rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo“ Nr. XII-2080 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio reikalavimą, kad ,,Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautiniais teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.“ Skubos tvarka priimtas Įstatymas buvo paruoštas perdėm skubotai ir neatsakingai, nesiderina su daugeliu Lietuvos Respublikos įstatymų, netgi Baudžiamuoju kodeksu sukuriant teisės precedentą netaikyti baudžiamąją atsakomybę neteisėtai į Lietuvos Respublikos valstybę atvykusiems asmenims. ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimai dėl nelegalios imigracijos (2015-09-14 Dėl 40 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms ir 2015-09-22 Dėl 120 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms), yra neteisėti, nes jie nebuvo priimti vieningai. Lisabonos sutartimi nustatyta, kad ES Tarybos sprendimai dėl bendros užsienio ir saugumo politikos privalo būti priimti vieningai. Šiuos sprendimus,, kaip neteistus Europos Teisingumo Teismui jau apskundė Vengrija ir Slovakija. Šie privalomi nelegalių imigrantų padalinimai nustatyti tik dvidešimt trims valstybėms narėms. Privalomas nelegalių imigrantų priėmimas nenumatytas Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei.
Lietuvos Vyriausybė nepaaiškino Seimui, kodėl nepasinaudojo šia teise atsisakyti šio privalomo neteisėtai atvykusių asmenų priėmimo. 2015-09-23 Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovų pareiškimas dėl trumpojo laikotarpio priemonių dėl nelegalių imigrantų srauto į Europos Sąjungą priimtas nevieningai, be to, Europos Vadovų Tarybos sprendimai nėra ES teisės aktai, t.y. nėra įpareigojantys dokumentai. Lietuvos Respublikos atstovas Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis Lietuvos vardu balsavo už šiuos ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimus, neturėdamas Lietuvos Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu ir atitinkamų įgaliojimų – tam pritarė tik Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas, kuriam nesuteikta teisė atstovauti Lietuvos Respubliką. Konstitucija šią teisę suteikia tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui. Seimo Europos reikalų komiteto Lietuvos pozicija nesuderinta su Vyriausybe, tik su keliomis institucijomis (dėl Europos Sąjungos Tarybos 2015-09-14 sprendimo – tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 1 val. 11 min. 1 sek., su Valstybės saugumo departamentu per 1 val. 3 min. 18 sek, o su Užsienio reikalų ministerija suderinimo įrašo Pozicijoje nėra; dėl rugsėjo 22 d. sprendimo – tik su Užsienio reikalų ministerija per 25 min. 20 sek). Toks neatsakingas Lietuvos Pozicijų ruošimas negali būti kompetentingas ir visapusiškas. Šios Pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymų nederintos su Europos Parlamento teisės norminiais aktais. Tokie neatsakingi ir Konstitucijai prieštaraujantys Lietuvos Pozicijų ruošimai atsispindėjo ir paskubomis, bei visiškai neatsakingai paruoštame Vyriausybės Seimui pateiktame Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3291, kurį skubos tvarka Seimas priėmė 2015 m. lapkričio 26 d. Nekontroliuojamas nelegalių imigrantų
į ES antplūdis tęsiasi.
Šengeno erdvės susitarimai nebeveikia. 2015 m. ES neteisėtai priėmė jau beveik milijoną nelegalių imigrantų, Europos Komisija š.m. rugsėjo 23 d. paskelbė planuojanti jų priimti net 5 mln. Į ES masiškai plūsta ir jai priešiški asmenys, net islamo valstybės (Daesh) teroristinės organizacijos teroristai. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja grėsmė ES valstybių narių išlikimui, provokuojami jų tarpusavio konfliktai ir nevaldomas ES griovimas. Pagal ES apklausas net 58% Europos Sąjungoje gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę
„islamo valstybę“, iki 80% į ES atvykusių nelegalių imigrantų yra agresyvūs
jauni vyrai, Europos Komisijos vertinimu, per trejus metus į ES atvyks apie 5 mln. nelegalių imigrantų. Todėl toks skubotas, tinkamai Vyriausybės neparuoštas įstatymo projektas Nr. XIIP-3291 neatitinka susiklosčiusios sudėtingos tarptautinės padėties ir Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų.
Paskubomis priimtas įstatymas neatitinka ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bet ir:
Šengeno erdvę, net pabėgusieji iš pabėgėlių priėmimo centrų ir Lietuvos valstybės bei grįžusieji atgal pažeidėjai atleidžiami nuo atsakomybės dėl įstatymų pažeidimo ir Lietuvos valstybė įsipareigoja neriboti jų laisvės;
Tautoms Lietuva įsipareigojo pateikti informaciją apie nelegalius imigrantus, tik gavus jų sutikimą tam, todėl visiškai neužtikrinamas būtinas keitimasis informaciją apie nelegalius imigrantus net su tarptautinėmis organizacijomis.
Paskubomis priimtas įstatymas neatitinka ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bet ir:
Šengeno erdvę, net pabėgusieji iš pabėgėlių priėmimo centrų ir Lietuvos valstybės bei grįžusieji atgal pažeidėjai atleidžiami nuo atsakomybės dėl įstatymų pažeidimo ir Lietuvos valstybė įsipareigoja neriboti jų laisvės;
Tautoms Lietuva įsipareigojo pateikti informaciją apie nelegalius imigrantus, tik gavus jų sutikimą tam, todėl visiškai neužtikrinamas būtinas keitimasis informaciją apie nelegalius imigrantus net su tarptautinėmis organizacijomis. Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas,Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik.
uždaviniai: Priimtas Įstatymas užkirstų kelią nekontroliuojam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 2014-01-22 Nr.79, Lietuvos ES politikos 2015-2020 metų strateginės kryptys (patvirtintos 2015-06-22 protokoliniu sprendimu Nr.35), 2015-06-22 Nr.628 ir 2015-09-21 Nr.1007. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomą įstatymo projektą Vyriausybė turėtų pateikti visapusiškai paruoštą ir suderintą įstatymo projektą, neprieštaraujantį Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei teisės aktams, taip pat turi būti įvertinti ir ES Tarybos 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 22 d. sprendimų teisėtumas ir atitikimas ES teisės aktams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Įstatymo pakeitimas užkirstų kelią nekontroliuojamam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Įstatymas turės vienareikšmiška ir didelę teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, užkardins naujiems korupcijos pasireiškimams teisinio nihilizmo ir dviprasmybių atsiradimo sąlygomis. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą įtaką investuotojų apsaugos indeksui ir verslo plėtrai Lietuvoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas, Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „užsieniečių teisinė padėtis“, „Lietuva“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai: Audrius Nakas Valerijus Simulik
2016-01-05 Nr. XIIP-3915 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2080 (projekte neteisingai nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios įstatymo pavadinimas) (toliau Įstatymas Nr. XII-2080), kurio 58 straipsnio 4–6 dalys įsigaliojo 2015 m. lapkričio 28 d., kitos nuostatos – 2015 m. gruodžio 1 d., o 28 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 2 dalis ir įstatymo 42 straipsnis -
reiškia, kad, kad Įstatymas Nr. XII-2080 jau nebegali būti įstatymų leidybos objektu. Esant poreikiui, galėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas. 2. Dėl kai kurių teikiamo projekto aiškinamajame rašte minimų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip projekto rengimą paskatinusios priežastys, pažymėtina:
1) pagrindinis įstatymo Nr. XII-2080 tikslas buvo ne įgyvendinti aiškinamajame rašte minimus atitinkamai 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimus (ES) 2015/1523 ir 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, bet įgyvendinti ir suderinti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normas, tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką ir pan.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokius
„galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos imigrantų patekimo į ES teisės
aktus“ (kaip nurodoma aiškinamajame rašte) pažeidžia Įstatymas Nr. XII-2080. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dviejų įstatymu Nr. XII-2080 įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų – 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos bei 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo – įgyvendinimo terminas buvo 2015 m. liepos 21 d. Pripažinus atitinkamas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normas netekusiomis galios, prieš Lietuvą būtų pradėta Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų procedūra;
2) 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimai (ES) 2015/1523 ir 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje teikiamo projekto aiškinamajame rašte įvardijami kaip neteisėti. Nors minėtieji Europos Sąjungos teisės aktai nėra tiesiogiai susiję su teikiamu projektu, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį įstatymo galią turinčių teisės aktų teisėtumą prižiūri Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Taigi, visi įstatymo galią turintys teisės aktai laikomi teisėtais tol, kol dėl jų galiojimo atitinkamų sprendimų nepriima Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-17 Nr. S-2015-8115 Lietuvos Respublikos Seimui
GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3915 atitikties Europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2080 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3915 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siekiama pripažinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2080 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2080) netekusiu galios. Pažymėtina, jog Įstatymas Nr. XII-2080 buvo priimtas siekiant įgyvendinti šiuos Europos Sąjungos teisės aktus:
dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4);
kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31);
tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 60; toliau – Direktyva 2013/32/ES);
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96; toliau – Direktyva 2013/33/ES);
dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1);
kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL 2014 L 150, p. 168; PMIF reglamentas). Taigi Įstatymą Nr. XII-2080 pripažinus netekusiu galios minėtų ES teisės aktų nuostatos nebūtų perkeltos ir įgyvendintos nacionalinėje teisėje. Tai ypač aktualu kalbant apie direktyvas, kurios nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, ir todėl jos turi būti perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę. Pažymėtina, kad ES teisės neįgyvendinimas reiškia ES teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės narės iki
nuostatas galutinai perkelti į savo nacionalinę teisę.
Lietuvos Respublika 2015 m. rugsėjo 23 d. gavo Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūrų Nr. 2015/0442 ir Nr. 2015/0443 dėl šių direktyvų neperkėlimo. Dėl šios priežasties buvo būtina, kad Įstatymas Nr. XII-2080, perkeliantis minėtų direktyvų nuostatas, būtų kuo greičiau priimtas, kad Europos Komisija nutrauktų ES teisės pažeidimų procedūras. Priešingu atveju Europos Komisija dėl šių direktyvų neperkėlimo galėtų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, ir vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo (toliau – SESV) 260 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikai būtų paskirtos finansinės sankcijos. Kitas svarbus aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį svarstant Projektą, yra Įstatymo Nr. XII-2080 taikymo apimtis asmenų atžvilgiu. Projekto aiškinamajame rašte minimi „nelegalūs imigrantai“, t.y. asmenys, nelegaliai atvykę į Lietuvos Respubliką. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymas Nr. XII-2080 reglamentuoja prieglobsčio prašytojų[1] teisinę padėtį. Pavyzdžiui, į Įstatymą Nr. XII-2080 perkeltos Direktyvos 2013/32/ES ir Direktyvos 2013/33/ES nuostatos, be kita ko, užtikrina tinkamų priėmimo sąlygų prieglobsčio prašytojams taikymą, patikslina suteikiamų teisių bei pareigų sąrašą, reglamentuoja prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės ir nenagrinėjimo atvejus, detaliai apibrėžia prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarką ir kt.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatyta, kad prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (70 straipsnis). Šioje nuostatoje, kuri atkartoja 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 31 straipsnio 1 dalies nuostatą, paminėta sąvoka „atsakomybė“ 2001 m. vykusioje Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro organizuotoje pasaulinėje ekspertų diskusijoje dėl 1951 m. Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies buvo aiškinama plačiai, t.y., kad ji apima tiek baudžiamąjį persekiojimą, tiek baudas, tiek laisvės atėmimo bausmę, tačiau tuo pačiu jomis neapsiriboja. Dar daugiau, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, apskritai neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad Projekto aiškinamajame rašte neteisingai interpretuojamas asmenų ratas, kuriam taikomos Įstatymo Nr. XII-2080 nuostatos. Taigi atsižvelgiant į abu išdėstytus aspektus siūlytina Projekto atsisakyti. Taip pat norėtume pateikti nuomonę dėl kai kurių Projekto aiškinamajame rašte pateiktų teiginių, nesusijusių su Projektu:
sprendimai: 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1523 ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje. Visų pirma pažymėtina, kad šie ES Tarybos sprendimai, priešingai nei teigiama Projekto aiškinamajame rašte, yra priimti ne dėl „nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms“, o dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo. Antra, šie sprendimai buvo priimti remiantis SESV 78 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui.
Pagal SESV 80 straipsnį Sąjungos politikai pasienio kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos srityse ir jos įgyvendinimui turi būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, o šioje srityje priimtuose Sąjungos aktuose turi būti numatytos atitinkamos šio principo įgyvendinimo priemonės[2]. Taigi minėtos SESV nuostatos suteikia ES Tarybai įgaliojimus patvirtinti laikinąsias priemones, kaip antai nurodytus sprendimus. 2. Projekto aiškinamojo rašto antroje pastraipoje keliamas klausimas, kodėl minėti sprendimai gali būti netaikomi Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau turi būti taikomi Lietuvai. Pažymėtina, kad minėtos trys ES valstybės narės turi išskirtinį statusą ES, kuris atsispindi prie ESS ir SESV pridėtame Protokole Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir Protokole Nr. 22 dėl Danijos pozicijos. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8
[1] Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 punktą prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. [2] Žr. minėtų sprendimų preambules.