Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms teritorijoms, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę“. 2 straipsnis. 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas :
kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės . ;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo objektų, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas :
kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės . ;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
Projekto Nr. XIIP-3853 (3) lyginamasis variantas
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas :
naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės ;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos gyvenamosios teritorijos miestuose, tais atvejais, kai atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki
teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
NR. I-671
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Savivaldybėmis spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, siekia užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, formuoti naujus kitos paskirties žemės sklypus dažniausiai įmanoma formuoti tik miško žemėje. S avivaldybės, vadovaudamosios Miškų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, savo biudžeto lėšomis turi pakoreguoti teritorijų planavimo bei kitus reikiamus dokumentus, ir sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galėtų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras.
Savivaldybės, rengdamos aukščiau įvardintus dokumentus ir mokėdamos pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įgyvendina Valstybės prievolę piliečiams, o tai Sa vivaldybių biudžetui yra nepakeliama našta. Pažymėtina, kad miško žemėje formuoti pramonės teritorijas šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje jokia galimybė nenumatyta, todėl s avivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, surasti patrauklių teritorijų verslui ir pramonei vystyti, kurios nėra apaugusios mišku, beveik nėra galimybių, todėl į šias teritorijas neįmanoma pritraukti investicijų, didinti darbo vietų skaičių, visuomenės gyvenimo kokybė negerėja. Projektu siūloma leisti s avivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės teritorijoms formuoti ir netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo objektų, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Vidas Mikalauskas. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo nuostatos reglamentuoja: · miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės teritorijoms formuoti yra draudžiama; · valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojantys asmenys (įskaitant savivaldybes) į valstybės biudžetą turi sumokėti pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis; reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamame Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma leisti s avivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės teritorijoms formuoti ir netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ir gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Tokiu pakeitimu būtų palengvinta savivaldybių finansinė našta, būtų greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę darbai, būtų sudarytos prielaidos spartesnei verslo plėtrai, nes savivaldybės mažesnėmis išlaidomis ir sparčiau galės kurti tinkamesnę aplinką (infrastruktūrą) verslui, būtų galima lengviau lengviau pritraukti investicijas į miškingas savivaldybes. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus teikiamą įstatymo projektą nenumatoma. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes savivaldybės mažesnėmis išlaidomis ir sparčiau galės kurti tinkamesnę aplinką (infrastruktūrą) verslui, tai sudarys prielaidas lengviau pritraukti investicijas į miškingas savivaldybes. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, reikės pakeisti Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d.nutarimą Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, jame vartojamos sąvokos buvo įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti lydimųjų įstatymų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai:
„miško žemė“, „piniginė kompensacija“, „naudmenos“. Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
NR. I-671
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Savivaldybėmis spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, siekia užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, formuoti naujus kitos paskirties žemės sklypus dažniausiai įmanoma formuoti tik miško žemėje. S avivaldybės, vadovaudamosios Miškų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, savo biudžeto lėšomis turi pakoreguoti teritorijų planavimo bei kitus reikiamus dokumentus, ir sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galėtų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras.
Savivaldybės, rengdamos aukščiau įvardintus dokumentus ir mokėdamos pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įgyvendina Valstybės prievolę piliečiams, o tai Sa vivaldybių biudžetui yra nepakeliama našta. Projektu siūloma leisti s avivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Vidas Mikalauskas.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo nuostatos reglamentuoja: · valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojantys asmenys (įskaitant savivaldybes) į valstybės biudžetą turi sumokėti pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis; reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamame Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma leisti s avivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ir gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Tokiu pakeitimu būtų palengvinta savivaldybių finansinė našta, būtų greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę darbai, nes savivaldybės mažesnėmis išlaidomis ir sparčiau galės kurti tinkamesnę aplinką (infrastruktūrą) verslui, būtų galima lengviau pritraukti investicijas į miškingas savivaldybes. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus teikiamą įstatymo projektą nenumatoma. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes savivaldybės mažesnėmis išlaidomis ir sparčiau galės kurti tinkamesnę aplinką (infrastruktūrą) verslui, tai sudarys prielaidas lengviau pritraukti investicijas į miškingas savivaldybes. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, reikės pakeisti Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d.nutarimą Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, jame vartojamos sąvokos buvo įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti lydimųjų įstatymų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai:
„miško žemė“, „piniginė kompensacija“, „naudmenos“. Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
2015-12-14 Nr. XIIP-3853 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas pramonės ir sandėliavimo teritorijomis miestuose prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, pramonės ir sandėliavimo objektų, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų.
Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario
reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas taisytinas:
reikėtų išdėstyti vieno straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse, nes šiuose projekto straipsniuose siūloma keisti to paties straipsnio atskiras struktūrines dalis;
pavadinimuose brauktinos formuluotės „1 dalies“ ir „8 dalies“;
įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pastraipos turėtų būti sunumeruotos. 4. Pagal projekto aiškinamąjį raštą Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma asmenis atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-03 Nr. S-2015-7663 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3853 Išnagrinėję 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2016-04-20 Nr. XIIP-3853(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas taisytinas:
brauktina formuluotė „8 dalies“;
įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pastraipos turėtų būti sunumeruotos. 3.
Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma asmenis atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-20 Nr. S-2015-2677 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3853(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.,
skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo Nepritarti Komiteto nuomone, siūloma nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo, nes projekte nurodyti du kriterijai: savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, ir toje savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Siūloma nuostata būtų taikoma tik šiems kriterijams esant abiem kartu.
Dėl šių kriterijų objektyviai pateisinama minėtų savivaldybių išskirtinė padėtis kitų savivaldybių atžvilgiu, nes savivaldybė, kuri atitinka nurodytus kriterijus, neturi kito pasirinkimo, `kitos galimybės statyti ar įrengti visuomeninės, bendros paskirties inžinerinius, komunikacijų, aptarnavimo ar kitus objektus ne miško žemėje, todėl privalėtų keisti žemės paskirtį. Konstitucinis Teismas ne kartą (1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimuose) konstatavo, kad diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Tai reiškia, kad visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus.“ Komitetas atkreipė dėmesį, kad diskutuotina projekto nuostata dėl miško žemės paskirties keitimo formuojamoms gyvenamosioms teritorijoms miestuose. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3853(2) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs). 4.
rezultatai:3
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kaimo reikalų komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR.I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė;
Saulius Gintas Cironka - Žemės ūkio viceministras, Algirdas Sereika - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktorius, Giedrė Ričkutė – Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20) 1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Pritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gegužės 4 d. nustatė, kad šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio
(įstatymui visi asmenys lygūs), todėl svarstymo procedūros Seime gali būti tęsiamos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20) 1,2 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas taisytinas:
dalies“;
pastraipos turėtų būti sunumeruotos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. Vyriausybės nuomonė gauta 2016 m. liepos 7 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
siūloma asmenis atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio
biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo Ministerijos (2016-04-29) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I 671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė (2016-07-07 nutarimas Nr. 693)1 Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir numatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galėtų būti netaikomas savivaldybėms (išskyrus Neringos savivaldybę), kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių teritorijų aptarnavimui. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos prieštarauja viešajam interesui. Pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Todėl manytina, kad miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Miškų įstatyme numatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, įgyvendina valstybės konstitucinę pareigą ir užtikrina miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą;
projektu siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų objektyviai nepagrįstas prielaidas tam tikriems subjektams netaikyti Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinto kompensacinio mechanizmo, o tai prisidėtų prie miškų nykimo. Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Todėl, siekiant atkurti sunaikintus miškų plotus, Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Tokiu būdu vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas. Pažymėtina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka neįpareigoja sunaikintų miškų plotų atkurti tos pačios savivaldybės teritorijoje, kurioje miško žemė paversta kitomis naudmenomis. Todėl tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis labai miškingų savivaldybių teritorijose, kompensacinis mechanizmas suteikia galimybę įveisti naujus miškus mažiau miškingose teritorijose.
Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas optimizuoti miškų plotų išsidėstymą šalyje, o tai ypač aktualu siekiant įgyvendinti strateginius miškų politikos tikslus, geriau prisitaikyti prie vis didėjančios klimato kaitos ir sušvelninti jos padarinius. 3. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Atitinkamai ta pačia apimtimi mažėtų miškų plotų plėtros darbų, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė V.Čmilytė-Nielsen (2016-05-17) * Argumentai: Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), surasti verslui ir pramonei vystyti patrauklių teritorijų, kurios nėra apaugusios mišku, nėra galimybės, todėl į šias teritorijas neįmanoma pritraukti investicijų, didinti darbo vietų skaičių bei gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlau papildyti įstatymo projektą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms teritorijoms, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;“ Nepritarti. Šiuo metu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato išimtinius atvejus, kuriems esant miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Miškai sudaro tik apie 33 % šalies teritorijos, todėl abejotina, ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos turėtų būti steigiamos būtent tose teritorijose. 2. Seimo narys G. Mikolaitis (2016-05-17) * Argumentai:
Pasiūlymo rengimą paskatino vis dažniau susiklosčiusi situacija iškastinių naudingųjų išteklių išgavimo sektoriuje, kai nepaisant galiojančių palankių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, asmenys neturi galimybės vykdyti planuojamos veiklos, t. y. toliau vystyti naudingųjų išteklių eksploatavimo detaliai išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kai ištekliai aprobuoti teisės aktais nustatyta tvarka, kadangi planuojamame plote yra nustatytas aukštesnės nei IV grupės miškų teisinis režimas, kuris draudžia miškus versti kitomis naudmenomis. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai apriboja naudingųjų išteklių gavybos veiklą, netenkina nuolat didėjančio išgaunamų naudingųjų išteklių, kaip statybinių medžiagų, poreikio, Lietuvoje sparčiai augant susisiekimo infrastruktūros bei gyvenamosios ir pramoninės statybos apimtims.
Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant užtikrinti darnią verslo plėtrą, racionalų naudingųjų išteklių naudojimą, skatinti konkurenciją, esamų darbo vietų išlaikymą ir naujų kūrimą ir, atitinkamai, iškastinių naudingųjų išteklių, ypatingai žvyro ir smėlio, kainų optimizavimą. Šiuo metu kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą iki 10 milijonų eurų. Todėl teisiniu reguliavimu nustačius galimybę tęsti pradėtų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimą, pakeičiant miškus kitomis naudmenomis, ši suma ženkliai išaugtų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusią 1 dalį laikyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 , ir9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti pradėto naudoti telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
2Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“. Spręsti pagrindiniam komitetui. 3. Seimo narys A.Salamakinas (2016-05-18) Argumentai:
Pasiūlymu įstatymo projektui norima patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio
dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta.
Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį naujomis 1, 2, 3, 4, 5 dalimis, atitinkamai buvusią 1 dalį laiktyti 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. Pakeisti
taip: „
8) gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti, kai tai numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose ir kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę ;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio
1 dalies 1, 3, 7,8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;“. 4. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų
apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 7,8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;“. 5.
išdėstyti taip: ,,4) šio straipsnio 1 dalies 7,8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais.”
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Nepritarti. Pritarus šiam siūlymui gali atsirasti sąlygos piktnaudžiavimams, ypač saugomose teritorijose. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: nepritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3853(2), atsižvelgiant į LR Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
komitetas
3853(2) )
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Ieva Karpavičiūtė; kviestieji asmenys:
Albinas Ežerskis – Žemės ūkio viceministras, Vidas Mikalauskas – Seimo narys, Algirdas Sereika – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Valdas Vaičiūnas – Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas, Algis Gaižutis – LMSA pirmininkas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Pritarti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-05-05 posėdyje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3853(2) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)1 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas taisytinas:
straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „8 dalies“;
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pastraipos turėtų būti sunumeruotos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)2
turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-04-20)
asmenis atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Pritarti. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, nusprendė kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2016-04-29) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I ‑
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
paskatino vis dažniau susiklosčiusi situacija iškastinių naudingųjų išteklių išgavimo sektoriuje, kai nepaisant galiojančių palankių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, asmenys neturi galimybės vykdyti planuojamos veiklos, t. y. toliau vystyti naudingųjų išteklių eksploatavimo detaliai išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kai ištekliai aprobuoti teisės aktais nustatyta tvarka, kadangi planuojamame plote yra nustatytas aukštesnės nei IV grupės miškų teisinis režimas, kuris draudžia miškus versti kitomis naudmenomis. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai apriboja naudingųjų išteklių gavybos veiklą, netenkina nuolat didėjančio išgaunamų naudingųjų išteklių, kaip statybinių medžiagų, poreikio, Lietuvoje sparčiai augant susisiekimo infrastruktūros bei gyvenamosios ir pramoninės statybos apimtims. Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant užtikrinti darnią verslo plėtrą, racionalų naudingųjų išteklių naudojimą, skatinti konkurenciją, esamų darbo vietų išlaikymą ir naujų kūrimą ir, atitinkamai, iškastinių naudingųjų išteklių, ypatingai žvyro ir smėlio, kainų optimizavimą. Šiuo metu kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą iki 10 milijonų eurų. Todėl teisiniu reguliavimu nustačius galimybę tęsti pradėtų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimą, pakeičiant miškus kitomis naudmenomis, ši suma ženkliai išaugtų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja
išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 , ir
ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti pradėto naudoti telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“. Svarstyti gavus Vyriausybės išvadą. 2. Seimo narė V.Čmilytė-Nielsen (2016-05-17)1 Argumentai:
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), surasti verslui ir pramonei vystyti patrauklių teritorijų, kurios nėra apaugusios mišku, nėra galimybės, todėl į šias teritorijas neįmanoma pritraukti investicijų, didinti darbo vietų skaičių bei gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlau papildyti įstatymo projektą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms teritorijoms, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;“ Svarstyti gavus Vyriausybės išvadą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: 6.1.1 vadovaujantis
138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą (išvadų 2.4 punktas) ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų atstovų pasisakymus Komiteto posėdyje, kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3853(2); 6.1.2. daryti svarstymo komitete pertrauką iki Vyriausybė pateiks išvadą dėl šio įstatymo projekto; 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos komitetui daryti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3853(2) svarstymo Komitete pertrauką iki Vyriausybė pateiks išvadą dėl šio įstatymo projekto . 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Viktoras Fiodorovas, Virginijos Baltraitienės pavaduotojas, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-0 4-20 )1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir
(ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo
pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gegužės 4 d. posėdyje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3853(2) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs).
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-0 4-20 )1
taisytinas:
dalies“;
dalies pastraipos turėtų būti sunumeruotos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-0 4-20 )1
įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-0 4-20 )1
nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Svarstyti pagrindiniame komitete
(2016-04-29) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-3853 (2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 7 . Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai :
V. Bukauskas, A. Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-201 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų netaikomas, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų. Tuo tarpu kitos savivaldybės, inicijuojančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kai formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, turėtų tokią piniginę kompensaciją sumokėti. Svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas nesudarytų nepagrįstų sąlygų netaikyti keičiame įstatyme nustatyto kompensacinio mechanizmo, ir tai neigiamai veiktų miškus, prisidėtų prie jų nykimo. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-05-04 išvada:
Komiteto nuomone, siūloma nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo, nes projekte nurodyti du kriterijai: savivaldybės teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, ir toje savivaldybėje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Siūloma nuostata būtų taikoma tik šiems kriterijams esant abiem kartu.
Dėl šių kriterijų objektyviai pateisinama minėtų savivaldybių išskirtinė padėtis kitų savivaldybių atžvilgiu, nes savivaldybė, kuri atitinka nurodytus kriterijus, neturi kito pasirinkimo, `kitos galimybės statyti ar įrengti visuomeninės, bendros paskirties inžinerinius, komunikacijų, aptarnavimo ar kitus objektus ne miško žemėje, todėl privalėtų keisti žemės paskirtį. Konstitucinis Teismas ne kartą (1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimuose) konstatavo, kad diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Tai reiškia, kad visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus.“ Komitetas atkreipė dėmesį, kad diskutuotina projekto nuostata dėl miško žemės paskirties keitimo formuojamoms gyvenamosioms teritorijoms miestuose. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3853(2) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs). 2.
2Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projektas taisytinas:
formuluotė „8 dalies“;
straipsnio 8 dalies pastraipos turėtų būti sunumeruotos. Pritarti
2016-04-202
priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta
2016-04-201 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2) (toliau –
teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
2016-09-16 2016-09-14 d. Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Miškų įstatymo Nr.
1-671 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo įstatymo projektą Nr. XII-3853 (2) komiteto nariams iškilo abejonių, kad priėmus Jūsų pateiktos formuluotės įstatymo projektą bus neaišku ką galima statyti tokiose rekreacinėse teritorijose ir gali atsirasti piktnaudžiavimų. Noriu atkreipti Jūsų ir seimo narių dėmesį, kad galimą veiklą rekreacinėse teritorijose, jų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą reglamentuoja Turizmo ir Saugomų teritorijų įstatymai, Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai, (patvirtinti LR aplinkos ministro 2004.01.02 d. įsakymu Nr.D-35 ). Be to, rekreacinių teritorijų apsaugos, naudojimo, tvarkymo, planavimo priežiūrą įstatymų, kitų teisės aktų bei šių Nuostatų nustatytą tvarką pagal kompetenciją vykdo Aplinkos apsaugos ir Ūkio ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos, Aplinkos apsaugos regionų departamentai, miškų urėdijos, valstybinių parkų ir biosferų rezervatų direkcijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Todėl, pakeitus rekreacinėse teritorijose miško naudmenas, kad būtų galima įrengti poilsiavietes, stovyklavietes ar kempingus, kurių įrengimas numatytas Teritoriniuose planavimo dokumentuose, joks savivaliavimas ar piktnaudžiavimas nebus įmanomas, o seimo narių nuogąstavimai visiškai nepagristi. Šio įstatymo pakeitimo laukia ne tik miškų savininkai, kurių teritorijos priskirtos rekreacinėms teritorijoms, bet ir tūkstančiai Lietuvos gyventojų, kurie nori civilizuotai ilsėtis gamtoje, bet neturi galimybės, nes parkų teritorijose beveik nėra įrengtų poilsiaviečių, stovyklaviečių ar kempingų, o jų įrengimą riboja prieštaringos Miškų įstatymo 11 str. 1 dalies 3 p. ir 3 dalies 1p. nuostatos. Artėja seimo rinkimai, nenuvilkite šių gyventojų lūkesčių ir apsisprendimo už ką balsuoti.
Nepritarti Reikėtų keisti Turizmo įstatymą, kur būtų konkrečiai apibrėžta sąvoka kas yra rekreacija, o tada keisti Miškų įstatymo 11 str. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Neringos savivaldybės meras 2016-09-19 Prašo nepritarti Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3853 (2). Pritarti iš dalies Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Gintautas Mikolaitis 2016-05-171 Argumentai: Pasiūlymo rengimą paskatino vis dažniau susiklosčiusi situacija iškastinių naudingųjų išteklių išgavimo sektoriuje, kai nepaisant galiojančių palankių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, asmenys neturi galimybės vykdyti planuojamos veiklos, t. y. toliau vystyti naudingųjų išteklių eksploatavimo detaliai išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kai ištekliai aprobuoti teisės aktais nustatyta tvarka, kadangi planuojamame plote yra nustatytas aukštesnės nei IV grupės miškų teisinis režimas, kuris draudžia miškus versti kitomis naudmenomis. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai apriboja naudingųjų išteklių gavybos veiklą, netenkina nuolat didėjančio išgaunamų naudingųjų išteklių, kaip statybinių medžiagų, poreikio, Lietuvoje sparčiai augant susisiekimo infrastruktūros bei gyvenamosios ir pramoninės statybos apimtims.
Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant užtikrinti darnią verslo plėtrą, racionalų naudingųjų išteklių naudojimą, skatinti konkurenciją, esamų darbo vietų išlaikymą ir naujų kūrimą ir, atitinkamai, iškastinių naudingųjų išteklių, ypatingai žvyro ir smėlio, kainų optimizavimą. Šiuo metu kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą iki 10 milijonų eurų. Todėl teisiniu reguliavimu nustačius galimybę tęsti pradėtų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimą, pakeičiant miškus kitomis naudmenomis, ši suma ženkliai išaugtų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusią 1 dalį laikyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 , ir9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti pradėto naudoti telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
2Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“. Nepritarti Šis pasiūlymas jau priimtas pavasario sesijoje Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatyme. 2. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen 2016-05-171 Argumentai:
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), surasti verslui ir pramonei vystyti patrauklių teritorijų, kurios nėra apaugusios mišku, nėra galimybės, todėl į šias teritorijas neįmanoma pritraukti investicijų, didinti darbo vietų skaičių bei gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlau papildyti įstatymo projektą Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms teritorijoms, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;“ Nepritarti Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą. 3. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2016-05-181 N Argumentai:
Pasiūlymu įstatymo projektui norima patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti.
Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį naujomis 1, 2, 3, 4, 5 dalimis, atitinkamai buvusią 1 dalį laiktyti 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
pakeitimas
išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) gyvenamosioms ir rekreacinėms teritorijoms miestuose formuoti, kai tai numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose ir kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę ;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) II grupės
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Nepritarti Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 693 2016-07-071 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr.
SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio
numatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galėtų būti netaikomas savivaldybėms (išskyrus Neringos savivaldybę), kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių teritorijų aptarnavimui. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos prieštarauja viešajam interesui. Pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, M iškų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais.
Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Todėl manytina, kad miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Miškų įstatyme numatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, įgyvendina valstybės konstitucinę pareigą ir užtikrina miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą;
projektu siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų objektyviai nepagrįstas prielaidas tam tikriems subjektams netaikyti Miškų įstatymo
kompensacinio mechanizmo, o tai prisidėtų prie miškų nykimo . Pažymėtina, kad m iško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Todėl, siekiant atkurti sunaikintus miškų plotus, Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis s umokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Tokiu būdu vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas. Pažymėtina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka neįpareigoja sunaikintų miškų plotų atkurti tos pačios savivaldybės teritorijoje, kurioje miško žemė paversta kitomis naudmenomis.
Todėl tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis labai miškingų savivaldybių teritorijose, kompensacinis mechanizmas suteikia galimybę įveisti naujus miškus mažiau miškingose teritorijose. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas optimizuoti miškų plotų išsidėstymą šalyje, o tai ypač aktualu siekiant įgyvendinti strateginius miškų politikos tikslus, geriau prisitaikyti prie vis didėjančios klimato kaitos ir sušvelninti jos padarinius. 3. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Atitinkamai ta pačia apimtimi mažėtų miškų plotų plėtros darbų, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Pritarti iš dalies Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą, kuris sumažintų atvejų skaičių, kada Savivaldybėms, kurių miškingumas viršija 50 procentų, reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, t.y. tik kai atkuriamos piliečių nuosavybės teisės, nebūtų taikomas. 5. Seimo narys
8 Argumentai: Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su Savivaldybėmis spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, siekia užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, formuoti naujus kitos paskirties žemės sklypus dažniausiai įmanoma formuoti tik miško žemėje.
S avivaldybės, vadovaudamosios Miškų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, savo biudžeto lėšomis turi pakoreguoti teritorijų planavimo bei kitus reikiamus dokumentus, ir sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galėtų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras. Savivaldybės, rengdamos aukščiau įvardintus dokumentus ir mokėdamos pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įgyvendina Valstybės prievolę piliečiams, o tai Sa vivaldybių biudžetui yra nepakeliama našta. Todėl, įvertinęs įstatymo projektui Nr. XIIP-3853(2) gautas pastabas bei Vyriausybės išvadą teikiu pasiūlymą, kuris Savivaldybėms, kurių miškingumas viršija 50 procentų, sumažintų atvejų skaičių, kada reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, nebūtų taikomas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir visą 1 straipsnį išdėstyti taip:1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, tais atvejais, kai atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Pritarti iš dalies Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą. 6. Seimo narys Vidas Mikalauskas 2016-09-142
Atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-04-20 pastabą projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo siūlau įstatymo projektą papildyti antru straipsniu.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras iki 2016 m. gruodžio 31
teisės aktus.”. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-05-18 Pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-3853 (2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
2016-09-14 nepritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3853(2), atsižvelgiant į LR Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . Nepritarti Žr. į Aplinkos apsaugos komiteto 2016-09-21 pasiūlymą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853 (3) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
82
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, tais atvejais, kai atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“
8Balsavimo rezultatai:
„už“ – 7,
„susilaiko“-2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. Mikalauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė