Projekto lyginamasis variantas
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi: „
metodas, kuriuo siekiama padėti policijai įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos rėmėjų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Policijos rėmėjas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi:
„
apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. “2 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Specialiųjų priemonių naudojimas
pareigūnais turi teisę naudoti specialiąsias priemones, kai būtina nutraukti nusikalstamas veikas ar užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir ginant asmens teisėtus interesus. Naudoti specialiąsias priemones galima tik tiek, kiek to reikia šioje dalyje nurodytiems veiksmams atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Specialiųjų priemonių rūšį ir jų naudojimo ribas pasirenka policijos rėmėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos rėmėjai privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. 2.
atvejais ir tvarka gali naudoti šias specialiąsias priemones: policijos ginkluotėje esančias lazdas, antrankius ir dujas. 3. Prieš naudodami specialiąsias priemones, policijos rėmėjai privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdami galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę policijos rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 4. Policijos rėmėjai, panaudoję specialiąsias priemones nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų ir padarę žalos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiami. 17 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
rėmėjas kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. Policijos rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik esant būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia policijos rėmėjo pareigai įvykdyti. Policijos rėmėjas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų policijos rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę prievartą policijos rėmėjas turi teisę panaudoti šio straipsnio 3 dalyje išvardytais atvejais. 3. Fizinę prievartą policijos rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) sulaikydamas asmenis (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus;
4) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
5) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 4.
(išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba policijos rėmėjui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba policijos rėmėjui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 5. Policijos rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie policijos rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 6. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas. Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „
priemonių naudojimo pagrindai
specialiąsias priemones:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas teisės pažeidimą darantį arba padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. 2. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas policijos rėmėjui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai tokių asmenų grupė užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. “
vidaus reikalų ministrui ir įstatymo įsigaliojimas.
ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4065(2) lyginamasis variantas
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 4 dalimi:
„
metodas, kuriuo siekiama padėti policijai įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos rėmėjų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Policijos rėmėjas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. “
2Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi:
„
apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. “2 straipsnis. Šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Specialiųjų priemonių naudojimas
pareigūnais turi teisę naudoti specialiąsias priemones, kai būtina nutraukti nusikalstamas veikas ar užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir ginant asmens teisėtus interesus. Naudoti specialiąsias priemones galima tik tiek, kiek to reikia šioje dalyje nurodytiems veiksmams atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Specialiųjų priemonių rūšį ir jų naudojimo ribas pasirenka policijos rėmėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos rėmėjai privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. 2.
atvejais ir tvarka gali naudoti šias specialiąsias priemones: policijos ginkluotėje esančias lazdas, antrankius ir dujas. 3. Prieš naudodami specialiąsias priemones, policijos rėmėjai privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdami galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę policijos rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 4. Policijos rėmėjai, panaudoję specialiąsias priemones nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų ir padarę žalos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiami. 17 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
rėmėjai kartu su policijos pareigūnais šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydami pareigas, gali panaudoti prievartą. Policijos rėmėjai turi teisę panaudoti prievartą tik būtinais atvejais ir tik tiek, kiek to reikia policijos rėmėjo pareigoms įvykdyti. Policijos rėmėjai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų policijos rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Psichinę ar fizinę prievartą policijos rėmėjas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus;
4) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį;
5) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 3.
(išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba policijos rėmėjui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei policijos rėmėjui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba policijos rėmėjui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 4. Policijos rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie policijos rėmėjo panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui. 5. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “4 straipsnis. 18 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „
priemonių naudojimo pagrindai
specialiąsias priemones:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas teisės pažeidimą darantį arba padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. 2. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas policijos rėmėjui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai tokių asmenų grupė užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. “
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-03-09 Nr. XIIP-4065 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata perkeltina į 3 dalį, o 17 straipsnio 3–6 dalys pernumeruotinos. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimas „tarnybinis būtinumas“, tačiau primintina, kad keičiamame įstatyme kalbama ne apie valstybės tarnautojus ar kokios nors tarnybos pareigūnus, o apie policijos rėmėjus. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet specialiąsias priemones naudoti galima (kadangi tai numatę projekto 17 ir 18 straipsniai projektu atitinkamai yra pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios), taip pat kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą . 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 5.2. jeigu policijos rėmėjui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 6.
įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad „Apie policijos rėmėjo panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, (2) ar policijos rėmėjas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.”
įstatymo 18 straipsnis yra ne keičiamas, o pripažįstamas netekusiu galios, taisytinas projekto 4 straipsnio pavadinimas. 9. Projekto 5 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje minimą specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras.
Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata. 11. Projekto 1, 3, 4 ir 5 straipsnių pavadinimų pabaigoje taškai nededami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-16 Nr. XIIP-4065(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas Rymantas Mockevičius, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Aušrina Genienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
perkeltina į 3 dalį, o 17 straipsnio 3–6 dalys pernumeruotinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103 2.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte minimas
„tarnybinis būtinumas“, tačiau primintina, kad keičiamame įstatyme kalbama ne
apie valstybės tarnautojus ar kokios nors tarnybos pareigūnus, o apie policijos rėmėjus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet specialiąsias priemones naudoti galima (kadangi tai numatę projekto 17 ir 18 straipsniai projektu atitinkamai yra pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios), taip pat kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą
pagrindi-niame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
rėmėjui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 5.2. jeigu policijos rėmėjui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103 6.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad „Apie policijos rėmėjo panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, (2) ar policijos rėmėjas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir
d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys
„Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.”
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-104
straipsniu įstatymo 18 straipsnis yra ne keičiamas, o pripažįstamas netekusiu galios, taisytinas projekto 4 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti 10.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje minimą specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 5 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4065 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieš asmenis, jei Policijos rėmėjui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;“ Pritarti
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
5Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
(Nr. XIIP-4065)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra, V alstybės sienos apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-103 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
perkeltina į 3 dalį, o 17 straipsnio 3–6 dalys pernumeruotinos. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimas „tarnybinis būtinumas“, tačiau primintina, kad keičiamame įstatyme kalbama ne apie valstybės tarnautojus ar kokios nors tarnybos pareigūnus, o apie policijos rėmėjus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet specialiąsias priemones naudoti galima (kadangi tai numatę projekto 17 ir 18 straipsniai projektu atitinkamai yra pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios), taip pat kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą . Nepritarti Policijos rėmėjai yra Lietuvos policijai talkinantys asmenys, kurie kartu su policijos pareigūnais saugoja viešąją tvarką, todėl specialiąsias priemones naudos minimaliai. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis policijos rėmėjai gali naudoti prievartą. Taip pat šio straipsnio
policijos rėmėjų parengimo ir tikrinimo tvarką nustatys Vyriausybė. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
policijos rėmėjui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę?
5.2. jeigu policijos rėmėjui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę. Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Apie policijos rėmėjo panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė
asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, (2) ar policijos rėmėjas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad policijos rėmėjas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.
Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, policijos rėmėjas suteiks pats neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju, jo pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos policijos rėmėjas privalės iškviesti. Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sakinys „Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“ yra perteklinis, kadangi projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.”
kanceliarijos Teisės departamentas
pripažįstamas netekusiu galios, taisytinas projekto 4 straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-105 9.
Projekto 5 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodą specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarką pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje minimą specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms turi būti nustatoma vienoda specialiųjų priemonių specifikacijų ir panaudojimo tvarka, todėl pritarta pasiūlymui, kad šią tvarką nustatys Vyriausybė. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
345
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prieš asmenis, jei Policijos rėmėjui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;“
komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
pasiūlymai : pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800
straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4065(2) ir komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas