2016-02-25 Nr. XIIP-3996 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu dėstoma nauja Įstatymo redakcija kritikuotina dėl jos sistemiškumo ir struktūros:
sudaro net devyni skyriai. Pabrėžtina, kad dalis jų susideda tik iš dviejų straipsnių, o VI skyrių („Inkasavimo pagrindai“) tesudaro vienas straipsnis. Siūlytina persvarstyti Įstatymo struktūrą, atsisakant kai kurių smulkių skyrių, jų nuostatas perkeliant į kitus. 1.2. Kelia abejonių ir pasirinktas skyrių eiliškumas. Pavyzdžiui, diskutuotina, ar nuostatos apie licencijavimą turėtų būti tarp pradinių skyrių (
III ir V skyriai). Be to, IV skyrius („Užsienio valstybių subjektų veiklos, susijusios su asmens ir turto apsauga, bei tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo kelių transportu sąlygos“) struktūriškai yra dirbtinai inkorporuotas ir sisteminiais ryšiais nelabai susijęs su prieš ir po to einančiais skyriais. V („Bendrosios licencijuojamos veiklos nuostatos“) skyrius taip pat yra dirbtinai sukurtas
pavadinimas tik iš dalies atitinka turinį; o pačios skyriaus nuostatos galėtų būti inkorporuotos į kitus skyrius. 1.3. Apeliuotina ir atskirų straipsnių vieta įstatyme. Pavyzdžiui, Įstatymo 5 ir 6 straipsniai aprašo apsaugininkų, apsaugos darbuotojų ir apsaugos darbuotojų stažuotojų teises ir pareigas (pavyzdžiui, „nedelsiant pranešti policijai, kai įtariama, jog rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, nesusijusi su saugomu objektu ar asmeniu; arba nedelsdamas pranešti policijai apie tai, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ar fizinę prievartą, kai dėl to žuvo žmogus arba jam akivaizdžiai buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta akivaizdi turtinė žala ir kt.“).
Tuo tarpu, 17 straipsnis („Asmenų sulaikymas ir perdavimas policijai“) yra taip pat susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis („gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją“) ir pareigomis („apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją nedelsiant turi būti informuota policija ir jai atvykus sulaikytas įtariamas teisės pažeidėjas perduodamas policijai įvykio vietoje“). 2. Teiktina pastaba dėl kai kurių naujos Įstatymo redakcijos 2 straipsnyje formuluojamų sąvokų raiškos ir turinio:
straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kas yra apsaugos darbuotojas stažuotojas („fizinis asmuo, įdarbintas apsaugininko ar apsaugos tarnybos ir siekiantis dirbti apsaugos darbuotoju“). Apibrėžimas nėra išsamus, pernelyg abstraktus, dėl to tikslintinas, bent minimaliai nurodant apsaugos darbuotojo stažuotojo funkcijas (
darbuotojas šio straipsnio 2 dalyje); 2.2. 9 dalyje, apibrėžiant fizinę prievartą, vietoj žodžio „panaudojimas“ siūlytina rašyti žodį „naudojimas“. Atsižvelgtina į analogišką apibrėžimą, pateiktą Policijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje;
projekte šaunamieji ginklai atskirti nuo specialiųjų priemonių. Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje vartojama formuluotė „specialiąsias priemones ir (ar) šaunamuosius ginklus“; o 21 dalyje pateiktame specialiosios priemonės apibrėžime neminimas šaunamasis ginklas.
Kita vertus, atsižvelgiant į Policijos įstatymo 28 straipsnį („Specialiosios policijos priemonės – šaunamojo ginklo panaudojimas“), akivaizdu, kad šaunamasis ginklas yra viena iš specialiųjų priemonių; 2.4. Svarstytina, ar 2 straipsnio 16 dalyje tinkamai apibrėžtas masinis renginys. Pastebėtina, kad pateiktas apibrėžimas skiriasi nuo kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatyme, suformuluotų masinio renginio apibrėžimų. Abejotina, ar pasirinktas kiekybinis kriterijus – „per vieną renginio dieną apsilanko daugiau nei 50 asmenų“ yra pakankamas apibrėžti „masei“ ar „masiškumui“. Dėl to siūlytina kiekybinio kriterijaus atsisakyti ir „masinį renginį“ palikti kaip vertinamojo pobūdžio terminą;
straipsnyje konstruojant sąvokų (terminų ir jų apibrėžčių) sąrašą, rekomenduotina laikytis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punkto reikalavimo terminus dėstyti abėcėlės tvarka. Tokiu būdu 2 straipsnio 19 ir 20 dalys sukeistinos vietomis. 3. Įstatyme suvienodintina teisės technika. Pavyzdžiui, terminai apibrėžtini arba darbo, arba kalendorinėmis dienomis; metų skaičius rašytinas arba žodine, arba skaitine išraiška ir kt. 4. Įstatymo 3 straipsnis koreguotinas pagal pastabas:
pavadinimas performuluotinas. Tikslintini „reikalavimų“ (
reikalavimai, siekiantiems tapti?) ir „apribojimų“ terminai. Be to, svarstytinas pateiktų subjektų eiliškumas (apsaugos vadovai nurodomi ne tik po apsaugos darbuotojų, bet ir po apsaugos darbuotojų stažuotojų); 4.2.
Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo aktualios redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „<...> saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis <...>“. Projekto 3 straipsnio nuostatos koreguotinos, nustatant reikalavimą, kad apsaugos tarnybos vadovu, apsaugininku, apsaugos darbuotoju stažuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis ;
punkte prieš žodį „ne“ įrašytinas žodis „yra“;
punkte žodžiai „reikalavimus sveikatai” keistini į žodžius „sveikatos reikalavimus“;
punkte vietoj žodžių junginio „turi <...> kvalifikaciją“ vartotinas žodžių junginys „yra įgijęs kvalifikaciją“;
punkte numatyta, kad apsaugininku, apsaugos darbuotoju ir apsaugos vadovu negali būti asmuo, kuris (
dubliuojasi) teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Svarstytina, ar nevertėtų ribojančios sąlygos nustatyti ir nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo atvejais. Pastebėtina, kad minima sąlyga yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje ( žr. galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą);
punkte tikslintina formuluotė „smurtinius nusikaltimus“. Pastebėtina, kad smurtiniai nusikaltimai yra iš teorijos kilęs terminas, kurio tikslus turinys praktikoje nėra apibrėžtas. Siūlytina nusikalstamų veikų rūšis sieti su Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) vartojamomis sąvokomis;
punkte kaip ribojimas minima viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu.
Svarstytina, ar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis iš kitų išskirta pagrįstai, ir kodėl neminimas, pavyzdžiui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis);
punkte vartojamas žodis „vienus“ keistinas į žodį „vienerius“. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5, 6, 8 ir 9 punktų ir 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto;
punktas tikslintinas, nurodant, kad teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Pastebėtina, kad tokia formuluotė vartojama ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme ar Administracinių nusižengimų kodekse. 5. Įstatymo 4 straipsnio pavadinimas neatitinka turinio. Nors straipsnis pavadintas „Reikalavimai ir apribojimai apsaugos tarnybai“, jo 2 ir 3 dalyse reglamentuojami reikalavimai ir apribojimai kontroliuojančiam asmeniui. 6. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas ribojimas, kad „Kontroliuojančiu asmeniu, kuris yra fizinis asmuo (
negali būti asmuo: 1) kuriam taikomi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 5–7 punktuose nustatyti apribojimai“. Tačiau, manytina, kad kontroliuojančiam asmeniui turėtų būti taikomi ir likę 3 straipsnio 2 dalies punktai, ypač 1 ir 4, kurie susiję su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichiką veikiančių medžiagų piktnaudžiavimo rizika. 7. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžio „suklastotų“ įrašytini žodžiai „ar netikrų“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto; 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto; 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 8 dalies 1 punkto; 22 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 7 dalies 1 punkto. 8.
straipsnio 1 dalies 3 punktas redaguotinas pagal lietuvių kalbos reikalavimus;
sujungti į vieną punktą, numatant bendro pobūdžio pareigą – „ nedelsdamas pranešti policijai, kai įtariama, jog rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika“. Žodžiai, kad atitinkama veika turi būti susijusi ar nesusijusi su saugomu objektu yra pertekliniai. 10. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pareiga suformuluota neaiškiai. Pavyzdžiui, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kokiems asmenims privaloma suteikti pagalbą. Be to, šis punktas taisytinas ir pagal lietuvių kalbos reikalavimus. 11. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte žodžiai „akivaizdžiai“ ir „akivaizdi“ brauktini. 12. Įstatymo
apsaugos darbuotojams stažuotojams siekiama įtvirtintą pareigą, pasibaigus apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, nedelsiant grąžinti apsaugos darbuotojo pažymėjimą jį išdavusiai įstaigai“. Pastebėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 5-V-738 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-619 „Dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstytos naujos Taisyklių redakcijos 20 punkte nustatyta, kad „asmuo, pageidaujantis gauti naują apsaugos darbuotojo pažymėjimą, ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos teritorinei policijos įstaigai <...> turi pateikti <...> nurodytus dokumentus“, o Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad „ naujas pažymėjimas asmeniui išduodamas tik grąžinus prieš tai turėtą pažymėjimą“. Įstatymo projekto ir Taisyklių nuostatos derintinos tarpusavyje. 13.
13. Be to, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „ apsaugos darbuotoju stažuotoju gali būti priimtas asmuo, gavęs teigiamą apsaugos darbuotojo ir tarptautinius inkasatoriaus pažymėjimus išduodančios įstaigos sprendimą dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo, iki tol, kol bus išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas , bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius“ (
gali dirbti tik turėdamas darbo pažymėjimą – 3 straipsnio 5 dalies nuostatos), o
pareigą darbuotojams stažuotojams, pasibaigus apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, nedelsiant grąžinti apsaugos darbuotojo pažymėjimą jį išdavusiai įstaigai“. Įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 14. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte licencijos turėtojui nustatoma pareiga informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą į darbą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją, iki jiems pradedant vykdyti asmens ir turto apsaugos funkcijas, tačiau neaišku, per kokį laikotarpį licencijos turėtojas tai privalo atlikti, kokia forma tai turi būti padaryta, kokie pranešime nurodytini duomenys. 15. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte licencijos turėtojui nustatoma pareiga informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją informuoti apie atleistą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją, tačiau neaišku, kokia forma tai turi būti padaryta, kokie pranešime nurodytini duomenys. 16. Įstatymo
privalo informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą ir atleistą apsaugos vadovą. Tačiau trūksta aiškumo, kokia forma tai turi būti padaryta, ir kokie pranešime nurodytini duomenys. 17. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje minimos formuluotės „profesinės licencijos ar profesiniai leidimai“.
Svarstytina jų apibrėžtis projekto 2 straipsnyje. 18. Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje žodis „inksavimo” redaguotinas į “inkasavimo”. 19. Įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojamame žodžių junginyje „tarptautinis inkasatoriaus pažymėjimo“ suvienodintinas linksnis. 20. Įstatymo VII skyrius pavadintas – „Fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimas “ (past. – pabraukta mūsų) , o jį detalizuojančiuose 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatomi fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrosios sąlygos ir pagrindai. Siūlytina pabrauktas veiksmažodžio formas suvienodinti. 21. Įstatymo
darbuotojai gali viešai nešiotis A kategorijos automatinius šaunamuosius ginklus, tačiau tokių ginklų laikymas ar naudojimas projekte nereglamentuojamas. 22. Įstatymo
naudoti prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų, išskyrus nėščias moteris , grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.“ Svarstytina ar draudimo išimties naudoti specialiąsias priemones
„išimtis“ dėl nėščių moterų grupės yra pagrįsta. Asmuo turi teisę į būtinąją
gintį ir šios teisės negalima dirbtinai apriboti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ar 28 straipsnio 3 dalyje atitinkamas ribojimas nenumatytas.
Pavyzdžiui, Policijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „ Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola šių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.“
panaudojimo pagrindus, tikslinančių psichinės ir fizinės prievartos, specialiųjų priemonių sąvokas, pakeitimo projektai (Nr. XIIP-4064 – 4069). Manytina, kad teikiami projektai Nr. XIIP-3996 – 3998 turėtų būti svarstomi minėtų norminių teisės aktų pakeitimo projektų kontekste. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS IR TURTO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2327 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-27 Nr. XIIP-3996(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
įstatymo projekto
: komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Laskevičiūtė, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas Virginijus Šostucha; Valstybės saugumo departamento pareigūnas Mantas Žemaitis, Asociacijos Apsaugos verslo grupė atstovai Vytautas Kregždė, Algis Iljeitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė (siūlymas) Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstoma nauja Įstatymo redakcija kritikuotina dėl jos sistemiškumo ir struktūros: 1.1. Įstatymą sudaro net devyni skyriai. Pabrėžtina, kad dalis jų susideda tik iš dviejų straipsnių, o VI skyrių („Inkasavimo pagrindai“) tesudaro vienas straipsnis. Siūlytina persvarstyti Įstatymo struktūrą, atsisakant kai kurių smulkių skyrių, jų nuostatas perkeliant į kitus. 1.2. Kelia abejonių ir pasirinktas skyrių eiliškumas. Pavyzdžiui, diskutuotina, ar nuostatos apie licencijavimą turėtų būti tarp pradinių skyrių (past. - III ir V skyriai).
Be to, IV skyrius („Užsienio valstybių subjektų veiklos, susijusios su asmens ir turto apsauga, bei tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo kelių transportu sąlygos“) struktūriškai yra dirbtinai inkorporuotas ir sisteminiais ryšiais nelabai susijęs su prieš ir po to einančiais skyriais. V („Bendrosios licencijuojamos veiklos nuostatos“) skyrius taip pat yra dirbtinai sukurtas - skyriaus pavadinimas tik iš dalies atitinka turinį; o pačios skyriaus nuostatos galėtų būti inkorporuotos į kitus skyrius. 1.3. Apeliuotina ir atskirų straipsnių vieta įstatyme. Pavyzdžiui, Įstatymo 5 ir 6 straipsniai aprašo apsaugininkų, apsaugos darbuotojų ir apsaugos darbuotojų stažuotojų teises ir pareigas (pavyzdžiui, „nedelsiant pranešti policijai, kai įtariama, jog rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, nesusijusi su saugomu objektu ar asmeniu; arba nedelsdamas pranešti policijai apie tai, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ar fizinę prievartą, kai dėl to žuvo žmogus arba jam akivaizdžiai buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta akivaizdi turtinė žala ir kt.“). Tuo tarpu, 17 straipsnis („Asmenų sulaikymas ir perdavimas policijai“) yra taip pat susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis („gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją“) ir pareigomis („apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją nedelsiant turi būti informuota policija ir jai atvykus sulaikytas įtariamas teisės pažeidėjas perduodamas policijai įvykio vietoje“). Atsižvelgti Tikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos IV, VIII skyrių pavadinimus. Sujungti į vieną skyrių IV, V ir VI skyrius atsisakant skirstymo į atskirus skyrius ir išbraukiant V ir VI skyrių pavadinimus iš Projekto bei atitinkamai pakeičiant skyrių numeraciją. 2. Seimo kanceliarijos
3 2.
Teiktina pastaba dėl kai kurių naujos Įstatymo redakcijos 2 straipsnyje formuluojamų sąvokų raiškos ir turinio: 2.1. Šio straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kas yra apsaugos darbuotojas stažuotojas („fizinis asmuo, įdarbintas apsaugininko ar apsaugos tarnybos ir siekiantis dirbti apsaugos darbuotoju“). Apibrėžimas nėra išsamus, pernelyg abstraktus, dėl to tikslintinas, bent minimaliai nurodant apsaugos darbuotojo stažuotojo funkcijas (past. – kaip analogą žiūrėti, kaip apibrėžtas apsaugos darbuotojas šio straipsnio 2 dalyje);
Pritarti Tikslinti sąvoką ir išdėstyti taip: „Apsaugos darbuotojas stažuotojas
9
prievartą, vietoj žodžio „panaudojimas“ siūlytina rašyti žodį „naudojimas“. Atsižvelgtina į analogišką apibrėžimą, pateiktą Policijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje; Pritarti 2.3
1121
ginklai atskirti nuo specialiųjų priemonių. Pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnio
ginklus“; o 21 dalyje pateiktame specialiosios priemonės apibrėžime neminimas šaunamasis ginklas. Kita vertus, atsižvelgiant į Policijos įstatymo 28 straipsnį („Specialiosios policijos priemonės – šaunamojo ginklo panaudojimas“), akivaizdu, kad šaunamasis ginklas yra viena iš specialiųjų priemonių; Nepritarti Priimti įstatymai Nr. XII-2366–XII-2371, reglamentuojantys šaunamojo ginklo panaudojimo teisinius pagrindus, tikslinantys psichinės ir fizinės prievartos, specialiųjų priemonių sąvokas. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo Nr.
VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatyme šaunamasis ginklas atskirtas nuo specialiųjų priemonių. Be to, Projektu siūlomoje Įstatymo naujoje redakcijoje būtent per šaunamųjų ginklų naudojimą yra atskirta licencijuojama ir nelicencijuojama veikla (Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalis). Nustatytos skirtingos specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo sąlygos. 2.4
16
dalyje tinkamai apibrėžtas masinis renginys. Pastebėtina, kad pateiktas apibrėžimas skiriasi nuo kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatyme, suformuluotų masinio renginio apibrėžimų. Abejotina, ar pasirinktas kiekybinis kriterijus – „per vieną renginio dieną apsilanko daugiau nei 50 asmenų“ yra pakankamas apibrėžti „masei“ ar „masiškumui“. Dėl to siūlytina kiekybinio kriterijaus atsisakyti ir „masinį renginį“ palikti kaip vertinamojo pobūdžio terminą;
Pritarti Papildyti Projektu siūlomą Įstatymo naują redakciją nuorodomis į Įstatymus, kur sąvoka apibrėžta ( Alkoholio kontrolės įstatymas ). 2.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-292
sąvokų (terminų ir jų apibrėžčių) sąrašą, rekomenduotina laikytis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punkto reikalavimo terminus dėstyti abėcėlės tvarka. Tokiu būdu 2 straipsnio 19 ir 20 dalys sukeistinos vietomis. Pritarti
technika. Pavyzdžiui, terminai apibrėžtini arba darbo, arba kalendorinėmis dienomis; metų skaičius rašytinas arba žodine, arba skaitine išraiška ir kt. Pritarti
pagal pastabas:
performuluotinas.
Tikslintini „reikalavimų“ (past. – reikalavimai, siekiantiems tapti?) ir „apribojimų“ terminai. Be to, svarstytinas pateiktų subjektų eiliškumas (apsaugos vadovai nurodomi ne tik po apsaugos darbuotojų, bet ir po apsaugos darbuotojų stažuotojų); Pritarti 4.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-29
saugos įstatymo aktualios redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „<...> saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis <...>“. Projekto 3 straipsnio nuostatos koreguotinos, nustatant reikalavimą, kad apsaugos tarnybos vadovu, apsaugininku, apsaugos darbuotoju stažuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis;
Atsižvelgti Projektu siūlomoje Įstatymo naujoje redakcijoje atsisakoma nacionalinio režimo išimčių, susijusių su užsienio kontroliuojamų įmonių veikla Lietuvoje, t. y. nebenumatomi ribojimai, jog aps augos tarnybos steigėjais, dalyviais gali būti tik Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos ir (ar) NATO narės arba Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, fiziniai, juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturintys ūkio subjektai. Ši nuostata svarbi siekiant užtikrinti sklandų stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), t. y. nebetaikyti veiklos apribojimų pagal steigėjo kilmę. Tačiau Projekte numatomos priemonės, kurios užtikrins Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų apsaugą dėl apsaugos tarnybų, apsaugos darbuotojų, apsaugininkų, saugos vadovų, kontroliuojančių asmenų (žr. Komiteto siūlymus nr. 7; 12; 17). 4.3. Seimo kanceliarijos
11 4.3.
įrašytinas žodis „yra“; Pritarti 4.4
12
„reikalavimus sveikatai” keistini į žodžius „sveikatos reikalavimus“;
Pritarti 4.5
13
junginio „turi <...> kvalifikaciją“ vartotinas žodžių junginys „yra įgijęs kvalifikaciją“; Pritarti 4.6
22
apsaugininku, apsaugos darbuotoju ir apsaugos vadovu negali būti asmuo, kuris (past. – šiame punkte žodis „kuris“ dubliuojasi) teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Svarstytina, ar nevertėtų ribojančios sąlygos nustatyti ir nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo atvejais. Pastebėtina, kad minima sąlyga yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje (žr. galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą);
Nepritarti Asmens pripažinimas nepakaltinamu turi reikšmės tik jo teisinei atsakomybei; už padarytą veiką jam taikomos tik priverčiamosios medicinos priemonės. Be to pripažinimas nepakaltinamu nekeičia asmens teisinio statuso kaip tai būna pripažinus asmenį neveiksniu. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad nėra tikslinga nustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo sąlygų. 4.7
23
formuluotė „smurtinius nusikaltimus“. Pastebėtina, kad smurtiniai nusikaltimai yra iš teorijos kilęs terminas, kurio tikslus turinys praktikoje nėra apibrėžtas. Siūlytina nusikalstamų veikų rūšis sieti su Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) vartojamomis sąvokomis; Nepritarti Papildyti Projektu siūlomą Įstatymo naują redakciją nuorodomis į Įstatymus, kur sąvoka apibrėžta ( Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas ).
4.8
23
minima viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu. Svarstytina, ar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis iš kitų išskirta pagrįstai, ir kodėl neminimas, pavyzdžiui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis);
Pritarti 4.9
24
„vienus“ keistinas į žodį „vienerius“. Atitinkama pastaba teiktina ir dėl
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5, 6, 8 ir 9 punktų ir 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto; Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pasiūlymas. 4.10
25 4.10. 2 dalies 5 punktas tikslintinas, nurodant, kad teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Pastebėtina, kad tokia formuluotė vartojama ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme ar Administracinių nusižengimų kodekse. Pritarti
neatitinka turinio. Nors straipsnis pavadintas „Reikalavimai ir apribojimai apsaugos tarnybai“, jo 2 ir 3 dalyse reglamentuojami reikalavimai ir apribojimai kontroliuojančiam asmeniui. Pritarti
Teisės departamentas, 2016-02-29 6.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas ribojimas, kad „Kontroliuojančiu asmeniu, kuris yra fizinis asmuo (past. – vartojama kalba redaguotina), negali būti asmuo: 1) kuriam taikomi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 5–7 punktuose nustatyti apribojimai“. Tačiau, manytina, kad kontroliuojančiam asmeniui turėtų būti taikomi ir likę 3 straipsnio 2 dalies punktai, ypač 1 ir 4, kurie susiję su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichiką veikiančių medžiagų piktnaudžiavimo rizika. Nepritarti Tiesioginis apsaugos tarnybos veiklą organizuojantis ir prižiūrintis asmuo yra apsaugos vadovas. Jam taikomi pasiūlyme minimi reikalavimai. 7. Seimo kanceliarijos
po žodžio „suklastotų“ įrašytini žodžiai „ar netikrų“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto; 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto; 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 8 dalies 1 punkto; 22 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 7 dalies 1 punkto. Pritarti
13
punktas redaguotinas pagal lietuvių kalbos reikalavimus;
112
punktai turėtų būti sujungti į vieną punktą, numatant bendro pobūdžio pareigą
14
punkto pareiga suformuluota neaiškiai. Pavyzdžiui, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kokiems asmenims privaloma suteikti pagalbą.
taisytinas ir pagal lietuvių kalbos reikalavimus. Pritarti
16
punkte žodžiai „akivaizdžiai“ ir „akivaizdi“ brauktini. Pritarti Patikslinti
19
punkte apsaugininkams, apsaugos darbuotojams ir apsaugos darbuotojams stažuotojams siekiama įtvirtintą pareigą, pasibaigus apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, nedelsiant grąžinti apsaugos darbuotojo pažymėjimą jį išdavusiai įstaigai“. Pastebėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 5-V-738 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-619 „Dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstytos naujos Taisyklių redakcijos 20 punkte nustatyta, kad
„asmuo, pageidaujantis gauti naują apsaugos darbuotojo pažymėjimą, ne vėliau
kaip 20 darbo dienų iki apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos teritorinei policijos įstaigai <...> turi pateikti <...> nurodytus dokumentus“, o Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad „naujas pažymėjimas asmeniui išduodamas tik grąžinus prieš tai turėtą pažymėjimą“. Įstatymo projekto ir Taisyklių nuostatos derintinos tarpusavyje. Nepritarti Priėmus įstatymą bus keičiamos Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklės. Įstatymo ir taisyklių nuostatos bus suderintos. 13. Seimo kanceliarijos
19 13.
Be to, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siekiama įtvirtinti, kad „apsaugos darbuotoju stažuotoju gali būti priimtas asmuo, gavęs teigiamą apsaugos darbuotojo ir tarptautinius inkasatoriaus pažymėjimus išduodančios įstaigos sprendimą dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo, iki tol, kol bus išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius“ (past. – apsaugos darbuotojas stažuotojas gali dirbti tik turėdamas darbo pažymėjimą – 3 straipsnio 5 dalies nuostatos), o 6 straipsnio 1 dalies 9 punkte siekiama įtvirtinti pareigą darbuotojams stažuotojams, pasibaigus apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, nedelsiant grąžinti apsaugos darbuotojo pažymėjimą jį išdavusiai įstaigai“. Įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Nepritarti Apsaugos darbuotojams stažuotojams Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos netaikomos. 14. Seimo kanceliarijos
15
punkte licencijos turėtojui nustatoma pareiga informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą į darbą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją, iki jiems pradedant vykdyti asmens ir turto apsaugos funkcijas, tačiau neaišku, per kokį laikotarpį licencijos turėtojas tai privalo atlikti, kokia forma tai turi būti padaryta, kokie pranešime nurodytini duomenys. Pritarti Papildyti projektą. 15. Seimo kanceliarijos
16
punkte licencijos turėtojui nustatoma pareiga informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją informuoti apie atleistą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją, tačiau neaišku, kokia forma tai turi būti padaryta, kokie pranešime nurodytini duomenys. Pritarti
21 16.
Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti, kad apsaugos tarnyba privalo informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą ir atleistą apsaugos vadovą. Tačiau trūksta aiškumo, kokia forma tai turi būti padaryta, ir kokie pranešime nurodytini duomenys. Pritarti
1
straipsnio 2 dalyje minimos formuluotės „profesinės licencijos ar profesiniai leidimai“. Svarstytina jų apibrėžtis projekto 2 straipsnyje. Nepritarti
15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje minimas formuluotes „profesinės licencijos ar profesiniai leidimai“ apibrėžti Projekto 2 straipsnyje. Pažymėtina, kad šios formuluotės vartojamos 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1214/2011 dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą, kurį įgyvendina ir šiandien galiojantis Asmens ir turto saugos įstatymas. 18. Seimo kanceliarijos
7
„inksavimo” redaguotinas į “inkasavimo”. Pritarti
7
vartojamame žodžių junginyje „tarptautinis inkasatoriaus pažymėjimo“ suvienodintinas linksnis. Pritarti
„Fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimas“ (past. – pabraukta mūsų),
o jį detalizuojančiuose 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatomi fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrosios sąlygos ir pagrindai. Siūlytina pabrauktas veiksmažodžio formas suvienodinti. Pritarti 21.
1
siekiama nustatyti, kad Lietuvos banko apsaugos darbuotojai gali viešai nešiotis A kategorijos automatinius šaunamuosius ginklus, tačiau tokių ginklų laikymas ar naudojimas projekte nereglamentuojamas. Nepritarti Ginklų laikymas ir nešiojimas reglamentuojamas
2
nustatyta, kad „draudžiama specialiąsias priemones naudoti prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų, išskyrus nėščias moteris, grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.“ Svarstytina ar draudimo išimties naudoti specialiąsias priemones „išimtis“ dėl nėščių moterų grupės yra pagrįsta. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir šios teisės negalima dirbtinai apriboti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ar 28 straipsnio 3 dalyje atitinkamas ribojimas nenumatytas. Pavyzdžiui, Policijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola šių asmenų grupė ir (ar) šis užpuolimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.“ Pritarti Patikslinti Projektą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-29 23.
Seime yra registruoti norminių teisės aktų, reglamentuojančių šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus, tikslinančių psichinės ir fizinės prievartos, specialiųjų priemonių sąvokas, pakeitimo projektai (Nr. XIIP-4064 – 4069). Manytina, kad teikiami projektai Nr. XIIP-3996 – 3998 turėtų būti svarstomi minėtų norminių teisės aktų pakeitimo projektų kontekste. Nepritarti Apsaugos darbuotojams nustatyti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai atitinka jų veiklos specifiką. Abejotina, ar tikslinga išplėsti apsaugos darbuotojo šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacijos 2016-05-18 raštas Nr. 16-S-05.181411 Abejonių kelia Projekte nurodytų draudimo sumų dydžiai. Minėtos sumos yra perkeltos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, kur jos reglamentuotos Europos Sąjungos direktyva, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų padaromos žalos dydį bei dažnį. Tikėtina, jog asmens ir turto apsaugos atveju tokios draudimo sumos bus per didelės, todėl siūlytume jas sumažinti, remiantis kitais privalomuosius civilinės atsakomybės draudimus reglamentuojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, Fizinių asmenų bankroto įstatymu, kuriame apibrėžta, jog minimali bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 28 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 57 900 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Lietuvos draudikų asociacijos nuomone, jeigu draudimo suma nebus sumažinta, tikėtina, kad nei viena draudimo įmonė šios paslaugos neteiks arba draudimo įmoka bus neproporcingai didelė, tokiu būdu sukuriant finansinę naštą asmens ir turto apsaugą ketinančiam vykdyti asmeniui.
2Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmų asociacijos 2017-02-20 raštas Nr. 8-2017-21661211 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą keisti ir išdėstyti taip:
„1) licencijos turėtojas neturi galiojančio
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo;“
3Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmų asociacijos 2017-02-20 raštas Nr. 8-2017-21661411 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą keisti ir išdėstyti taip: „1) apdrausti civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui už žalą, padarytą vykdant licencijuojamą veiklą (fizinę apsaugą, elektroninę apsaugą, leidimų režimo vykdymą, ginkluotą asmens ir turto apsaugą, režimo užtikrinimą, inkasavimo vykdymą, tarpvalstybinį grynųjų pinigų vežimą kelių transportu), civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Užtikrinti, kad draudimas galiotų nepertraukiamai visą veiklos vykdymo laikotarpį. Draudimo suma turi būti ne mažesnė 5 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui vienam draudžiamajam įvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Bendra draudimo suma 6 000 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Atsižvelgti iš dalies
4Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmų asociacijos 2017-02-20 raštas Nr. 8-2017-21669 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti 9 dalimi:
„9. Licencijos išduodamos, jei asmenys prieš gaunant
licenciją yra pateikę civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.
Nepritarti Vadovaujantis Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas licenciją išduodančiai institucijai tiesiogiai, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba per kontaktinį centrą turėtų pateikti Asmens ir turto apsaugos licencijavimo taisyklėse nurodytus ir šių taisyklių nustatyta tvarka įformintus dokumentus. Taigi konkrečių dokumentų ar jų kopijų pateikimas neturėtų būti reglamentuojamas įstatymo lygiu (įstatyme nustatomos esminės veiklos sąlygos ir principai, o dokumentai ir jų pateikimo forma bus numatyti įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose). 5. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 2017-02-20 raštas Nr. 8-2017-216613112 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį papildyti 12 punktu:
„12) Licencijos turėtojas neturi galiojančio
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“. Nepritarti Licencijos turėtojui, neturinčiam galiojančio draudimo, būtų sustabdytas licencijos galiojimas (Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepašalinus nustatytų trūkumų, t. y., neįsigijus civilinės atsakomybės draudimo, licencija būtų naikinama pagal 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 6. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos 2017-02-20 raštas Nr. 8-2017-21668 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti 8 dalimi:
„8. Licencijos turėtojo civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo kontrolę užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija Nepritarti Manytina, kad klausimai, susiję su civilinės atsakomybės draudimo sąlygomis ir kontrole, ne šio Projekto reguliavimo dalykas. 7. Asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ 2017-03-15 raštas Nr. 170315-2 (analogiškos pastabos 2016-05-26 rašte Nr.
160526-1)1411 1-3 pastabos dėl draudimo sumos. Asmuo, norintis užsiimti licencijuojama asmens ir turto veikla privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu ne mažesne nei 6 000 000 (šešių milijonų) eurų suma (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui). Tačiau vertinant tiek Lietuvos ekonominės padėties prasme, tiek įmonių, veikiančių asmens ir turto saugos versle, ekonominius bei finansinius pajėgumus, Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti civilinės atsakomybės draudimo suma yra neadekvati. Įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą privalomą licencijos turėtojui civilinės atsakomybės draudimą 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, būtų susiduriama tiek su faktiniu, tiek su teisiniu tokio reguliavimo įgyvendinimo sudėtingumu, nes:
1) A priori saugos paslaugas teikiančias įmones civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje draudžia tik viena draudimo bendrovė
„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje,
Asociacija „Apsaugos verslo grupė”, įvertinusi pirmiau nurodytus argumentus, siūlo Įstatymo projekte nustatyti pareigą licencijos turėtojui, prieš pradedant vykdyti asmens ir turto apsaugą apdrausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu, padengiančiu žalą, padaromą trečiųjų šalių gyvybei ir turtui, kur draudimo suma dėl vieno įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iš viso 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų dėl žalos asmeniui ir turtui (bendrai), paliekant išskyrimą, kad tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos. Siūloma Įstatymo projekto formuluotė: „1.
Licencijos turėtojas privalo:
1) prieš pradėdamas vykdyti asmens ir turto apsaugą apdrausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu, padengiančiu žalą, padaromą trečiųjų šalių gyvybei ir turtui. .Draudimo suma dėl vieno įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 3 00 000 (trys šimtai tūkstančių) eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir turtui;
(analogiškos pastabos 2016-05-26 rašte Nr. 160526-1)72
atvejais draudžiama užsiimti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, be licencijos. Toks siūlymas grindžiamas tuo, jog nustatyta išimtis, leidžianti vykdyti neginkluotą fizinę apsaugą, elektroninę apsaugą ir leidimų režimų vykdymą uždaruose saugomose objektuose, yra ne mažiau rizikingesnė, reikalaujanti kvalifikuoto paslaugų teikimo bei griežtos kontrolės, kuri atliekama licencijos turėtojo atžvilgiu. Kitaip tariant, tai, jog atitinkama asmens ir turto sauga vykdoma uždarame objekte, net ir neginkluota, iš esmės nekeičia asmens ir turto saugos pobūdžio, nes ja siekiama ginti tas pačias konstitucine vertybes: teisę į gyvybę, sveikatą bei turtą, kurių kokybiškam užtikrinimui valstybinė kontrolė, t.y. licencijos turėjimas, turėtų būti privalomas taip pat. Be to, nereikalaujant turėti licenciją nurodytu Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies atveju, iškreipiamos asmens ir turto saugos vykdymo sąlygos, paliekama terpė piktnaudžiauti dirbant be licencijų, ypač įvertinant esamą Įstatymo projekto reglamentavimą, kai nuostatos nėra konkrečios ir aiškiai apibrėžtos, kalbant apie „uždarus saugomus objektus" (žr. Įstatymo projekto 2 str. 22 p.).
Ginkluota apsauga išlieka licencijuojama veikla ir galės būti vykdoma tik licencijas turinčių asmenų. 9. Asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ 2017-03-15 raštas Nr. 170315-2 (analogiškos pastabos 2016-05-26 rašte Nr. 160526-1)24
projekte numatyta teisė vykdyti ginkluotą asmens bei turto apsaugą apsaugos darbuotojams ir apsaugininkams. 24 straipsnyje nurodomos fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrosios sąlygos, kurios galioja apsaugos darbuotojams ir apsaugininkams, tačiau 5 punkte įtvirtintas draudimas išskirtinai apsaugos darbuotojui vykdyti ginkluotą asmens ir turto apsaugą su ne profesinei veiklai įgytu (asmeniniu) šaunamuoju ginklu. Atkreipiame įstatymo leidėjo dėmesį, kad asmenys, turi vykdyti ginkluotą asmens bei turto apsaugą vienodomis sąlygomis, todėl draudimas vykdyti ginkluotą apsaugą išskirtinai tik apsaugos darbuotojui nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad neuždraudžiant (t.y. leidžiant) apsaugininkams vykdyti asmens bei turto apsaugą su asmeniniais ginklais tampa neaiškios ribos tarp ginklų naudojimo asmeninėms reikmėms ir vykdant ginkluotą apsaugą bei naudojant prievartą prieš kitus asmenis. Todėl laikantis lygiateisiškumo bei aiškaus reglamentavimo principų siūlome 24 straipsnio 5 punktą papildyti apsaugininko sąvoka, taip užtikrinant šio reguliavimo tinkamą veikimą Nepritarti Apsaugininkas – fizinis asmuo. Bet kuris jo veiklai įsigytas ir naudojama ginklas yra asmeninė nuosavybė. Profesinei veiklai naudojamo ginklo leidime bus įrašyta nuostata, dėl leidimo naudoti profesinei veiklai, kaip tai nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIIP-3996 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-072 3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 2 ir siekiant tiksliau apibrėžti sąvoką „ apsaugos darbuotojas stažuotojas “, įvardyti funkcijas, kurias vykdo apsaugos darbuotojas stažuotojas. Pasiūlymas:
Patikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apsaugos darbuotojas stažuotojas – fizinis asmuo, siekiantis dirbti apsaugos darbuotoju, įdarbintas apsaugininko ar apsaugos tarnybos ir siekiantis dirbti apsaugos darbuotoju padedantis apsaugos darbuotojui saugoti asmenį ar turtą.
“ Pritarti
9 Argumentai: Tikslinti fizinės prievartos apibrėžimą. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Fizinė prievarta – fizinės jėgos , ir (ar) specialiųjų priemonių ar kovinių imtynių veiksmų panaudojimas naudojimas .“ Pritarti
20 Argumentai: Kadangi lazdos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra priskirtinos prie D kategorijos ginklų, atitinkamai patikslinti Projekte kokios lazdos priskiriamos prie specialiųjų priemonių. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2120. Specialiosios priemonės – apsaugininko ar apsaugos darbuotojo naudojamos priemonės: antrankiai, D kategorijos guminės , plastikinės ar metalinės lazdos, dujiniai ginklai, civilinėje apyvartoje leidžiami elektros šoko įtaisai, tarnybiniai šunys.“ Pritarti 4.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-072 22 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 2.4. ir Nr. 4.7. ir siekiant išvengti sąvokų „smurtinis nusikaltimas“, „masinis renginys “, kurios apibrėžtos kituose įstatymuose, pakartotinio apibrėžimo Projektu siūlomoje Įstatymo naujoje redakcijoje, pateikti Projekte nuorodas į Įstatymus, kuriuose jos yra apibrėžtos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2322. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos atitinka sąvokas , apibrėžt as os Reglamente (ES) Nr. 1214/2011, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme .“ Pritarti
2 3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 4.8. papildyti Projektą ribojamosiomis nuostatomis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasiūlymas: Papildyti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) per pastaruosius 3 metus teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal laidavimą ar dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiu asmeniu;“ Pritarti
2 5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 4.10. papildyti Projektą nuostatomis dėl neišnykusio arba nepanaikinto teistumo.
Pasiūlymas: Papildyti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kuris turi ntis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;“
saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-07328 Argumentai: Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione ir hibridines grėsmes, ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų apsaugą papildyti reikalavimus apsaugos darbuotojams ir apsaugininkams. Pasiūlymas: Papildyti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „
8) apie kurį policija turi duomenų, kad jis ar jo veikla kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. “
gynybos komitetas, 2017-06-0735 Argumentai: Kadangi apsaugos darbuotojas stažuotojas turi tam tikrus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu, jam privalo būti išduotas dokumentas dėl jo profesinės veiklos. Dokumentas turėtų būti išduodamas darbdavio. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apsaugos darbuotojas stažuotojas gali pradėti dirbti tik turėdamas darbdavio išduotą darbo pažymėjimą. Darbo pažymėjime nurodoma: apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigos, vardas ir pavardė, darbdavio pavadinimas, darbo sutarties sudarymo data ir numeris.”
gynybos komitetas, 2017-06-074 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 5 tikslinti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 4 straipsnio pavadinimą, kadangi straipsnio
reglamentuojami reikalavimai ir apribojimai kontroliuojančiam asmeniui, o ne apsaugos tarnybai .
Taip pat tikslinti nuostatą dėl teistumo pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 4.10 ir papildyti nuostatą dėl suklastotų dokumentų norma dėl netikrų dokumentų pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 7. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Reikalavimai ir apribojimai
apsaugos tarnybai kontroliuojančiam asmeniui
tarnyba gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurių kontroliuojančiam asmeniui netaikomi šio straipsnio 2 ar ba
nustatyti apribojimai. Šis reikalavimas kontroliuojančiam asmeniui netaikomas tuo atveju, kai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys siekia gauti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą licenciją. 2. Kontroliuojančiu asmeniu, kuris yra fizinis asmuo, negali būti asmuo:
1) kuriam taikomi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 ir 5–78 punktuose nustatyti apribojimai;
2) buvęs apsaugos tarnybos, kuriai licencijos verstis užsiimti šio įstatymo nustatyta licencijuojama veikla galiojimas buvo panaikintas už licencijuojamos veiklos pažeidimus, apsaugos vadovas, kontroliuojantis asmuo, jeigu nuo licencijos galiojimo panaikinimo nėra praėję 3 metai. 4. 3.
3Kontroliuojančiu asmeniu, kuris yra juridinis asmuo, negali būti asmuo:
1) jei bent vienas iš šio juridinio asmens kontroliuojančių asmenų yra buvęs apsaugos tarnybos, kuriai licencijos verstis užsiimti šio įstatymo nustatyta licencijuojama veikla galiojimas buvo panaikintas už licencijuojamos veiklos pažeidimus, apsaugos vadovu, kontroliuojančiu asmeniu, jeigu nuo licencijos galiojimo panaikinimo nėra praėję 3 metai;
2) turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) kuriam buvo neišduota licencija verstis šio įstatymo nustatyta licencijuojama veikla ar licencijos verstis užsiimti šio įstatymo nustatyta licencijuojama veikla galiojimas buvo panaikintas dėl suklastotų ar netikrų dokumentų pateikimo ir nuo to laiko nepraėjo 3 metai.”
gynybos komitetas, 2017-06-076112 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 9 apjungti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, privalo:
padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, nesusijusi su saugomu objektu ar asmeniu;
2) nedelsdamas pranešti policijai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu ar asmeniu; 3;
padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, apsaugoti įvykio vietą, imtis priemonių liudytojams nustatyti;4
sulaikant , sulaikantiems įtariamus teisės pažeidėjus, kiek tai netrukdo atlikti tiesioginių pareigų;5
medicinos pagalbą nukentėjusiems;6
pranešti policijai apie tai, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ar fizinę prievartą, kai dėl to žuvo žmogus arba jam akivaizdžiai buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta akivaizdi turtinė žala;7
signalizacijos saugomuose objektuose, kuriuose vykdoma elektroninė apsauga, ar suteikti pagalbos kitiems asmens ir turto apsaugą vykdantiems apsaugos darbuotojams, taip pat inkasavimo metu įjungti transporto priemonės oranžinį švyturėlį;8
tarnybos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu
„Apsauga“. Per tarptautinius renginius, kurių metu vykdoma asmens ir turto
apsauga, gali būti dėvima apranga su užrašais užsienio kalbomis. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, kai saugomas konkretus fizinis asmuo ar vykdomas tarpvalstybinis grynųjų pinigų vežimas kelių transportu iš vienos dalyvaujančiosios valstybės narės į kitą Reglamento (ES) Nr.
1214/2011 nustatytomis sąlygomis;
grąžinti apsaugos darbuotojo pažymėjimą jį išdavusiai įstaigai.“
gynybos komitetas, 2017-06-0793 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlytus papildomus reikalavimus licencijos gavėjams, prailginti patikros laikotarpį, kad būtų įvertinti platesnė informacija. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Licencija išduodama arba motyvuotas atsisakymas
išduoti licenciją pateikiamas ne vėliau kaip per
40 darbo dienų nuo visų Asmens ir turto apsaugos licencijavimo taisyklėse nurodytų ir šių taisyklių šiose taisyklėse nustatyta tvarka įformintų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo licenciją išduodančioje institucijoje dienos, išskyrus šio straipsnio76 dalyje nustatytą atvejį. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas per30 kalendorinių
dienų nuo visų Asmens ir turto apsaugos licencijavimo taisyklėse nurodytų ir š šių taisyklių šiose taisyklėse nustatyta tvarka įformintų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo licenciją išduodančioje institucijoje dienos negauna jokio atsakymo, laikoma, kad licencija yra išduota.“
gynybos komitetas, 2017-06-079 Argumentai: Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione ir hibridines grėsmes, kurias kelia privačios sukarintos (karinės) kompanijos, tame tarpe ir kai kurios užsienio valstybėse veikiančios apsaugos tarnybos, numatyti tvarką dėl patikrinimo apie juridinio (fizinio) asmens keliamą (nekeliamą) grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Pasiūlymas: Papildyti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 9 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
visus Asmens ir turto apsaugos licencijavimo taisyklėse nurodytus ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka įformintus dokumentus, reikalingus išduoti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą licenciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – Valstybės saugumo departamentas) dėl informacijos, ar asmuo ir jo veikla nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Informaciją, ar asmuo ir jo veikla nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, licenciją išduodančiai institucijai Valstybės saugumo departamentas pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos. “
gynybos komitetas, 2017-06-0796 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 3 kalendorinių dienų laikotarpį perskaičiuoti į artimą darbo dienų laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “
juridinio asmens, kitos organizacijos, jos padalinio (pavadinimas, teisinė forma, kodas) ar fizinio asmens (vardas, pavardė, asmens kodas), kuris verčiasi licencijuojama veikla, rekvizitas.
Tokiu atveju licencijos turėtojas ne vėliau kaip per
dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos turi pateikti licenciją išdavusiai institucijai prašymą patikslinti (papildyti) išduotą licenciją, turimą licencijos originalą (dublikatą), jeigu licencija buvo išduota popierine forma, ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis. Licenciją išdavusi institucija per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išduoda naują licenciją su patikslintais (papildytais) rekvizitais.“
gynybos komitetas, 2017-06-0797 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlytus papildomus reikalavimus licencijos gavėjams (ypač dėl vertinimo dėl galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams), prailginti patikros laikotarpį, kad būtų įvertinti platesnė informacija. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
vykdyti asmens ir turto apsaugą turėtojas, pageidaujantis teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, privalo pasikeisti turimą licenciją į licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. Licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas išduodama arba motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją priimamas ne vėliau kaip per
dienų nuo visų Asmens ir turto apsaugos licencijavimo taisyklėse nurodytų ir šių taisyklių nustatyta tvarka įformintų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, pateikimo dienos. Išdavus licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, licencijos turėtojo turėtos licencijos vykdyti asmens ir turto apsaugą galiojimas panaikinamas.“ Pritarti 15.
gynybos komitetas, 2017-06-07112 Argumentai: Patikslinti licenciją išduodančios institucijos nustatomas laikotarpio ribas, per kurias licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licenciją išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip
terminą. Pašalinęs pažeidimus, licencijos turėtojas turi nedelsdamas raštu apie tai informuoti licenciją išduodančią instituciją, kuri patikrina, ar pažeidimai pašalinti ir kokių veiksmų imtasi, kad šie pažeidimai nepasikartotų.“
gynybos komitetas, 2017-06-07122 Argumentai: Patikslinti licenciją išduodančios institucijos nustatomas laikotarpio ribas, per kurias licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Licencijos turėtojas, kuriam kurio sustabdytas licencijos galiojimas sustabdytas , turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licenciją išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai terminą.“ Pritarti 17.
1 4 Argumentai: Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione ir hibridines grėsmes, kurias kelia privačios sukarintos (karinės) kompanijos, tame tarpe ir kai kurios užsienio valstybėse veikiančios apsaugos tarnybos, numatyti tvarką dėl licencijos panaikinimo, kai licencijos turėtojo veikla kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 13 straipsnį 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) licencijos turėtojo veikla kelia grėsmę visuomenės ar valstybės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;“ Pritarti
1 1 Argumentai: Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, derinimo metu gautas pastabas, koreguoti draudimo sumas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 14 straipsnį 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prieš pradėdamas vykdyti asmens ir turto apsaugą licencijuojamą veiklą apdrausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu, padengiančiu žalą, padaromą trečiųjų šalių gyvybei ir turtui , ir užtikrinti, kad draudimas galiotų nepertraukiamai visą veiklos vykdymo laikotarpį . Draudimo suma dėl vieno įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 300 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui;“ Pritarti
1 5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr.
laikotarpį ir kokia forma bei tvarka licencijos turėtojas turi informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą į darbą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka per 3 darbo dienas informuoti šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą į darbą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją, iki jiems pradedant vykdyti asmens ir turto apsaugos funkcijas;“
gynybos komitetas, 2017-06-071416 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 15 nustatyti per kokį laikotarpį ir kokia forma bei tvarka licencijos turėtojas turi informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie atleistą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 14 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka per 3 darbo dienas informuoti šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie atleistą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją;“
gynybos komitetas, 2017-06-071421 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr.
laikotarpį ir kokia forma bei tvarka licencijos turėtojas turi informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą ar atleistą apsaugos vadovą. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš pradėdama vykdyti asmens ir turto apsaugą paskirti apsaugos vadovą. Per 3 darbo dienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, atliekančią asmens ir turto apsaugos priežiūrą, apie priimtą ar atleistą apsaugos vadovą;”
gynybos komitetas, 2017-06-07152 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 3 kalendorinių dienų laikotarpį perskaičiuoti į artimą darbo dienų laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 15 straipsnio 2 dalį punktą ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo ne vėliau kaip prieš30 kalendorinių
iki ketinamos vykdyti Lietuvos Respublikoje asmens ir turto apsaugos pradžios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją apie ketinamą Lietuvos Respublikoje vykdyti asmens ir turto apsaugą.“
gynybos komitetas, 2017-06-07252 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 22 ir siekiant dirbtinai neapriboti asmens teisės į būtinąją gintį, tikslinti kokiais atvejais draudžiama naudoti specialiąsias priemones.
Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiama specialiąsias priemones naudoti prieš moteris, jei gu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei gu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius yra žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų , išskyrus nėščias moteris, grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.“ Pritarti
24Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-07 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 1.1. ir siekiant optimizuoti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos struktūrą pagal teisės aktų rengimo reikalavimus tikslinti IV skyriaus pavadinimą atsižvelgiant į sudarančių straipsnių nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos IV skyriaus pavadinimo formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„IV SKYRIUS UŽSIENIO VALSTYBIŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS, SUSIJUSIOS SU ASMENS IR TURTO APSAUGA, BEI TARPVALSTYBINIO GRYNŲJŲ PINIGŲ VEŽIMO KELIŲ
25Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-07 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 1.1. ir siekiant optimizuoti Projekto struktūrą pagal teisės aktų rengimo reikalavimus tikslinti VI skyriaus pavadinimą atsižvelgiant į sudarančių straipsnių nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos VI skyriaus pavadinimo formuluotę ir ją išdėstyti taip: „
“ Pritarti 26.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-072 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti Įstatymo įgyvendinimui nustatyti pagrindinių nuostatų įsigaliojimą 2018 m. lapkričio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
56 dalį, įsigalioja 2018 m. 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencijos, taip pat licencijos ginkluotai ir neginkluotai asmens ir turto saugai galioja toliau ir suteikia teisę teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. 2. 3. Asmenys, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos ketinantys toliau užsiimti licencijuojama veikla, privalo per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgyvendinti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą apdrausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu, padengiančiu žalą, padaromą trečiųjų šalių gyvybei ir turtui. 3. 4. Asmenų, turinčių ar turėjusių apsaugos darbuotojo pažymėjimus, išduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, kvalifikacija laikoma tinkama dirbti apsaugos darbuotoju. 5. 4.
apsaugos įstatyme nustatyti griežtesni, negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme nustatyti, apribojimai netaikomi kontroliuojantiems asmenims, apsaugos vadovams ir apsaugos darbuotojams, kurie 20186 m. spalio 31 d. kontroliavo juridinį asmenį, kuriam buvo išduota licencija ginkluotai asmens ir turto saugai ar neginkluotai asmens ir turto saugai, ėjo saugos vadovo pareigas ar turėjo galiojančius apsaugos darbuotojo pažymėjimus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. 6. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki20186 m. spalio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis, Virgilijus Alekna. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3996(2). Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Paulius Bačiulis