Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas, taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais, geležinkelių infrastruktūra, pajamas, gautas už jūrų uostų žemės nuomą, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas), valdytojas naudoja pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei ir (arba) patvirtintas programas šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams vykdyti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 (toliau – TPVĮ) 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus Valstybės kontrolės 2015 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas išvadas ir pasiūlymus dėl pajamų ir išlaidų sąmatos, naudojant lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, tvirtinimo tikslingumo. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą siekiant panaudoti lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė Susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – GTK) įtvirtinta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o šios infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ padalinys.
GTK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, t. y. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gauna pajamų iš geležinkelio įmonių (vežėjų) už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Pagal TVPĮ 15 straipsnio 2 dalį lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas, taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais, geležinkelių infrastruktūra, pajamas, gautas už jūrų uostų žemės nuomą, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas), valdytojas naudoja pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas programas šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams vykdyti. Taigi, lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ gali naudoti pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros savininko teises įgyvendinančios institucijos, kuria vadovaujantis TVPĮ 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. gruodžio 12 d. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre sutartimi Nr. 5-40/SK-354 (su vėlesniais pakeitimais) yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą ir patvirtintas programas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis GTK 4¹ straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio
91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3-3 ,,Dėl Geležinkelių transporto veiklų apskaitos ir ataskaitų rinkinio rengimo reikalavimų patvirtinimo ir šio rinkinio skelbimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinti Geležinkelių transporto veiklų apskaitos ir ataskaitų rinkinio rengimo reikalavimai ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai) įpareigoti savo interneto svetainėse viešai skelbti metinį geležinkelių transporto veiklų ataskaitų rinkinį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo – akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ surinktų lėšų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra panaudojimo tikslinė kontrolė TVPĮ nustatytiems tikslams pasiekti nuo 2002 m. yra užtikrinama ne tvirtinant pajamų ir išlaidų sąmatą, bet kitomis priemonėmis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“, įgyvendindama akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ savininko teise ir pareigas, tvirtina akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ strateginį veiklos planą ir kontroliuoja jame nurodytų rodiklių įgyvendinimą, analizuoja akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ finansinius rodiklius. Be to, akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ pagal Įsakymą atskirai apskaito viešosios geležinkelių infrastruktūros pajamas, sąnaudas, turtą ir pinigus. Atsižvelgiant į susiformavusią lėšų, gautų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, tikslinio panaudojimo kontrolės praktiką ir įvertinus tai, kad tokiu būdu yra pasiekiami TVPĮ nustatyti tikslai, Įstatymo projektu, siekiant sumažinti valstybės institucijai tenkančią administracinę naštą, siūloma pakeisti TVPĮ 15 straipsnį ir atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą siekiant panaudoti lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pritarus Įstatymo projektui priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų neapibrėžiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymo projektui priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais nereikės.
Įgyvendinant Įstatymo nuostatas valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais sutaupyta nebus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Pajamų ir išlaidų sąmata“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2016-02-24 Nr. XIIP-4028 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Teikiamu projektu siekiama atsisakyti imperatyvaus reikalavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą siekiant panaudoti lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu teikiamas pasiūlymas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje kai kurių nurodytų programų, pvz.: kelių priežiūros ir plėtros programos, finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos valstybės biudžete, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatyme nustatytais programų finansavimo principais. Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą bei nustatyti ir tvirtinti programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo straipsnio 15 straipsnio 2 dalyje numačius dispozityvią teisę viešosios transporto infrastruktūros savininkui ar jo įgaliotai institucijai tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą ir (arba) programas siekiant panaudoti lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, kyla abejonių, ar bus užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas. Antra, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, numatantis, kad lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytoms programoms finansuoti. Įsigaliojus projektu siūlomai dispozityviai teisei lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudoti pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą ir (arba) patvirtintas programas, naudojant nurodytas lėšas tik pagal patvirtiną pajamų ir išlaidų sąmatą būtų neįgyvendinamas imperatyvus reikalavimas lėšas naudoti numatytoms programoms finansuoti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5)