Projekto lyginamasis variantas
skyriaus pavadinimo PAKEITIMO ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 12 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras. “
straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V
straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo atvejai
teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka Tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 2. Tarnybos pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 3. Psichinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 4.
4Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:
surišimo priemonių, dujų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų priemonių, Tarnybos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. 5. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 6. Tarnybos pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui likviduoti. 7. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio Įstatymo reikalavimų ir padaręs žalos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 8. Apie pareigūno panaudotą prievartą, lėmusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir ne rečiau kaip kasmet tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimu. 15 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Tarnybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
šiame Įstatyme suprantama kaip Tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Tarnybai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. 3. Fizinė prievarta, Psichinė prievarta ir Specialiosios priemonės šiame Įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. 4. Šaunamieji ginklai šiame Įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 5. Psichinę prievartą Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 6, 7 dalyse arba šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 6. Fizinę prievartą Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmenims vengiant vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekiant priversti asmenis paklusti), taip pat asmenis sulaikydamas (jeigu asmenys priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant pavienes patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (esant tarnybiniam būtinumui);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 7.
priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius save žaloti asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą bėgti linkusius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 8. Tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei Tarnybos pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 9. Tarnybos pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 10. Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 11.
prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 12. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 13. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. “4 straipsnis. 16 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 16 straipsnį. „16 straipsnis. Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai
straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, taip pat:
gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Tarnybos turtą. 2. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai). “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Tarnybos pareigūnas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą. 2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus Tarnybos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais prieš transporto priemonę ir gyvūnus. 4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 17 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais,
kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją,
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
5) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3. Tarnybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Tarnybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6.
gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą bei imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 8. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 9. Šio straipsnio 1−3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “6 straipsnis. 18 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „
parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 2. Tarnybos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą. 3.
prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie Tarnybos pareigūno bei neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo, arba kėsinasi atimti iš Tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudojimas yra neįmanomas dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę Tarnybos pareigūno gyvybei, Tarnybos pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą. “
įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. birželio
įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-4064(2) lyginamasis variantas
STRAIPSNIŲ, V skyriaus pavadinimo PAKEITIMO ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Tarnybos teisinė forma ir veiklos teisiniai pagrindai
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. 2. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Vidaus tarnybos statutas), šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais. 3. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. “2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 12 punktu:
„
įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras. “
straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V
straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo atvejai
teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.
Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka Tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, Tarnybos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 2. Tarnybos pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 3. Psichinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 4. Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:
surišimo priemonių, dujų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų priemonių, Tarnybos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. 5. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 6. Tarnybos pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui likviduoti. 7.
reikalavimų ir padaręs žalos įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 8. Apie pareigūno panaudotą prievartą, lėmusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras. 9. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir ne rečiau kaip kasmet tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimu. 15 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Tarnybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip Tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Tarnybos uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Tarnybos pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. 3. Psichinę prievartą Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 6, 7 dalyse arba šio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 4.
atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis juose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį ( tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. 5. Tarnybos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą. 6. Tarnybos pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, Tarnybos pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jei Tarnybos pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 7.
šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 8. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jie asmenys neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei Tarnybos pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 9. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 10. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė . 11. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. “5 straipsnis. 16 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 16 straipsnį. „16 straipsnis. Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai 1.
Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, taip pat:
gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Tarnybos turtą. 2. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai). “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą. 2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus Tarnybos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais prieš transporto priemonę ir gyvūnus. 4.
4Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose,
jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 17 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais,
kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją,
2) atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
5) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3.
3Tarnybos pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei,
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Tarnybos pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, Tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Tarnybos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Tarnybos pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui. 8. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo naudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalies ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. “
Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį. „
garantijos
parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 2. Tarnybos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą. 3. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie Tarnybos pareigūno bei neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo, arba kėsinasi atimti iš Tarnybos pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudojimas yra neįmanomas dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę Tarnybos pareigūno gyvybei, Tarnybos pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą. “
įgyvendinimas
reikalų ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-03-09 Nr. XIIP-4064 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte) vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte), derinant su kitais 7 straipsnio punktais, žodis „padėti“ keistinas žodžiu „padeda“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja Tarnybos uždavinius . 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
mažosiomis raidėmis. 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (15 straipsnio 6 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. 8.
įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka
„kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto
nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. 10. Vienose projekto nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. 11. Diskutuotina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijas. 12. Projekto 7 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ 13.
Svarstytina, ar projektu minimas Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 1 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 13 dalis), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-16 Nr. XIIP-4064(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Tarnybos funkcijos, kurios šio straipsnio punktuose įvardijamos bendratimi:
„atskleisti ir tirti“, „vykdyti“, „atlikti“, „teikti“, „bendradarbiauti“,
„įgyvendinti“, „ rinkti, kaupti, analizuoti ir apibendrinti “, „koordinuoti“, „rengti“, „ kaupti, saugoti ir analizuoti
“. Bendratimi įvardijami ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio
galiojančioje redakcijoje numatyti Tarnybos uždaviniai. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi teikiamame keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte vartojamas žodis „padeda“, kurį būtina pakeisti žodžiu „padėti“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Šios projekto nuostatos suderintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys : Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyr. tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Vadovybės apsaugos departamento vadas Rymantas Mockevičius, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Aušrina Genienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-101
straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte) vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir
„vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-101 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte), derinant su kitais 7 straipsnio punktais, žodis „padėti“ keistinas žodžiu „padeda“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 2 dalyje minimi Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsnio 6 dalies 4 punkte minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (15 straipsnio 6 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti
vietoje „pavienės patalpos“ vartoti „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Spręsti pagrindi-niame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103 8.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-103
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje teigiama, kad „Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
nuostatose minima sąvoka „pavojus“, kitose – „neišvengiamas pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti „Neišvengiamas pavojus“ liečia asmenis, o sąvoka „pavojus“ vartojama platesniame kontekste. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-105
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijas.
Nepritarti Projekto 1 straipsniu, kuriuo papildomas įstatymo 7 straipsnis nauju 12 punktu, nustatoma, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pasitelkta į pagalbą atliekant kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-107
straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir
šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-10
projektu minimas Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis (projekto 1 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
(projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 7 straipsnio
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4064 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-131 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“,
„vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto
1 straipsnį, kuriuo papilomas įstatymo 7 straipsnis. Pasiūlymai: Patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 7 straipsnio papildymas nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) vidaus reikalų centrinių įstaigų , taip kaip jos yra apibrėžtos vidaus tarnybos statute, vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-04-133 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Tarnybos pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-133 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad
tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo15 straipsnio 12 ir 13 dalis. Taip būtų išvengta situacijos, kai bendros operacijos metu kartu veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė. Pasiūlymas:
12 ir 13 dalis ir jas išdėstyti taip:
„12. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai
parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.
Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ „13. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“ Pritarti
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-135 Argumentai:
Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
8Pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. IX-816 7, 15, 17 STRAIPSNIŲ,
(Nr. XIIP-4064)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus vedėjas Adomas Puidokas, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra, V alstybės sienos apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte) vartojamos šio įstatymo kontekste neaiškios sąvokos „vidaus reikalų centrinės įstaigos“ ir „vidaus reikalų statutinės įstaigos“. Pritarti iš dalies 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnyje yra apibrėžta Vidaus reikalų statutinės įstaigos sąvoka, o 4 straipsnyje aiškiai įvardinta, kas yra vidaus reikalų centrinės įstaigos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – viena iš vidaus reikalų centrinių įstaigų, kuri atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai (galiojančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 straipsnis), todėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos tiesiogiai taikomos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlytina patikslinti galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, tiesiogiai nurodant, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba savo veikloje vadovaujasi ir Vidaus tarnybos statutu, taip pat įstatymo 3 straipsnį papildant nauja dalimi nustatant, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statute, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Projekto 1 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punkte),
derinant su kitais 7 straipsnio punktais, žodis „padėti“ keistinas žodžiu „padeda“. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 1 dalyje pateiktos formuluotės tikslinti nereikia. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Tarnybai pavesti uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų).
Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 6 straipsnis reguliuoja Tarnybos uždavinius
kanceliarijos Teisės departamentas
„Psichinė“ ir „Specialiosios“ rašytini mažosiomis raidėmis. Pritarti
iš dalies Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatų atsisakoma, nes įstatymo projektas papildomas nauju 1 straipsniu, kuriuo keičiamas galiojančio įstatymo 3 straipsnis, kuris pildomas nauja dalimi nustatant, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vidaus tarnybos Statute, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme < ...>. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimos „pavienės patalpos“, tačiau nėra aišku, ar „pavienė patalpa“ – tai patalpa statinyje, ar kokia nors savarankiška, ne statinyje esanti atskira patalpa ir pan. (15 straipsnio 6 dalies 5 punkte minimos tiesiog „patalpos“). Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos vietoj „pavienės patalpos“ vartojant „patalpos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuomet yra draudžiama naudoti fizinę prievartą. Nepritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra išsamiai reglamentuota kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas gali naudoti prievartą.
10 dalyje nustatoma, kad Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti aplinkybėmis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, nurodoma, kad Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-4066 1 straipsnyje yra tikslinama sąvoka Fizinė prievarta , kuri yra apibrėžiama kaip fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas. Atsižvelgiant į tai, specialiosios priemonės - viena iš fizinės prievartos rūšių. Įstatymo p rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje minimi atvejai, kuomet specialiąsias priemones naudoti draudžiama. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pastraipoje skliaustuose kaip išimtys minimos dvi specialiosios priemonės: antrankiai ir surišimo priemonės. Pastebėtina, kad analogiškose projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatose minima daugiau išimčių. Pritarti Įstatymo projekto reglamentavimas patikslintas pagal projektų Nr. XIIP-4065 ir XIIP-4066 nuostatas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punktus palyginus su 1 ir 3 punktais kyla klausimų:
Tarnybos pareigūnui neturi būti žinoma, kad asmenys turi neliečiamybės teisę? 8.2. jeigu Tarnybos pareigūnui žinoma, kad asmenys yra nepilnamečiai, ar vis viena lemia jų išvaizda? Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl asmenų turinčių neliečiamybės teisę.
Dėl asmenų, kurie yra nepilnamečiai nepritartina, nes nepilnametis būdamas 17 metų gali būti fiziškai gerai pasirengęs ir jeigu būtų reali ir akivaizdi grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei, tai specialiųjų priemonių panaudojimas būtų tikslinga ir adekvati priemonė. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Apie Tarnybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė
asmens mirtį arba gyvybei pavojingą kūno sužalojimą , nedelsiant pranešama prokurorui.“ Tačiau kyla klausimų, (1) ar prokurorui turi būti pranešama tik apie gyvybei pavojingą kūno sužalojimą (plg. su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata), (2) ar Tarnybos pareigūnas yra kompetentingas nustatyti, kad kūno sužalojimas yra pavojingas gyvybei, (3) kodėl projekte vartojama sąvoka „kūno sužalojimas“, jeigu Baudžiamajame kodekse ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, vartojama sąvoka „sveikatos sutrikdymas“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Todėl esant minimaliam sveikatos sutrikdymui, pareigūnas pats suteiks neatidėliotiną pagalbą, o kiekvieno nors šiek tiek pavojingesnio sveikatos sutrikdymo atveju pavojingumą įvertins į įvykio vietą atvykę medicinos darbuotojai, kuriuos pareigūnai privalės iškviesti.
Pritarti Teisės departamento pastabai projekte naudoti sąvoką „sveikatos sutrikdymas“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavojus“. Diskutuotina, ar toks skirtumas visuomet yra pagrįstas, ar tikrai tiksliai šios sąvokos yra atskirtos ir naudojamos. Nepritarti Neišvengiamas pavojus – konkreti situacija, kai pavojus akivaizdus, kurio neįmanoma išvengti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 1 ir 2 punktuose numatyta veikla iš tiesų patenka į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijas. Nepritarti Vienas iš įstatymų projektų tikslų ‑ gerinti vidaus reikalų srities pareigūnų bendradarbiavimą užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų saugumą, todėl reguliavimą siūloma papildyti nuostata, suteikiančia galimybę vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padėti atlikti vidaus reikalų įstaigoms pavestas funkcijas (žr. įstatymo projekto 2 straipsnį). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-108 12.
Projekto 7 straipsnis pervadintinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, jo 1 ir 2 dalys sukeistinos vietomis (atitinkamai patikslintina ir nuoroda iš vienos šio straipsnio dalies į kitą), vietoj žodžių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ rašytina „iki 2016 m. gegužės 31 d.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad vienodas pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijos ir panaudojimo tvarkas pasiūlyta nustatyti Vyriausybei, jų parengimas pareikalaus ilgesnio laiko tarpo, todėl nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data –
kanceliarijos Teisės departamentas
468
konkrečias užduotis (projekto 1 straipsnio 1 dalis, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 punktas), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalis), specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 13 dalis), Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką (projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalis) iš tiesų nustato vidaus reikalų ministras, o ne, pavyzdžiui, Vyriausybė ar policijos generalinis komisaras. Tuo pačiu aspektu svarstytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visų institucijų pareigūnams, ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms įstaigoms, turi būti nustatomos vienodos pareigūnų parengimo ir tikrinimo (ar jie geba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, šaunamojo ginklo naudojimu), specialiųjų priemonių specifikacijos ir panaudojimo tvarkos, todėl pritarta pasiūlymui, kad šias tvarkas nustatys Vyriausybė. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-132 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant išlaikyti įstatyme vartojamų sąvokų vieningą aiškinimą darytina nuoroda į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, kuriame apibrėžtos sąvokos „vidaus reikalų sistema“, „vidaus reikalų statutinės įstaigos“ ir kitos. Siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo papilomas įstatymo 7 straipsnis. Pasiūlymai:
Patikslinti projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 7 straipsnio papildymas nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) vidaus reikalų centrinių įstaigų , taip kaip jos yra apibrėžtos vidaus tarnybos statute, vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, Komitetas pritarė pasiūlymui patikslinti galiojančio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, tiesiogiai nurodant, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba savo veikloje vadovaujasi ir Vidaus tarnybos statutu, taip pat įstatymo 3 straipsnį papildant nauja dalimi nustatant, kad š iame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 2.
saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymai: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nesant neišvengiamo pavojaus Tarnybos
pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius , asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius ir surišimo priemones ) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad šie asmenys neįgalieji;
2) prieš asmenis, jei Tarnybos pareigūnui yra žinoma, kad jie turi turinčius neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Tarnybos pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.“
komitetas, 2016-04-134 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamos nustatytas funkcijas, prireikus, tiek prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tiek prieš kitus asmenis specialiąsias priemones taip pat naudoja Specialiųjų tyrimų tarnybos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai ir siekiant, kad būtų vienodi valstybės institucijų prievartos naudojimo teisiniai pagrindai, tiek vertinant galimą pasitelkti specialiųjų priemonių spektrą, tiek jų parametrus, taip pat atsakomybę, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina specialiųjų priemonių specifikacijas ir panaudojimo tvarką atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
veikdami skirtingų institucijų pareigūnai turi skirtingus įgaliojimus ir jiems taikoma skirtinga atsakomybė.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 ir 13 dalis ir jas išdėstyti taip:
„12. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai
parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
„13. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir
panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė vidaus reikalų ministras .“
komitetas, 2016-04-136 Argumentai: Siekiant, kad būtų lygiaverčiai pareigūnų parengimo ir tikrinimo reikalavimai dėl specialaus parengimo veikti situacijose, kurios susijusios su šaunamojo ginklų ir sprogmenų panaudojimu, taip pat būtų užtikrinti aukšti žalos kitiems (nesusijusiems) asmenims vengimo standartai naudojant šaunamuosius ginklus ar sprogmenis, siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė nustato pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką pakeičiant projekto5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. Tarnybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Vyriausybė .“
: pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4064(2) ir komiteto išvadoms . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9.
: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas