Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Kodekso 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindinės šio Kodekso sąvokos
pačių išvykimo ir atvykimo vietų, jei tam tikrą maršrutą galima pakeisti kitu maršrutu, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) galėtų teikti keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo teises ir pareigas paskirsčius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir imant užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. 3. Didelės apimties geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – geležinkelių riedmenų techninės priežiūros darbai, kurie nėra einamieji kasdienės veiklos darbai ir kuriuos atliekant reikia, kad geležinkelių riedmenys nebūtų eksploatuojami. 1. 4. Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. 5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir
(ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką. 3. 6.
tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas dokumentas, kuriuo pripažįstama jos, kaip geležinkelio įmonės (vežėjo), kompetencija. 4. 7. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (antpilo sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. 5. 8. Geležinkelio kelio sankasa – grunto statinys, kuris yra pagrindas viršutinei šio kelio konstrukcijai ir kitiems jos elementams. 9. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkelio keliai, išskyrus geležinkelio kelius, esančius geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo vietose (depuose, cechuose, dirbtuvėse), kiti statiniai, geležinkelių infrastruktūros objektų užimama žemė, įranga ir įrenginiai, būtini geležinkelių transporto eismui organizuoti ir valdyti bei geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti. 6. 10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą. 7. 11. Geležinkelių linija – geležinkelio keliai, jungiantys geležinkelio stotis ar geležinkelio stotis ir valstybės sieną. 12. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose. 13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys, kurie valdo vieną ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių arba teikia geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms vieną ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose. 8. 14. Geležinkelių tinklas – visa geležinkelių infrastruktūra. 9. 15.
dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. 10. 16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovinių terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys. 11. 17. Geležinkelių transporto veikla
standartinė priemonė kroviniams saugiai vežti, pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. 24. Krovinių terminalas – vieta, kuri skirta įvairiarūšiams transporto vienetams perkrauti ir saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas. 16. 25. Krovinių vežimas geležinkelių transportu – krovinių ir, įskaitant tuščių vagonų tuščius vagonus, vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį. 17. 26. Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys su visais traukinio vagonais kerta mažiausiai vienos Europos Sąjungos valstybės narės sieną, net jeigu traukinys buvo perdarytas, o jo dalys yra skirtingos kilmės ar paskirties. 18. 27. Krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos. 19. 28. Manevravimas – geležinkelių riedmenų judėjimas, kai geležinkelio stoties geležinkelio keliuose ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose formuojami sąstatai, geležinkelių riedmenys stumiami į krovos, tikrinimo, parangos, remonto, stovėjimo vietas ir iš jų į geležinkelio stoties geležinkelio kelius, taip pat kai geležinkelių riedmenys į šias vietas ir iš jų yra traukiami. 29.
prieigos paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. 30. Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus paskutinių metų pelno normos vidurkį. 31. Pakrovos gabaritas – skersinis kontūras (statmenas geležinkelio kelio ašiai), kuriame turi tilpti į atvirus geležinkelių riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimo elementus), geležinkelių riedmenims stovint tiesiame horizontaliame geležinkelio kelyje. 32. Pareiškėjas – geležinkelio įmonė (vežėjas), geležinkelio įmonių (vežėjų) tarptautinė grupė, krovinių siuntėjas (gavėjas), ekspeditorius, kuris, norėdamas teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas arba turėdamas komercinių interesų, pageidauja įsigyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 33. Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra (toliau – perpildyta infrastruktūra) – infrastruktūra, kurioje negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa tam tikru metu net ir derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 34.
paslaugų įrenginiais, kurie geležinkelio įmonei (vežėjui) yra ekonomiškai priimtini ir kuriais naudodamasi geležinkelio įmonė (vežėjas) gali teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 35. Postovio geležinkelio kelias – geležinkelio kelias, skirtas geležinkelių riedmenims laikinai (kol bus paskirstyti tarp traukinio reisų), stovėti. 21. 36. Privažiuojamasis geležinkelio kelias – krovinių siuntėjo (gavėjo), geležinkelių riedmenų remonto ir kitų įmonių fizinių ir juridinių asmenų veiklai vykdyti skirtas geležinkelio kelias, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungtas su viešąja geležinkelių infrastruktūra geležinkelio stotimi. 22. Rinkliava už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas– geležinkelio įmonių (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui mokamas užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios yra būtinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, ir kurios yra nurodytos Vyriausybės patvirtintose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. 23. 37. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – traukinių ir geležinkelių riedmenų eismo geležinkelių tinkle per laikotarpį, kurį tas tvarkaraštis galioja, planas. 38. Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė – skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijoje įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius, bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. 39. Techninės pagalbos įrenginys – įrenginys, skirtas geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių ir geležinkelių transporto riktų padariniams likviduoti.
40Tranzitas – krovinių,
kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją. 24. 41. Trauka – lokomotyvų, elektrinių ir dyzelinių traukinių sukuriama traukiamoji jėga. 25. 42. Traukinio linija – maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos. 26. 43. Traukinys – sudarytas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantis lokomotyvas ar kiti savaeigiai geležinkelių riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį. 44. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą – geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokama suma už minimalųjį prieigos paketą, kuris yra būtinas geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 27. 45. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. 28. 46. Viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga – viešiesiems poreikiams tenkinti reikalinga keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga. 29. 47.
infrastruktūros pajėgumas – galimybė traukinių eismo grafike numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį. 30. 48. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Vyriausybės tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse Šie nuostatai nuolat atnaujinai ir prireikus keičiami. 31. 49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 32. 50.
50Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos Transporto transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Draudimo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Geležinkelių geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100).“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“. 3 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Specialūs Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2, 6 ir 8 9 dalyse.“
straipsnį 5 dalimi: „5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 dalyje.“
Papildyti Kodeksą 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis.
Susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo principai
daugiašaliuose susitarimuose dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais geležinkelio įmonėms (vežėjams) negali būti ribojama prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų. 2. Vyriausybės įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai prieš juos sudarydama.“5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai
transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ryšių reguliavimo tarnyba. 3.
ministerija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;
5) atlieka kitas šiame Kodekse ir nustatytas funkcijas. formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 4. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas;
7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5 3.
reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris kuri atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, ir reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis. 6.
reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės
(vežėjo) skundą. 7. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 8.
reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais.“
Papildyti Kodeksą 7¹ straipsniu: „7¹ straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai 1.
Rinkos reguliuotojo funkcijos:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir išleisti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) vykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą;
3) atlieka Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr.
Rinkos reguliuotojo funkcijos:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir išleisti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) vykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą;
3) atlieka Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100 teikia Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;
valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;
5) tvirtina konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles;
6) šio Kodekso pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas.
reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. 3. Rinkos reguliuotojo priimti teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl rinkos reguliuotojo teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui. 4.
reguliuotojo teisės:
1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;
2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių
(vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą. Išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą. 5.
reguliuotojo pareigos:
1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais ir, esant galimybei, atsižvelgti į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje;
2) rinkos reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas;
3) rinkos reguliuotojas privalo saugoti atliekant šio Kodekso nustatytas funkcijas sužinotas komercines ir profesines paslaptis ir gali jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 6. Ūkio subjektų komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principai:
1) ūkio subjektai, norėdami, kad jų komercinės ar profesinės paslaptys nebūtų paviešintos arba nebūtų pateiktos tretiesiems asmenims, teikdami dokumentus ar kitą informaciją rinkos reguliuotojui ar sužinoję, kad rinkos reguliuotojas turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau šioje dalyje – prašymas). Prašyme turi būti nurodyta, kurią informaciją rinkos reguliuotojas turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo arba paprašo patikslinti prašymą pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą ir apie tai praneša ūkio subjektui. 2) jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą, bet nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, rinkos reguliuotojas gali įpareigoti prašymą pateikusį ūkio subjektą ne vėliau kaip per 30 dienų patikslinti prašymą, nurodant šią informaciją. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patikslinto prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo.
Jeigu per rinkos reguliuotojo nurodytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad ūkio subjektas nėra pateikęs prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;
3) jeigu ūkio subjektas nepateikia prašymo, laikoma, kad rinkos reguliuotojo apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija;
4) viešinamas ir tretiesiems asmenims gali būti pateikiamas rinkos reguliuotojo parengtas išrašas be ūkio subjekto komercinę ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos;
5) už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą rinkos reguliuotojas atsako Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. 7.
7Rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo principai:
Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;
2) rinkos reguliuotojas, suderinęs su geležinkelių transporto eismo saugos institucija, patvirtina bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarką, nustatančią šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių institucijų rekomendacijų nagrinėjimo tvarką;
3) rinkos reguliuotojas privalo pateikti Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja;
4) rinkos reguliuotojas keičiasi su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas bendradarbiavimo susitarimų nustatyta tvarka. 8.
reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
geležinkelių Geležinkelių infrastruktūros objektai
objektai yra šie objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis:
1) geležinkelio kelias;
2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai;
3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;
4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;
5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų dyzeliniai generatoriai, pastotės;
6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti;
7) geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;
8) kiti objektai, būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.
1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;
2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai;
3) inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio inžineriniai statiniai;
4) pervažos, taip pat kelių eismo saugą užtikrinanti įranga;
5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, smulkieji geležinkelio kelio tvirtinimo elementai, balastas, taip pat akmens skalda ir smėlis, iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio įrenginiai;
7) saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame geležinkelio kelyje, sumontuoti geležinkelio stotyse, taip pat signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;
8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą;
9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai, būtini traukai užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;
10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis.
1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;
2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai;
3) inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio inžineriniai statiniai;
4) pervažos, taip pat kelių eismo saugą užtikrinanti įranga;
5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, smulkieji geležinkelio kelio tvirtinimo elementai, balastas, taip pat akmens skalda ir smėlis, iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio įrenginiai;
7) saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame geležinkelio kelyje, sumontuoti geležinkelio stotyse, taip pat signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;
8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą;
9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai, būtini traukai užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;
10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis. 2.
geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio Kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdymas, naudojimas ir disponavimas ja, pripažinimas nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti
reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą atlieka rinkos reguliuotojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos viešai susisiekimo ministro Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3.
diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių
(vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija Vyriausybės įgaliota institucija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas registruojamas valstybės lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“
pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos. 6.
valdytojui netaikomi kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 7. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, Europos Sąjungos fondų, paskolų, kitų lėšų. 8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 5 metų laikotarpiui. Sutartyje nustatomi siektini viešosios geležinkelių infrastruktūros parametrai, priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaidoms ir rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiams mažinti, šių priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šioms priemonėms įgyvendinti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti.
Sutarties turinio reikalavimus ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė, tvirtindama šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. 9. Rinkliavų Užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijos 1.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti traukinių geležinkelių transporto eismą;
3) užtikrinti saugų traukinių eismą;
43) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;
54) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;
6) užtikrinti, tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;
57) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais; teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas;
86) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai;
97) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;
Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis, būtinus užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui nustatyti apskaičiuoti ir šiam užmokesčiui rinkti;
11) rinkti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas; 12 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.“
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti traukinių geležinkelių transporto eismą;
3) užtikrinti saugų traukinių eismą;
43) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;
54) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;
6) užtikrinti, tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;
57) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais; teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas;
86) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai;
97) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus;
Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis, būtinus užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui nustatyti apskaičiuoti ir šiam užmokesčiui rinkti;
11) rinkti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas; 12 9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis.
Rinkliavos Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą
infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavas užmokestį už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą, kuris naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti. 2. Rinkliavų Užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas minimalųjį prieigos paketą paslaugas dydžių dydžio nustatymo apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles tvarką tvirtina nustato Vyriausybė. Šiose taisyklėse, be kitų nuostatų, taip pat nurodoma, kokios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos įvertinamos nustatant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, išskyrus šio straipsnio 4-5 dalyse numatytas išimtis. 4.
lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;
3) nustatant antkainius vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia;
4) šio Kodekso
geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;
5) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, nei lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas atsižvelgus į geležinkelių transporto eismo poveikį aplinkai. 6. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai. 37. Rinkliavų Užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą dydžius dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja ir šį užmokestį surenka Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Vyriausybės įgaliota institucija. 8.
institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) sumokėto užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą gavimo dienos perveda šį užmokestį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 4. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisė naudotis Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos
Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), nustatyta tvarka įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos paketą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 3. Įmonės, kurios atlieka manevravimą manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, teisės aktų šio Kodekso nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą, apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra.“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės
(vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo naudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“
Papildyti Kodeksą ketvirtuoju¹skirsniu:
NAUDOJIMAS, ŠIUOSE įrenginiuose TEIKIAMOS PASLAUGOS 30¹ straipsnis.
Geležinkelių paslaugų įrenginiai Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:
1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugų vietos;
2) krovinių terminalai;
3) kaupiamieji kelynai, traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiai;
4) postovio geležinkelio keliai;
5) geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai, išskyrus įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelės apimties geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;
6) kiti techniniai įrenginiai, valymo ir plovimo įrenginiai;
7) jūrų ir vidaus vandenų uostų įrenginiai;
8) techninės pagalbos įrenginiai;
9) kuro užpildymo įrenginiai;
10) kiti geležinkelių paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos paslaugos. 30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas
paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso
paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių, ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų. 2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais.
Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴straipsnio
punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje straipsnio dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė, ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius.
Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) juridinio asmens veiklą užimant dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius privalo atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitas, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus. 6. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio Kodekso 30² straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. 7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas.
Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, jeigu yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai. 8. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 9.
geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus. Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 10. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami bent dvejus metus iš eilės ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje straipsnio dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma.
straipsnis. Papildomos ir pagalbinės paslaugos
pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai. 2. Papildomos paslaugos yra šios:
1) traukos srovės, už kurią sąskaitose faktūrose mokesčiai nurodomi atskirai nuo mokesčių už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais, teikimas;
2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;
3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;
4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas. 3. Pagalbinės paslaugos yra šios:
1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;
2) papildomos informacijos suteikimas;
3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;
4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;
5) didelės apimties geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai. 4.
geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia papildomas paslaugas, jis be diskriminacijos teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti pagalbinių paslaugų, tačiau, jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šių paslaugų, tai jis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 30⁴ straipsnis. Užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis
už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti. 2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 3. Užmokestis už prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą. 4. Užmokesčius už papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius.
Jeigu papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai rinkos reguliuotojui paprašius teikia visą informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius, kuri būtina rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti. 6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatyti užmokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams pagal pateiktas sąskaitas, atitinka geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nustatytą ir taikytą šių užmokesčių nustatymo metodiką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią metodiką Tinklo nuostatuose buvo nurodyta. 7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teikia informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius, kurie turi būti įrašyti Tinklo nuostatuose, arba nurodo interneto svetainę, kurioje ši informacija prieinama neatlygintinai elektroniniu formatu.“14 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą 8 punktu:
„8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“
punktu: „9. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL 2015 L 181, p. 1).“15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2016 m.
gegužės 1 d. 2.
straipsnio 2 dalis ir 13 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 5. 2016 metų III ir IV ketvirtį ir 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 6. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Kodekso 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindinės šio Kodekso sąvokos
pačių išvykimo ir atvykimo vietų, jeigu vieną maršrutą galima pakeisti kitu maršrutu, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) galėtų teikti keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. 3. Didelės apimties geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – geležinkelių riedmenų techninės priežiūros darbai, kurie nėra einamieji kasdienės veiklos darbai ir kuriuos atliekant reikia, kad geležinkelių riedmenys nebūtų eksploatuojami. 1. 4. Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba kita Europos ekonominės erdvės valstybė. 2. 5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas), kuri užtikrina tik trauką. 3. 6.
tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas dokumentas, kuriuo pripažįstama jos, kaip geležinkelio įmonės (vežėjo), kompetencija. 4. 7. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (antpilo sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. 5. 8. Geležinkelio kelio sankasa – grunto statinys, kuris yra pagrindas viršutinei šio kelio konstrukcijai ir kitiems jos elementams. 9. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkelio keliai, išskyrus geležinkelio kelius, esančius geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo vietose (depuose, cechuose, dirbtuvėse), kiti statiniai, geležinkelių infrastruktūros objektų užimama žemė, įranga ir įrenginiai, būtini geležinkelių transporto eismui organizuoti ir valdyti bei geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti. 6. 10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą. 7. 11. Geležinkelių linija – geležinkelio keliai, jungiantys geležinkelio stotis ar geležinkelio stotis ir valstybės sieną. 12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose. 8. 14. Geležinkelių tinklas – visa geležinkelių infrastruktūra. 9. 15.
dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. 10. 16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovinių terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys. 11. 17. Geležinkelių transporto veikla
vietiniais maršrutais paslauga – keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos. 15. 24. Kontaktinis geležinkelių tinklas – įrenginių, skirtų elektros energijai iš traukos pastočių perduoti geležinkelių riedmenims, sistemos dalis. 25. Konteineris – daugkartinė standartinė priemonė kroviniams saugiai vežti, pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. 26. Krovinių terminalas – vieta, kuri skirta įvairiarūšio transporto vienetams perkrauti ir saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas. 16. 27. Krovinių vežimas geležinkelių transportu – krovinių ir, įskaitant tuščių vagonų tuščius vagonus, vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį. 17. 28. Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys su visais traukinio vagonais kerta mažiausiai vienos Europos Sąjungos valstybės narės sieną, net jeigu traukinys buvo perdarytas, o jo dalys yra skirtingos kilmės ar paskirties. 18. 29. Krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos. 19. 30. Manevravimas – geležinkelių riedmenų judėjimas, kai geležinkelio stoties geležinkelio keliuose ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose formuojami sąstatai, geležinkelių riedmenys stumiami į krovos, tikrinimo, parangos, remonto, stovėjimo vietas ir iš jų į geležinkelio stoties geležinkelio kelius, taip pat kai geležinkelių riedmenys į šias vietas ir iš jų yra traukiami. 31.
prieigos paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. 32. Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus paskutinių metų pelno normos vidurkį. 33. Pakrovos gabaritas – skersinis kontūras (statmenas geležinkelio kelio ašiai), kuriame turi tilpti į atvirus geležinkelių riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimo elementus), geležinkelių riedmenims stovint tiesiame horizontaliame geležinkelio kelyje. 34. Pareiškėjas – geležinkelio įmonė (vežėjas), geležinkelio įmonių (vežėjų) tarptautinė grupė, krovinių siuntėjas (gavėjas), ekspeditorius, kuris, norėdamas teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas arba turėdamas komercinių interesų, pageidauja įsigyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. 35. Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra (toliau – perpildyta infrastruktūra) – infrastruktūra, kurioje negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa tam tikru metu net ir derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. 36.
paslaugų įrenginiais, kurie geležinkelio įmonei (vežėjui) yra ekonomiškai priimtini ir kuriais naudodamasi geležinkelio įmonė (vežėjas) gali teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 37. Postovio geležinkelio kelias – geležinkelio kelias, skirtas geležinkelių riedmenims laikinai (kol bus paskirstyti tarp traukinio reisų), stovėti. 21. 38. Privažiuojamasis geležinkelio kelias – krovinių siuntėjo (gavėjo), geležinkelių riedmenų remonto ir kitų įmonių fizinių ir juridinių asmenų veiklai vykdyti skirtas geležinkelio kelias, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungtas su viešąja geležinkelių infrastruktūra geležinkelio stotimi. 22. Rinkliava už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas– geležinkelio įmonių (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui mokamas užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios yra būtinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, ir kurios yra nurodytos Vyriausybės patvirtintose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. 23. 39. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – traukinių ir geležinkelių riedmenų eismo geležinkelių tinkle per laikotarpį, kurį tas tvarkaraštis galioja, planas. 40. Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė – bent dviejų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijoje įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius, bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. 41.
įrenginys, skirtas geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių ir geležinkelių transporto riktų padariniams likviduoti. 42. Tranzitas – krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją. 24. 43. Trauka – lokomotyvų, elektrinių ir dyzelinių traukinių sukuriama traukiamoji jėga. 25. 44. Traukinio linija – maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos. 26. 45. Traukinys – sudarytas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantis lokomotyvas ar kiti savaeigiai geležinkelių riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį. 46. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą – geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokama suma už minimalųjį prieigos paketą, kuris yra būtinas geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos (jie) teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas. 27. 47. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. 28. 48. Viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga – viešiesiems poreikiams tenkinti reikalinga keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga. 29. 49.
infrastruktūros pajėgumas – galimybė traukinių eismo grafike numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį. 30. 50. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Vyriausybės tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse Šie nuostatai nuolat atnaujinai ir prireikus keičiami. 31. 51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 32. 52.
52Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos Transporto transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Draudimo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Geležinkelių geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100).“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“. 3 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Specialūs Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2 ir 8 9 dalyse.“
straipsnį 5 dalimi: „5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 dalyje.“
Papildyti Kodeksą 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis.
Susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo principai
Respublikos dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais geležinkelio įmonėms (vežėjams) negali būti ribojama prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų. 2. Vyriausybės įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.“5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai
transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 3. 2.
2Susisiekimo ministerija:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;
5) atlieka kitas šiame Kodekse ir nustatytas funkcijas. formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3. 4. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį, apskaičiuoja konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;
aktuose nustatytas funkcijas. 5 4.
reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, ir reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis. 6. Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros.
Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą. 7. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 8.
reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais.“
Papildyti Kodeksą 7¹ straipsniu: „7¹ straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai 1.
Rinkos reguliuotojo funkcijos yra šios:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir
(ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą;
3) atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.
Rinkos reguliuotojo funkcijos yra šios:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir
(ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus – geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą;
3) atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100, teikti Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;
valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;
5) tvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles;
6) šio Kodekso pagrindu priimti teisės aktus, atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas.
reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. 3.
3Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją, atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu, arba atlygino nuostolius, arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą, arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.
4Ūkio subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:
1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;
2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;
3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškoma į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstinai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tokiam terminui, kokiam buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas priverstinis baudos išieškojimas. 5. Rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytą terminą gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl rinkos reguliuotojo sprendimo padavimas teismui nesustabdo šio sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui. 6.
reguliuotojo teisės:
1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše;
2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus – paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių
(vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą. Išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą. 7.
reguliuotojo pareigos:
1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje;
2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti savo inicijuoto ir
(arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas;
3) rinkos reguliuotojas privalo saugoti atliekant šiame straipsnyje nustatytas funkcijas sužinotas komercines ir profesines paslaptis ir gali jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 8. Ūkio subjektų komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principai:
1) ūkio subjektai, norėdami, kad jų komercinės ar profesinės paslaptys nebūtų paviešintos arba nebūtų pateiktos tretiesiems asmenims, teikdami dokumentus ar kitą informaciją rinkos reguliuotojui ar sužinoję, kad rinkos reguliuotojas turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau šioje dalyje – prašymas). Prašyme turi būti nurodyta, kurią informaciją rinkos reguliuotojas turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo arba paprašo patikslinti prašymą pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą ir apie tai praneša ūkio subjektui;
2) jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą, bet nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, rinkos reguliuotojas gali įpareigoti prašymą pateikusį ūkio subjektą ne vėliau kaip per 30 dienų patikslinti prašymą nurodant šią informaciją.
Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patikslinto prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo. Jeigu per rinkos reguliuotojo nurodytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad ūkio subjektas nėra pateikęs prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;
3) jeigu ūkio subjektas nepateikia prašymo, laikoma, kad rinkos reguliuotojo apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija;
4) viešinamas ir tretiesiems asmenims gali būti pateikiamas rinkos reguliuotojo parengtas išrašas be ūkio subjekto komercinę ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos;
5) už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą rinkos reguliuotojas atsako Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. 9.
9Rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo principai:
Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;
2) rinkos reguliuotojas, suderinęs su geležinkelių transporto eismo saugos institucija, patvirtina rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarkos aprašą, kuriame nustatoma šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių institucijų rekomendacijų nagrinėjimo tvarka;
3) rinkos reguliuotojas privalo pateikti Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams informaciją, jeigu šie pagrįstai jos pareikalauja;
4) rinkos reguliuotojas keičiasi su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas rinkos reguliuotojų bendradarbiavimo susitarimuose nustatyta tvarka. 10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės
(vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais.
Šios įmokos dydis yra 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;
2) geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos (informuojami) ne vėliau kaip per
geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms (nesumokėjusiems) šios dalies 1 punkte nurodytos įmokos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios (sumokėję) delspinigius, neatleidžiamos (neatleidžiami) nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka;
reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“
Šios įmokos dydis yra 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;
2) geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos (informuojami) ne vėliau kaip per
geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms (nesumokėjusiems) šios dalies 1 punkte nurodytos įmokos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios (sumokėję) delspinigius, neatleidžiamos (neatleidžiami) nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka;
reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“
Pakeisti Kodekso 11 straipsnio 5, 6 dalis ir jas išdėstyti taip: ,,5.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus:
1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), taip pat įmonėms, nurodytoms šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo;
2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo;
3) dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo. 6. Saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje išdavimo ir suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Viešosios geležinkelių Geležinkelių infrastruktūros objektai Viešosios geležinkelių Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:
1) geležinkelio kelias;
2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai;
3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;
4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;
5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų dyzeliniai generatoriai, pastotės;
6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti;
7) geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;
8) kiti objektai, būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.
1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;
2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego;
3) inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio inžineriniai statiniai;
4) pervažos, taip pat kelių eismo saugą užtikrinanti įranga;
5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, smulkieji geležinkelio kelio tvirtinimo elementai, balastas, taip pat akmens skalda ir smėlis, iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio įrenginiai;
6) automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie geležinkelio kelių;
7) saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame geležinkelio kelyje, sumontuoti geležinkelio stotyse, taip pat signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;
8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą;
9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai, būtini traukai užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;
10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami įrenginiai, skirti transporto mokesčiams surinkti.“
1) žemės sklypas, kuriame yra bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;
2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego;
3) inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio inžineriniai statiniai;
4) pervažos, taip pat kelių eismo saugą užtikrinanti įranga;
5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, smulkieji geležinkelio kelio tvirtinimo elementai, balastas, taip pat akmens skalda ir smėlis, iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio įrenginiai;
6) automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie geležinkelio kelių;
7) saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame geležinkelio kelyje, sumontuoti geležinkelio stotyse, taip pat signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;
8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą;
9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai, būtini traukai užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;
10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami įrenginiai, skirti transporto mokesčiams surinkti.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, naudojimas ir disponavimas ja, pripažinimas nereikalinga arba netinkama
reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytoja
Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą atlieka rinkos reguliuotojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos viešai susisiekimo ministro Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla.
Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių
(vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija Vyriausybės įgaliota institucija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas registruojamas valstybės lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas. 5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos. 6.
įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu
Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu
4) ne aukciono būdu
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tame pačiame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai pagal jų turimą nuosavybę;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu
4) ne aukciono būdu
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). 7.
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma draudžiama. 9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse. 11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 11 12.
Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, Europos Sąjungos fondų, paskolų, kitų lėšų. 12 13. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Sutartyje nustatomi siektini viešosios geležinkelių infrastruktūros parametrai, priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaidoms ir rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiams mažinti, šių priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šioms priemonėms įgyvendinti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdyto paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio įmokų dydžius.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip
valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent ši informacija:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikas (pavyzdžiui, traukinių greitį geležinkelių linijose, patikimumą, klientų pasitenkinimą), geležinkelių tinklo pajėgumą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos mastą, geležinkelių transporto eismo saugos lygį, aplinkos apsaugą;
4) techninės priežiūros darbai, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kiekvienais metais;
7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;
8) taisyklės, pagal kurias būtų priimami sprendimai įvykus didelio masto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
9) taisomosios priemonės, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip
valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent ši informacija:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikas (pavyzdžiui, traukinių greitį geležinkelių linijose, patikimumą, klientų pasitenkinimą), geležinkelių tinklo pajėgumą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos mastą, geležinkelių transporto eismo saugos lygį, aplinkos apsaugą;
4) techninės priežiūros darbai, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kiekvienais metais;
7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;
8) taisyklės, pagal kurias būtų priimami sprendimai įvykus didelio masto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
9) taisomosios priemonės, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką). 14.
ir finansavimo sutarties sąlygos ir Susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 13 dalyje. 15. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo, per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 16. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai verslo sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį, būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas. 13 17.
už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
funkcijos
valdytojo funkcijos yra šios:
1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą;
2) valdyti ir organizuoti traukinių geležinkelių transporto eismą;
3) užtikrinti saugų traukinių eismą;
43) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;
54) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;
6) užtikrinti, tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;
57) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais; teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurių teikimas šiuo Kodeksu nepriskirtas šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;“.
86) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;
97) parengti ir išleisti savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;
Susisiekimo ministerijos duomenis, būtinus už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatyti pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;
9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu rinkti užmokestį už minimalų prieigos paketą;
11) rinkti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas;
aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Rinkliavos Užmokestis už viešosios
geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą
infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavas užmokestį už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą, kuris naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti. 2.
valdytojo teikiamas minimalųjį prieigos paketą paslaugas dydžių dydžio nustatymo apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles tvarką tvirtina nustato Vyriausybė. Šiose taisyklėse, be kitų nuostatų, taip pat nurodoma, kokios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos įvertinamos nustatant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius. 3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą, išskyrus šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytas išimtis. 4. Didesnis negu lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;
3) nustatant antkainius vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia;
4) šio Kodekso
geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;
5) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą ir (ar) ekonominį efektyvumą. 5. Didesnis negu lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms valdant ir organizuojant geležinkelių transporto eismą, užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas atsižvelgus į geležinkelių transporto eismo poveikį aplinkai. 6.
įmonėms (vežėjams), kurios (kurie) teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai. 37. Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo priima šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šis užmokestis mokamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 4. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai.“
geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalų prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šias taisykles Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisė naudotis Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos 1.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), nustatyta tvarka įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos paketą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. 2. Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. 3. Įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą, apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, laikantis šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikantis šiuo Kodeksu geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
pajėgumų skyrimas 1.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos skiria viešosios Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), veiklą, pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma pajėgumų perdavimu. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 3. Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji jis pageidauja. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo panaudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. 5.
valdytojas Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir geležinkelio įmonė (vežėjas) pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.“
Papildyti Kodeksą ketvirtuoju¹skirsniu:
NAUDOJIMAS, ŠIUOSE įrenginiuose TEIKIAMOS PASLAUGOS 30¹ straipsnis.
Geležinkelių paslaugų įrenginiai Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:
1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugų vietos;
2) krovinių terminalai;
3) kaupiamieji kelynai, traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiai;
4) postovio geležinkelio keliai;
5) geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai, išskyrus įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelės apimties geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;
6) kiti techniniai įrenginiai, valymo ir plovimo įrenginiai;
7) jūrų ir vidaus vandenų uostų įrenginiai;
8) techninės pagalbos įrenginiai;
9) kuro užpildymo įrenginiai;
10) kiti geležinkelių paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos paslaugos. 30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas
paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso
paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių, ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų. 2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais.
Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴straipsnio
punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje straipsnio dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė, ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams. 4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius.
Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) juridinio asmens veiklą užimant dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius privalo atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitas, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus. 6. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir įvykdyti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio Kodekso 30² straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. 7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas.
Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, jeigu yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai. 8. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 9.
geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus. Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose. 10. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami bent dvejus metus iš eilės ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje straipsnio dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma.
straipsnis. Papildomos ir pagalbinės paslaugos
pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai. 2. Papildomos paslaugos yra šios:
1) traukos srovės, už kurią sąskaitose faktūrose mokesčiai nurodomi atskirai nuo mokesčių už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais, teikimas;
2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;
3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;
4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas. 3. Pagalbinės paslaugos yra šios:
1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;
2) papildomos informacijos suteikimas;
3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;
4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;
5) didelės apimties geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai. 4.
paslaugų įrenginių operatorius teikia papildomas paslaugas, jis be diskriminacijos teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti pagalbinių paslaugų, tačiau, jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šių paslaugų, tai jis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms. 30⁴ straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis
už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti. 2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 3. Užmokestis už prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą. 4. Užmokestį už papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius.
Jeigu papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną. 5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai rinkos reguliuotojui paprašius teikia visą rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti būtiną informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius. 6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatyti užmokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams pagal pateiktas sąskaitas, atitinka geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nustatytą ir taikytą šių užmokesčių nustatymo metodiką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią metodiką buvo nurodyta Tinklo nuostatuose. 7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teikia informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius, kurie turi būti nurodyti Tinklo nuostatuose, arba nurodo interneto svetainę, kurioje ši informacija prieinama neatlygintinai elektroniniu formatu.“
1Papildyti Kodekso priedą 8 punktu:
„8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“
punktu:
„9. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių
pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL 2015 L 181, p. 1).“ 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių
(vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. 8.
įstatymą apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2016 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant užtikrinti geležinkelių sistemos plėtrą ir veiksmingą funkcionavimą, 2012 m. lapkričio 21 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/34/ES). Direktyva 2012/34/ES yra sujungiamos trijų direktyvų (1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44), 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227), ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p.
44), nuostatos ir kartu patobulinamos galiojančios geležinkelių sektoriaus konkurencijos nuostatos – užtikrinamos vienodesnės galimybės naudotis geležinkelių infrastruktūra ir su geležinkelių infrastruktūra susijusiomis paslaugomis, pakeičiama mokesčių už geležinkelių infrastruktūros naudojimą surinkimo sistema, išplečiamos geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo (toliau – rinkos reguliuotojas) funkcijos. 2015 m. liepos
dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL
duomenų, kuriuos geležinkelių rinkos stebėjimo tikslais valstybės narės, vykdydamos savo pareigas, turi pateikti Europos Komisijai, turinys ir forma. Teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – į nacionalinę teisę perkelti nuo ankstesnių direktyvų nuostatų iš esmės besiskiriančias Direktyvos 2012/34/ES nuostatas, susijusias su esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymu, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų suteikimu ir rinkos reguliuotojo funkcijų išplėtimu, ir užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) 2015/1100 nuostatų taikymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel.
Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis yra integruotas. Šis modelis apibūdinamas šiais esminiais momentais:
teisinis, organizacinis ir sprendimo priėmimo atskyrimas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo): rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius nustato ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija);
atskira geležinkelių transporto veiklų apskaita. Pažymėtina, kad šiuo metu rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas renka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 3.2.
paslaugas (užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą) Pagal šiuo metu galiojantį rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas nustatymo modelį rinkliavos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydį vadovaudamasi Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 „Dėl Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklės), nustato Inspekcija, o viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į rezervuotų traukinio linijų ilgius, faktinę traukinių darbo apimtį ir kitus rodiklius apskaičiuoja konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtiną rinkliavą už pajėgumų rezervavimą, traukinių eismą ir pan. 3.3. Dėl geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo Lietuvos Respublikoje didžiąją dalį geležinkelių paslaugų įrenginių valdo ir paslaugas juose teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) AB „Lietuvos geležinkeliai“. Dalį geležinkelių paslaugų įrenginių valdo ir šiuose įrenginiuose paslaugas teikia kitos įmonės, pvz., Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančios įmonės valdo krovinių terminalus, UAB ,,Transachema“ – kuro užpildymo geležinkelių paslaugų įrenginius, UAB ,,Gargždų geležinkelis“ – techninės priežiūros įrenginius ir pan.
Susiformavusi geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo ir naudojimo praktika yra labai skirtinga:
Respublikos geležinkelių praktiką lokomotyvų bei vagonų techninės priežiūros objektai (depai, cechai, priežiūros punktai su visa geležinkelių riedmenų parangai ir priežiūrai reikalinga stacionaria ir kilnojama įranga) priklauso ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, o geležinkelio įmonei (vežėjui). Geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas iki šiol buvo organizuojamas atsižvelgiant į geležinkelio įmonių (vežėjų), viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo poreikius, geležinkelių technologiją, geležinkelių paslaugų įrenginių paklausą, tačiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo reikalavimai teisės aktuose nebuvo nustatyti. 3.4.
įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės), 57 punkte nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę už atlygį be jokios diskriminacijos gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, be kita ko, prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse pateiktas sąrašas geležinkelių infrastruktūros objektų, už prieigą prie kurių yra renkama rinkliava už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugos. Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų suteikimo tvarka fragmentiškai reglamentuota Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklėse. 3.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, papildomas ir pagalbines paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarkos GTK 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklėse yra nurodyta, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) turi mokėti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios sudaro minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą, ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų.
Užmokesčių už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikiamas papildomas ir (ar) pagalbines paslaugas dydžių skaičiavimo, patvirtinimo, skelbimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užmokesčių už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikiamas papildomas ir (ar) pagalbines paslaugas nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3-347 ,,Dėl Užmokesčių už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikiamas papildomas ir (ar) pagalbines paslaugas nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 3.6. Dėl rinkos reguliuotojo funkcijas vykdančios institucijos ir rinkos reguliuotojo funkcijų išplėtimo Pagal GTK 7 straipsnio 4 dalį rinkos reguliuotojo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). Rinkos reguliuotojo funkcijos nustatytos GTK 7 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, 23 straipsnio 2 dalyje.
Rinkos reguliuotojas atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius, savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės
(vežėjo) skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota Geležinkelio įmonių
(vežėjų) skundų nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 553 „Dėl Geležinkelio įmonių
(vežėjų) skundų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“. 3.7. Dėl rinkos reguliuotojo finansavimo aspektų GTK geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimo šaltiniai neapibrėžti. Pažymėtina, kad šiuo metu Konkurencijos tarybos atliekamų rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo Pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio nuostatas siekiant užtikrinti tinkamą ir nediskriminuojančią prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, sprendimų dėl traukinio linijų paskirstymo, įskaitant konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą bei jų paskirstymą, priėmimas, t. y. viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir sprendimų dėl infrastruktūros apmokestinimo, įskaitant sprendimų dėl mokesčių dydžio nustatymo ir jų surinkimo priėmimą, t. y. priimti sprendimų dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžio ir minėtas rinkliavas surinkti, turi būti pavestas įstaigoms, kurios pačios neteikia jokių geležinkelių transporto paslaugų. Kadangi rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas šiuo metu renka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekiant įgyvendinti Direktyvos 2012/34/ES nuostatas, būtini Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus pertvarkymai. Siekiant maksimaliai išsaugoti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdymo integralumą, įvertinus tai, kad šiuo metu esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo Inspekcija, Įstatymo projekte siūloma užmokesčio už minimalųjį prieigos surinkimo funkciją pavesti Inspekcijai. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų ne tik užtikrintas Direktyvoje 2012/34/ES nustatytas nepriklausomumo reikalavimo įgyvendinimas, bet ir sukurta aiški sistema geležinkelių transporto sektoriuje, nes užmokesčio už minimalųjį prieigos surinkimo funkciją vykdytų užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nustatanti institucija. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Direktyvos 2012/34/ES nuostatos nesuteikia galimybės valstybei narei šio užmokesčio surinkimo funkcijos pavesti geležinkelių transporto paslaugas teikiančiam subjektui.
Be to, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo funkciją pavedus vykdyti nepriklausomam subjektui, būtų sudarytos papildomos sąlygos sąžiningai konkurencijai, nes tam tikroms geležinkelio įmonėms (vežėjams) nebūtų suteikta prieiga prie konfidencialios komercinės informacijos apie traukinio linijos specifikacijas, gaunamos iš sąskaitų, išrašomų konkuruojančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) (naujiems rinkos dalyviams). Ja taip pat suteikiama papildoma paskata geležinkelių infrastruktūros valdymo finansus valdyti patikimai ir be diskriminacijos Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas modelis atitinka aviacijos sektoriuje nustatytą rinkliavos už naudojimąsi oro uostais surinkimo modelį, pagal kurį Civilinės aviacijos administracijai yra pavesta nustatyti ir surinkti rinkliavas. 4.2. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo GTK 25 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad visos geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo mokėti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad minėta rinkliava savo esme neatitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme apibrėžtos rinkliavos turinio (rinkliava imama už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas, o šiuo atveju paslaugos (minimaliojo prieigos paketo) teikėjas – ūkio subjektas – akcinė bendrovė
„Lietuvos geležinkeliai“, nepaisant to, kad jai pavesta vykdyti tam tikras
valstybės funkcijas), įvertinus Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 1 dalies nuostatas Įstatymo projektu, siekiant teisinio aiškumo, sąvoką „rinkliavos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas“ siūloma pakeisti į sąvoką „užmokestis už minimalųjį prieigos paketą“.
Įstatymo projektu yra siūloma Inspekcijai pavesti ne tik užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, bet ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo funkcijas. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydis bus nustatomas norminio pobūdžio aktu, o konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtinas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą bus nustatytas individualaus pobūdžio teisės aktu. 4.3. Dėl geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad siekiant užtikrinti sąžiningą geležinkelio įmonių konkurenciją ir garantuoti visišką skaidrumą ir galimybę nediskriminuojant gauti ir teikti paslaugas, transporto paslaugų teikimas turėtų būti atskirtas nuo paslaugų įrenginių eksploatavimo. Todėl būtina, kad šios dvi veiklos rūšys būtų valdomos nepriklausomai, jei paslaugų įrenginių operatorius priklauso įstaigai ar įmonei, užimančiai dominuojančią padėtį ir taip pat veikiančiai nacionaliniu lygiu bent vienoje krovinių ar keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų rinkoje, kurioje naudojami tie paslaugų įrenginiai. Nepriklausomumo reikalavimas neturėtų apimti reikalavimo paslaugų įrenginiams steigti atskirą juridinį asmenį.
Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turi būti užtikrintas geležinkelių paslaugų įrenginius valdančio ir paslaugas šiuose įrenginiuose teikiančio asmens organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nuo geležinkelių transporto rinkoje dominuojančių geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklos organizuojamos tvarkant atskiras apskaitas (rengiamos atskiros pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai). Siekiant suteikti galimybę teikti geresnes paslaugas keleiviams ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų gavėjams Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turi būti suteikiama nediskriminacinė prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), nepriklausomai nuo to, kam šie įrenginiai priklauso, t. y. turi būti suformuoti atitinkamų viešai prieinamų geležinkelių paslaugų paketai. Įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES nuostatas, turi būti išskaidytos šiuo metu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamos paslaugos ir dalies iš jų, t. y. naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, teikimas turi būti perduotas subjektui – geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriui. Pažymėtina, kad nors Direktyvoje 2012/34/ES įtvirtintas bendras reikalavimas dėl geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo nuo geležinkelio įmonės (vežėjo), Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 3 dalyje akcentuojama, kad organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas nereiškia reikalavimo paslaugų įrenginiams valdyti įsteigti atskirą juridinį asmenį.
Priešingai Direktyva 2012/34/ES leidžia šiam organizaciniam ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimui įgyvendinti pasirinkti skirtingus būdus – kuriant atskirus padalinius vienoje įmonėje arba atskiriant į atskiras įmones, priskiriant geležinkelių paslaugų įrenginius viešajai geležinkelių infrastruktūrai arba paliekant bendrovės nuosavybėje, skirtingai grupuojant geležinkelių paslaugų įrenginius į atskirus organizacinius vienetus. Siekiant maksimaliai išsaugoti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdymo sistemos integralumą, įvertinus Lietuvos geležinkelių technologinius ypatumus, geležinkelių paslaugų įrenginių apskaitos išskaidymo galimybes ir sąnaudas, atliekant geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo pakeitimus pagal Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus, įgyvendinant šias Direktyvos 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas siūloma Įstatymo projekte įtvirtinti esminius geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo ir apskaitos reikalavimus.
Siekiant teisinio aiškumo dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų suteikimo tvarkos, Įstatymo projekte siūloma įvardyti subjektus, suteikiančius prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų bei geležinkelių infrastruktūros, jungiančios geležinkelių paslaugų įrenginius, t. y. nustatyti, kad geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai be diskriminacijos geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių, o prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, jungiančios geležinkelių paslaugų įrenginius, geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia geležinkelių infrastruktūros valdytojas. 4.4. Dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų Pažymėtina, kad Direktyvoje 2012/34/ES apibrėžta sąvoka „geležinkelių paslaugų įrenginys“ Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nėra vartojama. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvoka „prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių“ savo turiniu iš esmės atitinka Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse, Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklėse vartojamą sąvoką
„prieiga prie geležinkelių infrastruktūros objektų“.
Esminis geležinkelių infrastruktūros objektų ir geležinkelių paslaugų įrenginių skirtumas yra toks, kad ne visi geležinkelių infrastruktūros objektai yra tie geležinkelių paslaugų įrenginiai, kurie nurodyti Direktyvos 2012/34/ES II priedo 2 punkte (atitinkamai Projekto 13 straipsnyje dėstomo GTK 30¹ straipsnio 1–9 punktuose), todėl jiems netaikomi Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio reikalavimai dėl nediskriminacinės prieigos prie šių geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų paslaugų užtikrinimo (atitinkamai šiai geležinkelių paslaugų įrenginių grupei nustatyti Projekto 13 straipsnyje dėstomo GTK ketvirtojo¹ skyriaus reikalavimai). Kadangi Direktyvos 2012/34/ES I priede pateiktas geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašas nesutampa su Direktyvos 2012/34/ES II priede pateiktu geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašu, prieiga prie geležinkelių infrastruktūros objektų taip pat negali būti tapatinama su prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, todėl, siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK 14 straipsnyje nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą ir nustatyti naują geležinkelių paslaugų įrenginių sąrašą, taip pat, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, Įstatymo projekte įtvirtinti, kad geležinkelio įmonėms (vežėjams) turi būti suteikiama prieiga ne prie geležinkelių infrastruktūros objektų, o prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų.
Be to, įvertinus tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus prieiga turi būti suteikta tik prie Direktyvos 2012/34/ES II priede nurodytų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, ir tai, kad praktikoje yra į minėtą sąrašą neįtrauktų geležinkelių paslaugų įrenginių, kuriuose teikiamos papildomos ir pagalbinės paslaugos, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams suteikti prieigą ne prie visų, o tik prie tam tikrų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų pagrindinių geležinkelių paslaugų. Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų suteikimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal GTK 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus kiti asmenys naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais gali tik juos išsinuomoję Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.
tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka: viešo konkurso būdu bei su išimtimis, kurios leidžia nuomoti ne viešo konkurso būdu). Atsižvelgus į tai, naudojimasis geležinkelių paslaugų įrenginiais, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bus galimas tik juos išsinuomojant viešo konkurso metu. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnį naudojimasis geležinkelių paslaugų įrenginiais negali būti suteikiamas nuomos pagrindais (nuomos metu nuomininkui perduodamas ne tik naudojimasis nuomojamu objektu, bet ir šio objekto valdymas; tuo tarpu geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas turi likti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriui). Pagal Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnį naudojimasis viešosios geležinkelių paslaugų įrenginiais yra prilyginamas naudojimuisi viešąja geležinkelių infrastruktūra, todėl siūloma naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis sąlygas reglamentuoti pagal naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų reglamentavimą, įtvirtintą GTK 28 straipsnio 1 dalyje. Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra reglamentuota papildomų ir pagalbinių paslaugų teikimo geležinkelio įmonėms (vežėjams) tvarka. Įgyvendinant šias Direktyvos 2012/34/ES nuostatas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu geležinkelių įrenginių operatorius teikia papildomas paslaugas, jis jas teikia prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams).
Be to, siūloma įtvirtinti geležinkelio įmonės
(vežėjo) teisę prašyti geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių pagalbinių geležinkelių paslaugų, tačiau pareiga geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriui teikti pagalbines paslaugas nustatoma, tik jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šių paslaugų. Tokiu atveju jis teikia šias paslaugas prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams). Papildomai akcentuotina, kad Įstatymo projekto
nustatyti papildomą reikalavimą šio straipsnio 7 ir 9 dalyje nustatytam reglamentavimui, kuris taikomas prašymui dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų. Šiuo reglamentavimu reikalaujama ne atmesti tokius prašymus, o juos atmetus, šį atmetimą pagrįsti. 4.5. Dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų geležinkelių paslaugų, papildomų ir pagalbinių paslaugų nustatymo ir mokėjimo tvarkos
Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 3 dalyje numatytas esminis geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo principas, reikalaujantis, kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą.
Taip pat Direktyvoje 2012/34/ES numatytos minėto principo išimtys:
1) nustatant antkainius vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka gali šiuos antkainius pakelti (Direktyvos 32 straipsnio 1 dalis);
2) Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta (Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 4 dalis);
3) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą ir (ar) ekonominį efektyvumą (Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 3 dalis);
4) atsižvelgus į poveikio aplinkai dėl geležinkelių transporto eismo vykdymo atsiradusias išlaidas (Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 5 dalis);
Direktyvoje 2012/34/ES numatytų geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo reikalavimų, o užmokestį už minimalųjį prieigos paketą nustatyti vadovaujantis nacionaliniais reikalavimais (Lietuvos atveju – Vyriausybės užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir skelbimo tvarkoje nustatytais reikalavimais):
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu iš trečiųjų šalių ar į jas, kuris vykdomas 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, paslaugas (Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 2 dalis);
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas (Direktyvos 2012/34/ES 2 straipsnio 10 dalis).
Taip pat Direktyvoje 2012/34/ES numatytos minėto principo išimtys:
1) nustatant antkainius vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka gali šiuos antkainius pakelti (Direktyvos 32 straipsnio 1 dalis);
2) Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta (Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 4 dalis);
3) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą ir (ar) ekonominį efektyvumą (Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 3 dalis);
4) atsižvelgus į poveikio aplinkai dėl geležinkelių transporto eismo vykdymo atsiradusias išlaidas (Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 5 dalis);
Direktyvoje 2012/34/ES numatytų geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo reikalavimų, o užmokestį už minimalųjį prieigos paketą nustatyti vadovaujantis nacionaliniais reikalavimais (Lietuvos atveju – Vyriausybės užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir skelbimo tvarkoje nustatytais reikalavimais):
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu iš trečiųjų šalių ar į jas, kuris vykdomas 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, paslaugas (Direktyvos 2012/34/ES 32 straipsnio 2 dalis);
2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas (Direktyvos 2012/34/ES 2 straipsnio 10 dalis). Įstatymo projektu, įvertinus Lietuvos geležinkelių transporto rinkos specifiką (Lietuvos geležinkelių tinklo integraciją į 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinklą) ir ribotas valstybės biudžeto galimybes užtikrinti būtiną viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų padengimą, siūloma įtvirtinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo išimtis.
Be to, Įstatymo projektu perkeliami kiti su geležinkelių infrastruktūros apmokestinimu susiję Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir 32 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai. 4.5.2. Dėl užmokesčio už prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų geležinkelių paslaugų, papildomų ir pagalbinių paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarkos Pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio nuostatas užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis dydžius tvirtina geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad paslaugų įrenginių operatorių priimti sprendimai dėl priegos prie paslaugų įrenginių pagal Direktyvos 2012/34/ES 13 straipsnį ir apmokestinimo už jas gali būti apskųsti rinkos reguliuotojui arba pastarasis savo iniciatyva patikrina minėtus aspektus. Geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas nemažai paslaugų, kurios skiriasi tiek pagal geležinkelių paslaugų įrenginio, kuriame jos teikiamos, specifiką, tiek pagal jų teikimo procedūras (technologijas), nuolat kinta atsižvelgiant techninius ir technologinius geležinkelių transporto veiklos vykdymo pokyčius, todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis dydžius tvirtina geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojant galimus užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamas paslaugas nustatymo būdus buvo svarstoma minėtų užmokesčių nustatymą pavesti Inspekcijai, kaip nepriklausomai institucijai, šiuo metu nustatančiai rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius. Minėtos alternatyvos atsisakyta, kadangi, siekiant užtikrinti nediskriminacinės priegos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų suteikimo priežiūrą, pakanka kitų Įstatymo projekte numatytų priemonių: rinkos reguliuotojo pareigos vykdyti geležinkelių paslaugų įrenginių sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą (Įstatymo projekto 12 straipsniu GTK papildančio 30² straipsnio 5 dalis), rinkos reguliuotojo teisių gauti iš geležinkelių paslaugų operatorių visą jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją ir atlikti ar inicijuoti geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių auditą (Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK pildančio 7¹ straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai), taip pat šiame straipsnyje, kituose GTK straipsniuose numatytos rinkos reguliuotojo vykdomos geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių vykdomos veiklos priežiūros priemonės.
Be to, kitose srityse, pavyzdžiui, oro transporte, taip pat yra geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamoms paslaugoms savo esme analogiškos paslaugos – antžeminės paslaugos, t. y. priežiūra, kuri yra būtina, kad tarptautiniame oro uoste nusileidęs ar kylantis orlaivis būtų parengtas skrydžiui, tačiau antžeminių paslaugų teikėjų įkainių nustatymas ir jų tvirtinimas valstybės subjektų nėra reguliuojami. Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčiai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ir paslaugų įrenginiais mokami atitinkamai infrastruktūros valdytojui ir paslaugų įrenginių operatoriui ir naudojami jų veiklai finansuoti. Įgyvendinant šią Direktyvos 2012/34/ES nuostatą Įstatymo projekte siūloma nustatyti užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis pagrindinėmis geležinkelių paslaugomis mokėjimo ir panaudojimo tvarką, t. y. nustatyti, kad užmokesčiai už minėtų paslaugų teikimą yra mokami geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriui ir naudojami geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.
Pagal GTK teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir įmonėms, kurios manevruoja ir
(ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros atlikimo vietą ir iš jos (toliau – manevruojančios įmonės), tačiau naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo klausimas reglamentuotas fragmentiškai, t. y. pareiga mokėti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas nustatyta tik geležinkelio įmonėms (vežėjams). Siekiant naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra principus padaryti kuo skaidresnius, Įstatymo projekte siūloma manevruojančioms įmonėms sudaryti galimybę naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis pagrindinėmis geležinkelių paslaugomis. 4.6. Dėl rinkos reguliuotojo funkcijas vykdančios institucijos ir rinkos reguliuotojo funkcijų išplėtimo Įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 417 nuostatą, buvo peržiūrėtos vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos.
Siekdama sukurti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, užtikrinti veiksmingą šiuo metu egzistuojančio geležinkelių transporto rinkos reguliavimo modelio įgyvendinimą ir tinkamą konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykių reguliavimą, įvertinusi galimą Konkurencijos tarybos interesų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir GTK nuostatas, konfliktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė per pirmąjį vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo etapą Konkurencijos tarybos vykdomas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas perduoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba). Minėtus pakeitimus įgyvendinantis GTK pakeitimo projektas šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisėkūros proceso nuoseklumo, siūloma Įstatymo projekte numatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijas vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnyje išplečiamas rinkos reguliuotojo vaidmuo (teisės, pareigos, funkcijos) geležinkelių transporto rinkoje.
Siekiant geležinkelio įmonėms (vežėjams) užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 1 dalyje rinkos reguliuotojas įgaliojamas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą nagrinėti skundus ne tik dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtų sprendimų dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio ar struktūros, bet ir skundus dėl geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių sprendimų dėl teisės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais sąlygų apribojimo, užmokesčio už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar struktūros. Siekiant įgyvendinti šią direktyvos nuostatą Įstatymo projektu siūloma išplėsti GTK nustatytas rinkos reguliuotojo funkcijas ir nustatyti, kad rinkos reguliuotojas reguliuoja ne tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų), bet ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių santykius. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos valdžios institucijų įgaliojimams užtikrinti geležinkelių paslaugų rinkos konkurencingumą, reguliavimo institucija taip pat įgaliota stebėti konkurencijos padėtį geležinkelių paslaugų rinkoje. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti rinkos reguliuotojo funkciją – atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną.
Pažymėtina, kad Reglamente (ES) 2015/1100 yra nustatytas duomenų, kuriuos geležinkelių rinkos stebėjimo tikslais valstybės narės, vykdydamos savo pareigas, turi pateikti Komisijai, turinys ir forma. Siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas ne tik atlieka Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, bet vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100 teikia Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 3 dalyje nustatoma pareiga rinkos reguliavimo institucijai bendradarbiauti su nacionaline saugos institucija, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje, ir su licencijas išduodančia institucija. Siekiant užtikrinti tinkamą minėtų institucijų bendradarbiavimą ir užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai ar saugai geležinkelių transporto srityje, turi būti užtikrinta, kad šios institucijos bendrai parengtų gaires, skirtas keistis informacija ir bendradarbiauti. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas, suderinęs su Inspekcija, patvirtina bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarką, nustatančią šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir minėtų rekomendacijų įgyvendinimo tvarką.
Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 7 dalyje rinkos reguliuotojas įpareigotas nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuotis su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdamas atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą Projekte siūloma įtvirtinti pareigą rinkos reguliuotojui ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais ir, esant galimybei, atsižvelgti į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje. Kadangi Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 8 dalyje rinkos reguliuotojui suteikti įgaliojimai reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas, pareiškėjai ar atitinkamoje valstybėje narėje veikianti trečioji šalis suteiktų jai atitinkamą informaciją, Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad infrastruktūros valdytojas ir paslaugų įrenginių operatorius teiktų reguliavimo institucijai visą reikalingą informaciją apie taikomus mokesčius, kad reguliavimo institucija galėtų vykdyti 56 straipsnyje nurodytas funkcijas, Įstatymo projektu siūloma išplėsti GTK nustatytą asmenų, turinčių teikti rinkos reguliuotojui informaciją, sąrašą ir nurodyti, kad minėtą informaciją rinkos reguliuotojui turi teikti ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.
Be to, Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama pareiga geležinkelių infrastruktūros valdytojams nedelsiant pateikti informaciją, kai nagrinėjamas skundas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotojo iniciatyva atliekamas tyrimas dėl prieigos prie tarptautinės linijos ar jai taikomo apmokestinimo. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą, Įstatymo projektu siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kai rinkos reguliuotojas gali paprašyti pateikti informaciją. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad reguliavimo institucija svarsto kiekvieną skundą <...>. Ji priima sprendimą dėl kiekvieno skundo, imasi veiksmų situacijai ištaisyti ir informuoja atitinkamas šalis apie savo motyvuotą sprendimą per nustatytą pagrįstą laiką, bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip per šešias savaites nuo tada, kai gavo visą reikalingą informaciją. Pažymėtina, kad, siekiant operatyvesnio skundų nagrinėjimo, Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalyje sutrumpinamas (nuo dviejų mėnesių iki šešių savaičių) skundų nagrinėjimo terminas.
Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą, Įstatymo projektu siūloma patikslinti GTK nustatytą skundų nagrinėjimo terminą ir nustatyti, kad rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti pajėgumus, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba reikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos pateiktus nurodymus. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pateikus skundą reguliavimo institucijos sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, tik jei reguliavimo institucijos neleistinas poveikis gali sukelti skundą pateikusiam asmeniui nepataisomą žalą.
Įgyvendinant šią nuostatą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skundo dėl rinkos reguliuotojo teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui. Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio
infrastruktūros valdytojų, paslaugų įrenginių operatorių, prireikus geležinkelio įmonių auditą arba inicijuoti jų išorės auditą. Įgyvendinant šią direktyvos nuostatą, Įstatymo projektu siūloma išplėsti GTK nustatytą rinkos reguliuotojo audituojamų asmenų sąrašą ir nustatyti, kad rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, paslaugų įrenginių operatorių, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) valdymo apskaitos reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti ir (arba) atlikti minėtų asmenų auditą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte priežiūra geležinkelio įmonių (vežėjų) valdymo apskaitos reikalavimų vykdymo atžvilgiu yra formuluojama dispozityviai, kadangi reikalavimai dėl sąskaitų ir balansų atskyrimo yra taikomi ne visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), o tik tuo atveju, jei ūkio subjektas vykdo keletą veiklų, pvz., teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir teikia prieigą prie tam tikrų geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų paslaugų (pvz., UAB „Transachema“ teikia prieigą prie kuro užpildymo įrenginių, taip pat yra įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.
Be to, siekiant rinkos reguliuotojo veiklos viešumo siūloma įtvirtinti pareigą rinkos reguliuotojui paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad rengiant Įstatymo projektą buvo svarstyta galimybė įtvirtinti ne teisę, o pareigą rinkos reguliuotojui, įvertinus konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklos ypatumus, inicijuoti konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) auditą. Vis dėlto nuspręsta, kad imperatyvus reikalavimas atlikti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) auditą sukeltų pridėtinės vertės nesukuriančią administracinę naštą rinkos reguliuotojui. Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnyje detalizuoti rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo su Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reguliavimo institucijos keičiasi informacija apie savo darbą bei sprendimų priėmimo principus ir praktiką, ypač keičiasi informacija apie procedūrų metu sprendžiamus svarbiausius klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų geležinkelių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas, 2 dalyje nurodyta, kad bendradarbiaujama pagal sudarytus darbo susitarimus.
Įgyvendinant šias direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus bei į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų nustatyta tvarka. Papildomai pažymėtina, kad Direktyva 2012/34/ES numato reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos, o ne sąskaitų atskyrimo. Be to, GTK 4¹ straipsnis ir 23 straipsnio 2 dalis numato reikalavimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos, o ne sąskaitų atskyrimo. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojas turi vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos, o ne sąskaitų atskyrimo priežiūrą. 4.7. Dėl rinkos reguliuotojo finansavimo aspektų Analizuojant galimus rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo šaltinius buvo įvertinta galimybė minėtas funkcijas finansuoti paliekant šiuo metu egzistuojančią praktiką, t. y. valstybės biudžeto lėšomis, taip pat finansuoti įmokomis iš geležinkelių transporto rinkos. Pažymėtina, kad Direktyvos 2012/34/ES 55 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti rinkos reguliuotojo nepriklausomumo reikalavimai, t. y. ši institucija turi būti savarankiška, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačių subjektų.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad rinkos reguliuotojo finansavimas iš reguliuojamos rinkos užtikrintų rinkos reguliuotojo politinį nepriklausomumą, be to, rinkos reguliuotojo priimami sprendimai turi didelį ekonominį poveikį prižiūrimiems subjektams (kai institucijos priimami sprendimai turi tiesioginės įtakos ūkio subjektų pelnui, pajamoms, todėl ūkio subjektai yra ypač suinteresuoti, kad priežiūra būtų vykdoma kompetentingai ir efektyviai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2012/34/ES preambulės 77 konstatuojamojoje dalyje taip pat numatyta galimybė rinkos reguliuotojo veiklą finansuoti iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų, tačiau akcentuojama, kad minėti įnašai turėtų būti privalomai renkami laikantis sąžiningumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų.
Įvertinus šiuo metu Konkurencijos tarybos vykdomų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijų apimtį, šiuo metu Konkurencijos tarybos patiriamų sąnaudų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti dydį ir tai, kad įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio nuostatas Įstatymo projektu išplečiamos GTK įtvirtintos rinkos reguliuotojo funkcijos, įgyvendinant Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio
savo funkcijoms atlikti turi reikiamus organizacinius pajėgumus, t. y. personalą ir materialinę bazę, kurie yra proporcingi geležinkelių sektoriaus valstybėje narėje svarbai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas), įgyvendinant Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalies nuostatas (ta apimtimi, kiek tai susiję su rinkos reguliuotojo sprendimų dėl finansavimo priėmimo nepriklausomumu), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamas. 2015 m. duomenimis, geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją turėjo 35 įmonės, tačiau keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklą Lietuvos Respublikoje vykdė ir pajamas iš šios veiklos gavo 1 geležinkelio įmonė (vežėjas).
Geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais veiklos 2014 m. siekė
tarnyba numato steigti geležinkelių transporto rinkos reguliavimo struktūrinį padalinį, kurį sudarytų 5 pareigybės. Šio padalinio veiklos finansavimui per metus (įskaitant 5 proc. papildomas būtinąsias darbo užmokesčio sąnaudas horizontalioms funkcijoms vykdyti) reikės 187,5 tūkst. eurų, iš jų: 175,9 tūkst. eurų išlaidoms ir 1,6 tūkst. eurų turtui įsigyti. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų dydžio, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai ir mokestiniai įsipareigojimai ūkio subjektams turi būti nustatyti įstatyme, ir įvertinus Direktyvos 2012/34/ES preambulėje įtvirtintas nuostatas dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų nustatymo principų, Įstatymo projekte, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte siūloma nustatyti konkretų geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų dydį, t. y. kad geležinkelio įmonių
(vežėjų) įmokos sudaro 0,04 procento konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad rinkos reguliuotojas gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos gaunamos iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, išlaidos mokamos ir lėšos pervedamos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.
valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“. Ryšių reguliavimo tarnybos lėšos, gautos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnybai yra taikomi tokie patys atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms, Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas ir lėšų panaudojimas yra pateikiamas metinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje. 4.8. Dėl kitų Įstatymo projekto aspektų Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalį viešieji juridiniai asmenys gali veikti tiek pagal įstatymus, tiek pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jeigu toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodytos biudžetinei įstaigai priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai – aiškiai ir išsamiai nurodoma veiklos sritis ir rūšys. Vyriausybės įgaliojimai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 9 punkte ir nurodyta, kad Vyriausybė, be kita ko, tvirtina ministerijų, įstaigų prie ministerijų nuostatus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti situacijos, kai tam tikros valstybės institucijos funkcijos turinys galėtų būti keičiamas ar funkcija galėtų būti perduodama kitai valstybės institucijai, tik atitinkamai koreguojant įstatymus (tokia praktika galėtų būti vertinama kaip ribojanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 3 punkte įtvirtintų Vyriausybės įgaliojimų koordinuoti ministerijų veiklą realizavimą), Įstatymo projektu siūloma Susisiekimo ministerijos funkcijas nustatyti ne GTK o šios institucijos nuostatuose, o viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir konkrečios geležinkelio įmonės
(vežėjo) mokėtinos užmokesčio už minimalųjų prieigos paketą apskaičiavimo funkcijas konkrečiai valstybės institucijai deleguoti Vyriausybės nutarimu. Pagal Įstatymo projekto siūlomą nustatyti rinkos reguliuotojo finansavimo modelį, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Įvertinus, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2017 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos, siekiant užtikrinti tinkamą rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymą 2016 m. III ir IV ketvirtį ir 2017 m. I ketvirtį, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad 2016 m. III ir IV ketvirtį ir 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymą turi būti pakeisti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyti teisės aktai, siūloma Įstatymo projekte Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ryšių reguliavimo tarnybai ir susisiekimo ministrui nustatyti įpareigojimą iki Įstatymo projekto įsigaliojimo priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui) Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl Konkurencijos tarybos vykdomų rinkos reguliuotojo funkcijų perdavimo Ryšių reguliavimo tarnybai leis sukurti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, užtikrinti veiksmingą šiuo metu egzistuojančio geležinkelių transporto rinkos reguliavimo modelio įgyvendinimą ir tinkamą konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykių reguliavimą. Įstatymo projekto siūlomi pakeitimai užtikrins pakankamą rinkos reguliuotojo veiklos finansavimą, todėl rinkos reguliuotojas turės visas galimybes tinkamai vykdyti viešąjį administravimą. Poveikis ekonomikai Nepaisant to, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams dėl Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokomis padidės finansinė našta geležinkelių transporto rinkos dalyviams – geležinkelio įmonėms (vežėjams), plačiąja prasme Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai turės teigiamą įtaką geležinkelio įmonėms (vežėjams), nes priėmus Įstatymą bus užtikrintas efektyvesnis geležinkelių transporto sektoriaus teisinis reguliavimas. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra principus padarys skaidresnius.
Pakeitimai dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo funkcijos perdavimo vykdyti nepriklausomam subjektui sudarys papildomas sąlygas sąžiningai konkurencijai, nes tam tikroms geležinkelio įmonėms (vežėjams) nebūtų suteikta prieiga prie konfidencialios komercinės informacijos apie traukinio linijos specifikacijas, gaunamos iš sąskaitų, išrašomų konkuruojančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) (naujiems rinkos dalyviams). Be to, pakeitimais suteikiama papildoma paskata geležinkelių infrastruktūros valdymo finansus valdyti patikimai ir be diskriminacijos. Poveikis socialinei aplinkai, aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, rinkos reguliuotojo funkcijų išplėtimo sudarys palankesnes sąlygas geležinkelio įmonėms (vežėjams) vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Papildomai pažymėtina, kad Įstatymo projekte naujų informacinių įpareigojimų ūkio subjektams nėra nustatoma. Geležinkelio įmonės (vežėjai) įmokas turės įmokėti į rinkos reguliuotojo sąskaitą. Reikalavimų atskirai pranešti apie įmokėjimo faktą Įstatymo projekte nenustatyta. Taigi administracinės naštos verslas dėl rinkos reguliuotojo finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų modelio taikymo nepatirs. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomiems reikalavimų geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams dėl geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų apskaitos tvarkymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų finansinių resursų iš geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo.
Pažymėtina ir tai, kad geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų pagrindinių geležinkelių paslaugų atskyrimas nuo kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų pareikalaus papildomų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų. Kadangi įgyvendinant minėtas Įstatymo projekto nuostatas turės būti administruojami vidiniai sandoriai ne tik tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atskirų direkcijų, bet ir tarp padalinių, kuriems bus perduotas geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir paslaugų šiuose įrenginiuose teikimas, turės būti pertvarkyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansų apskaitos ir verslo valdymo sistema mySAP, be to, dėl papildomų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų administravimo procedūrų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turės didinti personalo skaičių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekto naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė iki Įstatymo projekto įsigaliojimo datos turės pakeisti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 610 „Dėl Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo taisyklių patvirtinimo“;
Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 553 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“;
Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1029 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 1283 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“.
Pritarus Įstatymo projektui Vyriausybė iki Įstatymo projekto įsigaliojimo datos turės patvirtinti informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles. Pritarus Įstatymo projektui iki Įstatymo projekto įsigaliojimo datos Ryšių reguliavimo tarnyba turės patvirtinti konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais vykdymo taisykles. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Inspekcija, turės patvirtinti bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarką, nustatančią šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių rekomendacijų įgyvendinimo tvarką. Pritarus Įstatymo projektui susisiekimo ministras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo datos turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 3-347 ,,Dėl Užmokesčių už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikiamas papildomas ir (ar) pagalbines paslaugas nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Pritarus Įstaymui, rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymui 2016 m. III ir IV ketv, 2017 m. I ketvirtį iš valstybės biudžeto turės būti skirta 140,64 tūkst. eurų.
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais kitoms Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės, kadangi siūloma rinkos reguliuotojo funkcijas finansuoti geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamomis įmokomis. Kadangi šiuo metu rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymui valstybės biudžeto lėšų nebuvo skiriama, todėl valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais sutaupyta nebus. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba šiuo metu turi sukurtas bendrąsias, organizacines-technines priemones, kurių reikia dabartinėms Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms vykdyti ir jų išplėtimas ir (arba) pritaikymas geležinkelių transporto srities reguliavimui, nepareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių paslaugų įrenginiai“, „geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius“, „rinkos reguliuotojas“, „minimaliosios prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros suteikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 6¹, 7¹
2016-02-15 Nr. XIIP-3979 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys. Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinių asmenų atstovybės ūkinės komercinės veiklos, tame tarpe pervežimo paslaugų, nevykdo. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3 straipsnio 10 ir 13 dalių nuostatas. 2.
įrenginio operatorius“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/24/ES) 3 straipsnio 12 punkte minėtoji sąvoka yra apibrėžta kiek kitaip, nei ją siūloma apibrėžti keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje. Direktyvos 2012/24/ES 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad ,,paslaugų įrenginio operatorius“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už vieno ar daugiau paslaugų įrenginių valdymą. Tuo tarpu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius suprantamas ne kaip subjektas, atsakingas už paslaugų įrenginių valdymą, bet kaip subjektas, kuris pats valdo vieną ar daugiau paslaugų įrenginių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar į keičiamą kodeksą yra tinkamai perkeltos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomose keičiamo kodekso 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatose pateikta nuoroda į keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį. Ši nuoroda tikslintina, nes projekto 8 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nėra siūloma reglamentuoti specialiuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimus. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio
vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos funkcijos būtų nustatytos jos nuostatose. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Taigi iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijos būtų apibrėžtos keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte - keičiamame kodekse. Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo kodekso 7 straipsnyje reikėtų aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir
(ar) neveikimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo kodekso 7¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundai dėl aukščiau minėtų subjektų veiksmų (neveikimo) vienu metu galėtų būti paduodami tiek geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, kuris skundus nagrinėtų išankstine neprivaloma ne teismo tvarka, tiek teismui.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tuos skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie tiesiogiai nėra pateikti teismui. Kitu atveju, to paties turinio skundus vienu metu galėtų nagrinėti dvi institucijos. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir pripažinęs, kad skundas yra pagrįstas, imasi šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiški geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinė galia, t.y. ar jie yra privalomojo pobūdžio ir sprendime nurodytas subjektas privalo juos vykdyti, ar reguliuotojo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių priemonių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. 7. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 1 punktu pakankamai tiksliai yra perkelta Direktyva 2012/24/ES 56 straipsnio 7 dalis, pagal kurią „reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos“. 8. Iš projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kur rinkos reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas. 9. Pagal projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma, pagal Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamosios dalies 77 įtrauką reguliavimo institucijos finansavimas turėtų būti atliekamas arba iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų. Antra, iš pateiktos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas, nes nuostata
„prireikus“ suponuoja, kad paaiškėti, jog rinkos reguliuotojo funkcijoms
finansuoti nustatytų įmokų nepakanka, gali ir biudžetinių metų viduryje, t.y. jau priėmus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 10. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikta nuoroda į ,,4 punkte nurodytą praėjusio ketvirčio įmokos sumą“. Siekiant aiškumo, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, į kurio konkrečiai keičiamo kodekso straipsnio bei jo dalies 4 punktą nuoroda yra pateikiama. 11. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo kodekso 14 straipsnio pavadinimą, iš jo išbraukiant žodžius ,,viešosios geležinkelio“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto siūlomo keičiamo kodekso 14 straipsnio turinio seka, kad minėtame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne geležinkelių infrastruktūros, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad ir straipsnio pavadinime siūlomo išbraukimo reikėtų atsisakyti. 12. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektai yra pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimo sienos, tvoros aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti panašūs statiniai ir įrenginiai“ nėra konkreti. Taikant kodeksą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Keičiamo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, keičiamame kodekse nebūtų detaliai reglamentuojama, kurie konkrečiai objektai būtų priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Taigi liktų neaišku, kurie konkrečiai objektai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Svarstytina, ar siūlomus teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos sumažėti turto, kuris pagal galiojančias keičiamo kodekso nuostatas gali būti tik valstybės nuosavybė, kiekiui. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. 13.
straipsnio 1 dalies 5 punkte naudojamos sąvokos ,,gretbėgiai“, ,,grįžračiai“, kurių turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžtas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame kodekse reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį. 14. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 36 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,privažiuojamasis geležinkelio kelias“ apibrėžimą privažiuojamuoju geležinkelio keliu būtų laikomas toks geležinkelio kelias, kuris tiesiogiai ar per kitus geležinkelio kelius yra sujungtas su geležinkelio stotimi. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas privažiuojamieji geležinkelio keliai būtų laikoma geležinkelio infrastruktūros objektu, jeigu jie yra geležinkelio sankasos dalis. Iš šių nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai geležinkelio privažiuojamieji keliai būtų laikomi geležinkelio infrastruktūros objektu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 15.
straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis“ yra geležinkelio infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio sankasos kelio dalis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie pastatai būtų laikomi geležinkelio kelio sankasos dalimi. Be to, kyla abejonių, ar pastatų naudojimas (nenaudojimas) turėtų būti tas kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskiriami geležinkelių infrastruktūrai. Pažymėtina, kad pagal galiojančio keičiamo kodekso 14 straipsnio 7 punktą geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, priskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai pagal tai, ar jie reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Be to, nėra aišku, kuri (kokio dydžio) pastato, kuriame parduodami bilietai, dalis turėtų būti priskirta geležinkelio infrastruktūros objektams. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. 16. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nėra išvardinti konkretūs geležinkelio infrastruktūros objektai. Minėto straipsnio 2 dalyje tik nurodoma, kad kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 17.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame kodekse, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti įtvirtintos esminiai viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos reikalavimai (nuomos būdai, maksimalūs nuomos terminai ir pan.). 20. Galiojančio keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. Keičiamo kodekso 8 straipsniu aukščiau nurodytą nuostatą siūloma išbraukti. Pažymėtina, kad šią nuostatą išbraukus, lieka neaišku, kokiems konkrečiai tikslams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų naudoti lėšas, gautas už valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. 21.
tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su asmenų teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga paskelbti Tinklo nuostatus. 22. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma pateikti nuorodą į šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas keičiamo kodekso 7¹ straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 9 numeriu, neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. 23. Projekto 15 straipsnio 5 dalyje nurodama, kad 2016 m. III ir IV ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiam tikslui iš 2016 m. valstybės biudžeto turės būti skiriama papildoma pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį „Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalį savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti tinkamų nuobaudų, įskaitant pinigines baudas, taikymą. Pažymėtina, jog kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais, Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteikti reikiami įgaliojimai taikyti baudas. Tuo tarpu neaiškumų kyla su ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams geležinkelių transporte.
Akcentuotina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 72- 76 straipsniuose Ryšių reguliavimo tarnybai numatyti įgaliojimai, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, t.y. aiškiai reglamentuojama įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, ekonominių sankcijų dydis, skyrimo tvarka, vykdymas ir kt. tik tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, jog Geležinkelių transporto kodekse Ryšių reguliavimo tarnybai kaip rinkos reguliavimo institucijai nėra suteikiami įgaliojimai taikyti tinkamas nuobaudas (ekonomines sankcijas). 25. Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžių „PRIEDO PAPILDYMO“ įrašytini žodžiai „PRIEDO PAKEITIMO“. 25.2. Projekto
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“
straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytini žodžiai ,,šios dalies“. 25.4. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „šio“. 26. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad keičiamame kodekse reglamentuojami ne tik visuomeniniai santykiai, susiję su geležinkelių infrastruktūra, bet ir su geležinkelių paslaugų įrenginiais, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio „Geležinkelių transporto kodekso taikymas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Saulius Girdauskas, Susisiekimo viceministras; Marina Lavrinavičiūtė, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja;
Jurgita Norkienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Geležinkelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė; Jurgita Ratkevičiūtė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-151 1.
Projekto 1 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys. Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinių asmenų atstovybės ūkinės komercinės veiklos, tame tarpe pervežimo paslaugų, nevykdo. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3 straipsnio 10 ir 13 dalių nuostatas. Pritarti Tikslintinos projekto 3 straipsnio 5, 10 ir 13 dalys 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sąvokos ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/24/ES) 3 straipsnio 12 punkte minėtoji sąvoka yra apibrėžta kiek kitaip, nei ją siūloma apibrėžti keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje. Direktyvos 2012/24/ES 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad ,,paslaugų įrenginio operatorius“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už vieno ar daugiau paslaugų įrenginių valdymą. Tuo tarpu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius suprantamas ne kaip subjektas, atsakingas už paslaugų įrenginių valdymą, bet kaip subjektas, kuris pats valdo vieną ar daugiau paslaugų įrenginių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar į keičiamą kodeksą yra tinkamai perkeltos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje siūlomose keičiamo kodekso 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatose pateikta nuoroda į keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį. Ši nuoroda tikslintina, nes projekto 8 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nėra siūloma reglamentuoti specialiuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimus. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos funkcijos būtų nustatytos jos nuostatose. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Taigi iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijos būtų apibrėžtos keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte - keičiamame kodekse. Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo kodekso 7 straipsnyje reikėtų aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti Tikslintinos projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatos taip, kad viename teisės akte – keičiamame kodekse būtų aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, vykdant geležinkelių transporto viešąjį administravimą. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo kodekso 7¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundai dėl aukščiau minėtų subjektų veiksmų (neveikimo) vienu metu galėtų būti paduodami tiek geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, kuris skundus nagrinėtų išankstine neprivaloma ne teismo tvarka, tiek teismui. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tuos skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie tiesiogiai nėra pateikti teismui. Kitu atveju, to paties turinio skundus vienu metu galėtų nagrinėti dvi institucijos.
Pritarti Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktina nuostata „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka", kaip dviprasmiška ir klaidinanti. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir pripažinęs, kad skundas yra pagrįstas, imasi šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiški geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinė galia, t. y. ar jie yra privalomojo pobūdžio ir sprendime nurodytas subjektas privalo juos vykdyti, ar reguliuotojo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių priemonių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹ straipsnio 2 dalyje tikslinga nustatyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinę galią ir numatyti konkrečias teisines priemones, kurių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-156 7.
Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 1 punktu pakankamai tiksliai yra perkelta Direktyva 2012/24/ES 56 straipsnio 7 dalis, pagal kurią „reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos“. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kur rinkos reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės
(vežėjo) audito ataskaitas. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamosios dalies 77 įtrauką reguliavimo institucijos finansavimas turėtų būti atliekamas arba iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų.
Antra, iš pateiktos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas, nes nuostata „prireikus“ suponuoja, kad paaiškėti, jog rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti nustatytų įmokų nepakanka, gali ir biudžetinių metų viduryje, t. y. jau priėmus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pritarti Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio
funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas; turėtų būti pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą; iš siūlomos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikta nuoroda į ,,4 punkte nurodytą praėjusio ketvirčio įmokos sumą“. Siekiant aiškumo, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, į kurio konkrečiai keičiamo kodekso straipsnio bei jo dalies 4 punktą nuoroda yra pateikiama. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo kodekso 14 straipsnio pavadinimą, iš jo išbraukiant žodžius ,,viešosios geležinkelio“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto siūlomo keičiamo kodekso 14 straipsnio turinio seka, kad minėtame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne geležinkelių infrastruktūros, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad ir straipsnio pavadinime siūlomo išbraukimo reikėtų atsisakyti. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektai yra pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimo sienos, tvoros aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti panašūs statiniai ir įrenginiai“ nėra konkreti. Taikant kodeksą ji gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Keičiamo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama.
Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, keičiamame kodekse nebūtų detaliai reglamentuojama, kurie konkrečiai objektai būtų priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Taigi liktų neaišku, kurie konkrečiai objektai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Svarstytina, ar siūlomus teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos sumažėti turto, kuris pagal galiojančias keičiamo kodekso nuostatas gali būti tik valstybės nuosavybė, kiekiui. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte naudojamos sąvokos ,,gretbėgiai“, ,,grįžračiai“, kurių turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžtas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame kodekse reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-157 14.
Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 36 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,privažiuojamasis geležinkelio kelias“ apibrėžimą privažiuojamuoju geležinkelio keliu būtų laikomas toks geležinkelio kelias, kuris tiesiogiai ar per kitus geležinkelio kelius yra sujungtas su geležinkelio stotimi. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas privažiuojamieji geležinkelio keliai būtų laikoma geležinkelio infrastruktūros objektu, jeigu jie yra geležinkelio sankasos dalis. Iš šių nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai geležinkelio privažiuojamieji keliai būtų laikomi geležinkelio infrastruktūros objektu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis“ yra geležinkelio infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio sankasos kelio dalis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie pastatai būtų laikomi geležinkelio kelio sankasos dalimi. Be to, kyla abejonių, ar pastatų naudojimas (nenaudojimas) turėtų būti tas kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskiriami geležinkelių infrastruktūrai. Pažymėtina, kad pagal galiojančio keičiamo kodekso 14 straipsnio 7 punktą geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, priskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai pagal tai, ar jie reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
Be to, nėra aišku, kuri (kokio dydžio) pastato, kuriame parduodami bilietai, dalis turėtų būti priskirta geležinkelio infrastruktūros objektams. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nėra išvardinti konkretūs geležinkelio infrastruktūros objektai. Minėto straipsnio 2 dalyje tik nurodoma, kad kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas kodeksas ir kiti įstatymai reglamentuoja ne tik valstybės turto valdymą, bet ir jo naudojimą bei disponavimą juo. Tuo tarpu iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas naudotųsi viešąja geležinkelio infrastruktūra, ją valdytų bei disponuotų vadovaudamasis teisės aktais, kurie reglamentuotų tik valstybės turto valdymą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Tikslinga projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso
Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai [...]“ 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, kuris teisėtai valdomas kitais teisėtais pagrindais, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada toks sąrašas turėtų būti parengtas. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti projekto 15 straipsnyje.
Pritarti Tikslinga papildyti projekto 15 straipsnį, nurodant terminą, iki kada turėtų būti parengtas patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašas 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame kodekse, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti įtvirtintos esminiai viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos reikalavimai (nuomos būdai, maksimalūs nuomos terminai ir pan.). Pritarti 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. Keičiamo kodekso 8 straipsniu aukščiau nurodytą nuostatą siūloma išbraukti.
Pažymėtina, kad šią nuostatą išbraukus, lieka neaišku, kokiems konkrečiai tikslams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų naudoti lėšas, gautas už valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti Tikslinga projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso
geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su asmenų teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga paskelbti Tinklo nuostatus. Pritarti 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje siūloma pateikti nuorodą į šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas keičiamo kodekso 7¹ straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 9 numeriu, neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-1515 23.
Projekto 15 straipsnio 5 dalyje nurodama, kad 2016 m. III ir IV ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiam tikslui iš 2016 m. valstybės biudžeto turės būti skiriama papildoma pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį „Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pritarti 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalį savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti tinkamų nuobaudų, įskaitant pinigines baudas, taikymą. Pažymėtina, jog kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais, Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteikti reikiami įgaliojimai taikyti baudas. Tuo tarpu neaiškumų kyla su ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams geležinkelių transporte. Akcentuotina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 72- 76 straipsniuose Ryšių reguliavimo tarnybai numatyti įgaliojimai, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, t. y. aiškiai reglamentuojama įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, ekonominių sankcijų dydis, skyrimo tvarka, vykdymas ir kt. tik tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, jog Geležinkelių transporto kodekse Ryšių reguliavimo tarnybai kaip rinkos reguliavimo institucijai nėra suteikiami įgaliojimai taikyti tinkamas nuobaudas (ekonomines sankcijas).
Spręsti pagrindi-niame komitete 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžiai „PRIEDO PAKEITIMO“. 25.2. Projekto 2 straipsnio dėstymo esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“
keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytini žodžiai ,,šios dalies“. 25.4. Projekto 15 straipsnio
1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į tai, kad keičiamame kodekse reglamentuojami ne tik visuomeniniai santykiai, susiję su geležinkelių infrastruktūra, bet ir su geležinkelių paslaugų įrenginiais, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir
įstatymo 4 straipsnio „Geležinkelių transporto kodekso taikymas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3979ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus: 6.2.
Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių komitetas5 Argumentai: Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo, be to, iš šio straipsnio nuostatų nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Netikslinga vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijas apibrėžti keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas taip, kad viename teisės akte – keičiamame kodekse būtų aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, vykdant geležinkelių transporto viešąjį administravimą. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas6 Argumentai:
Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka.
Tokia projekto nuostata tikslintina, nes:
funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas;
Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. 3. iš siūlomos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgiant į nurodytus argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
EKONOMIKOS komitetas
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 6¹, 7¹
dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, A.Mockus, S.Dmitrijev. Komiteto biuro patarėjas D.Šaltmeris. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliupas, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Geležinkelių transporto skyriaus vedėjas Vidmantas Tamulis, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Geležinkelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Plėtros skyriaus viršininkas Sigitas Kubilius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2016-02-151 1.
Projekto 1 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys. Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinių asmenų atstovybės ūkinės komercinės veiklos, tame tarpe pervežimo paslaugų, nevykdo. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3 straipsnio 10 ir 13 dalių nuostatas. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnio 5, 10 ir 13 dalis išdėstyti taip:
<...>
,,5.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“ ,,10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“
<...>
,,13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys filialas, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“ <...>1
kodekso 3 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/24/ES) 3 straipsnio 12 punkte minėtoji sąvoka yra apibrėžta kiek kitaip, nei ją siūloma apibrėžti keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje. Direktyvos 2012/24/ES 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad ,,paslaugų įrenginio operatorius“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už vieno ar daugiau paslaugų įrenginių valdymą.
Tuo tarpu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius suprantamas ne kaip subjektas, atsakingas už paslaugų įrenginių valdymą, bet kaip subjektas, kuris pats valdo vieną ar daugiau paslaugų įrenginių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar į keičiamą kodeksą yra tinkamai perkeltos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: <...>,,13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas, kurie valdo vieną ar daugiau yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba teikia geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms vieną ar daugiau paslaugų, vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, ar paslaugų, nurodytų šio Kodekso 30³ 2 ir 3 dalyse, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“ <...>31
keičiamo kodekso 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatose pateikta nuoroda į keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį. Ši nuoroda tikslintina, nes projekto 8 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nėra siūloma reglamentuoti specialiuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimus. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kodekso 4¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2, 6 ir 9 dalyse.“5 4.
Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos funkcijos būtų nustatytos jos nuostatose. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Taigi iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijos būtų apibrėžtos keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte - keičiamame kodekse. Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo kodekso 7 straipsnyje reikėtų aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerijos yra steigiamos formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrams pavestose valdymo srityse, o valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijoms gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 3 punkte įtvirtintų Vyriausybės įgaliojimų koordinuoti ministerijų veiklą įgyvendinimą, siūloma Įstatymo projekte neįtvirtinti konkrečių Susisiekimo ministerijos funkcijų įgyvendinant transporto politiką. Dėl šios pastabos antroje dalyje pateikto siūlymo Įstatymo projekte aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija, siūloma Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai
vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas). 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse nurodytas funkcijas. 34.
rinkos reguliuotojas atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“6
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo kodekso 7¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundai dėl aukščiau minėtų subjektų veiksmų (neveikimo) vienu metu galėtų būti paduodami tiek geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, kuris skundus nagrinėtų išankstine neprivaloma ne teismo tvarka, tiek teismui. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.
Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tuos skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie tiesiogiai nėra pateikti teismui. Kitu atveju, to paties turinio skundus vienu metu galėtų nagrinėti dvi institucijos. Pritarti. Pažymėtina, kad pastaboje vartojama formuluotė „skundų nagrinėjimo neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“ susiejama su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintu administracinių ginčų sprendimu. Tačiau pažymėtina, kad pagal ABTĮ administraciniai ginčai – tai asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Tuo tarpu pagal GTK 7¹ str. 1 d. 1 p. skundai galės būti paduodami dėl subjektų, kurie nelaikytini viešojo administravimo subjektais, veiksmų ar neveikimo.
Todėl dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali kilti administraciniai ginčai ABTĮ prasme, o atitinkamai skundai dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali būti paduodami tiesiogiai administraciniam teismui. Formuluotė, vartojama projekte, t. y. „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“, sietina ne su skundų, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, o ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, sprendimu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, kt.). Atsižvelgiant į visą tai, GTK 7¹ str. 1 d. 1 p. brauktina nuostata „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka", kaip dviprasmiška ir klaidinanti. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos taip pat būtų užtikrintas tinkamas Dir. 2012/34/EB 56 straipsnio nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu, perkėlimas.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūloma Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka; <...>“6
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir pripažinęs, kad skundas yra pagrįstas, imasi šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiški geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinė galia, t. y. ar jie yra privalomojo pobūdžio ir sprendime nurodytas subjektas privalo juos vykdyti, ar reguliuotojo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių priemonių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Atsižvelgiant į pastabos pirmoje dalyje pateiktą pasiūlymą aiškiai apibrėžti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų galią, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą, ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. “ Be to, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnį papildyti naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,,3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.
subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:
1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;
2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;
3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškomos į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstiniai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.“ Buvusiais Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo
laikyti atitinkamai 5-10 dalimis. 6
7¹straipsnio 5 dalies 1 punktu pakankamai tiksliai yra perkelta Direktyva 2012/24/ES 56 straipsnio 7 dalis, pagal kurią „reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,7. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos:
1) geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais siekdamas ir, esant galimybei, atsižvelgti į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje; <...>“6 8.
Iš projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kur rinkos reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,7. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos: <...> 2) geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės
(vežėjo) audito ataskaitas; <...>“6
9Pagal projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojo funkcijos būtų
finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamosios dalies 77 įtrauką reguliavimo institucijos finansavimas turėtų būti atliekamas arba iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų. Antra, iš pateiktos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas, nes nuostata „prireikus“ suponuoja, kad paaiškėti, jog rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti nustatytų įmokų nepakanka, gali ir biudžetinių metų viduryje, t. y. jau priėmus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pritarti.
Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,8. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės praėjusio ketvirčio faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto. Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;“6
straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikta nuoroda į ,,4 punkte nurodytą praėjusio ketvirčio įmokos sumą“. Siekiant aiškumo, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, į kurio konkrečiai keičiamo kodekso straipsnio bei jo dalies 4 punktą nuoroda yra pateikiama. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą; <...>“7
keičiamo kodekso 14 straipsnio pavadinimą, iš jo išbraukiant žodžius ,,viešosios geležinkelio“.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto siūlomo keičiamo kodekso 14 straipsnio turinio seka, kad minėtame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne geležinkelių infrastruktūros, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad ir straipsnio pavadinime siūlomo išbraukimo reikėtų atsisakyti. Nepritarti. Įstatymo projekto 7 straipsnio keičiamo Kodekso 14 straipsniu perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES I priedo nuostatos, kurios pagal savo turinį reglamentuoja geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų reglamentavimas aptariamame straipsnyje numatytos įvertinus Kodekse numatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros priklausomybės, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja specifiką, kurią būtina įvertinti keičiant Kodekso 14 straipsnį. Viešoji geležinkelių infrastruktūros sampratą apima geležinkelių infrastruktūros samprata. 7
infrastruktūros objektai yra pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimo sienos, tvoros aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti panašūs statiniai ir įrenginiai“ nėra konkreti. Taikant kodeksą ji gali būti nevienodai aiškinama.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
pažymėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Keičiamo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, keičiamame kodekse nebūtų detaliai reglamentuojama, kurie konkrečiai objektai būtų priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Taigi liktų neaišku, kurie konkrečiai objektai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Svarstytina, ar siūlomus teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos sumažėti turto, kuris pagal galiojančias keičiamo kodekso nuostatas gali būti tik valstybės nuosavybė, kiekiui. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūloma Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai;
<...>
Vertinant šią pastabos dalį, siūlome išbraukti
straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 2 dalį. 7
straipsnio 1 dalies 5 punkte naudojamos sąvokos ,,gretbėgiai“, ,,grįžračiai“, kurių turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžtas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame kodekse reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnį papildyti naujais 19 ir 20 punktais 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
geležinkelio kelio bėgis, kuris klojamas lygiagrečiai geležinkelio kelio bėgiui ir tam tikru atstumu nuo jo vėžės vidaus pusėje, skirtas geležinkelių riedmenų aširačių skersiniam poslinkiui riboti. 20.
geležinkelio kelio bėgiais geležinkelių riedmenims apgręžti ar paleisti į kitą geležinkelio kelią.“
straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 36 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,privažiuojamasis geležinkelio kelias“ apibrėžimą privažiuojamuoju geležinkelio keliu būtų laikomas toks geležinkelio kelias, kuris tiesiogiai ar per kitus geležinkelio kelius yra sujungtas su geležinkelio stotimi. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas privažiuojamieji geležinkelio keliai būtų laikoma geležinkelio infrastruktūros objektu, jeigu jie yra geležinkelio sankasos dalis. Iš šių nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai geležinkelio privažiuojamieji keliai būtų laikomi geležinkelio infrastruktūros objektu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie geležinkelio kelių; <...>“7
straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis“ yra geležinkelio infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio sankasos kelio dalis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie pastatai būtų laikomi geležinkelio kelio sankasos dalimi.
Be to, kyla abejonių, ar pastatų naudojimas (nenaudojimas) turėtų būti tas kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskiriami geležinkelių infrastruktūrai. Pažymėtina, kad pagal galiojančio keičiamo kodekso 14 straipsnio 7 punktą geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, priskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai pagal tai, ar jie reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Be to, nėra aišku, kuri (kokio dydžio) pastato, kuriame parduodami bilietai, dalis turėtų būti priskirta geležinkelio infrastruktūros objektams. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų įrenginiai, kuriuose parduodami bilietai, dalis skirti transporto mokesčiams surinkti.“
yra būtinas perkeliant Direktyvos 2012/34/ES I priedo 10 pastraipos nuostatą. 7
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nėra išvardinti konkretūs geležinkelio infrastruktūros objektai. Minėto straipsnio 2 dalyje tik nurodoma, kad kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. Aptariama nuostata patikslinta vertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos antrąją dalį. 7
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas kodeksas ir kiti įstatymai reglamentuoja ne tik valstybės turto valdymą, bet ir jo naudojimą bei disponavimą juo. Tuo tarpu iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas naudotųsi viešąja geležinkelio infrastruktūra, ją valdytų bei disponuotų vadovaudamasis teisės aktais, kurie reglamentuotų tik valstybės turto valdymą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1
dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos. <...>“8
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, kuris teisėtai valdomas kitais teisėtais pagrindais, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada toks sąrašas turėtų būti parengtas. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti projekto 15 straipsnyje. Pritarti. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 5. 2017 m.
rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“8
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame kodekse, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti įtvirtintos esminiai viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos reikalavimai (nuomos būdai, maksimalūs nuomos terminai ir pan.). Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“ Papildomai pažymėtina, kad minėtoms nuostatoms yra pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. Keičiamo kodekso 8 straipsniu aukščiau nurodytą nuostatą siūloma išbraukti. Pažymėtina, kad šią nuostatą išbraukus, lieka neaišku, kokiems konkrečiai tikslams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų naudoti lėšas, gautas už valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. <...>“9 21.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su asmenų teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga paskelbti Tinklo nuostatus. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip: <...> 7) parengti ir išleisti savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus; <...>“ Be to, atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1.
Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir išleisti paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka; <...>“15
pateikti nuorodą į šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas keičiamo kodekso 7¹ straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 9 numeriu, neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,15 straipsnis.
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 9 dalį,
įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 8 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Šio įstatymo 8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“15
2016 m.
III ir IV ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiam tikslui iš 2016 m. valstybės biudžeto turės būti skiriama papildoma pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį
„Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai,
darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai
vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba konkurencijos taryba. 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse nurodytas funkcijas. 4.
taryba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“ Siūloma Įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai
viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse nurodytas funkcijas. 4.
geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“ Buvusius Įstatymo projekto 6-15 straipsnius laikyti atitinkamai 7–16 straipsniais. Be to, siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip:
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 6 straipsnį ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalį ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 6 straipsnis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalis įsigalioja
įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 5.
papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 6. 2016 m. III-IV ketvirtį, 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 7. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 8. Šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti tinkamų nuobaudų, įskaitant pinigines baudas, taikymą. Pažymėtina, jog kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais, Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteikti reikiami įgaliojimai taikyti baudas. Tuo tarpu neaiškumų kyla su ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams geležinkelių transporte.
Akcentuotina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 72- 76 straipsniuose Ryšių reguliavimo tarnybai numatyti įgaliojimai, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, t. y. aiškiai reglamentuojama įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, ekonominių sankcijų dydis, skyrimo tvarka, vykdymas ir kt. tik tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, jog Geležinkelių transporto kodekse Ryšių reguliavimo tarnybai kaip rinkos reguliavimo institucijai nėra suteikiami įgaliojimai taikyti tinkamas nuobaudas (ekonomines sankcijas). Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnį papildyti naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,,3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.
subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:
1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;
2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;
3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškomos į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstiniai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.“
atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžių „PRIEDO PAPILDYMO“ įrašytini žodžiai „PRIEDO PAKEITIMO“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
2
dėstymo esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį dalies 1 punktą ir ją jį išdėstyti taip:
„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“. 2 25.3.
2
žodžiai ,,šios dalies“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis:
1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas; <...>“15
vietoj skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 6 straipsnį ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalį ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo
transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 5. Šio įstatymo 7 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 6. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 7. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 8.
Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
keičiamame kodekse reglamentuojami ne tik visuomeniniai santykiai, susiję su geležinkelių infrastruktūra, bet ir su geležinkelių paslaugų įrenginiais, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio
„Geležinkelių transporto kodekso taikymas“. Pritarti. Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių
transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nurodytiems santykiams taikomi tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2016-04-19 7¹3 „3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; ūkio subjektui, kuris nesilaiko geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 85 000 eurų;
2) ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų pažeidimą šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 145 000 eurų;
3) ūkio subjektui, kuris nepateikia informacijos šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo rinkos reguliuotojo teisėtų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną;
4) jeigu šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos iš geležinkelių transporto veiklos mažesnės negu 85 000 eurų, skiriama bauda iki 3 000 eurų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 6 000 eurų;
5) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
6) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
7) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
8) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
9) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo reikalavimų, už kurių nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
10) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; ūkio subjektui, kuris nesilaiko geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 85 000 eurų;
2) ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų pažeidimą šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 145 000 eurų;
3) ūkio subjektui, kuris nepateikia informacijos šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo rinkos reguliuotojo teisėtų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną;
4) jeigu šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos iš geležinkelių transporto veiklos mažesnės negu 85 000 eurų, skiriama bauda iki 3 000 eurų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 6 000 eurų;
5) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
6) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
7) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
8) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
9) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo reikalavimų, už kurių nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
10) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti. 1) Dėl ekonominių sankcijų (Kodeksą papildančio 7(1) straipsnio 3 dalies patikslinimas) Patikslinimui nepritariame dėl šių priežasčių: Pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalį rinkos reguliuotojų sprendimų, piimtų išnagrinėjus skundą, vykdymą reguliavimo institucija užtikrina taikydama tinkamas nuobaudas, įskaitant pinigines baudas, todėl RRT siūlymas taikyti ekonomines sakcijas už geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą, informacijos nepateikimą ir pan., nepagrįstai išplečiamas Direktyvos nuostatos perkėlimas į nacionalinę teisę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje nėra buvę atvejų, kad ūkio subjektai nevykdytų rinkos reguliuotojo sprendimų, todėl siūlymas taikyti ekonomines sankcijas už geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą, informacijos nepateikimą rinkos reguliuotojui yra laikytinas nepagrįsta priemone, suvaržysiančia ūkio subjektusų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, akcentuotina tai, kad rinkos reguliuotojui nėra pavedama geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų laikymosi priežiūra - Įstatymo projekto 7(1) str. 1 d. rinkos reguliuotojui siūloma pavesti (1) nagrinėti skundus, (2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą; (3) stebėti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinką. Geležinkelių transporto veiklos sąlygos priežiūrą tam tikru aspektu atlieka Valstybinė geležinkelio inspekcija, prižiūrėdama, ar geležinkelio įmonės (vežėjai), ketinantys naudotis viešąja geležinkelių infrastrūktūa, turi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, saugos sertifikatą ir yra apsidraudusios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Geležinkelių transporto veiklos sąlygų nesilaikančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) yra numatyta ekonominė sankcija - draudimas toliau vykdyti geležinkelių transporto veiklą. Papildomai pažymėtina, kad RRT siūlomas ekonominės sankcijų dydžiai yra akivaizdžiai neproporcingi (neadekvatūs) teisės pažeidimui, už kurį ekonominės sankcijos gali būti skirtos ir dėl to neteisingas. Be to, apibėžiant ekonominės sankcijos dispoziciją nepagrįstai siūloma baudos dydį susieti su bendrosiomis pajamomis, gautomis iš geležinkelių transporto veiklos. Sankcijos galėtų būti skiriamos ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams, o minėtų asmenų pajamos nėra laikytinos pajamomis, gautomis iš geležinkelių transporto veiklos. „10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos), ir iš valstybės biudžeto lėšų;“ Nepritarti. Patikslinimui nepritariame ir siūlome numatyti vieną rinkos reguliuotojo finansavimo šaltinį. Papildomai pažymime, kad pritariame geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokos skaičiavimo bazės patikslinimui dėl priežasčių, kurias nurodė LG teikdami pasiūlymą dėl šios bazės tikslinimo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo nariai A.Skardžius, A.Mockus,
2 Argumentai: Pagal 2012 m. lapkričio
bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) (toliau – Direktyva 2012/34/ES), 3 straipsnio 23 punktą pamatinis susitarimas – pagal viešąją ir privatinę teisę sudarytas teisiškai privalomas bendro pobūdžio susitarimas, nustatantis pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių ėmimo per ilgesnį negu vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Įvertinus minėtą bendrojo susitarimo sampratą ir atsižvelgus į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalį, esant integraliam geležinkelių infrastruktūros valdymo modeliui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydžio nustatymą privalo vykdyti nepriklausomas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) subjektas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (AB „Lietuvos geležinkeliai“) bendrojo susitarimo pagal priskirtą kompetenciją sudaryti, taip pat teises bei pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje nurodyti negalės. Dėl šios priežasties tikslintina bendrojo susitarimo samprata ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 29 straipsnio 4 ir 5 dalys, reglamentuojančios naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir bendrojo susitarimo sudarymą nustatant, kad bendrasis susitarimas turi būti sudaromas ne su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, o su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančia ir užmokesčio už minimalųjį paketą dydį nustatančia įstaiga (Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos).
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos ir pareiškėjo teises ir pareigas paskirsčius dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumusų paskirtymo ir imant užmokestį užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“ Pritarti. 51 Argumentai:
Siūlomu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas:
Susisiekimo ministerijos funkcijos, nurodytos GTK 7 straipsnio 4 dalyje;
Vyriausybės įgaliotai institucijai ir kokia bus šių funkcijų apimtis. Šį neaiškumą panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir jai priskiriamų funkcijų nurodymas įstatyme (GTK).
Tai ypač svarbu vertinant esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, kuriuos šiuo metu pagal GTK 7 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktus,
geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdymo reglamentavimą, būtiną užtikrinant Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų perkėlimą. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2016 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. XIIP-3979 dėl GTK projekto pažymėjo, kad svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų (ne tik Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos) funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte – GTK. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas reglamentavimas prieštarauja kitiems GTK straipsniams (pvz., GTK 29 straipsnio 1 daliai, kur Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tiesiogiai įvardijama, kaip vykdanti vieną iš esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų (viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas), ir šiuos nuostatos projektu nesiūloma keisti. Be to, įvertinus tai, kad GTK projekto atitinkamuose straipsniuose (pvz., GTK projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 2 ir 4 dalys ir kt.) įtvirtina sampratą „Vyriausybės įgaliota institucija“, turint omenyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, o GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalyje ir GTK projekto
plačiąja prasme yra institucijos, siekiant aiškumo tikslinga patikslinti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.“ Pritarti. 54 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių
transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“ Pritarti. 61 Argumentai:
Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 6 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.“ Pritarti. 63 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Palikti galiojančią GTK 7 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau patikslinti šios dalies 6 punktą:
„3. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį; 7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti. 64 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti GTK projekto 6 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“
1 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;“ Pritarti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;“ Pritarti. 78 Argumentai:
Pagal GTK projekto 7 straipsniu Kodeksą papildančio 7¹ straipsnio 8 dalyje numatytą reglamentavimą neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus identifikuojamos pajamos, nurodytos GTK projekto 6 straipsniu GTK papildančio 7¹ straipsnio
teikiant už Lietuvos ribų, kadangi paslaugos teikimas nesibaigia pasienyje su užsienio valstybe; taip pat neaišku, kokiu būdu bus identifikuojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos, įvertinus tai, kad didžiąją dalį šių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų jos gauna už Lietuvos ribų.
Nenustačius keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų identifikavimo kriterijų, sukuriamas reglamentavimas, kuris galimai diskriminuos Lietuvos geležinkelio įmones (vežėjus) kitų Europos Sąjungos geležinkelio įmonių (vežėjų) atžvilgiu. Be to, galimi atvejai, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) krovinius veža savo reikmėms, naudodamosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, vadinasi, iš šios veiklos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų negauna, todėl tokiais atvejais įmokų rinkos reguliuotojui tokios geležinkelio įmonės (vežėjai) nemokės, kas vertintina, kaip nepagrįstai neteisinga geležinkelio įmonių (vežėjų), kurios keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamas gauna, atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia įvairias paslaugas, kurios nebūtinai yra keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkelių transportu, tačiau su tuo gali būti susijusios (pvz., ekspedijavimas, krova, tuščių vagonų vežimas, krovinių saugojimas ir pan.), todėl praktikoje įgyvendinant aptariamas GTK projekto nuostatas, visada kiltų neaiškumai, nuo kokių geležinkelio įmonės
(vežėjo) pajamų skaičiuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) įmokas, mokėtinas rinkos reguliuotojui. Įvertinus nurodytus neaiškumus, geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokai nustatyti siūloma pasirinkti kitą bazę (kriterijų), t.y., prekinių ir keleivinių traukinių tonkilometrius bruto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto tinkle. Šis rodiklis yra viešai prieinamas, jis naudojamas užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui nustatyti, be to, prireikus, šio rodiklio duomenis rinkos reguliuotojo nurodymu gali būti įpareigotos pateikti geležinkelio įmonės (vežėjai) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. GTK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba numato steigti geležinkelių transporto rinkos reguliavimo struktūrinį padalinį, kurį sudarytų 5 pareigybės.
Šio padalinio veiklos finansavimui per metus (įskaitant 5 proc. papildomas būtinąsias darbo užmokesčio sąnaudas horizontalioms funkcijoms vykdyti) reikės 187,5 tūkst. eurų, iš jų: 175,9 tūkst. eurų išlaidoms ir 1,6 tūkst. eurų turtui įsigyti“. Įvertinus tai, kad rinkos reguliuotojo reguliuojamų subjektų ratas yra nedidelis (viena veiklą vykdanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat tai, kad dabartinis rinkos reguliuotojas (Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) iki šiol nėra gavusi jo kompetencijai priskirto skundo, nėra pagrindžiamų priežasčių, kodėl rinkos reguliuotojas (Ryšių reguliavimo tarnyba) rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti turėtų steigti 5 etatus. Atsižvelgus į šį nepagrįstumą, siūlomas rinkos reguliuotojui mokamos įmokos dydis (4 eurai už 1 milijoną tonkilometrių bruto) apytiksliai užtikrintų rinkos reguliuotojui apie 106 tūkst. eurų finansavimą per metus (atitinkamai leistų steigti 2–3 etatus rinkos reguliuotojui vykdyti). Manytina, kad siūlomas rinkos reguliuotojo finansavimas leistų rinkos reguliuotojui vykdyti Direktyvoje 2012/34/ES numatytas funkcijas bei pernelyg nedidintų finansinės naštos geležinkelių ūkio subjektams, kurie privalės šį finansavimą užtikrinti. Prireikus, ateityje pasikeitus situacijai geležinkelių transporto rinkoje (t.y., atsiradus naujiems šios rinkos dalyviams) ir atitinkamai padidėjus rinkos reguliuotojo darbui, būtų galima svarstyti siūlomos rinkos reguliuotojo finansavimo padidinimo klausimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės praėjusio ketvirčio faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto.
Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 2 punkte nurodytosas einamųjų metų įmokosų sumosas į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kitoketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, pirmojo antrojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių
(vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“ Pritarti.
Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 2 punkte nurodytosas einamųjų metų įmokosų sumosas į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kitoketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, pirmojo antrojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių
(vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“ Pritarti. 99 Argumentai: Pagal reglamentavimo turinį Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties sudarymą, nuostatos yra susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimu, o ne vien tik su užmokesčio už minimalų prieigos paketą nustatymą.
Be to, aptariamos nuostatos savo turiniu yra įstatymo, o ne Vyriausybės nutarimo reglamentavimo dalyku. Atsižvelgus į tai, Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos turi būti įtvirtintos GTK. Be to, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti GTK 23 straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatomų priemonių įgyvendinimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis, sukuria teisinį neaiškumą ir netikrumą:
GTK aiškaus reglamentavimo, sukuriamas teisinis netikrumas, nes kyla rizika, kad aptariamo valstybės biudžeto finansavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali negauti, nes tam nebus teisinio pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sutarties turinio reikalavimus ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė, tvirtindama šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.
Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdyto paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio įmokų dydžius.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent šios nuostatos:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležin
kelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga;
4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet;
7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus;
8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutrau
kimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).“ Pritarti.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent šios nuostatos:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležinkelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga;
4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet;
7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus;
8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).“ Pritarti. 9 10N Argumentai:
Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 5 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties
sąlygos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje.“ Pritarti. 9 11N Argumentai:
Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 6 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per 1 (vieną) mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.“ Pritarti.
9 12N Argumentai: Būtina perkelti Direktyvos 2012/34/ES
straipsnio ir V priedo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurias siūloma perkelti aukščiau nurodytu pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytoje sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad, esant įprastoms verslo sąlygoms, per laikotarpį, neviršijantį 5 (penkerių) metų, bus išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas.“ Buvusią Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 dalį laikyti 13 dalimi. Pritarti.
Pritarti. 105 Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK
prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Atsižvelgus į šią sampratą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teikia tik dalį šių paslaugų, kitą dalį – nepriklausomas subjektas, kuriam pavestos esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymas (šiuo metu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Dėl šios priežasties tikslintinas įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktą iš jį išdėstyti taip:
„5) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias
paslaugas, kurių teikimas šiuo Kodeksu nepriskirtas šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;“. Pritarti. 106 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai įstaigai;“ Pritarti.
108 Argumentai: Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadose GTK projektui išreiškė abejones dėl GTK projekto nuostatų, reglamentuojančių užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pagrįstumo:
Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus dėl užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pažymėjo, kad „geležinkelio paslaugas teikianti įmonė negalėtų būti paskirta atsakinga už sprendimų dėl mokesčių dydžių nustatymą ir sprendimų dėl mokesčių surinkimo priėmimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia įmonė negalėtų faktiškai atlikti mokesčių surinkimą (nepriimant su tuo susijusių jokių sprendimų). Dėl šios priežasties manome, kad už mokesčių surinkimą atsakingas subjektas iš esmės galėtų būti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“;
Priešingai, tokiu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas (neaiškus užmokesčio už minimalų prieigos paketą mokėjimo mechanizmas, šio užmokesčio lėšų statusas: koks bus šių lėšų surinkimo teisinis mechanizmas, įvertinus tai, kad toks mechanizmas neturi praktinių pavyzdžių, kadangi Vyriausybės įgaliota institucija surinks kitam subjektui skirtas lėšas, kurių ji negalės naudoti savo reikmėms, nes pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 1 dalį rinkliavos už minimalų prieigos paketą turi būti naudojamos tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, koks finansinis dokumentas bus pagrindu pervesti šias lėšas Vyriausybės įgaliotai institucijai, o iš jos – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kas ir kokiu pagrindu dengs lėšų pervedimo išlaidas ir pan., kas išrašys sąskaitą užmokesčiui už minimalų prieigos paketą sumokėti, kai paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) teiks viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o užmokestis už minimalųjį prieigos paketą bus mokama Vyriausybės įgaliotai įtaigai; kas ir kokia tvarka mokės pridėtinės vertės mokestį ir kiti neaiškumai). Atsižvelgus į tai, tikslinga numatyti reglamentavimą šį užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo mechanizmą, patikslintą pagal minėtas Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas: Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos užmokestį už minimalųjį prieigos paketą apskaičiuotų ir priimtų sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jį surinktų.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 1 3
dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti ir šiam užmokesčiui rinkti;“. Pritarti. 10 9N Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamą GTK 24 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3
dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu rinkti užmokestį už minimalų prieigos paketą“. Atitinkamai GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. Buvusį Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. Pritarti. 117 Argumentai:
Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalų prieigos paketą surinkimo priima ir šį užmokestį surenka Vyriausybės įgaliota institucija šio Kodekso
geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“ Pritarti. 118 Argumentai: Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 8 dalį:
„8. Šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta
Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) sumokėto užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą gavimo dienos perveda šį užmokestį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“ Pritarti. 11 8N Argumentai: Direktyvos 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonėms (vežėjams), kad geležinkelių infrastruktūros mokestis, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas. Atsižvelgus į Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo, minėtas Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti priskirtos užmokestį už minimalų prieigos paketą nustatančiai įstaigai (Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos). Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamą GTK 25 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalų prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šias taisykles Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.“ Pritarti. 123 Argumentai:
GTK 28 straipsnio 3 dalis nustato įmonių, kurios manevruoja ir važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas: turėti saugos sertifikatą ir GTK nustatyta tvarka būti apsidraudusioms civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau aptariamų įmonių veiklos pobūdis viešojoje geležinkelių infrastruktūroje skiriasi:
Atsižvelgus į nurodytų įmonių praktinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir siekiant suderinti GTK nuostatas, reglamentuojančias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, su nauju Įstatymo projektu siūlomu naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais reglamentavimu, tikslinga GTK 28 straipsnio 3 dalyje numatytas įmones išskirti ir nustatyti joms skirtingas naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas. t.y.:
Taip pat, siekiant eliminuoti ar minimizuoti galimos žalos viešajai geležinkelių infrastuktūrai atsiradimo riziką, tikslinga įmonėms, kurios manevruoja, taikyti šiuo metu GTK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus: turėti saugos sertifikatą ir būti apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu;
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą, apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, laikantis šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikantis šiuo Kodeksu geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.“ Pritarti. 131 Argumentai:
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirto ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o šiuos pajėgumus skirianti įstaiga, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaroma ne dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, o dėl šių pajėgumų naudojimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų pajėgumų paskirstymo naudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“ Pritarti. 132 Argumentai:
Argumentai tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas Šio Kodekso 7 straipsnio dalyje nurodyta įstaiga ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.“ Pritarti. 163 Argumentai:
Siekiant užtikrinti finansinių duomenų patikimumą, jų palyginamumą su kitais periodais, bet kokie apskaitos pakeitimai turi būti daromi nuo atitinkamų finansinių metų pradžios. Atitinkamai nuostatų, sąlygosiančių struktūrinius integralios įmonės pertvarkymus, įgyvendinimui turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgus į tai, GTK projekte turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, būtinas pasirengti ir įgyvendinti reikalavimus dėl atskiros geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo ir šio valdymo apskaitos.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir
dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Pritarti. 169 Argumentai: Šiuo metu užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis yra susiję su rinkliavomis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, u turi būti susiejamas ir užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimas ir surinkimas. Be to, pereinamasis laikotarpis būtinas ir dėl tų geležinkelių paslaugų įrenginių, kurie nėra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, o Įstatyme numatytas reglamentavimas dėl šių įrenginių apmokestinimo yra visiškai naujas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamasi užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas ir šie užmokesčiai surenkami.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2016-03-24 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3979ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:
Pritarti. 5 Argumentai: Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo, be to, iš šio straipsnio nuostatų nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Netikslinga vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijas apibrėžti keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas taip, kad viename teisės akte – keičiamame kodekse būtų aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, vykdant geležinkelių transporto viešąjį administravimą. Pritarti. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai 1.
Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucijos funkcija ir kitas šiame Kodekse nurodytas funkcijas. 4. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5.
transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“6 Argumentai:
Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka.
Tokia projekto nuostata tikslintina, nes:
funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas;
Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. 3. iš siūlomos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgiant į nurodytus argumentus. Pritarti. Įstatymo projekto nuostata patikslinta (7 str. 10 d.). Be to:
įstatymo 3 straipsnio „Viešojo administravimo principai“ 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Pažymėtina, kad rinkos reguliuotojų funkcijų finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų mokamų įmokų praktika yra taikoma tiek Lietuvoje (pagal šį modelį finansuojamos tokios institucijos, kaip Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos bankas ir kt.), tiek kitose ES valstybėse. Šis finansavimo modelis atitinka Direktyvos 2012/34/ES nuostatas (jos preambulės konstatuojamosios dalies 77 pastraipos nuostata leidžia numatyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimą tiek valstybės biudžeto, tiek geležinkelių transporto rinkos dalyvių įmokų, siekiant, kad būtų skiriamas tinkamas finansavimas, užtikrinantis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo nepriklausomumą). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 7 d. protokolo Nr. 14 sprendimo Nr. 8 „Dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos „Atlikti išsamią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų analizę. Įvertinti ar tikslinga nustatyti atitinkamą reglamentavimą“ 1 punktu nuspręsta „pritarti siūlymui palikti šiuo metu galiojantį ūkio subjektų veiklos reguliavimą ir priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo reglamentavimą“, t. y. reglamentavimo pokyčiai šioje srityje nebus inicijuojami. 3.
skyrimo mechanizmą reglamentuoja kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių ir kt. teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės biudžeto lėšų skyrimą ir (ar) perskirstymą). 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2016-05-13 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pastabą, kartu su svarstomu įstatymo projektu Seimui teikti svarstyti įstatymo projektą:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nurodytiems santykiams taikomi tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos
Pritarti.
PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus A.Skardžius J.Razma
EKONOMIKOS komitetas
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 6¹, 7¹
dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, A.Mockus, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliupas, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Geležinkelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė, Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus atstovė Irma Kirklytė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausioji specialistė Simona Vaitkūnienė, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Plėtros skyriaus viršininkas Sigitas Kubilis, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Lina Jasinskeinė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė, Konkurencijos Tarybos Administracijos direktorė Ana Selčinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys. Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinių asmenų atstovybės ūkinės komercinės veiklos, tame tarpe pervežimo paslaugų, nevykdo. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3 straipsnio 10 ir 13 dalių nuostatas. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnio 5, 10 ir 13 dalis išdėstyti taip:
<...>
,,5.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“ ,,10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“
<...>
,,13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys filialas, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“ <...>1
kodekso 3 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/24/ES kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/24/ES) 3 straipsnio 12 punkte minėtoji sąvoka yra apibrėžta kiek kitaip, nei ją siūloma apibrėžti keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje. Direktyvos 2012/24/ES 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad ,,paslaugų įrenginio operatorius“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už vieno ar daugiau paslaugų įrenginių valdymą.
Tuo tarpu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius suprantamas ne kaip subjektas, atsakingas už paslaugų įrenginių valdymą, bet kaip subjektas, kuris pats valdo vieną ar daugiau paslaugų įrenginių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar į keičiamą kodeksą yra tinkamai perkeltos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: <...>,,13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas, kurie valdo vieną ar daugiau yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba teikia geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms vieną ar daugiau paslaugų, vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, ar paslaugų, nurodytų šio Kodekso 30³ 2 ir 3 dalyse, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio
31
keičiamo kodekso 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatose pateikta nuoroda į keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį. Ši nuoroda tikslintina, nes projekto 8 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nėra siūloma reglamentuoti specialiuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimus. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kodekso 4¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2, 6 ir 9 dalyse.“5 4.
Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos funkcijos būtų nustatytos jos nuostatose. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Taigi iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijos būtų apibrėžtos keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte - keičiamame kodekse. Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo kodekso 7 straipsnyje reikėtų aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Pritarti. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo
administravimo subjektai 1.
Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3.Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
6) nustato užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį;
7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas).
Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“6
straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo kodekso 7¹ straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundai dėl aukščiau minėtų subjektų veiksmų (neveikimo) vienu metu galėtų būti paduodami tiek geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, kuris skundus nagrinėtų išankstine neprivaloma ne teismo tvarka, tiek teismui.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tuos skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie tiesiogiai nėra pateikti teismui. Kitu atveju, to paties turinio skundus vienu metu galėtų nagrinėti dvi institucijos. Pritarti. Pažymėtina, kad pastaboje vartojama formuluotė „skundų nagrinėjimo neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“ susiejama su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintu administracinių ginčų sprendimu.
Tačiau pažymėtina, kad pagal ABTĮ administraciniai ginčai – tai asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Tuo tarpu pagal GTK 7¹ str. 1 d. 1 p. skundai galės būti paduodami dėl subjektų, kurie nelaikytini viešojo administravimo subjektais, veiksmų ar neveikimo. Todėl dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali kilti administraciniai ginčai ABTĮ prasme, o atitinkamai skundai dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali būti paduodami tiesiogiai administraciniam teismui. Formuluotė, vartojama projekte, t. y. „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“, sietina ne su skundų, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, o ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, sprendimu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, kt.). Atsižvelgiant į visą tai, GTK 7¹ str. 1 d. 1 p. brauktina nuostata „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka", kaip dviprasmiška ir klaidinanti. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos taip pat būtų užtikrintas tinkamas Dir. 2012/34/EB 56 straipsnio nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu, perkėlimas.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūloma Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka; <...>“6
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir pripažinęs, kad skundas yra pagrįstas, imasi šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiški geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinė galia, t. y. ar jie yra privalomojo pobūdžio ir sprendime nurodytas subjektas privalo juos vykdyti, ar reguliuotojo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių priemonių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Atsižvelgiant į pastabos pirmoje dalyje pateiktą pasiūlymą aiškiai apibrėžti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų galią, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,<...> 2. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą, ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. “ Be to, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnį papildyti naujomis 3 ir 4 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,, 3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją, atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu, arba atlygino nuostolius, arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą, arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją, atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu, arba atlygino nuostolius, arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą, arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.
4Ūkio subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:
1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;
2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;
3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškoma į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstinai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tokiam terminui, kokiam buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas priverstinis baudos išieškojimas.“ Buvusiais Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo
kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 1 punktu pakankamai tiksliai yra perkelta Direktyva 2012/24/ES 56 straipsnio 7 dalis, pagal kurią „reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,7.
Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos:
1) geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais ir, esant galimybei, atsižvelgti kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje; <...>“6
8Iš projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kur rinkos
reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,7. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos: <...> 2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas; <...>“6
9Pagal projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojo funkcijos būtų
finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamosios dalies 77 įtrauką reguliavimo institucijos finansavimas turėtų būti atliekamas arba iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų.
Antra, iš pateiktos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas, nes nuostata „prireikus“ suponuoja, kad paaiškėti, jog rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti nustatytų įmokų nepakanka, gali ir biudžetinių metų viduryje, t. y. jau priėmus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,8. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės praėjusių metų darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais. Šios įmokos dydis yra 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“6
straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikta nuoroda į ,,4 punkte nurodytą praėjusio ketvirčio įmokos sumą“. Siekiant aiškumo, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, į kurio konkrečiai keičiamo kodekso straipsnio bei jo dalies 4 punktą nuoroda yra pateikiama. Pritarti.
Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą; <...>“8
keičiamo kodekso 14 straipsnio pavadinimą, iš jo išbraukiant žodžius ,,viešosios geležinkelio“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto siūlomo keičiamo kodekso 14 straipsnio turinio seka, kad minėtame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne geležinkelių infrastruktūros, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad ir straipsnio pavadinime siūlomo išbraukimo reikėtų atsisakyti. Nepritarti. Įstatymo projekto 8 straipsnio keičiamo Kodekso 14 straipsniu perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES I priedo nuostatos, kurios pagal savo turinį reglamentuoja geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų reglamentavimas aptariamame straipsnyje numatytos įvertinus Kodekse numatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros priklausomybės, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja specifiką, kurią būtina įvertinti keičiant Kodekso 14 straipsnį. Viešoji geležinkelių infrastruktūros sampratą apima geležinkelių infrastruktūros samprata. 8
infrastruktūros objektai yra pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimo sienos, tvoros aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis.
Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti panašūs statiniai ir įrenginiai“ nėra konkreti. Taikant kodeksą ji gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Keičiamo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, keičiamame kodekse nebūtų detaliai reglamentuojama, kurie konkrečiai objektai būtų priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Taigi liktų neaišku, kurie konkrečiai objektai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Svarstytina, ar siūlomus teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos sumažėti turto, kuris pagal galiojančias keičiamo kodekso nuostatas gali būti tik valstybės nuosavybė, kiekiui.
Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 8 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai;
<...>
Vertinant šią pastabos dalį, siūlome išbraukti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 2 dalį: "2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio Kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims.“8
straipsnio 1 dalies 5 punkte naudojamos sąvokos ,,gretbėgiai“, ,,grįžračiai“, kurių turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžtas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame kodekse reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnį papildyti naujais 19 ir 20 punktais:
geležinkelio kelio bėgis, kuris klojamas lygiagrečiai geležinkelio kelio bėgiui ir tam tikru atstumu nuo jo vėžės vidaus pusėje, skirtas geležinkelių riedmenų aširačių skersiniam poslinkiui riboti. 20. Grįžratis – ratas su geležinkelio kelio bėgiais geležinkelių riedmenims apgręžti ar paleisti į kitą geležinkelio kelią.“
straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 36 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,privažiuojamasis geležinkelio kelias“ apibrėžimą privažiuojamuoju geležinkelio keliu būtų laikomas toks geležinkelio kelias, kuris tiesiogiai ar per kitus geležinkelio kelius yra sujungtas su geležinkelio stotimi.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas privažiuojamieji geležinkelio keliai būtų laikoma geležinkelio infrastruktūros objektu, jeigu jie yra geležinkelio sankasos dalis. Iš šių nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai geležinkelio privažiuojamieji keliai būtų laikomi geležinkelio infrastruktūros objektu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie geležinkelio kelių; <...>“8
straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis“ yra geležinkelio infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio sankasos kelio dalis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie pastatai būtų laikomi geležinkelio kelio sankasos dalimi. Be to, kyla abejonių, ar pastatų naudojimas (nenaudojimas) turėtų būti tas kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskiriami geležinkelių infrastruktūrai. Pažymėtina, kad pagal galiojančio keičiamo kodekso 14 straipsnio 7 punktą geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, priskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai pagal tai, ar jie reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti.
Be to, nėra aišku, kuri (kokio dydžio) pastato, kuriame parduodami bilietai, dalis turėtų būti priskirta geležinkelio infrastruktūros objektams. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų įrenginiai, kuriuose parduodami bilietai, dalis skirti transporto mokesčiams surinkti.“
yra būtinas perkeliant Direktyvos 2012/34/ES I priedo 10 pastraipos nuostatą. 8
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nėra išvardinti konkretūs geležinkelio infrastruktūros objektai. Minėto straipsnio 2 dalyje tik nurodoma, kad kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. Aptariama nuostata patikslinta vertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos antrąją dalį (išbraukti 2 dalį). 9 17.
9
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas kodeksas ir kiti įstatymai reglamentuoja ne tik valstybės turto valdymą, bet ir jo naudojimą bei disponavimą juo. Tuo tarpu iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas naudotųsi viešąja geležinkelio infrastruktūra, ją valdytų bei disponuotų vadovaudamasis teisės aktais, kurie reglamentuotų tik valstybės turto valdymą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“9 18.
Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, kuris teisėtai valdomas kitais teisėtais pagrindais, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada toks sąrašas turėtų būti parengtas. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti projekto 15 straipsnyje. Pritarti. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6.
viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2016 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“9
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame kodekse, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti įtvirtintos esminiai viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos reikalavimai (nuomos būdai, maksimalūs nuomos terminai ir pan.). Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ Papildomai pažymėtina, kad 2016-05-19 Seime priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ Papildomai pažymėtina, kad 2016-05-19 Seime priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(5).
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. Keičiamo kodekso 8 straipsniu aukščiau nurodytą nuostatą siūloma išbraukti. Pažymėtina, kad šią nuostatą išbraukus, lieka neaišku, kokiems konkrečiai tikslams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų naudoti lėšas, gautas už valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnį papildyti 11 dalimi: ,,11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. <...>“10
Teismo suformuluotą doktriną su asmenų teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga paskelbti Tinklo nuostatus. Pritarti.
Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip: <...> 7) parengti ir išleisti savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus; <...>“ Be to, atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
funkcijos:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir išleisti paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka; <...>“16
pateikti nuorodą į šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas keičiamo kodekso 7¹ straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 9 numeriu, neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas (...) „4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas.
valstybės biudžeto. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiam tikslui iš 2016 m. valstybės biudžeto turės būti skiriama papildoma pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį
„Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai,
darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
11Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį,
šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4.
išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2016 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti tinkamų nuobaudų, įskaitant pinigines baudas, taikymą.
Pažymėtina, jog kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais, Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteikti reikiami įgaliojimai taikyti baudas. Tuo tarpu neaiškumų kyla su ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams geležinkelių transporte. Akcentuotina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 72- 76 straipsniuose Ryšių reguliavimo tarnybai numatyti įgaliojimai, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, t. y. aiškiai reglamentuojama įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, ekonominių sankcijų dydis, skyrimo tvarka, vykdymas ir kt. tik tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, jog Geležinkelių transporto kodekse Ryšių reguliavimo tarnybai kaip rinkos reguliavimo institucijai nėra suteikiami įgaliojimai taikyti tinkamas nuobaudas (ekonomines sankcijas). Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 7¹ straipsnį papildyti naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,,3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;
2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;
8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4.
subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:
1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;
2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;
3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškomos į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstiniai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.“
atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžių „PRIEDO PAPILDYMO“ įrašytini žodžiai „PRIEDO PAKEITIMO“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
2
dėstymo esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį dalies 1 punktą ir ją jį išdėstyti taip:
„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“. 2 25.3.
2
žodžiai ,,šios dalies“. Pritarti. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie:
1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas; <...>“15
vietoj skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti. 26. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad keičiamame kodekse reglamentuojami ne tik visuomeniniai santykiai, susiję su geležinkelių infrastruktūra, bet ir su geležinkelių paslaugų įrenginiais, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio
„Geležinkelių transporto kodekso taikymas“. Pritarti. Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių
transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nurodytiems santykiams taikomi tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2016-04-196 3 „3.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; ūkio subjektui, kuris nesilaiko geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 85 000 eurų;
2) ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų pažeidimą šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 145 000 eurų;
3) ūkio subjektui, kuris nepateikia informacijos šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo rinkos reguliuotojo teisėtų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną;
4) jeigu šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos iš geležinkelių transporto veiklos mažesnės negu 85 000 eurų, skiriama bauda iki 3 000 eurų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 6 000 eurų;
5) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
6) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
7) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
8) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
9) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo reikalavimų, už kurių nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
10) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti.
Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:
1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; ūkio subjektui, kuris nesilaiko geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 85 000 eurų;
2) ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų pažeidimą šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 145 000 eurų;
3) ūkio subjektui, kuris nepateikia informacijos šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo rinkos reguliuotojo teisėtų reikalavimų, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną;
4) jeigu šios dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos iš geležinkelių transporto veiklos mažesnės negu 85 000 eurų, skiriama bauda iki 3 000 eurų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 6 000 eurų;
5) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;
6) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;
7) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;
8) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;
9) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo reikalavimų, už kurių nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;
10) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti. RRT siūlymas taikyti ekonomines sankcijas už geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą, informacijos nepateikimą ir pan., nepagrįstai išplečia Direktyvos nuostatos perkėlimą į nacionalinę teisę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje nėra buvę atvejų, kad ūkio subjektai nevykdytų rinkos reguliuotojo sprendimų, todėl siūlymas taikyti ekonomines sankcijas už geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą, informacijos nepateikimą rinkos reguliuotojui yra laikytinas nepagrįsta priemone, suvaržysiančia ūkio subjektus daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, akcentuotina tai, kad rinkos reguliuotojui nėra pavedama geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų laikymosi priežiūra - Įstatymo projekto 7(1) str. 1 d. rinkos reguliuotojui siūloma pavesti (1) nagrinėti skundus, (2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą; (3) stebėti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinką. Geležinkelių transporto veiklos sąlygos priežiūrą tam tikru aspektu atlieka Valstybinė geležinkelio inspekcija, prižiūrėdama, ar geležinkelio įmonės (vežėjai), ketinantys naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, turi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, saugos sertifikatą ir yra apsidraudusios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Geležinkelių transporto veiklos sąlygų nesilaikančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) yra numatyta ekonominė sankcija - draudimas toliau vykdyti geležinkelių transporto veiklą. Papildomai pažymėtina, kad RRT siūlomas ekonominės sankcijų dydžiai yra akivaizdžiai neproporcingi (neadekvatūs) teisės pažeidimui, už kurį ekonominės sankcijos gali būti skirtos ir dėl to neteisingas.
Be to, apibrėžiant ekonominės sankcijos dispoziciją nepagrįstai siūloma baudos dydį susieti su bendrosiomis pajamomis, gautomis iš geležinkelių transporto veiklos. Sankcijos galėtų būti skiriamos ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams, o minėtų asmenų pajamos nėra laikytinos pajamomis, gautomis iš geležinkelių transporto veiklos. „10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos), ir iš valstybės biudžeto lėšų;“ Nepritarti. Patikslinimui nepritariama ir siūloma numatyti vieną rinkos reguliuotojo finansavimo šaltinį. Kad turi būti vienas finansavimo šaltinis (arba valstybės biudžeto lėšos, arba rinkos dalyvių įmokos) pastabose nurodė ir LR Seimo Teisės departamentas. Papildomai pažymima, kad pritarta geležinkelio įmonių
(vežėjų) įmokos skaičiavimo bazės patikslinimui dėl priežasčių, kurias nurodė
101 „10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir valstybės biudžeto lėšų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusio ketvirčio praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto. Šios įmokos dydis yra 4 7 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;“ Pritarti iš dalies. 10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „10.
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) ir valstybės biudžeto lėšų. mokamų įmokų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo) praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį bruto tonkilometriais. Šios įmokos dydis yra 7 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“6102 „2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų mokėtiną įmokų sumą geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto gavimo dienos;“ Pritarti.
Šios įmokos dydis yra 7 5 eurai už vieną milijoną bruto tonkilometrių;“6102 „2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų mokėtiną įmokų sumą geležinkelio įmonės (vežėjai) iki kiekvienų metų kovo 10 dienos apskaičiuoja ir pateikia rinkos reguliuotojui duomenis apie praėjusių metų faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto; remdamasis šiais duomenimis, rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto gavimo dienos;“
3
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti šios dalies 2 punkte nurodytas įmokų sumas į rinkos reguliuotojo sąskaitą ne vėliau kaip iki ketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, antrojo mėnesio paskutinės dienos po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
Pritarti. 2. Susisiekimo ministerija, 2016-05-25 7N Argumentai:
reglamento Nr.
653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (OL 2007 L 153, p. 9) (toliau – Reglamentas) III priede esančių paraiškų pildymo gairėse nurodyta, kad iš esmės pasikeitus geležinkelio įmonės veiklos rūšiai ir mastui, saugos sertifikatas visiškai arba iš dalies pakeičiamas arba papildomas, todėl būtina pateikti paraišką dėl saugos sertifikato pakeitimo/papildymo. Tuo tarpu kreiptis dėl saugos sertifikato atnaujinimo reikia tik vienu atveju
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio
Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” buvo pakeistos Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklės ir patikslinti saugos sertifikato A ir (ar) saugos sertifikato B dalių (-ies) bei įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje pakeitimo ir atnaujinimo atvejai, nustatyti saugos sertifikato A ir (ar) saugos sertifikato B dalių (-ies) bei įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje papildymo atvejai.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas, todėl siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 11 straipsnio 5 ir 6 dalis ir nustatyti teisinį pagrindą rinkti valstybės rinkliavą už saugos sertifikatų ir įgaliojimų eismo saugos srityje papildymą. Pasiūlymas:
Pakeisti Kodekso 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus:
1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio
(vežėjams), taip pat įmonėms, nurodytoms šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo;
2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo;
3) dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo.“ Pakeisti Kodekso 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje išdavimo ir suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“ Pritarti. 13 Argumentai:
Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) (toliau – Direktyva 2012/34/ES) 38 straipsnyje nustatyta, kad infrastruktūros pajėgumai skiriami pareiškėjams, o ne geležinkelio įmonėms (vežėjams), Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta sąlyga, kad jei vykdoma pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė, veiklą pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė, tai nėra pajėgumų pardavimas.
Be to, pagal Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 2 dalį teisė naudotis konkrečiais pajėgumais kaip traukinio linija pareiškėjams gali būti suteikta ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, todėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti kasmet sudaroma, o ne atnaujinama, pagal Direktyvos 2012/34/ES 41 straipsnio 1 dalį naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaroma dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, o ne dėl jų skyrimo. Siekiant užtikrinti tinkamą minėtų Direktyvos 2012/34/ES nuostatų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, siūloma patikslinti Kodekso
Pakeisti Kodekso 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos skiria viešosios Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria Vyriausybės įgaliota institucija naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), veiklą, pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma pajėgumų perdavimu. 2.
infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 3. Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji jis pageidauja. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo panaudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies.
Kodekso 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos skiria viešosios Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiria Vyriausybės įgaliota institucija šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo. Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), veiklą, pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma pajėgumų perdavimu. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. 3. Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek ji jis pageidauja. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo panaudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. 5.
valdytojas Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir geležinkelio įmonė (vežėjas) pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.“ Pasiūlymų pagrindimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Seimo narių A. Skardžiaus, A, Mockaus ir J. Razmos pasiūlymą dėl GTK projekto nuostatų patikslinimo ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos aiškesnio kompetencijos reglamentavimo GTK projekte. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A.Skardžius, A.Mockus,
2 Argumentai: Pagal 2012 m. lapkričio
bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p.
32) (toliau – Direktyva 2012/34/ES), 3 straipsnio 23 punktą pamatinis susitarimas – pagal viešąją ir privatinę teisę sudarytas teisiškai privalomas bendro pobūdžio susitarimas, nustatantis pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių ėmimo per ilgesnį negu vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Įvertinus minėtą bendrojo susitarimo sampratą ir atsižvelgus į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalį, esant integraliam geležinkelių infrastruktūros valdymo modeliui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydžio nustatymą privalo vykdyti nepriklausomas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) subjektas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (AB „Lietuvos geležinkeliai“) bendrojo susitarimo pagal priskirtą kompetenciją sudaryti, taip pat teises bei pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje nurodyti negalės. Dėl šios priežasties tikslintina bendrojo susitarimo samprata ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 29 straipsnio 4 ir 5 dalys, reglamentuojančios naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir bendrojo susitarimo sudarymą nustatant, kad bendrasis susitarimas turi būti sudaromas ne su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, o su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančia ir užmokesčio už minimalųjį paketą dydį nustatančia įstaiga (Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas)
Pritarti. 51 Argumentai: Siūlomu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas:
Susisiekimo ministerijos funkcijos, nurodytos GTK 7 straipsnio 4 dalyje;
Vyriausybės įgaliotai institucijai ir kokia bus šių funkcijų apimtis. Šį neaiškumą panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir jai priskiriamų funkcijų nurodymas įstatyme (GTK). Tai ypač svarbu vertinant esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, kuriuos šiuo metu pagal GTK 7 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktus,
geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdymo reglamentavimą, būtiną užtikrinant Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų perkėlimą. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2016 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. XIIP-3979 dėl GTK projekto pažymėjo, kad svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų (ne tik Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos) funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte – GTK.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas reglamentavimas prieštarauja kitiems GTK straipsniams (pvz., GTK 29 straipsnio 1 daliai, kur Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tiesiogiai įvardijama, kaip vykdanti vieną iš esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų (viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas), ir šiuos nuostatos projektu nesiūloma keisti. Be to, įvertinus tai, kad GTK projekto atitinkamuose straipsniuose (pvz., GTK projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 2 ir 4 dalys ir kt.) įtvirtina sampratą „Vyriausybės įgaliota institucija“, turint omenyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, o GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalyje ir GTK projekto
plačiąja prasme yra institucijos, siekiant aiškumo tikslinga patikslinti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą
vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.“ Pritarti. 54 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“ Pritarti. 51 Argumentai:
Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą
vykdo Susiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.“ Pritarti. 53 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Palikti galiojančią GTK 7 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau patikslinti šios dalies 6 punktą: „3.
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;
2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;
5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);
6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį, apskaičiuoja konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį; 7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti. 54 Argumentai:
Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“
1 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;“ Pritarti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;“ Pritarti. 68 Argumentai: Pagal GTK projekto 6 straipsniu Kodeksą papildančio 7¹ straipsnio 8 dalyje numatytą reglamentavimą neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus identifikuojamos pajamos, nurodytos GTK projekto 6 straipsniu GTK papildančio 7¹ straipsnio
teikiant už Lietuvos ribų, kadangi paslaugos teikimas nesibaigia pasienyje su užsienio valstybe; taip pat neaišku, kokiu būdu bus identifikuojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos, įvertinus tai, kad didžiąją dalį šių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų jos gauna už Lietuvos ribų.
Nenustačius keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų identifikavimo kriterijų, sukuriamas reglamentavimas, kuris galimai diskriminuos Lietuvos geležinkelio įmones (vežėjus) kitų Europos Sąjungos geležinkelio įmonių (vežėjų) atžvilgiu. Be to, galimi atvejai, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) krovinius veža savo reikmėms, naudodamosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, vadinasi, iš šios veiklos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų negauna, todėl tokiais atvejais įmokų rinkos reguliuotojui tokios geležinkelio įmonės (vežėjai) nemokės, kas vertintina, kaip nepagrįstai neteisinga geležinkelio įmonių (vežėjų), kurios keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamas gauna, atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia įvairias paslaugas, kurios nebūtinai yra keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkelių transportu, tačiau su tuo gali būti susijusios (pvz., ekspedijavimas, krova, tuščių vagonų vežimas, krovinių saugojimas ir pan.), todėl praktikoje įgyvendinant aptariamas GTK projekto nuostatas, visada kiltų neaiškumai, nuo kokių geležinkelio įmonės
(vežėjo) pajamų skaičiuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) įmokas, mokėtinas rinkos reguliuotojui. Įvertinus nurodytus neaiškumus, geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokai nustatyti siūloma pasirinkti kitą bazę (kriterijų), t.y., prekinių ir keleivinių traukinių tonkilometrius bruto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto tinkle. Šis rodiklis yra viešai prieinamas, jis naudojamas užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui nustatyti, be to, prireikus, šio rodiklio duomenis rinkos reguliuotojo nurodymu gali būti įpareigotos pateikti geležinkelio įmonės (vežėjai) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. GTK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba numato steigti geležinkelių transporto rinkos reguliavimo struktūrinį padalinį, kurį sudarytų 5 pareigybės.
Šio padalinio veiklos finansavimui per metus (įskaitant 5 proc. papildomas būtinąsias darbo užmokesčio sąnaudas horizontalioms funkcijoms vykdyti) reikės 187,5 tūkst. eurų, iš jų: 175,9 tūkst. eurų išlaidoms ir 1,6 tūkst. eurų turtui įsigyti“. Įvertinus tai, kad rinkos reguliuotojo reguliuojamų subjektų ratas yra nedidelis (viena veiklą vykdanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat tai, kad dabartinis rinkos reguliuotojas (Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) iki šiol nėra gavusi jo kompetencijai priskirto skundo, nėra pagrindžiamų priežasčių, kodėl rinkos reguliuotojas (Ryšių reguliavimo tarnyba) rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti turėtų steigti 5 etatus. Atsižvelgus į šį nepagrįstumą, siūlomas rinkos reguliuotojui mokamos įmokos dydis (4 eurai už 1 milijoną tonkilometrių bruto) apytiksliai užtikrintų rinkos reguliuotojui apie 106 tūkst. eurų finansavimą per metus (atitinkamai leistų steigti 2–3 etatus rinkos reguliuotojui vykdyti). Manytina, kad siūlomas rinkos reguliuotojo finansavimas leistų rinkos reguliuotojui vykdyti Direktyvoje 2012/34/ES numatytas funkcijas bei pernelyg nedidintų finansinės naštos geležinkelių ūkio subjektams, kurie privalės šį finansavimą užtikrinti. Prireikus, ateityje pasikeitus situacijai geležinkelių transporto rinkoje (t.y., atsiradus naujiems šios rinkos dalyviams) ir atitinkamai padidėjus rinkos reguliuotojo darbui, būtų galima svarstyti siūlomos rinkos reguliuotojo finansavimo padidinimo klausimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK papildomo 7¹ straipsniu 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,04 procento praėjusių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos) ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės praėjusio ketvirčio faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto.
Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 2 punkte nurodytosas einamųjų metų įmokosų sumosas į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kitoketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, pirmojo antrojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių
(vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“ Pritarti.
Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti po ketvirtadalį šios dalies 1 2 punkte nurodytosas einamųjų metų įmokosų sumosas į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kitoketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, pirmojo antrojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos arba 4 punkte nurodytos praėjusio ketvirčio įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių
(vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“ Pritarti. Svarstymo komitete metu nuspręsta įmokos dydį nustatyti 5 (vietoj 4) eur eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto, įmokos dydį, skaičiuojant pagal įmonės praėjusių metų (vietoj ketvirčio) faktinę darbo apimtį.
Atitinkamai patikslinti 10 dalies 3 punktą:
„3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti
po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą ne vėliau kaip iki ketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, antrojo mėnesio paskutinės dienos kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas, įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas ;“913 Argumentai:
Pagal reglamentavimo turinį Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties sudarymą, nuostatos yra susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimu, o ne vien tik su užmokesčio už minimalų prieigos paketą nustatymą. Be to, aptariamos nuostatos savo turiniu yra įstatymo, o ne Vyriausybės nutarimo reglamentavimo dalyku. Atsižvelgus į tai, Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos turi būti įtvirtintos GTK. Be to, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti GTK 23 straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatomų priemonių įgyvendinimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis, sukuria teisinį neaiškumą ir netikrumą:
Neįtraukus į GTK aiškaus reglamentavimo, sukuriamas teisinis netikrumas, nes kyla rizika, kad aptariamo valstybės biudžeto finansavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali negauti, nes tam nebus teisinio pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sutarties turinio reikalavimus ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė, tvirtindama šio Kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdyto paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio įmokų dydžius.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent šios nuostatos:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležin
kelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga;
4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet;
7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus;
8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutrau
kimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).“ Pritarti.
Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent šios nuostatos:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);
2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);
3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležinkelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga;
4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;
5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet;
7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus;
8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;
geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).“ Pritarti. 9 14N Argumentai:
Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 5 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties
sąlygos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 13 dalyje.“ Pritarti. 9 15N Argumentai:
Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 6 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 15 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per 1 (vieną) mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.“ Pritarti.
9 16N Argumentai: Būtina perkelti Direktyvos 2012/34/ES
straipsnio ir V priedo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurias siūloma perkelti aukščiau nurodytu pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip: „16. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad, esant įprastoms verslo sąlygoms, per laikotarpį, neviršijantį 5 (penkerių) metų, bus išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas.“ Buvusią Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 dalį laikyti 17 dalimi. Pritarti.
Pritarti. 105 Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK
prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Atsižvelgus į šią sampratą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teikia tik dalį šių paslaugų, kitą dalį – nepriklausomas subjektas, kuriam pavestos esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymas (šiuo metu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Dėl šios priežasties tikslintinas įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktą iš jį išdėstyti taip:
„5) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias
paslaugas, kurių teikimas šiuo Kodeksu nepriskirtas šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;“. Pritarti. 106 Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai įstaigai;“ Pritarti.
108 Argumentai: Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadose GTK projektui išreiškė abejones dėl GTK projekto nuostatų, reglamentuojančių užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pagrįstumo:
Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus dėl užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pažymėjo, kad „geležinkelio paslaugas teikianti įmonė negalėtų būti paskirta atsakinga už sprendimų dėl mokesčių dydžių nustatymą ir sprendimų dėl mokesčių surinkimo priėmimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia įmonė negalėtų faktiškai atlikti mokesčių surinkimą (nepriimant su tuo susijusių jokių sprendimų). Dėl šios priežasties manome, kad už mokesčių surinkimą atsakingas subjektas iš esmės galėtų būti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“;
Priešingai, tokiu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas (neaiškus užmokesčio už minimalų prieigos paketą mokėjimo mechanizmas, šio užmokesčio lėšų statusas: koks bus šių lėšų surinkimo teisinis mechanizmas, įvertinus tai, kad toks mechanizmas neturi praktinių pavyzdžių, kadangi Vyriausybės įgaliota institucija surinks kitam subjektui skirtas lėšas, kurių ji negalės naudoti savo reikmėms, nes pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 1 dalį rinkliavos už minimalų prieigos paketą turi būti naudojamos tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, koks finansinis dokumentas bus pagrindu pervesti šias lėšas Vyriausybės įgaliotai institucijai, o iš jos – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kas ir kokiu pagrindu dengs lėšų pervedimo išlaidas ir pan., kas išrašys sąskaitą užmokesčiui už minimalų prieigos paketą sumokėti, kai paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) teiks viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o užmokestis už minimalųjį prieigos paketą bus mokama Vyriausybės įgaliotai įtaigai; kas ir kokia tvarka mokės pridėtinės vertės mokestį ir kiti neaiškumai). Atsižvelgus į tai, tikslinga numatyti reglamentavimą šį užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo mechanizmą, patikslintą pagal minėtas Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas: Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos užmokestį už minimalųjį prieigos paketą apskaičiuotų ir priimtų sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jį surinktų.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 1 3
dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti ir šiam užmokesčiui rinkti;“. Pritarti. 10 9N Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamą GTK 24 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3
dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu rinkti užmokestį už minimalų prieigos paketą“. Atitinkamai GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. Buvusį Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. Pritarti. 117 Argumentai:
Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalų prieigos paketą surinkimo priima ir šį užmokestį surenka Vyriausybės įgaliota institucija šio Kodekso
geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“ Pritarti. 118 Argumentai: Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 8 dalį:
„8. Šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta
Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) sumokėto užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą gavimo dienos perveda šį užmokestį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“ Pritarti. 11 8N Argumentai: Direktyvos 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonėms (vežėjams), kad geležinkelių infrastruktūros mokestis, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas. Atsižvelgus į Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo, minėtas Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti priskirtos užmokestį už minimalų prieigos paketą nustatančiai įstaigai (Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos). Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamą GTK 25 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalų prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šias taisykles Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.“ Pritarti. 123 Argumentai:
GTK 28 straipsnio 3 dalis nustato įmonių, kurios manevruoja ir važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas: turėti saugos sertifikatą ir GTK nustatyta tvarka būti apsidraudusioms civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau aptariamų įmonių veiklos pobūdis viešojoje geležinkelių infrastruktūroje skiriasi:
Įstatymo projekto 11 straipsniu papildomo GTK ketvirtajame¹ skirsnyje;
Atsižvelgus į nurodytų įmonių praktinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir siekiant suderinti GTK nuostatas, reglamentuojančias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, su nauju Įstatymo projektu siūlomu naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais reglamentavimu, tikslinga GTK 28 straipsnio 3 dalyje numatytas įmones išskirti ir nustatyti joms skirtingas naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas. t.y.:
Taip pat, siekiant eliminuoti ar minimizuoti galimos žalos viešajai geležinkelių infrastuktūrai atsiradimo riziką, tikslinga įmonėms, kurios manevruoja, taikyti šiuo metu GTK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus: turėti saugos sertifikatą ir būti apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu;
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą, apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, laikantis šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikantis šiuo Kodeksu geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.“ Pritarti. 131 Argumentai:
Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirto ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o šiuos pajėgumus skirianti įstaiga, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaroma ne dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, o dėl šių pajėgumų naudojimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų pajėgumų paskirstymo naudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“ Pritarti. 132 Argumentai:
Argumentai tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas Šio Kodekso 7 straipsnio dalyje nurodyta įstaiga ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.“ Pritarti. 163 Argumentai:
Siekiant užtikrinti finansinių duomenų patikimumą, jų palyginamumą su kitais periodais, bet kokie apskaitos pakeitimai turi būti daromi nuo atitinkamų finansinių metų pradžios. Atitinkamai nuostatų, sąlygosiančių struktūrinius integralios įmonės pertvarkymus, įgyvendinimui turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgus į tai, GTK projekte turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, būtinas pasirengti ir įgyvendinti reikalavimus dėl atskiros geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo ir šio valdymo apskaitos.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir
dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Pritarti. 168 Argumentai: Šiuo metu užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis yra susiję su rinkliavomis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, u turi būti susiejamas ir užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimas ir surinkimas. Be to, pereinamasis laikotarpis būtinas ir dėl tų geležinkelių paslaugų įrenginių, kurie nėra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, o Įstatyme numatytas reglamentavimas dėl šių įrenginių apmokestinimo yra visiškai naujas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojamasi užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šis užmokestis surenkamas ir šie užmokesčiai surenkami.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas, 2016-03-24 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 6¹, 7¹ straipsniais, ketvirtuoju¹ skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3979ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:
Pritarti. 5 Argumentai: Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo, be to, iš šio straipsnio nuostatų nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Netikslinga vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijas apibrėžti keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas taip, kad viename teisės akte – keičiamame kodekse būtų aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, vykdant geležinkelių transporto viešąjį administravimą. Pritarti. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas Kodekso 7 straipsnis patikslintas, nurodant konkrečias valstybės institucijas ir jų funkcijas.
6 Argumentai: Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Tokia projekto nuostata tikslintina, nes:
funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas;
Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. 3. iš siūlomos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 7¹straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgiant į nurodytus argumentus. Pritarti. Įstatymo projekto nuostata patikslinta (6 str. 10 d.). Be to: Viešojo administravimo įstatymo
objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Pažymėtina, kad rinkos reguliuotojų funkcijų finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų mokamų įmokų praktika yra taikoma tiek Lietuvoje (pagal šį modelį finansuojamos tokios institucijos, kaip Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos bankas ir kt.), tiek kitose ES valstybėse. Šis finansavimo modelis atitinka Direktyvos 2012/34/ES nuostatas (jos preambulės konstatuojamosios dalies 77 pastraipos nuostata leidžia numatyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimą tiek valstybės biudžeto, tiek geležinkelių transporto rinkos dalyvių įmokų, siekiant, kad būtų skiriamas tinkamas finansavimas, užtikrinantis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo nepriklausomumą). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2016-06-1516 Argumentai: Susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos atstovai aptarė praėjusiame Ekonomikos komiteto posėdyje iškeltą problemą dėl geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perdavimo ir nutarė, kad minėta funkcija Ryšių reguliavimo tarnybai perduodama nuo 2016-11-01, taip pat numatant, kad Įstatymo projektas įsigalioja nuo 2016-11-01. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai sutiko rinkos reguliuotojo funkcijos vykdymą iki 2017-01-01, t. y. 2 mėn. finansuoti iš vidinių resursų. Be to, 16 straipsnio 7 dalies pakeitimai yra tiesiogiai susijęs su Seimo narių A.
Skardžiaus, A, Mockaus ir J. Razmos pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 6 straipsnį ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalį ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės
galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 5. Šio įstatymo 7 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų įmokas. 6. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. 7. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 8. Šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9.
apskaičiuojami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šie užmokesčiai surenkami. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7.
įsigaliojimo datos, nurodytos šios straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki
apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis