Pasiūlymai:
ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. “
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų
ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Tarnybos pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad
tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo12 straipsnio 9 ir 10 dalis. Taip būtų išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas:
ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai
parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10.
Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto
14 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas:
14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
9„9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami,
ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. X-813 2, 7, 12, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 13, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra, V alstybės sienos apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje žodis „straipsnį“ keistinas žodžiu „straipsnio“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamame įstatymo 7 straipsnio 8 punkte vartojama sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte, tačiau keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ keičiamo įstatymo kontekste taip pat nėra aiški. Pritarti iš dalies 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnyje yra apibrėžta Vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvoka, o 4 straipsnyje aiškiai įvardinta, kas yra vidaus reikalų centrinės įstaigos. Viešojo saugumo tarnyba prie VRM – viena iš vidaus reikalų centrinių įstaigų, kuri atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai, todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos tiesiogiai taikomos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį, kuria papildoma įstatymo
8 dalis pateikiant nuorodą ir į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje darytina nuoroda ne į šio įstatymo13 straipsnio 2 dalį (kadangi projekto 4 straipsniu šio įstatymo 13 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios), o į šio įstatymo14 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 5.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (12 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Nepritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis pareigūnas gali naudoti prievartą. Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti aplinkybėmis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, nurodoma, kad pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarka bus nustatyta poįstatyminiu reglamentavimu. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-4066 1 straipsnyje yra tikslinama sąvoka Fizinė prievarta , kuri yra apibrėžiama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. Atsižvelgiant į tai, specialiosios priemonės - viena iš fizinės prievartos rūšių. Įstatymo p rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės.
Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. Pritarti Įstatymo projekto reglamentavimas patikslintas pagal projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
Tarnybos pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę. Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-104 9.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad
„Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė
asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, pareigūnas suteiks pats neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju, jo pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos pareigūnai privalės iškviesti. Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 10.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 4 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas
pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti Neišvengiamas pavojus – konkreti situacija, kai pavojus akivaizdus, kurio neįmanoma išvengti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taisytinas jo numeris, išdėstytas prieš jo pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
„šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos
formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Viešojo saugumo tarnybos funkcijas. Nepritarti Vienas iš įstatymų projektų tikslų ‑ gerinti vidaus reikalų srities pareigūnų bendradarbiavimą užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą, todėl reguliavimą siūloma papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas (žr. įstatymo projekto 2 straipsnį). 15.
kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodas pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkas pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
357
konkrečias užduotis (projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
(projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio
iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms turi būti nustatomos vienodos pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkos, todėl pritarta pasiūlymui, kad šias tvarkas nustatys Vyriausybė. 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-131 2 Argumentai:
Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 4 dalį, kuria papildoma įstatymo 2 straipsnio 8 dalis. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį, kuria papildoma įstatymo 2 straipsnio 8 dalis ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute.
“ Pritarti
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai:
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Tarnybos pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“
komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad
tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo12 straipsnio 9 ir 10 dalis. Taip būtų išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai
parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
komitetas, 2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas:
14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami,
ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
pasiūlymai : pritarti komitete patobulintam Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios į statymo projektui Nr. XIIP-4069(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas