Projekto lyginamasis variantas
, 322
1Pakeisti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas , vykdant ūkinę veiklą, ar naudojant gamtos išteklius;
“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 12 punktą ir išdėstyti jį taip:
„12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla , kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai ;“. 3. Pakeisti 1 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija Sąjunga ), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus;“. 4. Pakeisti 1 straipsnio 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) prevencinės žalos aplinkai prevencijos priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, dėl kurio iškyla neišvengiama
(reali) žalos aplinkai grėsmė, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją (jį) sumažinti; “. 5.
5Pakeisti 1 straipsnio 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų ( žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines ) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių , naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas;“. 6. Papildyti 1 straipsnį 26 punktu: „
kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai; “. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio penktosios dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų teritorinio valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės aktų reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą , galinčią turėti poveikio aplinkai projektus bei teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus; “. 3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Žala aplinkai, ir aplinkos būklės atkūrimas ir žalos aplinkai atlyginimas Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:
1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai palankiai apsaugos būklei , taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;
2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme , taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme ;
3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);
4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms ( jų funkcijoms ), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai . Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos aplinkai , privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo kuo skubiau imtis veiksmų , užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, o tuo atveju, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. ir atlyginti visus nuostolius.
Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę , buvusią žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta . Padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje . Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas ūkio subjektų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų.
Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones . Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią veiklą.
Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims. Ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų neigiamą poveikį aplinkai ūkio subjektai atlygina (kompensuoja) vykdydami šiame ir kituose įstatymuose nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus. Jei kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jo atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygų). “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 321 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32
Prevencinių Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, vykdymas ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas Esant neišvengiamai ( realiai ) žalos aplinkai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė , privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama
(reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka . Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado ši žala , privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis:
1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;
2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, pagal atsižvelgiant į šio straipsnio penktosios dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) jos žalos aplinkai grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, susijusių su užtikrinančių teršalų surinkimu ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu , skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai , ir neigiamas poveikis neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo ;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje penktojoje dalyje numatytais atvejais.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) jos žalos aplinkai grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, susijusių su užtikrinančių teršalų surinkimu ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu , skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai , ir neigiamas poveikis neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo ;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje penktojoje dalyje numatytais atvejais. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje numatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones, ar neprivalo atlyginti prevencinių žalos aplinkai prevencijos ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.
Žalos aplinkai prevencijos priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32
Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, ir aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų atlyginimas Visas prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje , atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (ar) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Jeigu veiklos subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.
Ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tik tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba jos reali neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar neišvengiama ( reali ) jos žalos aplinkai grėsmė atsirado:
1) dėl trečiojo asmens veiksmų veikos (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė pačio ūkio subjekto veikla veika (veikimas, neveikimas). Ūkio subjekto išlaidas vykdant prevencines žalos aplinkai prevencijos priemones, veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais atlygina asmenys, sukėlę neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę ar padarę žalos aplinkai, o, jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos.
“ 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 323 straipsniu Papildyti Įstatymą 323 straipsniu:
„32 3 straipsnis .
R eikšmingas neigiamas poveikis aplinkai Reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;
4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būseną, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę. Reikšmingas neigiamas poveikis rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugai, retumą (įvertintą vietos, regiono ar aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) rūšies buveinės ar natūralios buveinės natūralaus atsistatymo galimybę (pagal natūralios buveinės tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);
4) rūšies buveinės ar natūralios buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugos būklę. Bet koks neigiamas poveikis saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei laikomas reikšmingu, jeigu kartu nustatomas žalos aplinkai poveikis žmogaus sveikatai.
Reikšmingu neigiamu poveikiu saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei, nelaikomas toks poveikis, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei;
2) neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose apsaugos priemones;
3) kai nustatyta, kad saugoma rūšis, rūšies buveinė ar natūrali buveinė be jokio įsikišimo atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei, arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies, rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos savybių) per
vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) pablogėjo paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės, ekologinio potencialo ar cheminės būklės klasė;
2) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame paviršinio vandens telkinio plote ar tūryje;
3) reikšmingai pablogėjo paviršinio vandens telkinio hidromorfologinė būklė. Neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame Lietuvos Respublikos jūros rajono vandenų plote ar tūryje;
2) kitaip reikšmingai paveikta jūros aplinkos būklė.
Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame požeminio vandens telkinio plote ar tūryje;
2) dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos pablogėjo požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė. Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje;
2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą. Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „ Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių (įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą) atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.
Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, o kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo , žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo , taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „ Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2.
ministras iki 2016 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3901(2) lyginamasis variantas
, 322
1Pakeisti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas , vykdant ūkinę veiklą, ar naudojant gamtos išteklius;
“. 2. Pakeisti 1 straipsnio 12 punktą ir išdėstyti jį taip:
„12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla , kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai ;“. 3. Pakeisti 1 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) planai ir programos – nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija Sąjunga ), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus;“. 4. Pakeisti 1 straipsnio 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) prevencinės žalos aplinkai prevencijos priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, dėl kurio iškyla neišvengiama
(reali) žalos aplinkai grėsmė, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją (jį) sumažinti; “. 5.
5Pakeisti 1 straipsnio 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų ( žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines ) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių , naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas;“. 6. Papildyti 1 straipsnį 32 punktu: „
kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai. “2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų teritorinio valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės aktų reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą , galinčią turėti poveikio aplinkai projektus bei teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus; “. 3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Žala aplinkai, ir aplinkos būklės atkūrimas ir žalos aplinkai atlyginimas Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:
1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai palankiai apsaugos būklei , taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;
2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme , taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme ;
3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);
4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms ( jų funkcijoms ), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai . Gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos aplinkai , privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo kuo skubiau imtis veiksmų , užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, o tuo atveju, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. ir atlyginti visus nuostolius.
Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę , buvusią žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta . Padariusieji žalos aplinkai ūkio subjektai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje . Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas ūkio subjektų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio žmonių sveikatai pavojų.
Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones . Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą.
Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl ūkinės veiklos, kurią ūkio subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų ūkinei veiklai, susijusiai su Europos Sąjungos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai ūkinei veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims. Ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų neigiamą poveikį aplinkai ūkio subjektai atlygina (kompensuoja) vykdydami šiame ir kituose įstatymuose nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus. Jei kiti įstatymai nenustato kitaip, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jo atlyginti, kai žala aplinkai atsirado dėl ūkinės veiklos, kurią įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (įskaitant leidimo sąlygų). “
32 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 321 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 1 straipsnis. Prevencinių Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, vykdymas ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas Esant neišvengiamai ( realiai ) žalos aplinkai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė , privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama
(reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka . Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado ši žala , privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis:
1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio jų aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;
2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, pagal atsižvelgiant į šio straipsnio penktosios dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) jos žalos aplinkai grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, susijusių su užtikrinančių teršalų surinkimu ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu , skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai , ir neigiamas poveikis neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo ;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje 4 dalyje numatytais nustatytais atvejais.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) jos žalos aplinkai grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, susijusių su užtikrinančių teršalų surinkimu ir
(arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu , skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai , ir neigiamas poveikis neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo ;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje 4 dalyje numatytais nustatytais atvejais. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje numatytų nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones, ar neprivalo atlyginti prevencinių žalos aplinkai prevencijos ir
(arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.
Žalos aplinkai prevencijos priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32
Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, ir aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų atlyginimas Visas prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje , atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (ar) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti minėtas išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.
Ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tik tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba jos reali neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar neišvengiama ( reali ) jos žalos aplinkai grėsmė atsirado:
1) dėl trečiojo asmens veiksmų veikos (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė pačio paties ūkio subjekto veikla veika (veikimas, neveikimas). Ūkio subjekto išlaidas vykdant prevencines žalos aplinkai prevencijos priemones, veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio antrojoje 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais atlygina asmenys, sukėlę neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę ar padarę žalos aplinkai, o, jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos.
“ 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 323 straipsniu Papildyti Įstatymą 323 straipsniu:
„32 3 straipsnis .
R eikšmingas neigiamas poveikis aplinkai Reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;
4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būseną, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę. Reikšmingas neigiamas poveikis rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugai, rūšies buveinės ar natūralios buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ar aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) rūšies buveinės ar natūralios buveinės natūralaus atsistatymo galimybę (pagal natūralios buveinės tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);
4) rūšies buveinės ar natūralios buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugos būklę. Bet koks neigiamas poveikis saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei laikomas reikšmingu, jeigu kartu nustatomas žalos aplinkai poveikis žmogaus sveikatai.
Reikšmingu neigiamu poveikiu saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei, nelaikomas toks poveikis, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei;
2) neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose apsaugos priemones;
3) kai nustatyta, kad saugoma rūšis, rūšies buveinė ar natūrali buveinė be jokio įsikišimo atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei, arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies, rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos savybių) per vienų metų laikotarpį. Neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) pablogėjo paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės, ekologinio potencialo ar cheminės būklės klasė;
2) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame paviršinio vandens telkinio plote ar tūryje;
3) reikšmingai pablogėjo paviršinio vandens telkinio hidromorfologinė būklė. Neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame Lietuvos Respublikos jūros rajono vandenų plote ar tūryje;
2) kitaip reikšmingai paveikta jūros aplinkos būklė.
Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame požeminio vandens telkinio plote ar tūryje;
2) dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos pablogėjo požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė. Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje;
2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą. Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių (įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą) atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau.
Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo , žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo , taip pat administracinių, teisinių, vykdymo išlaidų, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „ Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą ( realią ) jos žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus nustatytus atvejus. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2016 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321 ,322
įstatymo projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Aplinkos ministerijai pateiktas Europos Komisijos „EU Pilot“ paklausimas Nr. 6532/14/ENVI „ Dėl
atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę“ . Paklausime suformuluotos pastabos dėl netinkamo 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) perkėlimo, pagal kurias buvo parengtas L ietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321 , 322 , 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus (vedėja Irena Sabaliūtė, tel. (8 706) 63603, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. (8 706) 63658, el. p. neringa.mazeike @am.lt ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Aplinkos apsaugos įstatyme neapibrėžta „neišvengiamos žalos grėsmės“ sąvoka, kuri yra svarbi taikant Aplinkos apsaugos įstatyme numatytas prevencines priemones. Aplinkos apsaugos įstatyme pernelyg plačiai reglamentuota išimtis, kuriais atvejais neigiamas poveikis aplinkai nelaikomas žala aplinkai. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Europos Komisijos EU Pilot paklausime pateikta Europos Komisijos nuomonė, kad sąvokos „ūkinė veikla“ (kaip ji apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 dalyje: „ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai“) vartojimas Aplinkos apsaugos įstatyme ir Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228, reglamentuojant žalos aplinkai prevencijos ir aplinkos atkūrimo klausimus susiaurina Direktyvos taikymo apimtį, kadangi Direktyvos sąvoka „ occupational activity “ nėra siejama su kriterijumi „ kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai
“. Atsižvelgiant į tai, sąvoka „ūkinė veikla“ išplečiama, kad atitiktų Direktyvos
sąvoką, kuri apima bet kokią veiklą, vykdomą kaip ūkinę, verslą arba įmonę, nepriklausomai nuo to, ar ji yra privati, viešoji, siekianti ar nesiekianti pelno. Tačiau įstatymo straipsniuose, kuriuose yra aktualus būtent galimas poveikis aplinkai – pvz. poveikio aplinkai vertinimo procedūra (pačioje sąvokoje nurodytas šis kriterijus), projektavimas, taršos leidimai, išlieka sąvoka Ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nėra perkelta direktyvos 2004/35
tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai“). Atsižvelgiant į tai, Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte formuluojama sąvoka
„neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė“ (pakankama (reali) tikimybė, kad
artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai“.
Atsižvelgiant į ES valstybių narių formuluojamą Direktyvos sąvokos „neišvengiama žalos grėsmė“ aiškinimą (pvz., Danijos Direktyvos įgyvendinimo gairėse), p akankama tikimybė turėtų būti suprantama kaip didelė tikimybė (tačiau neprivalo būti absoliutus tikrumas), kad bus padaryta žala aplinkai, jei nebus imtasi prevencinių veiksmų. Pakankama tikimybė turėtų būti siejama ne su bendro pobūdžio grėsme (pavyzdžiui, tokia įmonės, kuri gamybos procese išmeta teršalus, bendro pobūdžio rizika dėl didesnio nei leistinas teršalų kiekio išmetimo, kai ši rizika būdinga įprastinei veiklai), bet su konkrečia specifine situacija, susiklosčiusia dėl tam tikrų aplinkybių, įvykių ar pažeidimų. Situacija gali būti tokia, kai žalą aplinkai sukeliantis įvykis dar neįvykęs, tačiau yra pakankama tikimybė, kad jis įvyks ir bus sukelta žala aplinkai (pavyzdžiui, talpa su kenksmingomis medžiagomis yra prarūdijusi tiek, kad gali artimoje ateityje išsilieti kenksmingos medžiagos bei sukelti žalą aplinkai), arba žalą aplinkai sąlygojantis įvykis jau įvykęs ir yra pakankama tikimybė, kad atsiras žala aplinkai (pavyzdžiui, talpa su kenksmingomis medžiagomis prarūdijo ir išsiliejo kenksmingos, o šios medžiagos netrukus per gruntą pateks į požeminio vandens telkinį bei sukels žalą požeminiam vandens telkiniui). Laiko kriterijus („artimoje ateityje“) neprivalo būti siejamas tik su ateities momentu, kuris bus nedelsiant, netrukus. Tačiau laiko kriterijus taip pat neturėtų būti siejamas ir su neapibrėžtai ilgos trukmės laikotarpiu. Aplinkos apsaugos įstatyme a pibrėžiant sąvoką „neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė“ kartu tikslinamas ir įstatymo tekstas, susijęs su šios sąvokos vartojimu.
Terminą „prevencinės priemonės“ įstatymo projekte siūloma keisti į „žalos aplinkai prevencijos priemonės“ siekiant pabrėžti šių priemonių sąsają su neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės situacijomis. Be to, įstatymo projekte siūloma nustatyti aplinkos ministro pareigą reglamentuoti prevencinių priemonių bei veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką. Europos Komisija pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka
„gamtos ištekliai“ („gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija,
gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;“) dėl frazės „kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms“ susiaurina Direktyvos nuostatų taikymą (Direktyvos 2 straipsnio 12 dalis nustato: „12. „Gamtos ištekliai“ reiškia saugomas rūšis ir natūralias buveines, vandenį ir žemę“, sąvoka nesiejama su naudojimu ar naudojimo galimybe). Sąvoka „gamtos ištekliai“ direktyvos perkėlimo tikslu vartojama Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše. Siekiant tikslesnio Direktyvos perkėlimo numatoma minėtame apraše atsisakyti sąvokos „gamtos ištekliai“ vartojimo, ją pakeičiant sąvoka „aplinkos elementai“. Tokiu būdu Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo nuostatos bus labiau suderintos su Aplinkos apsaugos įstatyme 2 str.
21 d. pateiktu „žalos aplinkai“ apibrėžimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 32(1) straipsnio nuostatomis dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, o kartu ir su Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „žalos aplinkai“ apibrėžimu. Kita vertus, aplinkos elementas nėra nuosekliai apibrėžtas Aplinkos apsaugos įstatyme, todėl įstatymo projekte siūloma šiuo tikslu papildyti „žalos aplinkai“ apibrėžimą. Europos Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nėra visiškai perkelta Direktyvos 8 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad kompetentinga institucija privalo susigrąžinti iš atsakingo subjekto išlaidas, susijusias su žalos prevencija ir aplinkos atkūrimu. Atitinkamai įstatymo projekte siūloma papildyti 32(1) straipsnio 1 dalį, numatant savivaldybės arba valstybės įgaliotos institucijos pareigą iš veiklos subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžinti išlaidas, patirtas dėl žalos aplinkai prevencijos ir (ar) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo. Tiesiogiai nurodoma ir galimybė pritaikyti veiklos subjekto pateiktas prievolės užtikrinimo priemones. Europos Komisija taip pat išreiškė abejonę dėl Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto (išimties taikymas, kai žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikoma žala aplinkai) ir 8 straipsnio 4 dalies a punkto (išimtis dėl veiklos subjekto pareigos apmokėti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas, jei žala aplinkai buvo padaryta vykdant leidžiamą veiklą pagal leidimo sąlygas) nuostatų tinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę.
Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkto perkėlimo tikslu siūloma Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 6 dalį formuluoti išvardinant visas priemones, kurios yra reglamentuotos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, perkeliančiuose Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas d irektyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, 16 straipsnį ir direktyvos 79/409/EEB 9 straipsnį. („ Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka pagal teisės aktų, reglamentuojančių natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugą, reikalavimus iki veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią veiklą.
Taip pat žala saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms nelaikomas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl veiklos, kurią veiklos subjektui leidžiama vykdyti pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų veiklai, susijusiai su Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšimis, kurioms reikalinga griežta apsauga ar kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl leidimo netaikyti draudimų su laukiniais paukščiais susijusiai veiklai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas dėl išimčių taikymo negalimam poveikiui Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims “). Direktyvos 8 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytos išimties perkėlimas į nacionalinę teisę nėra privalomas.
Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti šios nuostatos perkėlimo į nacionalinę teisę ir aiškiau reglamentuoti veiklos subjektų pareigą vykdyti aplinkos atkūrimo priemones ir apmokėti jų vykdymo išlaidas, jei padaryta žala laikytina žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (t. y. kai žala aplinkai atitinka reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus, nurodytus Įstatymo projektu formuluojamame naujame 323 straipsnyje), nepriklausomai nuo to, ar ši žala buvo padaryta vykdant teisės aktų leidžiamą veiklą ir laikantis leidimo sąlygų, ar ne. Ši pareiga yra susijusi su griežtos atsakomybės už aplinkai padarytą žalą koncepcija, įtvirtinta Direktyvoje, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalies nuostata „Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio <…>. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.“ Minėtais aspektais siūloma tikslinti Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 321 ir 322 straipsnius. Taip pat siūloma Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 33 straipsnį tikslinti siekiant aiškiau reglamentuoti Direktyvos 2 straipsnio 16 dalyje nurodytas išlaidas, kurias privalo atlyginti veiklos subjektas, padaręs žalą aplinkai ar sukėlęs žalos aplinkai grėsmę, taip pat papildyti 323 straipsniu „Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“, nustatantis tokio poveikio reikšmingumo kriterijus. Kriterijai perkelti iš Direktyvos ir yra aktualūs taikant žalos aplinkai prevencijos priemones. Numatomas teigiamas rezultatas – tikslesnis Direktyvos nuostatų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje, aiškesnis teisinis reguliavimas. Laiku priėmus siūlomą Įstatymo projektą Europos Komisija nepradės pažeidimo procedūros. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nenumatoma priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų siekiant Įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektu į nacionalinę teisę tiksliau perkeliamos Direktyvos nuostatos. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą reikės patikslinti Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.
D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat priėmus Įstatymo projektą turės būti parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, reglamentuojantis p revencinių priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymą, ieškinių dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo teikimo tvarką. Turės būti patikslinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 . Įstatymo projekte numatomas įpareigojimas aplinkos ministrui priimti minėtus teisės aktus įstatymo nustatytais terminais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gautos Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos pastabos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkos apsauga, žala aplinkai.
, 322 , 33, 34
2015-12-22 Nr. XIIP-3901 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 21 dalies nuostatų nurodant, kad aplinkos elementu yra ir miškai. 2. Projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 12 punkte yra apibrėžta sąvoka „ūkinė veikla“, kuri savo turiniu iš esmės apima bet kokią veiklą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatose nėra aiškus vartojamos sąvokos „veikla“ turinys. Siūlytina, suvienodinti sąvokų vartojimą projekte. 4. Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuorodos „šio straipsnio penktojoje dalyje“, nes atvejai, kada Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija privalėtų imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ar aplinkos atkūrimo priemonių, manytina, yra nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. 5. Nėra aiškus projekto
straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vartojamos sąvokos „veiklos subjektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose šio straipsnio nuostatose vartojama sąvoka „ūkio subjektas“. Siūlytina, suvienodinti sąvokų vartojimą projekte. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231 , 232 , 233 , 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2702(2)), kuriame siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildyti kitokio turinio nauju
įsigaliojimo data – 2016 m. gegužės 1 d., todėl projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
,322
2016 m. gegužės 11 d. Nr. 107-P-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Margarita Šakalytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-2215 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 21 dalies nuostatų nurodant, kad aplinkos elementu yra ir miškai. Nepritarti Komiteto argumentai: Galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktas apibrėžia aplinkos elementus ir jų sistemas („ aplinka
Šios nuostatos kontekste miškas yra aplinkos elementų sistema, o nurodytų straipsnių pakeitimai niekaip vienas kitam ir nurodytai nuostatai neprieštarauja. 2
nereikia. Pritarti3
straipsnio 12 punkte yra apibrėžta sąvoka „ūkinė veikla“, kuri savo turiniu iš esmės apima bet kokią veiklą, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatose nėra aiškus vartojamos sąvokos „veikla“ turinys. Siūlytina, suvienodinti sąvokų vartojimą projekte. Pritarti
4
321 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuorodos „šio straipsnio penktojoje dalyje“, nes atvejai, kada Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija privalėtų imtis būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ar aplinkos atkūrimo priemonių, manytina, yra nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Pritarti5
straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje vartojamos sąvokos „veiklos subjektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose šio straipsnio nuostatose vartojama sąvoka
„ūkio subjektas“. Siūlytina, suvienodinti sąvokų vartojimą projekte. Pritarti
aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 231 , 232 ,233 , 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2702(2)), kuriame siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildyti kitokio turinio nauju 26 punktu. Abiejuose projekto nuostatose nustatoma ta pati įstatymo įsigaliojimo data – 2016 m. gegužės 1 d., todėl projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti Siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. rugpjūčio 1d., o projekto 1 straipsnio 26 punktą pernumeruoti į 32. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai negauta. 7. Komiteto sprendimas:
ritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321 ,322 , 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3901, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 2. Siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą, numatant ją 2016 m. rugpjūčio 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas