Projekto lyginamasis variantas
vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį 11 dalimi: „
įgyvendinti Vadovybės apsaugos departamentui pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Vadovybės apsaugos departamento pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„
Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. “2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 12 straipsnį nauju 8 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras. “
straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
jų naudojimo sąlygos
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. 2. Psichinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas.
Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio Įstatymo 24 straipsnio 2, 4, 5 dalyse išvardytomis sąlygomis. 3. Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių, t. y. guminių lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo ir kitų teisės aktų patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos nuo pasikėsinimo priemonių panaudojimas. 4. Kai būtina, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas kaip prievartos priemonę gali panaudoti transporto priemonę, taip pat įvairius pagalbinius įrankius. 5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo ir kitos neprievartinės priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos panaudojimo ribas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. Prieš panaudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo įspėti teisės pažeidėją apie tokį ketinimą, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia grėsmę saugomo asmens, pareigūno ar kito asmens gyvybei ir (ar) sveikatai arba įspėti neįmanoma dėl kitų priežasčių. 6. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 22 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos 1.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytomis sąlygomis. 3. Fizinę prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4.
antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas bėgti linkusių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7.
ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:
1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) kai kėsinamasi į saugomą objektą ar kitą turtą;
3) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;
4) užtikrindamas teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia tai padaryti;
5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę. 2. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei ar sveikatai. Apie tokius įvykius turi būti nedelsiant pranešama policijai. Jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 3. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį arba, nevykdydami teisėtų pareigūno reikalavimų, priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus saugomų objektų, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus arba užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno kito asmens gyvybei;
pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4.
apsaugos departamento pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9.
parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. „
naudojimas
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, gyvūną arba transporto priemonę. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. 2. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) gindamas saugomą objektą nuo kėsinimosi, jei jis yra susijęs su pavojumi asmenų gyvybei ar sveikatai;
3) sulaikydamas pasikėsinimą į asmens gyvybę ar sveikatą įvykdžiusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;
4) sulaikydamas asmenį, kuris kėsinasi padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą nusikalstamą veiką, kai šis asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą arba kitą daiktą, kuriuo galima atimti gyvybę žmogui ar jį sužaloti;
5) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei. 3. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę saugomo asmens, paties pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą kitais būtinojo reikalingumo atvejais. 4.
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę šiais atvejais:
1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei ar sveikatai kėsinimuisi prieš saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone. 5. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 6. Užtikrindamas vadovybės apsaugą užsienyje, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas savo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įgyvendina vadovaudamasis tos šalies, kurioje užtikrinama apsauga, teisės aktais. “
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį. „
naudojimas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas šiais atvejais:
1) sprogstamiesiems užtaisams sunaikinti;
2) patekti į patalpą (vietą) ar transporto priemonę arba evakuoti iš patalpos (vietos) ar transporto priemonės, kai daromos žmogaus gyvybei ar sveikatai grėsmę keliančios nusikalstamos veikos arba jų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus dėl kitų priežasčių. “
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. „
departamento pareigūno saugumo garantijos 1.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti visais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad gali prireikti jį panaudoti. 2. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, iškviesti pagalbą arba įspėti asmenį apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą prieš jį. “
vidaus reikalų ministrui ir įstatymo įsigaliojimas
įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį , įsigalioja 2016 m. birželio
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4067(2) lyginamasis variantas
vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį 11 dalimi: „
įgyvendinti Vadovybės apsaugos departamento uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Vadovybės apsaugos departamento pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„
Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. “2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 12 straipsnį nauju 8 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;
“. 2. Buvusį 12 straipsnio 8 punktą laikyti 9 punktu. 3
straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
jų naudojimo sąlygos
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. 2.
suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio Įstatymo 24 straipsnio 2, 4, 5 dalyse išvardytomis sąlygomis. 3. Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių, t. y. guminių lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo ir kitų teisės aktų patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos nuo pasikėsinimo priemonių panaudojimas. 4. Kai būtina, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas kaip prievartos priemonę gali panaudoti transporto priemonę, taip pat įvairius pagalbinius įrankius. 5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo ir kitos neprievartinės priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos panaudojimo ribas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. Prieš panaudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo įspėti teisės pažeidėją apie tokį ketinimą, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia grėsmę saugomo asmens, pareigūno ar kito asmens gyvybei ir (ar) sveikatai arba įspėti neįmanoma dėl kitų priežasčių. 6. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 22 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos 1.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 3. Fizinę prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenys (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4.
antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7.
ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). “4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:
1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) kai kėsinamasi į saugomą objektą ar kitą turtą;
3) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;
4) užtikrindamas teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia tai padaryti;
5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę. 2. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei ar sveikatai. Apie tokius įvykius turi būti nedelsiant pranešama policijai. Jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 3. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį arba, nevykdydami teisėtų pareigūno reikalavimų, priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu. 23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus saugomų objektų, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus arba užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno ar kito asmens gyvybei;
pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Vadovybės apsaugos departamento pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5.
įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Vadovybės apsaugos departamento pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10.
tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 24, 25 ir 26 straipsnius. „
naudojimas
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, gyvūną arba transporto priemonę. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. 2. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) gindamas saugomą objektą nuo kėsinimosi, jei jis yra susijęs su pavojumi asmenų gyvybei ar sveikatai;
3) sulaikydamas pasikėsinimą į asmens gyvybę ar sveikatą įvykdžiusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;
4) sulaikydamas asmenį, kuris kėsinasi padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą nusikalstamą veiką, kai šis asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą arba kitą daiktą, kuriuo galima atimti gyvybę žmogui ar jį sužaloti;
5) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei. 3. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę saugomo asmens, paties pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą kitais būtinojo reikalingumo atvejais. 4.
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę šiais atvejais:
1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei ar sveikatai kėsinimuisi prieš saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone. 5. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 6. Užtikrindamas vadovybės apsaugą užsienyje, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas savo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įgyvendina vadovaudamasis tos šalies, kurioje užtikrinama apsauga, teisės aktais. “ „
naudojimas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas šiais atvejais:
1) sprogstamiesiems užtaisams sunaikinti;
2) patekti į patalpą (vietą) ar transporto priemonę arba evakuoti iš patalpos (vietos) ar transporto priemonės, kai daromos žmogaus gyvybei ar sveikatai grėsmę keliančios nusikalstamos veikos arba jų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus dėl kitų priežasčių. “ „
departamento pareigūno saugumo garantijos
turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti visais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad gali prireikti jį panaudoti. 2.
2Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas,
nesukeldamas grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, iškviesti pagalbą arba įspėti asmenį apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą prieš jį. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-03-09 Nr. XIIP-4067 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje minimi departamentui pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnis reguliuoja departamento uždavinius . 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punkte vartojama šio įstatymo kontekste neaiški sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tačiau taip pat keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje minimos šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje „išvardytos sąlygos“. Tačiau pažymėtina, kad minėtose nuostatose vardijamos ne sąlygos, o atvejai. Be to, formuluotė „išvardytais atvejais“ naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). 5. Diskutuotina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas bėgti linkusių asmenų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ar šių asmenų grąžinimas į Lietuvos Respubliką iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. 6.
įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 10.
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
įstatymo 22 straipsnio 10 dalies tekste projekto lyginamajame variante vartojamas žodis „specifikacijas“, o projekto tekste – „specifikaciją“. Pastebėtina, kad vienaskaita naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. 12. Vienose projekto nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. 13. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. 14. Diskutuotina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta ir ar visa 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. 15. Projekto 8 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ 16.
Svarstytina, ar projektu minimas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punktas), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-16 Nr. XIIP-4067(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Šios projekto nuostatos suderintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas
aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje minimi departamentui pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnis reguliuoja departamento uždavinius
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-102 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punkte vartojama šio įstatymo kontekste neaiški sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tačiau taip pat keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 2 dalyje minimos šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje „išvardytos sąlygos“. Tačiau pažymėtina, kad minėtose nuostatose vardijamos ne sąlygos, o atvejai. Be to, formuluotė „išvardytais atvejais“ naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas bėgti linkusių asmenų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ar šių asmenų grąžinimas į Lietuvos Respubliką iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. Nepritarti Projekto 2 straipsniu, kuriuo papildomas įstatymo 12 straipsnis 8 punktu, nustatoma, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu Vadovybės apsaugos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pasitelktas į pagalbą atliekant kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
apsaugos departamento pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103 9.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir
d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys
„Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies tekste projekto lyginamajame variante vartojamas žodis „specifikacijas“, o projekto tekste –
„specifikaciją“. Pastebėtina, kad vienaskaita naudojama ir kitų kartu su šiuo
projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10 12.
Vienose projekto nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti
„Neišvengiamas pavojus“ liečia asmenis, o sąvoka
„pavojus“ vartojama platesniame kontekste. 13. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje
„šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta ir ar visa 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. Nepritarti Projekto 2 straipsniu, kuriuo papildomas įstatymo
vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu Vadovybės apsaugos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pasitelktas į pagalbą atliekant kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-108
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10 16.
Svarstytina, ar projektu minimas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punktas), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4067 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį.
Pasiūlymai: Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme , ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos v idaus tarnybos statute .“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nesant neišvengiamo pavojaus Vadovybės
apsaugos departamento pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo22 straipsnio 9 ir 10 dalis. Taip būtų išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas:
ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai
turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
. Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip:
9„9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai
tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
(Nr. XIIP-4067)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra, V alstybės sienos apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje minimi departamentui pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų).
Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 11 straipsnis reguliuoja departamento uždavinius
kanceliarijos Teisės departamentas
dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punkte vartojama šio įstatymo kontekste neaiški sąvoka „vidaus reikalų centrinės įstaigos“. Čia pat vartojama sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ yra ir galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tačiau taip pat keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški. Pritarti iš dalies 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnyje yra apibrėžta Vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvoka, o 4 straipsnyje aiškiai įvardinta, kas yra vidaus reikalų centrinės įstaigos. Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM – viena iš vidaus reikalų centrinių įstaigų, kuri atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai, todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos tiesiogiai taikomos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodą į Vidaus tarnybos statutą ir nustatant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje minimos šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje „išvardytos sąlygos“. Tačiau pažymėtina, kad minėtose nuostatose vardijamos ne sąlygos, o atvejai. Be to, formuluotė „išvardytais atvejais“ naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (22 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 2 punkte numatytas bėgti linkusių asmenų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ar šių asmenų grąžinimas į Lietuvos Respubliką iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. Nepritarti Vienas iš įstatymų projektų tikslų ‑ gerinti vidaus reikalų srities pareigūnų bendradarbiavimą užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą, todėl įstatymo projektu siūloma teisinį reguliavimą papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas (žr. įstatymo projekto 2 straipsnį). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Nepritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas gali naudoti prievartą. Taip pat šio straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti aplinkybėmis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, nurodoma, kad pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustatys Vyriausybė. Policijos įstatymo Nr.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-4066 1 straipsnyje yra tikslinama sąvoka Fizinė prievarta , kuri yra apibrėžiama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. Atsižvelgiant į tai, specialiosios priemonės - viena iš fizinės prievartos rūšių. Įstatymo p rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. Pritarti Įstatymo projekto reglamentavimas patikslintas pagal projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę. Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 9.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad
„Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę
prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, pareigūnas suteiks pats neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju, jo pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos pareigūnai privalės iškviesti. Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 10.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (...).”
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto lyginamajame variante vartojamas žodis „specifikacijas“, o projekto tekste – „specifikaciją“. Pastebėtina, kad vienaskaita naudojama ir kitų kartu su šiuo projektu teikiamų projektų analogiškose nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti Neišvengiamas pavojus – konkreti situacija, kai pavojus akivaizdus, kurio neįmanoma išvengti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos
formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-104 14.
Diskutuotina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta ir ar visa 2 punkte numatyta veikla (pavyzdžiui, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų ginkluotų užpuolimų atrėmimas) iš tiesų patenka į Vadovybės apsaugos departamento funkcijas. Nepritarti Vienas iš įstatymų projektų tikslų ‑ gerinti vidaus reikalų srities pareigūnų bendradarbiavimą užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą, todėl reguliavimą siūloma papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas (žr. įstatymo projekto 2 straipsnį). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodas pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkas pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
346 16.
Svarstytina, ar projektu minimas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 punktas), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalis), Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms turi būti nustatomos vienodos pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkos, todėl pritarta pasiūlymui, kad šias tvarkas nustatys Vyriausybė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme , ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos v idaus tarnybos statute .“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nesant neišvengiamo pavojaus Vadovybės
apsaugos departamento pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai
turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „10. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi būti specialiai parengti ir
reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
pasiūlymai : pritarti komitete patobulintam Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4067(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas