Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 135 straipsnio papildymas Papildyti 135 straipsnio 2 dalį 13 punktu, buvusį 13 punktą atitinkamai laikyti 14 ir išdėstyti taip:
„13) siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis. 13)14) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Giedrė Purvaneckienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių tautų gyventojų fondas 1997 m. apibrėžė kas yra moters lytinių organų žalojimas (toliau MLOŽ) arba dar vadinama moters lytinių organų apipjaustymu. Tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių[1]. Tokie apipjaustymo būdai praktikuojami daugiau nei 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu pasaulyje patyrė tokius apipjaustymus nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gręsia patirti šias procedūras[2]. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo ir šios institucijos publikacijoje „nulis tolerancijos moterų apipjaustymui“ skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje[3]. Absoliučioje daugumoje kultūrų apipjaustymas siejamas su religijos išpažinimu, socialinėmis bei kultūrinėmis reikmėmis. Tokios tradicijos, neatsižvelgiant į tai, kad žaloja moterų sveikatą, perduodamos iš kartos į kartą. Šios problemos aktualumą ne kartą pabrėžė ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su iš užsienio atvykusiais svečiais jiems pareikalavus iš meilės ar baimės pasiduoda tokioms procedūroms. Šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai. Kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose (dažniausiai Afrikos, Azijos) šalyse. Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė.
Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuva priims pabėgėlius iš Eritrėjos, o Eritrėjoje UNICEF duomenimis MLOŽ procedūras 15-49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83% moterų ir mergaičių[4] (tarp jų 98 % musulmonių, 89% katalikių ir 83% kitų krikščionių[5]). Dėl emigracijos srautų į Europos Sąjungą didėjimo iš tų regionų, kuriose tokios procedūros atliekamos atitinkamai išauga rizika, kad jos bus dar plačiau atliekamos, tame tarpe ir Lietuvoje. Tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių tikėtina bus apipjaustytų moterų ir/ar mergaičių, tačiau didžiausia grėsmė ta, kad neužkirtus kelio tikrai praktikai, gali atsirasti asmenų, kurie atlikinės MLOŽ procedūras. Europos Sąjunga daug metų aktyviai dalyvavo tarptautiniame bendradarbiavime dėl MLOŽ atsisakymo. ES indėlis pasauliniu mastu buvo tvirtas visų šalių įsipareigojimas uždrausti MLOŽ, taikyti bausmes už jo atlikimą ir imtis tinkamų veiksmų socialinėms normoms, kuriomis jis grindžiamas, pakeisti. ES taip pat parėmė ir Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rezoliuciją dėl MLOŽ atsisakymo[6], o 2012 m. palaikė Afrikos grupę JT Žmogaus Teisių Taryboje, dar tvirčiau užtikrindama rezoliucijos įsipareigojimų vykdymą. ES skiria ir finansinę paramą iniciatyvoms, kurios padėtų užkirsti kelią tokioms MLOŽ praktikoms. Europos Sąjungoje specifines normas dėl baudžiamosios atsakomybės už MLOŽ yra priėmusios: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija[7]. Ši Baudžiamojo Kodekso pataisa taip pat atitinka Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo Nr. COM/2013/0833 vieną iš tikslų: remti valstybių narių teisės aktų, kuriais draudžiamas MLOŽ, vykdymą[8]. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir rengė Seimo narė dr.
Giedrė Purvaneckienė, padėjėjas-sekretorius Artūras Rudomanskis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje „Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą“ nurodoma, kad fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo negalima atlikti intervencijos į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. BK 135 str. numatyta nusikaltimo sudėtis saugo tokią vertybę kaip žmogaus sveikata. Įstatymas ima apsaugon žmogaus sveikatą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi, tačiau savęs sužalojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BK 135 str. dispozicijoje detaliai vardijami veikos padariniai, todėl šiuo atveju net jei ir yra asmens valia išreikšta raštu dėl jos atsiradimo priežasčių religinių įsitikinimų ar socialinės, kultūrinės reikmės, kai tai nėra medicininis būtinumas, tokia procedūra būtų kvalifikuojama kaip nusikalstama. Naujos nuostatos užkirstų kelią atlikti MLOŽ trečiosioms šalims reikalaujant ir vykdant intervencijos į kūną procedūras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad MLOŽ yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas. Todėl numanomai sumažės norinčių ir reikalaujančių tokias procedūras atlikti. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka teisėto verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant projektą buvo konsultuojamasi su specialistais iš nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, su migrantų informavimu ir konsultavimu dirbančia Tolerantiško jaunimo asociaciją. Taip pat eksperte ne kartą susidūrusia su spręstina problema VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktore, ginekologe doc. dr. Kornelija Mačiuliene. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Giedrė Purvaneckienė [1] http://www.who.int/reproductivehealth/topics/fgm/overview/en/ [2] http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/43839/1/9789241596442_eng.pdf [3] Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo nuo 2012 06 16 (2012/2684/RSP). Pažymima, kad ne visos šalys pateikė apytikrius duomenis, ir kad ne visi šie duomenys yra palyginami. http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2015/548971/EPRS_ATA(2015)548971_REV1_EN.pdf [4] http://data.unicef.org/corecode/uploads/document6/uploaded_country_profiles/corecode/222/Countries/FGMC_ERI.pdf [5] http://www.childinfo.org/files/FGCM_Lo_res.pdf [6] JT GA Rezoliucija 67/146. [7] http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/eige-report-fgm-in-the-eu-and-croatia.pdf [8] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52013DC0833&from=EN
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 ‚Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-01-27 Nr. S-2016-473 DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3954 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3954 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
135 straipsnio PAPILDYMO ĮSTATYMO
2016-01-25 Nr. XIIP-3954 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio pakeitimo projektas yra netikslingas, neproporcingas ir neatitinka BK sistemos. Projektu BK 135 straipsnio 2 dalies naujame 13 punkte nustatomas sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis – „siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“. Tačiau pastebėtina, kad siekiamas kriminalizuoti moters lytinių organų sužalojimo požymis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai žmogaus sveikatai BK sudaro vientisą sistemą ir yra įtvirtinti kodekso XVIII skyriuje. Pagal tai sveikatos sutrikdymo mastas yra suskirstytas į tris lygmenis: sunkų, nesunkų ir nežymų. Be to, svarbus šaltinis, apibrėžiantis sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus, yra Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – taisyklės). Taisyklėse apibrėžta, kad
„sužalojimas“ – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo
ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Akcentuotina, kad moters lytinių organų sužalojimo mastas turi būti įvertintas Taisyklių nustatyta tvarka ir, remiantis atitinkama specialisto išvada, teismo kvalifikuotas kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dirbtinis vieno konkretaus žmogaus organo išskyrimas iš kitų, nustatant pačią griežčiausią atsakomybę iš rūšinių nusikaltimų grupės (BK
skyriaus sistemą, riboja teismo medicinos ekspertų ir teismo kompetenciją įvertinti realų kilusių sužalojimų mastą, bet yra neproporcingas ir kazuistinio pobūdžio. 2. Projekto rengėjai kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį formuluoja, vartodami tikslo („siekdamas atlikti [...] žalojimą“) ir veikos („atlikdamas [...] žalojimą“) alternatyvas. Ši formuluotė iš esmės kritikuotina ir yra naujadaras BK XVIII skyriuje. Priėmus teikiamą pakeitimą, BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punkto formuluotė atrodytų taip: „Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino, siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“ (pabraukta mūsų).
Atsižvelgiant į tai, išskirtini pavyzdiniai klausimai ir teiginiai, parodantys reikšmingus šio projekto trūkumus:
baudžiamojo įstatymo prasme turi būti traktuojamas kaip pavojingesnis nei kitų kūno organų ar dalių (pavyzdžiui, galvos, širdies, stuburo ir kt.) sužalojimas?
žalojimas baudžiamojo įstatymo prasme yra pavojingesnis nei vaisingumo netekimas (BK 135 straipsnio 1 dalis)?
organų sužalojimas yra pavojingesnis nei vyro?
moters lytinius organus ar jų žalojimas kaip veika kvalifikuoja (pasunkina) bet kokį sunkų sveikatos sutrikdymą?
formuluotę vien tikslas žaloti ar moters lytinių organų žalojimas, nesukėlęs realių padarinių (t. y. sunkaus sveikatos sužalojimo ar susargdinimo) nebus kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalį. 3. Teikiamas projektas nesuderintas ne tik su BK XVIII skyriaus, bet ir su viso kodekso sistema. Naują kvalifikuojantį požymį siekiama įtvirtinti BK 135 straipsnio 2 dalyje, bet atitinkamas požymis nenumatomas nei 129 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas nužudymas), nei 138 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas). 4. Manytina, kad projekte vartojamos „religinių įsitikinimų“ ir „socialinių, kultūrinių reikmių“ formuluotės nėra tikslios ir aiškios, o sudėties prasme nebūtinai rodo didesnį (padidintą) veikos pavojingumą. Priešingai, lyginant šiuos tikslus su kitais tikslais, turinčiais baudžiamąją teisinę reikšmę, atskirais atvejais jie galėtų būti traktuojami ne kaip veiką kvalifikuojančio (sunkinančio), o privilegijuojančio ar neutralaus pobūdžio. 5.
straipsnio pavadinimuose žodžiai „papildymo“ ir „papildymas“ atitinkamai keistini žodžiais „pakeitimo“ ir „pakeitimas“. 6. Teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje prieš skaičių „13“ įrašytinas žodis „nauju“, žodžio
„atitinkamai“ atsisakytina, o po skaičiaus „14“ rašytinas žodis „punktu“. 7. Nėra aišku, ką teikiamo
projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės pabaigoje siūloma išdėstyti: ar tik siūlomą naują punktą, ar ir siūlomą naują, ir pernumeruotą seną punktus, ar, kaip matyti iš projekto teksto, ir siūlomą naują, ir pernumeruotą seną punktus, ir, kažkodėl, BK 135 straipsnio 2 dalies sankciją. 8. Siūlytina teikiamu projektu BK 135 straipsnio 2 dalį pildyti ne nauju 13 punktu (ir buvusį 13 punktą pernumeruoti 14 punktu), o BK 135 straipsnio 2 dalį papildyti 14 punktu. 9. Projektu teikiamame naujame BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punkte prieš žodį „remiantis“ rašytinas kablelis, o po žodžio „reikmėmis“ vietoj taško rašytinas kabliataškis (arba kablelis, jeigu būtų pasirinkta BK 135 straipsnio 2 dalį papildyti 14 punktu). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3954
11. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Komiteto nariai: Vida Marija
Čigriejienė, Antanas Matulas, Irina Rozova, Kazimieras Kuzminskas, Alma Monkauskaitė, Remigijus Ačas. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, V. Valainytė, E. Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė G. Purvaneckienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: J. Kumpienė, A. Armonavičienė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio pakeitimo projektas yra netikslingas, neproporcingas ir neatitinka BK sistemos. Projektu BK 135 straipsnio 2 dalies naujame 13 punkte nustatomas sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis
Be to, svarbus šaltinis, apibrėžiantis sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus, yra Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – taisyklės). Taisyklėse apibrėžta, kad „sužalojimas“ – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Akcentuotina, kad moters lytinių organų sužalojimo mastas turi būti įvertintas Taisyklių nustatyta tvarka ir, remiantis atitinkama specialisto išvada, teismo kvalifikuotas kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Dirbtinis vieno konkretaus žmogaus organo išskyrimas iš kitų, nustatant pačią griežčiausią atsakomybę iš rūšinių nusikaltimų grupės (BK 135 straipsnio 2 dalis – labai sunkus nusikaltimas) ne tik pažeidžia BK XVIII skyriaus sistemą, riboja teismo medicinos ekspertų ir teismo kompetenciją įvertinti realų kilusių sužalojimų mastą, bet yra neproporcingas ir kazuistinio pobūdžio. Nepritarti Argumentai:
Projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad moters lytinių organų žalojimas yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas. Todėl numanomai sumažės norinčių ir reikalaujančių tokias procedūras atlikti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį formuluoja, vartodami tikslo („siekdamas atlikti [...] žalojimą“) ir veikos („atlikdamas [...] žalojimą“) alternatyvas. Ši formuluotė iš esmės kritikuotina ir yra naujadaras BK XVIII skyriuje.
Priėmus teikiamą pakeitimą, BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punkto formuluotė atrodytų taip: „Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino, siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, išskirtini pavyzdiniai klausimai ir teiginiai, parodantys reikšmingus šio projekto trūkumus:
kanceliarijos Teisės departamentas,
nesuderintas ne tik su BK XVIII skyriaus, bet ir su viso kodekso sistema. Naują kvalifikuojantį požymį siekiama įtvirtinti BK 135 straipsnio 2 dalyje, bet atitinkamas požymis nenumatomas nei 129 straipsnio 2 dalyje
nesunkus sveikatos sutrikdymas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos „religinių įsitikinimų“ ir „socialinių, kultūrinių reikmių“ formuluotės nėra tikslios ir aiškios, o sudėties prasme nebūtinai rodo didesnį (padidintą) veikos pavojingumą.
Priešingai, lyginant šiuos tikslus su kitais tikslais, turinčiais baudžiamąją teisinę reikšmę, atskirais atvejais jie galėtų būti traktuojami ne kaip veiką kvalifikuojančio (sunkinančio), o privilegijuojančio ar neutralaus pobūdžio. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
jo 1 straipsnio pavadinimuose žodžiai „papildymo“ ir „papildymas“ atitinkamai keistini žodžiais „pakeitimo“ ir „pakeitimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-01-25 6.Teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje prieš skaičių „13“ įrašytinas žodis „nauju“, žodžio „atitinkamai“ atsisakytina, o po skaičiaus „14“ rašytinas žodis „punktu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės pabaigoje siūloma išdėstyti: ar tik siūlomą naują punktą, ar ir siūlomą naują, ir pernumeruotą seną punktus, ar, kaip matyti iš projekto teksto, ir siūlomą naują, ir pernumeruotą seną punktus, ir, kažkodėl, BK 135 straipsnio 2 dalies sankciją. Pritarti
Teisės departamentas,
projektu BK 135 straipsnio 2 dalį pildyti ne nauju 13 punktu (ir buvusį 13 punktą pernumeruoti 14 punktu), o BK 135 straipsnio 2 dalį papildyti 14 punktu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
naujame BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punkte prieš žodį „remiantis“ rašytinas kablelis, o po žodžio „reikmėmis“ vietoj taško rašytinas kabliataškis (arba kablelis, jeigu būtų pasirinkta BK 135 straipsnio 2 dalį papildyti 14 punktu). Pritarti 10.
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-02-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3954 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kriminalinės policijos biuras, 2016- Dėl BK 135 straipsnio papildymo, manome, kad siūlomame naujame 13 punkte nustatomas sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis – „siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“ yra netikslingas, perteklinis ir neproporcingas. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, taigi bet kokiu atveju, siūlomas kriminalizuoti moters lytinių organų sužalojimas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Abejotina, ar pakankamai pagrįstas lytinių organų išskyrimas kitų gyvybiškai svarbių organų atžvilgiu, taip pat jų žalojimas tik nurodytais motyvais.
Be to, manytina, kad įstatyme išskirtas lyties požymis prieštarauja lygiateisiškumo principui - Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimai žmogaus sveikatai BK sudaro vientisą sistemą, o sveikatos sutrikdymo mastas pagal dėl nusikalstamos veikos kilusias pasekmes yra suskirstytas į sunkų, nesunkų ir nežymų, todėl neaišku, kodėl nesiūloma analogišką kvalifikuojantį požymį įtvirtinti BK 138 straipsnyje ir, vertinant įstatymu ginamų vertybių bendrą sistemą, analogiškai 129 straipsnyje. Pritarti
Respublikos Generalinė prokuratūra, Generalinė prokuratūra pritaria pateiktam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
pasiūlymų dėl jo neturime. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3954 teikiamos šios pastabos:
Projekto tikslingumo, proporcingumo ir jo siūlomų pakeitimų atitikties BK sistemai kyla pagrįstų abejonių:
sveikatos sutrikdymo mastą BK yra numatyta atsakomybė už sunkų (BK 135 straipsnis), nesunkų (BK 138 straipsnis) ir nežymų (BK 140 straipsnis) sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.
Taigi pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą moters lytinių organų žalojimu padarytas sveikatos sutrikdymas, įvertinus jo mastą, gali būti kvalifikuojamas atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas;
aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl Projekte moterų lytinių organų žalojimas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas pavojingesniu už vyrų lytinių organų žalojimą, lytinių organų žalojimas – pavojingesniu už kitų žmogaus organų žalojimą ar, pvz., vaisingumo ar nėštumo netekimą (BK 135 straipsnio 1 dalis);
lytinių organų žalojimą Projektu siūloma numatyti tik kaip kvalifikuojantį sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnio 2 dalis) požymį. Tuo tarpu tokio požymio nesiūloma įtvirtinti BK 129 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą nužudymą, ar BK 138 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pan.;
siūlomos įtvirtinti formuluotės religinių įsitikinimų, socialinių, kultūrinių reikmių yra pernelyg abstrakčios ir nebūtinai rodo didesnį veikos pavojingumą;
siūloma įtvirtinti atsakomybę už sunkų sužalojimą ar susargdinimą siekiant atlikti arba atliekant moters lytinių organų žalojimą, t. y. nusikaltimo sudėtis konstruojama įtvirtinant tikslo ir veikos alternatyvas. Tuo tarpu BK XVIII skyriuje tokių formuluočių nėra. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2016 m. gegužės 19 d. buvo apsvarstyti Lietuvos
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė, 2016-06-22 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 47 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3954 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad MLOŽ [moters lytinių organų žalojimas] yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas“, todėl minėtam teisinio reguliavimo pakeitimo tikslui pasiekti siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 135 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti naują sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantį požymį – „siekdamas atlikti ar atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“. Čia derėtų pažymėti, kad sisteminė Baudžiamojo kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, kad baudžiamojo įstatymo pakeitimus paskatinę tikslai jau pasiekti taikant esamą teisinį reguliavimą, o įstatymo projekto rengėjų siūloma kriminalizuoti (kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantį požymį) nauja nusikalstama veika – „<...> atlikdamas moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“ – savaime yra nusikalstama. Daugeliu atvejų ši veika turi sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nepataisomai subjaurojamas nukentėjusio asmens kūnas (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis), požymių.
Nenustačius nepataisomo nukentėjusio asmens kūno subjaurojimo požymių (tai yra nenustačius sunkaus sveikatos sutrikdymo), veika, atsižvelgiant į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), būtų kvalifikuojama kaip nesunkus (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnis) arba nežymus (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis) žmogaus sveikatos sutrikdymas. Taigi įstatymo projekto rengėjų siūlomas nusikalstamos veikos, kuri jau dabar užtraukia baudžiamąją atsakomybę, atskiras kriminalizavimas netikslingas ir laikytinas pertekliniu. Neproporcingu laikytinas ir įstatymo projekto rengėjų siūlymas visus be išimties moters lytinių organų sužalojimo atvejus (nes įstatymo projekte nesiūloma analogiškai keisti ir Baudžiamojo kodekso 138 ar 140 straipsnių), nesvarbu, kokia padaryta žala žmogaus sveikatai, visada laikyti tik sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiu požymiu. 2. Įstatymo projekto autorių teigimu, šio įstatymo projekto reikia ir todėl, kad savęs žalojimas Baudžiamajame kodekse neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir dėl to baudžiamąjį įstatymą būtina taisyti. Tačiau įstatymo projekto rengėjų siūloma baudžiamojo įstatymo pataisa nekriminalizuotų savęs žalojimo. Kaip ir galiojantis Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis siūlomas naujas papildomas požymis numatytų baudžiamąją atsakomybę už kito asmens (moters) sveikatos sutrikdymą.
Sunkus sveikatos sutrikdymas asmens sutikimu, kaip ir gyvybės atėmimas asmens sutikimu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju asmens sutikimas nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Taigi baudžiamosios teisės spragos, leidžiančios žaloti moteris dėl religinių kultūrinių motyvų, Lietuvos teisės sistemoje nėra. 3. Siekdami minėtų baudžiamojo įstatymo pakeitimus paskatinusių tikslų, įstatymo projekto autoriai taip pat siūlo (pasiūlymo antroji sudedamoji dalis) Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalyje kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantį požymį nurodyti ir naują šio nusikaltimo padarymo tikslą – „siekdamas atlikti <...> moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“. Tačiau įstatymo projekto autorių pasirinktas normos formulavimo būdas – nelogiškas, nes pritarus minėtam siūlymui sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiu požymiu būtų pripažįstamas žmogaus sunkus sužalojimas, siekiant jį (žmogų) sužaloti (tai yra siekiant sužaloti konkrečią žmogaus kūno dalį), o tai savaime laikytina bet kurio (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) tyčinio sveikatos sutrikdymo sudėties subjektyviosios pusės privalomu požymiu. Be to, pasirinkta formuluotė kvalifikuotu nusikaltimu pripažįsta tik sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejus, kai tai padaroma siekiant „atlikti <...> moters lytinių organų žalojimą“. Jeigu padaryta žala žmogaus sveikatai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, nesiekia sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nusikalstama veika nebus laikoma kvalifikuota, net jeigu ji ir bus padaryta šiais tikslais.
Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimas žmogaus sveikatos sutrikdymo padarymo būdas, tai yra tam tikro sunkumo sveikatos sutrikdymas, visiškai ar iš dalies pašalinant moters lytinius organus arba kitokiu būdu žalojant šiuos organus dėl religinių ar kitokių su gydymo tikslais nesusijusių motyvų, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų pobūdį, gali būti vertinamas kaip tam tikro sunkumo sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantis požymis – žmogaus sužalojimas kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktas arba 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimi žmogaus sveikatos sutrikdymai, laikomi religiniais ar panašiais motyvais grįsta tradicija, paprastai padaromi mažoms mergaitėms arba šeimos nariams (artimiesiems giminaičiams), tokios nusikalstamos veikos taip pat galėtų būti vertinamos kaip tam tikro sunkumo sveikatos sutrikdymo kvalifikuojantys požymiai – mažamečio sužalojimas (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1 punktas arba
nario sužalojimas (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas arba 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 4. Įstatymo projekto rengėjų keliama problema, be abejo, opi tuose regionuose, kuriuose moters lytinių organų žalojimas plačiai paplitęs, tačiau Lietuvai ji menkai aktuali. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama – „<...> augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė <...>“, taip įstatymo projekto rengėjai netiesiogiai mėgina suteikti minėtai problemai tariamo aktualumo ir pagrįsti būtinybę keisti baudžiamąjį įstatymą.
Tačiau šio teiginio nepakanka, todėl ir įstatymo projektas aptariamuoju požiūriu taip pat laikytinas nepagrįstu. Būtina pabrėžti ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos valstybės prievartos priemonės – ne prevencinės, o veikiau kraštutinės (ultima ratio). Įstatymo projekto autorių siūlymas išsamiai neapsvarsčius visų galimų alternatyvų, taip pat ir esamų baudžiamojo įstatymo normų, Baudžiamajame kodekse prevenciškai nustatyti specialų kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymo požymį, siekiant ateityje baudžiamosios teisės priemonėmis spręsti šiuo metu visuomenei neaktualią problemą, laikytinas kazuistiniu ir nederančiu su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), principu. 5. Įstatymo projektas, kuriame vartojama daug vertinamojo pobūdžio, neaiškaus turinio nuostatų ir formuluočių (pavyzdžiui, „siekdamas atlikti <...> žalojimą <...>“, „<...> remiantis religiniais įsitikinimais <...>“,
„<...> remiantis <...> socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis“), neatitinka
juridinės technikos ir baudžiamojo įstatymo normų apibrėžtumo ir teisinio aiškumo principų reikalavimų. Nepritarti Argumentai: Projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad moters lytinių organų žalojimas yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas. Todėl numanomai sumažės norinčių ir reikalaujančių tokias procedūras atlikti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Marija Čigriejienė. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė Biuro vedėja Jolanta Bandzienė