Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
STraipsnio
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 3 straipsnį nauja 4¹ dalimi:
„4¹. Koncesininkui sukūrus naują nekilnojamąjį turtą ir koncesijos sutartyje
nustatyta tvarka perdavus nuosavybės teises į jį suteikiančiajai institucijai, koncesininkui toks turtas gali būti perduotas valdyti ir juo naudotis panaudos teise ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. Tokio turto panaudos sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Viešojo ir privataus sektorių partnerystėje tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse plačiai taikoma bendradarbiavimo forma yra koncesija, apimanti įvairias statybos-eksploatavimo-perdavimo ir projektavimo-statybos-finansavimo-eksploatavimo sutarčių formas, kai viešasis subjektas, pasitelkdamas privatų sektorių, siekia sukurti naują objektą, tinkamai jį administruoti ir teikti viešąsias paslaugas. Vienas iš efektyvių būdų pasiekti koncesijos tikslų – su koncesininku sudaryti visiškai baigto objekto eksploatavimo arba statybos-eksploatavimo-perdavimo sutartį, kai privatus subjektas pastato objektą ir nuosavybės teisę į jį perduoda viešajam subjektui įgydamas teisę sutarties galiojimo laikotarpiu eksploatuoti ir administruoti objektą. Nuosavybės teisės į koncesijos sutarties pagrindu privataus subjekto sukurtą naują nekilnojamąjį turtą perdavimas viešajam subjektui užtikrina nepertraukiamą tokio turto eksploatavimo galimybę ir leidžia jį apsaugoti nuo bet kokių rizikų, susijusių su privataus subjekto vykdoma ūkine-komercine veikla (pavyzdžiui, privataus subjekto bankroto atveju ir kt.). Be to, nuosavybės perleidimas viešajam subjektui užtikrintų viešųjų paslaugų teikimą nedidinant tokių paslaugų įkainių, kurie, nesuteikus koncesininkui panaudos teisės į naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą, didėtų. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas nenumato galimybės koncesininkui sukūrus naują nekilnojamąjį turtą ir koncesijos sutartyje nustatyta tvarka perdavus nuosavybės teises į jį suteikiančiajai institucijai, tokį turtą perduoti koncesininkui toliau valdyti ir juo naudotis panaudos teise.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kitiems subjektams, t.y. privatiems juridiniams asmenims, jeigu tai yra nustatyta įstatymuose. Dėl šios priežasties siūlomo Koncesijų įstatymo pakeitimo projekto tikslas ir uždavinys – sukurti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų galimybę pasirinkti tinkamiausią koncesijos sutarties metu sukurto turto disponavimo formą ir įteisintų galimybę koncesininkui sukūrus naują nekilnojamąjį turtą ir koncesijos sutartyje nustatyta tvarka perdavus nuosavybės teises į jį suteikiančiajai institucijai, tokį turtą perduoti koncesininkui toliau valdyti ir juo naudotis panaudos teise ne ilgesniam kaip koncesijos sutarties laikotarpiui, kai tokio turto panaudos sąlygos būtų įtvirtintos koncesijos sutartyje, vadovaujantis koncesijos konkurso sąlygomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Koncesijų įstatymas neleidžia sudaryti koncesijos sutarties, kurioje šalims būtų numatyta galimybė susitarti dėl naujo nekilnojamojo turto sukūrimo ir nuosavybės teisių į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai, tokį turtą perduodant koncesininkui toliau valdyti ir juo naudotis panaudos teise. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Numatoma papildyti Koncesijų įstatymą, suteikiant galimybę koncesininkui ir suteikiančiajai institucijai koncesijos sutartyje susitarti dėl galimybės koncesininkui sukūrus naują nekilnojamąjį turtą ir koncesijos sutartyje nustatyta tvarka perdavus nuosavybės teises į jį suteikiančiajai institucijai, koncesininkui tokį turtą valdyti ir juo naudotis panaudos teise ne ilgiau kaip koncesijos sutarties laikotarpį. Tokio turto panaudos sąlygas šalys nustatytų koncesijos sutartyje, vadovaudamosi koncesijos konkurso sąlygomis. Tokia nuostata suteiks galimybę efektyviau įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės bendradarbiavimą, užtikrinti viešųjų paslaugų teikimui reikalingo nekilnojamojo turto įtraukimą į viešojo subjekto balansą iš karto šį turtą sukūrus, taip apsaugant šį turtą nuo bet kokių rizikų, susijusių su privataus subjekto vykdoma ūkine-komercine veikla (pavyzdžiui, privataus subjekto bankroto atveju ir kt.), taip pat užtikrinti mažesnį viešųjų paslaugų įkainį galutiniams viešosios paslaugos naudotojams, susitarti dėl visų esminių koncesijos projekto sąlygų bei išvengti galimų klaidų ar reikšmingų investicijų Lietuvoje praradimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių dėl projekte išdėstyto pasiūlymo nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus siūlomą pakeitimą įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos mastui nenumatoma. 7.
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes skatins rinktis efektyviausią viešojo ir privataus sektorių partnerystės įgyvendinimo būdą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos ir įstatymų bei kitų norminių teisės aktų rengimo (juridinės technikos) reikalavimų. Projekte nėra naujų sąvokų, todėl jis nebuvo vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymą, jį įgyvendinančių teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminis įstatymo projekto žodis:
„panauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-15 Nr. S-2015-8047 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP3891 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3891 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 15 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad Projekte numatyta galimybė koncesininko sukurtą nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisės perduotos suteikiančiajai institucijai, be konkurso perduoti tam pačiam koncesininkui valdyti ir juo naudotis panaudos teise, galėtų būti įgyvendinama tik tada, jei toks nekilnojamojo turto perdavimas buvo aiškiai iš anksto numatytas koncesijos suteikimo metu ir įtvirtintas koncesijos sutartyje. Priešingu atveju, manytina, kad nekilnojamojo turto perdavimas koncesininkui valdyti ir juo naudotis panaudos teise, jeigu tai nebuvo apibrėžta koncesijos sutartyje, galėtų pažeisti skaidrumo principą, t. y. iš anksto nenumačius galimybės koncesininko sukurtą nekilnojamąjį turtą valdyti panaudos pagrindais, o tokia galimybe pasinaudojus tik vėlesniame etape, būtų pakeistos esminės koncesijos sutarties sąlygos, kaip tai yra suprantama pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo 43 straipsnio 4 dalį.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika esminių viešųjų pirkimų[1] ar koncesijos[2] sutarčių sąlygų keitimas pažeidžia skaidrumo ir ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principą, todėl yra draudžiamas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] Sprendimo pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, EU:C:2008:351, 34–37 punktai. [2] Sprendimo Wall, C-91/08, EU:C:2010:182, 36–38 punktai.
2015-12-15 Nr. XIIP-3891 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
3 straipsnį siūloma papildyti nauja 4¹ dalimi nustatant, kad ,, koncesininkui sukūrus naują nekilnojamąjį turtą ir koncesijos sutartyje nustatyta tvarka perdavus nuosavybės teises į jį suteikiančiajai institucijai, koncesininkui toks turtas gali būti perduotas valdyti ir juo naudotis panaudos teise ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. Tokio turto panaudos sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas“. Galiojančio Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad koncesijos sutartyje gali būti nustatytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas. Iš minėtos nuostatos turinio seka, kad koncesininko sukurto naujo turto valdymo ir (ar) naudojimo sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas. Taigi tuo atveju, jeigu taip buvo nustatyta koncesijos konkurso sąlygose ir koncesijos sutartyje, naujai sukurtas turtas, mūsų nuomone, galėtų būti perduotas koncesininkui neatlygintinai jį naudoti ir valdyti panaudos teise. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. 2.
2Projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad perdavus naujai sukurtą turtą koncesininkui panaudos teise, nedidėtų teikiamų viešųjų paslaugų įkainiai. Manytina, viešųjų paslaugų įkainiai, įsipareigojimas jų nedidinti koncesijos suteikimo laikotarpiu turėtų būti nustatyti koncesijos konkurso sąlygose ir atitinkamai koncesijos sutartyje. Viešųjų paslaugų įkainių dydis neturėtų būti siejamas su sąlyga, kad įkainiai nedidės tik tuo atveju, jeigu naujai sukurtas valstybės (savivaldybių) turtas bus perduodamas koncesininkui naudotis neatlygintinai. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai valstybė (savivaldybės) negautų pajamų, jeigu naujai sukurtas turtas net 25 metų laikotarpiui galėtų būti perduotas naudotis koncesininkui neatlygintinai. Kita vertus nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti perduotas koncesininkui būtent 25 metų laikotarpiui, nesiejant tokio turto perdavimo su koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu. Siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti aiškinamas taip, kad, pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, koncesininkas valstybės (savivaldybės) turtą galėtų toliau naudotis neatlygintinai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. 3. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]