Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016 m. sausio 29 d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 118¹⁸ straipsnio pakeitimas Pakeisti 118¹⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „118¹⁸ straipsnis. Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Paulius Saudargas Valentinas Stundys Rimantas Jonas Dagys
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 524 straipsnio pakeitimas Pakeisti 524 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „524 straipsnis. Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas
ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, dvispalvės juodai oranžinės Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Gabrielius Landsbergis Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Rimantas Jonas Dagys Paulius Saudargas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Dvispalvės juodai oranžinės Georgijaus (lietuviškai – Šv. Jurgio) juostos plačiai pradėtos naudoti 2005 m., kuomet buvo minimos 60-tosios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinės, taip siekiant priminti Sovietų Sąjungos pergalę ir pagerbti kare dalyvavusių sovietų karių atminimą. Tiesa, šios juostos istorija siekia dar XVIII a., kai ši juosta buvo už narsą kariams įteikiamo Georgijaus ordino elementas. Vėliau, nuo 1806 m. carinės Rusijos imperijos kariuomenėje buvo įvestos Georgijaus vėliavos, kuriomis buvo už didžiulius karinius nuopelnus apdovanojami daliniai. Vėliavos viršuje buvo vaizduojamas Georgijaus kryžius, po antviršiu parišamas juodai oranžinis kaspinas su kutais. Sovietų Sąjungos laikais buvo įvestos Gvardijos juostos ir tapo pergalės prieš nacistinę Vokietiją simboliu. Nors šių juostų pavadinimai skirtingi, nuo 2005 m. išpopuliarėjusias Gvardijos juostas imta vadinti Georgijaus vardu. Rusijoje oficialiai buvo skalbiama, kad ši juostelė nėra politinis ar koks nors ideologinis simbolis ir negali būti naudojamas politinių partijų ar kitų judėjimų savireklamos tikslais. Tačiau ši „taisyklė“ buvo labai greitai sulaužyta, kada juostelės simbolika buvo monopolizuota Rusijos vadovybę palaikančiųjų jėgų ir tapo Rusijos vidinės konsolidacijos, kuri siejama su didžiosios galios statusu, ženklu. Sulaukusios milžiniško populiarumo Rusijoje, Georgijaus juostos tradicijos pradėtos eksportuoti į užsienį, ypač į buvusios Sovietų Sąjungos, kur gyvena rusakalbių bendruomenės. Į šį procesą yra įtrauktos Rusijos ambasados, aktyviai platinančios minėtas juosteles.
Akivaizdu, kad taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės paminėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti rusakalbių ir ne tik palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai, kuri yra paremta įtakos zonų išsaugojimu posovietinėje erdvėje. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rusijos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje, Georgijaus juostos tikroji pirminė reikšmė buvo visiškai devalvuota. Rusijos reguliariosios kariuomenės kariai, kariaujantys Ukrainos teritorijoje, prorusiški separatistai šias juostas dėvi kaip atpažinimo ženklą. Taigi, Georgijaus juosta tapo Rusijos karinės agresijos, imperialistinių ambicijų, provokacijų, tautinės nesantaikos simboliu ir priemone identifikuoti tariamą priešą – tarsi tie, kurie nepritaria šių juostų naudojimui, niekina Sovietų Sąjungos pergalę ir dėl jos žuvusiųjų karių atminimą. Lietuva nuo pat krizės Ukrainoje pradžios nuosekliai laikėsi ir laikosi Rusijos karinę agresiją smerkiančios pozicijos ir tvirtai remia Ukrainą jos kovoje už europietišką ir demokratišką ateitį. O Georgijaus juostų viešas naudojimas Lietuvoje pradėtas vertinti prieštaringai, ir tai gali padidinti įtampą tarp jas viešai demonstruojančių ir likusios visuomenės dalies. Todėl, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir siekiant saugoti tokius principus ir vertybes kaip suverenitetas, laisvė, demokratinė santvarka, taip pat užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią įvairioms provokacijos ar bandymams kurstyti tautinę nesantaiką, kuo yra suinteresuota dabartinė Rusija, teikiamos Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkto ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 118¹⁸ straipsnio pataisos, kuriomis siekiama Georgijaus (Šv. Jurgio) juostą priskirti prie nacistinių ar komunistinių simbolių, kurių platinimas ar demonstravimas yra ribojamas, o už jo nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė.
Nors pagal tikrąją reikšmę Georgijaus juostos naudojamos ir priminti apie Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare ir pagerbti jame dalyvavusius sovietų karius, pažymėtina, kad Lietuva neturi dėl ko švęsti, nes Lietuvai šio karo pabaiga atnešė 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją, skausmą ir tremtis
Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau ne pusė. O dabartinei Rusijos vadovybei sunku pasmerkti stalinistines represijas ir totalitarinio režimo nusikaltimus. Šalis, save laikanti karo laimėtoja, šiandien pradėjo naują karą prieš suverenia valstybę ir jos suverenitetą, prieš savo kaimynus demonstruoja karinę galią. Akivaizdu, kad Rusija kelia tokias pačias grėsmės kaip ir Sovietų Sąjunga, kurios pergalei paminėti naudojama Georgijaus juosta. Todėl Lietuvoje ši juosta gali būti priskiriama prie sovietinių simbolių, kurių viešas naudojimas yra ribojamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Seimo narys Paulius Saudargas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metų galiojančiame Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte numatyta, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama „demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną“[1]. Už šios įstatymo nuostatos nesilaikymą ATPK 118¹⁸ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 289 Eur su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Administracinė atsakomybė netaikoma, jei asmuo minėtas veikas padaro muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, taip pat, jei asmuo naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką arba yra Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą.[2] Tuo tarpu Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta nėra priskirta prie simbolių, kurių platinimas ir naudojimas yra ribojami. Už šių juostų viešą platinimą ir naudojimą nėra numatyta jokia atsakomybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į aptartą Susirinkimų įstatymo ir ATPK teisinį reguliavimą, Georgijaus (Šv.
Jurgio) juosta nėra priskirta prie simbolių, kurių platinimas ir naudojimas yra ribojami. Už šių juostų viešą platinimą ir naudojimą nėra numatyta jokia atsakomybė. Todėl Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkto pataisomis siūloma numatyti, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu būtų draudžiama demonstruoti ir Georgijaus (Šv. Jurgio) juostas. Analogiškai siūloma papildyti ir ATPK, numatant, kad Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų, kaip ir kitų Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas užtraukia baudą nuo 144 iki 289 Eur su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Turint omeny, kad po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta yra tapusi tautinę nesantaiką skatinančiu ir Rusijos karinės agresijos simboliu, siūlomas teisinis reguliavimas užkirstų kelią įvairioms provokacijoms ir tautinės nesantaikos kurstymui, prisidengiant siekiu pagerbti Antrajame pasauliniame kare kovojusių sovietų karių atminimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus tikėtinas Rusijos propagandos suaktyvėjimas, mėginant vaizduoti Lietuvos Respubliką kaip šalį, kurioje neva varžoma minties ir išraiškos laisvė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos padės geriau užtikrinki viešąją tvarką, labiau apsaugos nuo provokacijų, tautinės nesantaikos kurstymo. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Georgijaus juosta“, „simbolika“, „platinimas“, „naudojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Paulius Saudargas Valentinas Stundys Rimantas Jonas Dagys [1] Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas. 1993 m. gruodžio
suvestinė redakcija). [2] Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 1984 m. gruodžio 13d. Nr. X-4449, (Vyriausybės žinios 1985, Nr. 1-1) (Galiojanti suvestinė redakcija).
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Dvispalvės juodai oranžinės Georgijaus (lietuviškai – Šv. Jurgio) juostos plačiai pradėtos naudoti 2005 m., kuomet Rusijoje buvo minimos 60-tosios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinės, taip siekiant priminti Sovietų Sąjungos pergalę ir pagerbti kare dalyvavusių sovietų karių atminimą. Tiesa, šios juostos istorija siekia dar XVIII a., kai ji buvo už narsą kariams įteikiamo Georgijaus ordino elementas. Vėliau, nuo 1806 m. carinės Rusijos imperijos kariuomenėje buvo įvestos Georgijaus vėliavos, kuriomis buvo už didžiulius karinius nuopelnus apdovanojami daliniai. Vėliavos viršuje buvo vaizduojamas Georgijaus kryžius, po antviršiu parišamas juodai oranžinis kaspinas su kutais. Sovietų Sąjungos laikais buvo įvestos Gvardijos juostos ir tapo pergalės prieš nacistinę Vokietiją simboliu. Nors šių juostų pavadinimai skirtingi, nuo 2005 m. išpopuliarėjusias Gvardijos juostas imta vadinti Georgijaus vardu. Rusijoje oficialiai buvo skelbiama, kad ši juostelė nėra politinis ar koks nors ideologinis simbolis ir negali būti naudojamas politinių partijų ar kitų judėjimų savireklamos tikslais. Tačiau ši
„taisyklė“ buvo labai greitai sulaužyta, kada juostelės simbolika buvo
monopolizuota Rusijos vadovybę palaikančiųjų ekstremistinių jėgų ir tapo ne tik Rusijos vidinės konsolidacijos, tačiau ir jos atgimusio ekspansionizmo, siejamo su bandymais atgauti didžiosios galios statusą, ženklu. Sulaukusios milžiniško populiarumo Rusijoje, Georgijaus juostos tradicijos pradėtos eksportuoti į užsienį, ypač į buvusios Sovietų Sąjungos okupuotas teritorijas, kur gyvena rusakalbių bendruomenės.
Į šį procesą yra įtrauktos Rusijos ambasados, aktyviai platinančios minėtas juosteles. Akivaizdu, kad taip, prisidengiant Sovietų Sąjungos pergalės minėjimu, siekiama sukelti nostalgiją tiems laikams ir sustiprinti rusakalbių palankumą dabartinės Rusijos vykdomai politikai, kuri yra paremta įtakos zonų išsaugojimu posovietinėje erdvėje. Po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos bei Rusijos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje, Georgijaus juostos tikroji pirminė reikšmė buvo visiškai devalvuota. Rusijos reguliariosios kariuomenės kariai, kariaujantys Ukrainos teritorijoje, prorusiški separatistai šias juostas dėvi kaip atpažinimo ženklą. Georgijaus juostas dėvėjo Rusijos saugumo struktūros, kurios brutaliai elgėsi su prieš ketvirtosios Rusijos prezidento Vladimiro Putino priesaikos išvakarėse organizuotu demokratinių opozicinių jėgų protesto dalyviais. Taigi, Georgijaus juosta tapo Rusijos karinės agresijos, imperialistinių ambicijų, provokacijų, tautinės nesantaikos, Kremliaus autoritarizmo simboliu ir priemone identifikuoti tariamą priešą – tarsi tie, kurie nepritaria šių juostų naudojimui, niekina ne tik Sovietų Sąjungos pergalę ir dėl jos žuvusiųjų karių atminimą, bet ir yra dabartinės Rusijos valdžios priešininkai. Lietuva nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios nuosekliai laikėsi ir laikosi šią agresiją smerkiančios pozicijos, tvirtai remia Ukrainą jos kovoje už europietišką ir demokratišką ateitį. Ypač nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Lietuvoje suaktyvėjęs Georgijaus juostos naudojimas ir sklaida parodo, kad šis simbolis yra naudojamas ne vien ir ne tiek Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, bet vis labiau – kaip paramos Rusijos vykdomai politikai išraiška.
Todėl tiek istoriniu, tiek šiandienos politinės situacijos požiūriu, Georgijaus juostos viešas naudojimas gali provokuoti įtampas tarp jas viešai demonstruojančių ir likusios visuomenės dalies. Dėl šios priežasties 2017 m. Ukrainos parlamentas taip pat priėmė sprendimą uždrausti viešą Georgijaus juostos naudojimą ir platinimą bei už tai taikyti administracines sankcijas. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius ir siekiant saugoti tokius principus ir vertybes kaip suverenitetas, laisvė, demokratinė santvarka, taip pat užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią įvairioms provokacijos ar bandymams kurstyti tautinę nesantaiką, kuo yra suinteresuota dabartinė Rusija, teikiamos Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkto ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 524 straipsnio pataisos, kuriomis siekiama dvispalvę juodai oranžinę Georgijaus (Šv. Jurgio) juostą priskirti prie nacistinių ar komunistinių simbolių, kurių platinimas ar demonstravimas yra ribojamas, o už jo nesilaikymą taikoma administracinė atsakomybė. Nors pagal tikrąją reikšmę Georgijaus juostos naudojamos ir priminti apie Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare ir pagerbti jame dalyvavusius sovietų karius, pažymėtina, kad Lietuva neturi dėl ko švęsti, nes Lietuvai šio karo pabaiga atnešė 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją, skausmą ir tremtis
Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau ne pusė.
Dabartinė Rusijos vadovybė nesutinka pasmerkti stalinistines represijas ir totalitarinio režimo nusikaltimus. Priešingai, šalis, save laikanti Antrojo Pasaulinio karo laimėtoja, vykdo atvirus karus prieš suverenias valstybes ir savo kaimynus, demonstruoja karinę galią bei toliau vykdo kitus ardomuosius veiksmus. Todėl Georgijaus juostos naudojimo ribojimas būtų teisingas tiek istoriniu, tiek šiandieninės politinės situacijos aspektu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metų galiojančiame Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte numatyta, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama „demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną“[1]. Už šios įstatymo nuostatos nesilaikymą ANK 524 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 150 iki 300 eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.
Administracinė atsakomybė netaikoma, jei asmuo minėtas veikas padaro muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, taip pat, jei asmuo naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką arba yra Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą.[2] Tuo tarpu Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta nėra priskirta prie simbolių, kurių platinimas ir naudojimas yra ribojami. Už šių juostų viešą platinimą ir naudojimą nėra numatyta jokia atsakomybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į aptartą Susirinkimų įstatymo ir ANK teisinį reguliavimą, dvispalvė juodai oranžinė Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta nėra priskirta prie simbolių, kurių platinimas ir naudojimas yra ribojami. Už šių juostų viešą platinimą ir naudojimą nėra numatyta jokia atsakomybė. Todėl Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 punkto pataisomis siūloma numatyti, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu būtų draudžiama demonstruoti ir dvispalves juodai oranžines Georgijaus (Šv. Jurgio) juostas. Analogiškai siūloma papildyti ir ANK, numatant, kad dvispalvių juodai oranžinių Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Turint omenyje, kad po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Georgijaus (Šv.
Jurgio) juosta yra tapusi tautinę nesantaiką skatinančiu ir Rusijos karinės agresijos simboliu, siūlomas teisinis reguliavimas užkirstų kelią įvairioms provokacijoms ir tautinės nesantaikos kurstymui, prisidengiant siekiu pagerbti Antrajame pasauliniame kare kovojusių sovietų karių atminimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus tikėtinas Rusijos propagandos suaktyvėjimas, mėginant vaizduoti Lietuvos Respubliką kaip šalį, kurioje neva varžoma minties ir išraiškos laisvė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos padės geriau užtikrinki viešąją tvarką, labiau apsaugos nuo provokacijų, tautinės nesantaikos kurstymo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Georgijaus juosta“, „simbolika“, „platinimas“, „naudojimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Gabrielius Landsbergis Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Rimantas Jonas Dagys Paulius Saudargas [1] Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas. 1993 m. gruodžio 2 d. Nr. I-317, (Žin., 1993, Nr. 69-1291) (Galiojanti suvestinė redakcija). [2] Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas. 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869, (TAR, 2015-07-10, Nr. 11216) (Galiojanti suvestinė redakcija).
2016-03- 09 Nr. XIIP-3992 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti papildomą įsitikinimo laisvės (kuri suprantama kaip teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat ieškoti, gauti ir skleisti idėjas) ribojimą, grindžiamą siekiu apsaugoti suverenitetą, laisvę, demokratinę santvarką, užtikrinti viešąją tvarką bei užkirsti kelią bandymams kurstyti tautinę nesantaiką. Įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje – „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Galimus šios laisvės apribojimus apibrėžia Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalys –
„Laisvė reikšti įsitikinimus <...> negali būti ribojama kitaip, kaip tik
įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“, ši laisvė taip pat „nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“.
Įsitikinimų ir jų raiškos laisvė bei galimybė ją riboti aiškinama Konstitucinio Teismo doktrinoje: „Įsitikinimai – talpi, įvairialypė konstitucinė sąvoka, apimanti politinius, ekonominius įsitikinimus <...>; laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, formuoti ir reikšti savo pažiūras, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes; jis yra ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų negalima kontroliuoti; valstybės institucijų pareiga – užtikrinti ir ginti šią asmens laisvę; įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas; įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą; <...> valstybė turi būti neutrali įsitikinimų atžvilgiu, ji neturi teisės nustatyti kokios nors privalomos pažiūrų sistemos; teisė laisvai reikšti įsitikinimus yra neatsiejama nuo laisvės juos turėti; įsitikinimų raiškos laisvė – tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimus netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis“. „Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. (KT 2005-07-19 nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindų, leidžiančių riboti įsitikinimų laisvę, sąrašas nėra baigtinis: „Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvę gauti ir skleisti informaciją galima riboti tik įstatymu, tada, kai yra būtina apsaugoti šioje dalyje nurodytas konstitucines vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, konstitucinę santvarką. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis vertis nepaminėtas, konstitucines vertybes“ (KT 2005-09-19 nutarimas). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina įsitikinimų bei jų raiškos laisvę: „Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų“.
Leistini šios laisvės apribojimai nustatomi 10 straipsnio 2 dalyje: „Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti“. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs sprendimus bylose Vajnai v. Hungary (33629/06, 2008) bei Fratanoló v. Hungary (29459/10, 2011) dėl uždraustos sovietinės simbolikos naudojimo santykio su Konvencijos 10 straipsnio nuostatomis. Abiem atvejais įstatymo nustatytų bausmių paskyrimas asmenims už uždraustos sovietinės simbolikos viešą demonstravimą buvo pripažintas pažeidžiančiu Konvencijos 10 straipsnį bei iš Vengrijos pareiškėjams buvo priteistos kompensacijos. Pagrindiniai EŽTT motyvai, turintys reikšmės vertinant ir Projektą, buvo tokie:
a) Visų pirma, įsitikinimų ir jų išraiškos laisvė – tai vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš pagrindinių sąlygų kiekvieno individo saviraiškai. Įvertinant Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies apribojimus, ši laisvė taikoma ne tik "informacijai" arba "idėjoms", kurios yra teigiamos ar neutralios, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo.
Tokie yra pliuralizmo ir tolerancijos, be kurių nėra "demokratinės visuomenės".
b) Konkrečiose bylose pareiškėjų sprendimas dėvėti sovietinę simboliką (raudoną penkiakampę žvaigždę) turi būti laikomas politinių pažiūrų išraiškos būdu ir patenka į Konvencijos 10 straipsnio taikymo sritį.
c) Tam, kad uždrausti minėto simbolio naudojimą, turėtų būti realus ir gręsiantis siekio atkurti komunistinę diktatūrą pavojus.
d) Teismas pabrėžė, kad absoliutus simbolio draudimas gali apriboti jo naudojimą ir tokiame kontekste, kur jo naudojimas pagal Konvencijos 10 straipsnį neturėtų būti ribojamas. Konkrečiai Teismas nurodė, kad draudimas naudoti raudoną penkiakampę žvaigždę buvo per platus turint omenyje galimas daugybines raudonos žvaigždės reikšmes bei panaudojimą veiklai, kuri yra saugoma 10 straipsnio.
e) Teismas pažymėjo, kad netgi potenciali komunistinės ideologijos propaganda negali būti vienintele ir absoliučia priežastimi uždrausti minėto simbolio naudojimą. Konkrečios bylos atveju pripažinta, kad simbolikos naudojimas neturint totalitarinio režimo ambicijų, negali būti prilyginamas pavojingai propagandai. 2. Projektu siūlomas uždrausti simbolis įvardinamas kaip „Georgijaus (Šv. Jurgio) juostos“. Abejotina, ar toks įvardinimas yra pakankamas identifikuoti projekto aiškinamajame rašte nurodytą simbolį ir realiai taikyti įstatymą. Galiojančiame kodekse yra uždrausta egzistavusių oficialių valstybių (Vokietijos Reicho, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos) buvusi oficiali valstybinė simbolika, tuo tarpo „Georgijaus juosta“ projekte nėra siejama su konkrečia valstybe, organizacija ar kitu subjektu, todėl projekte siūlytina nurodyti daugiau šį simbolį identifikuojančių požymių (pavyzdžiui, spalvas, jų išdėstymą ar pan.).
Siekiant aiškinamajame rašte nurodytų tikslų projekte turėtų būti nurodyta, analogiškai kaip ir Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte, kad draudžiamas ne tik konkretaus (aprašyto, nurodyto) simbolio, bet ir jo pagrindu ar jį naudojant sudarytų ar klaidinamai panašių ženklų naudojimas. 3. Keičiamo kodekso 188¹⁸ straipsnio 2 dalis (taip pat ir Projektu siūloma jos redakcija) nustato, kad pagal šį straipsnį (t.y. už atitinkamos simbolikos platinimą ar naudojimą) neatsako asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką. Atkreipiame dėmesį, kad Rusijos Federacijoje egzistuoja Šv. Jurgio ordinas, kurio kai kurie rekvizitai iš esmės atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą juostą. Kadangi nėra aiškūs kriterijai, nustatantys egzistuojančios valstybės simbolikos „oficialumą“, manytume, kad oficialūs valstybės apdovanojimai galėtų būti priskirti oficialiajai valstybės simbolikai, o projektu siūlomas reguliavimas dėl šios priežasties negalėtų būti taikomas, jei būtų demonstruojama minėto valstybinio apdovanojimo rekvizitų aprašymą tiksliai atitinkanti juosta.. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir galiojančiame kodekse uždrausti simboliai (pavyzdžiui, penkiakampė raudona žvaigždė) yra naudojami egzistuojančių valstybių oficialioje simbolikoje – vėliavose (Džibutis, Šiaurės Korėja, Panama), herbuose (Alžyras, Džibutis, Šiaurės Korėja, Mozambikas, Tunisas, Turkija, Zimbabvė).
Siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų , taip pat siekiant išvengti galimų dviprasmiškumų taikant galiojančiame kodekse nustatytą bei projektu siūlomą reguliavimą, svarstytina galimybė tikslinti keičiamo kodekso 188¹⁸ straipsnio 2 dalies nuostatas. 4. Projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnio pavadinimas, pakeitimų esmė ir keičiamo straipsnio pavadinimas koreguotini: skaičius „118“ keistinas skaičiumi „188“. 5. Iš tikėtinos projekto priėmimo datos išbrauktini žodis ir skaičius „sausio 29“. 6. Pabrėžtina, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioja 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, todėl atitinkamai koreguotinas ir šio kodekso 524 straipsnis („Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-02-03 Nr. S-2016-661 dėl LIETUVOS
PROJEKTO NR. XIIP-3992 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-2016-661 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3991 (toliau – Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 118¹⁸ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3992 (toliau – ATPK pakeitimo projektas), toliau kartu vadinami Projektais, teikiame nurodytas pastabas. 1. Europos Sąjungos teisė nereguliuoja klausimų, susijusių su sankcijų taikymu dėl tam tikrų simbolių dėvėjimo, naudojimo ar demonstravimo. Šiame kontekste svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutartis byloje C‑328/04 (toliau
ESTT nustatė, kad A. Vajnai atvejis yra visiškai nesusijęs su kuria nors iš ES sutarčių nuostatomis numatytų situacijų ir kad pagrindinėje byloje taikomi Vengrijos teisės aktai nepatenka į ES teisės taikymo sritį[2], taigi valstybės narės turi diskreciją nuspręsti dėl ribojimų dėvėti, naudoti, demonstruoti ir platinti tam tikrus simbolius. 2. Sankcijų taikymas už tam tikrų simbolių dėvėjimą ir demonstravimą yra saviraiškos laisvės, kaip ji suprantama pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 10 straipsnį, ribojimas, tačiau šis ribojimas gali būti pateisintas, jeigu draudimas yra numatytas įstatymuose, siekia teisėto tikslo ir buvo būtinas demokratinei visuomenei, t.y. egzistuoja būtinasis socialinis poreikis šiai sankcijai taikyti. Šiuo atveju aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Vajnai prieš Vengriją (toliau – EŽTT sprendimas)[3], kuriame teismas analogiškomis ESTT nutartyje nagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis nusprendė, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už penkiakampės raudonos žvaigždės simbolio dėvėjimą pažeidžia EŽTK 10 straipsnį, nes nors ir yra siekiama teisėto tikslo, sankcija yra neproporcinga, neįgyvendina teisėto tikslo ir ši sankcija negali būti laikoma reagavimu į būtinąjį socialinį poreikį (angl. could not be considered to respond to a pressing social need), taigi nėra būtina demokratinėje visuomenėje. Visų pirma, EŽTT nurodė, kad saviraiškos laisvės ribojimas gali būti teisėtas, jeigu egzistuoja aiškus, būtinas ir tikslus socialinis poreikis, ypatingai kai demonstruojami simboliai turi kelias reikšmes, nes nedetalizuotas ribojimas taip pat gali trukdyti simbolį naudoti kontekste, kuriame ribojimai nebūtų pateisinti[4]. EŽTT įvertino tai, kad daugelis žmogaus teisių pažeidimų, siejamų su komunizmu, diskreditavo raudonos penkiakampės žvaigždės simbolį[5], tačiau Vengrija neįrodė, jog šio simbolio demonstravimas yra siejamas išimtinai tik su komunizmo totalitarinių idėjų propagavimu[6].
EŽTT taip pat nustatė, kad baudžiamoji atsakomybė už raudonos žvaigždės simbolio dėvėjimą ir po juo slypinčios agresyvios, totalitarinės ideologijos potencialus propagavimas negali būti vienintelė priežastis simbolio dėvėjimą bausti pagal baudžiamąją teisę. Beje, simbolio, kuris turi kelias reikšmes, demonstravimas, kurį atliko registruotos politinės partijos vadovas, kuris žinomai neturi totalitarinių ambicijų, negali būti prilyginamas pavojingai propagandai.[7] Taigi, EŽTT suformulavo kriterijus, taikytinus sprendžiant apie būtinąjį socialinį poreikį taikyti sankcijas už dviprasmišką reikšmę turinčių simbolių (tokių kaip raudona penkiakampė žvaigždė) demonstravimą, ypač akcentuodamas poreikį įvertinti tokius simbolius demonstruojančių asmenų keliamą grėsmę visuomenei bei atsižvelgti į simbolių naudojimo kontekstą (vietą ir laiką). Sprendime Teismas nurodė, kad būtinumu demokratinei visuomenei negali būti laikomas vien tariamo pavojaus kontroliavimas kaip prevencinė priemonė demokratijai apsaugoti[8]. Galiausiai EŽTT nurodė žinąs, jog anksčiau vykdyto komunizmo idėjų sklaidos teroro veiksmai paliko didelį randą Europoje ir atitinkamų režimų simbolių demonstravimas gali sukelti režimo aukų nerimą, tačiau vien tokie visuomenės sentimentai negali būti pagrindas riboti saviraiškos laisvę.
EŽTT teigimu, teisinė sistema, kuri riboja žmonių teises siekdama patenkinti tai, ką diktuoja visuomenės jausmas, negali būti laikoma tokia sistema, kuri atitinka būtinąjį socialinį poreikį demokratinėje visuomenėje.[9] Atkreipiame dėmesį, kad EŽTT sprendime analizuotas baudžiamosios atsakomybės už atitinkamų simbolių dėvėjimą klausimas, o EŽTT nustatė, kad baudžiamoji sankcija nebuvo proporcinga siekiamam teisėtam tikslui, nes ji sukelia rimčiausias pasekmes. Taip pat aptariamos teismų praktikos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Vengrijos teisę penkiakampės raudonos žvaigždės simbolį buvo draudžiama dėvėti nesiejant šio veiksmo su totalitarizmo idėjų propagavimu. Taigi tam, kad siūlomi priimti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai neprieštarautų EŽTK, siūlome Projektų svarstymo metu įvertinti visus EŽTT paminėtus aspektus, kaip antai ar simbolio dėvėjimas gali būti laikomas pavojinga propaganda, ar simbolis gali turėti kelias reikšmes ir jo dėvėjimas bet kokiame kontekste (laiko ir vietos prasme) kelia visuomet tą patį pavojų visuomenei, ne mažesnį negu nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas, nes už visų šių simbolių dėvėjimą siūloma numatyti vienodas sankcijas. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] 2005 m. spalio 6 d. ESTT nutartis Vajnai byloje C‑328/04, EU:C:2005:596. [2] Ibid, 13 ir 14 punktai. [3] 2008 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimas byloje Vajnai prieš Vengriją (pareiškimas Nr. 33629/06). [4] 2008 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimas byloje Vajnai prieš Vengriją (pareiškimas Nr.
33629/06). [5] Ibid, 52 punktas. [6] Ibid, 53 punktas. [7] Ibid, 56 punktas. [8] Ibid, 55 punktas. [9] Ibid, 57 punktas: „a legal system which applies restrictions on human rights in order to satisfy the dictates of public feeling – real or imaginary – cannot be regarded as meeting the pressing social needs recognised in a democratic society, since that society must remain reasonable in its judgement.“
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-05- Nr. Į 2018-05-11 Nr. S-2018-3724 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIP‑3992(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3992(2) (toliau – Projektas) pažymime, jog atsižvelgdami į tai, kad Projekto nuostatos iš esmės pakartoja 2016 m. sausio 29 d. įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIP-3992 nuostatas, laikomės tų pačių pastabų, kurios Europos teisės departamento buvo pateiktos dėl pastarojo projekto. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2018-05-11 Nr. XIIP-3992(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
identiškas 2016 m. sausio 29 d. įregistruotam įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3992, kuriam Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išdėstytų argumentų. 2. Projektu keičiamoje kodekso 524 straipsnio 1 dalyje siūlytina suderinti tarpusavyje naujai įrašomų žodžių linksnius. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]