Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
153 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, bet tik tuo atveju, jei kuri nors iš šalių nepareiškė norą dalyvauti. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Eduardas Šablinskas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Kodeksas) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas) rengimą paskatino iš piliečių gauti nusiskundimai dėl bylų nagrinėjimo jiems nedalyvaujant. Projektu siekiama svarstant procesinius klausimus, rašytinio proceso tvarka įteisinti dalyvaujančių byloje asmenų galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime jei jie to pageidauja. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valerijus Simulik ir Eduardas Šablinskas. 3. .Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Kodekse numatyta kad svarstant procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka į posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekte siūloma svarstant procesinius klausimus, rašytinio proceso tvarka įteisinti dalyvaujančių byloje asmenų galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime jei jie to pageidauja. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 6.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 7. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 8. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 9. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą kitų teisės aktų keisti nereikės. 10. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 12. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra ,,rašytinis procesas“. 13. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Eduardas Šablinskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-02-08 Nr. S-2016-736 dėl LIETUVOS
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. IX-743 153 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4003 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-2016-736 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4003 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Visų pirma, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto abejonių kelia Projekto tikslingumas ir efektyvumas. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, Projekto rengimą paskatino iš piliečių gauti nusiskundimai dėl bylų nagrinėjimo jiems nedalyvaujant. Projektu siekiama įteisinti dalyvaujančių byloje asmenų galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime rašytini proceso tvarka, jei jie to pageidauja. Manytume, kad nėra tikslu teigti, kad šalys byloje nedalyvauja, kai ji nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Iš sisteminės ir loginės Civilinio proceso kodekso nuostatų analizės galima spręsti, kad, šalys byloje dalyvauja, tačiau kitu – rašytiniu būdu. Pagal Civilinio proceso kodekso
dalyvauja byloje pateikdamos savo procesinius dokumentus, pastabas, prašymus ir įgyvendindamos kitas procesines teises ir tik fizinis svarstymo posėdis nėra rengiamas.
Taigi rašytinio proceso metu byloje dalyvaujantys asmenys gali įgyvendinti savo procesines teises, yra informuojami apie bylos nagrinėjimo eigą, o siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų ir abiejų šalių sutikimu, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, kai tai yra tikslinga (Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio
tikslingumą ir efektyvumą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. IX-743 153 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-02-09 Nr. XIIP-4003 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - CPK) 153 straipsnį, nustatant, jog CPK nustatytais atvejais rašytinis procesas būtų galimas tik tais atvejais, kai nė viena iš šalių nepareiškė noro dalyvauti žodiniame procese. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto rengimą paskatino iš piliečių gauti nusiskundimai, jog bylos nagrinėjamos jiems nedalyvaujant. Aptariant siūlomą teisinį reguliavimą pastebėtina, jog siūlomą nuostatą yra nagrinėjęs Konstitucinis teismas, kuris 2012-12-06 nutarime pripažino, kad: „1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340; Nr. 42) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340; Nr. 42) 3 dalis, 352 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340; Nr.
36-1340; Nr. 42) 3 dalis tiek, kiek jose buvo nustatyta, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, jog „Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nėra expressis verbis įtvirtintų viešo ir (ar) neviešo
(uždaro) bylų nagrinėjimo teismuose formų. Konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teismuose principas gali būti užtikrinamas įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose formomis. Įstatymų leidėjo diskreciją saisto Konstitucija, inter alia 117 straipsnio 1 dalis, konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, protingumo principai. Iš Konstitucijos, kaip vientiso akto (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), įstatymų leidėjui kyla pareiga užtikrinti, kad reguliuojant bylų nagrinėjimo teisme santykius nebūtų priešpriešinami Konstitucijos principai ir normos. Įstatymu nustatant bylų nagrinėjimo teismuose formas pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti konstitucinį teisingumo principą, pagal kurį įstatymų leidėjui kyla pareiga bylų nagrinėjimo santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Reguliuojant bylų nagrinėjimo teismuose formas būtina paisyti ir kitų konstitucinių principų, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, protingumo, bylų nagrinėjimo teisme viešumo principų. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo, kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas.
Įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.“ Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog reguliuojant teisinius santykius, susijusius su viešu bylų nagrinėjimu, yra svarbūs keletas imperatyvų:
„– asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo
procesą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų;
įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokias teismo posėdžio formas, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti tiek proceso dalyvių teisės į viešą teismo procesą, tiek visuomenės intereso būti informuotai apie teismo procesą ir priimamus sprendimus įgyvendinimą ir kartu nesudarytų prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia asmens teises ir laisves);
įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose formomis; įstatymų leidėjo diskreciją saisto Konstitucija, inter alia jos 117 straipsnio 1 dalis, konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, protingumo principai;
teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo, kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas; įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog išnagrinėjus ginčijamą reguliavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu reguliavimu paminėti imperatyvai būtų pažeidžiami.
Įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.“ Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog reguliuojant teisinius santykius, susijusius su viešu bylų nagrinėjimu, yra svarbūs keletas imperatyvų:
„– asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo
procesą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų;
įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokias teismo posėdžio formas, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti tiek proceso dalyvių teisės į viešą teismo procesą, tiek visuomenės intereso būti informuotai apie teismo procesą ir priimamus sprendimus įgyvendinimą ir kartu nesudarytų prielaidų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia asmens teises ir laisves);
įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose formomis; įstatymų leidėjo diskreciją saisto Konstitucija, inter alia jos 117 straipsnio 1
dalis, konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, protingumo principai;
teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo, kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas; įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog išnagrinėjus ginčijamą reguliavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu reguliavimu paminėti imperatyvai būtų pažeidžiami. Be to, Konstitucinis Teismas nurodė, jog ginčijamas reguliavimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, nes pagal „EŽTT jurisprudenciją pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra absoliuti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, jeigu bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės ir jeigu byloje nėra viešojo intereso; bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis ir tuo atveju, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien rašytine bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ginčijamas reguliavimas atitinka ir 1995 m. vasario 7 d. priimtas Europos Tarybos rekomendacijas R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“, kuriose siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų apeliacinių bylų nagrinėjimą, valstybėms narėms inter alia buvo pasiūlyta riboti žodinio bylos nagrinėjimo principo taikymą apeliacinės instancij
os teismuose, pavyzdžiui, kad būtų sutrumpinti žodiniai procesai, daugiau taikyti rašytines procedūras (6 straipsnio d punktas).
Be to, Konstitucinis Teismas nurodė, jog ginčijamas reguliavimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, nes pagal „EŽTT jurisprudenciją pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra absoliuti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, jeigu bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės ir jeigu byloje nėra viešojo intereso; bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis ir tuo atveju, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien rašytine bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma.“ Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ginčijamas reguliavimas atitinka ir 1995 m. vasario 7 d. priimtas Europos Tarybos rekomendacijas R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“, kuriose siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų apeliacinių bylų nagrinėjimą, valstybėms narėms inter alia buvo pasiūlyta riboti žodinio bylos nagrinėjimo principo taikymą apeliacinės instancijos teismuose, pavyzdžiui, kad būtų sutrumpinti žodiniai procesai, daugiau taikyti rašytines procedūras (6 straipsnio d punktas). Analizuojant galiojantį CPK reguliavimą, susijusį su rašytinio proceso taikymu civilinėse bylose, siūlomo CPK pakeitimo turinį ir aptartas Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatas, pastebėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, galimai būtų išbalansuota šiuo metu galiojanti civilinio proceso sistema, subalansuojanti asmens teises į proceso viešumą ir operatyvumą principus bei kitus konstitucinius principus. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo CPK pakeitimo proporcingumo klausimas. 2.
turinio seka, kad projektu siūloma keisti ne CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-743, bet šiuo įstatymu patvirtintą CPK. Atsižvelgus į tai, reikėtų patikslinti projekto pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]