Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO proceso KODEKSO 3 STRAIPSNIo pakeitimo ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu:
„10) asmeniui, kurį atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatytais pagrindais.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto Nr.4059(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO proceso KODEKSO 3 STRAIPSNIo pakeitimo ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) asmeniui, kurį atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016-03-07 Nr. XIIP-4059 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra perteklinės, jeigu bus priimtas projektas Nr. XIIP-4058. Galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Projektu Nr. XIIP-4058 siūloma baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“. 2. Išbrauktinas projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės žodis „nauju“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8
5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp‑4059 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4059 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2020-06-17 Nr. XIIP-4059(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad jeigu būtų pritarta Teisės departamento išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4041(2) 9 pastabai, tuomet kartu netektų prasmės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Komiteto 2016-10-12 posėdyje taip pat dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
perteklinės, jeigu bus priimtas projektas Nr. XIIP-4058. Galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIP-4058 siūloma Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pakeitimų esmės žodis „nauju“. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-221 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4059 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4059 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Pritarti
2016-08-171
baudžiamojo kodekso V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja, kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 32¹ straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas. Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka). Pritarti
2016-08-171 2.3.
Kompleksiškai įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą galimą probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 39¹ straipsniai) neveiksmingos ir
(ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Pritarti
2016-08-171
baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 32¹ straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 32¹ straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai siūlomos gerokai didesnės apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Pritarti
2016-08-171
nesuderintas su Įstatymo projekte nurodytais analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų. Pirma, Kodekso projekto 32¹ straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas – „turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“ – neatsispindi nei Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje, nei pačioje Kodekso projekto 32¹ straipsnio dispozicijoje.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas teisėsaugos institucijų informavimas (arba vien tik asmens sutikimas teikti tokią informaciją) tik apie organizuotų grupių „tapatybę, pobūdį, struktūrą, buvimo vietą ar veiklą“ vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu atsisakymo nuo baudžiamojo persekiojimo pagrindu (ypač lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹straipsnyje nurodytais reikalavimais). Antra, Įstatymo projekto 26 straipsnio
atsisakyti persekioti baudžiamąja tvarka, o Kodekso projekto 32¹ straipsnis analogišku atveju palieka teismui diskrecijos teisę („gali būti atsisakoma“). Trečia, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad
„atsisakyti <...> asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už
galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą“, tačiau šie apribojimai nenumatyti Kodekso projekto 32¹ straipsnyje, be to, Kodekso projekto 32¹straipsnio 2 dalyje nurodyta Įstatymo projekte nenustatyta tyčinio nužudymo išimtis. Ketvirta, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalies sąlyga, kuriai esant atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka netaikomas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, nenumatyta Įstatymo projekte.
Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje) iš Kodekso projekto 32¹ straipsnio taikymo srities asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybė (ar pareiga) Kodekso projekto 32¹straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Pritarti
2016-08-171 2.6.
Reikėtų pažymėti, kad net nuodugni Kodekso projekto 32¹straipsnio 1 dalies itin sudėtingos konstrukcijos šios normos taikymo pagrindo – „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio
priemonių“ – analizė neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 32¹straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. Pritarti
2016-08-171
straipsnyje vartojama daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių – „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“, „atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos teiginius įrodyti ir
(ar) jais remtis. Pritarti 6.
pasiūlymai: nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4059. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai Arvydas Anušauskas, Darius Petrošius. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
žmogaus teisių komitetas
2016 m. spalio 19 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėjas Mindaugas Girdauskas, Lietuvos Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas Skirmantas Mikelionis, Lietuvos advokatūros baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Valdemaras Bužinskas, Rolandas Tilindis, Giedrius Danėlius, Lietuvos advokatūros atstovė Renata Tamašauskienė. :
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Nr. XIIP-4058.
XIIP-4058. Galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Projektu Nr. XIIP-4058 siūloma baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“. Svarstyti pagrindiniame komitete
pakeitimų esmės žodis „nauju“. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4059 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4059 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
nuostatas siūlomas BK 32¹ straipsnis yra įtrauktas į BK V skyrių Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūlomas BPK 3 straipsnio papildymas nauju 10 punktu yra pertekliniai. Jei, suderinus BK 39¹ ir 32¹straipsnių nuostatas, būtų nuspręsta asmens aktyvų bendradarbiavimą su teisėsauga laikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu, BPK pakeitimai taip pat nebūtų būtini (BPK 214 straipsnio 2 dalis, 235 straipsnis,
pagrindiniame komitete
2016
Manytume, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-4059 siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio pakeitimas yra perteklinis. Pagal BPK 3 straipsnio 9 punktą, baudžiamasis procesas yra negalimas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Jei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) bus papildytas 32¹ straipsniu, kaip siūloma įstatymo projektu Nr. XIIP-4058, tai atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, taps viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Svarstyti pagrindiniame komitete
departamentas prie VRM 2016
Siūlytume svarstyti ar Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4059 nuostatos nebus perteklinės priėmus Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-4058, nes pastaruoju pakeitimu būtų papildytas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašas (Baudžiamojo kodekso V skyrius), o dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 9 punkte ir yra nuoroda į minėtą skyrių - „jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4058 (toliau – Kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4059 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Svarstyti pagrindiniame komitete
baudžiamojo kodekso V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje
„Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja,
kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 32¹ straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas. Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka). Svarstyti pagrindiniame komitete 2.3.
Kompleksiškai įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą galimą probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 39¹ straipsniai) neveiksmingos ir (ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Svarstyti pagrindiniame komitete
baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 32¹ straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 32¹ straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai siūlomos gerokai didesnės apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Svarstyti pagrindiniame komitete
nesuderintas su Įstatymo projekte nurodytais analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų. Pirma, Kodekso projekto 32¹ straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas – „turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“ – neatsispindi nei Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje, nei pačioje Kodekso projekto 32¹ straipsnio dispozicijoje.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas teisėsaugos institucijų informavimas (arba vien tik asmens sutikimas teikti tokią informaciją) tik apie organizuotų grupių „tapatybę, pobūdį, struktūrą, buvimo vietą ar veiklą“ vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu atsisakymo nuo baudžiamojo persekiojimo pagrindu (ypač lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹straipsnyje nurodytais reikalavimais). Antra, Įstatymo projekto 26 straipsnio
atsisakyti persekioti baudžiamąja tvarka, o Kodekso projekto 32¹ straipsnis analogišku atveju palieka teismui diskrecijos teisę („gali būti atsisakoma“). Trečia, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad
„atsisakyti <...> asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už
galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą“, tačiau šie apribojimai nenumatyti Kodekso projekto 32¹ straipsnyje, be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta Įstatymo projekte nenustatyta tyčinio nužudymo išimtis. Ketvirta, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalies sąlyga, kuriai esant atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka netaikomas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, nenumatyta Įstatymo projekte.
Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje) iš Kodekso projekto 32¹ straipsnio taikymo srities asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybė (ar pareiga) Kodekso projekto 32¹ straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Svarstyti pagrindiniame komitete
nuodugni Kodekso projekto 32¹ straipsnio 1 dalies itin sudėtingos konstrukcijos šios normos taikymo pagrindo – „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų priemonių“ – analizė neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos kriminalinės bausmės paskirties elementų.
Nė vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. Svarstyti pagrindiniame komitete
straipsnyje vartojama daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių – „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“, „atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos teiginius įrodyti ir
(ar) jais remtis. Svarstyti pagrindiniame komitete 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4059. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
DĖL
2020-06-10
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis specialistas Simonas Mikšys, Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto nuostatos yra perteklinės, jeigu bus priimtas projektas Nr. XIIP-4058.
XIIP-4058. Galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 (dabar – 7) punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Projektu Nr. XIIP-4058 siūloma baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“. Pritarti iš dalies Nuostata būtų perteklinė ir nederanti su BK sistema, tačiau minėtas BK 32¹straipsnis ir pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4058, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atmetamas. NSGK-papildomas komitetas- pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
NSGK-pritarti. ŽTK-pritarti. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-03-22 * * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4059 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti NSGK- papildomas komitetas -pritarti. ŽTK- papildomas komitetas -atsižvelgti. 4. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2020-06-012 Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą, derinant ją su pagrindiniu įstatymu, nes autorių pasiūlyta data jau praėjo. Pritarti Lydimųjų įstatymų įsigaliojimo data suderinta su Civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas, 2016-05-061 Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4059 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
straipsnis yra įtrauktas į BK V skyrių Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 (dabar – 7) punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūlomas BPK 3 straipsnio papildymas nauju 10 punktu yra pertekliniai. Jei, suderinus BK 39¹ ir 32¹straipsnių nuostatas, būtų nuspręsta asmens aktyvų bendradarbiavimą su teisėsauga laikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu, BPK pakeitimai taip pat nebūtų būtini (BPK 214 straipsnio 2 dalis, 235 straipsnis, 303 straipsnio 4 dalis). Pritarti Nuostata būtų perteklinė ir nederanti su BK sistema, tačiau minėtas BK 32¹straipsnis ir pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4058, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atmetamas. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 2. Generalinė prokuratūra,
siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio pakeitimas yra perteklinis.
Pagal BPK 3 straipsnio 9 punktą, baudžiamasis procesas yra negalimas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Jei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) bus papildytas 32¹ straipsniu, kaip siūloma įstatymo projektu Nr. XIIP-4058, tai atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, taps viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Pritarti Nuostata būtų perteklinė ir nederanti su BK sistema, tačiau minėtas BK 32¹straipsnis ir pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4058, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atmetamas. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Generalinė prokuratūra,
Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymų projektų Nr. XIIP-4041 – XIIP 4059 juridine technika. Atsižvelgti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
įstatymo projekto XIIP-4059 nuostatos nebus perteklinės priėmus Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4058, nes pastaruoju pakeitimu būtų papildytas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašas (Baudžiamojo kodekso V skyrius), o dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 9 punkte ir yra nuoroda į minėtą skyrių ‑ „jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“.
Pritarti Nuostata būtų perteklinė ir nederanti su BK sistema, tačiau minėtas BK 32¹straipsnis ir pakeitimo įstatymo projektas XIIP-4058, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atmetamas. ŽTK- papildomas komitetas - pritarti. 5. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymo projektų juridine technika
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2016-08-17 *
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:<...>. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr.
užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto (patobulinto –Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo projektas – pastaba mūsų) Nr. XIIP-4041 ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIIP-4042–XIIP-4059“ pateikė bendrą išvadą dėl viso įstatymų paketo. Išvadoje pastabos ir pasiūlymai pateikti tik dėl keturių įstatymų projektų: XIIP-4041, XIIP-4049, XIIP-4058, XIIP-4059. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4058 (toliau – Kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4059 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Pritarti iš dalies Atsisakyta BK pakeitimo (XIIP-4058), kaip perteklinio, be to, prieštaraujančio tarpusavyje su šiuo projektu, nes ta pati teisinė aplinkybė negali būti ir baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kadangi jie abu yra skirtingų teisinių prigimčių. NSGK- papildomas komitetas -pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.2.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja, kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 32¹ straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas. Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka). Pritarti Atsisakyta BK pakeitimo ir projektas XIIP-4058 atmetamas. V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje
„Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja,
kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių.
Be to, turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas, gali pažeisti nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą ir kitus interesus. NSGK- papildomas komitetas -pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171
probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 39¹ straipsniai) neveiksmingos ir (ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir
(ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Pritarti Siūlytina taisyti BK galiojančias normas (BK 39¹ str.). NSGK- papildomas komitetas -pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.4.
Kodekso projektas baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 32¹ straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 32¹ straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai siūlomos gerokai didesnės apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Pritarti Tarp Baudžiamojo kodekso naujo 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio iškils konkurencija, neatribojimas, dubliavimas ir praktinio taikymo problemos, todėl BK pakeitimo atsisakoma, projektas XIIP-4058 atmetamas. NSGK- papildomas komitetas -pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.5.
Kodekso projektas nesuderintas su Įstatymo projekte nurodytais analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų. Pirma, Kodekso projekto 32¹ straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas
Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto
srities asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybė (ar pareiga) Kodekso projekto 32¹ straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Pritarti Pagrindiniame ONPĮ įrašytos išimtys – negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamojo persekiojimo už padarytą nužudymą ir kitus labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamos grupės organizatoriams. Siūlomo BK pakeitimo atsisakoma, projektas XIIP-4058 atmetamas. NSGK-pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.6.
Reikėtų pažymėti, kad net nuodugni Kodekso projekto 32¹ straipsnio
baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies
neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos kriminalinės bausmės paskirties elementų. Nė vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. Pritarti Siūlomo BK pakeitimo atsisakoma, projektas XIIP-4058 atmetamas. NSGK-pritarti. ŽTK-papildomas komitetas-svarstyti pagrindiniame komitete. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.7.
Kodekso projekto 32¹ straipsnyje vartojama daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių –
„reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“,
„atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos
teiginius įrodyti ir (ar) jais remtis. Pritarti iš dalies Klausymų metu pritarta 1 straipsnio
apimtų BK 25 str. 4 d. nurodyto nusikalstamo susivienijimo požymius ir dalį BK 25 str. 3 d. nurodytos organizuotos grupės požymių, įtraukiant kriterijus, t. y. organizuotos nusikalstamos grupės veikimą tam tikrą laiką, ne mažiau kaip 3 asmenis (pagal JT 2000 m. gruodžio 13 d. Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą). Tokiu būdu siaurinamas asmenų, kuriems būtų taikomas Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas, ratas, orientuojantis į organizuotas nusikalstamas struktūras, o ne į spontaniškai susiformavusias bendrininkų grupes pavienėms nusikalstamoms veikoms daryti. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių Įstatymo sąvokų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4059. Nepritarti Pritarti išvadai ir patobulintam projektui XIIP-4059(2). 2. Žmogaus teisių komitetas, 2016-11-03 * 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4059. Pritarti Teikiamas patobulintas projektas XIIP-4059(2). 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-4059(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-4059(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė