Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnio 6 punktą. 6) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3957(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: . 6) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų nusižengimų protokolus; 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
87, 182, 189, 476, 501, 506, 509, 584, 587, 603, 650, 651, 689, 691 IR 692
NR. I-480
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374
įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 168 ir 214 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr.
IX-904
probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 32, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 9, 11, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 12, 19 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 182, 189, 476, 501, 506, 509, 584, 587, 603, 650, 651, 689, 691 ir 692 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 12, 15, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr.
IX-1161 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai), parengti siekiant suderinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ), Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas), Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ŽAĮ) , Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) (toliau visi kartu
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais neteks galios. Atsižvelgiant į tai, būtina pakeisti įstatymų nuostatas, suderinant jas su ANK vartojamomis sąvokomis ir šiame kodekse numatytu teisiniu reguliavimu. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta iki 2016 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su ANK įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu įstatymuose yra vartojamos sąvokos „administracinis teisės pažeidimas“ (pvz., ŽAĮ 5 straipsnio 2 dalis); „administracinio teisės pažeidimo protokolas“ (pvz., VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punktas); „administracinio teisės pažeidimo byla“ (pvz., Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalis);
„administracinio teisės pažeidimo teisena“ (pvz., TKDS 30 straipsnio 8 dalis). VGTPĮ (pvz., 2 straipsnio 3 dalis),
CPK (pvz., 182 straipsnio 2 punktas) vartojama sąvoka „administracinė byla“ šiuo metu apima tiek administracines bylas, nagrinėjamas pagal ABTĮ, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas, nagrinėjamas pagal ATPK. CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojant sąvoką
„administracinėse bylose“ turimos omenyje tik administracinių teisės pažeidimų
bylos. BPK
straipsnio 6 dalyje , Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į ATPK. Pagal
37 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto laikomas svarbia a smens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.
Probacijos įstatymo 22 straipsnis numato, kad Probacijos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto probuotojo sprendimu probuojamojo priežiūros vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kol probacijos vykdymo metu probuojamajam taikoma administracinė nuobauda – administracinis areštas. ADTAĮ 41 straipsnio 6 punktas numato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Pagal VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punktą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už neteisingų duomenų pateikimą siekiant gauti antrinę teisinę pagalbą. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už žinomai melagingų liudytojo parodymų, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimą, žinomai neteisingą vertėjo vertimą asmenys atsako Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas pasirašytinai įspėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo. Pagal KPĮ 9 straipsnio 2 dalies 10 punktą Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie galiojančias administracines nuobaudas už asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus. Teismų įstatymo 47 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.
Teismų įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai. CPK 650 straipsnio 2 dalis numato, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnį, už paskirtas teismo ekspertizes baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose apmokama įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Teismo ekspertizės įstaigos atlieka teismo ekspertizes pagal teismo ar teisėjo nutartis, kitus ekspertinius tyrimus – pagal prokurorų ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis. 4.
laukiami teigiami rezultatai Įstatymuose vartojamas „administracinio teisės pažeidimo“, „administracinio teisės pažeidimo protokolo“, „administracinio teisės pažeidimo bylos“, „administracinio teisės pažeidimo teisenos“ sąvokas siūloma pakeisti atitinkamai „administracinio nusižengimo“, „administracinio nusižengimo protokolo“, „administracinio nusižengimo bylos“, „administracinio nusižengimo teisenos“ sąvokomis. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas iš administracinių teismų perduotas bendrosios kompetencijos teismams ir nėra nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas nuo 2011 m. sausio 1 d. [1] Todėl, sąvoka „administracinė byla“, „administracinis procesas“ turėtų būti vartojama tik turint omenyje bylas, nagrinėjamas pagal ABTĮ. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti VGTPĮ, CPK nuostatas aiškiai išskiriant sąvokas „administracinė byla“ ir „administracinio nusižengimo byla“. Kadangi ANK nenumato administracinio arešto kaip administracinės nuobaudos, BPK 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
22 straipsnyje siūloma panaikinti nuostatas, kuriose administracinis areštas įtvirtintas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių teisės pažeidimų (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – administracinių nusižengimų), protokolų surašymas traktuotinas ne kaip Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisė ADTAĮ 41 straipsnio prasme, o kaip šios inspekcijos atliekama funkcija pagal ATPK (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – ANK) numatytus įgaliojimus, o taip pat į tai, kad nuostatos dėl administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) protokolų surašymo yra ATPK/ANK reguliavimo dalykas, siūloma pripažinti netekusiu galios ADTAĮ 41 straipsnio 6 punktą. Analogiškai siūloma pripažinti netekusiu galios ir VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 11 punktą.
Pagal ANK, liudytojai už melagingų parodymų davimą teisme , specialistai ir ekspertai už melagingų eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo pateikimą teisme , vertėjai už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą teisme traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)235 straipsnį (ANK 581 straipsnio 4 dalis, 587 straipsnio 5 dalis, 588 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, panaikinant nuorodą į ATPK. Taip pat atliekami kiti pakeitimai siekiant suderinti ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį su BK 235 straipsnio dispozicija. Nors ANK nėra numatyta laisvę varžančios nuobaudos – arešto, tačiau asmens laisvė gali būti suvaržyta taikant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones – administracinį sulaikymą (ANK 597 straipsnis), atvesdinimą (ANK 596 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal ANK 4 straipsnio 4 dalį, taikant šį kodeksą ir kitus teisės aktus, negali būti suvaržoma teisėjo laisvė be Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Ši nuostata atitinka šiuo metu galiojančią Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką ( in flagranti ). Atsižvelgiant į tai, siūloma pripažinti netekusia galios Teismų įstatymo 47 straipsnio 6 dalį. Taip pat siūloma pakeisti Teismų įstatymo 47 straipsnio 5 dalį patikslinant nuostatas, susijusias su Teisėjų tarybos informavimu apie teisėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą.
Siūloma numatyti, kad apie teisėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokolą surašęs, o tais atvejais, kai protokolas nesurašomas (ANK 608 straipsnio 4 dalis), nutarimą priėmęs pareigūnas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, elektroninių ryšių priemonėmis turi pranešti Teisėjų tarybai. Šiuo atveju pažymėtina, kad nutarimą priėmusiais pareigūnais siūlomos Teismų įstatymo 47 straipsnio 5 dalies prasme laikytini tik pareigūnai, nagrinėjantys adminis tracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka , t. y., siūloma nuostata netaikytina administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme atvejais, kadangi joje nustatoma pareiga pareigūnams, kurie nėra teismų sistemos dalis, informuoti Teisėjų tarybą, teismų savivaldos instituciją, apie teisėjų galimai padarytus administracinius nusižengimus laiku. Esant poreikiui gauti informaciją dėl teisėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo tais atvejais, kuomet administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti ( ANK 590 straipsnio 4 dalyje) , Teisėjų taryba tokią informaciją galėtų gauti pasinaudodama administravimo priemonėmis, pvz., informuoti teismų pirmininkus apie reikalingumą tokią informaciją jai teikti ir pan. Nuo 2015 m. liepos 1 d. [2] institucijos ir pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose antstoliui neperduoda priverstiniam vykdymui nutarimų, kuriais paskirta bauda. Laiku nesumokėtos baudos priverstiniam išieškojimui perdavimo antstoliams klausimą sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti CPK 650 ir 651 straipsnius Valstybinę mokesčių inspekcija nurodant kaip subjektą, teikiantį antstoliams vykdomąjį dokumentą administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pažymėtina, kad ANK numatytas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas (40 straipsnis), kuris turi reikšmę tik veikos kvalifikavimui, administracinio nurodymo taikymui ir administracinės nuobaudos bei jos dydžio parinkimui, kaip viena iš atsakomybę griežtinančių aplinkybių. ANK bendrojoje dalyje neliko šiuo metu ATPK galiojančios nuostatos: „terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda“, kuria remiantis paplitusi ydinga
„galiojančių nuobaudų“ sąvoka. Pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje
nėra administracinio baustumo instituto. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti KPĮ 9 straipsnio 2 dalies 10 punktą nurodant, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie asmeniui paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieni metai.
Siūloma nuobaudų paskyrimo laikotarpį sieti su administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimo faktu, o ne su šios nuobaudos įvykdymu, kadangi, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo galimybes administracinių nusižengimų teisenoje, skirtingų asmenų, kuriems paskirtos tokios pačios rūšies nuobaudos, atžvilgiu gali būti nustatomi skirtingi terminai dėl paskirtų nuobaudų teikimo, tokiu būtų sudarant prielaidas asmenims atsidurti nelygiavertėje padėtyje, dėl ko toks reguliavimas nebūtų pakankamai objektyvus. Asmens patikimumo vertinimo atžvilgiu svarbus yra tik asmens nubaudimo administracine nuobauda faktas. Pagal ANK administracinių nusižengimų teisenoje ekspertą gali skirti administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas (587 straipsnio 1 dalis). ANK taip pat reglamentuotos eksperto teisės ir pareigos, taip pat nuostatos dėl atsakomybės už melagingos eksperto išvados davimą (587 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma numatyti, kad kitus ekspertinius tyrimus teismo ekspertizės įstaigos atlieka ir pagal kitų įstatymų įgaliotų pareigūnų užduotis. Taip pat siūloma tikslinti Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnį papildant, kad įstatymų nustatyta tvarka apmokama už teismo ekspertizes paskirtas ir administracinių nusižengimų bylose.
Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus ANK, nuo 2016 m. balandžio 1 d. ATPK su visais pakeitimais ir papildymais neteks galios, STTS vartojama formuluotė
„administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas)“ nėra visiškai tinkama,
todėl, analogiškai kaip ir kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose, siūloma sąvoką „administracinis teisės pažeidimas“ pakeisti į sąvoką „administracinis nusižengimas“ (t. y., pačiame STTS tekste atsisakant sąvokos „administracinis teisės pažeidimas“ vartojimo) o įstatymo, kuriuo keičiamas STTS, taikymo tais atvejais, kai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, nuostatas išdėstyti atskirame šio įstatymo straipsnyje. Įstatymų projektuose taip pat siūlomi kiti techninio pobūdžio pakeitimai, pvz., CPK suvienodinamas pavadinimo „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ vartojimas,
pagalbos išlaidos“ siekiant aiškumo keičiama į „teisinių paslaugų išlaidos“ ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, įstatymų nuostatos bus suderintos su ANK numatytu teisniu reguliavimu. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 8.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 69 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
2Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „
Dėl įgaliojimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. 1R-160/1V-499 „Dėl Asmenų, priimamų į pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose, specialaus tikrinimo taisyklių patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr.
1R-175 „Dėl Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 1R-148 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų patvirtinimo“. 11. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti nereikės savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų
Nėra. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „administracinis nusižengimas“, „Administracinių nusižengimų kodeksas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1143 [2] Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571 , 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025 ,3028 , 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymas Nr. XII-601
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-01-27 Nr. XIIP-3957 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. ruta.rutkauskaite @lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-10-25 Nr. XIIP-3957(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. ruta.rutkauskaite @lrs.lt P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia K omparsk ienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Administracinės justicijos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Peciukonytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-27
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
patarėja Irma Leonavičiūtė Argumentai: Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra ne apibrėžti atskirų institucijų teisių ir pareigų, bet apibrėžti, kokios įstatymų uždraustos veikos yra laikomos nusižengimais; nustatyti nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už tuos nusižengimus; nustatyti atsakomybės pagrindus ir sąlygas bei administracinių nusižengimų teiseną. Nuobaudų skyrimo funkcija yra kvazi teisminė funkcija, todėl vargu ar galima neįvardinti tokios svarbios funkcijos specialiame, institucijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme ir palikti tokias nuostatas tik kodekse.
Specialiuosiuose įstatymuose turi likti nuostatos, susijusios su institucijų teise pradėti Administracinių nusižengimų teiseną, surašyti protokolus ir nagrinėti bylas bei skirti nuobaudas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymų leidėjas priėmė Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo Nr . IX-672 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2620, Visuomenės informavimo įstatymo Nr . I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2615 bei kitus, kuriuose ir toliau liko teisė surašyti protokolus, todėl siekiant suderinti su priimtų įstatymų nuostatomis, ši funkcija turėtų likti ir šiame įstatyme. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų nusižengimų protokolus;
3Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė Argumentai:
Įstatymo projekto tikslas suderinti jo nuostatas su 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Todėl projekto 2 straipsnyje nustatyta data derintina su ANK įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2017 m. sausio 1 d.“ Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas : pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3957 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė