Projekto lyginamasis variantas
administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo
1 straipsnis. 512 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„512 straipsnis. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatyme
numatytos prevencinių poveikio organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas“
ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikytos prevencinio poveikio organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės –oficialaus perspėjimas – nevykdymas“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto
lyginamasis variantas
administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 512 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„512 straipsnis. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo prevencijos
įstatyme numatytų prevencinių poveikio priemonių numatytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas
organizuoto nusikalstamumo užkardymo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikytos prevencinio poveikio organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės – oficialaus perspėjimo – nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms piliečių teisėms – vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jis daro tiesioginę ir netiesioginę žalą valstybės ir visuomenės saugumui, žmogaus sveikatai, gerovei, ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo geografinį išplitimą. 2013 m. Europolo duomenimis, ES veikia apie 3600 organizuotų nusikalstamų grupių (toliau – ONG). 2013 m. Europolo atliktame ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime (SOCTA 2013) pažymima, kad organizuotas nusikalstamumas yra iš esmės paveiktas globalizacijos procesų: daugėja ONG, kurios nėra susietos su konkrečia pilietybe ar tautybe, o ir nusikalstamos veikos nebegali būti lengvai siejamos tik su tam tikru regionu. ONG veikla tampa vis sudėtingesnė ir įvairesnė. ONG naudojasi moderniomis technologijomis, finansų ir teisės sričių profesionalų paslaugomis, tiek vykdydamos nusikalstamas veiklas, tiek ir siekdamos išvengti baudžiamojo persekiojimo ir apsaugoti savo turtą. Kova su organizuotu nusikalstamumu vyksta visame pasaulyje ir turi įtakos daugeliui ES veiklos ir politikos sričių. Organizuoto nusikalstamumo problemai spręsti nepaprastai svarbus nacionalinis bei tarpvalstybinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas. Atsižvelgiant į ribotus teisėsaugos institucijų išteklius, svarbu sutarti dėl bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų, siekiant turimus pajėgumus nukreipti didelę žalą darantiems organizuotiems nusikaltimams.
Organizuotas nusikalstamumas, jei su juo kovojama neveiksmingai, gali griauti gyventojų pasitikėjimą valdžios ir finansų įstaigomis. Privaloma imtis ne tik atsakomųjų, bet ir aktyvių veiksmų siekiant efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, šias veikas užkardyti ir tirti, taip pat užtikrinti piliečių saugumą, garantuoti jų laisves. Būtina laiku identifikuoti organizuoto nusikalstamumo keliamas rizikas ir savalaikiai organizuoti efektyvų atsaką ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu dažniausiai lemia tai, kaip efektyviai atskleidžiamos ir tiriamos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimu, pinigų plovimu ir pan. Neribojamos geografinių ribų ONG naudojasi ne tik naujausiomis ryšių technologijomis, formuodamos tarptautines partnerystes itin pelningoms neteisėtoms veikloms vykdyti, bet naudojasi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, plėtodamos naujus maršrutus ir taip sudarydamos palankesnes sąlygas prekybai žmonėmis, narkotikais, ginklais ir kt. neteisėtomis prekėmis. Siekiant sumažinti vis didėjančio organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą, nebeužtenka vien tradicinės baudžiamosios teisės priemonių, o būtina ieškoti įvairesnių papildomų taktinių sprendimų, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų, siekiant užkirsti kelią organizuotą nusikalstamą veiklą vykdantiems asmenims toliau dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir gauti iš jos naudos. Verslumas tampa vienu pagrindinių organizuoto nusikalstamumo bruožų.
ONG, vykdydamos sunkius ir (ar) labai sunkius nusikaltimus, siekia kuo didesnio pelno, todėl viena iš veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių yra tokių nusikaltimų paskatos – neteisėtai gauto turto – nustatymas ir konfiskavimas, taip užkertant kelią ONG veiklos tęstinumui ir stiprinimui bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimui. Tokios priemonės yra akcentuojamos ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 12, 14 straipsniuose. Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ organizuotas nusikalstamumas išskiriamas kaip vienas iš aktualiausių šiandienos iššūkių bei saugumo grėsmių. Šioje programoje išskirti (identifikuoti) pagrindiniai Lietuvos ONG bruožai: lyderystė Baltijos jūros valstybių regione, tarpininkavimas tarp Rusijos Federacijos ir ES valstybių narių ONG, tarptautinis mobilumas, naudojimasis pažangiausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, disponavimas dideliais finansiniais ištekliais, didelė korupcinė įtaka. Pagrindinės jų veiklos sritys: neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda, sukčiavimas, didelės vertės turto vagystės. Minėtoje Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje akcentuojama organizuoto nusikalstamumo problemų sprendimo tiek nacionalinio, tiek tarpvalstybinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, bendrų kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo prioritetų (siekiant turimus pajėgumus nukreipti didžiausią žalą darančių sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų prevencijai ir tyrimui), svarba.
Be to, siekiant įgyvendinti vieną iš programos tikslų (antrąjį) – „sukurti aplinką, nepalankią organizuotam nusikalstamumui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams vykdyti, ir mažinti sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų žalą visuomenei“, numatoma stiprinti teisėsaugos institucijų atsaką sunkių ir labai sunkių, taip pat ONG daromų nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems bendrininkams; užkirsti kelią nusikalstamu būdu gautam turtui legalizuoti ir investuoti į neteisėtą veiklą; apsaugoti valstybės ūkį nuo ONG įsiskverbimo ir kt. Rengiamu įstatymo projektu siekiama veiksmingesnio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo bei glaudesnės šio įstatymo nuostatų sąveikos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis. Dabartinė Įstatymo redakcija neatitinka laikmečio realijų ir negali veikti vien tik pagal siaurą organizuoto nusikalstamumo užkardymo schemą, o turi apimti visas sritis, kuriose gali būti sąsajos su organizuotu nusikalstamumu.
Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 31 straipsnyje nustatyta, kad valstybės
„<...> laikydamosi pagrindinių savo vidaus teisės principų, siekia
sumažinti esamas ar būsimas galimybes organizuotoms nusikalstamoms grupėms dalyvauti teisėtose rinkose, naudojant nusikalstamu būdu įgytas pajamas, priimdamos atitinkamus įstatymus, administracines ar kitas priemones.“ Įstatymas turi susisieti su kitais teisės aktais ir nustatyti aiškias taikymo procedūras bei sąvokas, todėl turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į praktines galiojančių kitų teisės aktų nuostatas. Tai įgalintų sustiprinti organizuoto nusikalstamumo, kuris suvokiamas kaip skirtingų reiškinių sąsaja, išskiriant tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą derinį, kontrolę. Todėl projektu siūloma iš esmės keisti galiojančio Įstatymo nuostatas, įtvirtinti (apibrėžti) organizuoto nusikalstamumo, ONG sąvokas, susieti šį Įstatymą su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o Įstatymo pavadinimą keisti į „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas”.
Dabartinis teisinis reglamentavimas nėra tinkamas, todėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama patobulinti galiojančio Įstatymo nuostatas, užtikrinti realų ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo kontrolės teisinį reguliavimą, teisinėmis priemonėmis sukurti tinkamą ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą, įtvirtinti konkrečias prevencinių kontrolės priemonių rūšis, detaliau ir aiškiau reglamentuoti organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių padalinių teises ir pareigas, taip sukuriant sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tikimasi, kad priėmus naują Įstatymo redakciją bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, laiku užkertami ONG rengiami nusikaltimai, naujų grupuočių formavimasis, o taip pat prisidės prie Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje numatyto tikslo įgyvendinimo. Dabarties bei ateities iššūkiai skatina ieškoti naujų aktyvių, veiksmingų, rezultatyvių ir principingų kovos su organizuotu nusikalstamumu kovos priemonių ir būdų. Būtina keistis ir perimti gerąją užsienio šalių praktiką (užsienio valstybių pažangiausias priemones) kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ES Tarybos parengtame ES valstybių narių papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo metodų ir veiksmų geros praktikos pavyzdžių rinkinyje (10899/11, 2011 m. gegužės 30 d.) pateikiami geriausi užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Italijos, Švedijos ir kt.) praktikos pavyzdžiai kovoje su organizuotu nusikalstamumu.
Siekiant susilpninti ON verslo infrastruktūrą leidinyje akcentuojama didesnė prevencinių ir administracinių priemonių įvairovė – šalia tradicinio baudžiamojo metodo akcentuojama papildomų organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių bei veiksmų svarba. Valstybės narės raginamos aktyvinti policijos ir teismų darbą siekiant spręsti nusikalstamumo problemas. Stokholmo programoje tvirtinama, kad „geriausias nusikalstamumo lygio mažinimo būdas – imtis veiksmingų prevencinių priemonių, [...] vadovaujantis daugiafunkciniu požiūriu, kuris, be kita ko, apima administracinių priemonių taikymą ir administracinių institucijų bendradarbiavimo skatinimą“. Prevencinis teisėsaugos institucijų darbas tiesiogiai prisideda prie visuomenės pagrindinių poreikių tenkinimo, taip užtikrinant vieną iš svarbiausių žmogaus teisių ir gyvenimo poreikių – būti ir jaustis saugiam. Visuotinis žinojimas, kad teisėsaugos institucijos turi efektyvių teisinių įrankių kovai su organizuotu nusikalstamumu, tikėtina sustiprins nusikalstamumo prevencijos poveikį, nes organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai iš naujo turės įvertinti padidėjusią riziką užsitraukti atsakomybę dėl savo neteisėtos veiklos. Kaip viena iš gerųjų kovos su organizuotu nusikalstamumu pavyzdžių, išskiriama Italija, kuri yra įdiegusi prevencinio pobūdžio nebaudžiamąją sistemą, kuri visiškai nepriklauso nuo baudžiamosios.
Individualios prevencinės priemonės (judėjimo ir apsigyvenimo laisvės apribojimas, pvz., speciali viešojo saugumo priežiūra, draudimas arba įpareigojimas neišvykti iš tam tikros savivaldybės teritorijos, turto areštas ir konfiskavimas) taikomos asmenims, kurie laikomi socialiai pavojingais, nepaisant, ar jie dalyvauja vykdant nusikaltimus. Paminėtina, kad Italijos prevencinių priemonių sistema laikoma iš esmės atitinkančia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintus principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-431 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus ir skyrimo tvarką. Įstatyme nėra apibrėžtos nei organizuoto nusikalstamumo, nei ONG sąvokos, nereglamentuotos organizuoto nusikalstamumo užkardymą įgyvendinančių padalinių teisės ir pareigos, nesukurtas koordinavimo mechanizmas. Praktikoje susiduriama ir su teisinio reguliavimo spragomis, pvz. ikiteisminio tyrimo bylą dėl ONG narių perdavus į teismą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kriminalinės žvalgybos ir proceso veiksmai ONG narių atžvilgiu dėl tų pačių veikų nebegali būti atliekami ir nėra galimybės prevenciškai užtikrinti, kad tokie asmenys toliau nevykdytų nusikalstamos veiklos.
Įstatymo nuostatos nesusietos su Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl dažnai iškyla praktinės Įstatymo taikymo problemos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu nustatoma organizuoto nusikalstamumo kontrolės paskirtis, pagrindinės sąvokos bei principai, organizuoto nusikalstamumo kontrolės institucijos, jų teisės ir pareigos organizuoto nusikalstamumo kontrolės srityje, organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės, tikslai ir uždaviniai, taikymo pagrindai. Nors Projekte išlieka tos pačios dvi organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės (oficialus perspėjimas ir teismo įpareigojimai), tačiau praplečiamos jų rūšys, keičiama jų skyrimo ir apskundimo tvarka. Projektu siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų (BSI); įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti turto areštą; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą. Projektu siekiama kaip išskirtinę prevencinę priemonę įtvirtinti didesnės kaip 15 000 eurų vertės nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimą. Tokiu atveju asmuo nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, o jo reikalaujama tik pagrįsti turto įsigijimo ir (ar) gautų pajamų teisėtumą.
Sprendimas dėl nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo gali būti priimamas, kuomet asmuo neįvykdo teismo įpareigojimo deklaruoti turtą ir (ar) pajamas arba nors ir įvykdo įpareigojimą deklaruoti, tokia deklaracija nepagrindžia nuosavybės, patikėjimo ar kitokio pobūdžio teise valdomo, naudojamo, disponuojamo turto ir (ar) pajamų įgijimo teisėtu būdu. Atsižvelgiant į tai kad turto konfiskavimas ne tik šalina motyvaciją daryti tokius nusikaltimus, bet ir atima galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą bei vykdyti naujas nusikalstamas veikas, nemažai ES valstybių (tokios kaip Airija, Italija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Anglija, Slovakija) kaip prevencinę priemonę šalies įstatymuose jau yra įteisinusios civilinę konfiskaciją t. y. procesą, kai turtas konfiskuojamas pagal atskirą, nuo baudžiamojo proceso nepriklausomą procedūrą, kuri yra civilinės teisinės prigimties (kai asmuo iš kurio konfiskuojamas turtas nėra pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, o iš jo paimtas turtas – nėra kriminalinė bausmė). Turto konfiskavimo taikymo procesas, skirtingai nuo baudžiamojo proceso, yra prevencinė priemonė, skirta užkirsti kelią neteisėtai panaudoti konfiskuojamą turtą, kuris taikytinas remiantis įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – užkirsti kelią neteisėtam turto, kurio teisėta kilmė neįrodyta, panaudojimui visuomenei pavojingu būdu.
Pažymėtina, kad net Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, yra pabrėžęs, kad žemesnio neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumo, nei būtinas įrodyti nusikaltimą ir kartu konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymas prevenciniais tikslais kovojant su svarbiausiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais) atitinka šio tikslo svarbą ir neprieštarauja proporcingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo tikslų yra pelnas, turtas, todėl Projekte numatyta viena iš kontrolės priemonių – turto areštas, kuri yra šiuolaikinė priemonė, veiksmingai taikoma ir kitose ES šalyse. Pažymėtina, kad Projekte įtvirtintas turto areštas suprantamas ne kaip galutinis de facto turto praradimas ar netekimas, o tik de jure – laikinas priverstinis uždraudimas asmeniui visiškai ar iš dalies valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Be to, teismo sprendimas areštuoti turtą nereiškia, kad areštuotas turtas bus konfiskuojamas. Sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės, todėl Projekte siūlomas naujas teisinis institutas, galiosiantis tik šio įstatymo rėmuose – atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Šis naujas teisinis institutas iš esmės yra įtvirtintas ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 26 straipsnyje, numatančiame įvairias priemones, skatinančias asmenis bendradarbiauti su teisėsauga.
Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekviena valstybė, vadovaudamasi savo „<...> vidaus teisės principais, apsvarsto klausimą dėl galimybės suteikti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo asmeniui <...>“. Tokio instituto įtvirtinimas specialiame teisės akte – Projekte, ne tik nubrėš asmens ir teisėsaugos bendradarbiavimo ribas, įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis. ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai, dažnai kai kurie nusikaltimai nėra žinomi (ne dėl latentiškumo) ir nėra sietini su konkrečia ONG, todėl manytina, kad Projekte numatyta valstybės garantuojama išlyga – atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti, demaskuoti nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu mastu veikiančias ONG ir jas išskaidyti, pažaboti išsikerojusią ONG veiklą. Šis naujas teisinis institutas leis tinkamai sureglamentuoti teisėsaugos institucijos ir asmens, sutinkančio bendradarbiauti su teisėsauga, konfidencialumą (skirtingai nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), paties bendradarbiavimo proceso slaptumo išsaugojimą, todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją. Pagal teisių ir pareigų vienovės principą teisių įgijimas yra neatsiejamas nuo pareigų įgijimo.
Šio atveju, valstybė ir LR Konstitucija aiškiai nubrėžia ribas – laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nepažeisti ir nesiekti, nesudaryti ateities sąlygų pažeisti kitų asmenų prigimtinių teisių ir laisvių. Todėl bet kokia teisė į privatumą gali būti ribojama, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Projekte numatytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių – teismo įpareigojimų jautrumą, konstitucingumą asmens teisių ir laisvių apribojimo kontekste, bei siekiant užtikrinti asmens teisių ir laisvių apsaugą, sprendimą skirti arba neskirti teismo įpareigojimą (-us) priima teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Be to, Projekte numatyta galimybė teisme sprendžiant teismo įpareigojimų skyrimo klausimą, taip pat nagrinėjant skundą dėl paskirto teismo įpareigojimo, dalyvauti asmens (kuriam siūloma paskirti ar kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai) advokatui (atstovui). Projekte taip pat numatyta, kad tokio asmens advokatas (atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą skirti teismo įpareigojimą (-us) ar teismo sprendimą konfiskuoti nepagrįstą turtą ir (ar) pajamas. Taigi, organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių skyrimo tikslingumas ir proporcingumas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždaviniams yra išimtinai teismo prerogatyva. Teismas spręsdamas klausimą dėl konkrečios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės skyrimo asmeniui, nagrinės ne tik teikimo pagrįstumą, bet ir teikimo teisinį pagrindą, kuris siejamas ne tik su Projekto uždaviniais, bet ir su Projekto 7 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo pagrindais.
Visais atvejais teikime teismui bus nurodoma faktinė medžiaga ar įstatymų nustatyta tvarka gauti patikrinti duomenys, pagrindžiantys konkrečios priemonės skyrimo tikslingumą. Priėmus įstatymą stiprės nusikalstamų veikų prevencija, augs pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, gerės viešojo saugumo būklės vertinimas, didės savo gyvenamojoje vietoje saugiai besijaučiančių, gerai kriminogeninę situaciją vertinančių ir manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka maža, gyventojų skaičius. Analizuojant viešojo saugumo situacijos ir policijos veiklos vertinimo sąsajas, galima teigti, kad gyventojai, kurie pasitiki policija ir kitomis teisėsaugos institucijomis, jaučiasi saugesni. Visuotinis žinojimas apie kovos su organizuotu nusikalstamumu stiprinimą, galimybių nebaudžiamai įvykdyti nusikalstamas veikas mažinimas, sugriežtintų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymas, ne tik didins pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, bet ir galimai atgrasys asmenis užsiimti pavojingomis nusikalstamomis veiklomis t. y turės tiesioginės teigiamos įtakos kriminogeninės situacijos gerinimui. Numatomi šie teigiami rezultatai:
1) detaliau, aiškiau, atsižvelgiant į šiandienos realijas ir susiklosčiusią gerąją praktiką, reglamentuota organizuoto nusikalstamumo kontrolė, reglamentuotas jos koordinavimo mechanizmas;
2) užtikrinta pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga, tuo pačiu sukuriant sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai, leis sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su organizuotu nusikalstamumu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Projektą, reikės pakeisti:
Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Baudžiamojo proceso kodeksą. Aviacijos įstatymą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Administracinių nusižengimų kodeksą. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Pluoštinių kanapių įstatymą. Korupcijos prevencijos įstatymą. Asmens ir turto saugos įstatymą. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą. Radiacinės saugos įstatymą. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir gražinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.
1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr.1V-100 redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti Projekto 20 straipsnyje minimą Turto ir (ar) pajamų deklaravimo ir pagrindimo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. patvirtins Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„organizuotas nusikalstamumas“, „organizuota nusikalstama grupė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp‑4057 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4057 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-03-07 Nr. XIIP-4057 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
minimas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas, o 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – nevykdymas. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijos žodis „perspėjimas“ keistinas žodžiu „perspėjimo“. 3. Nors projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje teigiama, kad bus dėstoma visa keičiama kodekso 512 straipsnio 1 dalis, nėra išdėstyta jos sankcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8
5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 512
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2016 m. spalio 19 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėjas Mindaugas Girdauskas, Lietuvos Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas Skirmantas Mikelionis, Lietuvos advokatūros baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Valdemaras Bužinskas, Rolandas Tilindis, Giedrius Danėlius, Lietuvos advokatūros atstovė Renata Tamašauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 512 straipsnio pavadinime minimas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas, o 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – nevykdymas. Pritarti
2016
dalies dispozicijos žodis „perspėjimas“ keistinas žodžiu „perspėjimo“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
bus dėstoma visa keičiama kodekso 512 straipsnio 1 dalis, nėra išdėstyta jos sankcija. Atsižvelgti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4057 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus. Pritarti Pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto Nr.
pasiūlymai: pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4057 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Komiteto 2016-10-12 posėdyje taip pat dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo kodekso 512 straipsnio pavadinime minimas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas, o 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – nevykdymas. Pritarti12
dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijos žodis
„perspėjimas“ keistinas žodžiu „perspėjimo“. Pritarti
12 3.
12
dalies pakeitimų esmėje teigiama, kad bus dėstoma visa keičiama kodekso 512 straipsnio 1 dalis, nėra išdėstyta jos sankcija. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4057 Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIIP-4042–XIIP-4059“ pateikė bendrą išvadą dėl viso įstatymų paketo. Išvadoje pastabos ir pasiūlymai pateikti tik dėl 3 įstatymo projektų: XIIP-4041, XIIP-4049, XIIP-4058, XIIP-4059. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4057. 6.2. Pasiūlymai: tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai Arvydas Anušauskas, Darius Petrošius. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
minimas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės – oficialaus perspėjimo – pažeidimas, o 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos kodekso 512 straipsnio 1 dalies dispozicijoje – nevykdymas. Nepritarti Taip yra galiojančioje redakcijoje ir ta vieta projektu nekeičiama. Kodekse yra tokių straipsnių, kuriuose pavadinimas yra platesnis, kaip pvz.
„pažeidimas“ tačiau dispozicijoje yra plačiau
atskleidžiamas pažeidimo turinys (nevykdymas, pavėluotas vykdymas ar pan.)
2
dispozicijos žodis „perspėjimas“ keistinas žodžiu „perspėjimo“. Pritarti
2
dėstoma visa keičiama kodekso 512 straipsnio 1 dalis, nėra išdėstyta jos sankcija. Pritarti Kadangi ANK 512 str. turi tik dvi dalis, o projektu keičiama didesnė straipsnio dalis: pavadinimas ir pirmoji dalis, siūlytina išdėstyti visą straipsnį. 4. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė2 Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyta data yra jau praėjusi, todėl reikėtų ją koreguoti arba išviso atsisakyti šio straipsnio. Šio įstatymo projekto, kaip lydimojo įsigaliojimas turėtų sutapti su viso įstatymų projektų paketo įsigaliojimo data. Pritarti Įstatymų projektų pakete nustatoma vienoda įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 nutarimas Nr. 840 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: <iš esmės pastabos skirtos ne šiam, o kitiems įstatymų projektų pakete esantiems įstatymų projektams>
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-10-19 *
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4057. 6.2. Pasiūlymai: tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
2016-10-19 * pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 512 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4057 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 11; prieš – nėra; susilaikė - nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė