Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir ( arba ar ) specialiųjų priemonių naudojimas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą , šaunamąjį ginklą arba sprogmenis . Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios policijos priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti , šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai .“
3Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
13Specialiosios policijos priemonės – įstatymų ir tarptautinių teisės aktų nedraudžiamos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos policijos gynybos priemonės, kurios gali būti naudojamos psichinės ar fizinės prievartos metu. 13. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, sulaikyti arba pažymėti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis bei agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis sutramdyti ir pristatyti į atitinkamą įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti kėsinimąsi į asmenį ar turtą, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus.
“
2 straipsnį 15 dalimi: „
15Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.
“
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 23 punktu: „
įstaigoms pavestas funkcijas. Pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras. “3 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
sąlygos
prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 2. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. 3. Pareigūnas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įgyvendinti. 4. Apie pareigūno panaudotą prievartą, dėl kurios asmuo mirė arba buvo sutrikdyta jo sveikata, nedelsiant pranešama prokurorui. 5.
5Pareigūnai neatsako už žalą,
atsiradusią dėl teisėto prievartos panaudojimo. “4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Prievartos panaudojimo pagrindai
1Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą:
valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar pavojaus;
nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą;
specialiąsias policijos priemones ar kitą policijos turtą;
išreikštam reikalavimui sustoti;
neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;
nusikalstamos veikos padarymu arba ją padariusį, taip pat asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą);
sveikatai. 2.
2Draudžiama naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones,
išskyrus antrankius arba surišimo priemones, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai šių asmenų grupė užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai. 3. Pareigūnas turi teisę tarnybine transporto priemone blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas ar kitas joje esantis asmuo nepaklūsta aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui ir (ar) savo veiksmais kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat siekdamas sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Pareigūnas, kuris tarnybine transporto priemone blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę, jeigu dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų turi neatidėliodamas imtis priemonių padariniams pašalinti. 4. Specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras. 27 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 3.
3Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas bėgti linkusių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti.
Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10.
savo tiesioginę paskirtį gali būti naudojamos šios specialiosios priemonės: akustiniai prietaisai, antrankiai, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemonės ar įrankiai, automobilių priverstinio sustabdymo priemonės, cheminės medžiagos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), elektroimpulsiniai prietaisai, granatos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), įsilaužimo ir gelbėjimo įranga, lazdos, purkštuvai, skydai, specialios paskirties transporto priemonės, svaidyklės, šarvuočiai, šaudmenys (nekeliantys tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), šaunamieji ginklai (kai jie naudojami kaip specialioji priemonė), nešaunamieji ginklai, tarnybiniai gyvūnai, tinklai, vandensvydžiai, veido kaukės, žymėjimo priemonės, taip pat kitos vidaus reikalų ministro nustatytos tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės − įtaisai, prietaisai ar technika. Šių ir kitų specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ginklo panaudojimas
panaudoti šaunamąjį ginklą. 2. Pareigūnas, manydamas, kad gali tekti panaudoti šaunamąjį ginklą, turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti. Pareigūnas turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 3.
nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola šių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 28 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
2Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6.
turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis, taip pat, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas sprogmenis turi teisę panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys pavojų asmens gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai. 7. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą ir sprogmenis panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 10. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
ir įstatymo įsigaliojimas
įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. birželio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-4066(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių PAKEITIMO IR 26 straipSnio pripažinimo netekusiu galios
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir ( arba ar ) specialiųjų priemonių naudojimas.“
2Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą , šaunamąjį ginklą arba sprogmenis . Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios policijos priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti , šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai .“
3Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
13Specialiosios policijos priemonės – įstatymų ir tarptautinių teisės aktų nedraudžiamos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos policijos gynybos priemonės, kurios gali būti naudojamos psichinės ar fizinės prievartos metu. 13. Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, sulaikyti arba pažymėti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis bei agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į atitinkamą įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti kėsinimąsi į asmenį ar turtą, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus.
“
2 straipsnį 15 dalimi: „ 15.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statute, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. “2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 23 punktu: „
įstaigoms pavestas funkcijas. Pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. “3 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios
sąlygos
prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 2. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. 3. Pareigūnas prireikus gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įgyvendinti. 4.
kurios asmuo mirė arba buvo sutrikdyta jo sveikata, nedelsiant pranešama prokurorui. 5. Pareigūnai neatsako už žalą, atsiradusią dėl teisėto prievartos panaudojimo. “4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Prievartos panaudojimo pagrindai
1Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą:
valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar pavojaus;
nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumą;
specialiąsias policijos priemones ar kitą policijos turtą;
išreikštam reikalavimui sustoti;
neklauso reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;
nusikalstamos veikos padarymu arba ją padariusį, taip pat asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą);
sveikatai. 2.
2Draudžiama naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias policijos priemones,
išskyrus antrankius arba surišimo priemones, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai šių asmenų grupė užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai. 3. Pareigūnas turi teisę tarnybine transporto priemone blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas ar kitas joje esantis asmuo nepaklūsta aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui ir (ar) savo veiksmais kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat siekdamas sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Pareigūnas, kuris tarnybine transporto priemone blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę, jeigu dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų turi neatidėliodamas imtis priemonių padariniams pašalinti. 4. Specialiųjų policijos priemonių naudojimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras. 27 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 3.
3Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar vykdydamas šių asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką. 5. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti.
Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 6. Pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie asmenys neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 8. Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10.
Vyriausybė. “5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ginklo panaudojimas
panaudoti šaunamąjį ginklą. 2. Pareigūnas, manydamas, kad gali tekti panaudoti šaunamąjį ginklą, turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti. Pareigūnas turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 3. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola šių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 28 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas
atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
2Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6.
turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas turi teisę sprogmenis panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai. 7. Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 8. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 10. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalys ir 7 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m.
gruodžio 1 d. įvertina galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-03-09 Nr. XIIP-4066 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnis yra ne keičiamas, o pripažįstamas netekusiu galios, todėl taisytinas projekto pavadinimas. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus ir žodžio „1 straipsnis“ padėtinas taškas. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 23 punkte vartojamos sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Tačiau pažymėtina, kad galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje minima viena vidaus reikalų centrinė įstaiga – Policijos departamentas. Taip pat pastebėtina, kad sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ šio įstatymo kontekste yra neaiški. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (27 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų: 6.1. ar pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 6.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 7.
įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui“ (pabraukta mūsų). Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 8. Vienose projekto nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. 9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. 10. Projekto 6 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės
11.
Svarstytina, ar projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 23 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalis), kitas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančias priemones, specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. 12. Manytina, kad, atsižvelgiant į projektais Nr. XIIP-4064–XIIP-4069 tikslinamas psichinės ir fizinės prievartos sąvokas, turėtų būti patikslintos Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnio 2 dalies nuostatos (vartojama sąvoka „fizinė jėga“), Administracinių nusižengimų kodekso 131 straipsnio 3 dalies dispozicija („N eteisėtas šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos panaudojimas“ – pagal šio projekto 1 straipsnio 1 dalį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį) specialiųjų priemonių naudojimas patenka į sąvoką „fizinė prievarta“) , Žvalgybos įstatymo devintojo skirsnio nuostatos, reguliuojančios tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimą, Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo IV skirsnio nuostatos, reguliuojančios vidaus tarnybos ginklus ir specialiąsias priemones, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto VII skyriaus nuostatos, reguliuojančios prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimą. 13.
13Seime yra registruoti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-3996 ir jį lydintieji projektai. Manytina, kad teikiami projektai Nr. XIIP-4064 – XIIP-4069 turėtų būti svarstomi minėtų įstatymų projektų kontekste. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p.
[email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-16 Nr. XIIP-4066(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Šios projekto nuostatos suderintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas Rymantas Mockevičius, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Aušrina Genienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu įstatymo 26 straipsnis yra ne keičiamas, o pripažįstamas netekusiu galios, todėl taisytinas projekto pavadinimas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
padėtinas taškas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-03-102 3.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 23 punkte vartojamos sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Tačiau pažymėtina, kad galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo
Policijos departamentas. Taip pat pastebėtina, kad sąvoka „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ šio įstatymo kontekste yra neaiški. Pritarti Patikslinti projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimos
„pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa
statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (27 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Spręsti pagrindi-niame komitete
26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 6.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad „Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui“ (pabraukta mūsų).
Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti „Neišvengiamas pavojus“ liečia asmenis, o sąvoka „pavojus“ vartojama platesniame kontekste. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies formuluotėje „šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos formuluotėje
„šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
410. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 23 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
nekeliančias priemones, specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti
512. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12Manytina, kad,
atsižvelgiant į projektais Nr.
XIIP-4064–XIIP-4069 tikslinamas psichinės ir fizinės prievartos sąvokas, turėtų būti patikslintos Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnio 2 dalies nuostatos (vartojama sąvoka „fizinė jėga“), Administracinių nusižengimų kodekso 131 straipsnio 3 dalies dispozicija („N eteisėtas šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos panaudojimas“ – pagal šio projekto 1 straipsnio 1 dalį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį) specialiųjų priemonių naudojimas patenka į sąvoką „fizinė prievarta“) , Žvalgybos įstatymo devintojo skirsnio nuostatos, reguliuojančios tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimą, Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo IV skirsnio nuostatos, reguliuojančios vidaus tarnybos ginklus ir specialiąsias priemones, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto VII skyriaus nuostatos, reguliuojančios prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimą. Spręsti pagrindi-niame komitete
613. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
registruoti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-3996 ir jį lydintieji projektai. Manytina, kad teikiami projektai Nr. XIIP-4064
projektų kontekste. Nepritarti Projektu Nr. XIIP-4064 (ir lydinčiaisiais projektais Nr. XIIP-4065 – XIIP-4069) siekiama sureguliuoti Vidaus reikalų sistemos institucijų prievartos naudojimo teisinius pagrindus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4066 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“,
„vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto
1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir , Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute .“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-134 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 punktą. Pasiūlymas:
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Be to, atsisakyti detalaus specialiųjų priemonių sąrašo vardijimo įstatyme leidžiant šį baigtinį sąrašą patvirtinti Vyriausybei kartu nustatant specialiųjų priemonių specifikacijas – fizines savybes, cheminę sudėtį ir kitus parametrus. Pasiūlymas:
ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „
specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“ „10.
Šio įstatymo nustatyta tvarka naudojant fizinę prievartą, pagal savo tiesioginę paskirtį gali būti naudojamos šios specialiosios priemonės: akustiniai prietaisai, antrankiai, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemonės ar įrankiai, automobilių priverstinio sustabdymo priemonės, cheminės medžiagos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), elektroimpulsiniai prietaisai, granatos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), įsilaužimo ir gelbėjimo įranga, lazdos, purkštuvai, skydai, specialios paskirties transporto priemonės, svaidyklės, šarvuočiai, šaudmenys (nekeliantys tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), šaunamieji ginklai (kai jie naudojami kaip specialioji priemonė), nešaunamieji ginklai, tarnybiniai gyvūnai, tinklai, vandensvydžiai, veido kaukės, žymėjimo priemonės, taip pat kitos vidaus reikalų ministro nustatytos tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės − įtaisai, prietaisai ar technika. Šių ir kitų naudojamų specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio
. Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu.
Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2048
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra, V alstybės sienos apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 3 straipsniu įstatymo 26 straipsnis yra ne keičiamas, o pripažįstamas netekusiu galios, todėl taisytinas projekto pavadinimas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 2.
Projekto 1 straipsnio pavadinime po skaičiaus ir žodžio „1 straipsnis“ padėtinas taškas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
vartojamos sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Tačiau pažymėtina, kad galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje minima viena vidaus reikalų centrinė įstaiga
Nr. XII-1855 2 straipsnyje yra apibrėžta Vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvoka, o 4 straipsnyje aiškiai įvardinta, kas yra vidaus reikalų centrinės įstaigos. Policijos departamentas
Vidaus tarnybos statutu, todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos tiesiogiai taikomos ir Policijos pareigūnams. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, pritarta pasiūlymui patikslinti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, pateikiant nuorodą į Vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (27 straipsnio 3 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Nepritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis pareigūnas gali naudoti prievartą. Šio straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti aplinkybėmis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, nurodoma, kad pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarka bus nustatys Vyriausybė. Įstatymo projekto 1 straipsnyje yra tikslinama sąvoka Fizinė prievarta , kuri yra apibrėžiama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. Atsižvelgiant į tai, specialiosios priemonės - viena iš fizinės prievartos rūšių. Įstatymo p rojekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 6.2. jeigu pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę. Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-104 7.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad
„Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens
mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui“ (pabraukta mūsų). Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostata), (2) ar pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, pareigūnas suteiks pats neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju, jo pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos pareigūnai privalės iškviesti. Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos.
Nepritarti Neišvengiamas pavojus – konkreti situacija, kai pavojus akivaizdus, kurio neįmanoma išvengti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„šaunamasis ginklas ir sprogmenys“ ir 7 dalies pirmosios pastraipos
formuluotėje „šaunamąjį ginklą ir sprogmenis“ žodis „ir“ keistinas žodžiu „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodas pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkas pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
456 11.
Svarstytina, ar projektu minimas pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 2 straipsnis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 23 punktas), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalis), kitas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančias priemones, specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis), pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms turi būti nustatomos vienodos pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarkos, todėl pritarta pasiūlymui, kad šias tvarkas nustatys Vyriausybė. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12Manytina, kad, atsižvelgiant į projektais Nr.
XIIP-4064–XIIP-4069 tikslinamas psichinės ir fizinės prievartos sąvokas, turėtų būti patikslintos Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnio 2 dalies nuostatos (vartojama sąvoka „fizinė jėga“), Administracinių nusižengimų kodekso 131 straipsnio 3 dalies dispozicija („N eteisėtas šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos panaudojimas“ – pagal šio projekto 1 straipsnio 1 dalį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį) specialiųjų priemonių naudojimas patenka į sąvoką „fizinė prievarta“) , Žvalgybos įstatymo devintojo skirsnio nuostatos, reguliuojančios tarnybinių šaunamųjų ginklų naudojimą, Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo IV skirsnio nuostatos, reguliuojančios vidaus tarnybos ginklus ir specialiąsias priemones, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto VII skyriaus nuostatos, reguliuojančios prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimą. Atsižvelgti Pateikta pastaba skirta ne šiam įstatymo projektui. Pastaba reikalauja sisteminio galiojančių teisės aktų suderinimo su šio įstatymo projekto nuostatomis. Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo projekto nuostatos yra papildomos pasiūlymu Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13Seime yra registruoti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-3996 ir jį lydintieji projektai. Manytina, kad teikiami projektai Nr. XIIP-4064
minėtų įstatymų projektų kontekste. Nepritarti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-3996 ir jį lydinčiųjų projektų tikslai yra patikslinti galiojančio Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatas, susijusias su asmens ir turto apsaugos veiklos licencijavimu, įteisinti galimybę fiziniams asmenims verstis individualia asmens ir turto pasaugos veikla. Įstatymų projektais Nr.
Įstatymų projektais Nr. XIIP-4064 – XIIP-4069 siekiamas reglamentuoti Vidaus reikalų sistemos institucijų prievartos naudojimo teisinius pagrindus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-131 4 Argumentai: Siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir , Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute .“ Pritarti
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai:
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Be to, atsisakyti detalaus specialiųjų priemonių sąrašo vardijimo įstatyme leidžiant šį baigtinį sąrašą patvirtinti Vyriausybei kartu nustatant specialiųjų priemonių specifikacijas – fizines savybes, cheminę sudėtį ir kitus parametrus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „
specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“ „10.
Šio įstatymo nustatyta tvarka naudojant fizinę prievartą, pagal savo tiesioginę paskirtį gali būti naudojamos šios specialiosios priemonės: akustiniai prietaisai, antrankiai, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemonės ar įrankiai, automobilių priverstinio sustabdymo priemonės, cheminės medžiagos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), elektroimpulsiniai prietaisai, granatos (nekeliančios tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), įsilaužimo ir gelbėjimo įranga, lazdos, purkštuvai, skydai, specialios paskirties transporto priemonės, svaidyklės, šarvuočiai, šaudmenys (nekeliantys tiesioginio pavojaus asmens gyvybei), šaunamieji ginklai (kai jie naudojami kaip specialioji priemonė), nešaunamieji ginklai, tarnybiniai gyvūnai, tinklai, vandensvydžiai, veido kaukės, žymėjimo priemonės, taip pat kitos vidaus reikalų ministro nustatytos tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės − įtaisai, prietaisai ar technika. Šių ir kitų naudojamų specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
komitetas, 2016-04-135 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį . Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir
reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu.
Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4066(2) ir komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas