Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos
teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 2 priede.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Valstybės įstaigos, kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga), reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:
dokumentą;
įvažiuoti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19⁽¹⁾ straipsnis. Vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga teikti informaciją
tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. 2.
tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją:
Respublikos teritoriją;
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius, apie kuriuos šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama, apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles . 1. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau nei pradedamas skrydis, privalo Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai (toliau – policijos įstaiga) neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. 2.
duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą. 3. Įgaliota valstybės įstaiga šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, tvarko siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys policijos įstaigai teikiami ir tvarkomi Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys saugomi ne ilgiau nei 5 metus ir nėra vieši. 6. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti keleivius, apie kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys teikiami, apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą.“
1Pakeisti 20 straipsnį ir išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė
tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, tačiau neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. 2. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba įgaliota valstybės įstaiga nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių du šimtai keturiolikos eurų už kiekvieną be reikalingų kelionės dokumentų vežamą užsienietį. 3. Vežėjui bauda neskiriama, jeigu:
1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties. 4.
4Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba policijos įstaiga nustato, kad šio Įstatymo 19⁽¹⁾
straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą visus ar neteisingąus šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 2 dalyje priede nurodytą informaciją, nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau nei nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių du šimtai keturiolikos eurų bauda už kiekvieną reisą skrydį, kuriuo buvo vežami užsieniečiai keleiviai, apie kuriuos vežėjas nepateikė šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją .“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Įstatymo pažeidimo protokolas, ir bylų nagrinėjimo ir baudų skyrimo terminai
tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies arba 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą. Protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, pavardė, vardas, žinios apie šį Įstatymą pažeidusį asmenį, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurios reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, šį Įstatymą pažeidusio asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. 1.
įstaigos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimai, o įgaliotos valstybės įstaigos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą. Šiame protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, vežėjo pavadinimas, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnio nuostata, kurios reikalavimų pažeidimu įtariamas vežėjas, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, gyvenamųjų vietų adresai, vežėjo paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas protokolas kartu su šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikiamas vežėjui šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Įgaliota valstybės įstaiga bylas dėl šio Įstatymo
bylas dėl šio Įstatymo 19¹straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nustatymo dienos. 4. Bauda vežėjui negali būti paskirta, jei nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Praėjus šiam terminui dėl šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nagrinėjant bylas dėl šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio
pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:
1) šį Įstatymą pažeidęs asmuo vežėjas;
2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotos[DC1] valstybės įstaigos ar policijos įstaigos sprendimu
3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;
4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotos valstybės įstaigos ar policijos įstaigos sprendimu – ekspertai, specialistai bei kiti asmenys, turintys su nagrinėjama byla susijusios informacijos ar kitų bylos nagrinėjimui svarbių duomenų.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą
iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatytus nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo. 2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo. 3.
pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. 2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pateikiami nauji įrodymai, vežėjas turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo susipažinti su jais ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 3. Jeigu proceso šalys ar kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams laiku buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus ir proceso šalys bei kiti proceso dalyviai nepateikia dokumentų, patirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių jie negalėjoi dalyvauti procese.
Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies įgalioto atstovo užimtumas kitose bylose. 4. Bylos nagrinėjimas yra viešas. Įgaliota valstybės įstaiga ar policijos įstaiga savo iniciatyva arba proceso šalių ar kitų proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį, kuriame nagrinėjama byla, ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba vežėjo komercinę paslaptį.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą
Įgaliota valstybės įstaiga ar policijos įstaiga, išnagrinėjusię bylą, turi teisę priimti sprendimą:
1) skirti šio Įstatymo nustatytą baudą;
2) atsisakyti skirti baudą ir bylą nutraukti, kai nėra šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio
reikalavimų pažeidimo. 2. Išnagrinėjus bylą, surašomas nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
Jei priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, nutarime papildomai nurodomi duomenys apie pažeidėją šio Įstatymo reikalavimus pažeidusį vežėją, šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, šio Įstatymo straipsniso nuostata nustatantis atsakomybę už šio Įstatymo reikalavimų pažeidimą, pažeidėjo šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas., konkretus baudos dydis. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Įgaliotos valstybės įstaigos ar policijos įstaigos nutarimas per 2 darbo[DC2] dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šįio Įstatymąo reikalavimus pažeidusiam asmeniui vežėjui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymas Baudų šio Įstatymo reikalavimus pažeidusiems vežėjams skyrimas
nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime. 2.
aplinkybėmis laikoma:
1) padariusių pažeidimą vežėjo fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai įgaliotai valstybės įstaigai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą išaiškinant pažeidimą;
2) kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. 3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma:
1) pažeidimą padariusių vežėjo fizinių ar juridinių asmenų kliudymas įgaliotai valstybės įstaigai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą;
2) kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ekstremaliąja situacija.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vVežėjųo nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami jiems pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotos valstybės įstaigos ar policijos įstaigos nutarimus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai antstoliams pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 1 mėnesį 20 darbo dienų nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nutarimų dėl baudų skyrimo apskundimas
vVežėjaias, nesutinkantyis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotos valstybės įstaigos ar policijos įstaigos nutarimu dėl baudos skyrimo, gali apskųsti jį per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos Aadministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotos valstybės įstaigos ar policijos įstaigos nutarimų dėl baudų skyrimo vykdymą.“
Įstatymo papildymas nauju 1 priedu Papildyti įstatymą nauju 1 priedu: „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo
Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės,
skrydžio DUOMENYS
1Keleivių duomenys (kiekvieno keleivio):
duomenų įrašo (PNR (angl. Passenger Name Record)) unikalus kodas;
(-ai), pavardė (-ės), gimimo data, lytis; 1.3. pilietybė;
ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data);
dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data);
adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas);
duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris);
registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko). 2. Bilietų duomenys (kiekvieno bilieto):
numeris;
rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė;
vykdantis asmuo (pavadinimas, kodas);
duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, skrydis iš arba į (galutinis tikslas), skrydis iš arba į (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas);
duomenys (numeris, vienetai, svoris, specialus bagažas, papildomas bagažas);
vieta (bilieto pirkimo arba rezervacijos metu ir skrydžio metu);
rezervaciją sukūrusios kelionių agentūros, kelionių agento ar kito bilietą pardavusio ūkio subjekto unikalus atpažinimo kodas. 3.
3Mokėjimo duomenys:
tipas (grynaisiais, mokėjimo kortele, pavedimu);
(eurais);
duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos duomenys, pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);
duomenys (tipas, numeris, galiojimo pabaigos data, savininko vardas, pavardė, pavadinimas).“14 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Buvusį įstatymo priedą laikyti 2 priedu ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo2 priedas
direktyva 2001/51/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 straipsnio nuostatų papildymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 160). 2. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 74). 3. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL 2010 L 207, p. 1).“
įgyvendinimas
d. 2. Šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 priedo 1.6, 1.7, 2.5, 2.6,
komisaro įgaliotai policijos įstaigai teikiami nuo 2018 m. sausio 1 d. 3. Bylos dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnio
įstatymo įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti pagal tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį. 4.
pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma ir dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, padarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jei bylos dėl šių pažeidimų nebaigtos nagrinėti. 5. Lietuvos policijos generalinis komisaras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas [DC1]Iš mažosios, nes 19 straipsnio 2 dalyje iš mažosios, be to, tai ne naujo sakinio pradžia, prieš tai dvitaškis yra. [DC2]Pajuodinau, nes šis žodis naujai įrašytas (Sigita įrašė), tad lyginamajame variante naujai įrašyti žodžiai turi būti pajuodinti.
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos
teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse, reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:
dokumentą;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19⁽¹⁾ straipsnis. Vežėjų, pareiga teikti informaciją
tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. 2.
tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją:
Respublikos teritoriją;
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius, apie kuriuos šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama, apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą. 4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles . „19¹ straipsnis. Vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga teikti informaciją
valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. 2. Įgaliotas padalinys yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys.
Įgaliotam padaliniui priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su šio Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų tvarkymu. 3 Šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, tvarko siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę. 5. Atliekant keleivių įvertinimą prieš jiems atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos, šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys automatizuotu būdu yra palyginami su duomenimis, tvarkomais valstybės ir žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paieškos tikslais. Keleivių vertinimas atliekamas pagal iš anksto nustatytus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patvirtintus tikslinius, proporcingus, konkrečius, nediskriminacinius kriterijus; gavus teigiamą rezultatą, duomenys turi būti atskirai peržiūrėti įgalioto padalinio neautomatizuotu būdu. 6.
Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 ir 3 punktuose nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami. 7. Įgaliotas padalinys šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus šio Įstatymo 2 priede nurodytoms kompetentingoms institucijoms ar kitų valstybių narių įgaliotiems padaliniams ar Europos policijos biurui (Europolui) teikia pagrįsto prašymo pagrindu tik konkrečiais teroristinių nusikaltimų ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Įgaliotas padalinys teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus trečiosioms šalims tik atskirai įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, laikydamasis šiame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatyme nustatytų sąlygų. Šio Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų teikimo ir panaudojimo sąlygas, būdus ir tvarką kompetentingoms institucijoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys įgaliotam padaliniui teikiami ir tvarkomi Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. 9. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti keleivius apie numatomą jų asmens duomenų, įtvirtintų šio straipsnio 1 dalyje, tvarkymą. 10.
teises dėl asmens duomenų tvarkymo keleivis įgyvendina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Asmenims, pažeidusiems duomenų tvarkymo nuostatas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
1Pakeisti 20 straipsnį ir išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė
tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais ir užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. 2. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų už kiekvieną be reikalingų kelionės dokumentų vežamą užsienietį. 3. Vežėjui bauda neskiriama, jeigu:
1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties. 4. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba policijos įstaiga nustato, kad šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą visus ar neteisingąus šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 2 dalyje priede nurodytą informaciją, nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų bauda už kiekvieną reisą skrydį, kuriuo buvo vežami užsieniečiai keleiviai, apie kuriuos vežėjas nepateikė šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją .“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Įstatymo pažeidimo protokolas, ir bylų nagrinėjimo ir baudų skyrimo terminai
tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies arba 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą.
Protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, pavardė, vardas, žinios apie šį Įstatymą pažeidusį asmenį, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurios reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, šį Įstatymą pažeidusio asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. 1. Policijos įstaigos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą. Šiame protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, vežėjo pavadinimas, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis ir jo nuostata, kurios reikalavimų pažeidimu įtariamas vežėjas, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, gyvenamųjų vietų adresai, vežėjo paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas protokolas kartu su šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikiamas vežėjui šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3.
sienos apsaugos tarnyba bylas dėl šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, o policijos įstaiga bylas dėl šio Įstatymo 19¹straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nustatymo dienos. 4. Bauda vežėjui negali būti paskirta, jeigu nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Praėjus šiam terminui, bylos dėl šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas – nutraukiamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nagrinėjant bylas dėl šio Įstatymo 19⁽¹⁾
straipsnio
pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:
1) šį Įstatymą pažeidęs asmuo vežėjas;
2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos sprendimu – kiti asmenys, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;
3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;
4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys, turintys su nagrinėjama byla susijusios informacijos ar kitų bylos nagrinėjimui svarbių duomenų.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą
iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje numatytus nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams pranešama raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo. 2.
raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo. 3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. 2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę užduoti jiems klausimus, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pateikiami nauji įrodymai, vežėjas turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo susipažinti su jais ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 3. Jeigu proceso šalys ar kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams laiku buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus ir proceso šalys bei kiti proceso dalyviai nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių jie negalėjoi dalyvauti procese.
Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas proceso šalies įgalioto atstovo užimtumas kitose bylose. 4. Bylos nagrinėjimas yra viešas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar policijos įstaiga savo iniciatyva arba proceso šalių ar kitų proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį, kuriame nagrinėjama byla, ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba vežėjo komercinę paslaptį.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą
policijos įstaiga, išnagrinėjusię bylą, turi teisę priimti sprendimą:
1) skirti šio Įstatymo nustatytą baudą;
2) atsisakyti skirti baudą ir bylą nutraukti, kai nėra šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio
reikalavimų pažeidimo. 2. Išnagrinėjus bylą, surašomas nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
Jeigu priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, nutarime papildomai nurodomi duomenys apie pažeidėją šio Įstatymo reikalavimus pažeidusį vežėją, šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, šio Įstatymo straipsniso nuostata nustatantis atsakomybę už šio Įstatymo reikalavimų pažeidimą, pažeidėjo šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas. 3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimas per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šįio Įstatymąo reikalavimus pažeidusiam asmeniui vežėjui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Baudų skyrimas šio Įstatymo reikalavimus pažeidusiems vežėjams
nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma:
1) padariusių pažeidimą vežėjo fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą išaiškinant pažeidimą;
2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. 3.
aplinkybėmis laikoma:
1) pažeidimą padariusių vežėjo fizinių ar juridinių asmenų kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą;
2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ekstremaliąja situacija.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vVežėjųo nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami jiems pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai antstoliams pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 1 mėnesį 20 darbo dienų nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nutarimų dėl baudų skyrimo apskundimas
vVežėjaias, nesutinkantyis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimu dėl baudos skyrimo, gali apskųsti jį per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos Aadministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimų dėl baudų skyrimo vykdymą.“
Papildyti įstatymą nauju 1 priedu: „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 priedas Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės,
skrydžio DUOMENYS 1.
Keleivių duomenys (kiekvieno keleivio):
duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas;
(vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis; 1.3. pilietybė;
ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data);
dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data);
adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas);
duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris);
registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko). 2. Bilietų duomenys (kiekvieno bilieto): 2.1. bilieto numeris; 2.2. bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė; 2.3. skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas);
duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis į (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas (tarpinis tikslas) skrydis, atvykimo ir išvykimo neatitikimas);
bagažo duomenys (numeris, vienetai, svoris, specialusis bagažas, papildomas bagažas);
vieta (bilieto pirkimo arba rezervavimo metu ir skrydžio metu);
rezervavimą atlikusios kelionių agentūros, kelionių agento ar kito bilietą pardavusio ūkio subjekto unikalus atpažinimo kodas. 3.
duomenys: 3.1. mokėjimo tipas (grynaisiais, mokėjimo kortele, banko pavedimu);
(eurais);
duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos duomenys, pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris);
kortelės duomenys (tipas, numeris, galiojimo pabaigos data, savininko vardas, pavardė, pavadinimas).“14 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 2 priedu Papildyti Įstatymą nauju 2 priedu: „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo
tyrimo įstaigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
žvalgybos subjektai, numatyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme;
3Prokuratūra;
4. Teismai;
15 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1Buvusį Įstatymo priedą laikyti 3 priedu. 2. Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo
m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios
papildymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 160). 2. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius,
m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL 2010 L 207, p. 1). 4. 2016 m. balandžio 27 d.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL 2016 L 119, p. 132).“16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1 priedo 1.6, 1.7, 2.5, 2.6, 2.7 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai teikiami nuo 2018 m. sausio 1 d. 3. Bylos dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, pradėtos iki 2017 m. sausio 1 d., baigiamos nagrinėti pagal tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį. 4. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma ir nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, padarytų iki 2017 m. sausio 1 d., jeigu bylos dėl šių pažeidimų nebuvo baigtos nagrinėti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informuoja Europos Komisiją apie 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais taikymą Europos Sąjungos vidiniams skrydžiams ir Kompetentingų valdžios institucijų sąrašą, nurodytą šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 priede, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – apie informacijos apie keleivius padalinio įsteigimą ar informacijos apie keleivius padalinio funkcijų suteikimą kompetentingos valdžios institucijos padaliniui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 IR
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas kelia vieną didžiausių grėsmių saugumui, stabilumui, demokratijai ir pagrindinėms žmogaus teisėms – vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga (toliau – ES). Pastaraisiais metais ES ir pasaulis patyrė organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo geografinį išplitimą. Šios tendencijos išsamiai pateiktos Europos policijos biuro parengtoje grėsmių vertinimo ataskaitoje (SOCTA 2013, OCTA 2011), ES terorizmo situacijų ir tendencijų pranešime (TE-SAT 2014). Nusikaltėliai išnaudoja visus globalizacijos teikiamus privalumus ir vis dažniau naudojasi galimybėmis laisvai keliauti ir keistis informacija. Europolo 2009 m. parengtame dokumente, kuriame įvertintos ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės, nustatyta, kad daugelis organizuoto nusikalstamumo grėsmių yra tarptautinio pobūdžio ir kad sunkiausi organizuoti nusikaltimai yra susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Vidaus sienų panaikinimas Šengeno erdvėje suteikė galimybes laisvam asmenų judėjimui ir tuo, be jokios abejonės, naudojasi įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas darantys asmenys. Laisvas asmenų ir prekių judėjimas ES bei specifinė Lietuvos geografinė padėtis, sudaro sąlygas tranzitui iš trečiųjų šalių į kitas ES valstybes. Šia padėtimi naudojasi migruojantys pavojingi pavieniai asmenys ar užsienio valstybėse įsikūrusių teroristinių organizacijų nariai bei tokias organizacijas remiantys asmenys, tiekiantys teroristinei veiklai reikalingus išteklius.
Neatmetama galimybė, kad šia padėtimi gali pasinaudoti ir asmenys, priskirtini prie padidintos terorizmo rizikos grupių, atvykstantys į Lietuvą ir įgyjantys leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. ES šalys narės privalo imtis ne tik atsakomųjų, bet ir aktyvių veiksmų siekdamos efektyviai kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei šias veikas užkardyti ir tirti, taip pat užtikrinti asmenų saugumą, jų laisves. Kadangi saugumo jausmas yra nepaprastai svarbus kiekvienam žmogui, teisėsaugos institucijos, siekdamos patenkinti visuomenės saugumo poreikius, užtikrindamos pagrindines jos narių teises bei laisves, pirmiausia turėtų rūpintis teisės pažeidimų prevencija. Prevencinis teisėsaugos institucijų darbas apima visas socialines sritis, tiesiogiai prisideda prie visų žmonių pagrindinių poreikių ir lūkesčių tenkinimo, todėl užtikrina jų konstitucines teises. Tai padeda ne tik apsisaugoti nuo nusikaltimų, bet ir užtikrina vieną iš svarbiausių žmogaus teisių ir gyvenimo poreikių – būti ir jaustis saugiam. Visuomenė jausis saugi ne tada, kai sugebėsime atskleisti visus teisės pažeidimus (kas yra neįmanoma), o tik tada, kai žmonės matys, jog teisėsaugos institucijos, saugodamos jų teises, užkardo įvairius teisės pažeidimus ir neleidžia jiems įvykti. Pavyzdžiui, kelionės lėktuvu leidžia per porą valandų įveikti apie 2000 km atstumus ir kitą dieną grįžti atgal, kas suteikia nusikaltėliams galimybę planuoti ir greitai atlikti nusikalstamas veikas, tokias kaip terorizmas, prekyba žmonėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Taip pat kasmet daugėja lėktuvais keliaujančių žmonių. Lietuvos oro uostai 2009 m. pervežė 1 871 137, 2010 m. – 2 287 029, 2011 m.
Kelionės tikslai įvairūs, tačiau daugelis organizuoto nusikalstamumo grėsmių yra tarptautinio pobūdžio ir sunkiausi organizuoti nusikaltimai yra susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga imtis visų įstatymais numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas. Pavyzdžiui, per 2013 metus šalyje buvo užregistruota 84 715 įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų, įtarimai pateikti apie 30 000 asmenų, paskelbta apie 9 500 įvairių kategorijų ieškomų asmenų paieška. Kelionė lėktuvu yra greičiausias būdas asmeniui pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar bausmės atlikimo, todėl teisėsaugos institucijoms užtikrinant priskirtų uždavinių įgyvendinimą, iškyla būtinybė realiu laiku nustatyti įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų atvykimo ir išvykimo faktą, patvirtinant ar paneigiant tyrimo versijas, tokių asmenų alibi ir pan. Keleivių orlaiviais skaičiaus didėjimas taip pat lemia padidėjusią asmenų nelegalią migraciją ar dingusių be žinios asmenų skaičių, o jų paieškai yra reikalingi istoriniai duomenys. Taip pat pasirenkama asmenų paieškos taktika, pavyzdžiui, nustačius, kad asmuo išvyko į konkrečią užsienio šalį, skelbiama tokio asmens tarptautinė paieška Interpolo kanalais ir Šengeno informacinėje sistemoje, kreipiamasi į konkrečios šalies teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymu dėl konkrečių procesinių veiksmų atlikimo. Orlaiviai jau dabar laikomi padidintos rizikos objektais dėl galimų teroristinių aktų ir keleivių saugumą visų pirma siekiama užtikrinti fizinėmis apsaugos ir patikros priemonėmis, nustatant draudžiamų vežti daiktų sąrašus ir pan. Keleivių duomenų įrašų, t.y. PNR (angl.
PNR (angl. Passenger Name Record) gavimas ir analizė būtų svarbi ir efektyvi priemonė užtikrinti tų pačių keleivių saugumą ir taptų viena iš keleivinio transporto saugumo komplekso priemonių. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija jau priėmė pirminę teisę, reglamentuojančią PNR duomenų rinkimą ir naudojimą. Susitarimai dėl PNR duomenų perdavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu sudaryti tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Australijos. Pagrindinis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pasinaudoti oro vežėjų kaupiamais bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenimis siekiant užtikrinti terorizmo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevenciją, apsaugoti asmenų gyvybes, fizinį neliečiamumą, užtikrinti jų teises ir laisves, nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, užtikrinti nacionalinį saugumą užkertant kelią išorės ir vidaus veiksniams, pavojams ir grėsmėms, išvardytiems Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-907, 11.6 ir 11.8 papunkčiuose, identifikuoti ieškomus asmenis, taip pat užtikrinti nelegalios imigracijos kontrolę. Įstatymo projekto uždavinys – reglamentuoti į Lietuvos Respubliką ir iš jos keliaujančių asmenų kai kurių asmens duomenų rinkimą, tvarkymą, keitimąsi bei naudojimą siekiant užkardyti ir tirti nusikalstamas ir kitas neteisėtas veikas bei taip užtikrinti viešą saugumą, sveikatą, teisių ir laisvių apsaugą.
PNR informacijos, gautos iš oro vežėjų, aktyvi analizė sudarys prielaidas rizikos analizę atlikti realiu laiku ir pagal kompetentingų teisėsaugos institucijų nustatytus rizikos kriterijus nustatyti asmenis, galinčius užsiimti minėta nusikalstama ir kita neteisėta veika, jų ryšius su organizuotomis ir teroristinėmis grupuotėmis, su nusikalstamomis veikomis susijusius kitus fizinius ar juridinius asmenis, kitas nusikalstamas tendencijas ir imtis atitinkamų prevencijos, užkardymo bei nusikalstamų veikų tyrimo priemonių. Šiai dienai tokios galimybės nėra, kiekvienu atskiru atveju, teisėsaugos institucijos kreipiasi į oro vežėjus, siekiant gauti tam tikrą informaciją apie jų kaupiamus duomenis apie bilietų užsakymą, išvykimo kontrolę ar keleivių skrydžius. Atsižvelgiant į paskutinius rezonansinius įvykius Europoje, Lietuvoje išlieka potenciali pavienių teroro aktų grėsmė, nes vis didesnę grėsmę šalies ir visuomenės saugumui kelia asmenys, galintys be apribojimų išvykti į konfliktines zonas, jų grįžimas ir noras skleisti tolimesnes radikalias pažiūras ir kt., todėl savalaikis duomenų gavimas ir duomenų analizė, teisėsaugos institucijoms padės efektyviau įgyvendinti įstatymais priskirtas funkcijas bei apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą. Teroro aktai geležinkelio transporte, pabėgėlių krizė identifikavo visišką negebėjimą vykdyti platesnio masto prevencinius veiksmus dėl informacijos apie keliaujančius asmenis stokos. Šalys, savalaikiai neįsidiegusios keleivių duomenų registravimo sistemų, ėmė ieškoti galimybių jas įsidiegti ne tik oro, bet ir geležinkelio ar jūrų transporte.
Kaip laikiną sprendimą ES šalyse matome fizinės objektų ir vidinių sienų kontrolės stiprinimą, lygiagrečių metodų naudojimą renkant prevencijai būtiną informaciją, deja, dažniausiai fizinės kontrolės (patikrinimų, asmenų apklausos) būdu, suvaržant asmenų laisvo judėjimo teisę, kas yra mažai efektyvu, lyginant su informacinių sistemų suteikiama bekontaktinio rizikos vertinimo galimybe. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Įstatymo projektas parengtas bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universiteto, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Civilinės aviacijos administracijos ekspertais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis į nacionalinę teisę perkelta
veiklos pagrindų įstatymo 1 straipsnį, trečiojo skirsnio pavadinimą, 20, 21, 22, 23, 25 straipsnius, įstatymą papildant 19¹ straipsniu bei pakeičiant ir papildant įstatymo priedą. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ str.
„Vežėjų pareiga teikti informaciją“ įgyvendintos minėtos direktyvos nuostatos, šiame
straipsnyje nustatyta pareiga vežėjui, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos pateikti informaciją apie užsieniečius, kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, kurios nėra ES valstybės narės. Informacijos apie oro keliais vežamus užsieniečius pateikimo ir tvarkymo taisyklės yra patvirtintos vidaus reikalų ministro ir susisiekimo ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-60/3-51. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis įgyvendinta minimaliai – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys Valstybės sienos apsaugos tarnybai nėra teikiami automatizuotai, saugomi ar kitaip tvarkomi registre ar informacinėje sistemoje, nors direktyvoje tokia galimybė ir numatyta. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys gaunami neautomatiniu būdu ir tik apie dalį atvykstančių asmenų (tik apie užsieniečius ir tik iš trečiųjų šalių) ir tik nelegalios migracijos klausimams spręsti, todėl nėra galimybės užtikrinti veiksmingos atvykstančių asmenų kontrolės, tuo labiau nėra galimybės šiuos duomenis gauti ir panaudoti nustatyti ieškomus asmenis bei terorizmo ir sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prevencijai ir tyrimui, taip pat minėtus nusikaltimus padariusiems asmenims identifikuoti. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu nustatoma pareiga vežėjams, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau nei pradedamas skrydis, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos. Pirmu atveju, t. y. ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko, bus pateikiami PNR duomenys, leidžiantys identifikuoti nežinomus rizikos grupei priskiriamus asmenis, antru atveju, t. y. iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau nei pradedamas skrydis, – pateikiami galutiniai PNR ir API (angl. Advanced Passenger Information) duomenys, leidžiantys identifikuoti žinomus rizikos grupei priskiriamus asmenis. Atitinkamai siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad valstybės įstaiga, kuri įgyvendina valstybės politiką Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga), paraleliai gautų Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo
skrydžio duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių ES valstybėmis narėmis. Priimti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš pagrindinių nusikalstamų veikų ištyrimo ir užkardymo principų – tai informacijos apie konkrečią situaciją surinkimas ir jos valdymas realiu laiku, paremtas analize.
Teisėsaugos institucijos turės galimybę rinkti, apdoroti, vertinti PNR informaciją, siekdamos nustatyti nusikalstamumo rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nusikalstamų veikų prevencijos, analizės ir tyrimo tikslais. Taip pat pagal atitinkamus kriterijus bus galima identifikuoti asmenį, informaciją, suprasti nusikalstamus reiškinius ir tendencijas, rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas ir nustatyti sąsajas tarp asmenų ir tarp skirtingų nustatytų veikų ar nustatyti būsimas galimas tokias veikas. Teisė laiku susipažinti su tikslia ir naujausia informacija yra esminis dalykas, sudarantis sąlygas teisėsaugos institucijoms sėkmingai ir operatyviai išaiškinti, užkardyti ir tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą. Kadangi nusikalstama veikla vykdoma slaptai, ją reikia kontroliuoti, o informaciją apie ją reikia gauti ir keistis ypač skubiai siekiant nustatyti, ar buvo arba ateityje gali būti įvykdytos konkrečios nusikalstamos veikos. Visuotinis žinojimas, kad teisėsaugos institucijos turi galimybę gauti ir analizuoti PNR duomenis, sustiprins nusikalstamumo prevencijos poveikį, nes tiek nusikalstamo pasaulio atstovai, tiek potencialiai nusikaltimus linkę daryti asmenys turės iš naujo įvertinti padidėjusią riziką užsitraukti atsakomybę dėl savo neteisėtos veiklos. Mažinant galimybes nebaudžiamai daryti nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, sumažėtų rizika ne tik visai visuomenei, bet ir nuo neapgalvotų veiksmų pasekmių būtų apsaugoti potencialiai nusikalsti linkę asmenys, būtų stiprinama bendra nusikalstamumo prevencijos įtaka.
Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys bus perduodami Lietuvos policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir toliau tvarkomi naudojant valstybės informacinę sistemą (toliau – Keleivių įrašų duomenų sistema), kuri bus steigiama vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Keleivių įrašų duomenų sistemos sauga būtų užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“. Įgaliota valstybės įstaiga, duomenis nelegalios migracijos tikslais, kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis, gauti iš oro vežėjų, gaus automatiniu būdu naudojantis Keleivių įrašų duomenų sistema.
Pažymėtina, kad oro vežėjų policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai pateikti duomenys Keleivių įrašų duomenų sistemoje automatiniu būdu bus tikrinami tik su informacinėse sistemose ar registruose kaupiamais duomenimis, tačiau esant sutapimui su informacija, esančia informacinėse sistemose ar registruose, ar su rizikos profiliais, kurie bus sudaromi vadovaujantis Policijos generalinio komisaro patvirtinta tvarka, kiekvienu individualiu atveju policijos generalinio komisaro įgaliotos policijos įstaigos atsakingo padalinio pareigūnas, įvertinęs informaciją bei galimą riziką, paves vykdyti konkretaus asmens atžvilgiu galimas priimti priemones: t. y. detalesnį patikrinimą, sulaikymą ar kt. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad policijos įstaiga gali skirti baudą vežėjams už įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio informacijos nepateikimą, pateikimą ne laiku arba ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą. Įstatymo projekto 1 priede nurodyti duomenys policijos įstaigoje saugomi ne ilgiau nei 5 metus. Taip pat įgyvendinamos Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304, nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Keleivių duomenų tvarkymo imperatyvas numatytas dar 1944 m.
Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos Konvencija) 29 straipsnyje “Orlaivyje esantys dokumentai”, įpareigojusiame laivo orlaivyje privalomai turėti keleivių sąrašą, kas turėjo padėti supaprastinti muitinės, pasienio patikros ir kitus formalumus. Be to, vadovaudamasi 22 straipsniu “Formalumų supaprastinimas” kiekviena Susitariančioji Valstybė sutiko, patvirtindama specialiąsias taisykles arba kaip kitaip, imtis visų įmanomų priemonių, padedančių ir spartinančių orlaivių skrydžius tarp Susitariančiųjų Valstybių teritorijų ir leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, įgulų, keleivių ir krovinių gaišaties, ypač taikant įstatymus, susijusius su imigracija, karantinu, muitais ir išvykimu. Nuo Čikagos Konvencijos pasirašymo praėjus 70 metų akivaizdu, kad keleivių sąrašo aktualumas išliko, tačiau rašytinio dokumento (keleivio sąrašo) reikšmingumas sumenko, nes tą pačią informaciją galima perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar suteikti prieigą prie atitinkamų informacinių sistemų. Daugelis šalių įgyvendindami Čikagos Konvencijos nuostatas ėmėsi priemonių leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, keleivių gaišaties, ypač taikant įstatymus, susijusius su imigracija ir išvykimu, bei ėmėsi tinkamai, techninėmis priemonėmis, užtikrinti Čikagos Konvencijos nuostatas dėl keleivių sąrašo tvarkymo.
Pažymėtina, kad oro vežėjams dėl Įstatymo projekto 1 priede nurodytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų nuo 2016 m. lapkričio 1 d. policijai elektroninių ryšių priemonėmis teikimo administracinė našta gali išaugti nežymiai, nes, šiai dienai oro vežėjai įpareigoti analogiškus duomenis (tik mažesne apimtimi) teikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-60/3-51 „Dėl informacijos apie oro keliais vežamus užsieniečius pateikimo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Tikslinga pažymėti, kad Įstatymo projektu išplečiama taikymo sritis, nes Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad keleivio skrydžio duomenys policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai būtų teikiami apie visus keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos, todėl ši nuostata bus taikoma ir skrydžiams ES viduje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 56 straipsnyje nustatyta, kad ES draudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektų yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Tačiau egzistuoja nebaigtinis sąrašas SSEV 56 straipsnio išimčių, kuomet tam tikros kliūtys laisvame paslaugų judėjime yra pateisinamos, o būtent pagrindžiant būtinumo, proporcingumo principais ir kt. motyvais.
Įstatymo projektu nustatyta pareiga oro vežėjams teikti informaciją apie visus keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respubliką ar išvykstančius iš Lietuvos Respublikos teritorijos, grindžiama proporcingumo ir būtinumo principais – tai yra pasirenkamas švelniausias ir mažiausiai ribojantis galimas veikimo būdas pateisinamas svarbiais visuomenės interesais - apsaugoti valstybės vidaus ir išorės saugumą bei teisėtus visuomenės lūkesčius nuo galimų teroristinių išpuolių ar sunkių bei labai sunkių nusikaltimų darymo, surasti ieškomus asmenis, vykdyti šių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, nes:
invazijos į Vakarų Europos valstybes tranzitinė šalis (tai paaiškinama Lietuvos geografine padėtimi). Esanti rizika ES dėl kovotojų iš Sirijos ir kitų valstybių, esant dabartinei geopolitinei situacijai, tiek ES, tiek Lietuvoje išlieka potencialiai didelė rizika dėl pavienių asmenų terorizmo išpuolių, nukreiptų ne tik prieš valstybę, bet ir prieš nekaltus žmones;
terorizmo taikiniu.
Teroro aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar strateginius objektus, taip pat užsienio šalių objektus Lietuvoje, pavienių asmenų, tikslinių grupių išpuoliai viešosiose vietose („soft target“), kuriose fizinis saugumas negali būti užtikrintas visur ir visada;
tarptautinėse organizacijose (JTO, NATO ir kt.) ir laisvas asmenų judėjimas ES viduje suponuoja, kad renkant bei vertinant duomenis tik apie asmenis, atvykstančius iš trečiųjų šalių ir teisėsaugos institucijoms nedisponuojant duomenimis apie asmenų, susijusių su teroristinėmis organizacijomis, atvykusių ES vidiniais skydžiais, negalėjimas realiu laiku įvertinti rizikos ir užkardyti galimus nusikalstamus kėslus, gali turėti skaudžių pasekmių;
būti vykdomos finansinės operacijos, susijusios su teroristinės veiklos finansavimu, taip pat finansavimas galimas iš Lietuvoje veikiančių organizacijų, kurios gali būti naudojamos kaip terorizmo finansavimo tarpininkai;
neteisėtai gabenti strategines prekes ar jų dalis, kurios gali būti skirtos teroristinėms grupuotėms ar šalims, remiančioms terorizmą ir siekiančioms pasigaminti masinio naikinimo ginklų;
Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse antiteroristinėse operacijose;
apraiškų, kai teroristinės veiklos imasi Lietuvos piliečiai, o būtent nusikalstamų grupuočių veikla, kai grupuotės siekia gauti pajamų ir lėšų iš nelegalios veiklos, tai yra tarptautinio narkotinių medžiagų verslo, kontrabandos, neteisėto ginklų bei sprogmenų prekybos ir pan.;
kokybe ir analize, todėl teroristinių ir kitų sunkių bei labai sunkių nusikaltimų užkardymui naudojami oro vežėjų teikiami duomenys duotų palankesnių rezultatų;
kad kovojant su terorizmu, sunkiais, labai sunkiais ir kitais nusikaltimais, būtinas glaudus Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų ir agentūrų (Europolas) bendradarbiavimas, išsamios ir objektyvios informacijos keitimasis, leidžiantis ne tik išaiškinti nusikaltimus, bet ir imtys adekvačių, proporcingų ir operatyvių veiksmų užkardant Įstatymo projekte minimas neteisėtas, pavojingas ir grėsmingas veikas;
kelianti grėsmę tiek Europos Sąjungai, tiek Lietuvai nekelia abejonių.
Teroro aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar strateginius objektus, taip pat užsienio šalių objektus Lietuvoje, pavienių asmenų, tikslinių grupių išpuoliai viešosiose vietose („soft target“), kuriose fizinis saugumas negali būti užtikrintas visur ir visada;
tarptautinėse organizacijose (JTO, NATO ir kt.) ir laisvas asmenų judėjimas ES viduje suponuoja, kad renkant bei vertinant duomenis tik apie asmenis, atvykstančius iš trečiųjų šalių ir teisėsaugos institucijoms nedisponuojant duomenimis apie asmenų, susijusių su teroristinėmis organizacijomis, atvykusių ES vidiniais skydžiais, negalėjimas realiu laiku įvertinti rizikos ir užkardyti galimus nusikalstamus kėslus, gali turėti skaudžių pasekmių;
būti vykdomos finansinės operacijos, susijusios su teroristinės veiklos finansavimu, taip pat finansavimas galimas iš Lietuvoje veikiančių organizacijų, kurios gali būti naudojamos kaip terorizmo finansavimo tarpininkai;
neteisėtai gabenti strategines prekes ar jų dalis, kurios gali būti skirtos teroristinėms grupuotėms ar šalims, remiančioms terorizmą ir siekiančioms pasigaminti masinio naikinimo ginklų;
Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse antiteroristinėse operacijose;
apraiškų, kai teroristinės veiklos imasi Lietuvos piliečiai, o būtent nusikalstamų grupuočių veikla, kai grupuotės siekia gauti pajamų ir lėšų iš nelegalios veiklos, tai yra tarptautinio narkotinių medžiagų verslo, kontrabandos, neteisėto ginklų bei sprogmenų prekybos ir pan.;
kokybe ir analize, todėl teroristinių ir kitų sunkių bei labai sunkių nusikaltimų užkardymui naudojami oro vežėjų teikiami duomenys duotų palankesnių rezultatų;
kad kovojant su terorizmu, sunkiais, labai sunkiais ir kitais nusikaltimais, būtinas glaudus Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų ir agentūrų (Europolas) bendradarbiavimas, išsamios ir objektyvios informacijos keitimasis, leidžiantis ne tik išaiškinti nusikaltimus, bet ir imtys adekvačių, proporcingų ir operatyvių veiksmų užkardant Įstatymo projekte minimas neteisėtas, pavojingas ir grėsmingas veikas;
kelianti grėsmę tiek Europos Sąjungai, tiek Lietuvai nekelia abejonių. Nusikalstamumas tampa mobilus, neapsiribojantis nusikaltimų darymu kilmės šalyje, todėl pasinaudodami vidinėmis ES teisių ir laisvių privilegijomis, pavyzdžiui, laisvu asmenų judėjimu ES viduje, asmenys, padarę įvairaus sunkumo nusikaltimus vienoje šalyje, netrukdomai, įvairiomis transporto priemonių rūšimis be apribojimų keliauja per visą ES.
Todėl asmenų paieška, ypač pasislėpusių nuo kilmės ir kitų Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijų tampa vis aštresne ir opesne problema. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamus tikslus, siekį tinkamai užtikrinti bendrą valstybės interesą, susijusį su pastangomis užtikrinti visuomenės bei valstybės vidaus ir išorės saugumą, toks Įstatymo projektu nustatomas teisinis reguliavimas, nepriklausomai ar oro vežėjas yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, ar trečiosiose valstybėje, užtikrina nediskriminacinio pobūdžio principą. Be to pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 4 d. Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos su oro vežėjais buvo surengtas pasitarimas, kurio metu pristatyta Keleivių įrašų duomenų sistema bei suteikta prieiga oro vežėjams testuoti bei numatytu formatu teikti duomenis, oro vežėjai dėl duomenų teikimo formato ir periodiškumo pastabų metu neturėjo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas leis veiksmingai ir laiku atskleisti rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, ypač latentinio pobūdžio. Visų pirma, PNR duomenų analizė suteiks galimybę teisėsaugos institucijoms nustatyti asmenis, kurie iki tol nebuvo žinomi, t. y. asmenis, kurie anksčiau nebuvo įtariami dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ar terorizmo, bet kurie, remiantis duomenų analize, gali būti susiję su tokiu nusikaltimu ir todėl juos turėtų išsamiau patikrinti kompetentingos institucijos.
Nustačius tokius asmenis, teisėsaugos institucijoms bus lengviau užkirsti kelią sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, įskaitant teroro aktus, padarymui, ir juos nustatyti. Siekdamos šio tikslo, teisėsaugos institucijos PNR duomenis turi naudoti realiuoju laiku, kad PNR patikrintų pagal iš anksto nustatytus vertinimo kriterijus (profilius), kuriais nustatoma, kuriuos anksčiau nežinomus asmenis reikia išsamiau patikrinti, ir perspektyviai – kad galėtų analizuoti ir kurti vertinimo kriterijus. Pavyzdžiui, išanalizavus PNR duomenis gali paaiškėti, kokios yra pačios dažniausios prekybos žmonėmis ar narkotikais kelionės kryptys, ir jos gali būti įtrauktos į vertinimo kriterijus. Pagal tokius kriterijus tikrinant PNR duomenis realiuoju laiku, galima užkirsti kelią nusikaltimams arba juos nustatyti. Antra, PNR duomenys padės teisėsaugos institucijoms užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, įskaitant teroro aktus, padarymui, juos nustatyti, tirti ir patraukti nusikaltusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn jau po to, kai nusikaltimas padarytas. Kad tai pasiektų, teisėsaugos institucijos PNR duomenis turi naudoti realiuoju laiku, patikrindamos PNR duomenis įvairiose ieškomų asmenų ir ieškomų daiktų/dokumentų duomenų bazėse. Teisėsaugos institucijos taip pat turi naudoti PNR duomenis retrospektyviuoju būdu, kad rastų įrodymų ir reikiamais atvejais rastų įtariamųjų bendrininkus ir atskleistų nusikaltėlių tinklus.
Pavyzdžiui, kreditinės kortelės informacija, kuri yra PNR duomenų dalis, gali suteikti galimybę teisėsaugos institucijoms nustatyti ir įrodyti asmens ir žinomo nusikaltėlio ar nusikaltėlių organizacijos ryšius. Taip pat padidės ieškomų nusikaltėlių ir dingusių be žinios asmenų paieškos efektyvumas. Nelegalios migracijos tikslais automatiniu būdu gaunami ir apdorojami duomenys suteiks galimybę atlikti kokybiškesnę ir greitesnę analizę, atitinkamai paskirstyti turimus žmogiškuosius išteklius, pasiruošti pasitikti ir apklausti grėsmę ar pavojų keliančius keleivius, taip pat greitinti atliekamą keleivių pasienio kontrolę. Galiausiai PNR duomenų naudojimas iki atvykimo suteikia galimybę teisėsaugos institucijoms įvertinti ir atidžiau patikrinti tik tuos asmenis, kurie, kaip labiausiai tikėtina, remiantis objektyviais vertinimo kriterijais ir ankstesne patirtimi, gali kelti grėsmę saugumui. Taip palengvinama visų kitų keleivių kelionė ir sumažinamas pavojus, kad keleiviai būtų tikrinami remiantis tokiais neteisėtais kriterijais kaip pilietybė ar odos spalva, kuriuos teisėsaugos institucijos, įskaitant muitines ir sienų apsaugos tarnybas, gali neteisingai susieti su pavojumi saugumui. 7.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo redakciją oro vežėjai yra įpareigoti pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymą teikti informaciją keleivių išvykimo kontrolės duomenis (šie duomenys teikiami neautomatiniu būdu), o siūlomas įstatymo pakeitimas sudarys galimybes oro vežėjams automatiniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Keleivių įrašų duomenų sistema, pačiomis mažiausiomis sąnaudomis perduoti jų valdomus PNR duomenis šiuo įstatymu įgaliotoms juos gauti teisėsaugos institucijoms ir taip mažinti su duomenų tvarkymu ir perdavimu ne automatiniu būdu susijusias išlaidas, įstatymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pagrindinė Keleivių įrašų duomenų sistemos kūrimo, diegimo ir integravimo išlaidų dalis bus dengiama iš ES lėšų, todėl oro vežėjų patiriamos išlaidos (susijusios su papildomomis duomenų perdavimo sąnaudomis) bus labai nedidelės ir mažesnės nei pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kai keleivių išvykimo kontrolės duomenys perduodami neautomatiniu būdu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 973 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnį“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 1V-60/3-51 „Dėl Informacijos apie oro keliais vežamus užsieniečius pateikimo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų vertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Kyla klausimas, ar Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu bei ES Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu, kurie saugo asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos teisę ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Neginčijama, jog PNR duomenų rinkimas riboja teisę į asmeninį ir šeimos gyvenimą, kadangi PNR duomenys laikytini informacija apie žmogaus privatų gyvenimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Minėti teisės aktai leidžia taikyti išimtis, būtinas „valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Neabejotinas šios priemonės būtinumas – siūlomais veiksmais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ypač terorizmo, taip pat organizuotam nusikalstamumui – visa tai, kas užtikrina asmenų saugumą, teises ir laisves. PNR duomenys būtini veiksmingai teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir patraukimui už juos baudžiamojon atsakomybėn.
Taip užtikrinamas didesnis vidaus saugumas, inter alia, lyginant PNR duomenis su įvairiose ieškomų asmenų ir daiktų duomenų bazėse esančiais duomenimis, siekiant rasti įrodymų ir tam tikrais atvejais rasti nusikaltėlių bendrininkus ir atskleisti nusikaltėlių tinklus. PNR duomenys suteikia galimybę tirti sunkius nusikaltimus, nustatyti ir sulaikyti šiuos nusikaltimus galimai padariusius asmenis, kurie iki tol nebuvo žinomi, t. y. ištirti nusikaltimus ir nustatyti asmenis, kurie anksčiau nebuvo įtariami dėl sąsajos su terorizmu ar sunkiais nusikaltimais. Naudojantis PNR duomenimis galima kovoti su terorizmo ir sunkių nusikaltimų grėsme kitais būdais nei tvarkant kitų kategorijų asmens duomenis. Siekiant užtikrinti, kad nekaltų ir neįtariamų asmenų duomenų tvarkymas išliktų kuo mažesnis, PNR duomenų naudojimas yra apribotas ir apima tik teroristinius nusikaltimus bei atitinkamų rūšių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Be to, įstatymo projekte nurodomi konkretūs tipai duomenų, kuriuos turėdamos valstybės institucijos galės veiksmingai vykdyti teroristinių nusikaltimų ir sunkių ar labai sunkių nusikaltimų prevenciją, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn. Pagal savo tikslą šis įstatymo pakeitimas nesudaro prielaidų vykdyti visuomenės stebėjimo ir asmenų sekimo, kadangi keliaujančių asmenų, kurie įtariami nusikalstama veikla, charakteristikos (angl. profiling) bus analizuojamos remiantis strateginio arba operatyvinio lygmens turima išankstine informacija. Oro vežėjai, gavę asmenų sutikimą, jau dabar renka ir tvarko savo keleivių PNR duomenis savo pačių komerciniais tikslais. Informacija bus perduodama valstybės institucijoms asmenį apie tai informavus iš anksto. 11.
kada juos turėtų priimti Policijos generalinis komisaras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo –
19⁽¹⁾ straipsnio 4 dalyje nurodytą tvarką, taip pat patvirtinti Keleivių įrašų duomenų sistemos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Keleivių įrašų duomenų sistemos kūrimas finansuojamas panaudojant ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „MT 4806 transporto politika“, „keleivių duomenų teikimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai ES yra pasirašiusi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Australija sutartis dėl keitimosi duomenimis, kurios suteikia minėtoms šalims galimybę iš anksto gaunant iš ES atvykstančių keleivių duomenis veiksmingai kovoti su terorizmu, sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais bei spręsti nelegalios migracijos klausimus. Savo ruožtu ES tokių duomenų apie į ES teritoriją ir iš jos oro transportu atvykstančius asmenis netvarko, nors ir įpareigoja ES vežėjus teikti tokius duomenis trečiosioms šalims. Atsižvelgdama į tai ir į grėsmes, kylančias dėl terorizmo, organizuoto, kito mobilaus nusikalstamumo, ES formuoja teisines ir organizacines prielaidas spręsti keleivių duomenų tvarkymo klausimus ES šalims individualiai.
Dokumente „Stokholmo programa. Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl PNR duomenų naudojimo terorizmo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikate dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos Komisija pateikė tam tikrus esminius Sąjungos politikos šioje srityje elementus. Šiuo metu yra parengtas direktyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais projektas, numatantis tokių duomenų tvarkymo pareigą kiekvienoje ES šalyje. Įstatymo projekte keleivių duomenų gavimo, tvarkymo ir naudojimo koncepciniai principai atitinka minėtų ES sutarčių bei direktyvos projekto nuostatas, nors ši teisinio reglamentavimo sritis šiuo metu ir nėra išimtinė ES kompetencija. Dalis ES šalių yra tokias sistemas įsidiegusios arba tokios sistemos jau diegiamos, Europos Komisija finansavo 14 tokių nacionalinių sistemų diegimo ar modernizavimo projektų. Pažymėtina, kad nors nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinėmis ir prevencinėmis priemonėmis galutinis tikslas yra tas pats – jomis siekiama šalinti nusikalstamumą, tačiau jų taikymo pagrindas, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisiniai padariniai skiriasi.
Represinėmis priemonėmis yra reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama užkirsti kelią nusikaltusiems ir kitiems asmenims padaryti naujų nusikalstamų veiksmų, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi.
2016-02-04 Nr. XIIP-3950 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nemaža dalis teikiamo projekto nuostatų ir jo aiškinamojo rašto argumentacijos sutampa su Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d. Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (KOM (2011) 32 galutinis) (toliau – direktyvos projektas). Tačiau minima direktyva dar nėra priimta ir įsigaliojusi. Svarstytina, ar projekto rengėjų siekis iš anksto įgyvendinti nemažą dalį dar nepriimtos ir neįsigaliojusios direktyvos nuostatų yra pagrįstas. Neatmestina, kad įsigaliojus direktyvai, ir siekiant ją įgyvendinti, teks pakartotinai taisyti Transporto veiklos pagrindų įstatymą. 2. Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatos, tiek kiek numato automatizuotą (nesant institucijos prašymo) keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais, kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingų asmens duomenų pateikimą policijos įstaigai, yra susijusios su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimu. Teisės į privatų gyvenimą apsaugos reikalavimai numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)
straipsniuose.
Kita vertus, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „šios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais standartais, kada gali būti ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą. Tokie ribojimai įmanomi: 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Be to, tokiais ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d.; 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Šiame kontekste svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 8 straipsnio suteikiama apsauga būtų nepriimtinai susilpninta, jei moderniųjų technologijų panaudojimas baudžiamojoje justicijoje būtų leidžiamas bet kokiu būdu be tinkamo potencialios naudos įvertinimo, kai tokių technologijų panaudojimas paliestų esminius privataus gyvenimo interesus, kokiais pagal EŽTT praktiką yra laikomi asmens duomenys (žr. S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę).
Vertinant naujų priemonių proporcingumą, turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:
teismo leidimo[1] dėl prieigos prie asmens duomenų;
institucijos užklausos – įtvirtinamas automatinis duomenų gavimas;
duomenimis operuojama, nėra siejami su konkrečia nusikalstama veika;
perduodamų asmens duomenų kiekis ir įvairovė;
keleivių duomenų apsaugą, nekonkretumas ir neapibrėžtumas įstatyme;
keliais, teisės į privatumą ribojimo mastas yra neproporcingai didelis, lyginant su keleivių, keliaujančių sausumos ar vandens transportu;
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad nusikaltimų „tyrimas“ turėtų apimti „analizę“, o „kriminalinės žvalgybos“ vienas iš uždavinių yra
„nusikalstamų veikų prevencija“. Be to, Elektroninių ryšių 65 straipsnio 2
dalyje numatytas siauresnis asmens duomenų panaudojimo tikslingumas: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“
straipsnio 1 dalis pakoreguota, įtvirtinant nuostatą, kad vežėjas neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. Manytina, kad ši nuostata yra dviprasmė ir negali atleisti vežėjo nuo atsakomybės tais atvejais, kai vežėjui pateikiamas akivaizdžiai netikras ar suklastotas dokumentas. Be to, pastebėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 20 straipsnio redakcija yra aiškesnė nei siūloma projekte. 6.
straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamo žodžių junginio „du šimtai“ linksnis keistinas į kilmininko ir rašytina – „dviejų šimtų“. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl aiškumo ir sistemiškumo aspektų nereikėtų išbraukti žodžių „šį įstatymą pažeidęs“. Pavyzdžiui, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje atitinkama formuluotė ne išbraukiama, o naujai įrašoma: „Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo nesumokėtas baudas išieško antstoliai“. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 sakinio pakeitimas („Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus“) yra perteklinis, galimai pažeidžiantis procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi. Be to, pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos liudytojų apklausos nėra įtvirtinta nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. 272 straipsnio 1 dalį), nei Administracinių nusižengimų kodekse (žr. 577 straipsnio 2 dalį). 9. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „svarbia priežastimi paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos“. Ši nuostata yra perrašyta iš Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio, nors civilinės teisenos analogo naudojimas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje nebūtų tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje galioja priešingas principas – liga paprastai yra pripažįstama svarbia priežastimi. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 239 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių“. 10. Manytina, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įrašyta formuluotė „konkretus baudos dydis“ yra perteklinė. 11.
straipsnio pavadinime koreguotina žodžių tvarka sakinyje. Be to, šio straipsnio
minimumo ir maksimumo vidurkį [...]“ – nėra tiksli, nors ir yra analogiška formuluotei, vartojamai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio pirmojoje dalyje. Tikslesnė ir aiškesnė formuluotė, kuria rekomenduojama remtis, įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje –
„pagal [...] sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų
vidurkį [...]“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt [1] Pastebėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje („Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas“) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje („Informacijos gavimas iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų“) įtvirtinta teismo nutartis kaip būtina informacijos apie privatų asmens gyvenimą gavimo (kaupimo) sąlyga. [2] Past. – terminas vartojamas projekto 2-6 ir 8-12 straipsniuose.
2016-06-13 Nr. XIIP-3950(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskienė@lrs.lt
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkė Vilija Plotnikovienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Žaneta Rudaitienė, Civilinės aviacijos administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Nerijus Stukėnas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė ir skyriaus vedėja Neringa Kaktavičiūtė-Mickienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Valstybės saugumo departamento pareigūnė Kristina Sakauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad nemaža dalis teikiamo projekto nuostatų ir jo aiškinamojo rašto argumentacijos sutampa su Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d. Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (KOM (2011) 32 galutinis) (toliau – direktyvos projektas). Tačiau minima direktyva dar nėra priimta ir įsigaliojusi. Svarstytina, ar projekto rengėjų siekis iš anksto įgyvendinti nemažą dalį dar nepriimtos ir neįsigaliojusios direktyvos nuostatų yra pagrįstas. Neatmestina, kad įsigaliojus direktyvai, ir siekiant ją įgyvendinti, teks pakartotinai taisyti Transporto veiklos pagrindų įstatymą. Pritarti Komitetas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio 21 d. Taryba priėmė direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos tikslais (toliau – PNR direktyva). Valstybės narės PNR direktyvos nuostatas turi įgyvendinti iki 2018 m. gegužės 28 d. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektu siūloma dalinai įgyvendinti PNR direktyvos nuostatas – o būtent nustatoma pareiga oro vežėjams teikti policijai elektroninių ryšių priemonėmis duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respubliką ir išvykstančius iš jos keleivius.
Kitos PNR direktyvos nuostatos būtų perkeltos į kitus įstatymus ir poįstatyminius aktus (keleivių duomenų įrašų informacinės sistemos nuostatai, tvarkymo taisyklės, keleivių informacijos padalinio nuostatai ir pan.), nes Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus - tai yra šis įstatymas yra skirtas tam tikros ekonominės veiklos reglamentavimui. Įstatymo projektu nustatyta pareiga oro vežėjams teikti informaciją apie visus keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respubliką ar išvykstančius iš Lietuvos Respublikos teritorijos, grindžiama proporcingumo ir būtinumo principais – tai yra pasirenkamas švelniausias ir mažiausiai ribojantis galimas veikimo būdas pateisinamas svarbiais visuomenės interesais - apsaugoti valstybės vidaus ir išorės saugumą bei teisėtus visuomenės lūkesčius nuo galimų teroristinių išpuolių ar sunkių bei labai sunkių nusikaltimų darymo, surasti ieškomus asmenis, vykdyti šių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, ypač atsižvelgiant į terorizmo grėsmės ir vykdomus teroristinius išpuolius, Lietuva taip pat gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu.
Teroro aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar strateginius objektus, taip pat užsienio šalių objektus Lietuvoje, pavienių asmenų, tikslinių grupių išpuoliai viešosiose vietose ir pan. Atidėliojimas įstatymiškai reglamentuoti oro vežėjų pareigą teikti policijai bei kitoms kompetentingoms institucijoms duomenis, kad kaip galima greičiau jais naudojantis realiu laiku būtų reaguojama ir imamasi veiksmingų priemonių, atima iš teisėsaugos institucijų reikšmingą įrankį ir suponuoja galimą didelę riziką ir nesugebėjimą laiku sureaguoti į galimą skaudų valstybei ir visuomenei įvykį, turėsiantį skaudžių pasekmių.
Be to pažymėtina, kad Europos Komisija PNR direktyvoje numato, kad tik per 1 metų laikotarpį po PNR direktyvos priėmimo bus priimti bendri protokolai ir duomenų formatai, kad vykdyti duomenų pasikeitimą tarp valstybių narių įkurtus Informacijos apie keleivius padalinius (PIU), todėl šių dienų realijų kontekste būtinas valstybių narių sąmoningumas ir kuo greitesnių sprendimų įtvirtinimas nacionaliniuose teisės aktuose, kas akcentuojama ir PNR direktyvoje, kurios nuostatos leidžia valstybėms narėms pasirinkti efektyviausius metodus ir įrankius, siekiant įgyvendinti PNR direktyvos tikslus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
2Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatos,
tiek kiek numato automatizuotą (nesant institucijos prašymo) keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais, kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingų asmens duomenų pateikimą policijos įstaigai, yra susijusios su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimu. Teisės į privatų gyvenimą apsaugos reikalavimai numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 („Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“) bei 8 („Asmens duomenų apsauga“) straipsniuose. Kita vertus, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti.
Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „šios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais standartais, kada gali būti ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą. Tokie ribojimai įmanomi: 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Be to, tokiais ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d.; 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Šiame kontekste svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 8 straipsnio suteikiama apsauga būtų nepriimtinai susilpninta, jei moderniųjų technologijų panaudojimas baudžiamojoje justicijoje būtų leidžiamas bet kokiu būdu be tinkamo potencialios naudos įvertinimo, kai tokių technologijų panaudojimas paliestų esminius privataus gyvenimo interesus, kokiais pagal EŽTT praktiką yra laikomi asmens duomenys (žr. S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę). Vertinant naujų priemonių proporcingumą, turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:
teikiamą projektą nereikia teismo leidimo[¹] dėl prieigos prie asmens duomenų;
teisėsaugos institucijos užklausos – įtvirtinamas automatinis duomenų gavimas;
kurių asmens duomenimis operuojama, nėra siejami su konkrečia nusikalstama veika;
didelis perduodamų asmens duomenų kiekis ir įvairovė;
garantuojančių keleivių duomenų apsaugą, nekonkretumas ir neapibrėžtumas įstatyme;
keliaujančių oro keliais, teisės į privatumą ribojimo mastas yra neproporcingai didelis, lyginant su keleivių, keliaujančių sausumos ar vandens transportu;
prie visų keleivių duomenų yra susijusi su didele administracine našta; priemonės efektyvumas gali būti neproporcingas išaugusiai administracinei naštai ir kt. Pritarti Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies kontekste, kurioje nustatyta, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, galima konstatuoti, kad teismo sankcija reikalinga, jei renkama informacija apie asmens privataus gyvenimo turinį – pvz. pokalbiai elektroninių ryšių tinklais ar kitoks susižinojimas.
Plačiąja prasme, informacija, susijusi su asmeniu, yra jo privatus gyvenimas, tačiau teismo sprendimas reikalingas tik kai siekiama riboti asmens teisę į susižinojimo privatumą. Kitais atvejais užtenka įstatyme numatytos teisės gauti informaciją apie asmenį. Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia be teismo sankcijos sužinoti koks telefono numeris registruotas asmens vardu ar jis turi banko sąskaitos numerį, tačiau norint kontroliuoti turinį, t.y. pokalbius ar finansinius judėjimus realiu laiku jau reikalingas teismo sprendimas. Taip pat teismo sankcija nereikalinga norint nustatyti asmens gyvenamąją, darbo vietas, turimas transporto priemones ir pan., jei tai leidžia įstatymas ir yra tam pagrindas. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Teisė į privatumą gali būti ribojama, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). PNR duomenų tvarkymas yra paties asmens, keliaujančio oro transportu, saugumo labui. Vertinant PNR duomenų rinkimo proporcingumą su asmenų teisėmis į saugumą ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, kaip nacionalinis saugumas, vienareikšmiškai yra svarbiau ne tai, kad fiksuojamas tik asmens kelionės faktas su papildomais duomenimis, o tai, kad renkant tokią informaciją ir ją analizuojant siekiama užtikrinti asmenų saugumą ar nacionalinį saugumą.
Tikimybė, kad tvarkant PNR duomenis bus pasiekti Įstatymo projekto uždaviniai yra daug didesnė, negu tada, kai tokie duomenys nebūtų tvarkomi. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos. Pirma, privataus gyvenimo apribojimai numatyti įstatyme ir nurodyti tikslai yra būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, įstatyme nustatyta apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo, t.y. apibrėžti duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo tikslai bei terminai. Įstatymo projektu atsižvelgta į Konstitucijos nuostatas, garantuojančias asmens privataus gyvenimo neliečiamumą ir nuosavybės apsaugą, Lietuvos Respublikos ratifikuotą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei visuomenės interesus siekiant apsaugoti bendrąjį interesą, valstybės saugumą, užtikrinti visuomenės apsaugą ir užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat atsižvelgiant į būtinybė apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, asmenų teises ir laisves. Valstybės institucijos savo funkcijoms vykdyti be teismo leidimo renka daug jautresnę informaciją apie asmens finansinę padėtį, sveikatos būklę, darbovietes, priklausomybę partijai ir kt., todėl ir duomenų apie keleivius – asmenis, kerta Lietuvos Respublikos sieną tvarkymas neturėtų būti vertinamas tiesiog keleivių duomenų rinkimas, esminis tokių duomenų rinkimo būtinumas – šie asmenys ne šiaip sau skrenda, jie kerta Lietuvos Respublikos sieną, kurios saugumo užtikrinimas, ją kertančių ieškomų nusikaltėlių ir kitų asmenų identifikavimas yra teisėsaugos institucijų funkcija.
Keleivio duomenų tvarkymas savo turiniu yra laisvo asmenų judėjimo kompensacinė priemonė, sudaranti sąlygas asmeniui išvengti detalios fizinės kontrolės pasienio punkte, o vykdant skrydį Šengeno zonoje savalaikis išankstinis keleivio duomenų gavimas yra vienintelė galimybė pasinaudoti Šengeno informacine sistema – kompensaciniu instrumentu, turėjusiu užkardyti ieškomų ar nepageidaujamų asmenų laisvą judėjimą ne tik per išorines Šengeno erdvės sienas, bet ir per vidines. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nustatyta, kad „valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Įstatymo projektu išplečiama oro vežėjų pareiga teikti duomenis apie visus keleivius atvykstančius į Lietuvos Respubliką ir išvykstančius iš jos, tačiau oro vežėjai duomenis apie keleivius renka, saugo, naudoja, nes tai būtina oro vežėjų ūkinei veiklai užtikrinti (paslaugų apskaitos tvarkymas, užmokesčio už suteiktas paslaugas apskaičiavimas, ginčų dėl atsiskaitymų sprendimą, mokesčių mokėjimą ir pan.), taip pat paslaugų vartotojų teisėms užtikrinti. Duomenų, reikšmingų kriminalinės žvalgybos veiklai vykdyti ar nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teikimas policijai ar kitoms institucijoms yra įstatymuose nustatyta pareiga visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl siekiamybė, pasinaudojant oro vežėjų kaupiamais duomenimis, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, yra proporcinga priemonė. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos.
Koncepciniai keleivio duomenų tvarkymo ir teikimo kompetentingoms institucijos pagrindai įtvirtinti dar 1944 m. priimtoje Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 29 str., įpareigojant orlaivyje turėti keleivių sąrašą, o 22 str. įpareigojant valstybes priimti
„specialiąsias taisykles arba kaip kitaip, imtis visų įmanomų priemonių,
padedančių ir spartinančių orlaivių skrydžius tarp Susitariančiųjų Valstybių teritorijų ir leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, įgulų, keleivių ir krovinių gaišaties, ypač taikant įstatymus, susijusius su imigracija, karantinu, muitais ir išvykimu”, kas praėjus 70 metų visose šalyse yra suprantama kaip fizinės keleivių kontrolės mažinimas elektroniniu būdu tvarkant keleivių sąrašus bei diegiant kitas pažangesnes sistemas – veidų atpažinimo, pirštų atspaudų skenavimo ir pan. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-043456891112
siekis vietoje „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos“ vartoti abstrakčią formuluotę – „Valstybės įstaigos, kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga[2])“ – kelia abejonių dėl atitikimo tikslingumui ir aiškumui. Atitinkami pakeitimai gali apsunkinti įstatymo taikymą, be to, yra nesuderinti sistemiškai, nes projekte vartojamas „policijos įstaigos“ terminas nėra keičiamas į analogišką abstraktaus pobūdžio formuluotę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-043
proporcingos siekiamam tikslui, reikėtų siaurinti ir konkretinti tikslą, dėl kurio gali būti ribojama keleivių teisė į privatumą.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad nusikaltimų
„tyrimas“ turėtų apimti „analizę“, o „kriminalinės žvalgybos“ vienas iš
uždavinių yra „nusikalstamų veikų prevencija“. Be to, Elektroninių ryšių 65 straipsnio 2 dalyje numatytas siauresnis asmens duomenų panaudojimo tikslingumas: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-044
straipsnio 1 dalis pakoreguota, įtvirtinant nuostatą, kad vežėjas neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. Manytina, kad ši nuostata yra dviprasmė ir negali atleisti vežėjo nuo atsakomybės tais atvejais, kai vežėjui pateikiamas akivaizdžiai netikras ar suklastotas dokumentas. Be to, pastebėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 20 straipsnio redakcija yra aiškesnė nei siūloma projekte. Pritarti 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-044
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamo žodžių junginio „du šimtai“ linksnis keistinas į kilmininko ir rašytina – „dviejų šimtų“. Pritari
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-046
straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl aiškumo ir sistemiškumo aspektų nereikėtų išbraukti žodžių „šį įstatymą pažeidęs“. Pavyzdžiui, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje atitinkama formuluotė ne išbraukiama, o naujai įrašoma: „Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo nesumokėtas baudas išieško antstoliai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-048
įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 sakinio pakeitimas („Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus“) yra perteklinis, galimai pažeidžiantis procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi. Be to, pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos liudytojų apklausos nėra įtvirtinta nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. 272 straipsnio 1 dalį), nei Administracinių nusižengimų kodekse (žr. 577 straipsnio 2 dalį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-048
straipsnio 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „svarbia priežastimi paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos“. Ši nuostata yra perrašyta iš Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio, nors civilinės teisenos analogo naudojimas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje nebūtų tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje galioja priešingas principas – liga paprastai yra pripažįstama svarbia priežastimi.
Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso
svarbių priežasčių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-049
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įrašyta formuluotė „konkretus baudos dydis“ yra perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-0410
keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime koreguotina žodžių tvarka sakinyje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nauja formuluotė –
„[...] pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį [...]“ –
nėra tiksli, nors ir yra analogiška formuluotei, vartojamai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio pirmojoje dalyje. Tikslesnė ir aiškesnė formuluotė, kuria rekomenduojama remtis, įtvirtinta
numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį [...]“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-04-28 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. 1-1863 1, 191, 20, 21. 22, 23, 25, 26, 27 ir 28straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo Įstatymo projektą Nr. XIIP-3950 (toliau - Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šią pastabą.
Projekto 3 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų Įstatymo (toliau - ¡statymas) 19¹ straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga pateikti Projekto 13 straipsniu papildomo Įstatymo I priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius Į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius (toliau - PNR) ir šių duomenų naudojimu. 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją bei 2016 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą dėl keleivio duomenų Įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaitimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kurioje detaliai reglamentuoti keleivio duomenų Įrašo duomenų tvarkymo klausimai (kompetentingos institucijos ir jų prieigos teisės prie aptariamų duomenų, saugojimo terminai, detalus sunkių nusikaltimų sąrašas ir pan.). Valstybės narės per dvejus metus turės užtikrinti, kad Įsigaliotų Įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Įvertinus pateikto Projekto nuostatas, nėra detaliai reglamentuota PNR duomenų tvarkymo, saugojimo, keitimosi šiais duomenimis su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis tvarka. Atsižvelgdami i tai ir siekdami užtikrinti skaidrų ir proporcingumo principą atitinkanti teisini reguliavimą, siūlome Projekto nuostatas, susijusias su PNR duomenų apsauga, suderinti su aptariama direktyva. Pritarti Komitetas pritaria Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) išsakytai nuomonei dėl detalesnio PNR duomenų tvarkymo, saugojimo, keitimosi šiais duomenimis su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis reglamentavimo (žr. Komiteto pasiūlymus).
Komiteto pasiūlymus). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymas nereglamentuoja kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis srities, o yra skirtas tam tikros ekonominės veiklos reglamentavimui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3950 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-05-113 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projektu perkeliama tik dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (toliau – PNR direktyva) nuostatų, nėra įtvirtinti PNR duomenų tvarkymo tikslai, kvestionuotina Projekto nuostata dėl duomenų teikimo reglamentavimo Lietuvos generalinio komisaro nustatyta tvarka, siūlytina tobulinti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio reglamentavimą šiais aspektais:
1įtvirtinti įgalioto padalinio steigimo teisinį pagrindą ir nustatyti,
kokios institucijos gali turėti atstovus šio padalinio sudėtyje;
tvarkymu susijusius tikslus (kadangi pvz., dingusių be žinios asmenų paieškos tikslai yra pertekliniai Direktyvos 1 str.
2 d. prasme);
tikslų automatiniu būdu tikrinti keleivių duomenis su duomenimis duomenų bazėse pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kurie turi būti tiksliniai, proporcingi, konkretūs ir nediskriminuojantys. Įtvirtinti pareigą duomenų tvarkytojui ištrinti duomenis, nepatenkančius į Įstatymo projekto I priede nurodytą duomenų sąrašą;
automatiniam sutapimui: t.y. kiekvienu atveju teigiamas rezultatas (sutapimas) turi būti peržiūrėtas neautomatizuotu būdu;
5įtvirtinti kompetentingų institucijų sąrašą;
tinkamai pagrįstas ir paremtas pakankamais pagrindais. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 19⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19¹ straipsnis. Vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga teikti
informaciją 1.
Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau nei pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje įgaliotam padaliniui, neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. 2. Įgaliotas padalinys yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys. Deleguotam padaliniui priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų tvarkymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, tvarko siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę. 5.
įvertinimą prieš jiems atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys automatizuotu būdu yra palyginami su duomenimis, tvarkomais valstybės ir žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paieškos tikslais. Keleivių vertinimas atliekamas pagal iš anksto nustatytus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patvirtintus tikslinius, proporcingus, konkrečius ir nediskriminuojančius kriterijus, ir gautas teigiamas rezultatas turi būti atskirai peržiūrėtas įgalioto padalinio neautomatizuotu būdu. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 ir 3 punktuose nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami. 7. Įgaliotas padalinys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus 2 priede nurodytoms kompetentingoms institucijoms ar kitų valstybių narių įgaliotiems padaliniams ar Europolui teikia pagrįsto prašymo pagrindu tik konkrečiais teroristinių nusikaltimų ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.
Įgaliotas padalinys teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus trečiosioms šalims, tik atskirai įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį laikantis šiame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatyme nustatytų sąlygų. Šios straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų teikimo ir panaudojimo sąlygas, būdus ir tvarką kompetentingoms institucijoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įgaliotam padaliniui teikiami ir tvarkomi Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. 9. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti keleivius apie numatomą jų asmens duomenų, įtvirtintų šio straipsnio 1 dalyje, tvarkymą. 10. Savo teises dėl asmens duomenų tvarkymo keleivis įgyvendina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Asmenims, pažeidusiems duomenų tvarkymo nuostatas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“
2016-05-11 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra įtvirtintos kompetentingos institucijos, turėsiančios teisę teikti pagrįstą prašymą įgaliotam padaliniui dėl PNR duomenų, siūlytina šias institucijas įvardinti įstatymo priede. Pasiūlymas:
Pasiūlymas: 13 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 2 priedu Papildyti Įstatymą nauju 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 priedas
1Ikiteisminio tyrimo įstaigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
2Kriminalinės žvalgybos subjektai, numatyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme;
3Žvalgybos institucijos, numatytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme;
4. Teismai;
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ
Nr. XIIP-3950
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Policijos departamento atstovai Edvardas Šileris ir Žaneta Rudaitienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovės Rita Vaitkevičienė ir Dijana Šinkūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nemaža dalis teikiamo projekto nuostatų ir jo aiškinamojo rašto argumentacijos sutampa su Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d. Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (KOM (2011) 32 galutinis) (toliau – direktyvos projektas). Tačiau minima direktyva dar nėra priimta ir įsigaliojusi. Svarstytina, ar projekto rengėjų siekis iš anksto įgyvendinti nemažą dalį dar nepriimtos ir neįsigaliojusios direktyvos nuostatų yra pagrįstas.
Neatmestina, kad įsigaliojus direktyvai, ir siekiant ją įgyvendinti, teks pakartotinai taisyti Transporto veiklos pagrindų įstatymą. Pritarti 2016 m. balandžio 21 d. Taryba priėmė direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos tikslais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
projekto nuostatos, tiek kiek numato automatizuotą (nesant institucijos prašymo) keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais, kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingų asmens duomenų pateikimą policijos įstaigai, yra susijusios su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimu. Teisės į privatų gyvenimą apsaugos reikalavimai numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 („Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“) bei 8 („Asmens duomenų apsauga“) straipsniuose. Kita vertus, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „šios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais standartais, kada gali būti ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą.
Tokie ribojimai įmanomi: 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Be to, tokiais ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d.; 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Šiame kontekste svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad
„[...] turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį
teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 8 straipsnio suteikiama apsauga būtų nepriimtinai susilpninta, jei moderniųjų technologijų panaudojimas baudžiamojoje justicijoje būtų leidžiamas bet kokiu būdu be tinkamo potencialios naudos įvertinimo, kai tokių technologijų panaudojimas paliestų esminius privataus gyvenimo interesus, kokiais pagal EŽTT praktiką yra laikomi asmens duomenys (žr. S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę). Vertinant naujų priemonių proporcingumą, turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:
teikiamą projektą nereikia teismo leidimo[¹] dėl prieigos prie asmens duomenų;
teisėsaugos institucijos užklausos – įtvirtinamas automatinis duomenų gavimas;
kurių asmens duomenimis operuojama, nėra siejami su konkrečia nusikalstama veika;
didelis perduodamų asmens duomenų kiekis ir įvairovė;
garantuojančių keleivių duomenų apsaugą, nekonkretumas ir neapibrėžtumas įstatyme;
keliaujančių oro keliais, teisės į privatumą ribojimo mastas yra neproporcingai didelis, lyginant su keleivių, keliaujančių sausumos ar vandens transportu; prieiga prie visų keleivių duomenų yra susijusi su didele administracine našta; priemonės efektyvumas gali būti neproporcingas išaugusiai administracinei naštai ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos“ vartoti abstrakčią formuluotę – „Valstybės įstaigos, kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga[2])“ – kelia abejonių dėl atitikimo tikslingumui ir aiškumui.
Atitinkami pakeitimai gali apsunkinti įstatymo taikymą, be to, yra nesuderinti sistemiškai, nes projekte vartojamas „policijos įstaigos“ terminas nėra keičiamas į analogišką abstraktaus pobūdžio formuluotę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, reikėtų siaurinti ir konkretinti tikslą, dėl kurio gali būti ribojama keleivių teisė į privatumą. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad nusikaltimų
„tyrimas“ turėtų apimti „analizę“, o „kriminalinės žvalgybos“ vienas iš
uždavinių yra „nusikalstamų veikų prevencija“.
Be to, Elektroninių ryšių 65 straipsnio 2 dalyje numatytas siauresnis asmens duomenų panaudojimo tikslingumas: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
5Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis pakoreguota,
įtvirtinant nuostatą, kad vežėjas neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. Manytina, kad ši nuostata yra dviprasmė ir negali atleisti vežėjo nuo atsakomybės tais atvejais, kai vežėjui pateikiamas akivaizdžiai netikras ar suklastotas dokumentas. Be to, pastebėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 20 straipsnio redakcija yra aiškesnė nei siūloma projekte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
vartojamo žodžių junginio „du šimtai“ linksnis keistinas į kilmininko ir rašytina – „dviejų šimtų“. Pritari
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
aiškumo ir sistemiškumo aspektų nereikėtų išbraukti žodžių „šį įstatymą pažeidęs“. Pavyzdžiui, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio
antstoliai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04 8.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 sakinio pakeitimas („Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus“) yra perteklinis, galimai pažeidžiantis procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi. Be to, pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos liudytojų apklausos nėra įtvirtinta nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. 272 straipsnio 1 dalį), nei Administracinių nusižengimų kodekse (žr. 577 straipsnio 2 dalį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
nuostata, kad „svarbia priežastimi paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos“. Ši nuostata yra perrašyta iš Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio, nors civilinės teisenos analogo naudojimas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje nebūtų tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje galioja priešingas principas – liga paprastai yra pripažįstama svarbia priežastimi. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 239 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04
koreguotina žodžių tvarka sakinyje.
Be to, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nauja formuluotė – „[...] pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį [...]“ – nėra tiksli, nors ir yra analogiška formuluotei, vartojamai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio pirmojoje dalyje. Tikslesnė ir aiškesnė formuluotė, kuria rekomenduojama remtis, įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje – „pagal [...] sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį [...]“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-04-28 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. 1-1863 1, 191, 20, 21. 22, 23, 25, 26, 27 ir 28straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo Įstatymo projektą Nr. XIIP-3950 (toliau - Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šią pastabą. Projekto 3 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų Įstatymo (toliau - ¡statymas) 191 straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga pateikti Projekto
išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius Į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius (toliau
Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą dėl keleivio duomenų Įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaitimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kurioje detaliai reglamentuoti keleivio duomenų Įrašo duomenų tvarkymo klausimai (kompetentingos institucijos ir jų prieigos teisės prie aptariamų duomenų, saugojimo terminai, detalus sunkių nusikaltimų sąrašas ir pan.). Valstybės narės per dvejus metus turės užtikrinti, kad Įsigaliotų Įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Įvertinus pateikto Projekto nuostatas, nėra detaliai reglamentuota PNR duomenų tvarkymo, saugojimo, keitimosi šiais duomenimis su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis tvarka. Atsižvelgdami i tai ir siekdami užtikrinti skaidrų ir proporcingumo principą atitinkanti teisini reguliavimą, siūlome Projekto nuostatas, susijusias su PNR duomenų apsauga, suderinti su aptariama direktyva. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3950 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus ir suderinant svarstomo įstatymo projekto nuostatas su 2016 m. balandžio 21 d. ES Tarybos priimta direktyva dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos tikslais.
Direktyva siekiama reglamentuoti tarptautinių skrydžių keleivių PNR duomenų perdavimą iš oro transporto bendrovių valstybėms narėms, taip pat kompetentingų institucijų vykdomą šių duomenų tvarkymą. Direktyvoje nustatyta, kad surinkti PNR duomenys gali būti tvarkomi tik teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Pagal šią naują direktyvą oro vežėjai bus įpareigoti suteikti valstybių narių institucijoms PNR duomenis apie skrydžius į ES arba iš jos. Be to, ja valstybėms narėms bus leidžiama (jų neįpareigojant) rinkti PNR duomenis, susijusius su pasirinktais ES vidaus skrydžiais. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį Europoje, visos valstybės narės pareiškė, kad iki direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos jos visapusiškai pasinaudos 2 straipsnyje numatyta galimybe rinkti duomenis ir apie pasirinktus ES vidaus skrydžius. Kiekviena valstybė narė taip pat privalės įkurti vadinamąjį Informacijos apie keleivius skyrių, kuris iš oro vežėjų gaus PNR duomenis.
Naujosiomis taisyklėmis sukuriamas tokių duomenų naudojimo ES standartas ir jose numatytos nuostatos dėl: tikslų, kuriais PNR duomenys gali būti tvarkomi vykdant teisėsaugos veiklą (keleivių įvertinimas prieš atvykimą pagal iš anksto nustatytus rizikos kriterijus arba siekiant nustatyti konkrečių asmenų tapatybę; duomenų naudojimas konkrečiuose tyrimuose arba atliekant konkretų baudžiamąjį persekiojimą; informacija rengiant rizikos vertinimo kriterijus); keitimosi tokiais duomenimis tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų valstybių; saugojimo (duomenys iš pradžių bus saugomi 6 mėnesius, po to jie bus užmaskuojami ir taikant griežtą prieigos prie visų duomenų procedūrą saugomi dar ketverius su puse metų); oro vežėjų PNR duomenų perdavimo Informacijos apie keleivius skyriams bendrų protokolų ir duomenų formatų; ir griežtų apsaugos priemonių, susijusių su privatumo ir asmens duomenų apsauga, įskaitant nacionalinių priežiūros institucijų vaidmenį ir privalomą duomenų apsaugos pareigūno skyrimą kiekviename Informacijos apie keleivius skyriuje. PNR duomenys jau šiandien saugomi vežėjų rezervavimo sistemose. Jie susiję su informacija, kurią keleiviai suteikia vežėjams užsakydami skrydžio bilietą ir registruodamiesi skrydžiui. PNR duomenys – tai vardas, pavardė, kelionės datos, kelionės maršrutas, bilieto duomenys, kontaktiniai duomenys, kelionių agentūra, kurioje užsakytas skrydis, naudotos mokėjimo priemonės, vietos numeris ir bagažo duomenys. Tai, kad tam tikrais atvejais šiuos duomenis naudoja valstybių narių teisėsaugos institucijos, nėra naujiena – daugelis valstybių narių jau naudoja PNR duomenis teisėsaugos tikslais, remdamosi konkrečiais teisės aktais arba bendraisiais teisiniais įgaliojimais.
PNR duomenų rinkimas ir naudojimas yra labai svarbūs kovojant su tam tikrais tarpvalstybiniais nusikaltimais, tokiais kaip neteisėta prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis ar vaikais. Tačiau visoje ES dar nėra laikomasi bendro požiūrio. JK ir Airija nusprendė taikyti šią direktyvą. Danija ją taikant nedalyvauja. Valstybės narės per dvejus metus turės užtikrinti, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
NR. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 IR 28
(Nr. XIIP-3950)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja: M. Banytė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė Ž. Rudaitienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas T. Stankevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: R. Požėla, V. Plotnikovienė, Valstybės saugumo departamento atstovai: K. Budrys, K. Sakauskienė, Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcijos atstovės: R. Vaitkevičienė, N. Kaktavičiūtė-Mickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: P. Veršekys, E. Sadauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatų ir jo aiškinamojo rašto argumentacijos sutampa su Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d.
Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (KOM (2011) 32 galutinis) (toliau – direktyvos projektas). Tačiau minima direktyva dar nėra priimta ir įsigaliojusi. Svarstytina, ar projekto rengėjų siekis iš anksto įgyvendinti nemažą dalį dar nepriimtos ir neįsigaliojusios direktyvos nuostatų yra pagrįstas. Neatmestina, kad įsigaliojus direktyvai, ir siekiant ją įgyvendinti, teks pakartotinai taisyti Transporto veiklos pagrindų įstatymą. Nepritarti
direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Šios direktyvos 18 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. gegužės 25 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Pažymėtina, kad Seimui priėmus projektų iniciatorių siūlomus įstatymo pakeitimus, dar iki direktyvos įsigaliojimo (2018 m. gegužės 25 d.) turės būti keičiamas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, atitinkamai pagal Seimo statuto 135 str., pateikiant atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-04 2.
Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatos, tiek kiek numato automatizuotą (nesant institucijos prašymo) keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais, kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingų asmens duomenų pateikimą policijos įstaigai, yra susijusios su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimu. Teisės į privatų gyvenimą apsaugos reikalavimai numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 („Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“) bei 8 („Asmens duomenų apsauga“) straipsniuose. Kita vertus, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „šios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais standartais, kada gali būti ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą. Tokie ribojimai įmanomi: 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės
laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d.; 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).
Šiame kontekste svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 8 straipsnio suteikiama apsauga būtų nepriimtinai susilpninta, jei moderniųjų technologijų panaudojimas baudžiamojoje justicijoje būtų leidžiamas bet kokiu būdu be tinkamo potencialios naudos įvertinimo, kai tokių technologijų panaudojimas paliestų esminius privataus gyvenimo interesus, kokiais pagal EŽTT praktiką yra laikomi asmens duomenys (žr. S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę).
Vertinant naujų priemonių proporcingumą, turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:
dėl prieigos prie asmens duomenų;
įtvirtinamas automatinis duomenų gavimas;
nėra siejami su konkrečia nusikalstama veika;
kiekis ir įvairovė;
apsaugą, nekonkretumas ir neapibrėžtumas įstatyme;
privatumą ribojimo mastas yra neproporcingai didelis, lyginant su keleivių, keliaujančių sausumos ar vandens transportu;
su didele administracine našta; priemonės efektyvumas gali būti neproporcingas išaugusiai administracinei naštai ir kt. Nepritarti Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies kontekste, kurioje nustatyta, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, galima konstatuoti, kad teismo sankcija reikalinga jei renkama informacija apie asmens privataus gyvenimo turinį – pvz. pokalbiai elektroninių ryšių tinklais ar kitoks susižinojimas. Plačiąja prasme informacija susijusi su asmeniu yra jo privatus gyvenimas, tačiau teismo sprendimas reikalingas tik kai siekiama riboti asmens teisę į susižinojimo privatumą. Kitais atvejai užtenka įstatyme numatytos teisės gauti informaciją apie asmenį. Pvz., Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia be teismo sankcijos sužinoti koks telefono numeris registruotas asmens vardu ar jis turi banko sąskaitos numerį, tačiau norint kontroliuoti turinį, t.y. pokalbius ar finansinius judėjimus realiu laiku jau reikalingas teismo sprendimas.
Taip pat teismo sankcija nereikalinga norint nustatyti asmens gyvenamąją, darbo vietas, turimas transporto priemones ir pan., jei tai leidžia įstatymas ir yra tam pagrindas. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Teisė į privatumą gali būti ribojama, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). PNR duomenų tvarkymas yra paties asmens, keliaujančio oro transportu, saugumo labui. Vertinant PNR duomenų rinkimo proporcingumą su asmenų teisėmis į saugumą ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, kaip nacionalinis saugumas, vienareikšmiškai yra svarbiau ne tai, kad fiksuojamas tik asmens kelionės faktas su papildomais duomenimis, o tai, kad renkant tokią informaciją ir ją analizuojant siekiama užtikrinti asmenų saugumą ar nacionalinį saugumą. Tikimybė, kad tvarkant PNR duomenis bus pasiekti Įstatymo projekto uždaviniai yra daug didesnė, negu tada, kai tokie duomenys nebūtų tvarkomi. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos. Pirma, privataus gyvenimo apribojimai numatyti įstatyme ir nurodyti tikslai yra būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, įstatyme nustatyta apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo, t.y. apibrėžti duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo tikslai bei terminai.
Įstatymo projektu atsižvelgta į Konstitucijos nuostatas, garantuojančias asmens privataus gyvenimo neliečiamumą ir nuosavybės apsaugą, Lietuvos Respublikos ratifikuotą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei visuomenės interesus siekiant apsaugoti bendrąjį interesą, valstybės saugumą, užtikrinti visuomenės apsaugą ir užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat atsižvelgiant į būtinybė apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, asmenų teises ir laisves. Valstybės institucijos savo funkcijoms vykdyti be teismo leidimo renka daug jautresnę informaciją apie asmens finansinę padėtį, sveikatos būklę, darbovietes, priklausomybę partijai ir kt., todėl ir duomenų apie keleivius – asmenis, kerta Lietuvos Respublikos sieną tvarkymas neturėtų būti vertinamas tiesiog keleivių duomenų rinkimas, esminis tokių duomenų rinkimo būtinumas – šie asmenys ne šiaip sau skrenda, jie kerta Lietuvos Respublikos sieną, kurios saugumo užtikrinimas, ją kertančių ieškomų nusikaltėlių ir kitų asmenų identifikavimas yra teisėsaugos institucijų funkcija. Keleivio duomenų tvarkymas savo turiniu yra laisvo asmenų judėjimo kompensacinė priemonė, sudaranti sąlygas asmeniui išvengti detalios fizinės kontrolės pasienio punkte, o vykdant skrydį Šengeno zonoje savalaikis išankstinis keleivio duomenų gavimas yra vienintelė galimybė pasinaudoti Šengeno informacine sistema – kompensaciniu instrumentu, turėjusiu užkardyti ieškomų ar nepageidaujamų asmenų laisvą judėjimą ne tik per išorines Šengeno erdvės sienas, bet ir per vidines.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nustatyta, kad „valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektu išplečiama oro vežėjų pareiga teikti duomenis apie visus keleivius atvykstančius į Lietuvos Respubliką ir išvykstančius iš jos, tačiau oro vežėjai duomenis apie keleivius renka, saugo, naudoja, nes tai būtina oro vežėjų ūkinei veiklai užtikrinti (paslaugų apskaitos tvarkymas, užmokesčio už suteiktas paslaugas apskaičiavimas, ginčų dėl atsiskaitymų sprendimą, mokesčių mokėjimą ir pan.), taip pat paslaugų vartotojų teisėms užtikrinti.
Duomenų reikšmingų kriminalinės žvalgybos veiklos vykdymui ar nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teikimas policijai ar kitoms institucijoms yra pareiga visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatyta įstatymiškai, todėl siekiamybė, pasinaudojant oro vežėjų kaupiamais duomenimis, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, yra proporcinga priemonė. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos. Pirma, privataus gyvenimo apribojimai numatyti įstatyme ir nurodyti tikslai yra būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, įstatyme nustatyta apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo, t. y. apibrėžti duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo tikslai bei terminai.
Koncepciniai keleivio duomenų tvarkymo ir teikimo kompetentingoms institucijos pagrindai įtvirtinti dar 1944 m. priimtoje Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 29 str., įpareigojant orlaivyje turėti keleivių sąrašą, o 22 str. įpareigojant valstybes priimti „specialiąsias taisykles arba kaip kitaip, imtis visų įmanomų priemonių, padedančių ir spartinančių orlaivių skrydžius tarp Susitariančiųjų Valstybių teritorijų ir leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, įgulų, keleivių ir krovinių gaišaties, ypač taikant įstatymus, susijusius su imigracija, karantinu, muitais ir išvykimu”, kas praėjus 70 metų visose šalyse yra suprantama kaip fizinės keleivių kontrolės mažinimas elektroniniu būdu tvarkant keleivių sąrašus bei diegiant kitas pažangesnes sistemas–veidų atpažinimo, pirštų atspaudų skenavimo ir pan. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalų ministerijos“ vartoti abstrakčią formuluotę – „Valstybės įstaigos, kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga[²])“ – kelia abejonių dėl atitikimo tikslingumui ir aiškumui. Atitinkami pakeitimai gali apsunkinti įstatymo taikymą, be to, yra nesuderinti sistemiškai, nes projekte vartojamas „policijos įstaigos“ terminas nėra keičiamas į analogišką abstraktaus pobūdžio formuluotę. Pritarti
2
tikslui, reikėtų siaurinti ir konkretinti tikslą, dėl kurio gali būti ribojama keleivių teisė į privatumą.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad nusikaltimų „tyrimas“ turėtų apimti „analizę“, o
„kriminalinės žvalgybos“ vienas iš uždavinių yra „nusikalstamų veikų
prevencija“. Be to, Elektroninių ryšių 65 straipsnio 2 dalyje numatytas siauresnis asmens duomenų panaudojimo tikslingumas: „Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“
1
5Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis pakoreguota,
įtvirtinant nuostatą, kad vežėjas neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. Manytina, kad ši nuostata yra dviprasmė ir negali atleisti vežėjo nuo atsakomybės tais atvejais, kai vežėjui pateikiamas akivaizdžiai netikras ar suklastotas dokumentas. Be to, pastebėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 20 straipsnio redakcija yra aiškesnė nei siūloma projekte. Pritarti 6.
2016-02-044 2,4
straipsnio 2 ir 4 dalyse vartojamo žodžių junginio „du šimtai“ linksnis keistinas į kilmininko ir rašytina – „dviejų šimtų“. Pritarti
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl aiškumo ir sistemiškumo aspektų nereikėtų išbraukti žodžių „šį įstatymą pažeidęs“. Pavyzdžiui, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje atitinkama formuluotė ne išbraukiama, o naujai įrašoma: „Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo nesumokėtas baudas išieško antstoliai“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalies 1 sakinio pakeitimas („Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus“) yra perteklinis, galimai pažeidžiantis procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi. Be to, pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos liudytojų apklausos nėra įtvirtinta nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. 272 straipsnio 1 dalį), nei Administracinių nusižengimų kodekse (žr. 577 straipsnio 2 dalį). Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „svarbia priežastimi paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos“. Ši nuostata yra perrašyta iš Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio, nors civilinės teisenos analogo naudojimas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje nebūtų tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje galioja priešingas principas – liga paprastai yra pripažįstama svarbia priežastimi.
Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso
svarbių priežasčių“. Pritarti
2
įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įrašyta formuluotė „konkretus baudos dydis“ yra perteklinė. Pritarti
pavadinime koreguotina žodžių tvarka sakinyje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nauja formuluotė – „[...] pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį [...]“ – nėra tiksli, nors ir yra analogiška formuluotei, vartojamai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio pirmojoje dalyje. Tikslesnė ir aiškesnė formuluotė, kuria rekomenduojama remtis, įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje – „pagal [...] sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį [...]“. Pritarti
patarėja
35
numatyta, kad duomenys, nurodyti įstatymo 1 priede (vardas, pavardė, lytis, gimimo data, pilietybė, kortelės duomenys ir pan.) saugomi ne ilgiau nei 5 metus ir nėra vieši. Pažymėtina, šie duomenys, nurodyti įstatymo 1 priede, yra asmens duomenys. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi ir pagal 4 straipsnį, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai.
Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei PNR direktyvos, 12 straipsniu, siūlytina įstatyme numatyti aiškų duomenų saugojimo terminą, t.y. 5 metus, atkreipiant dėmesį, kad PNR direktyva siūlo praėjus šešiems mėnesiams po duomenų perdavimo, PNR duomenys turi būti užmaskuoti. Kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; <...>. (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Pritarti 3.
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-04-28 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. 1-1863 1, 191, 20, 21. 22, 23, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo Įstatymo projektą Nr. XIIP-3950 (toliau - Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šią pastabą. Projekto 3 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau - ¡statymas) 19(1) straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga pateikti Projekto 13 straipsniu papildomo įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius Į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius (toliau - PNR) ir šių duomenų naudojimu. 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją bei
duomenų Įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaitimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kurioje detaliai reglamentuoti keleivio duomenų įrašo duomenų tvarkymo klausimai (kompetentingos institucijos ir jų prieigos teisės prie aptariamų duomenų, saugojimo terminai, detalus sunkių nusikaltimų sąrašas ir pan.). Valstybės narės per dvejus metus turės užtikrinti, kad Įsigaliotų Įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos.
Pritarti iš dalies Seimui priėmus projektų iniciatorių siūlomus įstatymo pakeitimus, dar iki direktyvos įsigaliojimo (2018 m. gegužės 25 d.) turės būti keičiamas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, atitinkamai pagal Seimo statuto 135 straipsnį, pateikiant atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3950, patobulinant pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei pagal komiteto pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. balandžio 27 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kurioje numatyta, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. gegužės 25 d. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
5 Argumentai: Kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu ir jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; <...>. (2007 m. gegužės 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad duomenys, nurodyti įstatymo projekto 1 priede (vardas, pavardė, lytis, gimimo data, pilietybė, kortelės duomenys ir pan.) saugomi ne ilgiau nei 5 metus ir nėra vieši. Pažymėtina, šie duomenys, nurodyti įstatymo 1 priede, yra asmens duomenys. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi ir pagal šio įstatymo 4 straipsnį, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams. Pasiūlymas:
Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei PNR direktyvos, 12 straipsniu, siūlytina įstatyme numatyti aiškų duomenų saugojimo terminą, t.y. 5 metus, atkreipiant dėmesį, kad PNR direktyva siūlo praėjus šešiems mėnesiams po duomenų perdavimo, PNR duomenys turi būti nuasmeninami užmaskuojant. Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu
„už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Stasys Brundza.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Pastebėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje („Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas“) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje („Informacijos gavimas iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų“) įtvirtinta teismo nutartis kaip būtina informacijos apie privatų asmens gyvenimą gavimo (kaupimo) sąlyga. [2] Past. – terminas vartojamas projekto 2-6 ir 8-12 straipsniuose.
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: VRM viceministras A.Norkevičius, Policijos departamento Generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris, Policijos departamento Valdybos viršininko pavaduotoja Ž.Rudaitienė,VSD žvalgybos pareigūnė K.Sabauskienė, VSD direktoriaus pavaduotojas V.Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
aiškinamojo rašto argumentacijos sutampa su Europos Komisijos 2011 m. vasario
duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (KOM (2011) 32 galutinis) (toliau – direktyvos projektas). Tačiau minima direktyva dar nėra priimta ir įsigaliojusi. Svarstytina, ar projekto rengėjų siekis iš anksto įgyvendinti nemažą dalį dar nepriimtos ir neįsigaliojusios direktyvos nuostatų yra pagrįstas.
Neatmestina, kad įsigaliojus direktyvai, ir siekiant ją įgyvendinti, teks pakartotinai taisyti Transporto veiklos pagrindų įstatymą. Nepritarti. Šiuo metu yra parengtas Direktyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo (toliau – PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais projektas (Toliau – Direktyvos projektas), pagal kurį valstybėse narėse renkami PNR duomenys duomenų bazėje gali būti tvarkomi tik teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (direktyvos 1 straipsnio 2 dalis), be to, kiekviena valstybė narė turi įsisteigti arba paskirti valdžios instituciją (informacijos apie keleivius skyrių), kompetentingą vykdyti teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevenciją, nustatymą, tyrimą ir patraukimą už juos baudžiamojon atsakomybėn, arba tokios institucijos padalinį, kuris atliktų informacijos apie keleivius skyriaus funkcijas ir būtų atsakingas už PNR duomenų rinkimą iš oro vežėjų, jų saugojimą, tvarkymą. Galiojanti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio nuostata „Vežėjų pareiga teikti informaciją“ nustato pareigą vežėjui, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prašymu iki keleivių registracijos pabaigos pateikti informaciją apie užsieniečius, kuriuos vežėjas pristatys į pasienio kontrolės punktą, per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės.
Informacijos apie oro keliais vežamus užsieniečius pateikimo ir tvarkymo taisyklės yra patvirtintos vidaus reikalų ministro ir susisiekimo ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-60/3-51. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (API) įgyvendinta minimaliai – duomenys nėra teikiami automatizuotai, saugomi ar kitaip tvarkomi registre, nors direktyva tokią galimybę ir numato. Pagrindinė institucija Lietuvos Respublikoje, vykdanti teroristinių nusikaltimų ir sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prevenciją, nustatymą, tyrimą ir atitinkanti direktyvoje nurodytus kriterijus, yra policija, kuri gali vykdyti informacijos apie keleivius skyriaus funkcijas. Tačiau Lietuvos Respublika šiuo metu neturi panašių duomenų tvarkymo sistemų (registrų), todėl pasinaudojant Europos Komisijos skirtu finansavimu, policijoje kuriama automatizuoto duomenų apdorojimo Keleivių įrašų duomenų sistema (toliau – sistema) bei numatyta kurti atskirą padalinį, siekiant riboti ir užtikrinti PNR duomenų naudojimą, rinkimą, saugojimą ir tvarkymą tik numatytais Įstatymo projekte tikslais ir nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Atsižvelgdami į Lietuvoje esamą situaciją keleivio duomenų tvarkymo srityje, nesiūlytume taikyti dalinių techninių sprendimų (tai yra tik API duomenis rinkti, tvarkyti ir saugoti sistemoje) ir nemanome, kad tikslinga laukti Direktyvos projekto įsigaliojimo.
Direktyvos tekstas ir priėmimo klausimo svarstymas jau tęsiasi keletą metų ir nėra aiškaus termino, kada planuojama Direktyvą priimti. Šių dienų kontekste, kada terorizmo grėsmė valstybėse išaugusi, valstybės narės turi pačios imtis iniciatyvų ir užtikrinti bendrą valstybės intereso siekimą, susijusį su pastangomis užtikrinti visuomenės bei valstybės vidaus ir išorės saugumą. Manytume, kad dabartinė API duomenų teikimo sistema, priėmus direktyvą dėl PNR duomenų, neturėtų Lietuvos Respublikoje egzistuoti atskirai, nes tokiu atveju išaugtų informacijos pateikimo darbų našta vežėjams, bendros API ir PNR duomenų administravimo sąnaudos valstybės institucijoms būtų didesnės, be to, API duomenų panaudojimo galimybės kitų institucijų (ne VSAT) veikloje išliktų nežymios ir nebūtų užtikrinti valstybės deleguoti uždaviniai teisėsaugos institucijoms. Projekto nuostatos atitinka šiai dienai derinamo Direktyvos projekto nuostatas, todėl, jeigu nebus didelių Direktyvos teksto pakeitimų, LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatų keisti nebereikės. Galimos rizikos ir Įstatymo projekto tikslai bei pagrįstumas išsamiau išdėstyti Aiškinamajame rašte. 2. Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatos, tiek kiek numato automatizuotą (nesant institucijos prašymo) keleivių, atvykstančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais, kiekybiškai ir kokybiškai reikšmingų asmens duomenų pateikimą policijos įstaigai, yra susijusios su žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo ribojimu.
Teisės į privatų gyvenimą apsaugos reikalavimai numatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 („Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“) bei 8 („Asmens duomenų apsauga“) straipsniuose. Kita vertus, teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Konstitucijos 22 straipsnio
renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „šios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais standartais, kada gali būti ribojama žmogaus teisė į privatų gyvenimą. Tokie ribojimai įmanomi: 1) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti; 2) kai teisės į privatų gyvenimą ribojimo atvejai numatomi įstatymuose, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Be to, tokiais ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d.; 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).
Šiame kontekste svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 8 straipsnio suteikiama apsauga būtų nepriimtinai susilpninta, jei moderniųjų technologijų panaudojimas baudžiamojoje justicijoje būtų leidžiamas bet kokiu būdu be tinkamo potencialios naudos įvertinimo, kai tokių technologijų panaudojimas paliestų esminius privataus gyvenimo interesus, kokiais pagal EŽTT praktiką yra laikomi asmens duomenys (žr. S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę).
Vertinant naujų priemonių proporcingumą, turi būti atkreiptas dėmesys į šiuos aspektus:
dėl prieigos prie asmens duomenų;
įtvirtinamas automatinis duomenų gavimas;
nėra siejami su konkrečia nusikalstama veika;
kiekis ir įvairovė;
apsaugą, nekonkretumas ir neapibrėžtumas įstatyme;
privatumą ribojimo mastas yra neproporcingai didelis, lyginant su keleivių, keliaujančių sausumos ar vandens transportu;
su didele administracine našta; priemonės efektyvumas gali būti neproporcingas išaugusiai administracinei naštai ir kt. Nepritarti. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies kontekste, kurioje nustatyta, kad Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami, galima konstatuoti, kad teismo sankcija reikalinga jei renkama informacija apie asmens privataus gyvenimo turinį – pvz. pokalbiai elektroninių ryšių tinklais ar kitoks susižinojimas. Plačiąja prasme informacija susijusi su asmeniu yra jo privatus gyvenimas, tačiau teismo sprendimas reikalingas tik kai siekiama riboti asmens teisę į susižinojimo privatumą. Kitais atvejai užtenka įstatyme numatytos teisės gauti informaciją apie asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia be teismo sankcijos sužinoti koks telefono numeris registruotas asmens vardu ar jis turi banko sąskaitos numerį, tačiau norint kontroliuoti turinį, t. y. pokalbius ar finansinius judėjimus realiu laiku jau reikalingas teismo sprendimas.
Taip pat teismo sankcija nereikalinga norint nustatyti asmens gyvenamąją, darbo vietas, turimas transporto priemones ir pan., jei tai leidžia įstatymas ir yra tam pagrindas. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Teisė į privatumą gali būti ribojama, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). PNR duomenų tvarkymas yra paties asmens, keliaujančio oro transportu, saugumo labui. Vertinant PNR duomenų rinkimo proporcingumą su asmenų teisėmis į saugumą ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, kaip nacionalinis saugumas, vienareikšmiškai yra svarbiau ne tai, kad fiksuojamas tik asmens kelionės faktas su papildomais duomenimis, o tai, kad renkant tokią informaciją ir ją analizuojant siekiama užtikrinti asmenų saugumą ar nacionalinį saugumą. Tikimybė, kad tvarkant PNR duomenis bus pasiekti Įstatymo projekto uždaviniai yra daug didesnė, negu tada, kai tokie duomenys nebūtų tvarkomi. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos. Pirma, privataus gyvenimo apribojimai numatyti įstatyme ir nurodyti tikslai yra būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, įstatyme nustatyta apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo, t. y. apibrėžti duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo tikslai bei terminai.
Įstatymo projektu atsižvelgta į Konstitucijos nuostatas, garantuojančias asmens privataus gyvenimo neliečiamumą ir nuosavybės apsaugą, Lietuvos Respublikos ratifikuotą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei visuomenės interesus siekiant apsaugoti bendrąjį interesą, valstybės saugumą, užtikrinti visuomenės apsaugą ir užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat atsižvelgiant į būtinybė apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, asmenų teises ir laisves. Valstybės institucijos savo funkcijoms vykdyti be teismo leidimo renka daug jautresnę informaciją apie asmens finansinę padėtį, sveikatos būklę, darbovietes, priklausomybę partijai ir kt., todėl ir duomenų apie keleivius – asmenis, kurie kerta Lietuvos Respublikos sieną tvarkymas neturėtų būti vertinamas tiesiog keleivių duomenų rinkimas, esminis tokių duomenų rinkimo būtinumas – šie asmenys ne šiaip sau skrenda, jie kerta Lietuvos Respublikos sieną, kurios saugumo užtikrinimas, ją kertančių ieškomų nusikaltėlių ir kitų asmenų identifikavimas yra teisėsaugos institucijų funkcija. Keleivio duomenų tvarkymas savo turiniu yra laisvo asmenų judėjimo kompensacinė priemonė, sudaranti sąlygas asmeniui išvengti detalios fizinės kontrolės pasienio punkte, o vykdant skrydį Šengeno zonoje savalaikis išankstinis keleivio duomenų gavimas yra vienintelė galimybė pasinaudoti Šengeno informacine sistema – kompensaciniu instrumentu, turėjusiu užkardyti ieškomų ar nepageidaujamų asmenų laisvą judėjimą ne tik per išorines Šengeno erdvės sienas, bet ir per vidines.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams bei nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Įstatymo projektu išplečiama oro vežėjų pareiga teikti duomenis apie visus keleivius atvykstančius į Lietuvos Respubliką ir išvykstančius iš jos, tačiau oro vežėjai duomenis apie keleivius renka, saugo, naudoja, nes tai būtina oro vežėjų ūkinei veiklai užtikrinti (paslaugų apskaitos tvarkymas, užmokesčio už suteiktas paslaugas apskaičiavimas, ginčų dėl atsiskaitymų sprendimą, mokesčių mokėjimą ir pan.), taip pat paslaugų vartotojų teisėms užtikrinti.
Duomenų reikšmingų kriminalinės žvalgybos veiklos vykdymui ar nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teikimas policijai ar kitoms institucijoms yra pareiga visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatyta įstatymiškai, todėl siekiamybė, pasinaudojant oro vežėjų kaupiamais duomenimis, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, yra proporcinga priemonė. Įstatymo projektu įgyvendintos pagrindinės sąlygos. Pirma, privataus gyvenimo apribojimai numatyti įstatyme ir nurodyti tikslai yra būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, įstatyme nustatyta apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo, t. y. apibrėžti duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo tikslai bei terminai.
Koncepciniai keleivio duomenų tvarkymo ir teikimo kompetentingoms institucijos pagrindai įtvirtinti dar 1944 m. priimtoje Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 29 straipsnyje, įpareigojant orlaivyje turėti keleivių sąrašą, o 22 straipsnyje įpareigojant valstybes priimti „specialiąsias taisykles arba kaip kitaip, imtis visų įmanomų priemonių, padedančių ir spartinančių orlaivių skrydžius tarp Susitariančiųjų Valstybių teritorijų ir leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, įgulų, keleivių ir krovinių gaišaties, ypač taikant įstatymus, susijusius su imigracija, karantinu, muitais ir išvykimu”, kas praėjus 70 metų visose šalyse yra suprantama kaip fizinės keleivių kontrolės mažinimas elektroniniu būdu tvarkant keleivių sąrašus bei diegiant kitas pažangesnes sistemas – veidų atpažinimo, pirštų atspaudų skenavimo ir pan. 2
prie Vidaus reikalų ministerijos“ vartoti abstrakčią formuluotę – „Valstybės įstaigos, kuri įgyvendina valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse (toliau – įgaliota valstybės įstaiga)“ – kelia abejonių dėl atitikimo tikslingumui ir aiškumui. Atitinkami pakeitimai gali apsunkinti įstatymo taikymą, be to, yra nesuderinti sistemiškai, nes projekte vartojamas
„policijos įstaigos“ terminas nėra keičiamas į analogišką abstraktaus
pobūdžio formuluotę. Pritarti. Palikti sąvoką „Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos“ vietoj siūlomos „įgaliota valstybės įstaiga“3
proporcingos siekiamam tikslui, reikėtų siaurinti ir konkretinti tikslą, dėl kurio gali būti ribojama keleivių teisė į privatumą.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad nusikaltimų „tyrimas“ turėtų apimti „analizę“, o „kriminalinės žvalgybos“ vienas iš uždavinių yra
„nusikalstamų veikų prevencija“. Be to, Elektroninių ryšių 65 straipsnio 2
dalyje numatytas siauresnis asmens duomenų panaudojimo tikslingumas:
„Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių
nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.“ Pritarti. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi vykdant įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paiešką, taip pat vykdant teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, analizę, prevenciją, tyrimą, kriminalinę žvalgybą, asmenų baudžiamąjį persekiojimą analizės, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais.“4
pakoreguota, įtvirtinant nuostatą, kad vežėjas neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. Manytina, kad ši nuostata yra dviprasmė ir negali atleisti vežėjo nuo atsakomybės tais atvejais, kai vežėjui pateikiamas akivaizdžiai netikras ar suklastotas dokumentas. Be to, pastebėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 20 straipsnio redakcija yra aiškesnė nei siūloma projekte. Pritarti. 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė
verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais ar kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, tačiau neprivalo tikrinti keleivių kelionės dokumentų autentiškumo. 4
vartojamo žodžių junginio „du šimtai“ linksnis keistinas į kilmininko ir rašytina – „dviejų šimtų“. Pritarti.
Pritarti. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„2. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių duviejų šimtaių keturiolikos eurų už kiekvieną be reikalingų kelionės dokumentų vežamą užsienietį. 4. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio Įstatymo 19⁽¹⁾ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau nei nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių duviejų šimtaių keturiolikos eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.“6
punkte dėl aiškumo ir sistemiškumo aspektų nereikėtų išbraukti žodžių „šį įstatymą pažeidęs“. Pavyzdžiui, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje atitinkama formuluotė ne išbraukiama, o naujai įrašoma:
„Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo nesumokėtas baudas išieško
antstoliai“. Pritarti. 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1. Nagrinėjant bylas dėl šio Įstatymo 19⁽¹⁾
straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:
1) šį Įstatymą pažeidęs vežėjas;“8
sakinio pakeitimas („Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus“) yra perteklinis, galimai pažeidžiantis procesinį lygiateisiškumą ir rungimąsi.
Be to, pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos liudytojų apklausos nėra įtvirtinta nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr. 272 straipsnio 1 dalį), nei Administracinių nusižengimų kodekse (žr. 577 straipsnio 2 dalį). Pritarti. 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę apklausti juos užduoti jiems klausimus, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pateikiami nauji įrodymai, vežėjas turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo susipažinti su jais ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 8
įtvirtinama nuostata, kad „svarbia priežastimi paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos“. Ši nuostata yra perrašyta iš Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio, nors civilinės teisenos analogo naudojimas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje nebūtų tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje galioja priešingas principas – liga paprastai yra pripažįstama svarbia priežastimi. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso
svarbių priežasčių“. Pritarti. 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jeigu proceso šalys ar kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus ir proceso šalys bei kiti proceso dalyviai nepateikia dokumentų, patirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių jie negali dalyvauti procese. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies įgalioto atstovo užimtumas kitose bylose.“9
dalyje įrašyta formuluotė „konkretus baudos dydis“ yra perteklinė. Pritarti. 9 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Išnagrinėjus bylą, surašomas nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. Jei priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, nutarime papildomai nurodomi duomenys apie šio Įstatymo reikalavimus pažeidusį vežėją, šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, šio Įstatymo straipsnio nuostata nustatantis atsakomybę už šio Įstatymo reikalavimų pažeidimą, šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas., konkretus baudos dydis.“10
koreguotina žodžių tvarka sakinyje.
Be to, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinama nauja formuluotė – „[...] pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį [...]“ – nėra tiksli, nors ir yra analogiška formuluotei, vartojamai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio pirmojoje dalyje. Tikslesnė ir aiškesnė formuluotė, kuria rekomenduojama remtis, įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje – „pagal [...] sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį [...]“. Pritarti. Pakeisti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus
taikymas Baudų skyrimas šio Įstatymo reikalavimus pažeidusiems vežėjams skyrimas
baudos dydžio sankcijoje numatytų minimumoalios ir maksimumoalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016-04-28 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. 1-1863 1, 191, 20, 21.
1-1863 1, 191, 20, 21. 22, 23, 25, 26, 27 ir 28straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo Įstatymo projektą Nr. XIIP-3950 (toliau - Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šią pastabą. Projekto
Įstatymo (toliau - ¡statymas) 19¹ straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga pateikti Projekto 13 straipsniu papildomo Įstatymo I priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius Į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius (toliau - PNR) ir šių duomenų naudojimu. 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją bei 2016 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą dėl keleivio duomenų Įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaitimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, kurioje detaliai reglamentuoti keleivio duomenų Įrašo duomenų tvarkymo klausimai (kompetentingos institucijos ir jų prieigos teisės prie aptariamų duomenų, saugojimo terminai, detalus sunkių nusikaltimų sąrašas ir pan.). Valstybės narės per dvejus metus turės užtikrinti, kad Įsigaliotų Įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Įvertinus pateikto Projekto nuostatas, nėra detaliai reglamentuota PNR duomenų tvarkymo, saugojimo, keitimosi šiais duomenimis su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis tvarka. Atsižvelgdami i tai ir siekdami užtikrinti skaidrų ir proporcingumo principą atitinkanti teisini reguliavimą, siūlome Projekto nuostatas, susijusias su PNR duomenų apsauga, suderinti su aptariama direktyva. Pritarti. Įstatymo projekto 19¹ straipsnis patobulintas pagal Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2016-05-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus ir suderinant svarstomo įstatymo projekto nuostatas su 2016 m. balandžio 21 d. ES Tarybos priimta direktyva dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos tikslais. Pritarti iš dalies. Siūlymai nėra konkrečiai suformuluoti. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2016-05-12 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3950, patobulinant pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei pagal komiteto pasiūlymą. Pritarti. 36 Argumentai:
Kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu ir jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; <...>. (2007 m. gegužės 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad duomenys, nurodyti įstatymo projekto 1 priede (vardas, pavardė, lytis, gimimo data, pilietybė, kortelės duomenys ir pan.) saugomi ne ilgiau nei 5 metus ir nėra vieši. Pažymėtina, šie duomenys, nurodyti įstatymo 1 priede, yra asmens duomenys. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi ir pagal šio įstatymo 4 straipsnį, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams. Pasiūlymas: Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei PNR direktyvos, 12 straipsniu, siūlytina įstatyme numatyti aiškų duomenų saugojimo terminą, t.y. 5 metus, atkreipiant dėmesį, kad PNR direktyva siūlo praėjus šešiems mėnesiams po duomenų perdavimo, PNR duomenys turi būti nuasmeninami užmaskuojant. Pritarti. Atitinkamai patikslinta 19¹ straipsnio 6 dalis: „6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. (...)“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2016-05-20 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 1, 19, 19¹, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 1 priedu ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3950 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritarti.
Pritarti. 3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projektu perkeliama tik dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (toliau – PNR direktyva) nuostatų, nėra įtvirtinti PNR duomenų tvarkymo tikslai, kvestionuotina Projekto nuostata dėl duomenų teikimo reglamentavimo Lietuvos generalinio komisaro nustatyta tvarka, siūlytina tobulinti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹ straipsnio reglamentavimą šiais aspektais:
ir nustatyti, kokios institucijos gali turėti atstovus šio padalinio sudėtyje;
duomenų tvarkymu susijusius tikslus (kadangi pvz., dingusių be žinios asmenų paieškos tikslai yra pertekliniai Direktyvos 1 str. 2 d. prasme);
numatytų tikslų automatiniu būdu tikrinti keleivių duomenis su duomenimis duomenų bazėse pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kurie turi būti tiksliniai, proporcingi, konkretūs ir nediskriminuojantys. Įtvirtinti pareigą duomenų tvarkytojui ištrinti duomenis, nepatenkančius į Įstatymo projekto I priede nurodytą duomenų sąrašą;
esant automatiniam sutapimui: t.y. kiekvienu atveju teigiamas rezultatas (sutapimas) turi būti peržiūrėtas neautomatizuotu būdu;
privalo būti tinkamai pagrįstas ir paremtas pakankamais pagrindais. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 19⁽¹⁾ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19¹ straipsnis. Vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu
oro keliais, pareiga teikti informaciją 1.
Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau nei pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje įgaliotam padaliniui, neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. 2. Įgaliotas padalinys yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys. Deleguotam padaliniui priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų tvarkymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. 4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, tvarko siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę. 5.
Respubliką ar išvykstant iš jos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys automatizuotu būdu yra palyginami su duomenimis, tvarkomais valstybės ir žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paieškos tikslais. Keleivių vertinimas atliekamas pagal iš anksto nustatytus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patvirtintus tikslinius, proporcingus, konkrečius ir nediskriminuojančius kriterijus, ir gautas teigiamas rezultatas turi būti atskirai peržiūrėtas įgalioto padalinio neautomatizuotu būdu. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 ir 3 punktuose nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami. 7. Įgaliotas padalinys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus 2 priede nurodytoms kompetentingoms institucijoms ar kitų valstybių narių įgaliotiems padaliniams ar Europolui teikia pagrįsto prašymo pagrindu tik konkrečiais teroristinių nusikaltimų ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.
Įgaliotas padalinys teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus trečiosioms šalims, tik atskirai įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį laikantis šiame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatyme nustatytų sąlygų. Šios straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų teikimo ir panaudojimo sąlygas, būdus ir tvarką kompetentingoms institucijoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įgaliotam padaliniui teikiami ir tvarkomi Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka. 9. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
asmens duomenų, įtvirtintų šio straipsnio 1 dalyje, tvarkymą. 10. Savo teises dėl asmens duomenų tvarkymo keleivis įgyvendina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Asmenims, pažeidusiems duomenų tvarkymo nuostatas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.“ Pritarti. 13 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra įtvirtintos kompetentingos institucijos, turėsiančios teisę teikti pagrįstą prašymą įgaliotam padaliniui dėl PNR duomenų, siūlytina šias institucijas įvardinti įstatymo priede. Pasiūlymas:
Pasiūlymas: 13 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 2 priedu Papildyti Įstatymą nauju 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo
1Ikiteisminio tyrimo įstaigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse;
2Kriminalinės žvalgybos subjektai, numatyti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme;
3Žvalgybos institucijos, numatytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme;
4. Teismai;
5Prokuratūra.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis