Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 10 dalį. „10. Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
Šio įstatymo
laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.“
Papildyti Įstatymą 24¹ straipsniu: „24¹ straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai 1. Komisija, vadovaudamasi šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Komisija turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.
Šiame punkte numatyta teisė gauti informaciją apima Komisijos teisę gauti tiesiogiai ar netiesiogiai su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie Komisijai yra būtini siekiant tinkamai atlikti patikrinimą;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos patalpas duoti paaiškinimus;
3) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamos energetikos įmonės ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir asmenų;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
informaciją gautą kitų patikrinimų metu;
8) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises. 2. Komisijos įgalioti darbuotojai, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, atlikdami energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:
1) gavę tikrinamos energetikos įmonės sutikimą arba pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimo veiksmus energetikos įmonės naudojamose patalpose ir teritorijoje;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti. 3.
nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose bei 2 dalies 1 punkte. 4. Komisijos įgalioti darbuotojai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Komisija. 5. Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su Komisija, jos įgaliotais darbuotojais bei šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. 6. Tikrinama energetikos įmonė Komisijai, jos įgaliotiems darbuotojams ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija, jos įgalioti darbuotojai ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyti asmenys privalo užtikrinti energetikos įmonės jiems pateiktos konfidencialios informacijos konfidencialumą. 7. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų darbuotojų veiksmus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundo pateikimas Komisijos įgaliotų darbuotojų atitinkamų veiksmų nesustabdo. 8. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas energetikos įmonės pavadinimas (asmens vardas, pavardė), patikrinimo pobūdis ir numatomi veiksmai.
Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Komisijos darbuotojų veiksmai gali būti atliekami Komisijos pirmininko sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui šioje dalyje nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 9. Komisijai vykdant didmeninių energijos rinkos dalyvių priežiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, taip pat siekiant atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio
nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.“3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;“
36 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) už Komisijos, jos įgaliotų darbuotojų ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 24¹ straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą
skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas.
Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.“
36 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo
priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo pasirašymo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
uždaviniai: Teikiamu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama:
1) įstatymų galios lygmeniu aiškiai ir tiksliai apibrėžti veiksmus, kurie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir jos įgaliotų darbuotojų gali būti vykdomi atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus (toliau – patikrinimai), taip pat Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teises bei įgaliojimus atliekant patikrinimus;
2) nustatyti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų reikalavimų, duotų atliekant patikrinimus, privalomumą energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams, už kurių nevykdymą Komisija tikrinamoms energetikos įmonėms galėtų skirti proporcingas ir atgrasančias sankcijas;
3) užtikrinti Komisijai reikiamus įgaliojimus vykdant didmeninių energijos rinkos dalyvių priežiūrą pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas Nr. 1227/2011);
4) atsisakyti perteklinių reikalavimų, susijusių su sankcijų energetikos įmonėms skyrimu, bei pakoreguoti Komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo įsigaliojimo tvarką.
Rengti teikiamą Įstatymo projektą paskatino šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose esantis neapibrėžtumas dėl Komisijos vykdomų patikrinimų bei praktinės problemos, kylančios dėl perteklinių reikalavimų skiriant sankcijas energetikos įmonėms:
1) patikrinimai – viena iš energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos priežiūros formų, kurią vykdo Komisija, tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įvirtinta jokių konkrečių ir aiškių nuostatų, susijusių su Komisijos atliekamais patikrinimais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtinti įstatymo viršenybės, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai suponuoja būtinybę įstatymų galios lygmeniu aiškiai apibrėžti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių ir įgaliojimų apimtį. Aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas sukelia praktines problemas atliekant patikrinimus ir kelia ginčus dėl Komisijos teisių apimties, atliekamų patikrinimo veiksmų ir jų proporcingumo;
2) Komisijos atliekami patikrinimai yra itin sudėtingi, visapusiškas tikrinamų energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos įvertinimas tam tikrais atvejais reikalauja specifinių techninių, mokestinių, ekonominių ir kitokio pobūdžio žinių, tikrinamieji laikotarpiai dažniausiai apima ne vienerius metus, o tikrinamos medžiagos apimtis yra itin didelė, todėl įstatymų galios lygmeniu būtina įtvirtinti Komisijai teisę pasitelkti specialistus, ekspertus ar sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija galėtų naudotis atlikdama patikrinimus.
Aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas sukelia praktines problemas dėl tokių asmenų pasitelkimo teisėtumo, jų teisių apimties, informacijos, ypač konfidencialios, tokiems asmenims pateikimo;
3) tinkamas tikrinamų energetikos įmonių bendradarbiavimas ir teisėtų Komisijos bei jos įgaliotų darbuotojų reikalavimų atliekant patikrinimus vykdymas, siekiant įgyvendinti patikrinimų tikslus, yra būtinas. Nepaisant to, šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nenumatyta, kad Komisija už Komisijos ar jos įgaliotų darbuotojų reikalavimų atliekant patikrinimus nevykdymą tikrinamoms energetikos įmonėms galėtų skirti sankcijas. Atitinkamai tikrinamos energetikos įmonės gali piktnaudžiauti ir trukdyti Komisijai atlikti būtinus patikrinimo veiksmus bei išvengti atsakomybės;
4) Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų reikiamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme nuostatų, susijusių su konkrečiais Komisijos veiksmais vykdant didmeninių energijos rinkos dalyvių priežiūrą pagal Reglamentą Nr.
1227/2011, įtvirtinta nėra;
5) šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas Komisijai prieš skiriant sankciją skirti energetikos įmonei laikotarpį pažeidimui išsitaisyti yra perteklinis. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 ir 13 dalimis, Komisija yra kolegiali institucija, kuri sprendimus priima Komisijos posėdžiuose, organizuojamuose Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47, nustatyta tvarka. Esamas teisinis reglamentavimas suponuoja tokią sankcijos skyrimo procedūrą, pagal kurią laikotarpis pažeidimui pašalinti energetikos įmonei turi būti nustatytas Komisijos posėdyje, Komisijai priimant nutarimą. Esant tokiai situacijai, energetikos įmonės praktikoje gali vengti pateikti Komisijos reikalaujamą ir jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją tol, kol Komisija posėdyje nustato terminą pažeidimui pašalinti. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio), užtikrina, kad sankcija už informacijos nepateikimą Komisijai energetikos įmonei būtų skirta ne iškart, kai tik nėra pateikiama reikalaujama informacija, o tik išnaudojus visas kitas galimas priemones;
6) esamas atskirų energetikos sektorių teisinis reglamentavimas lemia tai, jog atliekant patikrinimus dažniausiai yra tikrinama energetikos įmonių reguliuojamoji veikla praeities laikotarpiais, t. y. retrospektyviai.
Negana to, nors ir siekiama patikrinimus atlikti per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį, taip užtikrinant kuo mažesnę administracinę naštą tikrinamoms energetikos įmonėms, dėl sudėtingumo patys patikrinimai gali užtrukti. Atitinkamai patikrinimų metu nustačius reguliuojamosios veiklos pažeidimus ir už šiuos pažeidimus skiriant sankciją, Komisija pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą visais atvejais privalėtų skirti terminą pažeidimams pašalinti. Pabrėžtina, kad nustačius praeities laikotarpiais padarytus pažeidimus ir nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo praėjus ilgam laiko tarpui tam tikrų pažeidimų ištaisyti yra tiesiog objektyviai neįmanoma. Pažymėtina ir tai, jog teisės aktuose tam tikrais atvejais ūkio subjektams yra įtvirtinti konkretūs reikalavimai, kuriuos jie privalo įvykdyti konkrečiu laikotarpiu, pvz., Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹ straipsnyje numatytas reikalavimas, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir
(ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų.
Komisijai 2015 metais nustačius šio reikalavimo pažeidimą, pažeidimo ištaisyti nėra galimybės, nes neįmanoma įpareigoti ūkio subjektą įsigyti tam tikrą biokuro kiekį praeities laikotarpiu;
7) Komisija, priimdama sprendimą dėl sankcijos skyrimo, gali ne tik paskirti sankciją, bet, siekdama užtikrinti, kad reguliuojamoji veikla būtų vykdoma tinkamai, kartu energetikos įmonei nustatyti ir atitinkamus įpareigojimus ar reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo
per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos buvo apskųstas teismui, neįsigalioja visa apimti, t. y. įskaitant ir Komisijos energetikos įmonei nustatytus įpareigojimus ir reikalavimus. Esamas teisinis reguliavimas sąlygoja tai, kad energetikos įmonės, apskundusios Komisijos sprendimą dėl sankcijos skyrimo, išvengia Komisijos nustatytų įpareigojimų ar reikalavimų, kurie yra būtini Komisijai tinkamai atlikti teisės aktuose nurodytas funkcijas (pvz., iš energetikos įmonių negaunama būtina informacija, ataskaitos, duomenys ar kt.) ar energetikos įmonei tinkamai vykdyti reguliuojamąją veiklą (pvz., tinkamai atskirti apskaitą, teisingai ją tvarkyti ir pan.), vykdymo iki tol, kol teismas išnagrinės energetikos įmonės skundą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai reglamentuojami to paties įstatymo 36⁴ straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles, kurios, pagal to paties straipsnio 4 dalį, turi būti rengiamos vadovaujantis šio įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti. 3.2. Šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o to paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 3.3 Šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr.
1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šioje dalyje taip pat įtvirtinta ir tokio Komisijos prašymo nagrinėjimo bei apskundimo tvarka. 3.4. Šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Komisija už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą gali skirti sankciją tik tuo atveju, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti. Sankcijų už Komisijos ar jos įgaliotų darbuotojų reikalavimų, duotų atliekant patikrinimus, nevykdymą teisės aktuose nėra numatyta. 3.5. Šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Komisija visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, privalo kartu nustatyti ir protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti. 3.6. Šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių apimtis leis Komisijai surinkti visą patikrinimui atlikti būtiną informaciją, nuodugniai ir išsamiai su ja susipažinti, išanalizuoti ir įvertinti, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos funkcijų ir patikrinimo tikslų įgyvendinimą. Specialistų, ekspertų pasitelkimas ar galimybė sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija galėtų naudotis atlikdama patikrinimus, leis užtikrinti efektyvų ir kokybišką patikrinimų atlikimą per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį. Išsamus patikrinimo veiksmų apibrėžimas, Komisijos, jos įgaliotų darbuotojų, specialistų, ekspertų, audito ir kitų juridinių ar fizinių asmenų, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą, teisių apibrėžimas suteiks tikrinamoms energetikos įmonėms aiškumo dėl tokių teisių apimties, o Komisijos įgaliotų darbuotojų veiksmų apskundimo galimybė bei teismo leidimo gavimo būtinumas tam tikriems Komisijos veiksmams atlikti užtikrins, jog nebūtų piktnaudžiaujama valdžia, patikrinimo veiksmai būtų proporcingi ir atliekami neperžengiant suteiktų įgaliojimų. Proporcingų ir atgrasančių sankcijų skyrimo galimybės tikrinamai energetikos įmonei įtvirtinimas leis užtikrinti tinkamą tikrinamų energetikos įmonių bendradarbiavimą su Komisija, jos įgaliotais darbuotojais, specialistais, ekspertais, audito įmonėmis, neleis tikrinamoms energetikos įmonėms piktnaudžiauti veiksmais ir trukdyti Komisijai atlikti patikrinimus.
Eliminavus perteklinius reikalavimus Komisijai skiriant sankcijas energetikos įmonėms, energetikos įmonės nebeturės galimybės piktnaudžiauti ir vengti iškart pateikti prašomą informaciją Komisijai, kuri yra būtina jos funkcijoms vykdyti, o įtvirtinus galimybę nustatyti energetikos įmonėms įpareigojimą ištaisyti pažeidimus tik tuo atveju, kai padarytą pažeidimą objektyviai įmanoma ištaisyti, bus užtikrintas protingumo principo įgyvendinimas. Taip pat priėmus Įstatymo projektą, energetikos įmonės, apskundusios Komisijos sprendimą dėl sankcijos skyrimo, negalės išvengti Komisijos sprendime nustatytų kitų įpareigojimų ar reikalavimų, kurių vykdymas yra būtinas, siekiant tiek Komisijai tinkamai atlikti jai teisės aktuose nustatytas funkcijas, tiek energetikos įmonėms tinkamai vykdyti reguliuojamąją veiklą. Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrinta, kad Komisija turėtų reikiamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus pagal Reglamentą Nr. 1227/2011. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektu nenustatoma naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti Komisija turės pakeisti Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „reguliuojamosios veiklos patikrinimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 24¹ STRAIPSNIU
2016-02-17 Nr. XIIP-4025 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies redakcija tobulintina. Šios dalies pirmojo sakinio formuluotė „privalomi asmenims, energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams“ tikslintina, nes neaišku, ar ši nuostata taikoma tiems asmenims, kurie yra įvardinti po kablelio „energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams“, ar ir kitiems asmenims. Jeigu nuostata taikoma ir kitiems asmenims, juos reikėtų aiškiau apibrėžti. Taip pat neaišku, kodėl šios dalies antrajame sakinyje jau vartojamas ne asmenų, bet subjektų terminas. Siūlytume suvienodinti terminiją. 2. Projekto
dalyse siūloma suteikti plačius įgaliojimus ne tik Komisijos įgaliotiems darbuotojams, bet ir Komisijos pasitelktiems specialistams ir ekspertams. Komisijos įgaliotų darbuotojų neteisėti veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokia apskundimo tvarka netaikytina Komisijos pasitelktiems specialistams ir ekspertams, nes jie nelaikytini viešojo administravimo subjektais. Taigi lieka neaišku, ar galima apskųsti (jeigu taip, tai kokia tvarka) Komisijos pasitelktų specialistų ir ekspertų neteisėtus veiksmus. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 8 dalies nuostata „Prašyme turi būti nurodytas energetikos įmonės pavadinimas (asmens vardas, pavardė)“ taisytina.
Pastebėtina, kad prašymas teikiamas dėl leidimo atlikti 24¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus: „įeiti ir atlikti patikrinimo veiksmus energetikos įmonės naudojamose patalpose ir teritorijoje“. Todėl neaišku, kas turėta mintyje įrašant skliaustuose, jog prašyme turi būti nurodyta „(asmens vardas, pavardė)“. Be to, šios dalies penktajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą, pakeičiant įvardį „jis“ įvardžiu „ji“. 4. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 36 straipsnio 17 dalies nuostata dėl Komisijos sprendimo įsigaliojimo
„sprendimo pasirašymo dieną“ tobulintina, nes neaišku, kieno pasirašymas
sukelia tokias pasekmes – Komisijos pirmininko, kai šis pasirašo Komisijos priimtą sprendimą, ar energetikos įmonės, kuriai nustatomas įpareigojimas, atstovo, kai šis pasirašytinai susipažįsta su Komisijos priimtu sprendimu. Jeigu turima omenyje, kad Komisijos pirmininko, tai reikėtų nustatyti, kad Komisijos sprendimas įsigalioja sprendimo priėmimo dieną. Tačiau tokiu atveju projektas papildytinas nuostata dėl Komisijos pareigos nedelsiant apie priimtą sprendimą informuoti energetikos įmonę, nes pagal galiojančio įstatymo
nedalyvaujant energetikos įmonės atstovui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2017-05-17 Nr. 108-P-22 2015-05-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
2017-05-17: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Lietuvos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, UAB EPSO-G atstovas Valdemaras Kacenovskij, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos atstovas reguliavimo klausimams Vytautas Rimas. 2017-05-24: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistė Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos atstovas reguliavimo klausimams Vytautas Rimas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-17 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
formuluotė „privalomi asmenims, energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams“ tikslintina, nes neaišku, ar ši nuostata taikoma tiems asmenims, kurie yra įvardinti po kablelio „energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams“, ar ir kitiems asmenims.
Jeigu nuostata taikoma ir kitiems asmenims, juos reikėtų aiškiau apibrėžti. Taip pat neaišku, kodėl šios dalies antrajame sakinyje jau vartojamas ne asmenų, bet subjektų terminas. Siūlytume suvienodinti terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Komisijos įgaliotiems darbuotojams, bet ir Komisijos pasitelktiems specialistams ir ekspertams. Komisijos įgaliotų darbuotojų neteisėti veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokia apskundimo tvarka netaikytina Komisijos pasitelktiems specialistams ir ekspertams, nes jie nelaikytini viešojo administravimo subjektais. Taigi lieka neaišku, ar galima apskųsti (jeigu taip, tai kokia tvarka) Komisijos pasitelktų specialistų ir ekspertų neteisėtus veiksmus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
įmonės pavadinimas (asmens vardas, pavardė)“ taisytina. Pastebėtina, kad prašymas teikiamas dėl leidimo atlikti 241 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus: „įeiti ir atlikti patikrinimo veiksmus energetikos įmonės naudojamose patalpose ir teritorijoje“. Todėl neaišku, kas turėta mintyje įrašant skliaustuose, jog prašyme turi būti nurodyta „(asmens vardas, pavardė)“. Be to, šios dalies penktajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą, pakeičiant įvardį „jis“ įvardžiu „ji“. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 17 dalies nuostata dėl Komisijos sprendimo įsigaliojimo „sprendimo pasirašymo dieną“ tobulintina, nes neaišku, kieno pasirašymas sukelia tokias pasekmes – Komisijos pirmininko, kai šis pasirašo Komisijos priimtą sprendimą, ar energetikos įmonės, kuriai nustatomas įpareigojimas, atstovo, kai šis pasirašytinai susipažįsta su Komisijos priimtu sprendimu. Jeigu turima omenyje, kad Komisijos pirmininko, tai reikėtų nustatyti, kad Komisijos sprendimas įsigalioja sprendimo priėmimo dieną. Tačiau tokiu atveju projektas papildytinas nuostata dėl Komisijos pareigos nedelsiant apie priimtą sprendimą informuoti energetikos įmonę, nes pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnio 12 dalį klausimas dėl sankcijos skyrimo gali būti nagrinėjamas ir nedalyvaujant energetikos įmonės atstovui. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2016-05-18
„Lietuvos energijos gamyba“, AB (toliau – Bendrovė),
remdamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais principais, inter alia pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu[¹], reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIIP-4025 (toliau – Įstatymo projektas) atitikties Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija), įskaitant, bet neapsiribojant, Konvencijos 8 straipsnio, kuris įtvirtiną privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatoms. Dėl Įstatymo projekto nuostatų, kurios laikytinos perteklinėmis ir pernelyg varžančiomis subjektų teisę į privatumą, įskaitant, bet neapsiribojant, Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų Remiantis Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) siūloma suteikti teisę pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus. Šiame punkte numatyta teisė gauti informaciją apima Komisijos teisę gauti tiesiogiai ar netiesiogiai su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie Komisijai yra būtini siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Bendrovės manymu, tokios konkrečiai neapibrėžtos Komisijai suteikiamos teisės (inter alia teisės gauti informaciją, duomenis, dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi[²], net ir tiesiogiai nesusijusius su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla), kurių aiškinimas ir taikymas išimtinai paliekamas Komisijos diskrecijai, galimai prieštarauja Konvencijos ir Konstitucijos nuostatoms. Pirma, Konvencijos 8 straipsnio nuostatos apibrėžia teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Aukščiau minimame Konvencijos straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[³]. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, garantuojantis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, nustato ir tai, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad minėtos Konstitucijos 22 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo garantijų. Jomis žmogaus privataus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas)[⁴].
Suprantama, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti: jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. <...> nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).
Tačiau, vis dėlto, reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus; ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias ta asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones <...>.[⁵] Bendrovės įsitikinimu, energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai nėra ir neturi būti automatiškai prilyginami asmenims, kurie pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, todėl jų privataus gyvenimo neliečiamumas[⁶] turi būti gerbiamas ir saugomas, o procesinės poveikio priemonės turi būti taikomos tik atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto individualią padėtį.
Trečia, Bendrovės nuomone, Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos Komisijai suteikiamos teisės iš esmės atitinka procesinių prievartos priemonių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje bei techninių priemonių, numatytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje, turinį. Šie procesiniai ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos veiksmai ypatingai riboja ūkio subjektų bei asmenų teises, todėl kiekvienu atskiru atveju yra sankcionuojami teisėjų pagal prokurorų motyvuotus teikimus. Tuo tarpu Komisijai siūlomos suteikti teisės, t. y. teisės gauti informaciją, duomenis, dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi, net ir tiesiogiai nesusijusius su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla, kaip matyti iš Įstatymo projekto nuostatų, nėra sankcionuojamos teisėjų pagal Komisijos motyvuotą teikimą.
Dėl to, Bendrovės įsitikinimu, Komisijai siekiamos suteikti teisės neatitinka Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų, kurios garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nėra pakankamai individualizuotos[⁷] bei nėra būtinos tinkamai Komisijos veiklai vykdyti. Esant poreikiui (pvz., nustačius galimai padarytą, daromą ar rengiamasi padaryti nusikalstamą veiką), Komisijos įgalioti asmenys galėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl prašymo išduoti teismo leidimą suteikimo. Tačiau Komisijai, Bendrovės manymu, tikrai nėra būtina suteikti nieko nekontroliuojamą teisę įgyvendinti procesinės prievartos priemones taip, kaip jos suprantamos Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų kontekste, kadangi tokios nekontroliuojamos teisės nėra suteikiamos netgi valstybės teisėsaugos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina:
Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą sekančiai: „pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus.
Šiame punkte numatyta teisė gauti informaciją apima Komisijos teisę gauti tiesiogiai ar netiesiogiai su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie Komisijai yra būtini siekiant tinkamai atlikti patikrinimą“;
Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu numatančiu, kad: „2) gavę tikrinamos energetikos įmonės sutikimą arba pateikę teismo išduotą leidimą, gauti informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad energetikos įmonė tam tikrą su reguliuojama veikla susijusią informaciją slepia, o tokia informacija Komisijai yra būtina siekiant tinkamai atlikti patikrinimą;“;
kitus Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 2 dalies punktus laikyti 3, 4 ir 5 punktais;
atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 8 dalį:
„Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas energetikos įmonės pavadinimas (asmens vardas, pavardė), patikrinimo pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patekinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo (teismo) nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Komisijos atstovas ir energetikos įmonės, kurios atžvilgiu yra prašoma suteikti teismo leidimą atlikti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus veiksmus, atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Komisijos darbuotojų veiksmai gali būti atliekami Komisijos pirmininko sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui šioje dalyje nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Dėl kitų Įstatymo projekto nuostatų
Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 7 dalies nuostatų Remiantis Įstatymo projekto 24¹ straipsnio 7 dalimi, tikrinama energetikos įmonė turi teisę apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų darbuotojų veiksmus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundo pateikiamas Komisijos įgaliotų darbuotojų atitinkamų veiksmų nesustabdo. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Įstatymo projekto 24¹ straipsnio nuostatomis, daugelis Komisijai suteikiamų teisių yra suteikiamos ir Komisijos pasitelktiems specialistams bei ekspertams.
Tačiau tokie Komisijos pasitelkti specialistai ir ekspertai, kaip teisingai pastebėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2016 m. vasario 17 d. išvadoje dėl Įstatymo projekto, nėra laikytini viešojo administravimo subjektai, kurių veiksmai gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl susiklosto situacija, kuomet Komisijos pasitelktų specialistų ir/arba ekspertų veiksmų nėra galimybės apskųsti, nors jiems, kaip ir Komisijai, yra suteikiami labai platūs įgaliojimai atliekant energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto nuostatas teisės normomis, kurios įtvirtintų teisę ūkio subjektui skųsti Komisijos pasitelktų specialistų ir/arba ekspertų neteisėtus veiksmus.
Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomą numatyti, kad už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, Komisija galėtų skirti baudas net ir nenustačius ūkio subjektui protingo laikotarpio per kurį ūkio subjektas galėtų pašalinti nustatytus pažeidimus. Bendrovės įsitikinimu, siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, todėl neturėtų būti toliau svarstomas.
Pirma, Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai numatyta, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio), o poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Bendrovės manymu, suteikus Komisijai teisę baudas energetikos įmonėms skirti net ir nenustačius protingo termino pažeidimo pašalinimui, aukščiau nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nebūtų įgyvendinamos, o tai reikštų, jog nebūtų įgyvendinamas ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Antra, priešingai nei nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas Komisijai prieš skiriant sankciją skirti energetikos įmonei laikotarpį pažeidimui išsitaisyti nėra perteklinis. Pažymėtina, kad administracinė našta tenkanti energetikos sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams yra „milžiniška“. Administracinė našta energetikos sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams ne tik kad nemažėja, tačiau ir nuosekliai didėja, todėl neretai pasitaiko atvejų kuomet konkrečia diena apibrėžtas terminas informacijos pateikimui ūkio subjektų yra praleidžiamas tiek dėl objektyvių, tiek galbūt dėl ne itin objektyvių aplinkybių.
Tačiau jei Komisija kiekvieną kartą ūkio subjektui praleidus tam tikrą konkrečia diena apibrėžtą terminą turės teisę skirti ūkio subjektams baudas net ir nenustačius protingo laikotarpio per kurį ūkio subjektas galėtų pašalinti formalius pažeidimus, t. y. pateikti informaciją, energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai, kaip pavyzdys, bus priversti didinti darbuotojų skaičių, kurie bus atsakingi tik už konkrečios informacijos pateikimą laiku. Tai sąlygos tiek reguliuojamos veiklos sąnaudų išaugimą, tiek ir galutinės energijos kainos vartotojui augimą, todėl sankcijų skyrimas, Bendrovės įsitikinimu, turėtų likti tik kaip ultima ratio priemonė, kai priežiūros tikslų nebegalima pasiekti kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimų.
Įstatymo projekto 36 straipsnio 17 dalies nuostatų Įstatymo projekto 36 straipsnio 17 dalyje siūlomą numatyti, kad tuo atveju, jeigu Komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo pasirašymo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Kaip yra nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte,
Tačiau, Bendrovės nuomone, siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas iš esmės sąlygoja tik nepamatuotą bylinėjimąsi dėl Komisijos priimamų sprendimų ir teisinį neapibrėžtumą, kuris didina ir taip jau didelį nagrinėjamų administracinių bylų skaičių, didina finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Šią išvadą, Bendrovės įsitikinimu, puikiai pagrindžia žemiau nurodomos objektyvios aplinkybės. Kaip teisingai yra pastebėta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, - esamas atskirų energetikos sektorių teisinis reglamentavimas lemia tai, jog atliekant patikrinimus dažniausiai yra tikrinama energetikos įmonių reguliuojamoji veikla praeities laikotarpiais, t. y. retrospektyviai. Kadangi precedentų, kuriais remiantis Komisija ir energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai galėtų įvertinti vieno ar kito Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą Lietuvoje nėra daug, energetikos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai dažnai Lietuvos teismų prašo peržiūrėti ir įvertinti Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą. Tokia situacija prisideda tiek prie didesnių teismų darbo krūvių, tiek ir prie ilgesnių administracinių bylų nagrinėjimo terminų[⁸]. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį viešojo administravimo subjektas (šio Įstatymo projekto kontekste – Komisija), kurio priimtas sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra ginčijamas teisme, tačiau įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus nenustoja galioti, gali ir turi teisę priimti ir kitus sprendimus, kurie yra/bus paremti tiek ginčijamo sprendimo, tiek nustatyto įpareigojimo pagrindu.
Taip, remiantis Bendrovės patirtimi, gali susidaryti situacija, kuomet vieno ir to paties Komisijos priimto sprendimo[⁹] pagrindu Lietuvos Respublikos teismuose bus užvestos kelios skirtingos bylos, kuriose pareikšti reikalavimai bus kildinami iš vieno ir to paties galimai neteisėto Komisijos priimto sprendimo. Kaip konkretų pavyzdį galime nurodyti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą, kurioje yra pareikštas prašymas stabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėtos dar 3 susijusius bylos dėl vieno ir to paties akto teisingumo (konkretumo dėlei pažymima, kad 2014 m. priimto skundžiamo individualaus administracinio akto pagrindu kiekvienais metais yra priimami vis nauji sprendimai, kurie, neturint kitos galimybės, yra ginčijami teisme). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė siūlo papildyti Įstatymo projektą nuostatomis, kurios ūkio subjektui apskundus teismui Komisijos priimtus sprendimus, nustatytus įpareigojimus, išlaikytų niekam žalos nekeliančią status quo ir užkirstų kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms, kurios gali kilti ūkio subjektui vykdant Komisijos nustatytus įpareigojimus iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Komisijos priimto sprendimo teisėtumo. Kilus klausimams ar esant papildomos informacijos poreikiui, prašome kreiptis į šio rašto rengėją žemiau nurodytais kontaktiniais duomenimis. Nepritarti Žr. argumentus išdėstytus prie NLEA pasiūlymų. 2.
asociacija, 2017-05-16 Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (toliau – Asociacija), atstovaudama Asociacijos narių interesus, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-375) (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pasiūlymus ir pastabas. Įstatymo projektu siekiama išplėsti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) administracinės priežiūros funkcijas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus, taip pat keisti ekonominių sankcijų už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus skyrimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina Komisijos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, teisės atlikti valstybinę energetikos priežiūrą ir kontroliuoti, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai[¹⁰] bei už reguliuojamosios veikos pažeidimus taikyti ekonomines sankcijas[¹¹], tačiau, Asociacijos nuomone, tokių įstatymo leidėjo nustatytų Komisijos funkcijų turinys turėtų būti proporcingas siekiamiems tikslams, nepažeisti teisinės valstybės ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principų. Atsižvelgiant į tai, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo šiais aspektais:
a) Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos, nes: · Ūkio subjektų veiklos priežiūrą (įskaitant patikrinimų tvarką) reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, o ne sektoriniai įstatymai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti harmonizuotą ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemą, grindžiamą adekvačia ir proporcinga administracine našta.
Skirtingai nei mokesčių administravimo, muitinės ir finansų rinkos taip pat konkurencijos priežiūros atveju, Viešojo administravimo įstatymas nenumato išimties energetikos sektoriaus priežiūrai, t. y. jog Komisijai galėtų būti taikomos kitokios apimties ūkio subjektų priežiūros režimas nei yra nustatyta minėtame įstatyme; · Energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų priežiūrą ir kontrolę vykdo ne tik Komisija, bet ir kiti viešojo administravimo subjektai, tačiau, nors Komisijai nėra suteikiamos naujos energetikos priežiūros funkcijos, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Komisijos teises atliekant patikrinimus, nesant jokio materialinio teisinio pagrindo; · Komisija ūkio subjektų priežiūros funkcijas vykdo ne tik energetikos sektoriuje, bet ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje, kuriam Energetikos įstatymas nėra taikomas, todėl Įstatymo projektu nepagrįstai siūloma sugriežtinti tik energetikos įmonių priežiūrą, tokiu būdu pažeidžiant ūkio subjektų lygiateisiškumo principą.
b) Komisijai siūlomos suteikti priežiūros priemonės yra neproporcingos, o tokių priemonių turinys yra teisiškai ydingas bei prieštaringas, nes: · Įtvirtinus išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas; · suteikiant teisę atlikti reguliuojamosios veiklos priežiūrą asmenų, kurie net nevykdo energetikos veiklos, atžvilgiu, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus perteklines priežiūros procedūras, neatsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus, pažeidžiama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; · nenumačius, jog atitinkami Komisijos veiksmai, atliekant patikrinimą, būtų sankcionuoti teismo, būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus nuostatos, kuriomis remiantis civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktiems asmenims suteikiamos analogiškos Komisijos teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus, būtų pažeistas konstitucinis principas, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
c) sankcijų skyrimo tvarkos pakeitimai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui, nes: · teikiami siūlymai grindžiami energetikos įmonių piktnaudžiavimo prezumpcija; · nepagrįstai ir neteisėtai išplečiamas poveikių priemonių taikymo sąlygos, susijusios su Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų vykdymu; · sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą; · siūlomos įtvirtinti sankcijos yra neproporcingos; · siūlomi pakeitimai dėl Komisijos įpareigojimo įsigaliojimo sąlygotų teisminės kontrolės ignoravimą.
Skirtingai nei mokesčių administravimo, muitinės ir finansų rinkos taip pat konkurencijos priežiūros atveju, Viešojo administravimo įstatymas nenumato išimties energetikos sektoriaus priežiūrai, t. y. jog Komisijai galėtų būti taikomos kitokios apimties ūkio subjektų priežiūros režimas nei yra nustatyta minėtame įstatyme; · Energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų priežiūrą ir kontrolę vykdo ne tik Komisija, bet ir kiti viešojo administravimo subjektai, tačiau, nors Komisijai nėra suteikiamos naujos energetikos priežiūros funkcijos, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Komisijos teises atliekant patikrinimus, nesant jokio materialinio teisinio pagrindo; · Komisija ūkio subjektų priežiūros funkcijas vykdo ne tik energetikos sektoriuje, bet ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje, kuriam Energetikos įstatymas nėra taikomas, todėl Įstatymo projektu nepagrįstai siūloma sugriežtinti tik energetikos įmonių priežiūrą, tokiu būdu pažeidžiant ūkio subjektų lygiateisiškumo principą.
b) Komisijai siūlomos suteikti priežiūros priemonės yra neproporcingos, o tokių priemonių turinys yra teisiškai ydingas bei prieštaringas, nes: · Įtvirtinus išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas; · suteikiant teisę atlikti reguliuojamosios veiklos priežiūrą asmenų, kurie net nevykdo energetikos veiklos, atžvilgiu, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus perteklines priežiūros procedūras, neatsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus, pažeidžiama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; · nenumačius, jog atitinkami Komisijos veiksmai, atliekant patikrinimą, būtų sankcionuoti teismo, būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus nuostatos, kuriomis remiantis civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktiems asmenims suteikiamos analogiškos Komisijos teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus, būtų pažeistas konstitucinis principas, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
c) sankcijų skyrimo tvarkos pakeitimai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui, nes: · teikiami siūlymai grindžiami energetikos įmonių piktnaudžiavimo prezumpcija; · nepagrįstai ir neteisėtai išplečiamas poveikių priemonių taikymo sąlygos, susijusios su Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų vykdymu; · sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą; · siūlomos įtvirtinti sankcijos yra neproporcingos; · siūlomi pakeitimai dėl Komisijos įpareigojimo įsigaliojimo sąlygotų teisminės kontrolės ignoravimą. Žemiau Asociacija išsamiai pasisako dėl nurodytų motyvų, kuriuos prašo įvertinti ir atsižvelgti, svarstant Įstatymo projektu siūlomas teisėkūros iniciatyvas.
nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos Pirma, siūlomos keisti Energetikos įstatymo reguliavimo objektas nėra susijęs su ūkio subjektų veiklos patikrinimais. Įstatymo projekto 24¹ straipsniu siūloma detaliai reglamentuoti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teises, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus. Tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, jog ūkio subjektų veiklos patikrinimų reglamentavimas yra ne Energetikos įstatymo reguliavimo dalykas. Ūkio subjektų veiklos priežiūra apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. Tokia viešojo administravimo subjektų veikla apima (1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; (2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; (3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; (4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka[¹²].
Atitinkamai, Viešojo administravimo įstatymas detaliai reglamentuoja informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimą (36⁶ straipsnis), poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą (36⁸ straipsnis) ūkio subjektų veiklos patikrinimus (36⁴ straipsnis), kurių tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. Tokiu būdu, Viešojo administravimo įstatymas nustato priežiūrą atliekančių subjektų ir prižiūrimų ūkio subjektų vertikalaus pobūdžio teisinių santykių principus, todėl priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų teisių ir pareigų reglamentavimas, kiek tai yra susiję su ūkio subjektų veiklos patikrinimais, yra būtent minėto teisės akto reguliavimo objektas. Atkreipiame dėmesį, jog ūkio subjektų veiklos patikrinimų nuostatos, įtvirtintos Viešojo administravimo įstatyme mokesčių administratoriui, muitinei ir finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas ir yra rekomendacinės[¹³]. Atitinkamai, įstatymo leidėjas, pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Lietuvos banko teises ir pareigas, atliekant ūkio subjektų veiklos patikrinimus, reglamentuoja specialiuose įstatymuose[¹⁴].
Pabrėžiame, jog energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka ne tik Komisija, tačiau taip pat ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos[¹⁵]. Viešojo administravimo įstatymas nenumato, jog energetikos sektoriaus kontrolę ir priežiūrą atliekančios institucijoms, įskaitant ir Komisiją, ūkio subjektų veiklos patikrinimų nuostatos, įtvirtintos Viešojo administravimo įstatyme, būtų rekomendacinės ar netaikomos, todėl, Įstatymo projektu nepagrįstai siūloma išskirti ir atsietai Energetikos įstatyme reglamentuoti Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, teises ir pareigas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimus. Įstatymo projektu Komisijai nėra suteikiamos jokios naujos, specialios ar papildomos valstybinės energetikos priežiūros funkcijos, kurioms realizuoti kiltų poreikis išplėsti Komisijos teises Įstatymo projekte siūlomu būdu ar kitaip jas specialiai reglamentuoti Energetikos įstatyme. Asociacijos nuomone, Energetikos įstatymo reguliavimo tikslas yra diferencijuoti aukščiau nurodytų energetikos sektoriaus kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų kompetenciją, o ne reglamentuoti kaip ir kokiu būdu atitinkama institucija turėtų atlikti energetikos įmonės patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas yra prieštaringas ir nesuderintas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Antra, Įstatymo projekto rengėjas aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl Įstatymo projektu siekiama išplėsti vienos iš energetikos sektoriaus priežiūros institucijų teises tokia apimtimi. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog rengti teikiamą Įstatymo projektą paskatino šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose esantis neapibrėžtumas dėl Komisijos vykdomų patikrinimų bei praktinės problemos, kylančios dėl perteklinių reikalavimų skiriant sankcijas energetikos įmonėms, tačiau Įstatymo projekto rengėjas nevertino ir neanalizavo kituose sektoriuose (pvz. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje) esančių galimų neapibrėžtumų ir (ar) praktinių problemų, kompetentingoms institucijoms atliekant administracinės priežiūros funkcijas, todėl nepagrindė tokio diferencijuoto siūlomo reguliavimo būtinumo poreikio būtent energetikos sektoriuje, ir būtent vienos priežiūros institucijos atžvilgiu.
Paminėtina ir tai, jog Komisija administracinės priežiūros funkcijas vykdo ne tik energetikos sektoriuje, bet ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektoriuje[¹⁶], todėl siūlomas reguliavimas būtų nenuoseklus, nes Komisijai Įstatymo projektu siūlomos suteikti teisės būtų netaikomos atliekant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje veikiančių įmonių administracinę priežiūrą. Šiuo aspektu nėra suprantama, kodėl kyla poreikis sugriežtinti būtent tik energetikos įmonių priežiūrą ir kokiais motyvais tai grindžiama, todėl abejotina dėl Įstatymo projektų siūlomo reguliavimo efektyvumo. Asociacijos nuomone, šiuo atžvilgiu taip pat nebūtų užtikrintas energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose veikiančių asmenų lygiateisiškumas. Būtina pastebėti, jog Asociacijos nariai, vykdantys energetikos veiklą, nuolatos bendradarbiauja ir reguliuojamosios veiklos patikrinimų metu nacionalinei reguliavimo institucijai teikia visą informaciją Komisijos pavestoms funkcijos vykdyti.
Remiantis viešai žinoma informacija[¹⁷], Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas neapibrėžtumas dėl Komisijos vykdomų patikrinimų bei su tuo susijusios praktinės problemos iš esmės buvo sąlygotos Komisijai atliekant vieno konkretaus šilumos tiekėjo reguliuojamosios veiklos patikrinimą, todėl, Asociacijos nuomone, kyla pagrįsta abejonė, ar šiuo metu būtent Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas informacijos teikimo kontroliuojančioms institucijoms režimas yra pakankamas jų funkcijoms realizuoti. Atkreipiame dėmesį, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius ir kt.[¹⁸] Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos bei galimai prieštarautų teisinės valstybės principui, taip pat pagrindiniams teisėkūros ir asmenų lygiateisiškumo, efektyvumo principams.
Atkreipiame dėmesį, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius ir kt.[¹⁸] Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos bei galimai prieštarautų teisinės valstybės principui, taip pat pagrindiniams teisėkūros ir asmenų lygiateisiškumo, efektyvumo principams. Nepritarti Kaip nurodyta Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375 aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įvirtinta jokių konkrečių ir aiškių nuostatų, susijusių su Komisijos atliekamais patikrinimais. Įstatymo projektu siekiama aiškiai ir konkrečiai įtvirtinti nuostatas, kurių šiuo metu trūksta galiojančiuose teisės aktuose, nustatančiuose Komisijos kompetenciją bei teises vykdant reguliuojamų įmonių patikrinimus.
Būtinybę įstatymų galios lygmeniu aiškiai apibrėžti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių ir įgaliojimų apimtį suponuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtinti įstatymo viršenybės, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Ūkio subjektų vykdoma veikla yra susijusi su skirtingais teisiniais santykiais, todėl ir skirtingų viešojo administravimo institucijų atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra (patikrinimai) nėra tapatūs. Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (toliau – NLEA) minimas VAĮ nustato bendrus principus ir taisykles, kuriomis vadovaujasi ir Komisija, atlikdama patikrinimus, tą aiškiai nustato ir įstatymo projekto 24¹str. 1 d. NLEA siūlymas plečiamai aiškinti VAĮ nuostatas dėl ūkio subjektų patikrinimo vykdymo energetikos sektoriuje nėra pagrįstas. Įstatymo projektu siūloma užpildyti šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme esančią teisinę spragą, kadangi šis įstatymas nedetalizuoja visų Komisijos vykdomų funkcijų. Įstatymo projektas yra suderintas su VAĮ nuostatomis ir jam neprieštarauja. NLEA nenurodė, kokie konkretūs prieštaravimai yra tarp šio įstatymo projekto ir VAĮ nuostatų, taip pat kurios įstatymo projekto nuostatos nesiderina su VAĮ nuostatomis. Projektu kaip tik siekiama užtikrinti ūkio subjektų priežiūros sistemos darnų funkcionalumą, kadangi aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas sukelia praktines problemas atliekant patikrinimus ir kelia ginčus dėl Komisijos teisių apimties, atliekamų patikrinimo veiksmų ir jų proporcingumo. Jokios perteklinės nuostatos įstatymo projekte nenumatomos, priešingai, įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad Komisija tinkamai įgyvendintų jai priskirtas kontrolės ir priežiūros funkcijas. 2.
asociacija,
neproporcingos, o tokių priemonių turinys yra teisiškai ydingas bei prieštaringas Visų pirma, priežiūros institucijos neturi teisės reikalauti ūkio subjekto pateikti bet kokią informaciją, ir bet kokia forma. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūloma įtvirtinti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių apimtis leis Komisijai surinkti visą patikrinimui atlikti būtiną informaciją, nuodugniai ir išsamiai su ja susipažinti, išanalizuoti ir įvertinti, patikrinti jos teisingumą, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos funkcijų ir patikrinimo tikslų įgyvendinimą. Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomas įtvirtinti teisinis reglamentavimas (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio
suderintas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, t. y. priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą (Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio
teikiamai informacijai taikomus turinio ir formos reikalavimus. Pagal Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (įskaitant Komisiją) joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją.
Tai reiškia, jog kiekvienu atveju, priežiūros institucijos reikalavimas pateikti informaciją yra ribojamas įstatyme įtvirtinta priežiūros institucijos kompetencija, todėl nepriklausomai nuo atliekamo reguliuojamosios veiklos patikrinimo objekto, priežiūros institucija turi teisę reikalauti ne visos patikrinimui atlikti būtinos informacijos (kaip siūloma įtvirtinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu), o tik tokios informacijos, kuri būtų susijusi su įstatymo leidėjo nustatyta priežiūros institucijos funkcija atitinkamame sektoriuje. Analogiškas priežiūros subjektui teiktinos informacijos režimas yra įtvirtintas ir Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, jog Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams <...> pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Atitinkamai, energetikos įmonė šiuo metu neprivalo Komisijai teikti informacijos, jei ji nėra susijusi su Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintomis Komisijos funkcijomis, todėl, Asociacijos nuomone, šiuo metu nėra pagrįstų priežasčių energetikos sektoriuje įtvirtinti išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu) taip pat siekiama neriboti prašomos pateikti informacijos (patikrinimo tikslais) formos aspektu.
Atkreipiame dėmesį, jog toks siūlymas prieštarauja ir nėra suderintas su Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimą, t. y. ūkio subjektai teikia priežiūrą atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, jog Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 (toliau – Taisyklės), detaliai reglamentuoja informacijos apie ūkio subjektų reguliuojamą veiklą gamtinių dujų, elektros energetikos, atsinaujinančių išteklių energijos, šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuose teikimą Komisijai, nustato teikiamos informacijos apimtis ir formą, taip pat nustato kokiu periodiškumu atitinkami ūkio subjektai teikia Taisyklėse nurodytą informaciją. Tokiu būdu, Komisija gali gauti visą būtina aktualią informaciją, susijusią su reguliuojamąja veikla, atlikti jos vertinimą ir užtikrinti energetikos įmonių veiklos reguliavimą ir valstybinės energetikos priežiūros realizavimą.
Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl poreikio atliekant reguliuojamosios veiklos patikrinimus gauti papildomą informaciją, t. y. ūkio subjektai, Komisijai teikdami Taisyklėse nustatytą informaciją, sudaro sąlygas Komisijai disponuoti visa ūkio subjekto informacija, kuri būtina Komisijai pavestoms funkcijoms atlikti net ir neatliekant reguliuojamosios veiklos patikrinimo. Atitinkamai, esame įsitikinę, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio
siūlymas tiesiogiai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui. Antra, Komisijai siekiama suteikti teisę atlikti reguliuojamosios veiklos priežiūrą asmenų, kurie net nevykdo energetikos veiklos, atžvilgiu. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu) siūloma numatyti Komisijos teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos patalpas duoti paaiškinimus. Asociacijos nuomone, Komisijos atliekami patikrinimai išimtinai susiję tik su tikrinamos energetikos įmonės reguliuojamąja veikla, kuomet Komisija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalis). Minėtas siūlymas iš esmės reikštų teisę Komisijai atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimą net ir tų asmenų, kurie nevykdo reguliuojamosios energetikos veiklos, kurios administracinę priežiūra atlieka Komisija (pavyzdžiui, energetikos įmonės kasdienei veiklai būtinų prekių ar paslaugų tiekėjai).
Šiuo atveju, Įstatymo projekte vartojama sąvoka yra pernelyg abstrakti ir nepagrįstai išplečia Komisijos kompetenciją atlikti nereguliuojamos energetikos veiklos administracinę priežiūrą, todėl toks siūlymas nėra suderintas su Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi ir galimai prieštarauja teisinės valstybės principui, pagal kurį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas[¹⁹]. Trečia, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti perteklines priežiūros procedūras. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu), siūloma Komisijai suteikti teisę gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių ir fizinių asmenų turtą bei pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių bei fizinių asmenų, nepriklausomai nuo to, ar informacija laikoma konfidencialia, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Taip pat, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Komisija turi teisę atliekant patikrinimą naudoti visą Komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją gautą kitų patikrinimų metu (Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 7 punktu).
Pažymime, jog Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnis įtvirtina tarnybinės pagalbos institutą, t. y. viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti. Be to, priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 10 dalis). Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsniu, ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Taip pat, priežiūrą atliekantys subjektai tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai. Todėl, minėta apimtimi, Įstatymo projekto 1 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio
ir neatitinka tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Asociacijai taip pat kelia abejonių Įstatymo projekto 1 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu) nuostata, kuria siūloma suteikti teisę gauti informaciją ir iš kitų asmenų, nepriklausomai nuo to, ar informacija laikoma konfidencialia.
Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įmonės valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (išskyrus tą informaciją, kuri pagal kitus teisės aktus yra vieša). Atsižvelgiant į tai, kad energetikos įmonės konfidencialia informacija gali disponuoti ir kiti viešojo administravimo subjektai (pvz., pagal kompetenciją atliekantys administracinę priežiūrą kitose srityse) ar privatūs juridiniai asmenys, tai nereiškia, jog tokia konfidenciali informacija yra susijusi su reguliuojama energetikos veikla, ir kad tokia informacija Komisijai yra būtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti. Tokiu būdu, Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu) minėta apimtimi neproporcingai išplečia Komisijos teises atliekant patikrinimus ir galimai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą[²⁰]. Ketvirta, Asociacijos nuomone, Įstatymo projekte siūlomos suteikti teisės, atliekant patikrinimus, turi būti sankcionuotos teismo sprendimu.
Asociacija itin kritiškai vertina siūlymą suteikti teisę Komisijos įgaliotiems darbuotojams nekliudomai įeiti į juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o nedarbo laiku, šiuos veiksmus atlikti dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui, ar jo įgaliotajam atstovui; tikrinti asmenų dokumentus; pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti (Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 2 dalies 1,5 ir 6 punktai). Asociacijos nuomone, Įstatymo projekte nurodytos Komisijos įgaliotiems darbuotojams suteikiamos teisės iš esmės atitinka procesinių prievartos priemonių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnyje, turinį. Šie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai ypatingai riboja ūkio subjektų bei asmenų teises, todėl yra sankcionuojami teisėjų pagal prokurorų motyvuotus teikimus. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į analogiškas Konkurencijos tarybai suteiktas teises įtvirtintas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pvz.:
Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kodėl Komisijai suteikiant teisiniu požiūriu analogiškas teisės nėra numatoma atitinkamų teisminės kontrolės priemonių. Asociacijos įsitikinimu, Komisijos įgaliotiems darbuotojams siūlomos suteikti procesinės prievartos priemonės yra neproporcingos ir nėra būtinos Komisijos veiklai vykdyti. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar Komisijai realizuojant minėtas procesines prievartos priemones bus užtikrinta tikrinamų energetikos įmonių teisė į teisminę gynybą. Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 7 dalimi) numatyta tikrinamos energetikos įmonės teisė apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų asmenų veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tai, kad Komisijos patikrinimo metu priimami tarpiniai aktai (ar šiuo atveju atliekami tam tikri veiksmai) yra nenagrinėtini teismų, patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika[²¹]. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomų nustatyti procesinių prievartos priemonių turinį, siūlytina numatyti būtent pačios Komisijos pareigą įrodyti tokių priemonių, taikytinų patikrinimo metu, proporcingumą ir būtinumą, Komisijai kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl prašymo išduoti teismo leidimą suteikimo. Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 2 dalies 5 punktas) siūloma Komisijos įgaliotiems darbuotojams suteikti teisę tikrinti asmenų dokumentus. Šiuo atveju nėra aišku, kokius asmenų dokumentus Komisijos atstovai turi teisę tikrinti, tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, jog kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikties teisinės valstybės principui.
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog „asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. <...> Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarką nustatyti įstatymu ir kad įstatyme turi būti įtvirtinta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.“ [²²] Taip pat pastebėtina, kad Įstatymo projekto
dalies 6 punktu) nurodyta nuostata, kad Komisijos įgalioti darbuotojai turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti net nėra būtina, kadangi Komisija neatlieka tokių funkcijų, dėl kurių gali kilti grėsmė viešajai tvarkai. Penkta, siūloma įteisinti viešojo administravimo funkcijų delegavimą privatiems asmenims, veikiantiems civilinių sandorių pagrindu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog specialistų, ekspertų pasitelkimas ar galimybė sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija galėtų naudotis atlikdama patikrinimus, leis užtikrinti efektyvų ir kokybišką patikrinimų atlikimą per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį. Atitinkamai Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildytas 24¹ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai) siūloma įtvirtinti Komisijos teisę patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus bei sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą.
Tačiau viešojo administravimo subjektų su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis sudaromi civiliniai sandoriai nereiškia, jog tokie pasitelkti asmenys civilinio sandorio pagrindo įgyja viešojo administravimo įgaliojimus ir atitinkamai administracinės priežiūros teises, kurios numatytos Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 3, 5, ir 6 dalimi). Pabrėžiame, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia santykių pobūdžio[²³].
Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Komisija) su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis gali sudaryti civilinius sandorius, tačiau minėtu teisiniu pagrindu (civiliniu sandoriu) viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami tokiems asmenims, kadangi toks reglamentavimas galimai prieštarautų konstituciniam principui, pagal kurį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms[²⁴], nes:
(i) minėti privatūs asmenys atliktų administracinės priežiūros veiksmus, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir paneigiant konstitucinius principus taikomus vykdomajai valdžiai: Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais.
Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas nenumato, jog civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktoms audito įmonėms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą, būtų taikomas Viešojo administravimo įstatymas;
(ii) administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja tik viešojo administravimo subjektas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą <...> [V]iešojo administravimo funkcijas gali įgyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybių administravimo subjektai, tačiau ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), bet tik tie, kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą[²⁵].
Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnyje numatyta, jog viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms, todėl aukščiau šioje dalyje nurodytos Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su Viešojo administravimo įstatymu.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹straipsnio 3, 5, ir 6 dalimi) siūlomos įtvirtinti nuostatos, kuriomis remiantis civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktiems asmenims suteikiamos analogiškos Komisijai teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus, galimai neatitinka konstitucinio valdžios įstaigos tarnauja žmonėms principo turinio bei nėra suderintos ir konkuruoja su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, jog Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24¹ straipsnio 6 dalimi) siūloma numatyti energetikos įmonių pareigą teikti informaciją Komisijos atstovams ir Komisijos pasitelktiems asmenims, net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Remiantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatomis, Asociacija atkreipia dėmesį, jog Asociacija vienija įmones, kurios priskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms.
Todėl tam tikriems Asociacijoms nariams taikomi specifiniai fizinės ir informacinės saugos bei darbuotojų atitikties reikalavimai, tokiu būdu siekiant užtikrinti, jog nebus padaryta žala ar kitaip pakenkta tiek strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, tiek ir pačiam nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto nuostatas, numatant, jog Komisijos pasitelkti asmenys, atliekant patikrinimą, su energetikos įmone sudaro papildomą susitarimą dėl informacijos konfidencialumo užtikrinimo. Nepritarti Žr. aukščiau įvertintą NLEA 1 pastabą dėl Komisijos tinkamo priežiūros ir kontrolės funkcijų vykdymo. Projekto 24¹ str. 1 d. numatyta, kad Komisija, vadovaudamasi VAĮ, turi teisę gauti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją. Tai reiškia, kad Komisija turi teisę gauti tik tą informaciją, kuri būtina ir reikalinga patikrinimui atlikti. Komisija tikrina tik tuos ūkio subjektus, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės reguliuojami. Kitaip tariant, patikrinimai kyla iš Komisijai įstatymų priskirtų funkcijų vykdymo, o informacijos gavimas yra būtina ir sudedamoji vykdomos kontrolės ir priežiūros dalis. NLEA teiginys, jog prašoma pateikti informacija (patikrinimo tikslais) nebus ribojama formos aspektu neatitinka įstatymo projekto 24¹str. 1 d., kurioje numatyta, kad Komisija, atlikdama ūkio subjektų priežiūrą, be kita ko vadovaujasi VAĮ nuostatomis.
Ūkio subjektai, teikdami informaciją Komisijai pagal Taisykles, ją teikia apibendrinta forma, kai patikrinimų metu Komisija analizuoja ir vertina pirminius tikrinamo ūkio subjekto apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, buhalterinius įrašus ir kt.). Tokio pobūdžio dokumentai, pagrindžiantys faktiškai patirtas reguliuojamai veiklai vykdyti patirtas sąnaudas, Komisijai pagal Taisykles nėra teikiami. Komisija, tvirtindama valstybės reguliuojamų ir vartotojams teikiamų paslaugų kainas, turi gauti pilną, išsamią ir objektyvią informaciją, o jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad atitinkamas ūkio subjektas į vartotojams taikomas kainas įtraukė nepagrįstų sąnaudų, tai šios sąnaudos turi būti eliminuotos, o ūkio subjektui gresia adekvati sankcija. NLEA teiginys, neva būtų „atliekama asmenų, nevykdančių energetikos veiklos, priežiūra“, yra nepagrįstas, nes įstatymo projekte tokių nuostatų nenumatyta. Dėl konfidencialios informacijos apsaugos žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2) Komisijai bei jos įgaliotiems darbuotojams suteikiamos teisės nėra suprantamos kaip procesinės prievartos priemonės. Kitų priežiūros funkcijas atliekančių valstybinių institucijų darbuotojai, pvz., mokesčių administratoriaus pareigūnai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 122 str. 1 d.), aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 str. 1 d. 3 p.), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 str. 2 p.) ir kt. turi teisę patekti į tikrinamo juridinio asmens patalpas, teritoriją ar transporto priemones be teismo leidimo.
Teismo leidimas yra reikalingas tik išimtiniais atvejais, kuomet siekiama patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, tačiau tokia teisė įstatymo projektu Komisijai nėra numatyta. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės tikrinamai energetikos įmonei pateikti skundą teismui dėl patikrinimo metu atliekamų Komisijos veiksmų. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tikrinamos energetikos įmonės teisę į teisminę gynybą ir skųsti Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus. Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2). Viešojo administravimo funkcijos bei įgaliojimai privatiems asmenims, veikiantiems civilinių sandorių pagrindu, nebus deleguotos. Priešingai nei teigia NLEA, šiems asmenims nėra suteikiamos analogiškos Komisijai teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus. Įstatymo projekte šiems asmenims numatytos tik tos teisės, kurios jiems yra būtinos tam, jog būtų užtikrintas efektyvus ir kokybiškas patikrinimų atlikimas per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį. 3. Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija,
ir proporcingos priežiūros naštos principui Asociacijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomi sankcijų skyrimo tvarkos, numatytos Energetikos įstatymo 36 straipsnyje, pakeitimai neužtikrins ultima ratio principo[²⁶] realizavimo, numatančio, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, todėl poveikio priemonės nebus proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai:
Visų pirma, Įstatymo projektu teikiami siūlymai pakeisti Energetikos įstatymo 36 straipsnį nepagrįstai grindžiami preziumuojant energetikos įmonių piktnaudžiavimą.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame, šiuo metu, numatyta, kad Komisija už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą gali skirti sankciją tik tuo atveju, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti. Anot Įstatymo projekto rengėjų, reikalavimas Komisijai prieš skiriant sankciją skirti energetikos įmonei laikotarpį pažeidimui išsitaisyti yra perteklinis, nes praktikoje energetikos įmonės gali vengti pateikti Komisijos reikalaujamą ir jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją tol, kol Komisija posėdyje nustato terminą pažeidimui pašalinti. Asociacijos vertinimu, vien prielaidų dėl galimo energetikos įmonių piktnaudžiavimo Energetikos įstatyme numatytu terminu pažeidimų pašalinimui buvimas negali būti pakankamas pagrindas keisti šiuo metu galiojančią sankcijų už informacijos nepateikimą ir (ar) nepaskelbimą skyrimo tvarką.
Nesant pagrįstų ir aiškių motyvų tokio siūlymo teikimui [žinant tai, kad Komisijos posėdžiai vyksta praktiškai kiekvieną savaitę], abejotina, ar sankcijos skyrimas esant galimybei pašalinti jį per Komisijos nustatytą terminą, sumažina reguliavimo institucijos teises naudotis veiksmingais įgaliojimais taikyti poveikio priemones. Antra, nepagrįstai ir neteisėtai išplečiamas poveikių priemonių taikymo sąlygos, susijusios su Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų vykdymu. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyti reguliuojamos veiklos pažeidimai ir sankcijų dydžiai yra diferencijuojamai pagal kiekvieno iš nurodytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą: informacijos nepaskelbimas ar nepateikimas, palyginti su kitais toje pačioje straipsnio dalyje nurodytais pažeidimais, yra mažiausiai pavojingas ir atitinkamai už jo padarymą nustatyta mažiausia galima piniginė sankcija. Tokiu būdu įstatymas realizuoja proporcingumo principą, kuris reikalauja, kad poveikio priemonės būtų adekvačios pažeidimo sunkumui ir juo sukeltai žalai. Galiojančios Energetikos įstatymo redakcijos
kaip tik ir užtikrina minėtų Viešojo administravimo įstatyme principų praktinį įgyvendinimą, tai yra pinginė sankcija skiriama tik tada, kai ūkio subjektas sąmoningai ir nuosekliai, tai yra nepaisydamas įspėjimo, nevykdo pareigos laiku ir tinkamai teikti bei skelbti informaciją apie reguliuojamą veiklą.
Įstatymo projekto 2 straipsniu taip pat siūloma papildyti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų reguliuojamos veiklos pažeidimų, už kurių padarymą gali būti skiriama piniginė bauda, sąrašą nauju sankcijos skyrimo pagrindu – Komisijos, jos įgaliotų darbuotojų ar Komisijos pasitelktų ekspertų, specialistų ar kitų asmenų, kurių paslaugomis atlikdama patikrinimus naudojasi Komisija, duotų reikalavimų nevykdymas. Pažymime, kad, kaip minėta ankstesnėje šio rašto dalyje, Asociacija laikosi pozicijos, jog jokie galiojantys aukštesnės galios teisės aktai nesuteikia galimybės viešojo administravimo subjektui perleisti jo turimus viešojo administravimo įgaliojimus tretiesiems asmenims. Atitinkamai, Komisijos pasitelktų trečiųjų asmenų teisė reikalauti energetikos įmones pateikti prašomą informaciją, atvykti duoti paaiškinimus ar nekliudomai patekti į tikrinamų įmonių patalpas taip pat diskutuotina. Nesant aiškių motyvų, pagrindžiančių trečiųjų asmenų galimybes disponuoti minėtomis teisėmis, abejotinas ir poveikių priemonių taikymo už minėtų nurodymų nevykdymą teisėtumo klausimas. Trečia, sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą. Papildomai pastebėtina, kad Komisijos atliekami ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros formų, kurios rezultatai parodo, ar energetikos įmonė tinkamai laikėsi reguliuojamos veiklos sąlygų.
Komisijos konstatuoti pažeidimai, kaip energetikos įmonės veiklos netinkamo veikimo pasekmė, ir yra Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų objektas. Tuo tarpu sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, ne tik kad neatitinka ekonominių sankcijų skyrimo tikslo ir prasmės, bet ir iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą. Pritarus Įstatymo projektui nebūtų aišku, kuriais atvejais už minėtus pažeidimus energetikos įmonei skiriama sankcija pagal Energetikos įstatymą, o kuriais piniginė bauda energetikos įmonės atsakingiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso 328 straipsnį (Energijos išteklių ir energijos bei šalto vandens tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimas ir duomenų, žinant, kad jie klaidingi, pateikimas). Ketvirta, Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti sankcijos yra neproporcingos. Pastebime, kad aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veiklas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą.
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)[²⁷]. Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti sankcija ne tik kad negali būti traktuojama kaip sankcija už reguliuojamos veiklos pažeidimus [reguliuojama veikla juk, vadovaujantis galiojančios redakcijos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 24 punktu, yra energetikos veikla, kuriai reikalinga licencija, leidimas, atestatas ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos], tačiau negali būti traktuojama ir kaip proporcinga priemonė už Komisijos, jos darbuotojų ir (ar) Komisijos pasitelktų trečiųjų asmenų reikalavimų nevykdymą, kadangi, pavyzdžiui, maksimali bauda, kurią Komisija galėtų skirti pvz., bendrovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ už reikalavimų nevykdymą, galėtų viršyti 3 mln. Eur. Toks sankcijos dydis, remiantis kompetentingų teismų sprendimais, būtų traktuojamas kaip „kriminalinio“ pobūdžio nubaudimas[²⁸].
Analogišku aspektu atkreipiame dėmesį ir į Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuo neproporcingai siūloma išplėsti teisinę atsakomybę ne tik už kitų įstatymų, bet ir kitų teisės aktų nustatytų licencijuojamosios (reguliuojamosios) veiklos sąlygų pažeidimus. Šiuo atveju atkreipiame dėmesį į analogišką teisėkūros iniciatyvą[²⁹], siūlant keisti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nėra išplečiama teisinės atsakomybės už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą apimtis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos įsitikinimu, siūlomo įtvirtinti Energetikos įstatymo 36 straipsnio
įpareigojimo įsigaliojimo sąlygotų teisminės kontrolės ignoravimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalį nuostata numatančia, jog Komisijos sprendimas dėl įpareigojimo, jei jis priimamas kartu su sprendimu skirti sankciją, įsigalioja sprendimo priėmimo dieną. Aiškinamajame rašte paaiškinta, kad siūlymo tikslas – panaikinti galimybę paskyrus sankciją energetikos įmonėms išvengti Komisijos sprendime nustatytų kitų įpareigojimų ar reikalavimų, kurių vykdymas yra būtinas. Asociacijos vertinimu, Įstatymo projektu siekiama paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus, inter alia nuostatą, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Priimdama administracinį aktą Komisija negali pakeisti teismo ir teisingumo nevykdo, todėl Įstatymo projekte įtvirtintas siekis be teismo sprendimo legitimuoti atitinkamas administracinio akto dalis laikytinas pažeidžiančiu konstitucinius teisės principus.
Asociacijos žiniomis, Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje yra registruotas Įstatymo projektui iš esmės analogiškas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIP-4025). Atsižvelgiant į tai, Asociacija šiuo raštu teikia analogiškas pastabas taip pat ir minėtam įstatymo projektui Nr. XIIP-4025. Nepritarti Žr. aukščiau įvertintą NLEA 1 pastabą. Esamas teisinis reguliavimas dėl papildomo termino pažeidimui ištaisyti yra vertintinas kaip perteklinis ir neužtikrinantis, jog energetikos įmonės teisės aktuose ar Komisijos nustatytais terminais teiktų privalomą Komisijai teikti informaciją. Sankcijos skyrimas visais atvejais yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tais atvejais, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitais būdais bei priemonėmis. Pažymėtina, kad Europos Komisijos įspėjime-pažeidime Nr. 2016/2069 išdėstyta nuomonė ir abejonės dėl šiuo metu galiojančių didžiausių sankcijų dydžio įmonėms, pažeidusioms reguliuojamos veiklos reikalavimus. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad galiojančios sankcijos nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, t. y. jos per mažos, o Komisija turi turėti „pakankamą veiksmų laisvę atitinkamam pažeidimui nustatyti proporcingas sankcijas“. Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Energetikos ministerija,
2016-07-21 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), vykdydama Lietuvos Respublikos Ministro 2016 m. birželio 27 d. pavedimą Nr. S-17-2178, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) (Ekonomikos komiteto 2016 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo Nr. 108-P-20 3.2.1 punktą, kuriuo siūloma parengti ir Seimui pateikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – energetikos įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, suteikiant Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) įgaliojimus, analogiškus nustatytiems Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Atsakydami Seimo Ekonomikos komitetui į pateiktą pasiūlymą, pažymime, kad Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje yra įregistruotas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24 (1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4025 (toliau – projektas), kuriuo be ta ko, siekiama:
nustatyti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų įgaliojimus ir galimus atlikti veiksmus, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus;
Komisijos ir jos įgaliotų darabuotjų reikalavimų, duotų atliekant patikrinimus, privalomumą energetikos įmonėms, už kurių nevykdymą Komisija tikrinamoms energetikos įmonėms galėtų skirti proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Projekto nuostatomis siūloma Komisijai ir jos darbuotojams suteikti įgaliojimus iš esmės atitinkančius Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje nustatytus įgaliojimus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir jos darbuotojams (pareigūnams). Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytą ir vadovaudamiesi efektyvumo, subsidiarumo ir sistemiškumo principais, manome, kad rengti naują Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo būtų siekiama vienodų įregistruotam Projektui tikslų, nėra poreikio.
Įregistruotas Projektas galėtų būti toliau tobulinimas ir svarstomas Seime, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo indėlį į Projekto rengimą galėtų pateikti išvados forma. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2) (sujungiant įstatymų projektus: Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24¹straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664 ) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10.
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė [1] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas. [2] Bendrovė pažymi, kad iš šios Įstatymo projekto nuostatos galima daryti išvadą, kad Komisijai būtų suteikiama teisė gauti ir visą energetikos įmonių elektroninį susirašinėjimą. [3] Konvencijos 8 straipsnio nuostatos. [4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalga Nr. AB-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 572-631. [5] Žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą. [6] Privataus gyvenimo neliečiamumo kontekste, kurį garantuoja Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, pažymėtina, kad privataus gyvenimo neliečiamumas garantuojamas ne tik fiziniam asmeniui, tačiau ir juridiniam asmeniui, kuriam taikoma teisė į susižinojimo slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. aprobuotas „Kai kurie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje garantuojamų teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai“ (I). Teismų praktika.
Teismų praktika. 2009, 31). [7] Šiame kontekste paminėtina, kad visos energetikos sektoriuje veikiančios bendrovės negali būti prilyginamos UAB „Vilniaus energija“ iš kurios Komisijai, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, buvo sunku surinkti dokumentus reguliuojamos veiklos patikrinimams ir kurios veikimas/neveikimas, manytina, yra pagrindinis argumentas šio Įstatymo projekto iniciavimui. [8] Remiantis oficialia statistika, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, vidutinis administracinės bylos nagrinėjimo terminas yra apie 10 mėn. [9] T. y. sprendimo, kuriuo remiantis energetikos įmonei yra skiriama ne tik sankcija, tačiau ir nustatomas tam tikras įpareigojimas. [10] Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 4 punktas; [11] Energetikos įstatymo 36 straipsnis; [12] Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnis; [13] Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis; [14] Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis; [15] Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis; [16] Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnis; [17] http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2015-metai/2015-12/2015-12-22/komisija-vilniaus-energija-skyre-bauda-uz-reguliuojamos-veiklos-salygu-pazeidima.aspx [18] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. [19] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. [20] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą taikomos ir juridinio asmens atžvilgiu, o 8 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos siaurai.
2009, 31). [7] Šiame kontekste paminėtina, kad visos energetikos sektoriuje veikiančios bendrovės negali būti prilyginamos UAB „Vilniaus energija“ iš kurios Komisijai, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, buvo sunku surinkti dokumentus reguliuojamos veiklos patikrinimams ir kurios veikimas/neveikimas, manytina, yra pagrindinis argumentas šio Įstatymo projekto iniciavimui. [8] Remiantis oficialia statistika, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, vidutinis administracinės bylos nagrinėjimo terminas yra apie 10 mėn. [9] T. y. sprendimo, kuriuo remiantis energetikos įmonei yra skiriama ne tik sankcija, tačiau ir nustatomas tam tikras įpareigojimas. [10] Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 4 punktas; [11] Energetikos įstatymo 36 straipsnis; [12] Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnis; [13] Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis; [14] Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis; [15] Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis; [16] Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnis; [17] http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2015-metai/2015-12/2015-12-22/komisija-vilniaus-energija-skyre-bauda-uz-reguliuojamos-veiklos-salygu-pazeidima.aspx [18] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. [19] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. [20] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą taikomos ir juridinio asmens atžvilgiu, o 8 straipsnio
būti ribojama tik išimtinais įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje, teisės aktai turi užtikrinti adekvačias ir efektyvias priemones, užkertančias kelią pareigūnų piktnaudžiavimui jiems suteiktomis teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Société Colas Est ir kt. v.
Prancūzija, Nr. 37971/97). [21] žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-826-261/2015; [22] Konstitucinio teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas; [23]Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-68/2011, 2013 m. liepos 26 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-152/2015, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-996-525/2016. [24]Konstitucinis teisinės valstybės principas, konstituciniai teisingumo ir socialinės darnos imperatyvas, pilietinės visuomenės siekis, konstitucinis atsakingo valdymo principas, taip pat tokie Konstitucijoje įtvirtinti principai, kaip antai: <...> valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms <...> kiti konstituciniai imperatyvai suponuoja įvairius konstitucinius reikalavimus valstybės tarnybai, kaip sistemai, apimančiai valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių asmenų profesinę veiklą priimant sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) ir šitaip garantuojant viešąjį interesą visoje valstybėje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). [25]2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
I442-5/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015. [26] Viešojo administravimo įstatymo 36²straipsnio 1 dalies 1 punktu; [27] Žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą. [28] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad šiek tiek didesnės nei 290 Eur baudos paskyrimas buvo laikomas kriminalinio pobūdžio nubaudimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį adm. b. Nr. A-143-2619-11 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 213-241). [29] Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-664.