Projekto lyginamasis variantas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11 , 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo
straipsnio pakeitimas
11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1
vartojamų sąvokų aiškinimas Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). 1. Prievarta – veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. 2 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). “
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę.“
1Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras. “
2Buvusį 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygos
šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečią situaciją. 2. Pareigūnai šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones gali panaudoti tais atvejais, kai jiems pavestų tarnybinių pareigų negalima įvykdyti kitu būdu be grėsmės savo pačių arba kitų asmenų gyvybei. 3. Jeigu leidžia aplinkybės, apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą reikia įspėti šūksniu, įspėjamuoju šūviu arba kitu būdu. 22 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 3. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4.
naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas bėgti linkusių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8.
psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, saugomą objektą ar užkirsdamas kelią orlaivio, laivo arba kitų transporto priemonių, kuriose nėra keleivių, pagrobimui;
2) kai asmuo, laivas, orlaivis arba kita transporto priemonė kerta valstybės sieną uždraustoje arba tarptautiniam susisiekimui nenustatytoje vietoje, arba nustatytoje vietoje, tačiau neleistinu būdu ir tai sukelia realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti ir kitaip nebuvo galima jų sulaikyti;
3) pasienio ruože sulaikydamas sausumos transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti, jei kitaip nebuvo galima jo sulaikyti;
4) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 2.
tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti specialiąsias priemones (lazdas, antrankius, surišimo priemones, dujas, priverstinio transporto priemonių sustabdymo priemones, kovos imtynių veiksmus, tarnybinius šunis, šaunamąjį ginklą su specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis bei kitas įstatymų leidžiamas ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas aktyvios ir pasyvios gynybos priemones):
1) atremdamas užpuolimą prieš pareigūnus ir kitus asmenis, vykdančius pareigas pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
2) sulaikydamas valstybės sienos, saugomo objekto pažeidėjus, piktybiškai nepaklūstančius pareigūnui arba jam pasipriešinančius;
3) išlaisvindamas įkaitus;
4) užkirsdamas kelią teisėtvarkos pažeidimams pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
5) atremdamas saugomų pareigūnų, pastatų, pavienių patalpų ir transporto priemonių užpuolimus arba išlaisvindamas užimtus šiuos objektus;
6) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 3. Šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės gali būti panaudotos be įspėjimo:
1) kai pareigūnas arba kitas asmuo užpuolamas netikėtai arba panaudojant ginklą;
2) kai užpuolama panaudojant kovinę techniką, laivą, orlaivį arba kitą transporto priemonę;
3) kai pasipriešinama ginklu;
4) išlaisvinant įkaitus;
5) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 4. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą prieš asmenį nedelsiant pranešama prokurorui, o apie specialiųjų priemonių panaudojimą – tiesioginiam viršininkui. 5.
arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama:
1) prieš laivus, orlaivius ir kitas transporto priemones, kuriose yra keleivių;
2) prieš asmenis, pareigūnų akivaizdoje atsitiktinai perėjusius valstybės sieną dėl nelaimingo atsitikimo arba nenugalimos jėgos;
3) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, šaudmenų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui;
4) prieš asmenis, pastatus, patalpas, transporto priemones, turinčius neliečiamumo teisę;
5) žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys;
6) prieš asmenį, turintį su savimi mažametį vaiką;
7) prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir sprogmenų naudojimas
sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6.
1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. birželio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4068(2) lyginamasis variantas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11 , 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo
įstatyme vartojamų sąvokų aiškinimas Šio įstatymo sąvokos Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). 1. Prievarta – veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. 2 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). “
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę.“
1Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (toliau – Vidaus reikalų ministras). “
2Buvusį 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygos
panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečią situaciją. 2. Pareigūnai šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones gali panaudoti tais atvejais, kai jiems pavestų tarnybinių pareigų negalima įvykdyti kitu būdu be grėsmės savo pačių arba kitų asmenų gyvybei. 3. Jeigu leidžia aplinkybės, apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą reikia įspėti šūksniu, įspėjamuoju šūviu arba kitu būdu. 22 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 3. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5.
transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. “
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
panaudoti šaunamąjį ginklą:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, saugomą objektą ar užkirsdamas kelią orlaivio, laivo arba kitų transporto priemonių, kuriose nėra keleivių, pagrobimui;
2) kai asmuo, laivas, orlaivis arba kita transporto priemonė kerta valstybės sieną uždraustoje arba tarptautiniam susisiekimui nenustatytoje vietoje, arba nustatytoje vietoje, tačiau neleistinu būdu ir tai sukelia realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti ir kitaip nebuvo galima jų sulaikyti;
3) pasienio ruože sulaikydamas sausumos transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti, jei kitaip nebuvo galima jo sulaikyti;
4) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 2.
tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti specialiąsias priemones (lazdas, antrankius, surišimo priemones, dujas, priverstinio transporto priemonių sustabdymo priemones, kovos imtynių veiksmus, tarnybinius šunis, šaunamąjį ginklą su specialios paskirties nemirtinais šaudmenimis bei kitas įstatymų leidžiamas ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas aktyvios ir pasyvios gynybos priemones):
1) atremdamas užpuolimą prieš pareigūnus ir kitus asmenis, vykdančius pareigas pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
2) sulaikydamas valstybės sienos, saugomo objekto pažeidėjus, piktybiškai nepaklūstančius pareigūnui arba jam pasipriešinančius;
3) išlaisvindamas įkaitus;
4) užkirsdamas kelią teisėtvarkos pažeidimams pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
5) atremdamas saugomų pareigūnų, pastatų, pavienių patalpų ir transporto priemonių užpuolimus arba išlaisvindamas užimtus šiuos objektus;
6) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 3. Šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės gali būti panaudotos be įspėjimo:
1) kai pareigūnas arba kitas asmuo užpuolamas netikėtai arba panaudojant ginklą;
2) kai užpuolama panaudojant kovinę techniką, laivą, orlaivį arba kitą transporto priemonę;
3) kai pasipriešinama ginklu;
4) išlaisvinant įkaitus;
5) kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 4. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą prieš asmenį nedelsiant pranešama prokurorui, o apie specialiųjų priemonių panaudojimą – tiesioginiam viršininkui. 5.
arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama:
1) prieš laivus, orlaivius ir kitas transporto priemones, kuriose yra keleivių;
2) prieš asmenis, pareigūnų akivaizdoje atsitiktinai perėjusius valstybės sieną dėl nelaimingo atsitikimo arba nenugalimos jėgos;
3) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, šaudmenų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui;
4) prieš asmenis, pastatus, patalpas, transporto priemones, turinčius neliečiamumo teisę;
5) žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys;
6) prieš asmenį, turintį su savimi mažametį vaiką;
7) prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas
sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6.
1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas turi teisę sprogmenis panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 7 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
1
2016-03-09 Nr. XIIP-4068 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad nei galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, nei šiame projekte nėra nustatyta Tarnybai pavestų ar Tarnybos uždavinių. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi teikiamo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto antrojo sakinio pradžioje prieš žodį „pareigūnų“ įrašytinas žodis „Tarnybos“ (kadangi santrumpa „pareigūnas“ įtvirtinta tik galiojančios redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje). 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto tekste projekto lyginamajame variante vartojama formuluotė „teisėtus pareigūnų reikalavimus“, o projekto tekste – formuluotė „pareigūnų reikalavimus ar nurodymus“. Pastebėtina, kad pastaroji formuluotė naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama.
Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų: 8.1. ar pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata),
(2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 10.
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
(...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. 13. Diskutuotina, ar visa projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, užsienio valstybių konsulinių įstaigų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas. 14. Projekto 6 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ 15.
Svarstytina, ar projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 3 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-199611
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi Tarnybos uždaviniai . Pažymėtina, kad nei galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, nei šiame projekte nėra nustatyta Tarnybos uždavinių. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Šios projekto nuostatos suderintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p.
[email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas Rymantas Mockevičius, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Aušrina Genienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad nei galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, nei šiame projekte nėra nustatyta Tarnybai pavestų ar Tarnybos uždavinių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1031 2.
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-1031
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto antrojo sakinio pradžioje prieš žodį „pareigūnų“ įrašytinas žodis „Tarnybos“ (kadangi santrumpa
„pareigūnas“ įtvirtinta tik galiojančios redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1
dalyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsnio 3 dalies 2 punkto tekste projekto lyginamajame variante vartojama formuluotė „teisėtus pareigūnų reikalavimus“, o projekto tekste – formuluotė
„pareigūnų reikalavimus ar nurodymus“. Pastebėtina, kad pastaroji formuluotė
naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Spręsti pagrindi-niame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104 7.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104 10.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys
„Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti
„Neišvengiamas pavojus“ liečia asmenis, o sąvoka
„pavojus“ vartojama platesniame kontekste. 12. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje
„šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
visa projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, užsienio valstybių konsulinių įstaigų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas.
Nepritarti Projekto 3 straipsniu, kuriuo papildomas įstatymo
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu Valstybės sienos apsaugos tarnyba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pasitelkta į pagalbą atliekant kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-106
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 3 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgti 7. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4068 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-131 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo11 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymai:
1
ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas).“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų
asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad
tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo22 straipsnio 9 ir 10 dalis.
Taip būtų išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas:
ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir
reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ Pritarti 4.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
. Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1 , 2, 5, 22, 23
(Nr. XIIP-4068)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad nei galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, nei šiame projekte nėra nustatyta Tarnybai pavestų ar Tarnybos uždavinių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“.
Pritarti iš dalies 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnyje yra apibrėžta Vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvoka, o 4 straipsnyje aiškiai įvardinta, kas yra vidaus reikalų centrinės įstaigos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM – viena iš vidaus reikalų centrinių įstaigų, kuri atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai, todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos tiesiogiai taikomos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnį, pateikiant nuorodą ir į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalimi teikiamo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto antrojo sakinio pradžioje prieš žodį „pareigūnų“ įrašytinas žodis „Tarnybos“ (kadangi santrumpa „pareigūnas“ įtvirtinta tik galiojančios redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
tekste projekto lyginamajame variante vartojama formuluotė „teisėtus pareigūnų reikalavimus“, o projekto tekste – formuluotė „pareigūnų reikalavimus ar nurodymus“. Pastebėtina, kad pastaroji formuluotė naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 5.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Nepritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis pareigūnas gali naudoti prievartą. Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti aplinkybėmis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, nurodoma, kad pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-4066 1 straipsnyje yra tikslinama sąvoka Fizinė prievarta , kuri yra apibrėžiama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. Atsižvelgiant į tai, specialiosios priemonės - viena iš fizinės prievartos rūšių. Įstatymo p rojekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr.
XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. Pritarti Įstatymo projekto reglamentavimas patikslintas pagal projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę. Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens
mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, pareigūnas suteiks pats neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju, jo pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos pareigūnai privalės iškviesti. Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (...) Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas
pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti Neišvengiamas pavojus – konkreti situacija, kai pavojus akivaizdus, kurio neįmanoma išvengti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos
formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti 13.
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, užsienio valstybių konsulinių įstaigų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas. Nepritarti Vienas iš įstatymų projektų tikslų ‑ gerinti vidaus reikalų srities pareigūnų bendradarbiavimą užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą, todėl reguliavimą siūloma papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas (žr. įstatymo projekto 3 straipsnį). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodas pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkas pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
46 15.
Svarstytina, ar projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 3 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms turi būti nustatomos vienodos pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkos, todėl pritarta pasiūlymui, kad šias tvarkas nustatys Vyriausybė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos.
patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo11 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymai: Papildyti projekto
keičiama įstatymo1
ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas).“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“
komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir
reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10.
Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
komitetas, 2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį . Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
pasiūlymai : pritarti komitete patobulintam Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4068(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas