Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose , taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos reglamentavimą .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Natūralios buveinės apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti natūralią buveinę ir jos būdingas rūšis veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliam paplitimui, struktūrai, funkcijoms ir jos būdingų rūšių išlikimui , atsižvelgiant į vertinimą, europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo arba Lietuvos Respublikos teritorijoje arba šios buveinės natūraliame areale .“
2Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Draustiniai Draustinis – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingas vertingoms gamtos ir (ar) kultūros vietoves vietovėms , jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę biologinei įvairovei bei genetinį fondą išsaugoti .
Šiose teritorijose Teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose joje ūkinės veiklos.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančios) teritorijos teritorija – teritorijos, kuriose teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) saugomoms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai.“
4Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į turizmas, apimantis tikslingą krašto gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių , kraštovaizdžio, bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui mokymąsi .“
5Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Rezervatai Rezervatas – saugomos teritorijos, įsteigtos saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti, bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus vertingas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo palaikymą išsaugojimą , propaguoti gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų vertybių apsaugą.
Šiose teritorijose Šioje teritorijoje nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir nutraukiant jose ūkinę veiklą nutraukiama ūkinė veikla .“
6Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36. Saugomų teritorijų kontrolė – saugomų teritorijų apsaugos proceso dalis – kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių apsaugos ir saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės aktais ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi priežiūra.“
7Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Genetiniai sklypai – saugomos teritorijos, skirtos sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
8Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26. Paveldo objektų apsaugos reglamentai – dokumentai, nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 9. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 34 dalį. 34. Saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
Laikinieji reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus. 10. Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai, nustatantys apibrėžiantys atskirų saugomų teritorijų išskirtinę vertę ir nustatantys jų apsaugos ypatumus ar arba nustatantys saugomų teritorijų jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus reikalavimus, valdymo bei veiklos apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
11Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Valstybiniai Valstybinis saugomų teritorijų pareigūnai pareigūnas – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų saugomų teritorijų direkcijos bei ar saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas , atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus nurodymus . Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.
“
12Papildyti 2 straipsnį 52 dalimi:
„52 .
Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio, kitos paskirties statiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu.“
dalimi: „53 . Gamtos vertybės – atskiri gamtos objektai ar jų teritoriniai kompleksai, turintys mokslinę, ekologinę, kultūrinę, pažinimo ir kitokią vertę, svarbūs kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti bei pažinti, taip pat su konkrečia teritorija siejami joje nuolat ar periodiškai pasireiškiantys gyvūnų rūšių migracijos, karsto, kiti gyvosios ar negyvosios gamtos reiškiniai ir procesai, kuriantys teritorijos išskirtinę vertę.“
dalimi:
„54. Saugomų teritorijų direkcija – biudžetinė
įstaiga, įsteigta apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti, stebėsenai vykdyti valstybiniame rezervate, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, taip pat šio Įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose.“
dalimi:
„55. Sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo
priklausiniais, pagalbinio ūkio pastatais, kitais sodybos statiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.“
dalimi:
„56. Vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos
sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę.“
2 straipsnį 57 dalimi: „57.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teritorijose reglamentavimo dokumentai 1.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių , Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;
2) saugomų teritorijų nuostatai;
3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;
4) saugomų teritorijų , jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai apsaugos reglamentai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus ;
5) apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos N ekilnojamojo turto registre , kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo . 2. Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 32 . Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus. Sutarčių sudarymo tvarką ir formas tvirtina Vyriausybė.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos apsaugos sutartys pagal Vyriausybės nustatytą tvarką gali būti sudaromos ir su žemės, nepatenkančios į saugomas teritorijas, savininkais ir valdytojais, jeigu šio Įstatymo 241 straipsnio 6 dalyje nurodytu gamtotvarkos planu nuspręsta, kad apsaugos sutartis sudaryti būtina siekiant:
1) garantuoti reikiamą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Europos Bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, ar jų dalyse, kurios nepatenka į saugomas teritorijas, arba atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšių buveines;
2) nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. “
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, pažeistų veiklos, natūralių buveinių, atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas ;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.“
ją išdėstyti taip: „2.
Vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) .“ 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai , tvirtinami juos steigiančių institucijų , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti (sunaikinti, sužaloti) saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms) kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms . 2.
kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) ir bandomąją gavybą ;
iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus , į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) ir bandomąją gavybą ;
iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus , į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;67 ) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose , o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti didesnius kaip 0,1 hektaro vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius , nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas daugiau kaip 0,1 hektaro ;78 ) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius ;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktais nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išorinę reklamą, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 3. Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ;
2) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir
(ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose;
3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas).
Sodybos ar atkuriamos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų, išskyrus atkuriamos istorinės dvaro sodybos atveju, kurios statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame nei 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendrasavininkiams);
4) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), apmatavimus, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atkuriant (atstatant) identiškus sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos šlaituose apribojimai;
6) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 5 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 5 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų.
Pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto šlaito briaunos.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai arčiau nurodytų atstumų yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
Statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji sodybos priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) buvusios sodybos atkūrimo teisė pagal šioje dalyje nurodytą tvarką įgyvendinama taip, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atkuriama tik viena sodyba;
9) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
10) draudžiama statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais , kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai (išskyrus sodybų ar buvusių sodybų pertvarkymą į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kub. metrų buitinių nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius , vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais atvejais), statyti vizualinę taršą sukeliančius statinius. 34 .
3
4. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę. 4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 56 . Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti, palaikanti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus , išsauganti ir kurianti naujas etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas , taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas , invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . 6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai. 7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (valstybiniame parke ar biosferos rezervate esančio draustinio atveju – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami, atsižvelgiant į šio Įstatymo
steigimo tikslus. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kita. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių draustinių atveju – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose). “6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu ir pritaikymu naudoti .“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas 1.
Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos veiklą saugomose teritorijose reglamentavimo reglamentuojantys dokumentai. 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms) jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka.
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) ir bandomąją gavybą, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomų teritorijų direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;24 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;35 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį .
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) ir bandomąją gavybą, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomų teritorijų direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;24 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, nei pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;35 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį . Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus ;
nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktais nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
inžinerinius tinklus , įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.
valstybiniuose parkuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai numatytos išimtys pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas;
2) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Sodybos ar atkuriamos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų, išskyrus atkuriamas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame nei 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendrasavininkiams) ;
3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;
4) leidžiama atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), apmatavimus, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atkuriant (atstatant) identiškus sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos šlaituose apribojimai;
5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 4 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 4 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų.
Pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimus ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama tolimiausioje vietoje vandens telkinio kranto ar šlaito briaunos atžvilgiu, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šlaito briaunos.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir
bendrajame plane numatytose vietose ;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 3 ir 4 punktuose arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai arčiau nurodytų atstumų yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
Statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji sodybos priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 5 punkte nurodytu atveju atkuriami (atstatomi) identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atkūrimo teisė pagal šioje dalyje nurodytą tvarką įgyvendinama taip, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atkuriama tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kub. metrų buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais atvejais) .
Statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji sodybos priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 5 punkte nurodytu atveju atkuriami (atstatomi) identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atkūrimo teisė pagal šioje dalyje nurodytą tvarką įgyvendinama taip, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atkuriama tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kub. metrų buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais atvejais) . 34 .
3
4. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai ir nustatyti papildomi reikalavimai. A tsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatai apibrėžia valstybinio parko išskirtinę vertę ir detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apsaugos reikalavimus, o valstybinio parko planavimo schema – 3 dalyje nustatytus statybos reikalavimus nustatant privalomus ir rekomenduojamus sodybų pastatų dydžius, statinių formas , sodybų statinių išorės apdailos medžiagas, sodybos pastatais leidžiamą užstatyti sklypo plotą, kitus etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo sprendinius . 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. 56 .
5
6. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai verslai ir pažintinis turizmas, pagal planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikymas pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus , taip pat skatinamas invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . “
išdėstyti taip:
„3. Genetinių sklypų steigimo tikslas yra
išsaugoti veiklai reikalingos genetinės medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje žemėje sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Siekiant išsaugoti genetinius medynus, esančius valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos monitoringo teritorijų draustiniuose, atskiros saugomos teritorijos (genetiniai sklypai) nesteigiamos. Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina tokių genetinių medynų, esančių valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos monitoringo teritorijų draustiniuose sąrašą, kurio pagrindu informacija apie juos kaupiama Saugomų teritorijų valstybės kadastre, o apsaugos priemonės numatomos atitinkamų saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir/ar nuostatuose.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:
miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų apsaugos , požeminio vandens vandenviečių, paviršinio paviršinių vandens telkinių, agrarinių takoskyrų ir intensyvaus karsto apsaugos zonos;
draustinių, paveldo objektų buferinės apsaugos zonos;
, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos;
, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti;
kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos;
zonos .“
2Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 4 dalį. 4. Ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos zonų rūšių nustatymo
tvarką ir jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą ir naudojimą. 3. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekologinės apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens
ir rūšies teritorijų planavimo dokumentuose arba kituose dokumentuose šio Įstatymo, Žemės įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija , saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir praeiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta . Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. 2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina nustato Vyriausybės įgaliota institucija , o apsaugos reglamentus – Vyriausybė . Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. 3.
3Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą;
2) įrengti kapines, sąvartynus , kapines, išskyrus veikiančių kapinių praplėtimą, nemažinant atstumo iki vandens telkinio ;
3) statyti pastatus potvynių užliejamose vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (1 procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose , kurias nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ( išskyrus jose esančias sodybas ) bei ;
4) statyti pastatus vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip1015 laipsnių , išskyrus atvejus, kai sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statomi susisiekimo, energetikos, kitai inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas) ;
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos nei nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu nei Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti ir laikyti kilnojamus vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , konteinerius, tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas kilnojamas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamos bitidės, taip pat kai kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu nei Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti ir laikyti kilnojamus vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , konteinerius, tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas kilnojamas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamos bitidės, taip pat kai kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. 4.
draudžiama:
1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;12 ) dirbti žemę, naudoti trąšas, pesticidus cheminius augalų apsaugos produktus ir kitus chemikalus taip pat kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus atvejus, numatytus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ;23 ) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas statant šio straipsnio 5 dalyje numatytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus ;
4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto . 5.
leidžiama statyti tik hidrotechninius hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius , vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus (įrengiant mineralinio grunto dangą), vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose prieplaukas ir prieplaukose – jų statinius , rekreacinėse zonose savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje
paplūdimių įrangą, kitus rekreacinius įrenginius nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius jachtų ir valčių elingus , draustiniuose , valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose
šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama rekonstruoti čia teisėtai pastatytą pastatą, nedidinant pastato tūrio ir pastatu užstatyto ploto . 6. Sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. 7. Veiklą kitose šio Įstatymo 18 straipsnyje išvardytose ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja teisės aktai, pag al kuriuos jos buvo nustatytos. 7.
transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu nei nurodyta atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. 8. Vandens telkinių, kuriems pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką yra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pakrantėje nuo vandens linijos ( esant vidutiniam vandens lygiui) iki
būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio yra užpelkėjusi arba stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti asmenims vandens telkinio pakrante.
Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje gali būti statomos tik tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius ar įrenginius dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, visuomenės viešam naudojimui pritaikytas rekreacines teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane). Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje taip pat gali būti įrengiama ganyklos tvora žemės plote, kuris naudojamas gyvuliams ganyti (deklaruotas kaip ganykla pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką), o ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą. 9. Jeigu dėl įvykusios kranto erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pločio pakrantės dalyje nebeužtikrinamas reikalavimas dėl užtvėrimų nebuvimo, žemės savininkas ar valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pločio pakrantės dalies turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo. Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos.
pakrantės apsaugos juostą apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku, savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. 11. Šio straipsnio nuostatos draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir valstybiniuose parkuose taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatoms. “
Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Savivaldybių draustinius Vyriausybės nustatyta tvarka steigia , jų ribas nustato ir keičia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos šių objektų schemas. Savivaldybės taryba sprendimą dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti šiais atvejais:
1) jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai pagal šį Įstatymą;
2) jeigu parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusą ar įtraukti jį į kompleksinę saugomą teritoriją, arba savivaldybės gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti saugomu gamtos paveldo objektu. “
išdėstyti taip:
„1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam
tvarkymui organizuoti yra steigiamas tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijos.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes kiti duomenys, reikalingi saugomų šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti .“
netekusia galios25 straipsnio 3 dalį. 3. Savivaldybių tarybų įsteigtos saugomos teritorijos (draustiniai, paveldo objektai) pagal atskirus sąrašus registruojamos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. 13 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas
1Valstybės saugomų teritorijų politikos kryptis nustato Seimas,
tvirtindamas Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nustatydamas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2.
2Vyriausybė formuoja , vadovaudamasi Seimo nustatytomis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir teritorijų naudojimo funkciniais prioritetais, tvirtina saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas strategiją , šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytais atvejais steigia saugomas teritorijas, tvirtina jų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus ir suteikia atitinkamus įgaliojimus valstybės institucijoms , atsakingoms už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą . 3. Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos, atlikdamos saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas:
1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo programų rengimą;2
23 straipsnio nustatytais atvejais pagal Vyriausybės suteiktus įgaliojimus steigia saugomas teritorijas, nustato ir keičia jų ribas arba rengia teikia Vyriausybei teisės aktų dėl saugomų teritorijų klausimais projektus įsteigimo, jų ribų nustatymo ar pakeitimo projektus ;3 2 ) organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;4 3 ) atlieka kitas savo nuostatuose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais numatytas funkcijas. 4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. 5.
saugomų teritorijų politiką Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organiz
uoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) tvarko ir vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo ka
dastro duomenų pakeitimui, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms vertinimo dokumentus;
9) koordinuoja pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti , organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia ataskaitas visuomenei apie šių saugomų teritorijų būklę;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas paramai iš įvairių fondų gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus įvairių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja valstybinių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei tikslinių programų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtoms arba pagal 7 dalies nuostatas savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat
„Natura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomą valstybinę saugomų teritorijų kontrolę;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos kėlimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų ir savo nuostatuose numatytas funkcijas.
Įgyvendindama saugomų teritorijų politiką Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organizuoj
a saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) tvarko ir vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo kadas
tro duomenų pakeitimui, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms vertinimo dokumentus;
9) koordinuoja pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti , organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia ataskaitas visuomenei apie šių saugomų teritorijų būklę;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas paramai iš įvairių fondų gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus įvairių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja valstybinių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei tikslinių programų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtoms arba pagal 7 dalies nuostatas savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat „N
atura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomą valstybinę saugomų teritorijų kontrolę;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos kėlimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų ir savo nuostatuose numatytas funkcijas. 6.
kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų , direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas . Vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose, ir jų nuostatuose yra numatytos tokios funkcijos. 7. Regioninių parkų direkcijas taip pat gali steigti savivaldybių tarybos. Apsaugos ir tvarkymo veiklą savivaldybių draustiniuose ir savivaldybių paveldo objektuose organizuoja savivaldybės. 8. Apsaugos ir tvarkymo veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos – biudžetinės įstaigos.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
tvarkymą;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) įgyvendina tvarkymo planuose numatytas priemones;
ir/ar vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus įvairių fondų lėšomis;
statinių projektų rengimo bei derinimo procese ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatyme;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;
17) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
tvarkymą;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) įgyvendina tvarkymo planuose numatytas priemones;
ir/ar vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus įvairių fondų lėšomis;
statinių projektų rengimo bei derinimo procese ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatyme;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;
17) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. 9.
valstybinių parkų direkcijos ir jungtinės tarybos, koordinuojančios santykius tarp valstybinių parkų direkcijų ir savivaldybių institucijų . Apsaugos ir tvarkymo veiklai valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti sudaroma jungtinė taryba iš saugomos teritorijos direkcijos, atitinkamų savivaldybių administracijų, regionuose veikiančių aplinkos apsaugos, kultūros paveldo institucijų teritorinių padalinių, miškų urėdijų, valstybiniame parke ar biosferos rezervate veikiančių vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jungtinėje taryboje gali būti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai Jungtinių tarybų nariai yra valstybinių parkų direktoriai bei jų pavaduotojai, skiriami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybės atstovai . Jungtinės tarybos sudarymo tvarką ir veiklos aprašą nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. 10. Prie Valstybinių rezervatų , valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos tarybos moksliniams tyrimams, stebėjimams , svarbiausiems teritorijų planiniams ir (ar) architektūriniams sprendiniams nagrinėti ir muziejiniam darbui koordinuoti . Prie valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos mokslinės ar kitos patariamosios konsultacinės tarybos, pagal kompetenciją atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, architektūros, rekreacijos organizavimo bei socialinės ir ekonominės srities ekspertų specialistų . 11. Valstybinių draustinių ir paveldo objektų , priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą organizuoja savivaldybių merai . Pagal kompetenciją specialias apsaugos ir tvarkymo priemones „Natura 2000“ tinklo teritorijose įgyvendina miškų urėdijos, savivaldybių ir kitos institucijos. 12. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei Ekologinės apsaugos zonų priežiūrą vykdo institucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus vykdant atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų priežiūrą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija .“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankymui saugomų
teritorijų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Už valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą įstatymų nustatyta tvarka surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti, infrastruktūrai lankytojams įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių) apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui organizuoti .“
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus , kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai ir nekilnojamųjų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.“
2Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų teritorijų valstybinę kontrolę reglamentuoja ir
valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Šiuos nuostatus ir saugomų teritorijų direkcijų pareigybių, kuriose dirbantiems valstybės tarnautojams suteikiamos v alstybinių saugomų teritorijų pareigūnų galios, sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos .“
3Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių
teisės pažeidimų nusižengimų protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo ;“ 4.
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose,
biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose Vyriausybės įgaliota institucija gali drausti arba riboti motorinių transporto priemonių ir vandens transporto plaukiojimo priemonių naudojimą ir judėjimą, nustatyti leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis arba plaukimo plaukiojimo priemonėmis, įskaitant už mokestį, išdavimo tvarką , medžioklę, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą. Vyriausybės įgaliota institucija, nustatydama mokamų leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis arba plaukti plaukimo plaukiojimo priemonėmis kainą, atsižvelgia į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. “
1.
1Papildyti 31 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„
5) padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą .“
2Papildyti 31 straipsnio 9 dalį 4 punktu:
„
4) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje draustinio tvarkymo plano sprendiniai numato naują statybą ; “
3Papildyti 31 straipsnio 9 dalį 5 punktu:
„
5) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti. “
išdėstyti taip:
„3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto
arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybų galimybė;“
5Papildyti 31 straipsnio 10 dalį 6 punktu:
„
6) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti. “
32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės
valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas , nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Jeigu tokie asmenys nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami per savivaldybės interneto tinklalapį . Jie yra informuojami Informacija žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus .“ 2.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai
turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriais numatoma steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų ribas ar statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos , Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pareikšti institucijai teikiančiai pateikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatytų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo .“
332 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios. 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose
steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos . Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. 32 straipsnio 14 dalį pripažinti netekusia galios. 14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto. 18 straipsnis. Įstatymo papildymas321 straipsniu Papildyti įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus 1.
Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstus, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau nei saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, tokiu atveju kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų.
Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka). 3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimus, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstus kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama).
Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau nei saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, tokiu atveju kasmetinės kompensacijos išmokamos tik, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, išmokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau nei saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, tokiu atveju kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 4.
4Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turtėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus. 5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:
1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigė, esamos saugomos teritorijos statusą pakeitė, veiklos apribojimus nustatė arba pakeitė valstybės institucija;
2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba;
3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už „Natura 2000“ tinklo teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos konkrečiame žemės sklype už tuos pačius veiklos apribojimus ir jų sukeltus praradimus, negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų. 7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 8.
reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant a psaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų . “
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m.
specialusis leidimas , 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 3 tomas, p. 344) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) .“
punktu: „
32004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos
apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114). “20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 5 dalį, 2 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnį, įsigalioja 2016 m. gegužės
straipsnio 1 dalis ir
reglamentai, patvirtinti Vyriausybės įgaliotų institucijų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, galioja tol, kol jie pripažįstami netekusiais galios juos patvirtinusios institucijos sprendimu.
Šiuos reglamentus patvirtinusi institucija pripažįsta juos netekusiais galios, kai etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo sprendiniai nustatomi valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). 4. Asmenų teisės, įgytos pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo Įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, realizuojamos pagal minėtų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIP-3923 (2) ES lyginamasis variantas
7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241 , 25, 27, 29, 30, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 321 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose , taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos juose reglamentavimą .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Natūralios buveinės apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti natūralią buveinę ir jos būdingas rūšis veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliam paplitimui, struktūrai, funkcijoms ir jos būdingų rūšių išlikimui , atsižvelgiant į vertinimą, europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba šios buveinės natūraliame areale .“
2Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Draustiniai Draustinis – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingas vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietoves vietovėms , jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę biologinei įvairovei bei genetinį fondą išsaugoti .
Šiose teritorijose Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose joje ūkinės veiklos.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančios) teritorijos teritorija – teritorijos, kuriose teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) saugomoms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir žmonių veiklos poveikio aplinkai.“
4Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Genetiniai sklypai Genetinis sklypas – saugomos teritorijos, skirtos sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26. Paveldo objektų apsaugos reglamentai – dokumentai, nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 6. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į turizmas, apimantis tikslingą krašto gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių , kraštovaizdžio, bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui mokymąsi .“
7Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29.
Rezervatai Rezervatas – saugomos teritorijos, įsteigtos saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti, bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus vertingas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo palaikymą išsaugojimą , propaguoti gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų vertybių apsaugą. Šiose teritorijose Šioje teritorijoje nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir nutraukiant jose ūkinę veiklą nutraukiama ūkinė veikla .“
8Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Rūšies apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti rūšį veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką rūšies paplitimui, jos populiacijų gausumui europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo .“
9Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 34 dalį. 34. Saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus. 10. Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36.
Saugomų teritorijų kontrolė – saugomų teritorijų apsaugos proceso dalis – kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių apsaugos ir saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės aktais ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi priežiūra.“
11Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai, nustatantys apibrėžiantys atskirų saugomų teritorijų išskirtinę vertę ir nustatantys jų apsaugos ypatumus ar arba nustatantys saugomų teritorijų jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus reikalavimus, valdymo bei veiklos apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
12Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Valstybiniai Valstybinis saugomų teritorijų pareigūnai pareigūnas – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų saugomos teritorijos direkcijos bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojas , atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus nurodymus . Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.
“
13Pakeisti 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46.
Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo :
1) gali išnykti jų natūraliame areale arba
2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba
3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų. Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
ir ją išdėstyti taip: „47. Europos bendrijos svarbos rūšys – gyvūnų ir augalų, egzistuojančių europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , rūšys, kurios:
1) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione;
2) yra pažeidžiamos, tai yra manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti priskirtos nykstančiųjų kategorijai, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;
3) yra retos, tai yra rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti – dėl to, kad rūšys gyvena geografiškai apribotose teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesniame areale;
4) yra endeminės ir joms reikalingas išskirtinis dėmesys dėl specifinio jų buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei. Tokios rūšys Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nustatyta tvarka yra arba gali būti įrašytos į Europos bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių sąrašus.“ 15.
Pakeisti 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48. Prioritetinis natūralių buveinių tipas – Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas, kuris europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , gali išnykti jo natūraliame areale ir kurį Europos bendrija priskiria prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jo natūralaus arealo dalis patenka į tą teritoriją.“
ją išdėstyti taip: „49. Prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis – Europos bendrijos svarbos augalų ar gyvūnų rūšis, kuri europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , yra nykstanti (išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione) ir kurią Europos bendrija priskiria prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jos natūralaus arealo dalis patenka į tą teritoriją.“
dalimi: „52 . Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje yra išlikusių gyvenamojo namo pamatų liekanų, įrodančių čia buvus pastatytą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais ar be jų, arba buvusios sodybos vieta, pažymėta valstybės archyvuose turimoje kartografinėje medžiagoje, arba gyvenamojo namo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu, remiantis turimais archyviniais dokumentais.“
dalimi: „53 .
Gamtos vertybės – mokslinę, ekologinę, kultūrinę, pažinimo ir kitokią vertę turintys atskiri gamtos objektai ar jų teritoriniai kompleksai, svarbūs kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti ir pažinti, taip pat su konkrečia teritorija siejami joje nuolat ar periodiškai pasireiškiantys gyvūnų rūšių migracijos, karsto, kiti gyvosios ar negyvosios gamtos reiškiniai ir procesai, kuriantys teritorijos išskirtinę vertę.“
dalimi:
„54. Saugomos teritorijos direkcija – biudžetinė
įstaiga, įsteigta apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti, stebėsenai vykdyti valstybiniame rezervate, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, taip pat šio Įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose.“
dalimi:
„55. Sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo
priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.“
dalimi:
„56. Vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos
sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę.“
2 straipsnį 57 dalimi: „57.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teritorijose reglamentavimo dokumentai 1.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių , Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;
2) saugomų teritorijų nuostatai;
3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;
4) saugomų teritorijų , jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai apsaugos reglamentai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus ;
5) apsaugos sutartys, kurios kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka gali būti sudaromos sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja N ekilnojamojo turto registre , kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo . 2. Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 32 . Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus.
Sutarčių sudarymo tvarką ir formas tvirtina Vyriausybė. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos apsaugos sutartys Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir su žemės, nepatenkančios į saugomas teritorijas, savininkais ir valdytojais, jeigu šio Įstatymo 241 straipsnio 6 dalyje nurodytame gamtotvarkos plane nuspręsta, kad apsaugos sutartis sudaryti būtina siekiant:
1) garantuoti reikiamą Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, ar jų dalyse, kurios nepatenka į saugomas teritorijas, arba atkurti Europos bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšių buveines;
2) nustatyti Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. “
išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, pažeistų veiklos, natūralių buveinių, atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas ;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) .“ 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai , tvirtinami juos steigiančių institucijų , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms) kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti) . 2.
kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
s (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;67 ) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose , o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti didesnius kaip 0,1 hektaro vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius , nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro ;78 ) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti gene
tiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;67 ) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose , o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti didesnius kaip 0,1 hektaro vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius , nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro ;78 ) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius ;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išorinę reklamą, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 3. Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ;
2) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose;
3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
4) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (buvusių vandens malūnų ir užtvankų atkūrimo atveju leidžiama atkurti tik identiškus statinius) ;
ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
6) jeigu buvusios sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai atstatomi ne identiški, tokiu atveju pastatų statybos vieta gali būti parinkta kita negu buvusi pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos natūraliuose šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus, įskaitant etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimus.
Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto natūralaus šlaito briaunos. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) buvusios sodybos atstatymo teisė pagal šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
9) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
10) draudžiama statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais , kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai (išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius , vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus), statyti vizualinę taršą sukeliančius statinius. 34 .
3
4. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus ( vertybes ) , naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę. 4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas ( išskyrus upių tvenkimą), įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 56 . Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti, palaikanti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus , išsauganti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas , taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas , invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . 6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai. 7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kita. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). “
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. 2.
2Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla,
galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms) jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka.
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
2) keisti naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;2 4 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;3 5 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį .
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;24 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;35 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį . Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus ;
nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
inžinerinius tinklus , įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.
valstybiniuose parkuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kurios išimtys nustatytos šio straipsnio 2 dalyje;
2) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas) , kuris gali būti vieno ar dviejų butų . Sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams) ;
3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (buvusių vandens malūnų atkūrimo atveju leidžiama atkurti tik identiškus statinius);
4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
5) jeigu buvusios sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai atstatomi ne identiški, pastatų statybos vieta tokiu atveju gali būti parinkta kita negu buvusi pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimus ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos natūraliuose šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus, įskaitant etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimus.
Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, sodybos pastatų statybos vieta parenkama tolimiausia nuo vandens telkinio kranto ar šlaito briaunos vieta, bet ne arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šlaito briaunos.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir
bendrajame plane numatytose vietose ;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus) .
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus) . 34 .
3
4. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai ir nustatyti papildomi reikalavimai. A tsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiama valstybinio parko išskirtinė vertė ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai, o valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plan uose )
nustatant privalomus ir rekomenduojamus sodybų pastatų dydžius, statinių formas , sodybų statinių išorės apdailos medžiagas, sodybos pastatais leidžiamą užstatyti sklypo plotą, kitus etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo sprendinius . 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas ( išskyrus upių tvenkimą), įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. 56 .
5
6. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai amatai ir verslai, pažintinis turizmas, pagal valstybini ų park ų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikymas pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus , taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . “
išdėstyti taip:
„3. Genetinių sklypų steigimo tikslas yra
išsaugoti veiklai reikalingos genetinės medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje žemėje sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Siekiant išsaugoti genetinius medynus, esančius valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustiniuose, atskiros saugomos teritorijos (genetiniai sklypai) nesteigiamos (nesteigiami). Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina tokių genetinių medynų, esančių valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustiniuose sąrašą, kurio pagrindu informacija apie juos kaupiama Saugomų teritorijų valstybės kadastre, o apsaugos priemonės numatomos atitinkamų saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) nuostatuose.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai , taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą .“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:
miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų apsaugos , požeminio vandens vandenviečių, paviršinio paviršinių vandens telkinių, agrarinių takoskyrų ir intensyvaus karsto apsaugos zonos;
draustinių, paveldo objektų buferinės apsaugos zonos;
, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos;
, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti;
kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos;
zonos .“
3Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 4 dalį. 4. Ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos zonų rūšių nustatymo
tvarką ir jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą ir naudojimą. 4. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekologinės apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens
ir rūšies teritorijų planavimo dokumentuose arba kituose dokumentuose šio Įstatymo, Žemės įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros Geriamojo vandens įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo, Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija , saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta . Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. 2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina nustato Vyriausybės įgaliota institucija , o apsaugos reglamentus – Vyriausybė . Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. 3.
3Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant jų į gruntą;
2) įrengti kapines, sąvartynus , kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą, nemažinant atstumo iki vandens telkinio ;
3) statyti pastatus potvynių užliejamose vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose , kurias nustato Vyriausybės įgaliota institucija,
šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip1015 laipsnių , išskyrus atvejus, kai sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statomi susisiekimo, energetikos, kitai inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų ;
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. 4.
draudžiama:
1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;12 ) dirbti žemę, naudoti trąšas, pesticidus cheminius augalų apsaugos produktus, ir kitus chemikalus kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus ;23 ) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu . 4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto . 5.
leidžiama statyti tik hidrotechninius hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius , vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose prieplaukas ir prieplaukose – jų statinius , rekreacinėse zonose elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, paplūdimių įrangą, kitus rekreacinius įrenginius nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius jachtų ir valčių elingus , draustiniuose , valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose
šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą . 6. Sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. 7. Veiklą kitose šio Įstatymo 18 straipsnyje išvardytose ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja teisės aktai, pag al kuriuos jos buvo nustatytos. 7.
transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. 8.
reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane);
4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos tvora gali būti aptvertas deklaruotas ganyklos plotas (žemės ūkio ministro nustatyta žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarka), tačiau ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą . 9. Jeigu dėl įvykusios kranto erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) nebeužtikrinamas šio straipsnio
valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte nurodyto pločio pakrantės dalies turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo.
Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos. 10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. 11. Šio straipsnio nuostatos draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir valstybiniuose parkuose taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatoms. “
Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių draustinius Vyriausybės nustatyta tvarka steigia , jų ribas nustato ir keičia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos šių objektų schemas.
Savivaldybės taryba sprendimą dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti šiais atvejais, jeigu:
1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai pagal šį Įstatymą;
2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusą ar įtraukti jį į kompleksinę saugomą teritoriją arba savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiekiu ir dydžiu tinkamiausios paukščių
apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vadovaujantis moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į laukinių paukščių apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, apimančiame europinę teritoriją valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo . Nustatant jas, siekiama šių tikslų:
1) kad savo areale išliktų ir veistųsi tokios į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio.
Vertinant visada remiamasi laukinių paukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais;
2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų migruojančių laukinių paukščių rūšių, neįrašytų į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio teritorijos, esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos, apsaugai.“
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų
sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai atitinkančią saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais.
Reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai numatomi ir įgyvendinami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir paskelbtą vietovės gamtotvarkos planą.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vyriausybės įgaliota institucija apie
nustatytas paukščių apsaugai svarbias teritorijas reikiamą informaciją pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad paukščių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščių rūšių apsaugos reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo .“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.“
išdėstyti taip:
„1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam
tvarkymui organizuoti yra steigiamas tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes kiti duomenys, reikalingi saugomų šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti .“
netekusia galios25 straipsnio 3 dalį. 3.
objektai) pagal atskirus sąrašus registruojamos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. 3. Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi: „
teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: žemės sklypo buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose saugomose teritorijose (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas), nustatytas saugomos teritorijos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. “
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas
1Valstybės saugomų teritorijų politikos kryptis nustato Seimas,
tvirtindamas Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nustatydamas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2. Vyriausybė formuoja , vadovaudamasi Seimo nustatytomis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir teritorijų naudojimo funkciniais prioritetais, tvirtina saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas strategiją , šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytais atvejais steigia saugomas teritorijas, tvirtina jų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus ir suteikia atitinkamus įgaliojimus valstybės institucijoms , atsakingoms už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą . 3.
valstybės institucijos, atlikdamos saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas:
1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo programų rengimą;21 ) šio
23 straipsnio nustatytais atvejais pagal Vyriausybės suteiktus įgaliojimus steigia saugomas teritorijas, nustato ir keičia jų ribas arba rengia teikia Vyriausybei teisės aktų dėl saugomų teritorijų klausimais projektus įsteigimo, jų ribų nustatymo ar pakeitimo projektus ;32 ) organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;43 ) atlieka kitas savo nuostatuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas. 4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos steigia saugomų teritorijų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą. 5.
saugomų teritorijų politiką, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organi
zuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo
kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus ir P lanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu);
9) koordinuoja Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti, organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia visuomenei šių saugomų teritorijų būklės ataskaitas;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų paramai gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja saugomų teritorijų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtas arba pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas savivaldybių tary
bų įsteigtas saugomų teritorijų direkcijas) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) steigia saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos tobulinimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas.
Įgyvendindama saugomų teritorijų politiką, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organizuo
ja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo ka
dastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus ir P lanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu);
9) koordinuoja Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti, organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia visuomenei šių saugomų teritorijų būklės ataskaitas;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų paramai gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja saugomų teritorijų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtas arba pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas savivaldybių tarybų
įsteigtas saugomų teritorijų direkcijas) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) steigia saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos tobulinimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas. 6.
kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų , direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija . Vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose ir jų nuostatuose yra numatytos tokios funkcijos. 7. Regioninių parkų direkcijas taip pat gali steigti savivaldybių tarybos. Apsaugos ir tvarkymo veiklą savivaldybių draustiniuose ir savivaldybių paveldo objektuose organizuoja savivaldybės. 8. Apsaugos ir tvarkymo veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos – biudžetinės įstaigos.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;
planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;
planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. 9.
valstybinių parkų direkcijos ir jungtinės tarybos, koordinuojančios santykius tarp valstybinių parkų direkcijų ir savivaldybių institucijų . Apsaugos ir tvarkymo veiklai valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti sudaroma jungtinė taryba iš saugomos teritorijos direkcijos, savivaldybių, kurių teritorijose yra valstybinis parkas ar biosferos rezervatas, administracijų, regionuose veikiančių aplinkos apsaugos, kultūros paveldo institucijų teritorinių padalinių, miškų urėdijų, valstybiniame parke ar biosferos rezervate veikiančių vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jungtinėje taryboje gali būti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų. Jungtinių tarybų nariai yra valstybinių parkų direktoriai bei jų pavaduotojai, skiriami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybės atstovai . Jungtinės tarybos personalinę sudėtį tvirtina saugomos teritorijos direkcijos steigėjas. Jungtinės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos. Valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus saugomos teritorijos direkcijai ir jos steigėjui dėl parengto valstybinio parko ar biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) projekto ir kitais svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. 10. Prie Valstybinių rezervatų , valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos tarybos moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui koordinuoti , svarbiausiems teritorijų planavimo ir (ar) architektūriniams sprendiniams nagrinėti .
Prie valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos mokslinės ar kitos patariamosios konsultacinės tarybos, pagal kompetenciją atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, architektūros, rekreacijos organizavimo bei socialinės ir ekonominės srities ekspertų specialistų . 11. Valstybinių draustinių ir paveldo objektų , priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą organizuoja savivaldybių merai . Pagal kompetenciją specialias apsaugos ir tvarkymo priemones „Natura 2000“ tinklo teritorijose įgyvendina miškų urėdijos, savivaldybių ir kitos institucijos. 12. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei Ekologinės apsaugos zonų priežiūrą vykdo institucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus vykdant atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų priežiūrą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija .“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankymui saugomų
teritorijų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Už valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą įstatymų nustatyta tvarka surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti, infrastruktūrai lankytojams įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių) apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui organizuoti .“
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų,
gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus , kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai ir nekilnojamųjų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.“
2Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų teritorijų valstybinę kontrolę reglamentuoja ir
valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Šiuos nuostatus ir saugomų teritorijų direkcijų pareigybių, kurias einantiems valstybės tarnautojams suteikiamos v alstybinių saugomų teritorijų pareigūnų įgaliojimai, sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos .“ 3.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių
teisės pažeidimų nusižengimų protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais patvirtintas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo ;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose,
biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose Vyriausybės įgaliota institucija gali drausti arba riboti sausumos motorinių transporto priemonių ir vandens transporto plaukiojimo priemonių naudojimą ir judėjimą, nustatyti leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis, įskaitant už mokestį, išdavimo tvarką , medžioklę, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą. Vyriausybės įgaliota institucija, nustatydama mokamų leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis kainą, atsižvelgia į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. “
32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas , nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Jeigu tokie asmenys nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir papildomai per savivaldybės, kurioje yra planuojama teritorija, interneto svetainę . Jie yra informuojami Informacija žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus .“
2Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai
turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriais numatoma steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų ribas ar statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos , Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pareikšti institucijai teikiančiai pateikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatytų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo .“
3Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 4 dalį. 4.
steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos . Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 14 dalį. 14. Kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas321 straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus
nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka). 3.
3Kasmetinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 4.
4Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turtėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus. 5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:
1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija;
2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba;
3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už „Natura 2000“ tinklo teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos konkrečiame žemės sklype už tuos pačius veiklos apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų. 7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos. 8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant a psaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų . “
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo priedas
79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas ,
. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3). 2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL
apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL
.“19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 5 dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnį, įsigalioja
straipsnio 1 dalis ir
reglamentai, patvirtinti Vyriausybės įgaliotų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja tol, kol jie pripažįstami netekusiais galios juos patvirtinusios institucijos sprendimu. Šiuos reglamentus patvirtinusi institucija pripažįsta juos netekusiais galios, kai etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo sprendiniai nustatomi valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). 4. Asmenų teisės, įgytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, įgyvendinamos pagal nurodytų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. Asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pradėję rengti teritorijų planavimo dokumentus, kurie nebegalės būti įgyvendinti dėl šio įstatymo nuostatų, arba kurie buvo pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos, kuri šiuo įstatymu uždraudžiama, leidimų gavimo procedūras, bet nurodyti teritorijų planavimo dokumentai nebuvo patvirtinti arba leidimai nebuvo išduoti, patirti nuostoliai kompensuojami pagal šio įstatymo 321 straipsnio nuostatas. 5 .
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Projekto Nr. XIIP-3923 (3) ES lyginamasis variantas
7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241 , 25, 27, 29, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 321 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose , taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos juose reglamentavimą .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Natūralios buveinės apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti natūralią buveinę ir jos būdingas rūšis veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką buveinės natūraliam paplitimui, struktūrai, funkcijoms ir jos būdingų rūšių išlikimui , atsižvelgiant į vertinimą, europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba šios buveinės natūraliame areale .“
2Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Draustiniai Draustinis – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingas vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietoves vietovėms , jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę biologinei įvairovei bei genetinį fondą išsaugoti . Šiose teritorijose Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose joje ūkinės veiklos.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančios) teritorijos teritorija – teritorijos, kuriose teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo teritoriniams kompleksams bei objektams (vertybėms) gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir žmonių veiklos poveikio aplinkai.“
4Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Genetiniai sklypai Genetinis sklypas – saugomos teritorijos, skirtos sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
5Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį. 26. Paveldo objektų apsaugos reglamentai – dokumentai, nustatantys šių objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 6. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Pažintinis turizmas – turizmo kryptis, orientuojanti į turizmas, apimantis tikslingą krašto gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių , kraštovaizdžio, bei istorijos pažinimą, taip pat skirtą mokslui ir mokymui mokymąsi .“
7Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29.
Rezervatai Rezervatas – saugomos teritorijos, įsteigtos saugoma teritorija, kurioje siekiama išsaugoti, bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus svarbias gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo palaikymą išsaugojimą , propaguoti gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų vertybių apsaugą. Šiose teritorijose Šioje teritorijoje nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir nutraukiant jose ūkinę veiklą nutraukiama ūkinė veikla .“
8Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Rūšies apsaugos būklė – apsaugos kokybę rodanti rūšį veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikę įtaką rūšies paplitimui, jos populiacijų gausumui europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo .“
9Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 34 dalį. 34. Saugomų teritorijų individualūs apsaugos reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Laikinieji reglamentai – Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinti teisės aktai, nustatantys specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statybų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ypatumus ir galiojantys ne ilgiau kaip 1 metus. 10. Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36.
Saugomų teritorijų kontrolė – saugomų teritorijų apsaugos proceso dalis – kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) vertybių apsaugos ir saugomų teritorijų lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymais, kitais teisės aktais ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, laikymosi priežiūra.“
11Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai, nustatantys apibrėžiantys atskirų saugomų teritorijų išskirtinę vertę ir nustatantys jų apsaugos ypatumus ar arba nustatantys saugomų teritorijų jų tipų bendrus apsaugos ir tvarkymo ypatumus reikalavimus, valdymo bei veiklos apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
12Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Valstybiniai Valstybinis saugomų teritorijų pareigūnai pareigūnas – valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų saugomos teritorijos direkcijos bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų tarnautojai valstybės tarnautojas , atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus nurodymus . Valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą.
“
13Pakeisti 2 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46.
Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo :
1) gali išnykti jų natūraliame areale arba
2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba
3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų. Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
ir ją išdėstyti taip: „47. Europos bendrijos svarbos rūšys – gyvūnų ir augalų, egzistuojančių europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , rūšys, kurios:
1) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione;
2) yra pažeidžiamos, tai yra manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti priskirtos nykstančiųjų kategorijai, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;
3) yra retos, tai yra rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti – dėl to, kad rūšys gyvena geografiškai apribotose teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesniame areale;
4) yra endeminės ir joms reikalingas išskirtinis dėmesys dėl specifinio jų buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei. Tokios rūšys Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nustatyta tvarka yra arba gali būti įrašytos į Europos bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių sąrašus.“ 15.
Pakeisti 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48. Prioritetinis natūralių buveinių tipas – Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas, kuris europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , gali išnykti jo natūraliame areale ir kurį Europos bendrija priskiria prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jo natūralaus arealo dalis patenka į tą teritoriją.“
ir ją išdėstyti taip: „49. Prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis – Europos bendrijos svarbos augalų ar gyvūnų rūšis, kuri europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , yra nykstanti (išskyrus rūšis, kurių natūralaus arealo pakraščio dalis toje teritorijoje yra nedidelė ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos Vakarų Palearktikos regione) ir kurią Europos bendrija priskiria prie prioritetinių kategorijos dėl to, kad didelė jos natūralaus arealo dalis patenka į tą teritoriją.“
dalimi: „52 . Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje yra išlikusių gyvenamojo namo pamatų liekanų, įrodančių čia buvus pastatytą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais ar be jų, arba buvusios sodybos vieta, pažymėta valstybės archyvuose turimoje kartografinėje medžiagoje, arba gyvenamojo namo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu, remiantis turimais archyviniais dokumentais.“
dalimi: „53 .
Gamtos vertybės – mokslinę, ekologinę, kultūrinę, pažinimo ir kitokią vertę turintys atskiri gamtos objektai ar jų teritoriniai kompleksai, svarbūs kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti ir pažinti, taip pat su konkrečia teritorija siejami joje nuolat ar periodiškai pasireiškiantys gyvūnų rūšių migracijos, karsto, kiti gyvosios ar negyvosios gamtos reiškiniai ir procesai, kuriantys teritorijos išskirtinę vertę.“
dalimi:
„54. Saugomos teritorijos direkcija – biudžetinė
įstaiga, įsteigta apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti, stebėsenai vykdyti valstybiniame rezervate, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, taip pat šio Įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose.“
dalimi:
„55. Sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo
priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.“
dalimi:
„56. Vizualinė tarša – objektų (kompleksų) ar veiklos
sukeltas ilgalaikis regimasis poveikis, mažinantis kraštovaizdžio estetinę vertę.“
2 straipsnį 57 dalimi: „57.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teritorijose reglamentavimo dokumentai 1.
Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių , Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai;
2) saugomų teritorijų nuostatai;
3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;
4) saugomų teritorijų , jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai apsaugos reglamentai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus ;
5) apsaugos sutartys, kurios kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka gali būti sudaromos sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja N ekilnojamojo turto registre , kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo . 2. Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė savo įgaliotos institucijos teikimu, individualius apsaugos reglamentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. 32 . Apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų su žemės, miškų ar vandens telkinių savininkais ir valdytojais, kurių žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, gali sudaryti Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti šiame straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų reikalavimus.
Sutarčių sudarymo tvarką ir formas tvirtina Vyriausybė. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos apsaugos sutartys Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir su žemės, nepatenkančios į saugomas teritorijas, savininkais ir valdytojais, jeigu šio Įstatymo 241 straipsnio 6 dalyje nurodytame gamtotvarkos plane nuspręsta, kad apsaugos sutartis sudaryti būtina siekiant:
1) garantuoti reikiamą Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugą Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, ar jų dalyse, kurios nepatenka į saugomas teritorijas, arba atkurti Europos bendrijos svarbos natūralias buveines, augalų ir gyvūnų rūšių buveines;
2) nustatyti Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. “
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Gamtinių rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti atskirų gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Gamtiniuose rezervatuose leidžiama tik ši veikla:
1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai ir stebėjimai;
2) priešgaisrinių priemonių vykdymas;
3) epizootijų atvejais sanitarinių priemonių vykdymas;
4) statinių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statyba;
5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų ir objektų, pažeistų veiklos, natūralių buveinių, atkūrimas ir palaikymas, invazinių rūšių naikinimas ;
6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimas.“
2Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai) .“ 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus apsaugą ir tvarkymą nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai , tvirtinami juos steigiančių institucijų , kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms) kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti) . 2.
kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus ;
nuosėdas (sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą), vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, į rengti sąvartynus , kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius ;
4) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies inžinerinių tinklų trasose;45 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose)
s (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;67 ) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose , o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti didesnius kaip 0,1 hektaro vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius , nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro ;78 ) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti gene
tiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;67 ) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius potvynių užliejamose teritorijose , o potvynių neužliejamose teritorijose viename žemės sklype įrengti didesnius kaip 0,1 hektaro vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius , nesusijusius su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro ;78 ) sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas ;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis) ;1110 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius ;
11) naudoti saugomų rūšių individus neturint teisės aktuose nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išorinę reklamą, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 3. Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ;
2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai;
3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų.
Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);
4) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (buvusių vandens malūnų užtvankų atkūrimo atveju leidžiama atkurti tik identiškus statinius) ;
ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
6) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus .
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies
reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto šlaito briaunos.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose, arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., tais atvejais, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra.
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) buvusios sodybos atstatymo teisė pagal šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
9) leidžiama statyti naujus statinius ir įrenginius, rekonstruoti esamus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
10) draudžiama statyti naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais , kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai (išskyrus atvejus, kai sodybos ar buvusios sodybos pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas, kurios taršos leidimus turėti privalo tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius , vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus), statyti vizualinę taršą sukeliančius statinius. 34 .
3
4. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus ( vertybes ) , naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę. 4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones bei visuomenės interesams labai svarbius aplinkos būklės pagerinimo projektus, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos sąlygas Vyriausybės patvirtintuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Šios veiklos privalo užtikrinti gerą šių vandens telkinių būklę. Naujų užtvankų statybai būtinas privalomas jų poveikio aplinkai vertinimas ;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 56 . Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti, palaikanti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes , atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus , išsauganti etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas , taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas , invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . 6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai. 7.
parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus, draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat draustinių tvarkymo planai gali papildomai riboti kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kita. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai gali būti detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). “
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas
Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. 2.
2Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla,
galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms) jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms , taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka.
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
1) įrengti sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
2) keisti naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
3) įrengti naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;2 4 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;3 5 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį .
Valstybiniuose parkuose Kitose v alstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama:
sąvartynus statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ;
naikinti ir žaloti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;
ir dujų žvalgybai bei gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su valstybinio parko saugomos teritorijos direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, įrengiamą žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 ha hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;24 ) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, ardyti pelkių augalinę dangą, keisti pelkes ir kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti baigtus eksploatuoti durpynus į kitas, negu pelkė, žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas keisti ;35 ) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti , gilinti jų vagas , keisti upių ir ežerų kranto liniją, natūralų upių nuotėkį ir natūralų ežerų vandens lygį . Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas .
Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti , išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį ;
4) statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir
(ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);56 ) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas . Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink valstybinius parkus ;
nustatyto leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint teisės aktuose nustatyto leidimo valstybiniame parke introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;
inžinerinius tinklus , įrengti išorinę reklamą, važiuoti ne keliais ar įrengtomis trasomis savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, ne kempinguose statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, įrengti laukinių žvėrių aptvarus, medžioklei skirtus nesudėtingus statinius, išskyrus valstybinių parkų nuostatuose nustatytus atvejus.
valstybiniuose parkuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kurios išimtys nustatytos šio straipsnio 2 dalyje;
2) leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas) , kuris gali būti vieno ar dviejų butų . Sodybos ar atstatomos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atstatomas istorines dvaro sodybas, kurių statiniai (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams) ;
3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (buvusių vandens malūnų užtvankų atkūrimo atveju leidžiama atkurti tik identiškus statinius);
4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai;
inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus.
Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto šlaito briaunos.
Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos;
6) leidžiama statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai ;
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos, išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus) .
Statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, kai statomi nauji gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą arba kai valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;
8) sodybų pastatai statomi laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;
9) buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba;
statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą;
ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai (išskyrus valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) ar savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytus miestų ir miestelių nuotekų valyklas, poilsio paskirties pastatus, kitus visuomeninės paskirties objektus, kurie nurodytus leidimus turėti privalo tik dėl to, kad per parą į aplinką išleis daugiau kaip 5 kubinius metrus buities nuotekų), aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines (išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus atvejus) . 34 .
3
4. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai ir nustatyti papildomi reikalavimai. A tsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas, valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiama valstybinio parko išskirtinė vertė ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai, o valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plan uose )
valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar stebėsenos (monitoringo) tikslais;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas ( išskyrus upių tvenkimą), įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip vieno hektaro ploto sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. 56 .
5
6. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti išsauganti ir išryškinanti ir propaguojanti saugomus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat tradiciniai amatai ir verslai, pažintinis turizmas, pagal valstybini ų park ų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikymas pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus , taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas . “
išdėstyti taip:
„3. Genetinių sklypų steigimo tikslas yra išsaugoti
veiklai reikalingos genetinės medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybinėje žemėje sėkliniams genetiniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.“
2Papildyti 16 straipsnį 4 dalimi:
„4. Siekiant išsaugoti genetinius medynus, esančius valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustiniuose, atskiros saugomos teritorijos (genetiniai sklypai) nesteigiamos (nesteigiami). Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina tokių genetinių medynų, esančių valstybiniuose ar savivaldybių draustiniuose, valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustiniuose sąrašą, kurio pagrindu informacija apie juos kaupiama Saugomų teritorijų valstybės kadastre, o apsaugos priemonės numatomos atitinkamų saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) nuostatuose.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai , taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą .“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra:
miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų apsaugos , požeminio vandens vandenviečių, paviršinio paviršinių vandens telkinių, agrarinių takoskyrų ir intensyvaus karsto apsaugos zonos;
draustinių, paveldo objektų buferinės apsaugos zonos;
, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos;
, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų vizualinės (regimosios) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti šių objektų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti;
kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos;
zonos .“
3Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 4 dalį. 4. Ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos zonų rūšių nustatymo
tvarką ir jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys šių objektų priežiūrą ir naudojimą. 4. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ekologinės apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens
ir rūšies teritorijų planavimo dokumentuose arba kituose dokumentuose šio Įstatymo, Žemės įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros Geriamojo vandens įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo, Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija , saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta . Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. 2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina nustato Vyriausybės įgaliota institucija , o apsaugos reglamentus – Vyriausybė . Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. 3.
3Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant jų į gruntą;
2) įrengti kapines, sąvartynus , kapines, išskyrus veikiančių kapinių išplėtimą, nemažinant atstumo iki vandens telkinio ;
3) statyti pastatus potvynių užliejamose vidutinės ir didesnės už vidutinę potvynių rizikos (vieno procento ir didesnės užliejimo tikimybės) teritorijose , kurias nustato Vyriausybės įgaliota institucija,
šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip1015 laipsnių , išskyrus atvejus, kai sodybose ar buvusiose sodybose statomi sodybų pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statomi susisiekimo, energetikos, kitai inžinerinei infrastruktūrai būtini statiniai. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų ;
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos;
4) keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus , numatytus teritorijų planavimo dokumentuose;56 ) statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose , išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę ;67 ) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. 4.
draudžiama:
1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo;12 ) dirbti žemę, naudoti trąšas, pesticidus cheminius augalų apsaugos produktus, ir kitus chemikalus kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus ;23 ) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu . 4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto . 5.
leidžiama statyti tik hidrotechninius hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius , vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose prieplaukas ir prieplaukose – jų statinius , rekreacinėse zonose elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, paplūdimių įrangą, kitus rekreacinius įrenginius nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius jachtų ir valčių elingus , draustiniuose , valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose
šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą . 6. Sodybose ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. 7. Veiklą kitose šio Įstatymo 18 straipsnyje išvardytose ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja teisės aktai, pag al kuriuos jos buvo nustatytos. 7.
transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose – verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. 8.
reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane);
4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos tvora gali būti aptvertas deklaruotas ganyklos plotas (žemės ūkio ministro nustatyta žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarka), tačiau ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą . 9. Jeigu dėl įvykusios kranto erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) nebeužtikrinamas šio straipsnio
valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte nurodyto pločio pakrantės dalies turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo.
Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos. 10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia pereiti pakrantės apsaugos juostą. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantės apsaugos juostoje apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoje pakrantės apsaugos juostos dalyje. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje apsistoti. 11. Šio straipsnio nuostatos draustiniuose, paveldo objektų teritorijose ir valstybiniuose parkuose taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo 9, 11 ir 13 straipsnių nuostatoms. “
taip: „2.
Rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas bei rūšį nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus, Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.“
taip: „5. Savivaldybių draustinius Vyriausybės nustatyta tvarka steigia , jų ribas nustato ir keičia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos šių objektų schemas. Savivaldybės taryba sprendimą dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti šiais atvejais, jeigu:
1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai pagal šį Įstatymą;
2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusą ar įtraukti jį į kompleksinę saugomą teritoriją arba savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiekiu ir dydžiu tinkamiausios paukščių
apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vadovaujantis moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į laukinių paukščių apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, apimančiame europinę teritoriją valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo .
Nustatant jas, siekiama šių tikslų:
1) kad savo areale išliktų ir veistųsi tokios į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Vertinant visada remiamasi laukinių paukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais;
2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų migruojančių laukinių paukščių rūšių, neįrašytų į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio teritorijos, esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos, apsaugai.“
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai atitinkančią saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais. Reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai numatomi ir įgyvendinami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir paskelbtą vietovės gamtotvarkos planą.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vyriausybės įgaliota institucija apie
nustatytas paukščių apsaugai svarbias teritorijas reikiamą informaciją pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad paukščių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščių rūšių apsaugos reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo .“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.“
išdėstyti taip:
„1. Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam
tvarkymui organizuoti yra steigiamas tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (duomenų sistema), kurio valdytojas yra Aplinkos ministerija ir kuriame registruojamos saugomos teritorijos, išskyrus kultūros paveldo objektus registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes kiti duomenys, reikalingi saugomų šių teritorijų apsaugai ir tvarkymui organizuoti .“
netekusia galios25 straipsnio 3 dalį. 3.
pagal atskirus sąrašus registruojamos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. 3. Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi: „
teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: žemės sklypo buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose saugomose teritorijose (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas), nustatytas saugomos teritorijos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. “
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas
1Valstybės saugomų teritorijų politikos kryptis nustato Seimas,
tvirtindamas Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nustatydamas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. 2. Vyriausybė formuoja , vadovaudamasi Seimo nustatytomis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir teritorijų naudojimo funkciniais prioritetais, tvirtina saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas strategiją , šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytais atvejais steigia saugomas teritorijas, tvirtina jų teritorijų planavimo dokumentus, nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus ir suteikia atitinkamus įgaliojimus valstybės institucijoms , atsakingoms už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą . 3.
valstybės institucijos, atlikdamos saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas:
1) organizuoja saugomų teritorijų strategijos bei saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo programų rengimą;21 ) šio
23 straipsnio nustatytais atvejais pagal Vyriausybės suteiktus įgaliojimus steigia saugomas teritorijas, nustato ir keičia jų ribas arba rengia teikia Vyriausybei
organizuoja su saugomomis teritorijomis susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;43 ) atlieka kitas savo nuostatuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas. 4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos steigia saugomų teritorijų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą. 5.
saugomų teritorijų politiką, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organi
zuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo
kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus ir P lanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu);
9) koordinuoja Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti, organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia visuomenei šių saugomų teritorijų būklės ataskaitas;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų paramai gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja saugomų teritorijų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtas arba pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas savivaldybių tary
bų įsteigtas saugomų teritorijų direkcijas) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) steigia saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos tobulinimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas.
Įgyvendindama saugomų teritorijų politiką, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
1) rengia saugomų teritorijų tvarkymo tikslines programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) rengia iš biudžeto finansuojamų saugomų teritorijų programų projektus ir teikia juos Finansų ministerijai;
3) atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas bei lėšų, reikalingų saugomai teritorijai steigti bei išlaikyti, finansavimo šaltinius arba organizuoja išvardytus darbus;
4) organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;
6) metodiškai vadovauja kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
7) informuoja žemės savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas saugomas teritorijas, skelbiamus saugomais gamtos paveldo objektus;
8) koordinuoja stebėsenos (monitoringo) programų saugomose teritorijose rengimą ir vykdymą, tvarko saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų apskaitą, registruoja saugomas teritorijas, išskyrus kultūros paveldo objektus, tvarkydama Saugomų teritorijų valstybės kadastrą, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas;
9) nustatyta tvarka dalyvauja statinių ir įrenginių saugomose teritorijose bei žemės skyrimo projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese;
10) koordinuoja saugomų teritorijų specialistų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą;
11) informuoja visuomenę saugomų teritorijų būklės ir tvarkymo klausimais;
1) organizuo
ja saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų gamtiniams rezervatams, gamtiniams ir kompleksiniams draustiniams, valstybiniams parkams (išskyrus istorinius nacionalinius parkus), biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoms, atkuriamiesiems ir genetiniams sklypams steigti ir tvarkyti, buferinės apsaugos zonoms, taip pat „Natura 2000” tinklo teritorijoms nustatyti, gamtos paveldo objektams skelbti, saugoti ir tvarkyti rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvauja nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
2) dalyvauja nagrinėjant pasiūlymus šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms steigti (nustatyti), gamtos paveldo objektams skelbti, jų riboms ir apsaugos režimui nustatyti ar pakeisti;
dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlieka išvardytus darbus , rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ;
4) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie steigiamas ar nustatomas šios dalies 1 punkte nurodytas teritorijas, skelbiamus gamtos paveldo objektus, apie priimtus sprendimus dėl nurodytų teritorijų įsteigimo ar nustatymo ir dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais;
5) organizuoja šiame Įstatyme numatytų apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymą;
6) vykdo teritorijų, nurodytų šios dalies 1 punkte, apskaitą, registruoja jas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kaupia ir sistemina kitus duomenis apie saugomas teritorijas ;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo ka
dastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą, atitinkančią teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos apribojimus ar kitus reikalavimus, susijusius su teritorijomis, nurodytomis šios dalies 1 punkte , jeigu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta atkuriant nuosavybės teises į žemę, suteikiant ją naudoti, perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai ar parduodant;
8) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus ir P lanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimo dokumentus (poveikio šios dalies 1 punkte nurodytoms teritorijoms požiūriu);
9) koordinuoja Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, gyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti, organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia visuomenei šių saugomų teritorijų būklės ataskaitas;
veiklą, susijusią su lankytojų centrų, lauko informacinės sistemos ir infrastruktūros lankytojams įrengimu, paveldo objektų tvarkymu ir pritaikymu lankymui;
11) rengia paraiškas valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų paramai gauti, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų paramos lėšomis;
šios dalies 1 punkte nurodytų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, kontroliuoja saugomų teritorijų direkcijų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą, saugomų teritorijų direkcijoms (išskyrus pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas Kultūros ministerijos įsteigtas arba pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas savivaldybių tarybų
įsteigtas saugomų teritorijų direkcijas) priskiria saugoti ir tvarkyti rezervatines apyrubes, valstybinius draustinius, gamtos paveldo objektus, biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;
13) steigia saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja, kaip saugomų teritorijų direkcijos užtikrina nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą;
14) koordinuoja valstybinių gamtinių rezervatų valstybinių miškų tvarkymą;
15) tvirtina saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
16) dalyvauja nagrinėjant teisės aktų, susijusių su šios dalies 1 punkte nurodytomis teritorijomis, projektus, dalyvauja rengiant įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, organizuoja teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
17) užtikrina informacijos sklaidą, teikia informaciją apie saugomų teritorijų būklę, apsaugą ir tvarkymą;
18) organizuoja įvairių visuomenės grupių švietimą, mokymus bei saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus bei jų kvalifikacijos tobulinimą;
19) nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldos institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;1220 ) atlieka kitas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas. 6.
kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų , direkcijas steigia, šių rezervatų ir parkų bei valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija . Vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose ir jų nuostatuose yra numatytos tokios funkcijos. 7. Regioninių parkų direkcijas taip pat gali steigti savivaldybių tarybos. Apsaugos ir tvarkymo veiklą savivaldybių draustiniuose ir savivaldybių paveldo objektuose organizuoja savivaldybės. 8. Apsaugos ir tvarkymo veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos – biudžetinės įstaigos.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;
planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.
Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas Saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:
taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;
3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;
4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą ;
5) pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;
7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti, kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką ;
8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;
planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą;
10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;
11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;
12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;
13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;
14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;
15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. 9.
valstybinių parkų direkcijos ir jungtinės tarybos, koordinuojančios santykius tarp valstybinių parkų direkcijų ir savivaldybių institucijų . Apsaugos ir tvarkymo veiklai valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti sudaroma jungtinė taryba iš saugomos teritorijos direkcijos, savivaldybių, kurių teritorijose yra valstybinis parkas ar biosferos rezervatas, institucijų, regionuose veikiančių aplinkos apsaugos, kultūros paveldo institucijų teritorinių padalinių, miškų urėdijų, valstybiniame parke ar biosferos rezervate veikiančių vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jungtinėje taryboje gali būti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų. Jungtinių tarybų nariai yra valstybinių parkų direktoriai bei jų pavaduotojai, skiriami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybės atstovai . Jungtinės tarybos personalinę sudėtį tvirtina saugomos teritorijos direkcijos steigėjas. Jungtinės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos. Valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus saugomos teritorijos direkcijai ir jos steigėjui dėl parengto valstybinio parko ar biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) projekto ir kitais svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. 10. Prie Valstybinių rezervatų , valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos tarybos moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui koordinuoti , svarbiausiems teritorijų planavimo ir (ar) architektūriniams sprendiniams nagrinėti .
Prie valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų gali būti sudaromos mokslinės ar kitos patariamosios konsultacinės tarybos, pagal kompetenciją atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, architektūros, rekreacijos organizavimo bei socialinės ir ekonominės srities ekspertų specialistų . 11. Valstybinių draustinių ir paveldo objektų , priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą organizuoja savivaldybių merai . Pagal kompetenciją specialias apsaugos ir tvarkymo priemones „Natura 2000“ tinklo teritorijose įgyvendina miškų urėdijos, savivaldybių ir kitos institucijos. 12. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei Ekologinės apsaugos zonų priežiūrą vykdo institucijos, atsakingos už šių zonų nustatymą. Jų veiksmus vykdant atkuriamųjų ir genetinių sklypų bei ekologinės apsaugos zonų priežiūrą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija .“
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankymui saugomų
teritorijų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Už valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą įstatymų nustatyta tvarka surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti ir administruoti , infrastruktūrai lankytojams įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti saugomų kompleksų bei objektų (vertybių) apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui organizuoti .“
1Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų,
gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus , kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai ir nekilnojamųjų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.“
2Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Saugomų teritorijų valstybinę kontrolę reglamentuoja ir
valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų uždavinius bei funkcijas nustato Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Šiuos nuostatus ir saugomų teritorijų direkcijų pareigybių, kurias einantiems valstybės tarnautojams suteikiamos v alstybinių saugomų teritorijų pareigūnų įgaliojimai, sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos .“ 3.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių
teisės pažeidimų nusižengimų protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais patvirtintas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo ;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos
rezervatuose, biosferos poligonuose, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose Vyriausybės įgaliota institucija gali drausti arba riboti sausumos motorinių transporto priemonių ir vandens transporto plaukiojimo priemonių naudojimą ir judėjimą, nustatyti leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis, įskaitant už mokestį, išdavimo tvarką , medžioklę, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą. Vyriausybės įgaliota institucija, nustatydama mokamų leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis kainą, atsižvelgia į lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. “
pakeitimas 1.
pakeitimas
dalį 5 punktu: „5) padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą.“
dalį 4 punktu: „4) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje draustinio tvarkymo plano sprendiniai numato naują statybą;“
dalį 5 punktu: „5) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybų galimybė;“
dalį 6 punktu: „6) padalijant žemės sklypą atskiriama jo dalis, reikalinga buvusiai sodybai atstatyti.“
projekto 17-20 straipsniais. 17 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės
valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas , nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai turi teisę gauti informaciją informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Jeigu tokie asmenys nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir papildomai per savivaldybės, kurioje yra planuojama teritorija, interneto svetainę .
Jie yra informuojami Informacija žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant saugomų teritorijų ribų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomi reglamentai saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus .“
2Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai turi teisę pretenzijas dėl pasiūlymų pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriais numatoma steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų ribas ar statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybės įgaliotos institucijos , Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pareikšti institucijai teikiančiai pateikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl saugomos teritorijos steigimo, objektų skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatytų apsaugos ir naudojimo reikalavimų pakeitimo .“
3Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 4 dalį. 4. Žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos . Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Pripažinti netekusia galios 32 straipsnio 14 dalį. 14.
teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia valstybės institucija, kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, o kai saugomą teritoriją steigia, esamos saugomos teritorijos statusą keičia, veiklos apribojimus nustato arba keičia savivaldybės taryba, kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto. 18 straipsnis. Įstatymo papildymas321 straipsniu Papildyti Įstatymą 321 straipsniu: „321 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus
nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka). 3.
išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 4.
4Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turtėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus. 5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:
1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija;
2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba;
3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už „Natura 2000“ tinklo teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos konkrečiame žemės sklype už tuos pačius veiklos apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų. 7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos. 8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant a psaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų . “
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo priedas
79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas ,
. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3). 2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL
apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL
.“20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 6 dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnį, įsigalioja
straipsnio 1 dalis ir
reglamentai, patvirtinti Vyriausybės įgaliotų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja tol, kol jie pripažįstami netekusiais galios juos patvirtinusios institucijos sprendimu. Šiuos reglamentus patvirtinusi institucija pripažįsta juos netekusiais galios, kai etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo sprendiniai nustatomi valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) jų nuostatos perkeliamos į saugomų teritorijų nuostatus . 4. Taikant šį Įstatymą laikoma, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kaip atskiri teritorijų planavimo dokumentai patvirtinti valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ar biosferos rezervato ir jų zonų ribų planai ir jų tvarkymo planai kartu sudaro šiame įstatyme nurodomas valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ar biosferos rezervato planavimo schemas ir galioja tol, kol patvirtinamos naujos jų planavimo schemos. 5.
įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, įgyvendinamos pagal nurodytų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. Asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pradėję rengti teritorijų planavimo dokumentus, kurie nebegalės būti įgyvendinti dėl šio įstatymo nuostatų, arba kurie buvo pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos, kuri šiuo įstatymu uždraudžiama, leidimų gavimo procedūras, bet nurodyti teritorijų planavimo dokumentai nebuvo patvirtinti arba leidimai nebuvo išduoti, patirti nuostoliai kompensuojami pagal šio įstatymo 321 straipsnio nuostatas. 6 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2016-02-08 Nr. XIIP-3923 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlytume įrašyti formuluotę „veiklos jose reglamentavimą“, kad būtų aišku, kokiose teritorijose įstatymas nustato veiklos reglamentavimą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė sutarties pavadinimas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis “ keičiama formuluote „taikoma sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo “. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas senasis sutarties pavadinimas, pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31, 46-49 dalys, 241 straipsnio 2 ir
straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo struktūrinių dalių pakeitimai turėtų būti dėstomi chronologine tvarka, t. y., projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 26 dalių pakeitimai turėtų būti nurodyti projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o šio straipsnio 9 dalis turėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio 8 dalis. 4 . Projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,buvusi sodyba“. Minėtos sąvokos nuostata ,,kai jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu“ nėra pakankamai tiksli.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių nuostatas teisme nagrinėjamos bylos dėl juridinių faktų nustatymo, bet ne dėl jų patvirtinimo. Atsižvelgus į tai, manytina, kad minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad buvusios sodybos buvimo faktas visais atvejais sprendžiamas teisme nustatant juridinį faktą. Šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje atstatyti pakanka jos buvimo faktą nustatyti pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. 5. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse apibrėžiant sąvokas ,,buvusi sodyba“ ir ,,sodyba“ skiriasi šiuose apibrėžimuose pateiktų sodybai priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir kitų statinių apibūdinimas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtose sąvokose sodybose esančius pastatus ir kitus statinius nereikėtų apibūdinanti vienodai, tik sąvokoje ,,buvusi sodyba“ nurodant, kad pastatai ir statiniai neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). 6. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus sąvoka „sodyba“ yra suprantama kaip „nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais )“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“).
Iš šios formuluotės seka, kad sąvoka „gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai“ savo turiniu apima visus kitus sodyboje esančius statinius. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies formuluotės „su jo priklausiniais“ turinys, nes pagal šias nuostatas pagalbinio ūkio pastatai, kiti sodybos statiniai nėra laikomi gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniais. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka statant ar atstatant sodybas Saugomų teritorijų ir Miškų įstatymo numatytais atvejais. Kadangi projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse siūloma apibrėžti sąvokas „buvusi sodyba“ ir „sodyba“, tai, priėmus teikiamą projektą, minėtos Teritorijų planavimo nuostatos galimai būtų skirtingai interpretuojamos, kas apsunkintų jų taikymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume pašalinti teisinio reguliavimo nesuderinamumą. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte turėtų būti dėstomi pilni įstatymų pavadinimai, t. y., įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
punkto, 5 dalies,
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies, 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 9 . Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai subjektai turėtų teisę sudaryti su žemės savininkais ir valdytojais aukščiau minėtas sutartis. Taip pat nėra aišku, kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų pareikalautų tokių sutarčių įgyvendinimas. Be to, atvejai, kuriems esant galėtų būti sudarytos minėtos sutartys ar jų sudarymo kriterijai bei esminės jų sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartys sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais . Tuo tarpu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad apsaugos sutartys sudaromos su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais .
Kadangi projekto nuostatose siūlomas platesnis ratas subjektų, su kuriais gali būti sudaromos apsaugos sutartys, svarstytina, ar šiuo aspektu projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 241 straipsnio nuostatų. 11. Svarstytina, ar tikslinga projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio
saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai“ išbraukti žodžius „veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo“, nes kitose projekto nuostatose (pvz., projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis) minėta formuluotė nėra tikslinama. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma vietoj minėtos formuluotės įrašyti formuluotę „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai“. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama naudingųjų iškasenų bandomoji gavyba . Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatyme nėra reglamentuojama žemės gelmių išteklių bandomoji gavyba, todėl šios projekto nuostatos savo turiniu nėra aiškios. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. 13. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama „statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai“. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų „kilnojamas vagonėlis“, „konteineris“ turinys.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio 10 dalyje yra numatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius “ . Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytume projekto nuostatas derinti su minėto kodekso nuostatomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms. 14. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurių teritorijų tvarkymo planai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. 15. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nėra aiškus sąvokos „vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas)“ turinys, t. y., nėra suprantama, ar turimas omeny vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas), ar koks kitas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Šias projekto nuostatas siūlytume tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. 16. Siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
„buvusios“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms. 17. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūloma nuostata ,,arčiau nurodytų atstumų“ nėra pakankamai aiški. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar ji neturėtų būti keičiama nuostata ,,trumpesniais atstumais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „ sodybos priklausiniai “ turinys. 18. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos neturėtų būti perkeltos į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame siūloma reglamentuoti buvusių sodybų atkūrimą. Tokiu būdu buvusių sodybų atkūrimas būtų reglamentuotas vienoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėje dalyje. 19. Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas atlikus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą draustiniuose būtų leidžiamas tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas tiesioginio žemės gelmių tyrimo metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms ( kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas , mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokia draustiniuose (ypač gamtiniuose) leidžiama veikla, kai galimai būtų žalojama žemės gelmių struktūra, reljefo formos, kraštovaizdis ir pan., atitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus draustinių steigimo tikslus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. 20. Siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje po žodžių „planavimo schemose“ įrašytini žodžiai „(ribų ir tvarkymo planuose)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 4 dalies nuostatoms. 21. Siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte prieš žodžius „planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose)“ įrašytini žodžiai „valstybinio parko“. Be to, žodis
„planuose“ keistinas žodžiu „plane“. Analogiško
turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatoms. 22. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos nuorodos „šios dalies 5 punkte“, nes identiškų buvusių sodybų pastatų atkūrimas (atstatymas) reglamentuojamas ne šio straipsnio 5 dalyje, o 4 dalyje. 23. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje prieš junginį „3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 24.
įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „biosferos monitoringo“ įrašytina formuluotė „biosferos stebėsenos (monitoringo)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 25. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimi naikinamos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnyje nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nustatančių, kad ekologinės apsaugos nustatymo vienas iš tikslų yra sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. 26. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pakeitimus ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų. 27. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nėra aiškus sąvokos „kilnojamieji objektai“ turinys. 28. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, taip pat kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus atvejus numatytus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose . Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Tuo tarpu pagal projektą išimtis iš įstatyme siūlomų įtvirtinti draudimų nustatytų Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad visi draudimai, tame tarpe išimtys iš draudimų, turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. 29. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūlytume išbraukti žodžius
„čia teisėtai pastatytą“. 30. Projekto 10
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti apribojimus tvorų tvėrimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, t. y., tvorų tvėrimas būtų draudžiamas tik 5 metrai nuo vandens linijos ir žemės užpelkėjimo atveju – 1 metras žemės juostoje, tinkamoje asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Svarstytina, ar siūlomo reguliavimo įgyvendinimas šiose teritorijose nepadidins vizualinės taršos, ar būtų užtikrinta asmenų praėjimo vandens telkinio pakrante teisė, kai pakrantę sudaro įvairaus nuolydžio šlaitai. 31. Prieš projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas ,,pirmajame ir antrajame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje“ reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai keičiamo įstatymo straipsnių ir jo dalių pirmas ir antras sakiniai turimi omenyje. 32. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomai patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Iš vertinamosios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kurį laiką asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, žuvininkystės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėtų būti.
Be to, nėra aišku, ar tokie asmenys galėtų žvejybos metu minėtoje apsaugos juostoje žvejoti pasidėję žvejybos įrankius ant žemės, taip pat ant žemės laikyti kitus daiktus, nes projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kai žemės sklypas prie vandens telkinio yra privati nuosavybė, galima tik suderinus su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu. Apsistojimu laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 33. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje po žodžio „neprieštarauja“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. 34. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė
„savivaldybės gamtos objektą siūloma paskelbti saugomu gamtos paveldo objektu“
nėra aiški. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patiksinti, nurodant, kad savivaldybės taryba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti, kai savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu . 35. Svarstytina, ar siekiant vienodų sąvokų vartojimo įstatyme, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj formuluotės „specialioji žemės naudojimo sąlyga“ nereikėtų įrašyti formuluotės „specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. 36.
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio saugomoms teritorijoms vertinimo dokumentus. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie planai ir programos turimos omeny. Taip pat nėra aiškus formuluotės „ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimas“ turinys, tuo aspektu, kad nėra suprantama, ar čia turimos omeny ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ar koks kitas ūkinės veiklos poveikio vertinimas. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. 37. Siekiant aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatose vietoj formuluotės „iš įvairių fondų“ siūlytume įrašyti formuluotę aiškiau įvardinant fondus (pvz., valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar pan.). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatoms. 38. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkte prieš formuluotę
„7 dalies“ reikėtų įrašyti žodžius „šio straipsnio“. 39. Projekto 13
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija.
Tik biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turi įstatymo ir biudžetinių įstaigų nuostatuose nustatytos kompetencijos ribose priimti atitinkamus sprendimus biudžetinės įstaigos veiklos klausimais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Kultūros ministerija tik per tas biudžetines įstaigas, kuriose jai pavesta vykdyti tų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas, galėtų vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 40. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 5 punkte nėra aiškus formuluotės „tvarkymo planai“ turinys. Svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų tikslinti nurodant, kad saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas priemones. 41. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 12 punkte tarp konsultuojamų asmenų siūlytume nurodyti ir žemės savininkus. 42. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis . Atkreipiame dėmesį, kad 2004 m. sausio 22 d. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 19 straipsniu Visuomeninių organizacijų įstatymas su visais jo pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios.
Minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Atsižvelgus į tai, kad tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip visuomeninė organizacija, įsigaliojus minėtam įstatymui neišliko, svarstytina, ar projekte nuostata ,,visuomeninėmis organizacijomis“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,asociacijomis“ arba „nevyriausybinėmis organizacijomis“. 43. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad jungtinė taryba sudaroma iš atitinkamų savivaldybių administracijų atstovų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių konkrečiai savivaldybių administracijų atstovų turėtų būti sudaroma jungtinė taryba, t. y., ar iš tų savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybiniai parkai ir biosferos rezervatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nurodomas subjektas, kuris tvirtintų jungtinės tarybos narių personalinę sudėtį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokį subjektą nereikėtų įtvirtinti. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams jungtinės tarybos teiktų aukščiau nurodytus pasiūlymus. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kurie klausimai būtų laikomi svarbiausiais valstybinio parko apsaugos organizavimo ir tvarkymo organizavimo klausimais. Taip pat nėra aišku, kokius klausimus svarstytų biosferos rezervato jungtinė taryba.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 44. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojų bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybės įgaliotos institucijos galėtų nustatyti, kad visų Lietuvos Respublikoje esančių saugomų teritorijų lankymas yra apmokestinamas. Siekiant to išvengti, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriems esant saugomos teritorijos ar jų dalys galėtų būti priskirtos prie teritorijų, kurių lankymas yra apmokestinamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 45. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Iš projekto nuostatų seka, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai ilgą terminą, per kurį pažeidėjas privalėtų atlyginti jo padarytą žalą gamtai. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti įstatyme arba įtvirtinti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant toks terminas būtų nustatytas. 46.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato mokamų leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis kainą, t. y., projektu siūloma nustatyti mokestį už įvažiavimą į saugomas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto bei minėto įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Taip pat nėra aišku, ar šis įvažiavimo mokestis apimtų ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą saugomų teritorijų lankymo apmokestinimą, nes ir įvažiavimo mokesčio ir lankytojo bilieto kaina nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus: lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, lankytojams teikiamų paslaugų savikainą ir kt. 47. Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejį, kai padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėto žemės sklypo padalinimo atveju būtų keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis ar miško žemės naudmenos. Jei taip, tai tuomet projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato išimtinius atvejus, kuomet galimas miško žemės skaidymas į dalis, jei po skaidymo privati miško valda (miško žemės plotas) tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 48. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse yra praplečiamas ratas atvejų, kuomet saugomose teritorijose privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams.
Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalinami (atidalinami) sklypai, ratas neturėtų būti mažinamas. 49. Projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami per savivaldybės interneto tinklapį . Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti žemės savininkų ir valdytojų informavimo priemonės yra pakankamos. Diskutuotina, ar žemės savininkai ir valdytojai neturėtų būti informuojami raštu paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir kitomis priemonėmis, o informacijos paskelbimas savivaldybės interneto tinklapyje galėtų būti taikoma tik kaip papildoma informavimo priemonė. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, per kurios savivaldybės (ar pagal žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų žemės valdos buvimo vietą, ar kurios kitos) interneto tinklalapį minėti asmenys turėtų būti informuojami. 50. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais kompensacijos būtų išmokamos.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime suformuotą konstitucinę doktriną, tokie terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba įstatyme nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis kompensacijų išmokėjimo terminus galėtų nustatyti Vyriausybė. 51. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo priedą reikėtų išdėstyti nauja redakcija. 52. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma įstatymo kai kurių nuostatų įsigaliojimo data - 2016-02-01, turėtų būti tikslinama. 53. Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų teisės, įgytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, realizuojamos pagal minėtų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos, susijusios su uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, asmenims, kurie yra pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos leidimų gavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų papildyti projekto 20 straipsnio nuostatų. 54. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2713(2)), kuriame siūlomas kiek kitoks keičiamo įstatymo 27 bei 30 straipsnio nuostatų reglamentavimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
, 25, 27,
2016-09-20 Nr. XIIP-3923(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje yra apibrėžtas sąvokos „veikla“ turinys, bei, siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatų formuluotėje „žmonių veiklos“ žodis
„žmonių“ brauktinas kaip perteklinis. 2. Projekto 2
straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šioje teritorijoje nustatoma konservacinė žemės naudojimo paskirtis“. Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Žemės įstatyme naudojamą ir jame apibrėžtą sąvoką. 3 . Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,buvusi sodyba“. Minėtos sąvokos nuostata ,,kai gyvenamojo namo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu, remiantis turimais archyviniais dokumentais“ tikslintina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsnių nuostatas teisme nagrinėjamos bylos dėl juridinių faktų nustatymo, bet ne dėl jų patvirtinimo.
Be to, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi tuo atveju, jeigu asmuo archyvinius dokumentus turėtų, teismo sprendimas dėl buvusios sodybos juridinio fakto nustatymo pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalies nuostatas būtų nereikalingas. Be to, šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje atstatyti pakanka jos buvimo faktą nustatyti pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Be to pagal projekto nuostatas buvusiai sodybai saugomose teritorijose atstatyti viena iš alternatyvių sąlygų yra nustatyti, kad žemės sklype yra išlikusių gyvenamojo namo pamatų liekanų, įrodančių čia buvus pastatytą gyvenamąjį namą su jo priklausiniais ar be jų. Svarstytina, ar tokios skirtingos buvusių sodybų atstatymo sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose atitinka teisėkūros aiškumo ir proporcingumo principus. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. 4. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 17 ir 20 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse apibrėžiant sąvokas ,,buvusi sodyba“ ir ,,sodyba“ skiriasi šiuose apibrėžimuose pateiktų sodybai priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir kitų statinių apibūdinimas. Apibrėžiant sąvoką ,,buvusi sodyba“ nurodoma, kad tai gyvenamasis namas su jo priklausiniais ar be jų.
Tuo tarpu sąvokoje ,,sodyba“ nurodoma, kad tai vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtose sąvokose sodybose esančius pastatus ir kitus statinius nereikėtų apibūdinti vienodai. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
būtų leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus - buvusių vandens malūnų užtvankas (atkuriant tik identiškus statinius). Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias, siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama tvenkti ir reguliuoti upes, keisti, gilinti jų vagas, keisti upių ir ežerų krantų liniją, natūralų upių nuotekį ir natūralų ežerų vandens lygį, išskyrus atvejus, kai reikia užtikrinti gerą vandens telkinio ekologinę būklę, renatūralizuoti ištiesintų upių vagas, atkurti natūralų hidrologinį režimą, įgyvendinti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemones, užtikrinti nepakitusią valstybės sienos linijos padėtį . Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar atkurti buvusias vandens malūnų užtvankas būtų galima tik įstatyme nuodytais tikslais, ar pakaktų fakto, kad jos yra laikomos kultūros paveldo objektu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (tiek saugomose, tiek ir nesaugomose teritorijose) draudžia statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, pašalinant šį neaiškumą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo13 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms santykyje su šio straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad naujų užtvankų statybai būtinas privalomas jų poveikio aplinkai vertinimas. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 3 dalies 4 punkto nuostatomis. Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 1 priedo 1.3. punkto bei 2 priedo 1.7. punkto nuostatomis. Be to, nėra pakankamai aišku, ar, jei naujų užtvankų statybai pagal minėtą įstatymą poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, naujos užtvankos galėtų būti statomos atlikus vertinimą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šio straipsnio 5 dalies preambulė). Trečia, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje nebūtų leidžiamas upių tvenkimas, tuo tarpu valstybinių parkų draustiniuose (griežtesnės apsaugos reguliavimo teritorijose) ši veikla būtų leidžiama. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. 7.
dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies bei keičiamo įstatymo 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas privalėtų atlikti vertinimą (alternatyvų veiklos poveikio aplinkai vertinimui) ir priimtų sprendimą dėl veiklos leistinumo draustinyje ar valstybiniame parke. Svarstytina, ar norint pašalinti šį neaiškumą, nereikėtų papildyti projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio nuostatų, kuriose nustatyta atitinkamų institucijų kompetencija. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> statybų reikalavimai gali būti detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose)“ (pabraukta mūsų) Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, kadangi šiomis projekto nuostatomis nesiūloma imperatyviai įstatyme nustatyti, kad statybų reikalavimai būtų detalizuojami draustinių tvarkymo planuose ar valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), tai nėra aišku, ar kokie kiti teisės aktai detalizuotų statybų reikalavimus draustiniuose, jei minėtuose dokumentuose jie nebūtų nustatyti. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad statybos reikalavimai detalizuojami valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) (pabraukta mūsų).
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatas) sektų, kad valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) privalomai būtų detalizuojami statybos reikalavimai visose valstybinio parko funkcinio prioriteto zonose, išskyrus draustinius, esančius valstybiniuose parkuose. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą. 9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio redakcijoje žodis „straipsnis“ ir 13 straipsnio pavadinimas dėstytinas mažosiomis raidėmis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9, 13 (šiame straipsnyje mažosiomis raidėmis dėstytina ir formuluotė „Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“) straipsniams. 10. Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
neatliekamas“ keistina formuluote „kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas“. 11. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte naudojamos sąvokos ,,ūkinis objektas“ turinys nėra pakankamai aiškus. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 11 punkte naudojama sąvoka ,,ūkinės veiklos objektas“. Svarstytina, ar projekte naudojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti. 12.
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomai patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje apsistoti. Iš projekto nuostatų darytina išvada, kad žvejai mėgėjai privačioje žemėje esančioje vandens telkinio apsaugos juostoje galėtų apsistoti neribotą laiką, pavyzdžiui, kelias dienas, tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metus. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą bei ar nereikėtų įstatyme aiškiai įvardinti kiek laiko nepertraukiamai žvejai mėgėjai tokiose vietose galėtų apsistoti. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo bei galimo nevienodo įstatymo turinio aiškinimo taikant įstatymą, įstatyme nereikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūlomos naudoti nuostatos ,,šviesiu paros metu“ turinį. 13. Svarstytina ar, siekiant aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatose vietoj formuluotės
„ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimo dokumentus“ nereikėtų įrašyti
formuluotės „ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus“. 14. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatose vietoj žodžio „gyvendinamas“ įrašytinas žodis „įgyvendinamas“. 15. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos steigia biudžetines įstaigas - saugomų teritorijų direkcijas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.
Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės akte, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga, turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos pavadinimas ir buveinė , biudžetinės įstaigos steigimo tikslas, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su minėtomis Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Manytina, kad projekte reikėtų detaliau reglamentuoti saugomų teritorijų direkcijų steigimą. 16. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto
vietoj formuluotės „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus“. 17. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo .
Šiame kontekste pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnai išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą . Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Tuo tarpu iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą nuo žalos nustatymo momento valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai privalėtų pateikti reikalavimą atlyginti žalą. Be to, jie savo nuožiūra galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą, per kurį pažeidėjas privalėtų atlyginti jo padarytą žalą gamtai. Taip pat nėra aišku, per kurį terminą jie turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu apskaičiuota žala nebūtų atlyginta geruoju. Svarstytina, ar tokius terminus nereikėtų nustatyti įstatyme arba pateikti nuorodą į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytus terminus. 18.
straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios santykyje su Administracinių nusižengimų kodekso, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d., nuostatomis, tuo tarpu minėtos projekto nuostatos pagal projekto 20 straipsnio
nuostatos nėra aiškios santykyje su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIP-4165(2)) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatose nustatančiomis kiek kitokį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad jei įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-4165(2)) būtų priimtas, jis įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. ir pakeistų teikiamo projekto 15 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. 19. Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejį, kai padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėto žemės sklypo padalinimo atveju būtų keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis bei miško žemės naudmenos. Jei taip, tai tuomet projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato išimtinius atvejus, kuomet galimas miško žemės skaidymas į dalis, jei po skaidymo privati miško valda (miško žemės plotas) tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse yra praplečiamas ratas atvejų, kuomet saugomose teritorijose privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams. Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalinami (atidalinami) sklypai, ratas neturėtų būti mažinamas. 21. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo , kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas įstatymo būtų įgaliotas patvirtinti sprendimą skirti kompensaciją. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 22 . Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo priedas tikslintinas atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio 13 d.
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 106K patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 24 punkto nuostatas:
vietoj formuluotės „1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 3)“ įrašytina formuluotė „2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193);
priedo 2 punkte nereikėtų nurodyti kaip direktyvos paskutinį pakeitimą, padarytą 2013 m. birželio 12 d., t. y., vietoj formuluotės „2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114)“ nereikėtų įrašyti formuluotę „2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES (OL 2013 L 178, p. 66)“;
punkte po formuluotės „(OL 2013 L“ įrašytinas skaičius „158“. 24 . Projekto 20 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas (be kelių išimčių) įsigaliotų 2016 m. lapkričio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų projektu nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. 25. Siekiant aiškumo, projekto 20 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „planavimo schemas ir galioja tol, kol patvirtinamos naujos jų planavimo schemos“ siūlytina įrašyti formuluotę „planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir išlieka privalomais tol, kol bus patvirtintos juos keičiančios šių saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai)“.
lyginamasis variantas neatitinka projekto turinio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
REIKALŲ komitetas
DĖL
321
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas; Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Algirdas Klimavičius – Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas, Rūta Baškytė – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, Algirdas Sereika – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas, Giedrius Malakauskas ir Edvinas Palevičius – Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai, Aušra Kalantaitė
direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Brigita Kymantaitė
Česnauskienė - Lietuvos matininkų asociacijos prezidentė, Sergejus Jeriomenko, Arūnas Povilauskas – Šnieriškių bendruomenės atstovai, Audrius Petkevičius - Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir projektavimo įmonių asociacijos atstovas, Algis Gaižutis – Lietuvos miško savininkų asociacijos atstovas, Liudvikas Ragauskis – lobistas, Jūratė Čiukuraitė, Lina Vaičiūnienė, Vaidotas Vaičiūnas – Šnieriškių kaimo bendruomenės nariai. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 1(1)
straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj formuluotės „veiklos reglamentavimą“ siūlytume įrašyti formuluotę „veiklos jose reglamentavimą“, kad būtų aišku, kokiose teritorijose įstatymas nustato veiklos reglamentavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 2(2) 1(6)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis “ keičiama formuluote „taikoma sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo “. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas senasis sutarties pavadinimas, pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31, 46-49 dalys, 241 straipsnio 2 ir 7 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
(18, 26)
keičiamo įstatymo struktūrinių dalių pakeitimai turėtų būti dėstomi chronologine tvarka, t. y., projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 26 dalių pakeitimai turėtų būti nurodyti projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o šio straipsnio 9 dalis turėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio 8 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
siūloma apibrėžti sąvoką ,,buvusi sodyba“. Minėtos sąvokos nuostata ,,kai jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu“ nėra pakankamai tiksli.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių nuostatas teisme nagrinėjamos bylos dėl juridinių faktų nustatymo, bet ne dėl jų patvirtinimo. Atsižvelgus į tai, manytina, kad minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad buvusios sodybos buvimo faktas visais atvejais sprendžiamas teisme nustatant juridinį faktą. Šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje atstatyti pakanka jos buvimo faktą nustatyti pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. Pritarti
Teisės departamento išvada 2016-02-082
dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse apibrėžiant sąvokas ,,buvusi sodyba“ ir ,,sodyba“ skiriasi šiuose apibrėžimuose pateiktų sodybai priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir kitų statinių apibūdinimas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtose sąvokose sodybose esančius pastatus ir kitus statinius nereikėtų apibūdinanti vienodai, tik sąvokoje ,,buvusi sodyba“ nurodant, kad pastatai ir statiniai neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus sąvoka „sodyba“ yra suprantama kaip „nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais )“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Iš šios formuluotės seka, kad sąvoka „gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai“ savo turiniu apima visus kitus sodyboje esančius statinius. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies formuluotės „su jo priklausiniais“ turinys, nes pagal šias nuostatas pagalbinio ūkio pastatai, kiti sodybos statiniai nėra laikomi gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka statant ar atstatant sodybas Saugomų teritorijų ir Miškų įstatymo numatytais atvejais. Kadangi projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse siūloma apibrėžti sąvokas „buvusi sodyba“ ir „sodyba“, tai, priėmus teikiamą projektą, minėtos Teritorijų planavimo nuostatos galimai būtų skirtingai interpretuojamos, kas apsunkintų jų taikymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume pašalinti teisinio reguliavimo nesuderinamumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-083
būti dėstomi pilni įstatymų pavadinimai, t. y., įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 5 dalies, 7 straipsnio 3 dalies 3,
dalies, 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-083
siūloma nustatyti, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai subjektai turėtų teisę sudaryti su žemės savininkais ir valdytojais aukščiau minėtas sutartis. Taip pat nėra aišku, kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų pareikalautų tokių sutarčių įgyvendinimas. Be to, atvejai, kuriems esant galėtų būti sudarytos minėtos sutartys ar jų sudarymo kriterijai bei esminės jų sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-083 (5), (241 )
straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartys sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais . Tuo tarpu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad apsaugos sutartys sudaromos su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais .
Kadangi projekto nuostatose siūlomas platesnis ratas subjektų, su kuriais gali būti sudaromos apsaugos sutartys, svarstytina, ar šiuo aspektu projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 241 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-085
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotėje „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai“ išbraukti žodžius „veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo“, nes kitose projekto nuostatose (pvz., projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis) minėta formuluotė nėra tikslinama. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma vietoj minėtos formuluotės įrašyti formuluotę „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) (2),
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama naudingųjų iškasenų bandomoji gavyba . Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatyme nėra reglamentuojama žemės gelmių išteklių bandomoji gavyba, todėl šios projekto nuostatos savo turiniu nėra aiškios. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) (2),
13.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama
„statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai
nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai“. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų
„kilnojamas vagonėlis“, „konteineris“ turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio 10 dalyje yra numatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius “ . Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytume projekto nuostatas derinti su minėto kodekso nuostatomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 5(9) (3),
punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurių teritorijų tvarkymo planai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamento išvada
punkte nėra aiškus sąvokos „vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas)“ turinys, t. y., nėra suprantama, ar turimas omeny vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas), ar koks kitas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Šias projekto nuostatas siūlytume tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) (3),
straipsnio 3 dalies 5 punkto antrajame sakinyje po žodžio „identiškus“ reikėtų įrašyti žodį „buvusios“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) (3),
punkte siūloma nuostata ,,arčiau nurodytų atstumų“ nėra pakankamai aiški. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar ji neturėtų būti keičiama nuostata ,,trumpesniais atstumais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „ sodybos priklausiniai “ turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9)
18.
Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos neturėtų būti perkeltos į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame siūloma reglamentuoti buvusių sodybų atkūrimą. Tokiu būdu buvusių sodybų atkūrimas būtų reglamentuotas vienoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) (5),
dalies 1 punkto nuostatas atlikus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą draustiniuose būtų leidžiamas tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies
fizinis poveikis žemės gelmėms ( kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas , mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokia draustiniuose (ypač gamtiniuose) leidžiama veikla, kai galimai būtų žalojama žemės gelmių struktūra, reljefo formos, kraštovaizdis ir pan., atitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus draustinių steigimo tikslus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje po žodžių „planavimo schemose“ įrašytini žodžiai „(ribų ir tvarkymo planuose)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 4 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)
21.
Siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte prieš žodžius „planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose)“ įrašytini žodžiai „valstybinio parko“. Be to, žodis „planuose“ keistinas žodžiu „plane“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos nuorodos „šios dalies 5 punkte“, nes identiškų buvusių sodybų pastatų atkūrimas (atstatymas) reglamentuojamas ne šio straipsnio 5 dalyje, o 4 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)
prieš junginį „3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 8(16),10
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „biosferos monitoringo“ įrašytina formuluotė „biosferos stebėsenos (monitoringo)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 9(18)
25.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimi naikinamos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnyje nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nustatančių, kad ekologinės apsaugos nustatymo vienas iš tikslų yra sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 6(11)
nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
aiškus sąvokos „kilnojamieji objektai“ turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, taip pat kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus atvejus numatytus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose . Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu.
Tuo tarpu pagal projektą išimtis iš įstatyme siūlomų įtvirtinti draudimų nustatytų Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad visi draudimai, tame tarpe išimtys iš draudimų, turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūlytume išbraukti žodžius „čia teisėtai pastatytą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti apribojimus tvorų tvėrimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, t. y., tvorų tvėrimas būtų draudžiamas tik 5 metrai nuo vandens linijos ir žemės užpelkėjimo atveju – 1 metras žemės juostoje, tinkamoje asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Svarstytina, ar siūlomo reguliavimo įgyvendinimas šiose teritorijose nepadidins vizualinės taršos, ar būtų užtikrinta asmenų praėjimo vandens telkinio pakrante teisė, kai pakrantę sudaro įvairaus nuolydžio šlaitai. Atsižvelgti pagrindiniam komitetui ? 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas ,,pirmajame ir antrajame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje“ reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai keičiamo įstatymo straipsnių ir jo dalių pirmas ir antras sakiniai turimi omenyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
32.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomai patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Iš vertinamosios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kurį laiką asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, žuvininkystės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėtų būti. Be to, nėra aišku, ar tokie asmenys galėtų žvejybos metu minėtoje apsaugos juostoje žvejoti pasidėję žvejybos įrankius ant žemės, taip pat ant žemės laikyti kitus daiktus, nes projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kai žemės sklypas prie vandens telkinio yra privati nuosavybė, galima tik suderinus su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu. Apsistojimu laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje po žodžio „neprieštarauja“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0811
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė
„savivaldybės gamtos objektą siūloma paskelbti saugomu gamtos paveldo
objektu“ nėra aiški.
Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patiksinti, nurodant, kad savivaldybės taryba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti, kai savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu
Teisės departamento išvada 2016-02-0813
ar siekiant vienodų sąvokų vartojimo įstatyme, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj formuluotės
„specialioji žemės naudojimo sąlyga“ nereikėtų įrašyti formuluotės
„specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio saugomoms teritorijoms vertinimo dokumentus. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie planai ir programos turimos omeny. Taip pat nėra aiškus formuluotės „ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimas“ turinys, tuo aspektu, kad nėra suprantama, ar čia turimos omeny ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ar koks kitas ūkinės veiklos poveikio vertinimas. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
aiškumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatose vietoj formuluotės „iš įvairių fondų“ siūlytume įrašyti formuluotę aiškiau įvardinant fondus (pvz., valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar pan.).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkte prieš formuluotę „7 dalies“ reikėtų įrašyti žodžius „šio straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Tik biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turi įstatymo ir biudžetinių įstaigų nuostatuose nustatytos kompetencijos ribose priimti atitinkamus sprendimus biudžetinės įstaigos veiklos klausimais.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Kultūros ministerija tik per tas biudžetines įstaigas, kuriose jai pavesta vykdyti tų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas, galėtų vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 5 punkte nėra aiškus formuluotės „tvarkymo planai“ turinys. Svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų tikslinti nurodant, kad saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas priemones. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 12 punkte tarp konsultuojamų asmenų siūlytume nurodyti ir žemės savininkus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis . Atkreipiame dėmesį, kad 2004 m. sausio 22 d. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 19 straipsniu Visuomeninių organizacijų įstatymas su visais jo pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios.
Minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Atsižvelgus į tai, kad tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip visuomeninė organizacija, įsigaliojus minėtam įstatymui neišliko, svarstytina, ar projekte nuostata ,,visuomeninėmis organizacijomis“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,asociacijomis“ arba „nevyriausybinėmis organizacijomis“. Pritarti
Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad jungtinė taryba sudaroma iš atitinkamų savivaldybių administracijų atstovų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių konkrečiai savivaldybių administracijų atstovų turėtų būti sudaroma jungtinė taryba, t. y., ar iš tų savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybiniai parkai ir biosferos rezervatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nurodomas subjektas, kuris tvirtintų jungtinės tarybos narių personalinę sudėtį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokį subjektą nereikėtų įtvirtinti. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams jungtinės tarybos teiktų aukščiau nurodytus pasiūlymus. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kurie klausimai būtų laikomi svarbiausiais valstybinio parko apsaugos organizavimo ir tvarkymo organizavimo klausimais.
Taip pat nėra aišku, kokius klausimus svarstytų biosferos rezervato jungtinė taryba. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0814
straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojų bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybės įgaliotos institucijos galėtų nustatyti, kad visų Lietuvos Respublikoje esančių saugomų teritorijų lankymas yra apmokestinamas. Siekiant to išvengti, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriems esant saugomos teritorijos ar jų dalys galėtų būti priskirtos prie teritorijų, kurių lankymas yra apmokestinamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti ? 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0815
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Iš projekto nuostatų seka, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai ilgą terminą, per kurį pažeidėjas privalėtų atlyginti jo padarytą žalą gamtai.
Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti įstatyme arba įtvirtinti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant toks terminas būtų nustatytas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0815
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato mokamų leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis kainą, t. y., projektu siūloma nustatyti mokestį už įvažiavimą į saugomas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto bei minėto įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Taip pat nėra aišku, ar šis įvažiavimo mokestis apimtų ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą saugomų teritorijų lankymo apmokestinimą, nes ir įvažiavimo mokesčio ir lankytojo bilieto kaina nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus: lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, lankytojams teikiamų paslaugų savikainą ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0816
Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejį, kai padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėto žemės sklypo padalinimo atveju būtų keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis ar miško žemės naudmenos. Jei taip, tai tuomet projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato išimtinius atvejus, kuomet galimas miško žemės skaidymas į dalis, jei po skaidymo privati miško valda (miško žemės plotas) tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0816
dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8, 9 ir
privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams. Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalinami (atidalinami) sklypai, ratas neturėtų būti mažinamas. Atsižvelgti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0817
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami per savivaldybės interneto tinklapį . Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti žemės savininkų ir valdytojų informavimo priemonės yra pakankamos. Diskutuotina, ar žemės savininkai ir valdytojai neturėtų būti informuojami raštu paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir kitomis priemonėmis, o informacijos paskelbimas savivaldybės interneto tinklapyje galėtų būti taikoma tik kaip papildoma informavimo priemonė. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, per kurios savivaldybės (ar pagal žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų žemės valdos buvimo vietą, ar kurios kitos) interneto tinklalapį minėti asmenys turėtų būti informuojami. Pritarti 50.
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0818 (321 )
straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais kompensacijos būtų išmokamos. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime suformuotą konstitucinę doktriną, tokie terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba įstatyme nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis kompensacijų išmokėjimo terminus galėtų nustatyti Vyriausybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo priedą reikėtų išdėstyti nauja redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
2
nuostatų įsigaliojimo data – 2016-02-01, turėtų būti tikslinama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
4
teisės, įgytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, realizuojamos pagal minėtų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos, susijusios su uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, asmenims, kurie yra pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos leidimų gavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų papildyti projekto 20 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2713(2)), kuriame siūlomas kiek kitoks keičiamo įstatymo 27 bei 30 straipsnio nuostatų reglamentavimas. Pritarti
Antikorupcinio vertinimo išvada 2016-01- Išrašas iš STT rašto:
„<...> Projekte Nr. XIIP-3923 atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų
tarnybos pastabas ir pasiūlymus, pateiktus 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4-01-6222, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. 14-13739(4). Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projektų Nr. XIIP-3923 ir Nr. XIIP-3924 neturime.<...>“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-03-31 Išrašas iš Lietuvos upių gelbėjimo aljanso 2016-03-31 d. rašto: „<...> Pasiūlymai Kadangi Poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali viršyti ES direktyvose ir LR įstatymuose bei poįstatyminiuose dokumentuose įteisintų nuostatų, siūlymas, kad galutiniai sprendimai dėl daugelio veiklų galimybių saugomose teritorijose (9 ir 13 straipsnio 5 dalis) būtų priimami nekreipiant dėmesio į ES ir Lietuvos teisinius ir poįstatyminius dokumentus, o remiantis Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūromis, panaikintų didelę dalį skirtumų tarp saugomų ir nesaugomų teritorijų režimo ir sudarytų prielaidas saugomų teritorijų gamtinių vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės niokojimui, siūlome Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsnių papildomai suformuluotą 5 dalį išbraukti.
<...>“
savininkų asociacija 2016-04-15 Išrašas iš LMSA 2016-04-15 d. Rezoliucijos: „<...>
optimizuoti saugomų teritorijų miškuose tinklą, racionalizuoti saugomų teritorijų sistemą plečiant racionaliam ūkininkavimui priskiriamų miškų plotus, mažinant teritorijas, kur ūkinė veikla griežtai ribojama ir taip siekti užtikrinti būtinų ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų suderinamumą. Siūlome:
1) Sudaryti teisines prielaidas ir sąlygas saugomose teritorijose esančius privačius miškus valstybei išpirkti arba iškeisti į ūkinius miškus savininkams, kurie to pageidauja (suteikiant lygiaverčius miško sklypus). 2) Sudaryti darbo grupę iš Ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, miškų savininkų savivaldos organizacijų ir urėdijų atstovų, kad būtų išanalizuota esama situacija dėl nekoordinuojamo naujų apribojimų miškų ūkinei veiklai didinimo (tame tarpe ir „įsisavinant“ ES fondų lėšas per aplinkosauginius projektus) ir pateikti siūlymai racionalaus miškų išteklių naudojimo užtikrinimui siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava.
Būtina keisti miškų "apsaugos nuo savininkų ir miškininkų" politikos kryptį (kuomet net nesileidžiama į kalbas apie dėl tokių apribojimų gręsiančių atsirasti nuostolių kompensavimą), tik po plačios diskusijos su miškininkais ir miškų savininkais diegti praktikoje už europinius ir šalies biudžeto milijonus atskirų bendrovių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atliktų projektų rekomendacijas. Tokia neatsakinga veikla gali šalies miškų ūkiui atnešti šimtus milijonų siekiančių nuostolių . (Pavyzdžiui, Už 12 223
ir UAB ,,Estonian, Latvian & Lithuanian Enviroment“. įgyvendintas projektas „ EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas “ Visuose miškuose (ne vien saugomose teritorijose) gan paviršutiniškai inventorizuotos EB svarbos natūralios miškų buveinės , o tada neaptarti net su Aplinkos ministerijos pareigūnais buvo įnešti į VĮ „ GIS
“ administruojamą Lietuvos erdvinės informacijos portalą ( geoportal.lt ) su paskiau sekančiais ūkinės veiklos apribojimais. )
3) Seimui rekomenduoti LR Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai peržiūrėti dabartinį saugomų teritorijų miškuose sąrašą ir jį pakoreguoti, kiekvienu atveju įvertinus minėtų miškų priskyrimo saugomų teritorijų kategorijai tikslingumą.
griežtinant ūkininkavimo režimą esamose, būtina taikyti ne draudimo, o SKATINIMO principą: ūkinės veiklos apribojimų laikymasis turi būti bent nežymiai finansiškai naudingesnis, lyginant su įprastinės miškininkystės veiklos vykdymu. Jei valstybė nori įvesti ūkininkavimo apribojimus net III-IV gr. miškuose, tuomet miško savininkui patirti nuostoliai turi būti atlyginami rinkos kainomis ir iš karto. Priimant sprendimus būtina vadovautis ilgamete miškininkystės patirtimi ir moksliniais tyrimais. 5) LR Vyriausybei pradėti pilnoje apimtyje į gyvendinti realaus kompensavimo už ūkinės veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose sistemą. - peržiūrėti saugomų teritorijų miškuose ribas bei reglamentus ir juos koreguoti, kiekvienu atveju įvertinus miškų priskyrimo saugomoms teritorijoms bei jose nustatytų ribojimų tikslingumą. Biudžete numatyti lėšas kompensacijoms. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 str.
valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija , keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tai reiškia, kad esant bent vienam iš šių atvejų žemės savininkai ir valdytojai turi teisę į kompensacinių išmokų išmokėjimą. Pažymėtina, kad didelė dalis veiklos ribojimų įvedama (ar bandoma įvesti) vengiant išmokėti kompensacijas: apie saugomų paukščių lizdavietes išskiriamose didžiulėse apsaugos zonose faktiškai įvedant rezervato režimą, vandens ir kitokios paskirties apsaugos zonose didžiulėse teritorijose faktiškai įvedant griežtesnio ūkininkavimo ūkininkavimo miškuose reikalavimus, nors formaliai miškų grupės nėra keičiamos. Tokios išskirtos zonos sąmoningai nepriskiriamos saugomoms teritorijoms, vengiant parodyti faktinį įvestų draudimų mastą ir vengiant išmokėti savininkams kompensacijas už dėl nustatytų veiklos ribojimų patiriamus nuostolius. <...>“ Pritarti
Kanapienis 2016-04-19 7(13)
Išrašas iš ūkininko Liudo Kanapienio 201604-19 d. pasiūlymo:
„<...> prašau Kaimo reikalų komiteto pateikti
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 1, 2, 5, 7, 9,11, 13,16,18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO papildymą 7 straipsnyje 13 straipsnio pakeitime:
"13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose
reglamentavimas" "3.
Statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas" ¡traukiant 12 punktą:
„Nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio
paskirties sklype ūkininkas turi teisę steigti ūkį ir statyti naują ūkininko sodybą, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas."
pataisyti 1 punktą išdėstant jį sekančiai:
„3. Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose
draustiniuose reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuri yra leidžiama valstybiniame parke arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas;
<...>“
Nepritarti Komitetas pritarė ūkininko Liudo Kanapienio pirmajam pasiūlymui (išdėstytas aukščiau, t.y. 3.1. punktas)
„Šnieriškių bendruomenė“ 2016-04-2916
Išrašas iš Asociacijos „Šnieriškių bendruomenė“ 2016-04-29 d. rašto – visuomenės pasiūlymo: „<...> Mes siūlome nepritarti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto Nr.XIIP-3923
straipsnio 9 ir 10 dalių pakeitimo), Nepritarti
„Šnieriškių bendruomenė“ 2016-04-29
straipsnius išdėstyti taip:
131str. 9dalies 4 punktas:
„4) padalijant žemės sklypą draustinyje atskiriama
jo dalis, kurioje tvarkymo plano sprendiniai numato naują statybą . Sklypo dydis naujos sodybos statybai negali būti mažesnis kaip 50 a. "
31 str.10dalies 3 punktas:
„3) žemės sklypas yra draustinyje, skirtingo
funkcinio prioriteto arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ne miestų, miestelių ir kaimų teritorijose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybų galimybė. Sklypo dydis naujos sodybos statybai negali būti mažesnis kaip 50 a. “ Įstatymu yra būtina įvesti minimalų sklypo naujos sodybos statybai draustiniuose dydį (min. 50 a), kurios negalėtų keisti bendrųjų ir tvarkymo planų sprendiniai. Ypač tai aktualu gyvenvietėms esančioms draustiniuose, gamtiniame karkase, aukšto vizualinio raiškumo teritorijose, gyvenvietėms su nepažeista arba mažai pažeista tradicinio užstatymo struktūra. Tokiose gyvenvietėse atliekant projektavimo darbus būtina kraštotvarkos architektų ekspertizė. Kitoms gyvenvietėms minimalią ribą galima būtų mažinti iki 15a arba leisti nustatyti minimalius sklypų dydžius miestų ir rajonų taryboms. Nepritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto išvadą . 7. Balsavimo rezultatai: 7 „už“; - „prieš“; 1 „susilaikė“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetaS
projekto
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Eligijus Masiulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-08 Nr. XIIP-39231 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj formuluotės „veiklos reglamentavimą“ siūlytume įrašyti formuluotę „veiklos jose reglamentavimą“, kad būtų aišku, kokiose teritorijose įstatymas nustato veiklos reglamentavimą. Pritarti . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
pasikeitė sutarties pavadinimas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis“ keičiama formuluote „taikoma sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo“. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas senasis sutarties pavadinimas, pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31, 46-49 dalys, 241 straipsnio 2 ir 7 dalys. Pritarti . 3.
technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo struktūrinių dalių pakeitimai turėtų būti dėstomi chronologine tvarka, t. y., projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 26 dalių pakeitimai turėtų būti nurodyti projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o šio straipsnio 9 dalis turėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio 8 dalis. Pritarti
12
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,buvusi sodyba“. Minėtos sąvokos nuostata ,,kai jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu“ nėra pakankamai tiksli. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių nuostatas teisme nagrinėjamos bylos dėl juridinių faktų nustatymo, bet ne dėl jų patvirtinimo. Atsižvelgus į tai, manytina, kad minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad buvusios sodybos buvimo faktas visais atvejais sprendžiamas teisme nustatant juridinį faktą. Šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje atstatyti pakanka jos buvimo faktą nustatyti pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. Pritarti
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse apibrėžiant sąvokas ,,buvusi sodyba“ ir ,,sodyba“ skiriasi šiuose apibrėžimuose pateiktų sodybai priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir kitų statinių apibūdinimas.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtose sąvokose sodybose esančius pastatus ir kitus statinius nereikėtų apibūdinanti vienodai, tik sąvokoje ,,buvusi sodyba“ nurodant, kad pastatai ir statiniai neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). Spręsti pagrindiniame komitete
pagal galiojančius teisės aktus sąvoka „sodyba“ yra suprantama kaip
„nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto
gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais)“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Iš šios formuluotės seka, kad sąvoka „gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai“ savo turiniu apima visus kitus sodyboje esančius statinius. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies formuluotės „su jo priklausiniais“ turinys, nes pagal šias nuostatas pagalbinio ūkio pastatai, kiti sodybos statiniai nėra laikomi gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniais. Pritarti
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka statant ar atstatant sodybas Saugomų teritorijų ir Miškų įstatymo numatytais atvejais.
Kadangi projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse siūloma apibrėžti sąvokas „buvusi sodyba“ ir „sodyba“, tai, priėmus teikiamą projektą, minėtos Teritorijų planavimo nuostatos galimai būtų skirtingai interpretuojamos, kas apsunkintų jų taikymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume pašalinti teisinio reguliavimo nesuderinamumą. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte turėtų būti dėstomi pilni įstatymų pavadinimai, t. y., įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 5 dalies, 7 straipsnio 3 dalies 3, 8 punktų, 5 dalies, 9 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies, 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pritarti
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai subjektai turėtų teisę sudaryti su žemės savininkais ir valdytojais aukščiau minėtas sutartis.
Taip pat nėra aišku, kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų pareikalautų tokių sutarčių įgyvendinimas. Be to, atvejai, kuriems esant galėtų būti sudarytos minėtos sutartys ar jų sudarymo kriterijai bei esminės jų sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pritarti
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartys sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad apsaugos sutartys sudaromos su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais. Kadangi projekto nuostatose siūlomas platesnis ratas subjektų, su kuriais gali būti sudaromos apsaugos sutartys, svarstytina, ar šiuo aspektu projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 241 straipsnio nuostatų. Pritarti
tikslinga projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotėje „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai“ išbraukti žodžius „veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo“, nes kitose projekto nuostatose (pvz., projekto
tikslinama. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma vietoj minėtos formuluotės įrašyti formuluotę „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai“. Pritarti
2016-02-08 Nr. XIIP-3923 5, 7 12.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama naudingųjų iškasenų bandomoji gavyba. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatyme nėra reglamentuojama žemės gelmių išteklių bandomoji gavyba, todėl šios projekto nuostatos savo turiniu nėra aiškios. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. Spręsti pagrindiniame komitete
2016-02-08
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama „statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai“. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų
„kilnojamas vagonėlis“, „konteineris“ turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio 10 dalyje yra numatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius“. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytume projekto nuostatas derinti su minėto kodekso nuostatomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms. Pritarti
2016-02-08 Nr. XIIP-39235 14.
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir
(ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurių teritorijų tvarkymo planai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Pritarti
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nėra aiškus sąvokos „vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas)“ turinys, t. y., nėra suprantama, ar turimas omeny vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas), ar koks kitas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Šias projekto nuostatas siūlytume tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
2016-02-08
sakinyje po žodžio „identiškus“ reikėtų įrašyti žodį „buvusios“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
2016-02-08
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūloma nuostata ,,arčiau nurodytų atstumų“ nėra pakankamai aiški.
Siekiant aiškumo, svarstytina, ar ji neturėtų būti keičiama nuostata ,,trumpesniais atstumais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „sodybos priklausiniai“ turinys. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos neturėtų būti perkeltos į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame siūloma reglamentuoti buvusių sodybų atkūrimą. Tokiu būdu buvusių sodybų atkūrimas būtų reglamentuotas vienoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti
2016-02-08
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas atlikus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą draustiniuose būtų leidžiamas tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas tiesioginio žemės gelmių tyrimo metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokia draustiniuose (ypač gamtiniuose) leidžiama veikla, kai galimai būtų žalojama žemės gelmių struktūra, reljefo formos, kraštovaizdis ir pan., atitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus draustinių steigimo tikslus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Pritarti
2016-02-08 Nr.
vartojimo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje po žodžių „planavimo schemose“ įrašytini žodžiai „(ribų ir tvarkymo planuose)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 4 dalies nuostatoms. Pritarti
vartojimo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte prieš žodžius „planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose)“ įrašytini žodžiai „valstybinio parko“. Be to, žodis „planuose“ keistinas žodžiu „plane“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti
tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos nuorodos „šios dalies 5 punkte“, nes identiškų buvusių sodybų pastatų atkūrimas (atstatymas) reglamentuojamas ne šio straipsnio 5 dalyje, o 4 dalyje. Pritarti
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje prieš junginį „3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti
2
vartojimo, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „biosferos monitoringo“ įrašytina formuluotė
„biosferos stebėsenos (monitoringo)“. Analogiško turinio pastaba
taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 25.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-08
projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimi naikinamos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnyje nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio
vienas iš tikslų yra sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. Spręsti pagrindiniame komitete
projekto 6 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pakeitimus ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nėra aiškus sąvokos
„kilnojamieji objektai“ turinys. Pritarti
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, taip pat kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus atvejus numatytus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu.
Tuo tarpu pagal projektą išimtis iš įstatyme siūlomų įtvirtinti draudimų nustatytų Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad visi draudimai, tame tarpe išimtys iš draudimų, turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Pritarti
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūlytume išbraukti žodžius „čia teisėtai pastatytą“. Pritarti
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti apribojimus tvorų tvėrimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, t. y., tvorų tvėrimas būtų draudžiamas tik 5 metrai nuo vandens linijos ir žemės užpelkėjimo atveju
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas ,,pirmajame ir antrajame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje“ reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai keičiamo įstatymo straipsnių ir jo dalių pirmas ir antras sakiniai turimi omenyje. Pritarti
2016-02-08 Nr. XIIP-392310 32.
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomai patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Iš vertinamosios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kurį laiką asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, žuvininkystės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėtų būti. Be to, nėra aišku, ar tokie asmenys galėtų žvejybos metu minėtoje apsaugos juostoje žvejoti pasidėję žvejybos įrankius ant žemės, taip pat ant žemės laikyti kitus daiktus, nes projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kai žemės sklypas prie vandens telkinio yra privati nuosavybė, galima tik suderinus su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu. Apsistojimu laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Siekiant palikti iki šiol galiojusią nuostatą visiems asmenims naudotis vandens telkinių pakrantėmis, siūloma šią dalį išdėstyti taip:
„10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio
pakrantės apsaugos juostą apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku ar jo nurodytu atstovu. , savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje. Kiekvienas žemės sklypo savininkas turi pažymėti vietas, kuriose galima apsistoti su juo nesuderinus.. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti.“
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje po žodžio „neprieštarauja“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Pritarti
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė „savivaldybės gamtos objektą siūloma paskelbti saugomu gamtos paveldo objektu“ nėra aiški.
Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patiksinti, nurodant, kad savivaldybės taryba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti, kai savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu. Pritarti
vienodų sąvokų vartojimo įstatyme, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo
naudojimo sąlyga“ nereikėtų įrašyti formuluotės „specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Pritarti
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio saugomoms teritorijoms vertinimo dokumentus. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie planai ir programos turimos omeny. Taip pat nėra aiškus formuluotės „ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimas“ turinys, tuo aspektu, kad nėra suprantama, ar čia turimos omeny ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ar koks kitas ūkinės veiklos poveikio vertinimas. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Pritarti
vietoj formuluotės „iš įvairių fondų“ siūlytume įrašyti formuluotę aiškiau įvardinant fondus (pvz., valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar pan.).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkte prieš formuluotę „7 dalies“ reikėtų įrašyti žodžius „šio straipsnio“. Pritarti
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Tik biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turi įstatymo ir biudžetinių įstaigų nuostatuose nustatytos kompetencijos ribose priimti atitinkamus sprendimus biudžetinės įstaigos veiklos klausimais.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Kultūros ministerija tik per tas biudžetines įstaigas, kuriose jai pavesta vykdyti tų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas, galėtų vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 5 punkte nėra aiškus formuluotės
„tvarkymo planai“ turinys. Svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų
tikslinti nurodant, kad saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas priemones. Pritarti
įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 12 punkte tarp konsultuojamų asmenų siūlytume nurodyti ir žemės savininkus. Spręsti pagrindiniame komitete
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis. Atkreipiame dėmesį, kad 2004 m. sausio 22 d. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 19 straipsniu Visuomeninių organizacijų įstatymas su visais jo pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios.
Minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Atsižvelgus į tai, kad tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip visuomeninė organizacija, įsigaliojus minėtam įstatymui neišliko, svarstytina, ar projekte nuostata ,,visuomeninėmis organizacijomis“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,asociacijomis“ arba „nevyriausybinėmis organizacijomis“. Pritarti
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad jungtinė taryba sudaroma iš atitinkamų savivaldybių administracijų atstovų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių konkrečiai savivaldybių administracijų atstovų turėtų būti sudaroma jungtinė taryba, t. y., ar iš tų savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybiniai parkai ir biosferos rezervatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nurodomas subjektas, kuris tvirtintų jungtinės tarybos narių personalinę sudėtį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokį subjektą nereikėtų įtvirtinti. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams jungtinės tarybos teiktų aukščiau nurodytus pasiūlymus. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kurie klausimai būtų laikomi svarbiausiais valstybinio parko apsaugos organizavimo ir tvarkymo organizavimo klausimais.
Taip pat nėra aišku, kokius klausimus svarstytų biosferos rezervato jungtinė taryba. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojų bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybės įgaliotos institucijos galėtų nustatyti, kad visų Lietuvos Respublikoje esančių saugomų teritorijų lankymas yra apmokestinamas. Siekiant to išvengti, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriems esant saugomos teritorijos ar jų dalys galėtų būti priskirtos prie teritorijų, kurių lankymas yra apmokestinamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Iš projekto nuostatų seka, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai ilgą terminą, per kurį pažeidėjas privalėtų atlyginti jo padarytą žalą gamtai.
Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti įstatyme arba įtvirtinti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant toks terminas būtų nustatytas. Pritarti
dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato mokamų leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis kainą, t. y., projektu siūloma nustatyti mokestį už įvažiavimą į saugomas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto bei minėto įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Taip pat nėra aišku, ar šis įvažiavimo mokestis apimtų ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą saugomų teritorijų lankymo apmokestinimą, nes ir įvažiavimo mokesčio ir lankytojo bilieto kaina nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus: lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, lankytojams teikiamų paslaugų savikainą ir kt. Pritarti
1 47.
1
dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejį, kai padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėto žemės sklypo padalinimo atveju būtų keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis ar miško žemės naudmenos. Jei taip, tai tuomet projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato išimtinius atvejus, kuomet galimas miško žemės skaidymas į dalis, jei po skaidymo privati miško valda (miško žemės plotas) tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti
projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse yra praplečiamas ratas atvejų, kuomet saugomose teritorijose privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams.
Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalinami (atidalinami) sklypai, ratas neturėtų būti mažinamas. Pritarti
1
dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami per savivaldybės interneto tinklapį. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti žemės savininkų ir valdytojų informavimo priemonės yra pakankamos. Diskutuotina, ar žemės savininkai ir valdytojai neturėtų būti informuojami raštu paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir kitomis priemonėmis, o informacijos paskelbimas savivaldybės interneto tinklapyje galėtų būti taikoma tik kaip papildoma informavimo priemonė. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, per kurios savivaldybės (ar pagal žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų žemės valdos buvimo vietą, ar kurios kitos) interneto tinklalapį minėti asmenys turėtų būti informuojami. Pritarti
2016-02-08 Nr. XIIP-392318 50.
keičiamo įstatymo 321 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais kompensacijos būtų išmokamos. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime suformuotą konstitucinę doktriną, tokie terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba įstatyme nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis kompensacijų išmokėjimo terminus galėtų nustatyti Vyriausybė. Pritarti
pagal teisės technikos taisykles Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo priedą reikėtų išdėstyti nauja redakcija. Pritarti
2
dalyje siūloma įstatymo kai kurių nuostatų įsigaliojimo data - 2016-02-01, turėtų būti tikslinama. Pritarti
4
dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų teisės, įgytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, realizuojamos pagal minėtų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos, susijusios su uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, asmenims, kurie yra pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos leidimų gavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras.
nuostatų. Pritarti
Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2713(2)), kuriame siūlomas kiek kitoks keičiamo įstatymo 27 bei 30 straipsnio nuostatų reglamentavimas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-01-28 Nr. 4-01- 624 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu (2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. S-2016-324) atliko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo
(toliau – Projektas Nr. XIIP-3923) ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3924 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3924) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų Nr. XIIP-3923 ir Nr.
ir Nr. XIIP-3924 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų tikslai: tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą, jų apsaugos ir tvarkymo valdymą, sumažinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų skaičių, sudaryti teisines prielaidas ekosistemoms ir natūralioms buveinėms atkurti gamtos rezervatuose, įtvirtinti reikalavimus veiklai draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat apibrėžti statinių statybą sodybose ir jų atkūrimą buvusių sodybų vietose. Projekte Nr. XIIP-3923 atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, pateiktus
teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. 14-13739(4). Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projektų Nr. XIIP-3923 ir Nr. XIIP-3924 neturime. Pritarti . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai :
pateiktam projektui Nr. XIIP-3923ES ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-05-1010 Argumentai:
Būtina palikti iki šiol galiojusią nuostatą, kuri suteikia galimybę visiems asmenims naudotis vandens telkinių pakrantėmis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku ar jo nurodytu atstovu. , savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje. Kiekvienas žemės sklypo savininkas turi pažymėti vietas, kuriose galima apsistoti su juo nesuderinus. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 321
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis, Lietuvos upių gelbėjimo aljanso atstovai, Lietuvos miško savininkų asociacijos atstovai, Ūkininkas Liudas Kanapienis, Asociacijos „Šnieriškių bendruomenė“ atstovai, Asociacijos „Visuomenės kraštotvarkos draugija“ atstovas, Rimantas Klimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 1(1)1
1Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj formuluotės „veiklos reglamentavimą“ siūlytume įrašyti formuluotę „veiklos jose reglamentavimą“, kad būtų aišku, kokiose teritorijose įstatymas nustato veiklos reglamentavimą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 2(2) 1(6), (31, 46-49) 2.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė sutarties pavadinimas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis “ keičiama formuluote „taikoma sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
“. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo,
projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas senasis sutarties pavadinimas, pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31, 46-49 dalys, 241 straipsnio 2 ir 7 dalys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
8 (18, 26)
į teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnyje dėstomi keičiamo įstatymo struktūrinių dalių pakeitimai turėtų būti dėstomi chronologine tvarka, t. y., projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomi keičiamo įstatymo
straipsnio 4 ir 5 dalyse, o šio straipsnio 9 dalis turėtų būti dėstoma kaip projekto 2 straipsnio 8 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,buvusi sodyba“. Minėtos sąvokos nuostata ,kai jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu“ nėra pakankamai tiksli. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsnių nuostatas teisme nagrinėjamos bylos dėl juridinių faktų nustatymo, bet ne dėl jų patvirtinimo. Atsižvelgus į tai, manytina, kad minėtąją nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad buvusios sodybos buvimo faktas visais atvejais sprendžiamas teisme nustatant juridinį faktą.
Šios projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pagal kurias buvusioms sodyboms miško žemėje atstatyti pakanka jos buvimo faktą nustatyti pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas siūlytume tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
dėmesį, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse apibrėžiant sąvokas ,,buvusi sodyba“ ir ,,sodyba“ skiriasi šiuose apibrėžimuose pateiktų sodybai priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų ir kitų statinių apibūdinimas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, minėtose sąvokose sodybose esančius pastatus ir kitus statinius nereikėtų apibūdinanti vienodai, tik sąvokoje ,,buvusi sodyba“ nurodant, kad pastatai ir statiniai neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
dėmesys, kad pagal galiojančius teisės aktus sąvoka „sodyba“ yra suprantama kaip „nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais )“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Iš šios formuluotės seka, kad sąvoka „gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai“ savo turiniu apima visus kitus sodyboje esančius statinius.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies formuluotės „su jo priklausiniais“ turinys, nes pagal šias nuostatas pagalbinio ūkio pastatai, kiti sodybos statiniai nėra laikomi gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-082
dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka statant ar atstatant sodybas Saugomų teritorijų ir Miškų įstatymo numatytais atvejais. Kadangi projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 ir 55 dalyse siūloma apibrėžti sąvokas „buvusi sodyba“ ir „sodyba“, tai, priėmus teikiamą projektą, minėtos Teritorijų planavimo nuostatos galimai būtų skirtingai interpretuojamos, kas apsunkintų jų taikymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume pašalinti teisinio reguliavimo nesuderinamumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte turėtų būti dėstomi pilni įstatymų pavadinimai, t. y., įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 5 dalies, 7 straipsnio 3 dalies 3,
dalies, 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nepritarti Pilni įstatymų pavadinimai nurodomi juos paminint pirmą kartą. Tai yra padaryta keičiamo įstatymo 2 str.
Respublikos“ (Teisės aktų rengimo rekomendacijų 15.1.1 papunktis). Siekiant teksto supaprastinimo siūloma nekartoti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-083
5
punkte siūloma nustatyti, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai subjektai turėtų teisę sudaryti su žemės savininkais ir valdytojais aukščiau minėtas sutartis. Taip pat nėra aišku, kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų pareikalautų tokių sutarčių įgyvendinimas. Be to, atvejai, kuriems esant galėtų būti sudarytos minėtos sutartys ar jų sudarymo kriterijai bei esminės jų sąlygos turėtų būti nustatytos įstatyme, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pritarti iš dalies Patikslinti projektą, nurodant konkrečius subjektus, sudarančius apsaugos sutartis. Tačiau netikslinga įstatymo teksto plėsti ir labai konkrečiai aprašyti sąlygas. Projekto nuostata, kad atvejus nustato Vyriausybė šalintina, nes atvejai, kada sudaromos sutartys, jau yra nurodyti 5 str. 1 d. 5 p. (atvejai saugomose teritorijose) ir šio straipsnio 2 d. (atvejai nesaugomose teritorijose). Pažymėtina, kad sutarčių sąlygos išplėtotos Vyriausybės 2014 m. nutarimu Nr. 484. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 3(5), (241 )12 10.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apsaugos sutartys sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais . Tuo tarpu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 ir 8 dalyse nustatyta, kad apsaugos sutartys sudaromos su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais . Kadangi projekto nuostatose siūlomas platesnis ratas subjektų, su kuriais gali būti sudaromos apsaugos sutartys, svarstytina, ar šiuo aspektu projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 241 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9)1
nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai“ išbraukti žodžius „veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo“, nes kitose projekto nuostatose (pvz., projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis) minėta formuluotė nėra tikslinama. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma vietoj minėtos formuluotės įrašyti formuluotę „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) 2,2 2,3
punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama naudingųjų iškasenų bandomoji gavyba . Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatyme nėra reglamentuojama žemės gelmių išteklių bandomoji gavyba, todėl šios projekto nuostatos savo turiniu nėra aiškios. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms.
Pritarti
pagal Seimo narės A. Stancikienės 3 pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose yra draudžiama
„statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai
nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai“. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų
„kilnojamas vagonėlis“, „konteineris“ turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio 10 dalyje yra numatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius “ . Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytume projekto nuostatas derinti su minėto kodekso nuostatomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 5(9) 3,3 2,7
punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurių teritorijų tvarkymo planai turimi omenyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą.
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
punkte nėra aiškus sąvokos „vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas)“ turinys, t. y., nėra suprantama, ar turimas omeny vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas), ar koks kitas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Šias projekto nuostatas siūlytume tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 15 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) 3,3 5,4
straipsnio 3 dalies 5 punkto antrajame sakinyje po žodžio „identiškus“ reikėtų įrašyti žodį „buvusios“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9), 7(13) 3,3 7,7
punkte siūloma nuostata ,,arčiau nurodytų atstumų“ nėra pakankamai aiški. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar ji neturėtų būti keičiama nuostata ,,trumpesniais atstumais“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatoms. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „ sodybos priklausiniai “ turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9)3 8,6 18.
Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos neturėtų būti perkeltos į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuriame siūloma reglamentuoti buvusių sodybų atkūrimą. Tokiu būdu buvusių sodybų atkūrimas būtų reglamentuotas vienoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėje dalyje. Nepritarti Netikslinga atsižvelgti, nes buvusių sodybų atkūrimui taikomas ne vien 9 str. 3 d. 6 p., bet ir 5 p. Be to, ir 7 p. gali daryti įtaką sodybų atkūrimo tvarkai, todėl nuostatą dėl vienos sodybos atkūrimo tikslinga pateikti atskiru 8 punktu. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 5(9),7
1
dalies 1 punkto nuostatas atlikus ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą draustiniuose būtų leidžiamas tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies
fizinis poveikis žemės gelmėms ( kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas , mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokia draustiniuose (ypač gamtiniuose) leidžiama veikla, kai galimai būtų žalojama žemės gelmių struktūra, reljefo formos, kraštovaizdis ir pan., atitiktų keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus draustinių steigimo tikslus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms. Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymą prie Seimo narės A. Stancikienės 9 pasiūlymo. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
Siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje po žodžių „planavimo schemose“ įrašytini žodžiai „(ribų ir tvarkymo planuose)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 4 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)37
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte prieš žodžius „planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose)“ įrašytini žodžiai „valstybinio parko“. Be to, žodis „planuose“ keistinas žodžiu „plane“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)38
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos nuorodos „šios dalies 5 punkte“, nes identiškų buvusių sodybų pastatų atkūrimas (atstatymas) reglamentuojamas ne šio straipsnio 5 dalyje, o 4 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 7(13)4
prieš junginį „3 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 8(16),10
5
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „biosferos monitoringo“ įrašytina formuluotė „biosferos stebėsenos (monitoringo)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 9(18)13 25.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimi naikinamos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos, sanitarinės apsaugos zonas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnyje nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nustatančių, kad ekologinės apsaugos nustatymo vienas iš tikslų yra sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. Pritarti iš dalies Siūlome išbraukti tik žodžius „užtikrinti ūkio objektų veiklą“, o nuostatą apie neigiamo poveikio sumažinimą palikti, nes įstatyme paliekamos nuostatos dėl vandenviečių ir buferinės apsaugos zonų, kurių nustatymo tikslai yra panašūs, t.y. susiję su neigiamo ūkinių objektų poveikio žmogui ir aplinkai sumažinimu . 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-08 6(11)33
į projekto 6 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų pakeitimus ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo
iš dalies Siūloma nekeisti
rengėjų pateiktas pasiūlymas sunkiai suderinamas su gamtos paveldo objektų pritaikymu naudoti. Galiojanti formuluotė yra universali, tinkanti tiek kultūros paveldo objektams, tiek gamtos paveldo objektams. Todėl atkrenta ir pakeitimų 19 str. būtinybė. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
6
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nėra aiškus sąvokos „kilnojamieji objektai“ turinys. Pritarti iš dalies 20 str. 3 d.
3 d. 6 p. nuostatą papildyti žodžiu „minėti“, nes pirmoje sakinio dalyje kilnojamieji objektai ir jų naudojimo požymiai yra apibrėžti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
1
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, taip pat kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus atvejus numatytus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose . Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Tuo tarpu pagal projektą išimtis iš įstatyme siūlomų įtvirtinti draudimų nustatytų Vyriausybė poįstatyminiu teisės aktu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad visi draudimai, tame tarpe išimtys iš draudimų, turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Pritarti iš dalies Siūlome atkreipti dėmesį į KT nutarime panaudotą frazę „ esmines ūkinės veiklos sąlygas“. Jeigu būtų nukrypstama nuo žodžio „esmines“ prasmės ir stengiamasi nustatyti visas sąlygas, gali būti labai sudėtinga ir net neįmanoma visas veiklos sąlygas perkelti į įstatymą, nes jų yra labai daug. Visų sąlygų išvardijimo įstatyme atveju įstatymų nuostatos gali tapti mokslo pažangą ir jo pasiekimų praktinį panaudojimą lėtinančiu veiksniu dėl to, kad įstatymo nuostatų pakeitimo procedūra reikalauja daug laiko.
Siūlome remtis pavyzdžiu apie cheminių medžiagų ir jų mišinių naudojimą pakrantės juostoje: nustatomas esminis draudimas, kad toks medžiagų naudojimas, kai jos gali patekti į vandenį, yra draudžiamas, bet reikėtų įgalioti Vyriausybę taikyti tam tikras išimtis ir atsižvelgiant į mokslo pažangą jas nuolat atnaujinti, kada cheminių medžiagų naudojimas būtų leidžiamas, pvz., reikia nustatyti, kokias medžiagas leidžiama panaudoti apsaugant statybines konstrukcijas statinių, statomų prie vandens ar vandenyje. Būtų nepraktiška tokio detalumo nuostatas pateikti įstatyme. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūlytume išbraukti žodžius „čia teisėtai pastatytą“. Nepritarti Manome, kad tokia patikslinanti sąlyga yra būtina, atsižvelgiant į vietos specifiką (vandens telkinių pakrantės). 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti apribojimus tvorų tvėrimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, t. y., tvorų tvėrimas būtų draudžiamas tik 5 metrai nuo vandens linijos ir žemės užpelkėjimo atveju – 1 metras žemės juostoje, tinkamoje asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. Svarstytina, ar siūlomo reguliavimo įgyvendinimas šiose teritorijose nepadidins vizualinės taršos, ar būtų užtikrinta asmenų praėjimo vandens telkinio pakrante teisė, kai pakrantę sudaro įvairaus nuolydžio šlaitai. Pritarti iš dalies Poveikis vizualinės taršos mastui bus neutralus, nes tvorų tvėrimas nėra nei labiau leidžiamas nei labiau uždraudžiamas, tik būtų fiksuojamas lengvai nustatomas 5 m atstumas nuo vandens, kuriame neturi būti tvorų.
Šiuo metu atstumas, kuriuo taikomas reikalavimas dėl tvorų nebuvimo, varijuoja nuo 2,5 iki 50 m. Lietuvoje tankiausias yra mažų upių tinklas, prie kurių pakrantės juosta svyruoja nuo 2,5 iki 5 m. Todėl siūlomas fiksuotas 5 m. dydis faktiškai siejamas su didesniąja intervalo riba. Sunkumų praeiti pakrante gali būti ne tik kai pakrantė pelkėta, bet ir kai šlaitai yra statūs, tokiu atveju nustatoma esminė sąlyga, kad jeigu yra pakrantėje status šlaitas ar pelkė, tuomet tvoros netvėrimo atstumas didinamas tiek, kad bent 1 m būtų saugaus praėjimo. Žr. pasiūlymą, pateiktą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 23 pasiūlymo. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas ,,pirmajame ir antrajame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje“ reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai keičiamo įstatymo straipsnių ir jo dalių pirmas ir antras sakiniai turimi omenyje. Pritarti Žr. pasiūlymą, pateiktą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 23 pasiūlymo. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomai patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Iš vertinamosios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kurį laiką asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, žuvininkystės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galėtų būti.
Be to, nėra aišku, ar tokie asmenys galėtų žvejybos metu minėtoje apsaugos juostoje žvejoti pasidėję žvejybos įrankius ant žemės, taip pat ant žemės laikyti kitus daiktus, nes projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kai žemės sklypas prie vandens telkinio yra privati nuosavybė, galima tik suderinus su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu. Apsistojimu laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Žr. pasiūlymą, pateiktą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 25 pasiūlymo. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0810
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje po žodžio
„neprieštarauja“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0811
2
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotė
„savivaldybės gamtos objektą siūloma paskelbti saugomu gamtos paveldo
objektu“ nėra aiški. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patiksinti, nurodant, kad savivaldybės taryba sprendimą dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu gali panaikinti, kai savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu arba gamtos paminklu
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
7 35.
Svarstytina, ar siekiant vienodų sąvokų vartojimo įstatyme, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte vietoj formuluotės
„specialioji žemės naudojimo sąlyga“ nereikėtų įrašyti formuluotės
„specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga“. Nepritarti Siūlome nevartoti žodžių „ir miško“, nes šių žodžių nėra Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatose, apibrėžiančiose, kas yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
8
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nagrinėja planų, programų ir ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio saugomoms teritorijoms vertinimo dokumentus. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie planai ir programos turimos omeny. Taip pat nėra aiškus formuluotės „ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio vertinimas“ turinys, tuo aspektu, kad nėra suprantama, ar čia turimos omeny ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ar koks kitas ūkinės veiklos poveikio vertinimas. Siūlytume tikslinti projekto nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatose vietoj formuluotės „iš įvairių fondų“ siūlytume įrašyti formuluotę aiškiau įvardinant fondus (pvz., valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar pan.). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
12
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkte prieš formuluotę „7 dalies“ reikėtų įrašyti žodžius „šio straipsnio“. Pritarti 39.
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Tik biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turi įstatymo ir biudžetinių įstaigų nuostatuose nustatytos kompetencijos ribose priimti atitinkamus sprendimus biudžetinės įstaigos veiklos klausimais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Kultūros ministerija tik per tas biudžetines įstaigas, kuriose jai pavesta vykdyti tų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas, galėtų vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 27 str. 6 d. formuluoti taip: „6. Valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų apsaugą bei tvarkymą organizuoja Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijas , kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija .
Vykdyti valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose, ir jų nuostatuose yra numatytos tokios funkcijos.“
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
5
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 5 punkte nėra aiškus formuluotės „tvarkymo planai“ turinys. Svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų tikslinti nurodant, kad saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas priemones. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
12
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 12 punkte tarp konsultuojamų asmenų siūlytume nurodyti ir žemės savininkus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
15
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis . Atkreipiame dėmesį, kad 2004 m. sausio 22 d. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 19 straipsniu Visuomeninių organizacijų įstatymas su visais jo pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios. Minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo.
Atsižvelgus į tai, kad tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip visuomeninė organizacija, įsigaliojus minėtam įstatymui neišliko, svarstytina, ar projekte nuostata ,,visuomeninėmis organizacijomis“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,asociacijomis“ arba „nevyriausybinėmis organizacijomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0813
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad jungtinė taryba sudaroma iš atitinkamų savivaldybių administracijų atstovų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių konkrečiai savivaldybių administracijų atstovų turėtų būti sudaroma jungtinė taryba, t. y., ar iš tų savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybiniai parkai ir biosferos rezervatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nurodomas subjektas, kuris tvirtintų jungtinės tarybos narių personalinę sudėtį. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokį subjektą nereikėtų įtvirtinti. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinio parko ar biosferos rezervato jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus svarbiausiais valstybinio parko apsaugos ir tvarkymo organizavimo klausimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems subjektams jungtinės tarybos teiktų aukščiau nurodytus pasiūlymus. Kartu pastebėtina, kad nėra aišku, kurie klausimai būtų laikomi svarbiausiais valstybinio parko apsaugos organizavimo ir tvarkymo organizavimo klausimais. Taip pat nėra aišku, kokius klausimus svarstytų biosferos rezervato jungtinė taryba. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0814
straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojų bilietus, ir lankytojų bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas Vyriausybės įgaliotos institucijos galėtų nustatyti, kad visų Lietuvos Respublikoje esančių saugomų teritorijų lankymas yra apmokestinamas. Siekiant to išvengti, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti kriterijus, kuriems esant saugomos teritorijos ar jų dalys galėtų būti priskirtos prie teritorijų, kurių lankymas yra apmokestinamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies Pritartina nuomonei, kad reikalinga apibrėžti kriterijų, kuriam esant saugomų teritorijų lankymas gali būti apmokestintas. Pažymėtina, kad keičiamoje dalyje jau yra nurodytas svarbiausias požymis (kriterijus), kuriam esant saugomos teritorijos lankymas gali būti apmokestintas, t.y. saugomos teritorijos turi būti pritaikytos lankymui. Dėl to projekto nuostatų tikslinti, įvedant papildomų kriterijų, netikslinga. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0815
2
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai turi teisę apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą pagal teisės aktais nustatytas metodikas, nustatyti žalos atlyginimo terminą ir siūlyti pažeidėjui ją atlyginti gera valia, o per nustatytą terminą jam neatlyginus žalos pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.
Iš projekto nuostatų seka, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai galėtų savo nuožiūra nustatyti nepagrįstai ilgą terminą, per kurį pažeidėjas privalėtų atlyginti jo padarytą žalą gamtai. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti įstatyme arba įtvirtinti aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant toks terminas būtų nustatytas. Nepritarti Šią nuostatą siūloma įtvirtinti tokią, kokia ji yra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str., apibrėžiančiame aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, kuriuo vadovautis turi ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, pareigūnui yra pavedama nuspręsti per kiek laiko turi būti atlyginama žala. Jeigu kriterijai būtini, tai juos įtvirtinti reikėtų papildant pagrindinio šioje srityje įstatymo – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. nuostatas. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0815
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato mokamų leidimų įvažiuoti į saugomas teritorijas motorinėmis transporto priemonėmis kainą, t. y., projektu siūloma nustatyti mokestį už įvažiavimą į saugomas teritorijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių projekto bei minėto įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. Taip pat nėra aišku, ar šis įvažiavimo mokestis apimtų ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą saugomų teritorijų lankymo apmokestinimą, nes ir įvažiavimo mokesčio ir lankytojo bilieto kaina nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus: lankymui skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, lankytojams teikiamų paslaugų savikainą ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0816
5 47.
Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejį, kai padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėto žemės sklypo padalinimo atveju būtų keičiama miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis ar miško žemės naudmenos. Jei taip, tai tuomet projekto nuostatos svarstytinos santykyje su Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato išimtinius atvejus, kuomet galimas miško žemės skaidymas į dalis, jei po skaidymo privati miško valda (miško žemės plotas) tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti iš dalies Projekto 16 str. numatytų pakeitimų keičiamo įstatymo 31 str. atsisakoma. Žr. komiteto nuomonę prie asociacijos „Šnieriškių bendruomenė“ 4.1 pasiūlymo. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0816
9,10
dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8, 9 ir
privačios žemės sklypai galėtų būti dalinami dalimis. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai naujų žemės sklypų po padalinimo atsirastų saugomose teritorijose bei kokią įtaką tai turėtų jų gamtinės aplinkos išsaugojimui.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, priėmus įstatymą, valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams. Tokiu atveju privažiavimui prie naujų sklypų galimai atsirastų būtinybė nustatyti žemės servitutus ir pan., o tai galimai sudarytų prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar atvejų, kuomet valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose galėtų būti padalinami (atidalinami) sklypai, ratas neturėtų būti mažinamas. Pritarti iš dalies Projekto 16 str. numatytų pakeitimų keičiamo įstatymo 31 str. atsisakoma. Žr. komiteto nuomonę prie asociacijos „Šnieriškių bendruomenė“ 4.1 pasiūlymo. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0817
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jie informuojami per savivaldybės interneto tinklapį . Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti žemės savininkų ir valdytojų informavimo priemonės yra pakankamos. Diskutuotina, ar žemės savininkai ir valdytojai neturėtų būti informuojami raštu paskutinės jų žinomos gyvenamosios vietos adresu ir kitomis priemonėmis, o informacijos paskelbimas savivaldybės interneto tinklapyje galėtų būti taikoma tik kaip papildoma informavimo priemonė.
Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, per kurios savivaldybės (ar pagal žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų žemės valdos buvimo vietą, ar kurios kitos) interneto tinklalapį minėti asmenys turėtų būti informuojami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-0818 (321 )7
straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais kompensacijos būtų išmokamos. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime suformuotą konstitucinę doktriną, tokie terminai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme arba įstatyme nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis kompensacijų išmokėjimo terminus galėtų nustatyti Vyriausybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo priedą reikėtų išdėstyti nauja redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
2
nuostatų įsigaliojimo data – 2016-02-01, turėtų būti tikslinama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
4 53.
Projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų teisės, įgytos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotus statybos ar kitus ūkinės veiklos leidimus arba patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusios su šiuo įstatymu uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, realizuojamos pagal minėtų leidimų išdavimo ar teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo dieną galiojusį teisinį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos, susijusios su uždraudžiama veikla saugomose teritorijose, asmenims, kurie yra pradėję statybos ar kitos ūkinės veiklos leidimų gavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų papildyti projekto 20 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento išvada
Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2713(2)), kuriame siūlomas kiek kitoks keičiamo įstatymo 27 bei 30 straipsnio nuostatų reglamentavimas. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
upių gelbėjimo aljansas 2016-03-31 5,75 Išrašas iš Lietuvos upių gelbėjimo aljanso 2016-03-31 d. rašto: „<...> Pasiūlymai Kadangi Poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali viršyti ES direktyvose ir LR įstatymuose bei poįstatyminiuose dokumentuose įteisintų nuostatų, siūlymas, kad galutiniai sprendimai dėl daugelio veiklų galimybių saugomose teritorijose (9 ir 13 straipsnio 5 dalis) būtų priimami nekreipiant dėmesio į ES ir Lietuvos teisinius ir poįstatyminius dokumentus, o remiantis Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūromis, panaikintų didelę dalį skirtumų tarp saugomų ir nesaugomų teritorijų režimo ir sudarytų prielaidas saugomų teritorijų gamtinių vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės niokojimui, siūlome Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsnių papildomai suformuluotą 5 dalį išbraukti.
<...>“
Nepritarti Atsisakyti pasiūlymo, formuluojamo keičiamo įstatymo 9 str. 5 d. ir 13 str. 5 d., netikslinga, nes įstatyme išsamiai aprašyti visas sąlygas, kurioms esant viena ar kita veikla būtų žalinga draustinyje ar valstybiniame parke, praktiškai neįmanoma. Praktika parodė, kad egzistuoja grupė veiklų, kurių leistinumas priklauso nuo masto, vietos, įgyvendinimo būdo ir daugelio kitų sąlygų, pvz., sodų ar miško įveisimas. Pateiktas aljanso pasiūlymas reikštų, kad daugelis veiklos rūšių turėtų būti iš anksto uždraustos. Tai nesiderintų su teisinio reguliavimo proporcingumo principu. Pažymėtina, kad poveikio vertinimo pareigos įtvirtinimas neturėtų būti tapatinamas su automatiniu leidimu vykdyti veiklą. Svarstytinas keičiamo įstatymo 9 str. 5 d. ir 13 str. 5 d. nuostatų, susijusių su poveikiu vandens telkiniams, papildymas nuorodomis į Vandens įstatymu nustatytas sąlygas. 2. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-04-15 Išrašas iš LMSA 2016-04-15 d. Rezoliucijos: „<...>
13Saugomos teritorijos.
Saugomos teritorijos. Siekti optimizuoti saugomų teritorijų miškuose tinklą, racionalizuoti saugomų teritorijų sistemą plečiant racionaliam ūkininkavimui priskiriamų miškų plotus, mažinant teritorijas, kur ūkinė veikla griežtai ribojama ir taip siekti užtikrinti būtinų ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų suderinamumą. Siūlome:
1) Sudaryti teisines prielaidas ir sąlygas saugomose teritorijose esančius privačius miškus valstybei išpirkti arba iškeisti į ūkinius miškus savininkams, kurie to pageidauja (suteikiant lygiaverčius miško sklypus). 2) Sudaryti darbo grupę iš Ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, miškų savininkų savivaldos organizacijų ir urėdijų atstovų, kad būtų išanalizuota esama situacija dėl nekoordinuojamo naujų apribojimų miškų ūkinei veiklai didinimo (tame tarpe ir „įsisavinant“ ES fondų lėšas per aplinkosauginius projektus) ir pateikti siūlymai racionalaus miškų išteklių naudojimo užtikrinimui siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava. Būtina keisti miškų "apsaugos nuo savininkų ir miškininkų" politikos kryptį (kuomet net nesileidžiama į kalbas apie dėl tokių apribojimų gręsiančių atsirasti nuostolių kompensavimą), tik po plačios diskusijos su miškininkais ir miškų savininkais diegti praktikoje už europinius ir šalies biudžeto milijonus atskirų bendrovių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atliktų projektų rekomendacijas.
Tokia neatsakinga veikla gali šalies miškų ūkiui atnešti šimtus milijonų siekiančių nuostolių . (Pavyzdžiui, Už 12 223 821 Lt pagal jungtinės veiklos sutartį įgyvendino Gamtos tyrimų centras ir UAB ,,Estonian, Latvian & Lithuanian Enviroment“. įgyvendintas projektas „ EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas “ Visuose miškuose (ne vien saugomose teritorijose) gan paviršutiniškai inventorizuotos EB svarbos natūralios miškų buveinės , o tada neaptarti net su Aplinkos ministerijos pareigūnais buvo įnešti į VĮ „ GIS
“ administruojamą Lietuvos erdvinės informacijos portalą ( geoportal.lt ) su paskiau sekančiais ūkinės veiklos apribojimais. )
3) Seimui rekomenduoti LR Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai peržiūrėti dabartinį saugomų teritorijų miškuose sąrašą ir jį pakoreguoti, kiekvienu atveju įvertinus minėtų miškų priskyrimo saugomų teritorijų kategorijai tikslingumą. 4) Steigiant naujas saugomas teritorijas arba griežtinant ūkininkavimo režimą esamose, būtina taikyti ne draudimo, o SKATINIMO principą: ūkinės veiklos apribojimų laikymasis turi būti bent nežymiai finansiškai naudingesnis, lyginant su įprastinės miškininkystės veiklos vykdymu. Jei valstybė nori įvesti ūkininkavimo apribojimus net III-IV gr. miškuose, tuomet miško savininkui patirti nuostoliai turi būti atlyginami rinkos kainomis ir iš karto. Priimant sprendimus būtina vadovautis ilgamete miškininkystės patirtimi ir moksliniais tyrimais.
5) LR Vyriausybei pradėti pilnoje apimtyje įgyvendinti realaus kompensavimo už ūkinės veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose sistemą. - peržiūrėti saugomų teritorijų miškuose ribas bei reglamentus ir juos koreguoti, kiekvienu atveju įvertinus miškų priskyrimo saugomoms teritorijoms bei jose nustatytų ribojimų tikslingumą. Biudžete numatyti lėšas kompensacijoms. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo
valdose steigiama nauja saugoma teritorija , keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos. Jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tai reiškia, kad esant bent vienam iš šių atvejų žemės savininkai ir valdytojai turi teisę į kompensacinių išmokų išmokėjimą. Pažymėtina, kad didelė dalis veiklos ribojimų įvedama (ar bandoma įvesti) vengiant išmokėti kompensacijas: apie saugomų paukščių lizdavietes išskiriamose didžiulėse apsaugos zonose faktiškai įvedant rezervato režimą, vandens ir kitokios paskirties apsaugos zonose didžiulėse teritorijose faktiškai įvedant griežtesnio ūkininkavimo ūkininkavimo miškuose reikalavimus, nors formaliai miškų grupės nėra keičiamos. Tokios išskirtos zonos sąmoningai nepriskiriamos saugomoms teritorijoms, vengiant parodyti faktinį įvestų draudimų mastą ir vengiant išmokėti savininkams kompensacijas už dėl nustatytų veiklos ribojimų patiriamus nuostolius. <...>“ Nepritarti
1) pirmas pasiūlymas nesusijęs su svarstomų Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų apimtimi.
Pažymėtina, kad teisinės prielaidos privataus miško išpirkimui sudarytos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, o įgyvendinimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinta Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu;
2) antras pasiūlymas taip pat nesusijęs su svarstomų Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų apimtimi. Pasiūlymas nagrinėti perduotinas Aplinkos ministerijai, įgyvendinusiai minimą projektą;
3) trečias pasiūlymas nesusijęs su svarstomų Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimų apimtimi, be to, jo teikėjas nepateikia jokių pasiūlymą pagrindžiančių argumentų. Visų miško plotų, esančių saugomose teritorijose, vienkartinė peržiūra ir koregavimas yra didelės apimties darbas, reikalaujantis didelių papildomų išteklių, todėl jo būtinybė turėtų būti gerai pagrįsta. Abejotina, ar siūlomos peržiūros rezultatai galėtų būti pritaikyti tokiu mastu, kurio tikisi pasiūlymo teikėjas, nes, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23,
keičiamos parengiant teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius planus). Atkreiptinas dėmesys, kad saugomų teritorijų ribų peržiūra yra nuolatinis procesas, kurį organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
4) 2010 m.
Seimo priimtuose Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimuose įtvirtintos nuostatos, numatančios sudaryti apsaugos sutartis su žemės savininkais, kai tikslingiau yra individualiai susitarti dėl apsaugos sąlygų, t.y. racionalaus miško naudojimo siekiama ne apribojimų nustatymo administracine tvarka, o sutartine ir dvišalių derybų su žemės savininku tvarka. Taip pat svarbu, kad Vyriausybė patvirtino minėtų įstatymo pakeitimų įgyvendinimo tvarką, o Kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje įtvirtinta nuostata, kad apsaugos sutartys yra tinkamas teisinis pagrindas pareiškėjams skirti „Natura 2000“ išmokas už Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 5) svarstomu Saugomų teritorijų įstatymo projektu tikslinamos nuostatos, susijusios su kompensacijų išmokėjimu. Tiksliau apibrėžiant kompensacijų gavėjų ratą bus suteikta daugiau teisinio aiškumo procesui, bus užtikrinta, kad kompensacijos bus išmokamos tiems asmenims, kurių veikla suvaržoma po to, kai jie įgyja nuosavybės teises į žemės sklypus. 3.1. Ūkininkas Liudas Kanapienis 2016-04-197
12 Išrašas iš ūkininko Liudo Kanapienio 2016-04-19 d. pasiūlymo:
„<...> prašau Kaimo reikalų komiteto pateikti Saugomų
teritorijų įstatymo Nr. 1-301 1, 2, 5, 7, 9,11, 13,16,18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO papildymą 7 straipsnyje 13 straipsnio pakeitime:
"13 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose
reglamentavimas" "3.
Statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas" ¡traukiant 12 punktą:
„Nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype
ūkininkas turi teisę steigti ūkį ir statyti naują ūkininko sodybą, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų pagal valstybinių parkų planavimo schemose nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas." Nepritarti Valstybiniuose parkuose yra labai daug žemės ūkio paskirties sklypų. Pasiūlymas kelia riziką, kad valstybiniuose parkuose, kurie gamtiniu ir kultūriniu požiūriu yra vertingiausios šalies teritorijos, ūkininkų sodybų kūrimosi praktika bus suvienodinta su likusioje Lietuvos dalyje stebima ir viešai vertinama kaip nepalanki praktika, kai formalūs reikalavimai dėl ūkininko pažymėjimo turėjimo ir reikalavimas nuosavybėje turėti bent 0,5 ha žemės sklypą yra nesunkiai įvykdomi. Tai lemia chaotišką urbanizuotų teritorijų plėtrą ir neracionalų žemės naudojimą kaimo vietovėse, ypač greta didmiesčių ir vaizdingose nesaugomose teritorijose. 3.2. Ūkininkas Liudas Kanapienis 2016-04-197
1 arba pataisyti 1 punktą išdėstant jį sekančiai:
„3. Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose
reglamentavimas:
1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio parko steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuri yra leidžiama valstybiniame parke arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas;
<...>“
Nepritarti Pasiūlymu iš esmės būtų sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir pirmuoju pasiūlymo teikėjo pasiūlymu, t.y. suteikiama teisė valstybiniuose parkuose laisvai statyti ūkininkų sodybas visuose žemės ūkio paskirties sklypuose, didesniuose kaip 0,5 ha pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Atsižvelgiant į tai, taisytina ir veiklą draustiniuose reguliuojančio 9 str. 3 d. 1 p. 4.1.
2016-04-2916
10 Išrašas iš Asociacijos „Šnieriškių bendruomenė“ 2016-04-29 d. rašto – visuomenės pasiūlymo: „<...> Mes siūlome nepritarti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto Nr.XIIP-3923
straipsnio 9 ir 10 dalių pakeitimo), Pritarti
2016-04-2916
4 arba įvesti papildomus apribojimus. Siūlome šiuos straipsnius išdėstyti taip:
131str. 9 dalies 4 punktas:
„4) padalijant žemės sklypą draustinyje atskiriama jo dalis, kurioje
tvarkymo plano sprendiniai numato naują statybą . Sklypo dydis naujos sodybos statybai negali būti mažesnis kaip 50 a. " Nepritarti Pasiūlymas nepriimtinas tuo požiūriu, kad neproporcingai aukštus reikalavimus iškeltų žemės sklypams, kurie yra kompaktiškai užstatuose kaimuose. Taikant tokį reguliavimą, rengiant saugomų teritorijų tvarkymo planus ir planuojant gyvenamąsias funkcines zonas, gali susiklostyti tokia situacija, kad užstatymui skirtos teritorijos plotas turės būti paskirtas daug didesnis nei iki šiol, o tai nesiderintų su saugomų teritorijų tikslais, be to, tai prieštarautų kai kurių etnografinių regionų kaimų vystymosi tradicijai, pvz., Dzūkijos nacionaliniame parke ar Dieveniškų istoriniame regioniniame parke yra susiformavusi mažų sklypų (rėžinė) sistema, kuri formuoja tų kaimų vertės požymius. 4.3. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“ 2016-04-2916
3
231 str.10 dalies 3 punktas:
„3) žemės sklypas yra draustinyje, skirtingo funkcinio prioriteto arba
kraštovaizdžio tvarkymo zonose ne miestų, miestelių ir kaimų teritorijose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybų galimybė. Sklypo dydis naujos sodybos statybai negali būti mažesnis kaip 50 a. “ Įstatymu yra būtina įvesti minimalų sklypo naujos sodybos statybai draustiniuose dydį (min. 50 a), kurios negalėtų keisti bendrųjų ir tvarkymo planų sprendiniai.
Ypač tai aktualu gyvenvietėms esančioms draustiniuose, gamtiniame karkase, aukšto vizualinio raiškumo teritorijose, gyvenvietėms su nepažeista arba mažai pažeista tradicinio užstatymo struktūra. Tokiose gyvenvietėse atliekant projektavimo darbus būtina kraštotvarkos architektų ekspertizė. Kitoms gyvenvietėms minimalią ribą galima būtų mažinti iki 15a arba leisti nustatyti minimalius sklypų dydžius miestų ir rajonų taryboms. Nepritarti Nepritarimo motyvai tokie patys kaip ir 4.2 p. nurodyto pasiūlymo atveju. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 str. 4 d. nuostatas visos šalies teritorijos skirstomos į miestų ir kaimų gyvenamąsias teritorijas, todėl pasiūlymu pateiktas teisinis reguliavimas nebūtų niekur taikomas. 5. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga 2016-05-23
5 Šio įstatymo projekto 5 (9) straipsnio 5 dalis kaip tik akcentuoja tvarios ūkinės veiklos vertinimą draustiniuose, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką, kuriai LŽHIS pritaria. Argumentai:
ES saugomų teritorijų tinklo politiką. Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyva 92/43/EEC (saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“) 6 straipsnis leidžia šiose teritorijose atlikti PAV. Pagal jį „ Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas.
Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę . Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, neatsižvelgti į visuomenės interesus, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių “. Pasiūlymas:
Palikti įstatymo 5 (9) straipsnio 5 dalį taip kaip išdėstyta Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymą, patektą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 9 pasiūlymo. 6. Jonas Čebelis Asociacijos „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ įgaliotas atstovas 2016-05-24 Pasiūlymų argumentacija. Esu ūkininkas, 2001 metais savo nuosavoje žemėje Trakų rajone, Kozelkiškių kaime, Aukštadvario regioniniame parke pasistačiau nedidelį ūkinį pastatą ( šiuo metu pertvarkytą į pirmos grupės statinį, viso 39 kv. m. pločio , 5 metrų aukščio). Jame pagrinde laikomi žemės ūkio reikmenys bei būtiniausi daiktai. Dvylika metų mano ūkinis pastatas stovėjo nieko neliečiamas ( nors nelegali statyba fiksuota 2002 metais) vykdžiau ūkinę veiklą, tvarkiau žemės sklypą, įveisiau sodą, įrengiau daržus, dabartiniu metu esu tąsomas teismuose, nors nuo statinio pastatymo praėjo daugiau kaip 14 metų, jis susiliejo su gamtine aplinka ir niekam netrukdė ( statinys formaliai stovi kraštotvarkos draustinyje).
Turiu didelį sodą, užsiimu daržininkyste, todėl aš ir mano žmona galime išgyventi iš savo menkos pensijos. Todėl sveiku protu nesuprantama tai, kad Įstatymu draustiniuose ūkinė veikla galima , bet tam nesudaromos net elementariausios sąlygos: turėti pastogę pasidėti bent būtiniausius įrankius, apsisaugoti nuo lietaus ( mano žemė 45 kilometrai nuo gyvenamosios vietos). Ūkinei veiklai sudaromos neproporcingai didelės kliūtys, kas nesuderinama su kokybiško teisinio reguliavimo principais ( kalbu apie elementarų 1 grupės statinį). Būtų dar suprantama, jeigu Įstatymas būtų taikomas visiems vienodai, bet Saugomose teritorijose vieniems viskas galima, statomi didžiuliai pastatai, kitiems neleidžiama pasistatyti net nedidelio ūkinio pastato, tai yra taikomi dvigubi standartai ( galėtume pateikti daugybę pavyzdžių). Kylant ginčui dėl būtiniausių ūkinei veiklai statinių, reikalingų ūkinei veiklai, neleidžiama atlikti net nepriklausomos ekspertizės, kuria būtų įvertintas poveikis kraštotvarkai, kas prieštarauja teisinės valstybės principams. Kad sumažinti socialinę įtampą tarp skirtingo turtinio lygio piliečių, bent dalinai užkirsti kelią galimai korupcijai ir dvigubų standartų taikymui Saugomų teritorijų įstatymo koregavimui teikiu sekantį pasiūlymą : „ 3.
Statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas“ : Įtraukti punktus, išdėstant juos sekančiai: „Saugomose teritorijose (išskyrus rezervatus) nuosavų žemių savininkams ūkininkavimui ir teritorijos priežiūrai leisti pasistatyti nedidelį, nesudėtingą pirmos grupės statinį ( iki 50 kv.m)“ „Esant būtinumui, leisti atlikti nepriklausomą kraštotvarkos ekspertizę dėl galimybių ūkininkavimui ir teritorijos priežiūrai skirto statinio įrengimo ir šiomis nepriklausomų ekspertų išvadomis privalomai vadovautis“. Netenkinus mūsų pasiūlymo prašau pateikti išvadą, kokiu būdu galėčiau tęsti ūkininko veiklą. Nepritarti Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose yra labai daug žemės sklypų. Pasiūlymas kelia riziką, kad gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose šalies teritorijose gali prasidėti chaotiška urbanizacija, tuo padarant nepataisomą žalą šioms teritorijoms. Be to, pasiūlymas nenustato jokių žemės sklypų požymių (nei pagal žemės paskirtį, nei pagal dydį ar kt.), kuriuose siūlomi pastatai galėtų būti pastatomi. Pasiūlymas iš principo nesiderina su pagrindinėmis Žemės įstatymo nuostatomis dėl žemės naudojimo pagal paskirtį. Antroje pasiūlymo dalyje siūloma numatyti nepriklausomą ekspertizę. Pasiūlymas netinkamas tuo požiūriu, kad neaptartas nei ekspertizės tikslas, nei už jos organizavimą atsakingi subjektai, nei įgaliojimai nustatyti šios nuostatos praktinio įgyvendinimo tvarką. Taip pat kelia abejonių nuostata, kad privaloma vadovautis nepriklausomų ekspertų nuomone, tačiau tokių asmenų atsakomybės už klaidingus sprendimus klausimas nėra niekaip aptartas. 7. Rimantas Klimas 2016-05-30 1.Teikiamas projektas negali būti tiesioginio svarstymo LRS Aplinkos apsaugos komitete objektu, nekalbant apie svarstymą Seime. 2.
kai kuriuos palankius Lietuvos žmonėms (piliečiams) pakeitimus, visame projekte išlaikyta perteklinė draudimų sistema Tai jau seniai (nuo pat VSTT įsteigimo) „buldozerinės“ gamtosaugos dvasios įtaka. 3. STĮ kokybei gerinti būtina sudaryti nedidelę lygių galimybių „pozicija–opozicija“ darbo grupę, kuri per 2-3 mėn. galėtų iš esmės peržiūrėti visą šį įstatymą (proginiai jo tikslinimai nepagerino, bet sumenkino jo kokybę). Kitos pastabos:
situacija, kuri buvo 2008 metais, kai artėjant rinkimams į LRS, LRS sudaryta darbo grupė (pirmininkas LRS narys J. Jaruševičius) forsavo labai gausią pasiūlymų medžiagą dėl STĮ (ši medžiaga turėtų būti archyve ir žinoma V. Katinaitei), atmesdama bet kokius ir nesvarbu kieno siūlymus mažinti draudimų apimtį, išlaidas VSTT išlaikyti, projektų perteklių ir dubliavimą. Šioje darbo grupėje prof. J.Bučas ir aš, R.Klimas, taip pat Seimo nariai A.Skardžius, G.Jakavonis gynėme piliečių, NVO, mokslo organizacijų, savivaldos institucijų siūlymus. Dirbdamas grupėje parengiau gausiais siūlymais paremtą originalų STĮ variantą, kuris 2008-08-25 registruotas LRS priimamajame. Projektas buvo atmestas. Visus siūlymus kategoriškai atmesdavo prof. P.Kavaliausko ir VSTT direktorės sutelkta darbo grupės dauguma. Rezultatas – prabėgo 8 metai, įstatymas lopytas sulopytas, atsilieka nuo gyvenimo realijų ir piliečių siekių. 2. Saugomų teritorijų idėjos šalininkas buvau nuo pirmųjų draustinių steigimo, Lietuvos nacionalinio parko kūrimo, 1990–1991 m. vadovavau LR Miškų ministerijos Nacionalinių parkų skyriui., 1992 m. pasirašiau LRV nutarimą dėl regioninių parkų kūrimo ir t.t.
Tačiau vėlesniais metais vis labiau įsigalint pertekliniams draudimams, nežabotam saugomų teritorijų plėtimui, projetavimo darbų savivalei (tai vis didino galimos korupcijos galimybes), teko 2009 m. sausio 10 d. visos Lietuvos piliečių, nukentėjusių nuo aršios saugomų teritorijų politikos ir praktikos, suvažiavime Krekenavoje įkurti Visuomeninę kraštotvarkos draugiją. Ši draugija buvo ciniškai puolama kai kurių žurnalistų, LRS narių ir kitų. Draugijos surinkta skriaudų medžiaga, kuria remiantis buvo kreiptasi į valdžios institucijas, yra tapusi atsirašinėjimų ir vilkinimo klasika.Tai atskira didelė ir sunki tema. 3. Šį laišką siunčiu tikėdamas, kad nesikartos 2008 metų situacija ir Seimui užteks politinio ryžto normalizuoti saugomų teritorijų įstatyminę bazę, atsižvelgiant į Lietuvos piliečių lūkesčius. Apibendrinau šiuos siūlymus ir papildydamas juos savaisiais, argumentuoju jų įrašymą į STĮ projektą:
veikiantis Saugomų teritorijų įstatymas ir LRS pateikti pakeitimai ir papildymai turi draudimų ir ūkinės veiklos ribojimų perteklių, kurį būtina sumažinti. 2. Įstatyme neišlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosauginių reikalavimų ir vietos žmonių realių poreikių – tai yra įtampos šaltinis. 3. Saugomų teritorijų įstatymas uzurpavo teritorinio planavimo, statybos, architektūros, nekilnojamojo turto grąžinimo ir kt. teisinius klausimus. Minėti įstatymai (ir jų poįstatyminiai aktai) privalomai rašyti, teikiant pirmenybę aplinkosaugai, ignoruojant žmonių teises. 4. Kuriant šį įstatymą, taikant jį praktikoje (ST steigimas, žemės grąžinimas ir t.t.), menkai arba netinkamais būdais vertinta savivaldybių, bendruomenių rolė, o atskirų piliečių nuomonė, neretai ignoruota. 5.
teritorijų apimamas plotas aiškiai per didelis, nes tai yra aktyvaus gyvenimo teritorijos ir jose nepriimtina ūkinių apribojimų gausa. Apie įkurtas ST dar kuriamos ekologinės apsaugos, buferinės apsaugos, vandens apsaugos zonos aiškiai nereikalingos arba per didelės. 6. Dėl šių nesaikingumų labai išaugo ST administracija ir, kaip matyti, vis tiek nevaldo situacijos. 7. Augantis saugomų teritorijų problemų politizavimas atmestinas, jis kenkia tiek ST administracijos darbui, tiek piliečių problemų sprendimui. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba privalo iš esmės keisti savo darbo prioritetus, siekti vietos žmonių paramos. 8. Pagal įstatymines nuostatas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba peržengia savojo pavadinimo teikiamus įgaliojimus,t.y.vykdo teritorijų planavimo,.nekilnojamojo turto grąžinimo apribojimų,architektūrinių sprendimų priėmimo,žemės reformos vykdymo veiksmus arba juos įtakoja.Todėl tikslinga dalykiškai įvertinti VSTT nuostatus ir atskirti šiai tarnybai netikslingus darbus,pavedant juos kraštotvarkai.O gal geriau reorganizuoti VSTT į Valstybinę kraštotvarkos tarnybą,nes tai suteiktų tokiai tarnybai realias galimybes geriau spręsti darnios plėtros(kaimų. miestelių, infrastruktūros, gamtosaugos ir kt.) klausimus. Nepritarti Pastabos ir pateikti pasiūlymai nekonkretūs, neparemti konkrečiais argumentais. Informacija apie ydingą teisinę praktiką nepagrįsta konkrečiomis nuorodomis į teisės aktų formuluotes, kurios turėtų būti pakeistos. 8. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-301
Kadangi gamtoje ir gyvenime vykstantys procesai labai dinamiški, būtina numatyti galimybę keisti saugomų teritorijų ribas, keisti jų statusą ar panaikinti atskiras teritorijas. Siūlome papildyti įstatymo projekto
išdėstyti taip : „1.
Šis Įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo ribų keitimo, statuso pakeitimo ir panaikinimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuoja veiklą jose, taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos reglamentavimą .“ Pritarti iš dalies Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuria siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 str. 1 d. nuostata, kad šis įstatymas numato ir saugomų teritorijų ribų keitimo ir statuso pakeitimo teisinius santykius, bet nepritarti įtraukti nuostatą apie saugomų teritorijų panaikinimą. Atsižvelgiant į Konstitucijos 54 str. nuostatą, kad valstybė rūpinasi ypač vertingų vietovių apsauga, neturėtų būti formuluojamos teisinės prielaidos panaikinti saugomas teritorijas. Pasiūlymas 1 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų sistemą ir su ja susijusius visuomeninius santykius, saugomų teritorijų nustatymo ir steigimo, ribų keitimo, statuso pakeitimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuoja veiklą jose, taip pat nustato tarptautinės svarbos teritorijų, tarp jų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei gamtinio karkaso kūrimą ir veiklos jose reglamentavimą.“
miško savininkų asociacija 2016-05-302
kultūros vietovės “ pakeisti į – „ kultūros paveldo vietovės “ Siūlome papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies tekstą taip:
Teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos.“
miško savininkų asociacija 2016-05-302
straipsnio dalį nuostata, kad ir rezervate ūkinė veikla nėra visiškai nutraukiama, kas aiškiai įvardinama ir nesiūlomame keisti įstatymo 7 str. dalyse ir punktuose Siūlome papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Rezervatas
Nepritarti Toks pasiūlymas suvienodintų draustinių ir rezervatų apsaugos principus. Draustiniuose tęsiama ūkinė veikla, nutraukiama tik tokia veikla, kuri turi neigiamos įtakos draustinyje saugomoms gamtos ir nekilnojamosioms gamtos vertybėms. Pasiūlymas rezervatuose leisti ūkinę veiklą yra nepriimtinas ir tuo požiūriu, kad tai nederėtų su tarptautine praktika, susijusia su rezervatinį režimą turinčių saugomų teritorijų apsaugos priemonėmis. 11. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-302
panašų siūlymą teikė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Reiktų atsisakyti, kaip sunkiai pagrindžiamo ir įrodomo, reikalavimo dėl seno, jau neegzistuojančio gyvenamojo namo „ teisėto pastatymo“. Nes absoliučiai neaišku kaip ir kas tą turėtų įrodinėti.
Siūlome „Buvusios sodybos buvimo juridinį faktą“ konstatuoti taip kaip tai reglamentuoja LR Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas, t.y. kad sunykusios sodybos buvimo faktą galima nustatyti pagal archyvinius dokumentus, o jei šių nėra – juridinį faktą nustatant teisme. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui dėl keičiamo įstatymo nuostatų suvienodinimo su Miškų įstatymu (pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4, 5 ir 6 pastabas). Tačiau buvusios sodybos apibrėžtyje palikti žodžius „teisėtai pastatytas“, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad nebūtų įrodinėjama teisė atkurti sodybą tais atvejais, kai neteisėti pastatai sunaikinami, o vėliau siekiama juos atkurti naudojantis buvusios sodybos atkūrimo teise. 12. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-302
frazės, neįvardinant gyvenamosios paskirties namų butų skaičiaus. Modernėjant gyvenimui kaimiškose vietovėse, kur erdvės daugiau, šeimas sukūrę vaikai, net jei lieka gyventi toje pat sodyboje su tėvais, vis daugiau linkę gyventi atskirame nuosavame name. Siūlome įstatymo 2 straipsnio papildomą 55 dalį trumpinti taip:
pastatais, kitais sodybos statiniais ir su šių statinių bei sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.“ Nepritarti Suformuluotas pasiūlymas reikštų, kad vienoje sodyboje gali būti neribotas skaičius gyvenamosios paskirties pastatų (namų). Kvartalinio užstatymo tipo teritorija su daugeliu gyvenamųjų namų galėtų būti įvardijama kaip viena sodyba. Tai paneigtų Teritorijų planavimo įstatymu nustatytą tvarką, prieštarautų logikai ir pastangoms apsaugoti saugomas teritorijas nuo urbanizavimo. 13.
miško savininkų asociacija 2016-05-302
Saugomų teritorijų įstatymo tekste ne viename punkte minimi genetiniai ištekliai, genetiniai medynai ir t.t., kurių tvarkymą reglamentuoja nurodytas papildomas įstatymas Siūlome 2 straipsnio 57 dalyje išvardintų įstatymų sąrašą papildyti dar ir „LR augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymu“
punktas labai margas ir prieštaringas ir vargu ar jame pavyko įvardinti viską kas gali darkyti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąjį kultūros paveldą. Ypač neaišku ką galima, o ko negalima daryti vadovaujantis šiuo punktu, kai jis baigiasi fraze – „ išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus“ . Siūlome Seimo AAK įpareigoti pataisų rengėjus pagrįsti reikalingumą ir proporcingumą naujai įrašomų draudimų, įvardijamų 9 str. 2 dalies 12 punkte ir 13 str. 2 dalyje, nes visi draudimai turi būti aiškūs, pagrįsti, proporcingi, ir tik tokie nurodyti įstatyme. Nepritarti Projekto formuluotėmis atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo nuostatą, kad ypač vertingų vietovių apsaugos priemonės, įskaitant visus nuosavybės teisės bei ūkinės veiklos laisvės ribojimus, draudimus, turi būti nustatytos įstatymu. Todėl į įstatymą įtraukiami veiklos apribojimai, kurie numatyti Vyriausybės patvirtintuose Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose. Kaip tik tokius reikalavimus siūloma įtraukti į 9 str. 2 dalies 12 punktą, kurie yra būtini draustinių išsaugojimui. Įtraukiami apribojimai nėra absoliutūs, t.y. tam tikrose situacijose turi būti taikomos jų išimtys. Pavyzdžiui, vagonėlio pastatymas draustinyje turėtų būti leidžiamas, kai jis laikinai reikalingas prie draustinyje teisėtai statomų statinių jų statybos laikotarpiu.
Vis dėlto siekiant, kad keičiamo įstatymo tekstas nebūtų per daug išplėstas, siūloma įstatymu pavesti Vyriausybei patvirtinti išimtis iš 12 punkte išdėstytų apribojimų ir tai padaryti tvirtinant Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus. 15. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-30
Įstatymo pakeitimo projekte – 9 str. 3 dalies 3 punkte nurodoma, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, bet sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Tokios griežtos nuostatos užkerta kelią kaimo turizmo plėtrai (kaimo turizmo sodybose dažnai yra poreikis įrengti laikino apsistojimo namelius, kurie yra gyvenamosios paskirties). Todėl šis punktas prieštarauja šio įstatymo to paties 9 str. 4 dalies 6 punkto nuostatoms, kur sakoma kad kultūriniuose draustiniuose skatinama veikla kurianti naujų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas ir skatinanti pažintinį turizmą. Be to, jeigu sodyboje buvo/yra daugiau tokių pastatų,- naujasis įstatymas reikalautų juos išregistruoti ar keisti likusiųjų paskirtį? Tuo akivaizdžiai būtų pažeidžiamos nuosavybės teisės. ” 3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas)
...“
Siūlome apsvarstyti galimybę šį punktą praplėsti nuostata, kad sodyboje galima ir kitų kaimo turizmo tikslams skirtų nedidelio ploto (iki
gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Nepritarti Kaimo turizmo sodybose statomi gyvenamojo namo priklausiniai, skirti svečiams apgyvendinti, priskiriami negyvenamųjų pastatų grupės poilsio paskirties pastatų pogrupiui.
Šiame pogrupyje esantys pastatai skirti laikinai svečiams apgyvendinti, o ne nuolat juose gyventi, todėl negali būti laikomi gyvenamaisiais pastatais, be to, sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (žr. argumentus prie LMSA 13 pasiūlymo). Dėl pasiūlymo paskutinio sakinio: esamas teisinis reglamentavimas leidžia sodybose statyti kaimo turizmo tikslams skirtus naujus poilsio pastatus, todėl pasiūlymu būtų formuluojamos teisiškai perteklinės nuostatos. 16. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-305
5 Įstatymas neturėtų nustatinėti neįmanomų sukontroliuoti taisyklių. Siūlome atsisakyti neįmanomų sukontroliuoti reikalavimų. Projekto
punktu – „
ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:5 ) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų , sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis , riedulynuose (akmenynuose) – visus akmenis, taip pat upėse ir ežeruose rinkti natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas“ ; taigi, norima uždrausti upėse ir ežeruose rinkti bet kokius akmenis, vaikams su jais žaisti, nes tokiu būdu jie būtų perkeliami į kitą vietą, ir pan. Pritarti iš dalies Yra žinoma eilė atvejų, kai draustinių upėse ir ežeruose verslo tikslais surenkami akmenys, kurie išgabenami ir parduodami dėl jų dekoratyvių savybių ir paklausos statybai ir aplinkos tvarkymui. Akmenys yra draustiniuose saugomų vandenų ekosistemų dalis ir dažnai sudaro reikšmingą jų vertę.
Todėl būtina nustatyti šios veiklos apribojimą. Keičiamo įstatymo tekste tikslinga nurodyti draudžiamų rinkti ir išgabenti akmenų dydį (nuo 1 kubinio decimetro). 17. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-307
7 Neaišku, kuo yra pagrįsta 50 m minimalaus atstumo iki šlaito riba, ypač kai šiam apribojimui kituose įstatymo punktuose yra visa eilė išimčių. Siūlome Seimo AAK įpareigoti pataisų rengėjus aiškiai pagrįsti, kodėl būtina nustatyti būtent
nesant aiškaus pagrindimo manome, kad toks apribojimas neproporcingai varžo teisę naudotis savo turtu. Tokiu atveju (pataisų rengėjams nepateikus aiškiai pagrįsto pagrindimo jų siūlomiems apribojimams) siūlome mažinti pastatų statymo apribojimą nuo natūralių šlaitų statesnių nei 15 laipsnių viršutinės ir apatinės briaunos iki 25 m. Nepritarti
atstumas, saugantis šlaitus ir jų artimą aplinką nuo užstatymo pastatais, yra numatytas šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Vaizdai nuo šlaitų ir patys šlaitai yra viena iš svarbiausių kraštovaizdžio vertybių valstybiniuose parkuose. Šis atstumas nustatytas siekiant sumažinti vizualinę taršą, atsižvelgiant šalyje vyraujančių šlaitų polinkio kampą ir vyraujantį pastatų aukštingumą (iki 2 aukštų su mansarda pastatai) kaimo vietovėse. 18. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-307
2 Aiškinamajame rašte nurodoma, jog taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kad sodybos ir statiniai nebūtų statomi didesniame nei 2 ha plote. Pirma, tai visiškai nepaaiškina kokio piktnaudžiavimo siekiama išvengti ir kokios žalos išvengimą nauja taisyklė duotų. Antra, tais atvejais, kai sodyba yra ar buvo didesniame kaip 2 ha plote, naujoji taisyklė uždraus sodybą turėti ar ją atstatyti? Nuosavybės teisių ribojimas turi būti aiškus, pagrįstas ir proporcingas.
Šiuo atveju nesilaikoma nė vieno kriterijaus. Projekto 7 straipsniu, Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti ribojimą, kad „sodybos ar atkuriamos buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų žemės sklype...“. Siūlome atsisakyti tokio reikalavimo, kaip nepagrįsto pataisas siūlančiųjų. Nepritarti
pakankamas sodybos pastatams kaimo vietovėje išdėstyti, atsižvelgiant į sodybos pastatų įvairovę ir skaičių. Siūloma 2 ha sodybos ploto maksimali riba paremta įstatymine tradicija, kuri suformuota Žemės reformos įstatymu nuo 1997 metų. Manytina, kad šio ploto ribos padidinimas saugomose teritorijose būtų nepagrįstas ir prieštarautų saugomų teritorijų steigimo tikslams. Istorinėms dvarų sodyboms ir sodyboms, kurios atkuriamos atstatant identiškus pastatus jų priminėse stovėjimo vietose, būtų taikoma išimtis ir leidžiama pastatus išdėstyti didesniame kaip 2 ha plote. 19. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-309
3 Projekto 9 straipsniu, keičiant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
fizinės apsaugos – paveldo objektų – fizinės apsaugos zonos. Turi būti tikslinama. Nepritarti
apibrėžiamos ekologinės apsaugos zonos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kokie yra šių zonų apsaugos pobūdžiai . Vienas iš apsaugos pobūdžių yra fizinės apsaugos, o konkretus objektas, prie kurio tokio pobūdžio zona nustatoma, yra paveldo objektai. Loginio prieštaravimo nėra. 20. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-30
36 Kiekvienas draudimas turi būti aiškus, pagrįstas ir proporcingas. Šiuo atveju, Projekto rengėjai norėdami įnešti aiškumo dėl leidžiamų objektų, faktiškai nustato nepagrįstus ribojimus. Nustačius tokius ribojimus, pvz., būtų uždrausta galimybė prekiauti iš tokių objektų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
Taigi, nustatomi nepagrįsti ir neproporcingi draudimai. Projekto 10 straipsniu, keičiant Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies
statyti ir laikyti kilnojamus vagonėlius..., naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai.... Siūlome atsisakyti tokio apribojimo, kaip perteklinio. Pritarti iš dalies Vagonėliai ir kiti kilnojamieji objektai vandens telkinių artimoje aplinkoje sukelia reikšmingą vizualinę taršą, taip pat gali sukelti ir fizinę taršą. Todėl šio apribojimo, kuris yra ir galiojančioje įstatymo redakcijoje, atsisakyti netikslinga. Parengtame projekte daroma išimtis vieno vagonėlio laikymui sodyboje. Taip pat tikslinga padaryti išimtį šiame straipsnyje prekybai ir maitinimo paslaugų teikimui. Kartu atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą. 21. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-30
10 Lietuvoje jau yra labai gražių pavyzdžių (vandens turistų pamėgtų upių pakrantėse įrengtų stovyklaviečių, Dubingių konferencijų centras prie Asvejos ežero ir kt.), kai su vandens telkiniu besiribojančių teritorijų savininkai įrengia stovyklavietes, paplūdimio infrastruktūrą, prižiūri jas ir palaiko jose švarą, bet kartu renka už tai mokestį. Nežiūrint to, šios vietos yra labai populiarios ir gausiai lankomos, nes žmonės pradeda suprasti ir vertinti tai, kad tokios paslaugos yra reikalingos ir naudingos visiems (taip pat ir gamtai). Siūlome papildyti šį punktą nuostata, kad su vandens telkiniu besiribojančio privataus sklypo savininkas ar jo atstovas leidęs pakrantės apsaugos juostoje apsistoti to pageidaujantiems asmenims turi teisę iš tokių asmenų gauti mokestį už naudojimąsi savininko įrengta paplūdimio infrastruktūra (suolais, lieptais, šiukšliadėžėmis, persirengimo kabinomis ir pan.).
Nepritarti Žr. argumentus ir komiteto pasiūlymą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 26 pasiūlymo. 22. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-05-30
LR Miškų įstatyme nustatytas mažiausias galimas padalinto sklypo dalies dydis - 5 ha. Įstatymo pakeitimo projekte nėra siūloma keisti 31 str. 9 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesnė nei 7 hektarai. Siūlome apsvarstyti ar pagrįstas šis apribojimas. Nepritarti Sąlygų specifiškumas ir draustinių ar kitų saugomų teritorijų steigimo tikslai lemia, kad teisinis reglamentavimas jose gali skirtis nuo reglamentavimo kitose teritorijose, pvz., ūkiniuose miškuose. 23. Lietuvos miško savininkų asociacija
32
vertiname siūlomą LR saugomų teritorijų įstatymo papildymą straipsniu321 , Tačiau manome, kad už tuos pačius suvaržymus įrašytas ribojimas į teisę gauti kompensaciją tik daliai žemės ir miško savininkų prieštarauja LR Konstitucijai. Diskutuotina ir pačių siūlymų idėja – kompensacijas mokėti tik tiems asmenims, kuriems turtą jau turint, ribojimai buvo nustatyti. Tačiau ar tikrai perleidus tą patį žemės sklypą kitam asmeniui (pvz., paveldėjimas) kompensacija turi būti nebemokama? Į šiuos klausimus dėl subjektų ir jų teisinės padėties lygiateisiškumo turi būti atsakyta Už teisėtai įgytos ir valdomos nuosavybės teisių apribojimus visais atvejais turi būti atlyginama savalaikiai ir pilna apimtimi.
pakeitimo projekte siūloma papildyti straipsniu321 , nustatomas kompensacijų mechanizmas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. Siūlomi kompensacijų mechanizmai yra diskutuotini keletu aspektų:
1) eilėje dalių už tuos pačius suvaržymus įrašytas ribojimas į teisę gauti kompensaciją tik daliai žemės ir miško savininkų: Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau nei saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, tokiu atveju kasmetinės kompensacijos išmokamos tik, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra Siūlome apsvarstyti ar pagrįstas šis apribojimas ir jo atsisakyti. 2) Vienkartines kompensacijas siūloma pripažinti privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomotojams, o kasmetines – „žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose....“. Pirma, šis reguliavimas ir subjektų sąrašas turėtų būti suderinti . Antra, 3 dalies 2 punkte siūloma kasmetines kompensacijas mokėti 10 metų. Manytina, kad tai neužtikrina žemės savininkų ir naudotojų teisių apsaugos, nes kompensuojant negautas pajamas kompensacija turi būti mokama visą laiką, kurį pajamos yra negaunamos . Nepritarti Jeigu pagal pateiktą pasiūlymą būtų kompensacijos skiriamos visais atvejais, neatsižvelgiant į nuosavybės teisių įgijimo laiką, susidarytų situacija, kad kompensacijos turėtų būti išmokėtos ir tais atvejais, kai asmenys, siekiantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, sąmoningai pasirinko žemės perkėlimą į saugomas teritorijas, į vaizdingiausias vietoves. Viena iš priežasčių, nulėmusių tokį pasirinkimą, buvo didesnė žemės rinkos vertė naujoje vietoje.
Jeigu kompensacijos būtų skiriamos ir šiais atvejai, tai galėtų būti vertinama kaip nesąžiningas reguliavimas visų kitų asmenų atžvilgiu, kurie moka mokesčius ir jų lėšomis išmokamos kompensacijos. Pagrįsta išimtis kompensacijos išmokėjimui, kai apribojimai nustatyti iki nuosavybės teisių įgijimo, taikytina tik žemės nuosavybės teisių atkūrimo natūra atveju, siekiant išvengti pakartotinės skriaudos asmenims ar jų palikuonims, kurių atžvilgiu anksčiau buvo įvykdyti neteisėti nuosavybės nusavinimo veiksmai vietoje, kuri vėliau buvo priskirta saugomai teritorijai. 24. Prof. Romualdas Juknys
53 Visų pirma norėčiau priminti tą dviprasmišką teiginį, kuris suformuluotas pataisų 5 straipsnyje, keičiant 9 įstatymo straipsnį - Veiklos draustiniuose reglamentavimas. Turiu omenyje su upių reguliavimu susijusias veiklas, kurias numatoma leisti atlikus PAV ar net be jo:
„3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų
vandens lygio keitimas įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;“ Dar ir dar kartą atkreipiu dėmesį, kad į sąvoką „natūralaus upių nuotėkio keitimas“ be jokios abejonės įeina ir užtvankų statyba bei atstatymas. Jei kolegos iš Aplinkos ministerijos prisiekinėja priešingai ir jų nuomone natūralaus upių nuotėkio reguliavimas niekaip nesusijęs su užtvankomis, tai norint išvengti bet kokių dviprasmybių, o ateityje ir teisminių ginčų, būtina taip ir suformuluoti šią pastraipos pradžią:
„3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio keitimas,
išskyrus užtvankų statybą ir atstatymą, natūralaus ežerų vandens lygio keitimas......... .“ Analogiška nuostata turi galioti ne tik draustiniuose, bet ir visose saugomose teritorijose.
Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 9 pasiūlymo. 25. Prof. Romualdas Juknys
7(13)3343 Kitas labai svarbus pasiūlymas yra susijęs su kultūros paveldo, šiuo atveju vandens malūnų atkūrimu, nes prisidengiant atkūrimu paprastai yra pastatoma dvigubai aukštesnė užtvanka, o vietoje vandens malūno įrengiama hidroelektrinė. K kultūros paveldo atkūrimo sąvoka turi būti patikslinta, įterpiant žodį „identiškas“. Tada statybų draustiniuose ar kitose saugomose teritorijose reglamentavimo 4) punktas turėtų skambėti taip: „4) Leidžiama atkurti identiškus kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;“ Atkreipiu Jūsų malonų dėmesį, kad kalbant apie kitų objektų atstatymą ar atkūrimą 5) ir 6) punktai, būtent tokia formuluotė ir naudojama:
5) leidžiama atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius. Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 5 pasiūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-01-28 Nr.
4-01- 624 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu (2016 m. sausio 20 d. raštas Nr. S-2016-324) atliko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3923 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3923) ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3924 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3924) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų Nr. XIIP-3923 ir Nr. XIIP-3924 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų tikslai: tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą, jų apsaugos ir tvarkymo valdymą, sumažinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų skaičių, sudaryti teisines prielaidas ekosistemoms ir natūralioms buveinėms atkurti gamtos rezervatuose, įtvirtinti reikalavimus veiklai draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat apibrėžti statinių statybą sodybose ir jų atkūrimą buvusių sodybų vietose. Projekte Nr. XIIP-3923 atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, pateiktus 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4-01-6222, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. 14-13739(4). Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projektų Nr. XIIP-3923 ir Nr. XIIP-3924 neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija
12
S augomų teritorijų įstatymo projekto 2 straipsnio 52 dalyje apibrėžiama sąvoka kas yra „buvusi sodyba“. Pagal apibrėžimą buvusios sodybos juridinis faktas nustatomas teismo sprendimu. Galiojančiame Miškų įstatymo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodoma, kad buvusios sodybos buvimo faktą nustatyti galima pagal archyvinius dokumentus ir tik tada, kai šių dokumentų nėra – nustatant juridinį faktą teisme. Projekte pateiktos sąvokos apibrėžimas tikslintinas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip: „52 . Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje yra išlikusių gyvenamojo namo pamatų liekanų, įrodančių čia buvus pastatytą gyvenamąjį namą faktiškai buvo teisėtai pastatytas gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio, kitos paskirties statiniais ar be jų, arba buvusios sodybos vieta pažymėta valstybės archyvuose turimoje kartografinėje medžiagoje, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko) , kai arba jo buvimo juridinis faktas ir vieta patvirtinta teismo sprendimu, remiantis turimais archyviniais dokumentais.“
susiaurinama veikla saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų apimtis. Taip pat šios dalies 5 punkte numatoma, kad žemės savininkai ir valdytojai sudaro apsaugos sutartis kai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Nepakankamas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas gali neužtikrinti reikiamos apsaugos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 5 straipsnio, 1 dalies 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „4) saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai apsaugos reglamentai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai ;
5) apsaugos sutartys, kurios Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais turi būti sudaromos su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių, miško bei vandens telkinio naudojimo papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje “ Nepritarti Įstatymo projekto vienas iš pagrindinių uždavinių – mažinti dokumentų, kuriais reglamentuojama veikla saugomose teritorijose, skaičių. Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, tokių dokumentų gausa neprisideda prie valdymo kokybės, sunku susigaudyti jų gausoje, reikalavimai dažnai konkuruoja tarpusavyje, todėl pasiūlymas išplėsti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų skaičių, vardijamų 5 str. 1 d. 4 p., yra nepriimtinas. Pasiūlymas 5 str. 1 d. 5 p., panaikina apsaugos sutarties alternatyvaus taikymo galimybę, padaro ją privalomą. Tai atveria kelią aiškinimui, kad galioja tik toks veiklos apribojimas, dėl kurio yra sudaryta sutartis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat netikslinga akcentuoti „miško bei vandens telkinio naudojimo“, nes sąvoka
„žemės savininkai ir valdytojai“ apima ir miškų, ir vandens telkinių
valdytojus. 3. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-125
3 Argumentai: Galiojančiame Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje kompleksiniuose draustiniuose draudžiama ūkinė veikla, kuri daro įtaką kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Projekto to paties straipsnio
sodybos įrengti vėjo jėgainę ir t.t. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Todėl siūlau palikti dabar galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio, 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus
Stancikienė 2016-05-315
12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išorinę reklamą, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti kilnojamus vagonėlius, konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje išorinė reklama nėra kategoriškai uždraudžiama, nes Vyriausybei pavedama nustatyti išimtis iš šio draudimo gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatais. Tai daroma siekiant išvengti įstatymo teksto neproporcingo išplėtimo dėstant visas išimtis. Projektą pataisyti pagal TD 13 pastabą dėl formuluotės, susijusios su vagonėliais.
Pasiūlymas išdėstyti keičiamo įstatymo 9 str. 2 d. 12 p.: „12) įrengti saulės šviesos energijos elektrines, išorinę reklamą, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams kilnojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius , konteinerius ir tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai , įrengti laukinių žvėrių aptvarus ir kitus stacionarius medžioklės įrenginius, išskyrus gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose nustatytus atvejus. 5. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-06-075
4 Argumentai: Pasiūlymas yra susijęs su kultūros paveldo atkūrimu, kai prisidengiant atkūrimu paprastai yra pastatomas identiškam objektui neatitinkantis statinys. Kultūros paveldo objekto atkūrimo ar atstatymo nuostata dažnai naudojama ir statant dvigubai aukštesnę užtvanką, o vietoje vandens malūno įrengiama hidroelektrinė. Todėl kultūros paveldo atkūrimo sąvoka turėtų būti patikslinta, įterpiant žodį "identiškas". Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidžiama atkurti identiškus kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;“ Pritarti iš dalies Nagrinėtina kartu su prof. R. Juknio pasiūlymu (Nr. 25): Iš esmės pritarti, tačiau formuluoti taip, kad identiško atkūrimo sąlyga būtų taikoma tik atkuriamų vandens malūnų ir užtvankų atveju, nes ši nuostata būtų per daug ribojanti, jeigu būtų taikoma visiems kultūros paveldo objektams. Pasiūlymas dėl 9 str. 3 d. 4 p. (analogiškai 13 str. 3 d.
3 d. 3 p.) formuluotės: „
4) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (buvusių vandens malūnų ir užtvankų atkūrimo atveju leidžiama atkurti
9 straipsnio, 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „
6) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 5 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 5 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų . Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto šlaito briaunos. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos; “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl pasiūlymo šiame punkte taptų neaiškus, kuris reikalavimas, 1 ar 2 sakinyje numatytas, yra vykdytinas.
Siūlome vis dėlto pabrėžti, kad pastatų atitraukimas nuo vandens yra privalomas, jeigu pastatai atstatomi nesilaikant autentiškumo. Taip pat priimti domėn Teisės departamento 7 pastabą. Pasiūlymas: „6 ) jeigu buvusios sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai atstatomi ne identiški, leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 5 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 5 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų. p astatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus, įskaitant etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimus . Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama kitoje vietoje, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šios dalies 7 punkte nurodyto šlaito briaunos. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos ;“ 7.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-175
7 Argumentai: Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatoma kada leidžiama statyti pastatus 15 laipsnių statumo šlaituose arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito viršutinės briaunos. Projekte numatytos nuostatos statyti arčiau kaip 50 m iki šlaito viršutinės briaunos nėra aiškios ir galimai gali įtakoti draustinių kraštovaizdį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 9 straipsnio, 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) draudžiama statyti naujus pastatus statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 4 ir 5 punktuose arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai arčiau nurodytų atstumų yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. Statesniuose nei 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos draudžiama didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai pastatai rekonstruojami taikant etnografiniam regionui būdingus tūrius, formas, įrengiant šlaitinius stogus, kai statomi nauji sodybos priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą, arba kai tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius; “ Nepritarti Pasiūlymu išbraukti žodžius „arba kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai arčiau nurodytų atstumų yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d.“ būtų užkertamas kelias urbanistiniu požiūriu darniai tvarkyti miestelius, kurie įsikūrę šlaituose arba greta jų. Jų ribose yra dėl įvairių istorinių aplinkybių neužstatytų sklypų arba kuriuose buvę pastatai buvo sunaikinti. Tokių miestelių yra daug valstybiniuose parkuose, kurie įsteigti didžiųjų upių slėniuose, pvz., Nemuno kilpų, Panemunių, Ventos ir pan.
Pasiūlymas išbraukti žodžius „kai statomi nauji sodybos priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą“ taip pat būtų per daug ribojantis, nes atimtų teisę iš esamų sodybų savininkų jose pastatyti bet kokį naują pastatą, tai būtų neproporcingas draudimas. 8. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-125
Argumentai: Pagal pateiktą projektą atlikus poveikio aplinkai vertinimą draustiniuose galima tokia veikla, kaip: tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas, iki 25 m aukščio vėjo jėgainė sodyboje, upių ir ežerų natūralaus vandens lygio keitimas. Visos nurodytos veiklos agresyviai veikia aplinką, todėl vargu ar atitiktų tikslus dėl kurių draustiniai yra ir įkurti. Tuo tarpu, poveikio aplinkai vertinimas dažniausiai atliekamas pagal užsakovo reikalavimus ir nebūtinai turi atitikti visuomenės viešuosius interesus. Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo 9 straipsnio, 5 dalį: „
nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas;
2) vienos ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas. “ Nepritarti Atsisakyti pasiūlymo, formuluojamo keičiamo įstatymo 9 str. 5 d., netikslinga, nes įstatyme išsamiai aprašyti visas sąlygas, kurioms esant viena ar kita veikla būtų žalinga draustinyje, praktiškai neįmanoma. Praktika parodė, kad egzistuoja grupė veiklų, kurių leistinumas priklauso nuo masto, vietos, įgyvendinimo būdo ir daugelio kitų sąlygų, pvz., sodo ar miško ploto įveisimas, mažosios vėjo jėgainės ūkininko sodyboje įrengimas ar upės dugno sąnašų pašalinimas iš Nemuno deltos vienoje iš atšakų esančio žvejų uostelio. Seimo narės pasiūlymas išbraukti reikštų, kad daugelis paminėtų veiklos rūšių turėtų būti iš anksto uždraustos. Tai nesiderintų su teisinio reguliavimo proporcingumo principu. Pažymėtina, kad poveikio vertinimo pareigos įtvirtinimas neturėtų būti tapatinamas su automatiniu leidimu vykdyti veiklą. Sprendimą dėl veiklos leistinumo priima ne jos vertinimo dokumento rengėjas, o valstybės institucijos. 9.
Stancikienė 2016-06-075
Argumentai: Projekto
nuostatos kai leidžiama ūkinė veikla atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir tai būtų, kaip tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas, iki 25 m aukščio vėjo jėgainė sodyboje, upių ir ežerų natūralaus vandens lygio keitimas ir sodų bei plantacinių želdinių įveisimas. Atkreipiu dėmesį, kad į sąvoką " natūralaus upių nuotėkio keitimas
" įeina ir užtvankų statyba bei atstatymas. Vyriausybė
2015-01-28 nutarime Nr. 51 nurodė, kad s tatant ar atstatant užtvankas ir vandens jėgaines negalima atkurti gamtinių vertybių ir užtikrinti tinkamos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, kadangi šių objektų statyba daro didelę žalą gamtinėms vertybėms, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Saugomų teritorijų įstatymas nustato papildomus vandens telkinių apsaugos reikalavimus saugomose teritorijose ir šie reikalavimai neturėtų būti suvienodinti su nesaugomų teritorijų reikalavimais. Tuo tarpu, dėl projekte numatyto tiesioginio žemės gelmių tyrimo Žemės gelmių įstatymo ( ŽGĮ ) 22 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad „ Draudžiama atlikti išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą naudojant hidraulinį ardymą saugomose teritorijose ...“. ŽGĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Tiesioginis Žemės gelmių geologinis tyrimas tai
tyrimas, kurio metu daromas tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti) “. ŽGĮ 12 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad „ Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos.
Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius. “ Kitaip sakant, leidimas tirti šiuo atveju yra tik priedas prie leidimo naudoti, o pastarasis gali būti tęsiamas ir plečiamas atsiradus papildomiems ištekliams. Žalojant žemės struktūrą, reljefą bei kraštovaizdį galimai būtų pažeisti saugomų teritorijų steigimo tikslai. Šiame straipsnyje numatytos veiklos galėtų žymiai pakenkti saugomoms teritorijoms, todėl projekte numatomas nuostatas dėl ūkinės veiklos siūlau pakeisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 9 straipsnio, 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo kartografavimo ar monitoringo tikslais;
aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, išskyrus užtvankų statybą ir atstatymą, įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas .“ Pritarti iš dalies Nagrinėjama kartu su prof. R. Juknio 24 pasiūlymu ir Teisės departamento 12 ir 19 pastabomis. Pritarti tai pasiūlymo daliai, kuria keičiamo įstatymo 9 str. 5 d. nurodomi leistini tiesioginio žemės gelmių geologinio tyrimo tikslai. Kadangi šiuo pasiūlymu siekiama uždrausti tiesioginius geologinius tyrimus, kurių tikslas – vykdyti išteklių gavybą, todėl tikslinga papildyti – 9 str. 2 d. 2 p.: „2) pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) , vykdyti naudingųjų iškasenų naudojimui (gavybai) skirtus tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir bandomąją gavybą ;“ Keičiamo įstatymo
konkretus draudimas tvenkti upes, todėl negalima aiškinti, kad pagal kitą straipsnio dalį bus leidžiama statyti naujas užtvankas.
Nepritarti pasiūlymui išbraukti nuorodą į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą specialią vertinimo tvarką, nes tokiu atveju liktų neaišku, kokia tvarka būtų vertinamas poveikis draustiniams tais atvejais, kai veikla neįtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedus, pvz., upų ar ežerų krantų tvirtinimas siekiant išvengti stichinių nelaimių, pvz., planuojant įveisti didesnio ploto vaismedžių sodus, ar kitus plantacinius želdinius. Nepritarti siūlymui išbraukti nuostatą dėl vienos vėjo jėgainės iki 25 m. statybos sodyboje ar prie ūkinių pastatų. Gali susiklostyti visai reali situacija, kad įvertinant statybos vietą, draustinyje saugomų objektų pobūdį, gali paaiškėti, kad tokio pobūdžio statinio atsiradimas sodyboje visiškai nekels grėsmės draustinio vertybėms. Nepritarti siūlymui išbraukti nuostatą dėl miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimo. Išbraukus liktų neaišku, ar šios veiklos yra draudžiamos ar leidžiamos. Pažymėtina, kad tam tikromis aplinkybėmis miško plotų, plantacinių želdinių ir sodų įveisimas gali pakenkti kraštovaizdžiui, nūtūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims, t.y. gali prieštarauti saugomos teriotorijos steigimo tikslams. Siūloma palikti šią nuostatą ir dėl nurodytų veiklų leistinumo apsispręsti per nurodomas poveikio įvertinimo ir sprendimų priėmimo procedūras. Pasiūlymas: „ 5.
Pasiūlymas: „
5Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti draustinyje leidžiama, jeigu,
atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo draustinyje sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar monitoringo tikslais ;
taško) vėjo elektrinės sodyboje ar prie ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas (išskyrus upių tvenkimą) , įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas.“
Stancikienė 2016-05-125
Argumentai: Projekto 5 straipsnio keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje draustiniuose numatoma veikla „ kurianti naujas etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas.“ Šios pateiktos nuostatos savo turiniu nėra aiškios. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio, 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Draustiniuose skatinama veikla, išsauganti, palaikanti ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, išsauganti ir kurianti naujas etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijas, taip pat tradiciniai verslai, pažintinis turizmas, invazinių rūšių gausos reguliavimas, saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas“
Stancikienė 2016-05-315
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (valstybiniame parke ar biosferos rezervate esančio draustinio atveju – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami, atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių draustinių atveju – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose , ribų ir tvarkymo planuose ). “ Pritarti Pataisyti pagal Teisės departamento 20 pastabą. 12.
Stancikienė 2016-05-127
3 Argumentai: Galiojančiame Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje kompleksiniuose draustiniuose draudžiama ūkinė veikla, kuri daro įtaką kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Manau tikslinga palikti dabar galiojančio įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 13 straipsnio, 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
gavybai naudingųjų iškasenų šachtas, karjerus, išskyrus pradėti durpių kasybą ir kitų naudingųjų iškasenų naudojimą (gavybą) ir bandomąją gavybą, išskyrus atvejus , kai valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje, suderinus su saugomų teritorijų direkcija Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, žemės savininkas ar naudotojas įrengia ne daugiau kaip vieną iki 0,2 hektaro ploto smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, skirtą žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų naudojimui savo ūkio reikmėms;“
Stancikienė 2016-05-127
5 Argumentai: Projekto 7 straipsnyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatoma statytojui leisti statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius kai nėra išlikę archyvinių dokumentų ir statytojas nenori laikytis šios dalie 4 punkte nurodytų sąlygų. Tokios nuostato leistų nepaisyti jau susiklosčiusių tradicijų ir galimai įtakotų saugomų teritorijų kraštovaizdį. Todėl leidžiant statyti naujus sodybos pastatus siūloma atsižvelgti bent jau į tų regionų architektūros reikalavimus.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 13 straipsnio, 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 4 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 4 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje kur ji buvo , pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip
aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimus ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama tolimiausioje vietoje vandens telkinio kranto ar šlaito briaunos atžvilgiu, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šlaito briaunos. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos; “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Dėl pasiūlymo šiame punkte taptų neaiškus, kuris reikalavimas, 1 ar 2 sakinyje numatytas, yra vykdytinas. Siūlome vis dėlto pabrėžti, kad pastatų atitraukimas nuo vandens yra privalomas, jeigu pastatai atstatomi nesilaikant autentiškumo.
Taip pat atsižvelgta į Teisės departamento 7 pastabą. Pasiūlymas: „5) jeigu buvusios sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai atstatomi ne identiški, leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pagal šios dalies 4 punkte nurodytas sąlygas arba kai nėra išlikusių šios dalies 4 punkte nurodytų sąlygų įvykdymui reikalingų archyvinių dokumentų. p astatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, nei buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimus ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus, įskaitant etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimus . Kai buvusios sodybos vietoje nėra galimybės sodybos pastatus statyti pirminėse jų stovėjimo vietose dėl to, kad jos yra užlietos vandeniu (dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo ar dėl vandens telkinio patvenkimo), dėl reljefo formų pasikeitimo, nutiestų kelių, statybos vieta sodybos pastatams parenkama tolimiausioje vietoje vandens telkinio kranto ar šlaito briaunos atžvilgiu, bet ne arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar nuo šlaito briaunos. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos; 14.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-127
Argumentai: Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatomos nuostatos kai leidžiama ūkinės veikla atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir tai būtų, kaip tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas, iki
keitimas. Pagal Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio
tiesioginis fizinis poveikis žemės gelmėms, kaip kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas, jų analitiniai tyrimai ir kiti. Todėl žalojant žemės struktūrą, reljefą bei kraštovaizdį galimai būtų pažeisti saugomų teritorijų steigimo tikslai. Be to, poveikio aplinkai vertinimas dėl susiklosčiusio proceso dažniausiai atliekamas pagal užsakovo reikalavimus ir išvada būna visuomet teigiama. Visos šiame straipsnyje numatytos veiklos galėtų žymiai pakenkti saugomoms teritorijoms. Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo 9 straipsnio, 5 dalį: „5 . Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio
parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas .“ Nepritarti Atsisakyti pasiūlymo, formuluojamo keičiamo įstatymo 13 str. 5 d., netikslinga, nes įstatyme išsamiai aprašyti visas sąlygas, kurioms esant viena ar kita veikla būtų žalinga draustinyje, praktiškai neįmanoma.
Praktika parodė, kad egzistuoja grupė veiklų, kurių leistinumas priklauso nuo masto, vietos, įgyvendinimo būdo ir daugelio kitų sąlygų, pvz., sodo ar miško ploto įveisimas, mažosios vėjo jėgainės ūkininko sodyboje įrengimas ar upės dugno sąnašų pašalinimas iš Nemuno deltos vienoje iš atšakų esančio žvejų uostelio. Seimo narės pasiūlymas išbraukti 5 dalį reikštų, kad daugelis paminėtų veiklos rūšių turėtų būti iš anksto uždraustos. Tai nesiderintų su teisinio reguliavimo proporcingumo principu. Pažymėtina, kad poveikio vertinimo pareigos įtvirtinimas neturėtų būti tapatinamas su automatiniu leidimu vykdyti veiklą. Sprendimą dėl veiklos leistinumo priima ne jos vertinimo dokumento rengėjas, o valstybės institucijos. 15. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-06-077
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 13 straipsnio, 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu.
Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo kartografavimo ar monitoringo tikslais
iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas, išskyrus užtvankų statybą ir atstatymą, įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas .“ Pritarti iš dalies Nagrinėjama kartu su prof. R. Juknio 24 pasiūlymu ir Teisės departamento 12 ir 19 pastabomis ir A. Stancikienės 9 pasiūlymu. Argumentus žr. prie A. Stancikienės 9 pasiūlymo. Pasiūlymas:
Papildyti 13 str. 5 d. 3 p.: „5. Šioje dalyje nurodytą veiklą vykdyti valstybinio parko ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamojo, ūkinio (žemės, miškų ar vandens ūkio) ar kito funkcinio prioriteto zonoje leidžiama, jeigu, atlikus vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką arba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą tvarką (kai veiklos vertinimas neatliekamas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), yra priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks valstybinio parko kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu. Veikla, dėl kurios leistinumo sprendžiama atlikus vertinimą, yra:
1) tiesioginis žemės gelmių geologinis tyrimas tik bendro gelmių pažinimo, kartografavimo ar monitoringo tikslais ;
2) vienos, ne aukštesnės kaip 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško), vėjo elektrinės sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyba;
3) upių ir ežerų krantų, natūralaus upių nuotėkio ar natūralaus ežerų vandens lygio keitimas (išskyrus upių tvenkimą) , įgyvendinant stichinių nelaimių prevencines priemones, atkuriant ar tvarkant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas;
4) miško plotų, nenumatytų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, ir didesnių kaip 1 hektaras sodų ar plantacinių želdinių įveisimas.“
Stancikienė 2016-05-177
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, išsauganti ir
išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus.
Skatinami , taip pat tradiciniai amatai ir verslai, ir pažintinis turizmas, pagal planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius teritorijos pritaikomos rekreacijai ir lankymui atsižvelgiant į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo reikalavimus, taip pat skatinamas invazinių rūšių paplitimo mažinimas gausos reguliavimas , saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas. “ Pritarti
2 1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendrosios ekologinės apsaugos – miestų ir kurortų, pajūrio, požeminio vandens vandenviečių, paviršinių vandens telkinių, intensyvaus karsto apsaugos zonos;“ Pritarti iš dalies Pritarti kurortų apsaugos zonų įtraukimui į Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimą. Miestų apsaugos zonų – neįtraukti, nes tokios zonos neegzistuoja. Numanomi tikslai, kurių būtų siekiama nurodant miestų apsaugos zonas (nenurodyta), gali būti pasiekti kompleksiniu teritorijų planavimu. Pasiūlymas:
„1) bendrosios ekologinės apsaugos – kurortų, pajūrio, požeminio vandens vandenviečių, paviršinių vandens telkinių, intensyvaus karsto apsaugos zonos.“
1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai , užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir praeiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta . Prie rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių jų apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos.“
Stancikienė 2016-05-3110
6 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) statyti, ir laikyti kilnojamus ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius konteinerius, tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas kilnojamas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie šie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamos bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę;“ Pritarti iš dalies 20 str.
departamento 13 pastabą.
Taip pat pataisyti pagal Lietuvos miško savininkų asociacijos 20 pasiūlymą dėl formuluotės, susijusios su vagonėliais ir prekybos: „6) statyti , ir laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei kilnojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius , konteinerius, tiesioginei paskirčiai nenaudojamas transporto priemones ir naudoti juos apgyvendinimui, maitinimui, daiktų saugojimui ar prekybai , išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas kilnojamas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldos institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamos bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku
Įstatymo projekte numatoma, kad pakrantės apsaugos juostoje leisti rekonstruoti teisėtai pastatytą pastatą. Pagal galiojančius įstatymus ir teisės aktus yra ribojama bet kokia pastatų statyba, išskyrus specialios paskirties numatytus normatyviniuose dokumentuose statinius. Todėl tikslingiau sąvoką „rekonstruoti“ pakeisti leidimu „atlikti kapitalinį remontą“ irtai nesudarytų prielaidų pastato tūrio ar ploto didinimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus (įrengiant mineralinio grunto dangą), vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus , uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus - savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje elingus , nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama rekonstruoti atlikti kapitalinį remontą čia teisėtai pastatytam pastatui pastatytą pastatą , nedidinant pastato tūrio ir pastatu užstatyto ploto.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui, išskyrus dalį, kuria siūloma išbraukti žodžius „vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus“. Tikslinga palikti šiuos žodžius, priešingu atveju būtų uždrausta ir būtų neįmanoma pastatyti bet kokį kelią, kertantį vandens telkinius, tiltus tokiuose keliuose. Pasiūlymas: „5.
Pasiūlymas:
„5. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama
statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus (įrengiant mineralinio grunto dangą) , vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus - savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje
Stancikienė 2016-05-1710
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose už pakrantės apsaugos juostos ribų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.“ Nepritarti Išbraukus žodžius „ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) žemės sklypuose“, susidarytų situacija, kad rekreacinėse teritorijose esančių poilsio kompleksų valdytojai neturėtų teisės pastatyti pirties prie vandens telkinio už pakrantės juostos ribų.
Šie valdytojai pirties statybai privalėtų taikyti atstumą nuo vandens kaip ir kitų pastatų statybai, t.y. pakrantės juostos plotis + 50 metrų, kas būtų neproporcingas apribojimas pirties atveju. 22. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-1710
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 Vandens telkinių, kuriems pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką yra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pakrantėje nuo vandens linijos ( esant vidutiniam vandens lygiui) iki
būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje
Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje gali būti statomos tik tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius ar įrenginius dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, visuomenės viešam naudojimui pritaikytas rekreacines teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane). Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje taip pat gali būti įrengiama ganyklos tvora žemės plote, kuris naudojamas gyvuliams ganyti (deklaruotas kaip ganykla pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką), o ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje praėjimui privaloma palikti 5 metrų pločio juostą. Jei praėjimui skirta juosta nepraeinama arba sunkiai praeinama, tuomet šalia paliekama dar 1 metro juosta ją praplečiant iki tiek kol bus galima patogiai praeiti kieta žemės grunto dalimi.“ Nepritarti Neaiškūs motyvai, kodėl suabsoliutinama praėjimo vandens telkinių pakrantėmis būtinybė ir kodėl nesudaroma teisėtų sąlygų aptverti prie vandens telkinių esančių botanikos sodų, zoologijos sodų, pavojingų statinių arba ganyklų. Esant tokiam reguliavimui negalėtų būti ganomi gyvuliai platesnėje juostoje prie vandens nei yra nustatyta šiuo metu.
Tai neigiamai paveiktų vandens telkinių eutrofikacijos būklę, be to negalėtų būti apsaugoti labai vertingi visuomeniniai objektai arba pavojingi žmonėms įrenginiai, pvz., hidroelektrinės. Pasiūlymas:
Stancikienė 2016-05-3110
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką yra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pakrantėje nuo vandens linijos ( esant vidutiniam vandens lygiui) iki5 metrų negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio yra užpelkėjusi arba stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti asmenims vandens telkinio pakrante. Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje gali būti statomos tik tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius ar įrenginius dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, visuomenės viešam naudojimui pritaikytas rekreacines teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane).
Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje taip pat gali būti įrengiama ganyklos tvora žemės plote, kuris naudojamas gyvuliams ganyti (deklaruotas kaip ganykla pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką), o ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą. 8.
pakrančių užtvėrimo reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jei žemės juosta, nurodyta 8.1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), bent
telkinio pakrante;
3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane);“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo daliai, kuria siūloma geriau struktūrizuoti 8 dalies tekstą, tačiau nepritarti ganyklinių tvorų uždraudimui. Ganyklinių tvorų uždraudimas reikštų, kad gyvuliai negalėtų būti aptvaruose ganomi platesniame ruože nei yra dabar (draudimas būtų taikomas 5 metruose, o dabar taikomas 2 metrus). Tai neigiamai paveiktų vandenų ekosistemas ir kraštovaizdį, nes ganyklų plotai turėtų būti apriboti nuo vandens telkinių išilginėmis tvoromis, kai pagal projektą šie plotai galėtų būti apriboti gerokai trumpesnėmis, statmenomis krantui ganyklinėmis tvoromis. Atkreiptinas dėmesys, kad ganyklinių tvorų atveju projekte yra suformuluotas reikalavimus įrengti praėjimui vartelius ar kitas technines priemones saugiai praeiti per ganyklą. Ši nuostata garantuoja praėjimo teisę. Pasiūlymas: „8.
Pasiūlymas: „8. Vandens telkinių, kuriems pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką yra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pakrantėje nuo vandens linijos ( esant vidutiniam vandens lygiui) iki
būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio yra užpelkėjusi arba stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti asmenims vandens telkinio pakrante. Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje gali būti statomos tik tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius ar įrenginius dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, visuomenės viešam naudojimui pritaikytas rekreacines teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane). Pirmame ir antrame sakinyje nurodytoje pakrantės dalyje taip pat gali būti įrengiama ganyklos tvora žemės plote, kuris naudojamas gyvuliams ganyti (deklaruotas kaip ganykla pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką), o ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą.
Vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimas:
1) pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2) jei žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta turi būti tinkama praeiti asmenims vandens telkinio pakrante;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane);
4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos tvora gali būti aptvertas deklaruotas ganyklos plotas (pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką), tačiau ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą.
Jeigu dėl įvykusios kranto erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pločio pakrantės dalyje nebeužtikrinamas reikalavimas dėl užtvėrimų nebuvimo, žemės savininkas ar valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pločio pakrantės dalies turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo. Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos.“ Nepritarti Neaiškūs motyvai, kodėl siūloma išbraukti nuostatą, reguliuojančią situacijas, kai ne dėl žemės savininko kaltės sumažėja atstumas nuo vandens telkinio kranto iki užtvėrimų. Egzistuoja konkretūs probleminiai atvejai, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti niekaip išspręsti. 9 dalies tekstą pakoreguoti, atsižvelgiant į 8 dalies teksto išskirstymą į punktus. Pasiūlymas: „9. Jeigu dėl įvykusios kranto erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pločio pakrantės dalyje nebeužtikrinamas šio straipsnio 8 dalyje nurodytas reikalavimas dėl užtvėrimų nebuvimo, žemės savininkas ar valdytojas gali imtis priemonių atkurti erozijos pažeistą pakrantę. Jeigu pakrantės atkūrimo priemonės nevykdomos, užvėrimai iš šio straipsnio 8 dalyje dalies 1 ir 2 punkte nurodyto pločio pakrantės dalies turi būti pašalinti per vienerius metus nuo kranto erozijos fakto paaiškėjimo.
Kranto erozijos fakto paaiškėjimo momentu laikomas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ar valstybinio saugomų teritorijų pareigūno surašytas aktas, kuriuo, įvertinus kranto būklę ir erozijos tendencijas, konstatuojama, kad reikalavimas dėl užtvėrimų pakrantėje nebuvimo neįvykdomas dėl įvykusios kranto erozijos. 25. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-1210
Argumentai: Įstatymo projekte numatomas visas sąrašas draudimų asmenims, kurie gali naudotis vandens telkinio apsaugos juosta. Įgyvendinant pateikto projekto nuostatas asmuo privačios teritorijos vandens telkinio apsaugos juosta galėtų tik praeiti. Abejotina ar tokie griežti reikalavimai neprieštarauja patiems saugomų teritorijų tikslams tenkinti rekreacinius visuomenės poreikius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku, savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę pareikalauti laikytis jam priimtinos tvarkos jei pakrantėje apsistojama ilgiau kaip vieną valandą neleisti apsistoti pakrantėje . Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. “ Nepritarti Pateiktas pasiūlymas suteiktų išimtinę teisę lankytojams pasinaudoti kitiems asmenims priklausančia privačia nuosavybe, be to, įtrauktų neapibrėžtų sąlygų, pvz., „ pareikalauti laikytis jam priimtinos tvarkos“, todėl sukeltų konfliktų. Žr. komiteto pasiūlymą prie Seimo narės Aurelijos Stancikienės 26 pasiūlymo. 26. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-3110
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą
apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos.
Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku, savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Asmenys vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje gali apsistoti poilsiui specialiai įrengtose vietose rekreacinėse zonose, atokvėpio, kitose poilsiui skirtose vietose. Asmenys privalo neteršti aplinkos atliekomis ir jas surinkti bei išgabenti jei randa poilsio vietoje iki 30 m spinduliu ( nuo daiktų pasidėjimo vietos ).
Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę žvejybos tikslais nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymu siūloma susiaurinti vietų, kuriose pakrantėse besilankantys asmenys turėtų teisę apsistoti, apibrėžimą iki rekreacinių zonų ir kitų poilsiui skirtų vietų, t.y. negalėtų būti apsistojama niekur kitur tik šiose rekreacinėse zonose arba kitose poilsiui skirtose vietose. Net teritorijoje, kuri nepriskirta jokiai kitai saugomų teritorijų kategorijai, žemės savininkas negalėtų duoti leidimo apsistoti. Toks apribojimas būtų neproporcingas. Be to, liktų teisinis neaiškumas, kokios vietos turėtų būti laikomos poilsiui skirtomis, kas jas šiam tikslui paskirtų, kas jas faktiškai įrengtų ir ar pats žemės savininkas galėtų tai padaryti. Pasiūlymas:
„10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio
pakrantės apsaugos juostą apsistojimui yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku, savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti
įstatymo 25 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
teritorijų valstybės kadastro ( duomenų sistemos ) duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: žemės sklypo buvimą 1 dalyje nurodytuose saugomose teritorijose ( įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ), žemės sklypui nustatytus saugomos teritorijos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. “ Pritarti 28.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2016-05-1713
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kultūrinius rezervatus, kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas ( biudžetines įstaigas ), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą . “ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui, tačiau tikslinga įvardinti, kad steigiamos saugomų teritorijų direkcijos (taip kaip yra siūloma apibrėžti 2 str. 54 d.), o žodžius „aplinkosaugos tikslinių programų“ pakeisti į „saugomų teritorijų planavimo dokumentų“, kas tinkamai derėtų su keičiamo įstatymo 28 str. nuostatomis dėl planavimo dokumentų. Pasiūlymas 27 str. 4 d. išdėstyti taip: „
4Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus,
kultūrinius draustinius, istorinius nacionalinius parkus bei kultūros paveldo objektus, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos steigia saugomų teritorijų direkcijas (biudžetines įstaigas), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų
27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „13) koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomą valstybinę saugomų teritorijų kontrolę steigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos rezervatų direkcijas ( biudžetines įstaigas ), kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi bei aplinkosaugos tikslinių programų įgyvendinimą;“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui, tačiau tikslinga įvardinti, kad steigiamos saugomų teritorijų direkcijos (taip kaip yra siūloma apibrėžti 2 str. 54 d.), o žodžius „aplinkosaugos tikslinių programų“ pakeisti į „saugomų teritorijų planavimo dokumentų“, kas tinkamai derėtų su keičiamo įstatymo 28 str. nuostatomis dėl planavimo dokumentų. Pasiūlymas 27 str. 5 d. 13 p. išdėstyti taip: „13) koordinuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomą valstybinę saugomų teritorijų kontrolę steigia saugomų teritorijų direkcijas, kontroliuoja jų veiklą užtikrinant nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi ir saugomų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą
27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
savivaldybių tarybos. Apsaugos ir tvarkymo veiklą savivaldybių draustiniuose ir savivaldybių paveldo objektuose organizuoja savivaldybės. “ Nepritarti Dėl tokio pasiūlymo liktų neapibrėžta, kas yra atsakingas už savivaldybės įsteigtų savivaldybių draustinių ir savivaldybių paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo veiklą. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-05-10 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIIP-3923ES ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto pasiūlymą. Pritarti
2016-05-1010
Argumentai: Būtina palikti iki šiol galiojusią nuostatą, kuri suteikia galimybę visiems asmenims naudotis vandens telkinių pakrantėmis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistojimui
yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išgabentos. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku ar jo nurodytu atstovu. , savarankiškai (be žemės savininko dalyvavimo) pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje.
Kiekvienas žemės sklypo savininkas turi pažymėti vietas, kuriose galima apsistoti su juo nesuderinus. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytą tvarką, turi teisę nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir joje būti. Nepritarti Argumentai: Šiuo metu įstatymas palieka neapibrėžtumą, ar gali asmenys, praeinantys pakrante, joje apsistoti ir kokiomis sąlygomis, todėl teigti, kad galiojanti nuostata šiuo metu suteikia galimybę visiems asmenims naudotis vandens telkinių pakrantėmis, yra netikslu. Be to, pasiūlymas reikalauti iš kiekvieno žemės savininko pažymėti vietas pakrantėse, kuriose galima apsistoti, yra neproporcingas tuo požiūriu, kad ne kiekvienas vandens telkinys ir ne visos jo pakrančių atkarpos turi rekreacinę vertę apsistojimo požiūriu. Lietuva turi išskirtinai tankų hidrografinį tinklą, ir absoliučioje daugumoje vietų apsistojimo klausimai nekyla, todėl papildomų su tuo susijusių įpareigojimų žemės savininkams nereikėtų nustatyti. 3. Kaimo reikalų komitetas 2016-05-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto išvadą
7Komiteto sprendimas:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241 , 25, 27, 29, 30 ir 32 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3923 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas