Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje
sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius, kiek to nereglamentuoja kiti koncesijas reglamentuojantys įstatymai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje
sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius, kiek to nereglamentuoja kiti koncesijas reglamentuojantys įstatymai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1510 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai VĮ Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius civilinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. 2014 m. šie oro uostai aptarnavo 3,8 mln. keleivių: Vilniaus oro uostas – 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724 tūkst. keleivių, Palangos – 133 tūkst. keleivių. Palyginti su 2013 m. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnaujamų keleivių skaičius išaugo 9 procentais. Taigi, VĮ Lietuvos oro uostai pasižymi itin sparčiu transporto srauto augimu. Bendras oro transporto keleivių skaičius nuo 2000 iki 2014 m. padidėjo daugiau 6 kartus, kasmet vidutiniškai po 14,1 proc. Augimo tendencijos pasirinktų tarptautinių konsultantų atliktos analizės duomenimis turėtų išsilaikyti ir iki 2045 m. bendras LTOU keleivių skaičius išaugs dar bent 2,5-3,4 karto. Nepaisant keleivių srautų augimo, VĮ Lietuvos oro uostai susiduria su kaimynių valstybių oro uostų konkurencija. Pavyzdžiui, Rygos oro uoste per pirmąjį 2015 m. pusmetį keleivių srautai augo 6,6 proc. (aptarnauta beveik 2,4 mln. keleivių), Taline aptarnautų keleivių skaičius augo 8,7 proc. (aptarnauta kiek daugiau nei 1 mln. keleivių), Varšuvos oro uoste keleivių skaičius augo 7,4 proc. (aptarnauta beveik 5,2 mln. keleivių).
Siekiant išlaikyti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti jos infrastruktūrą ir didinti jų veiklos ir valdymo efektyvumą. Oro uostų veikla yra paremta intensyviu infrastruktūros vystymo poreikiu, tad netgi nedidinant esamų pajėgumų, nuolat yra būtina atnaujinti nusidėvėjusius objektus ir sistemas, pavyzdžiui, kaip kilimo/tūpimo takas, riedėjimo takai, peronas, nuotekų šalinimo sistemos ir pan. Be to, oro uostų veikla yra reglamentuojama nacionalinių, Europos ir tarptautinių saugos, veiklos vykdymo ir aplinkosaugos taisyklių. Atitiktis joms yra privaloma, norint užsiimti oro uosto veikla. Pirminiu vertinimu, vien visų VĮ Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų veiklos tęstinumo užtikrinimui yra reikalinga bent 130 mln. Eur. investicijų į infrastruktūros atnaujinimo darbus, įskaitant kilimo tūpimo tako rekonstrukciją Vilniuje 2017 m. Pridėjus kitas problemines sritis (veiklos ir eksploatacijos efektyvinimas, paslaugų kokybės ir komercinių (neaviacinių) veiklų vystymas) bendras investicijų poreikis visiems trims oro uostams 2015-2045 metais išauga iki maždaug 216 mln.–348 mln. Eur, priklausomai nuo keleivių srauto augimo iki 2045 metų. Dalį finansavimo įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks, ir apytiksliai 77-119 mln. Eur investicijos turės būti pritrauktos iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių. Nemaža dalis šių investicijų turi būti atlikta iki 2020 metų.
Pažymėtina tai, kad papildoma valstybės pagalba oro uostams nėra galima dėl Europos Komisijos valstybės pagalbos oro uostams gairėse (2014/C99/3) nustatytų griežtų apimties apribojimų. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 259 priemonėje ir Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, 5 uždavinyje įtvirtinta, kad oro uostų infrastruktūros modernizavimas ir vystymas yra išskirtiniai Lietuvos Respublikos transporto plėtotės prioritetai. Šios ir kitos oro uostų veiklos tęstinumui reikšmingos aplinkybės skatina imtis ilgalaikių priemonių, siekiant kuo efektyviau plėtoti šalies oro uostus, juos modernizuoti ir taip užtikrinti kuo didesnę naudą valstybei po 2020 m., kai gerokai sumažės galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama oro uostų infrastruktūrai vystyti. Šiuo tikslu numatoma plėtoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas koncesijos būdu ir perduoti nurodytų oro uostų valdymą privačiam investuotojui, tačiau išlaikyti oro uostų infrastruktūrą valstybės nuosavybe. Numatoma, kad šių Lietuvos oro uostų koncesija sudarytų galimybę gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, išplėsti ir modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, užtikrinti ekonomišką ir efektyvų, geriausią tarptautinę praktiką atitinkantį oro uostų valdymą, padidinti keleivių aptarnavimo galimybes ir pagerinti šalies pasiekiamumą, nekeičiant valstybės nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų kontrolės.
Taip pat būtų sumažinta valstybės patiriama verslo rizika dėl oro uostų valdymo, užtikrintos pastovios ir garantuotos pajamos – koncesininko mokamas mokestis už teisę vykdyti oro uostų valdymo veiklą. Skaidriai organizuojamu atviru viešu konkursu pasirinktas koncesininkas būtų įpareigotas užtikrinti visą trūkstamą finansavimą investicijoms, didinti Lietuvos pasiekiamumą, saugių ir patikimų oro uostų paslaugų kokybę, efektyvinti turto valdymą ir maksimizuoti valstybės turto grąžą, tuo pačiu gerinant ir šalies ekonominius ir socialinius rodiklius per oro uostų teikiamas viešąsias paslaugas. Numatoma, jog tokiu būdu bus pagerintas ir investicinis klimatas Lietuvoje, kadangi padidėjęs skrydžių krypčių skaičius ir dažnis leis potencialiems investuotojams patogiau pasiekti šalį partnerių paieškos tikslais. Atitinkamai numatomas pagerėjimas šalies eksporto, įmonių konkurencingumo tarptautinėse rinkose, bendros ūkio būklės ir galimai inovacijų diegimo srityse dėl didesnio verslo mobilumo ir galimybių rasti tarptautinius prekybos partnerius bei keistis idėjomis. Oro uostų infrastruktūros ir veiklos plėtra perduodant jų valdymą koncesininkui taip pat atitinka Lietuvos strateginius tikslus viešojo ir privataus sektorių partnerystės srityje. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ V skyriuje „Ekonomikos skatinimas“ numatyta plėtoti viešosios ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimą (partnerystę), įgyvendinant investicijų projektus viešojo sektoriaus funkcijoms priskirtose ir viešąsias paslaugas apimančiose veiklos srityse. Įstatymų projektų iniciatorių nuomone, yra būtinas specialusis Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesijos procedūrų ir reikalavimų reguliavimas, kuris sudarytų teisines ir organizacines sąlygas plėtoti oro uostus koncesijos būdu, atsižvelgiant į šio sektoriaus ir projekto specifiką:
transporto sektoriaus ir kitų susijusių sektorių (turizmo, pramonės, paslaugų ir kt.) plėtrai, bet ir nacionalinio saugumo užtikinimui. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnį aerodromai yra priskirtini strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems įrenginiams, o VĮ Lietuvos oro uostai – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad svarbiausius sprendimus, susijusius su strateginę reikšmę turinčiomis įmonėmis ir turtu, priima Lietuvos Respublikos Seimas. 2. Taip pat turi būti nustatytos specialios valstybės turto perdavimo privačiam investuotojui valdyti ir naudoti taisyklės. Pirma, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą nėra galimybės be teisinių kliūčių perduoti koncesininkui koncesijai reikalingą turtą, konkrečiai tretiesiems asmenims išnuomotą turtą. Be to, tokia būtinybė kyla, nes šiuo metu teisės aktuose nustatytas reguliavimas dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo nėra visiškai pritaikytas tokio turto perdavimui privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu ir tolesniam tokio turto naudojimui plėtojant veiklą ir prisiimant verslo riziką.
Privačiam subjektui turi būti užtikrinta galimybė operatyviai reaguoti į rinkos situaciją ir savarankiškai priimti būtinus sprendimus. Reglamentuojant turto perdavimą pagal koncesijos sutartį būtina nustatyti sąlygas, užtikrinančias, kad koncesininkui perduotas turtas bus valdomas ir naudojamas tinkamai, o pasibaigus koncesijos sutarčiai grąžintas valstybei ir kad bus užtikrinta tokio turto tolesnio naudojimo ir valdymo atitiktis valstybės turto valdymą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams. 3. Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas reguliuotų tik konkretaus projekto įgyvendinimo teisines sąlygas. T. y. įstatymo projektu siekiama nustatyti tokias teisines sąlygas bei išimtis, kurios panaikintų teisines kliūtis šio konkretaus projekto įgyvendinimui. Tačiau nėra siekiama nustatyti bendrų taisyklių, kurios būtų taikomos bet kurios kitos koncesijos ar strateginę reikšmę turinčios įmonės atžvilgiu. 4. Nepriėmus specialaus reguliavimo, koncesijos projekto įgyvendinimas neabejotinai pasunkėtų ar net taptų neįmanomu. 5. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, valstybė atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas. Tam tikrų ūkio subjektų išskyrimas ir jų veiklos reguliavimo ypatumai savaime nepažeidžia teisinės valstybės principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2009 m. balandžio 29 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai, 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimai). 6.
kitais atvejais, pvz., Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymas, Lietuvos Respublikos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas ir kt. 7. Įvertinant tarptautinę praktiką, oro uostų koncesijų pagrindai ir tam tikros sąlygos nustatomi specialiuosiuose teisės aktuose. Susisiekimo ministerija ir VĮ Lietuvos oro uostai numato pasitelkti tarptautinę patirtį oro uostų koncesijos srityje turinčius finansinius, techninius ir teisinius ekspertus, kurie patars, kaip nustatyti optimalias koncesijos sutarties sąlygas, taip pat VĮ Lietuvos oro uostams optimalią funkcinę ir organizacinę struktūrą po koncesijos sutarties pasirašymo. Pabrėžtina, kad tarp kaimyninių Lietuvos valstybių šis sprendimas būtų labai inovatyvus, kadangi nė vienoje iš kaimyninių valstybių (Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje) šie procesai nėra pradėti įgyvendinti, nors kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse sparčiai populiarėja. Todėl įgyvendinusi oro uostų koncesiją, Lietuva galėtų įgyti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninėse valstybėse veikiančius oro uostus. Tikėtina, kad be investicijų į VĮ Lietuvos oro uostų infrastruktūrą, valstybės biudžetas bus papildomas koncesijos mokesčiu, gautu iš koncesininko. Pavyzdžiui, Zagrebo oro uosto koncesininkas Kroatijos biudžetą papildys koncesijos mokesčiu, susidedančiu iš fiksuotos dalies, kuri sutarties laikotarpiu svyruos tarp 2 mln. Eur iki 6 mln. Eur ir kintamu mokesčiu, susietu su keleivių srautais, siekiančiu nuo 0,5% iki 61% metinių pajamų. Vertinama, kad 30 metų sutarties laikotarpiu Kroatijos valstybė koncesijos mokesčio pagrindu gaus 1,9 mlrd. Eur. Be to, kitas tokios koncesijos pavyzdys – Bulgarijos Varnos ir Burgo oro uostų koncesija, kur koncesininkas įsipareigojo investuoti virš 400 mln. Eur ir kasmet Bulgarijos valstybei mokėti 3 mln. Eur fiksuotą bei 19,2% nuo pajamų kintamą mokestį.
Lietuvos atveju, koncesijos mokesčio dydį iš anksto nustatyti yra sudėtingas uždavinys, nes koncesininko mokėjimas priklausys nuo konkurso metu tiekėjų pateiktų pasiūlymų bei geriausių galimų sutarties sąlygų, pvz., tikslaus reikalaujamų investicijų sąrašo. Pagrindinis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – aviacijos įstatymo projektas) tikslas yra sukurti efektyvią oro uosto rinkliavų nustatymo sistemą, atitinkančią rinkos sąlygomis veikiančių oro uostų ir jų naudotojų teises ir pareigas. VĮ Lietuvos oro uostai valdo tris tarptautinius civilinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Minėti oro uostai vykdo komercinę veiklą – teikia paslaugas reguliariųjų ir užsakomųjų reisų vežėjams, vežantiems keleivius ir krovinius. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių naudotojai už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais paslaugų teikėjams moka rinkliavas. Rinkliavų už oro navigacijos paslaugas (maršruto ir terminalo rinkliavos) dydžiai, jų mokėjimo ir naudojimo tvarka nustatoma pagal 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinamąjį reglamentą (ES) Nr. 391/2013, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema (OL 2013 L 128, p 31). Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžiai, jų mokėjimo ir naudojimo tvarka reglamentuojama nacionaliniais teisės aktais pagal 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių (toliau – Direktyva 2009/12/EB).
Atsižvelgiant į tai, kad būtina sudaryti teisines prielaidas oro uostams lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius nustatant oro uostų rinkliavų dydžius ir sėkmingai konkuruoti su kaimynių valstybių oro uostais, gali būti taikomos tokios rinkliavų už naudojimąsi oro uostais priežiūros priemonės:
uostais dydžiai;
uostais dydžiai;
dydžių nustatymo procedūros. Lietuvoje šiuo metu yra taikomos dvi iš nurodytų priemonių – maksimalių rinkliavų dydžių nustatymas ir rinkliavų dydžių nustatymo procedūrų reguliavimas. Papildomai oro uosto valdytojas yra įpareigotas rengti konsultacijas su oro uosto naudotojų komitetu dėl rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžių. Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/12/EB 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, pasirinktasis Direktyvos 2009/12/EB įgyvendinimo būdas vertintinas kaip perteklinis, todėl teikiamu aviacijos įstatymo projektu siūloma atsisakyti maksimalių rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžių apribojimo ir oro uostų rinkliavų nustatymo ir tvirtinimo procedūras įgyvendinti pagal Direktyvos 2009/12/EB 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas. Be to, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 72 straipsnyje dar nuo 2002 m. yra numatytos tik penkios rinkliavų, kurias gali nustatyti oro uostas, rūšys (orlaivio tūpimo, išskrendančio keleivio, orlaivio stovėjimo, orlaivio saugumo ir orlaivio palydos).
Atsižvelgiant į tai, kad įtvirtinta oro uostų rinkliavų sistema visiškai neatitinka dabartinės oro uostų ir civilinės aviacijos veiklos organizavimo situacijos, aviacijos įstatymo projektu siūloma nebevardyti konkrečių oro uostų rinkliavų ir sudaryti galimybę oro uostams juos nustatyti lanksčiai, reaguojant į kintančią ekonominę situaciją, tačiau laikantis Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų procedūrų ir tvarkos. Pažymėtina, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą yra numatoma perduoti koncesijos būdu nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam privačiam investuotojui, laimėjusiam atvirą konkursą. Todėl iki koncesijos projekto įgyvendinimo pradžios siekiama optimizuoti teisinį reguliavimą, pašalinti jo neaiškumus ir prieštaravimus, nustatyti oro uostų koncesijos esmines sąlygas bei saugiklius. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą koncesijos sutartimi privačiam subjektui yra suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius). Be kita ko, tokia teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą gali apimti ir viešosios transporto infrastruktūros eksploatavimą. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Strateginių įmonių įstatymas) 3 straipsnyje yra nustatytas baigtinis subjektų, kuriems gali būti perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys aerodromai, sąrašas.
Aerodromai yra sudėtinė oro uosto infrastruktūros dalis (LR aviacijos įstatymo 2 str. 29 d.), todėl numatomas oro uostų infrastruktūros valdymo perdavimas koncesininkui, turėtų apimti ir aerodromų valdymo perdavimą. Taigi, dabartinis Strateginių įmonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytas reguliavimas iš esmės užkerta kelią oro uostų koncesijos projektams plėtoti. Atsižvelgiant į tai, siūlomas Strateginių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra reikalingas, siekiant sudaryti galimybę oro uostų koncesijai apskritai bei minėtam specialiam oro uostų koncesijos reguliavimui. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas, reikalingas šiems objektams eksploatuoti. Toks reguliavimas neatitinka šiuo metu galiojančio reguliavimo aviacijos srityje, t. y. kad tarptautinių oro uostų rinkliavų maksimalius dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija – Civilinės aviacijos administracija, o konkrečius dydžius
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir /arba pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintas programas. Nurodyta nuostata yra nesuderinta su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelis (toliau – VPSP) yra valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą koncesijos sutartimi privačiam subjektui yra suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius). Be kita ko, tokia teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą gali apimti ir viešosios transporto infrastruktūros eksploatavimą. Už nurodytos teisės perdavimą privatus partneris (koncesininkas) prisiima verslo riziką ir (atsižvelgiant į VPSP /koncesijos pobūdį ir prisiimamas rizikas) gali mokėti mokestį suteikiančiajai institucijai.
Atsižvelgiant į tai, papildomas reikalavimas naudoti lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja infrastruktūra tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir /arba pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintas programas, yra nesuderinamas su galimu verslo rizikų pasiskirstymu VPSP /koncesijos atveju. Pažymėtina, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą yra numatoma perduoti privačiam investuotojui koncesijos būdu, todėl iki koncesijos projekto įgyvendinimo pradžios siekiama optimizuoti reguliavimą, pašalinti jo neaiškumus ir prieštaravimus ir sudaryti prielaidas oro uostų veiklą plėtoti privačiam subjektui koncesijos pagrindais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento (direktorius – Saulius Kerza, tel. 239 3847, el. p. [email protected]) Biudžeto programų vertinimo skyrius (vedėja Janina Laskauskienė, tel. (8 5) 239 3852, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Rutkauskas (tel. (8 5) 239 3878, el. p. [email protected]), Valstybės turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius (vedėja Toma Oznanskė, tel. (8 5) 239 3912, el. p. [email protected]). Tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Bernotaitė (tel. (8 5) 239 3849, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (direktorius – Gražvydas Jakubauskas, tel.
aviacijos skyrius (vedėjas Vilius Veitas, tel. (8 5) 239 3846, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Kerdokas (tel. (8 5) 239 3984, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai VĮ Lietuvos oro uostų ir jos patikėjimo teise valdomų aerodromų teisinį statusą ir veiklos ir disponavimo turtu apribojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas. Jame nustatyta, kad VĮ Lietuvos oro uostai gali būti pertvarkyta į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę arba reorganizuota tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. Taip pat nustatyta, kad aerodromai nuosavybės teise priklauso valstybei ir įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik įstatyme numatytoms įmonėms. Koncesijos suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, kuris nustato, kad pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės ir (arba) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Jeigu koncesijos, kuri suteikiama atviro viešo konkurso būdu, projektui įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybės turtas ir tai numato konkurso sąlygos, koncesijos suteikimo laikotarpiu teisės į šios žemės sklypus ir (ar) kitą valstybės ar savivaldybės turtą koncesininkui gali būti suteikiamos be aukciono (be atskiro konkurso), sudarant su juo nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis. Valstybei nuosavybės teise priklausančio ir VĮ Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, taip pat jo įgyvendinamieji teisės aktai. Oro uostų žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas ir jų įgyvendinamieji teisės aktai. Lietuvos teisinėje sistemoje nėra specialiojo teisės akto, kuris reglamentuotų oro uostų koncesijos klausimus. Esamas koncesijos reglamentavimas trukdo plėtoti oro uostų koncesijos projektą ir sukelia teisinių neaiškumų potencialiems projekto dalyviams. Šiuo metu rinkliavų už naudojimąsi oro uostais klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 72 straipsnis ir jo įgyvendinamieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr.
aviacijos įstatymą“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario
navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Maksimalius rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžius nustato Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. spalio
dydžių nustatymo“. Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžiai yra kontroliuojami tiek nustatant maksimalius jų dydžius, tiek, Vilniaus oro uosto atveju, įpareigojant oro uosto valdytojo vadovus rengti konsultacijas su oro uosto naudotojų komitetu dėl rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžio. Maksimalūs rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžiai yra peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Šiuo metu aerodromai įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms, neatsižvelgiant į galimybę tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromus perduoti valdyti ir naudoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam potencialiam dalyviui pagal koncesijos sutartį.
Šiuo metu rinkliavos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra yra nustatomos tokios infrastruktūros savininko, o lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir /arba pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintas programas, neatsižvelgiant į galimybę perduoti viešąją transporto infrastruktūrą VPSP ar koncesijos sutarties pagrindu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projekte (toliau – įstatymo projektas) nustatomas teisinis pagrindas suteikti koncesininkui leidimą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose vykdyti koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, taip pat valdyti ir
(ar) naudoti valstybės turtą. Šis įstatymas reglamentuoja išskirtinai tik oro uostų koncesijos projektą, todėl jis laikytinas specialiuoju kitų įstatymų atžvilgiu.
Atitinkamai oro uostų koncesijos santykiams kiti teisės aktai (Koncesijų įstatymas, Aviacijos įstatymas, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas ir kt.), būtų taikomi tiek, kiek specialusis įstatymas nenumato kitaip. Nors kolizijos tarp Įstatymo projekte ir Civiliniame kodekse įtvirtinto reguliavimo nenumatomos, kilus tokioms kolizijoms jos bus sprendžiamas pagal Civliniame kodekse (1.3 str. 2 d.) įtvirtintas kolizijų sprendimo taisykles. Koncesijų įstatymo bei jį įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ nustatyta tvarka, Vyriausybė arba Seimas Vyriausybės siūlymu, jei vadovaujantis Koncesijų įstatymo 5 str. 2 d. bus būtinas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas, priims sprendimą dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo. Tokiu sprendimu bus paskirta suteikiančioji institucija, taip pat nustatytos pagrindinės koncesijos suteikimo sąlygos bei tvarka. Suteikiančioji institucija Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka vykdys privataus partnerio atrankos procedūras bei atliks kitas suteikiančiajai institucijai priskirtas funkcijas. Šis įstatymas nelaikytinas Seimo sprendimu dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo, kaip jis apibrėžtas Koncesijų įstatymo 5 str. 2 d. Sprendimas dėl oro uostų koncesijos bus priimtas teisės aktų nustatyta tvarka išanalizavus ir visapusiškai įvertinus su projekto įgyvendinimu susijusius duomenis ir informaciją. Sudarant sąlygas vykdyti tokią veiklą, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti teisinį pagrindą perduoti koncesininkui valdyti ir naudoti veiklos vykdymui būtiną turtą. Koncesijų įstatymo 3 str.
Koncesijų įstatymo 3 str. 3 ir 6 d. numato, kad pagal koncesijos sutartį koncesininkui gali būti perduotas tiek valstybės ar savivaldybės, tiek jų kontroliuojamų asmenų valdomas ir (ar) naudojamas turtas. Šiuo metu oro uostų infrastruktūrą bei kitą oro uostų turtą valdo VĮ Lietuvos oro uostai. Todėl įstatymo projekte numatytas teisinis pagrindas sudaro sąlygas koncesininkui perduoti VĮ Lietuvos oro uostų valdomą turtą, taip pat nustatomos tokio turto valdymo ir naudojimo tvarka bei sąlygos. VĮ Lietuvos oro uostai ir prireikus kiti subjektai sprendimus dėl dalyvavimo koncesijos sutartyje ir turto perdavimo priima Koncesijų įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Aerodromai yra svarbi oro uostų infrastruktūros dalis, jie būtini oro uostams eksploatuoti ir jų veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties VĮ Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomi Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromai perduotini koncesininkui koncesijos projektui įgyvendinti kartu su kitu oro uostų turtu. Atsižvelgiant į projekto apimtis, planuojamus reikalingų investicijų į oro uostą dydžius ir pasaulinę praktiką, numatoma, kad koncesininku taptų privatus subjektas, kuriame Lietuvos Respublika neturėtų valstybės sprendžiamosios galios. Todėl numatoma, kad nurodytas turtas, įskaitant aerodromus, gali būti perduotas subjektui, kuris nėra priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str. 1 d. ir 4 str. 1 d.), tačiau tik tuo atveju, jei toks subjektas atitinka nacionalinius saugumo interesus. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas nustato potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams įvertinimo pagrindus ir procedūrą.
Yra numatyta, kad komisija priima sprendimą dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atitinkamo kreipimosi pateikimo. Komisijai per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, laikoma, kad asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Lietuvos oro uostai ir jų valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, įstatymo projekte siūloma nustatyti papildomas sąlygas dėl koncesininko atitikties saugumo interesams. T. y. siūloma nustatyti, kad koncesija gali būti suteikiama tik subjektui, dėl kurio priimtas sprendimas, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo projekte taip pat nustatytos tam tikros papildomos saugumo garantijos, t. y. koncesijos sutarties nutraukimas Vyriausybei ar Seimui priėmus nutarimą, taip pat papildomos pareigos koncesininkui, t. y. koncesijos sutartyje bus įtraukti privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui, taip pat perduoti turtą tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančių asmenų valdymui bei naudojimui. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nėra numatyta teisinio pagrindo perduoti koncesininkui valstybės turtą patikėjimo teise, nors toks pagrindas numatytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės atvejais pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 15² straipsnį. Oro uostų koncesijos atveju toks pagrindas gali būti ypač aktualus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu VĮ Lietuvos oro uostai tam tikrus oro uostų statinius, patalpas ir žemės sklypus (jų dalis) nuomoja tretiesiems asmenims.
Siekiant užtikrinti oro uostų veiklos tęstinumą ir nepažeisti tokių trečiųjų asmenų teisių, planuojama teises ir pareigas pagal su jais sudarytas sutartis perleisti koncesininkui. Nepaisant to, tretiesiems asmenims jau išnuomotų objektų perdavimas koncesininkui nuomos ar panaudos pagrindu nėra galimas ir gali ypatingai apsunkinti projekto įgyvendinimą ar net padaryti jį sunkiai įmanomu. Todėl įstatymo projektu siūloma numatyti, kad valstybės, valstybės kontroliuojamų asmenų valdomas turtas, reikalingas oro uostų koncesijos sutarčiai vykdyti, gali būti perduodamas koncesininkui patikėjimo, nuomos ar, panaudos pagrindu. Sprendimas dėl to, kokiu teisiniu pagrindu turtas būtų perduotas (t. y. patikėjimo teisė, nuoma ar, panauda), bus priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Koncesininkas, kaip ekonominę veiklą vykdantis ir jos riziką prisiimantis privatus subjektas, turi turėti galimybę priimti savo ūkinei veiklai reikšmingus sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl turto valdymo ir naudojimo. Atsižvelgiant į oro uostų koncesijos projekto specifiką, ypač tai, kad numatoma, jog koncesininkas bus privatus subjektas, kuris eksploatuos oro uostą ir vykdys atitinkamas investicijas, siūloma reglamentuoti koncesininkui perduoto turto valdymo ir naudojimo principus, kuriais turėtų vadovautis koncesininkas:
valdymą tretiesiems asmenims nuomos (subnuomos) ar panaudos pagrindu pagal koncesijos sutartį. Ši teisė apimtų oro uosto terminale esančių erdvių nuomą kavinėms, parduotuvėms, banko padaliniams, kitiems paslaugų teikėjams, automobilių stovėjimo aikštelių nuomą ir kt. 2.
2Siūloma nustatyti, kad koncesininkas turėtų teisę išnuomoti,
subnuomoti, suteikti panaudai turtą tretiesiems asmenims įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka be aukciono ir viešo konkurso, kad nebūtų taikomas ilgalaikio turto nuomai nustatytas 10 metų maksimalus nuomos terminas. Koncesininkui, kaip privačiam subjektui, prisiimančiam su koncesijos sutartimi susijusią ekonominę riziką, neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl turto nuomos ar suteikimo panaudai procedūrų (aukcionas, konkursas), taip pat dėl nuomos mokesčio skaičiavimo, indeksavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16
„Dėl valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo
teise tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1088 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo ir dydžių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“). Taip pat pažymėtina, kad siekiant užtikrinti valstybinėje žemėje esamų statinių ir įrenginių savininkų teises, valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų statiniais ar įrenginiais, išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo ir dydžių patvirtinimo“.
Kitais atvejais, t. y. kiek Projekte nenustatytas specialusis reguliavimas, koncesininkui perduotas turtas valdomas ir naudojamas vadovaujantis valstybės turto valdymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, visų pirma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Taip pat pažymėtina, kad koncesininko sudaromų sutarčių dėl jam perduoto turto nuomos, subnuomos, panaudos atveju turi būti atliekamas tokių trečiųjų asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Jį atliktų potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. 3. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus ir siekiant užtikrinti valstybės ir trečiųjų asmenų interesus, taip pat numatomos papildomos sąlygos, pvz., draudimas perduoti oro uostų aerodromų valdymą, oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Siekiant išvengti administracinės naštos, toks leidimas dėl koncesininko investicijų ir kitų planuojamų turto valdymo, naudojimo ir kitų Įstatymo projekte nurodytų veiksmų, žinomų koncesijos sutarties sudarymo metu, galės būti išreikštas sutartyje; kitais atvejai - sutartyje bus numatytos procedūros ir kitos sąlygos dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo (pvz., leidimas gali būti neišduodamas, jei siūlomas turto panaudojimas nėra susijęs su oro uosto veikla susijusiomis reikmėmis).
Taip pat yra ir kitų papildomų sąlygų, užtikrinančių valstybės ir trečiųjų asmenų interesus, pvz., leidimas statyti, rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius ir įrengti naujus statinius ir įrenginius tik Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka tik gavus suteikiančiosios institucijos sutikimą, pareiga nuomoti žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti Aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Įstatymu nėra siūloma keisti kitų valstybės turto valdymui nustatytų įstatyminių imperatyvų, pvz., nuomotojo pareigos įstatyme numatytais atvejais reikalauti nuomos sutarties nutraukimo, kt. Tuo atveju, jei koncesininkui valstybės turtas būtų perduotas patikėjimo teise, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos nebūtų taikomos. Todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti koncesininkui analogiškus turto valdymo apribojimus, išskyrus dėl turto nuomos tretiesiems asmenims. T. y. siūloma įtvirtinti draudimą koncesininkui jam patikėjimo teise perduotą turtą perduoti kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, sunaikinti ar sužaloti jam perduotą turtą, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Taip pat numatoma ribota koncesininko teisė įkeisti ar kitaip suvaržyti jam suteiktas prievolines teises į valstybės perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ribota galimybė įkeisti prievolines turtines teises į turtą yra nustatyta atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir galimą poreikį koncesininkui užtikrinti tinkamą vystomo projekto finansavimą be kita ko ir skolintomis lėšomis. Tačiau prievolinių teisių įkeitimas yra apribotas ir yra galimas tik gavus koncesiją suteikiančios institucijos leidimą. Dar daugiau, numatoma, kad detalios įkeitimo teisės įgyvendinimo sąlygos, tvarka ir apribojimai, taip pat išieškojimo iš įkeisto turto tvarka bus įtvirtinti koncesijos sutartyje, kaip tai numatyta Koncesijų įstatymo 22 str. 1 d. 12 p. Koncesijos sutartyje taip pat bus įtvirtintos koncesininko veiklos priežiūros ir kontrolės sąlygos, įskaitant suteikiančiosios institucijos teisę tikrinti kaip ir kokiems tikslams koncesininkas naudoja jam perduotą turtą bei laikosi kitų koncesijos sutarties sąlygų, taip pat sankcijos ir priemonės koncesijos sutarties pažeidimo atveju. Koncesijos sutartis bus parengta vadovaujantis Koncesijų įstatymo IV skyriuje nustatytais reikalavimais, atsižvelgiant į VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros parengtą pavyzdinę koncesijos sutarties formą ir vadovaujantis atitinkama tarptautine praktika. Tačiau, atsižvelgiant į projekto specifiką, projekte numatytos tam tikros papildomos sutarties sąlygos. Numatoma, kad priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos prielaidos pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojus.
Pabrėžtina, kad dabartinis reguliavimas, privatiems subjektams nepritaikytos turto valdymo ir naudojimo sąlygos, esamo reguliavimo sukeliami teisiniai neaiškumai gali daryti lemiamą įtaką potencialių užsienio investuotojų apsisprendimui dalyvauti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesijos suteikimo procedūrose. Lietuvos oro uostų koncesija sudarys galimybę gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Numatoma, kad už teisės vykdyti veiklą pagal koncesijos sutartį suteikimą koncesininkas mokės nustatyto dydžio koncesijos mokestį. Koncesininko pritraukimas taip pat sudarys prielaidas išplėsti ir modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, padidinti keleivių aptarnavimo galimybes ir pagerinti šalies pasiekiamumą. Taip pat numatoma, kad privatus oro uostų valdymo patirties turintis koncesininkas užtikrins ekonomišką ir efektyvų, geriausią tarptautinę praktiką atitinkantį oro uostų valdymą. Dėl oro uostų modernizavimo ir plėtros numatoma teigiama įtaka transporto, turizmo, pramonės ir paslaugų sektoriams. Aviacijos įstatymo projektu sudaromos prielaidos įgyvendinti Direktyvoje 2009/12/EB įtvirtintus rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo principus. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti rinkliavų už naudojimąsi oro uostais dydžio kontrolės Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatant maksimalius rinkliavų dydžius. Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario
navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jau šiuo metu įpareigoja rinkliavas nustatyti atsižvelgiant į oro uosto veiklos sąnaudas ir konsultuotis su oro uosto naudotojų komitetu dėl rinkliavų dydžio.
Taip pat Aviacijos įstatymo projektu siūloma atsisakyti rinkliavų už naudojimąsi oro uostais rūšių sąrašo. Oro uostai turi galimybę teikti įvairias oro uosto paslaugas, taip pat jas apmokestinti, atsižvelgiant į faktinę situaciją (pvz.: nustatyti vieną mokestį už kompleksinių paslaugų teikimą, skaičiuoti jį nuo orlaivio, keleivio ar kt.). Todėl konkrečių rinkliavų įvardijimas įstatymo lygmeniu gali nepagrįstai suvaržyti ūkio subjektų laisvę, sukurti poreikį oro uostams dirbtinai skaidyti gaunamas pajamas arba paskatinti dažnai keisti Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą. Šiuo tikslu siūloma sukurti prielaidas konkrečias rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir jų dydžius nustatyti oro uosto valdymo organui. Numatoma, kad priėmus siūlomą Aviacijos įstatymo projektą būtų panaikintas perteklinis reguliavimas ir sudarytos prielaidos Lietuvos oro uostams lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius. Analogiškai galimybes lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius riboja ir baigtinio rinkliavų už naudojimąsi oro uostais rūšių sąrašo įtvirtinimas Aviacijos įstatyme. Tikimasi, kad siūlomas Aviacijos įstatymo pakeitimas taip pat paskatins investicijas į oro uostų infrastruktūrą ir oro uostų modernizavimą. Pažymėtina, kad oro uosto valdytojas valdo oro uosto infrastruktūrą ir teikia atitinkamas paslaugas, todėl patiria išlaidas. Atsižvelgiant į tai, oro uosto valdymo organui turėtų būti sudarytos prielaidos rinkos sąlygomis priimti sprendimą dėl rinkliavų dydžio ir jas nustatyti pagal rinkos situaciją ir derinti su oro uosto naudotojais konsultacijų metu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai siūloma pavesti nustatyti rinkliavų už naudojimąsi oro uostu nustatymo tvarką. Strateginių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromai galėtų būti perduoti valdyti ir naudoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam potencialiam dalyviui pagal koncesijos sutartį. Numatoma, kad priėmus šį įstatymo projektą būtų sudarytos prielaidos privatiems partneriams dalyvauti plėtojant viešąją transporto infrastruktūrą, modernizuoti šią infrastruktūrą privačių partnerių lėšomis. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkliavas už naudojimąsi viešąja infrastruktūra nustato tik infrastruktūros savininkas, tuo atveju kiti įstatymai (pvz., Aviacijos įstatymas) numato kitokią tvarką. Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir /arba pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintas programas koncesijos ir viešojo ir privataus sektorių partnerystės atvejais. Numatoma, kad priėmus šį įstatymo projektą būtų sudarytos prielaidos privatiems partneriams dalyvauti plėtojant viešąją transporto infrastruktūrą, modernizuoti šią infrastruktūrą privačių partnerių lėšomis. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlymas visiškai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus valstybėms narėms nustatant teisinį reglamentavimą dėl oro uostų rinkliavų. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įvykdžius koncesijos suteikimo procedūras numatoma teigiama įtaka transporto, turizmo, pramonės ir paslaugų sektoriams, pagerės susisiekimas, taip pat padidės Lietuvos oro uostų konkurencingumas. Oro uostų rinkliavų nustatymo tvarka (sistema) atitiks Europos Sąjungos valstybėse narėse naudojamą praktiką, naujausias civilinės aviacijos veiklos tendencijas ir sudarys galimybes lanksčiai reaguoti į bet kokius jų pasikeitimus. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusius galios Priėmus aviacijos įstatymo projektą numatoma pakeisti:
Respublikos aviacijos įstatymą“;
2Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m.
vasario 28 d. įsakymą Nr. 3-118 „Dėl Rinkliavų už naudojimąsi oro uosto ir oro navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
maksimalių dydžių nustatymo metodikos patvirtinimo“; 4.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus
maksimalių dydžių nustatymo“. Priėmus kitus įstatymų projektus keisti kitų teisės aktų ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Reikės priimti šio aiškinamojo rašto
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Biudžeto lėšų įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės. Suteikus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesiją už teisę valdyti oro uostų infrastruktūrą koncesininkas mokės mokestį į valstybės biudžetą. 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Oro uostai“, „koncesija“, „oro uostų rinkliavos“, „aerodromai“, „viešoji transporto infrastruktūra“, „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E.Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2015-05-11 Nr. XIIP-3906(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1510 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliūpas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Kerdokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Stundžė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, VĮ Lietuvos oro uostai Koncesijos projekto koordinatorius Virginijus Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-12-21 Įvertinę projektą dėl jo atitikties
taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3906. 6.2. pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gintaras Tamošiūnas. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, , A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras A.Šliupas, Susisiekimo ministerijos atstovai: A.Šniuolis, J.Norkienė, M.Kerdokas, G.Jakubauskas, V.Veitas; VĮ Lietuvos oro uostai atstovas V.Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-21 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2016-04-26 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Nr. XIIP-3906. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis