1 Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.“
dalį. „2. Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos narių įgaliotinis steigėjai – to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių išrinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti jį išrinkusiems bendrijos nariams butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai bendrijos steigimo metu nuosavybės teise turintys ir vėliau įsigiję butą ar kitas patalpas daugiabučiame name (namuose) ar kitos paskirties pastate (pastatuose), kuriame (kuriuose) steigiama bendrija ar kurį (kuriuos) valdo bendrija.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose;“.
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. 2. Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 5 dalį. 5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Patvirtinus prisijungimo sutartį, veikiančios bendrijos įstatai pakeičiami ir
perregistruojami Juridinių asmenų registre. Prie veikiančios bendrijos prisijungę butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai įgyja šios bendrijos narių steigėjų teises ir pareigas.“6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą) steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais iki susirinkimo dienos gali pareikšti iš anksto, įteikdami šį pareiškimą raštu susirinkimo organizatoriui tiesiogiai ar paštu, ar elektroniniu paštu. Pareiškime turi būti pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodyti buto ar kitų patalpų savininko ir jam priklausančių patalpų indentifikavimo duomenys. Iš anksto pareiškę savo nuomonę butų ir kitų patalpų savininkai laikomi dalyvaujančiais susirinkime ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“
2Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Kai bendrija steigiama keliuose namuose (pastatuose) sprendimą dėl bendrijos steigimo turi priimti kiekvieno namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkai. Balsuojant steigiamajame susirinkime, kiekvienas kiekvieno buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.“
6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdymo organą. Bendrijos steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus. Kai bendrija steigiama keliuose namuose (pastatuose) bendrijos valdymo organus renka įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotiniai išrenkami kiekvieno namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje.
Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrijos pavadinimas;
2) teisinė forma – bendrija;
3) bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
4) esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos ‒ pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai) paskirtis, adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre;
5) bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys;
6) bendrijos narių sąrašo steigėjų –bendriją steigiančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius, steigėjų ir įgaliotinių sąrašų sudarymo ir keitimo tvarka;
7) kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;
8) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos;
9) 8) bendrijos narių visuotinio bendrijos steigėjų susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas) (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų jo šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką.
Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrijos pavadinimas;
2) teisinė forma – bendrija;
3) bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
4) esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos ‒ pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai) paskirtis, adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre;
5) bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys;
6) bendrijos narių sąrašo steigėjų –bendriją steigiančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų skaičius, steigėjų ir įgaliotinių sąrašų sudarymo ir keitimo tvarka;
7) kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;
8) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos;
9) 8) bendrijos narių visuotinio bendrijos steigėjų susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas) (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų jo šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką. Jei sudaromas įgaliotinių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo tvarka;
10) 9) bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas;
11) 10) balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka;
12) 11) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;
13) 12) bendrijos įstatų ir bendrijos buveinės keitimo tvarka;
14) 13) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;
15) 14) pranešimų ir skelbimų skelbimo, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka;
16) 15) bendrijos įstatų pasirašymo data.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių steigėjų visuotinis
susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Įgaliotinių susirinkimas turi būti sudaromas, kai bendrijos steigėjų skaičius yra didesnis kaip šimtas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.“
9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių steigėjų,
turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.“
straipsnio pakeitimas. 1.
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įgalioja vieną iš susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių steigėjų bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “11 straipsnis. Visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų priėmimas
susirinkimus Visuotinį susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių ar bendrijos narių steigėjų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių steigėjų (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). 2.
apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams steigėjams pranešama raštu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. 3. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. 4. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ar jų įgalioti asmenys registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. 5.
dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių steigėjų. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių steigėjų. 6. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių steigėjų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 7. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo), naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais, jų pertvarkymu, nesusijusiu su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, lėšų skolinimosi priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma (jei bendrija valdo kelis namus ‒ kiekvieno namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma).Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo priimami daugiau kaip dviem trečdaliais visuotiniame susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų. 8. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras.
Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys susirinkimo dalyvis pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių susirinkimo dalyvių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 9. Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys kiekvieno buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). Jeigu butas ar kitą patalpa (pastatas) priklauso keliems savininkams, jiems jų sutarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. 10. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. 11. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti visuotiniame susirinkime. 12. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nurodyta tvarka, išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organų narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 13.
jų priimti ir balsuojant raštu), įskaitant sprendimus priimtus balsuojant raštu, registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 11 straipsnis. 12 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnį. „12 straipsnis. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka. 1. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. 2.
naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. 3. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Bendrijos narių įgaliotinių teisinis statusas. Įgaliotinių rinkimo, jų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka 1.Jeigu pagal šio įstatymo
ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas). 2. Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba). Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. 3.
narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotiniu renkamas bendrijos narys. Įgaliotinių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. 4. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. Įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma. 5. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus sprendimus. 6. Bendrijos nariai turi teisę atšaukti jiems atstovaujantį įgaliotinį. Laikoma, kad įgaliotinis prarado pasitikėjimą ir yra atšauktas, jeigu už jo atšaukimą atitinkamos daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) bendrijos narių susirinkime pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų bendrijos narių. Apie sprendimą atšaukti įgaliotinį bendrijos nariai privalo nedelsdami pranešti atšauktajam įgaliotiniui ir bendrijos pirmininkui (valdybai). 13 straipsnis. Įgaliotinių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka
susirinkimas sudaromas ir įgaliotiniai renkami bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Įgaliotinių skaičius nustatomas pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Kai bendrija valdo kelis namus (pastatus) jiems atstovaujantys įgaliotiniai renkami ir atšaukiami kiekvieno namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu. 2. Įgaliotinių susirinkimo kompetencijai gali būti priskiriami šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyti visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punktuose. 3.
susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. 4. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą. 5. Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių įgaliotinių balsų dauguma. 13 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: “1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose ar visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai steigėjai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje turi būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba.“
2Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) bendrijos narių steigėjų sąrašo ir įgaliotinių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Sąrašo (sąrašų) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. 3.
3Pakeisti 14 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą;“
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų priežiūros metinio ūkinio finansinio plano ir pastato (pastatų) atnaujinimo ilgalaikio plano (planų) projektų parengimą, lėšų poreikio jiems įgyvendinti pagrindimą ir kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimą ir jų pateikimą bendrijos valdybai ar visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai) ar atskirų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, jei bendrija valdo kelis namus (pastatus)“
14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių steigėjų (įgaliotinių) (jei bendrija jungia kelis daugiabučius namus, ‒ ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių steigėjų kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją teismą dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“
14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas ‒ bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių vykdyti visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar bendrijos valdybos paskirtas asmuo.“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iki bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą. Jeigu nauja bendrijos valdyba neišrenkama per 12 mėnesių nuo valdybos kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, ‒ ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos valdyba turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyrium, jos nariai netenka įgaliojimų. Valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bendrijos pirmininkas.“15 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bendrijos valdyba atlieka šias funkcijas:
1) šio įstatymo ir bendrijos įstatų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia visuotinius ir (įgaliotinių susirinkimus) šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, ar atskirų namų (pastatų) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus;
2) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti bendrijos ūkinės veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinių ataskaitų rinkinius ir kiekvienų metų metines veiklos ataskaitas, bendrijos valdomų namų (pastatų) vidaus tvarkos taisykles;
3) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį;
4) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) ar atskirų namų (pastatų) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, kai bendrija valdo kelis namus (pastatus), tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, ilgalaikius namo atnaujinimo planus, pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio ir lėšų skolinimosi pastatui (pastatams) atnaujinti;
5) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio ir lėšų skolinimosi pastatui (pastatams) atnaujinti. Parengti sprendimų dėl bendrijos ūkinės veiklos administravimo būdo projektai turi užtikrinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą
6) 5) analizuoja ir vertina bendrijos finansinę būklę ir bendrijos ūkinės veiklos rezultatus;
ataskaitas;
8) 7) kitas bendrijos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.“
straipsnio 2 dalį. „2.
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) be balsavimo teisės dalyvauti balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) įstoti į bendriją rinkti ir būti išrinkti bendrijos pirmininku, įgaliotiniu, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu;“. 4. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) susipažinti su bendrijos narių steigėjų ir (įgaliotinių sąrašu), ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;“. 5. Pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 5 dalį. „5. Bendrijos nariai papildomai turi teisę:
1) balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;
2) rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu;
3) išstoti iš bendrijos.“17 straipsnis. 22 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. „22 straipsnis. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išstojimo iš bendrijos ir atsiskaitymo su bendrija tvarka Narystės bendrijoje pabaiga 1.
Narystė bendrijoje pasibaigia:
1) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos atsisakius narystės bendrijoje;
2) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą;
3) buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui mirus;
4) buto ir kitų patalpų (pastato) savininką – juridinį asmenį – likvidavus arba reorganizavus;
18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos narių Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.“18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas ir likvidavimas
ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyje (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis atskiro bendrijos valdomo namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkų. 2. Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo (bendrijų sujungimo ar bendrijos skaidymo) priimamas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta tvarka.
Jei bendrija, jungianti kelis namus, skaidoma į mažesnes bendrijas sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima įgaliotinių susirinkimas. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka. 3. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti. Atskiro namo (pastato), kuris valdomas kelis namus (pastatus) jungiančios bendrijos, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimą atidalinti jį nuo veikiančios bendrijos, steigiant atskirą bendriją ar pasirenkant kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Atidalijimo iš bendrijos iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis šio namo butų ir kitų patalpų savininkų. 4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir ją atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas. Atidalinimo iniciatoriai turi prieš 30 dienų iki numatomo atidalinamo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dienos pateikti bendrijos pirmininkui (valdybai) rašytinį prašymą sušaukti atidalinamo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą.
Bendrijos pirmininkas (valdyba) privalo per 15 dienų nuo prašymo įteikimo pranešti iniciatoriams apie susirinkimo šaukimą, jo darbotvarkę, vietą ir datą. Bendrijos pirmininkui (valdybai) per 30 dienų nesušaukus susirinkimo, susirinkimą šaukia namo atidalinimo iniciatoriai. Sprendimas dėl atidalinimo nuo veikiančios bendrijos priimamas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu. 5. Įsteigus naują bendriją, esamos bendrijos valdymo organai privalo per vieną mėnesį nuo įsteigtos bendrijos valdymo organo kreipimosi dėl bendrijos reorganizavimo sąlygų parengimo dienos parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti viešai ir apie tai raštu pranešti visiems bendrijos kreditoriams ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ginčai dėl bendrijos turto ir lėšų padalijimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą dėl namo atidalinimo nuo bendrijos, per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos šio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo įgaliotas asmuo (asmenys) ir veikiančios bendrijos pirmininkas (valdyba) parengia namo atidalinimo (bendrijos reorganizavimo) sąlygas, jas pateikia juridinių asmenų registrui, viešai (vieną kartą) paskelbia ir raštu praneša bendrijos kreditoriams. Atidalinimo (bendrijos reorganizavimo) sąlygose turi būti pateikta informacija apie atidalinimo procese dalyvaujančius asmenis, bendrojo turto ir lėšų padalinimo sąlygos, tvarka ir terminai, teisių ir pareigų susijusiu su atidalinamo namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra perėjimo momentas atidalinamo namo įgaliotiems asmenims. Ginčai dėl bendrojo turto ir lėšų padalijimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. 6.
reorganizavimo sąlygas tvirtina reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai. Bendrijos reorganizavimo sąlygos ir nauji steigimo dokumentai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrija likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. 7. Bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus. Bendrijos steigėjų sprendimas dėl bendrijos likvidavimo priimamas visuotiniame susirinkime arba įgaliotinių susirinkime, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 21, 23, 26 straipsnių pakeitimo, 12, 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir
kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ‒ Bendrijų įstatymas) taikymo praktika parodė, kad galiojantis įstatymas neužtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Įstatyme įteisintas bendrijos steigimas narystės bendrijoje pagrindu apriboja butų ir kitų patalpų savininkų ne bendrijos narių teises dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės valdyme. Nors įstatyme bendrijos sprendimų priėmimas išskaidytas į du aukščiausius organus: Visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Dėl šių susirinkimų kompetencijos praktikoje iškyla daug ginčų. Pirmiausia dėl narystės bendrijoje nestabilumo, priklausomo nuo socialinio psichologinio klimato namo bendruomenėje. Įstatyme neišspręstas bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimas ir valdymas, kuris užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių įgyvendinimą valdant bendrąją dalinę nuosavybę. Visuotinio susirinkimo sušaukimas, kurio kompetencijai priskirtas bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimas, ūkinės finansinės veiklos planai ir ataskaitos tvirtinimas, bendrijoje, kuri jungia kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau butų savininkų, kaip rodo praktika, neįmanomas. Tokia situacija sudaro galimybę įsigalėti suinteresuotų asmenų savivalei. Praktiškai neįgyvendinamos Įstatymo nuostatos dėl atskiro namo atsiskyrimo iš kelis namus jungiančios bendrijos.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo koncepcija narystės pagrindu buvo priimta 1995 m. rengiant pirmąją šio įstatymo redakciją, kurios poreikis atsirado privatizavus butus daugiabučiuose namuose ir panaikinus kooperatyvus. Į pirmąją įstatymo redakciją didele dalimi buvo perkeltos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų nuostatos. Joje nustatyta, kad įsteigus bendriją visi butų ir kitų patalpų savininkai tampa bendrijos nariais. 2000 m. gruodžio 23 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutartį, kurioje pripažino, kad minėta įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Vadovaujantis šia nutartimi buvo pakeistas Bendrijų įstatymas, nustatant, kad bendrijos nariais tampa tik tie butų savininkai, kurie išreiškia savo valią tapti bendrijos nariais. Tačiau 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ‒ Civilinis kodeksas), kuriame buvo apibrėžta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisė. Pagal šio Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkami prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Šiems objektams valdyti jie steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Taigi, Civilinio kodeksas nustatė savininkams prievolę valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, teisę pasirinkti valdymo būdą (steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį). Iš to seka, kad bendrijos steigimo ir valdymo klausimus sprendžia visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir jie yra bendrijos steigėjai. Civilinis kodeksas nenustato papildomų sąlygų, kad steigiant bendriją privalu tapti bendrijos nariu.
Teisė būti bendrijos steigėju atsiranda nuosavybės teise įgijus butą ar kitas patalpas daugiabučiame name ir jos netenkama perleidus nuosavybę kitam asmeniui. Pagal Civilinį kodeksą daugiabučio namo savininkų bendrija turi būti steigiama ne kaip visuomeninis susivienijimas bendriesiems interesams įgyvendinti, o kaip juridinis asmuo bendrojo naudojimo objektams valdyti (administruoti). Beje, Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį kito asmens turto administravimą. Keičiant Bendrijų įstatymą 2001 ir 2012 metais į nurodytas Civilinio kodekso nuostatas nebuvo atsižvelgta. Įstatymo projekto tikslai:
1) suderinti Bendrijų įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe;
2) pakeisti bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimo ir valdymo reglamentavimą, kad jis užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių naudojantis bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojama įstatymo projekte aptarti klausimai. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais.
Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime. Paminėtos Bendrijų įstatymo nuostatos, kad bendrijos steigėjai tampa bendrijos nariais ir savo teisę būti steigėjais (t. y. bendrijos nariais) patvirtina parašu, neatitinka Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad bendrijos steigėjai yra visi butų ir kitų patalpų savininkai ir jie privalo dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės valdyme, t. y. dalyvauti priimant visus sprendimus susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu. Beje, įstatyminę nuostatą, kad bendrijos steigėjai (t. y. butų ir kitų patalpų savininkai) įsteigus bendriją tampa bendrijos nariais, kvestionavo Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 23 d. nutartyje (niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai ar asociacijai). Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Visuotinio susirinkimo kompetencija nustatyta Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje. Pagal ją visuotinis susirinkimas be bendrijos įstatų keitimo, bendrijos valdymo organų rinkimo, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo, tvirtina įmokų skirtų administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas kaupiamajam pastato atnaujinimo fondui sudaryti, tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą, tvirtina kitas įmokas susijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, t. y. bendrijos nariai priima sprendimus susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu, kuri priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams.
Tuo tarpu, Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo ir atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas. Šiam susirinkimui nustatyta kompetencija priimti tik sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ir kitų), taip pat dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, lėšų kaupimo ir skolinimosi pastatui atnaujinti. Bendrijos narių ir visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijos išskaidymas iškelia daug ginčų ir apsunkina teismų darbą priimant nutartis ginčo atveju. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai ir 3 dalis, kad sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Pastaroji nuostata praktikoje apriboja bendrijos steigimą keliuose namuose, kadangi sušaukti šimto ar kelių šimtų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nėra fizinių galimybių.
Bendrijos steigimas keliuose namuose turėtų būti reglamentuotas pasitelkiant įgaliotinių institutą. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Bendrijos narių įgaliotinių teisinis statusas, įgaliotinių rinkimo ir jų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka nustatyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, jeigu pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio
bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, neapibrėžiant kokiais kitais atvejais. Bendrijų įstatyme nustatytas tik bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo teisinis statusas, nenustatant butų ir kitų patalpų savininkų ( ne bendrijos narių) atstovavimo renkant įgaliotinius. Iš to galima daryti išvadą, kad esamas įgaliotinių rinkimo ir veiklos reglamentavimas pažeidžia kitų butų savininkų (ne bendrijos narių) teises dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Bendrijų įstatymo 26 straipsnis nustato bendrijos reorganizavimo tvarką. Jame nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate ar pastato dalyje. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 2.96 straipsnį sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai, kvalifikuota balsų dauguma.
Toks bendrijos reorganizavimo (skaidymo) reglamentavimas apriboja atskiro namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybę atsiskirti iš esamos bendrijos ir atitinkamai jų teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte siūloma aiškiai apibrėžti bendrijos steigėjų sąvoką ir nustatyti, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai bendrijos steigimo metu nuosavybės teise turintys ir vėliau įsigiję butų ar kitas patalpas daugiabučiame name (namuose) ar kitos paskirties pastate (pastatuose), kuriame steigiama bendrija ar kurį (kuriuos) valdo bendrija. Ją išdėstyti 2 straipsnio 2 dalyje. Nustatyti, kad kai bendrija steigiama keliuose namuose (pastatuose) sprendimą dėl bendrijos steigimo turi priimti kiekvieno namo (pastato) patalpų savininkai. Balsuojant steigiamajame susirinkime kiekvieno buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi vieną balsą. Šiame susirinkime, priėmus sprendimą steigti bendriją, išrenkami šio namo (pastato) įgaliotiniai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos valdymo organus renka įgaliotinių susirinkimas. Nustatoma, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos steigėjų (t. y. butų ir kitų patalpų savininkų) susirinkimas. Kai bendrija steigiama keliuose namuose ir kitais atvejais, kai bendrijos steigėjų skaičius yra didesnis kaip šimtas, turi būti sudaromas įgaliotinių susirinkimas. Nustatoma įgaliotinių susirinkimo kompetencija. Įgaliotinių susirinkimo kompetencijai priskiriami visuotinio steigėjų susirinkimo kompetencijos klausimai, išskyrus sprendimus susijusius su atskiro namo (pastato) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto), lėšų kaupimo ir skolinimosi klausimais, kuriuos priima to namo butų ir kitų patalpų savininkai.
Atitinkami siūloma pripažinti netekusiu galios Bendrijų įstatymo 12 straipsnį, kuris reglamentuoja visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką; sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimo; butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką. Taip pat Bendrijų įstatymo 22 straipsnį, kuris reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų išstojimo iš bendrijos ir atsiskaitymo su bendrija tvarką, narystės bendrijoje pabaigą. Siūloma iš esmės pakeisti įstatymo
Nustatoma, kad atskiro namo (pastato), kuris valdomas kelis namus (pastatus) jungiančios bendrijos, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimą atidalyti jį nuo veikiančios bendrijos, steigiant atskirą bendriją ar pasirenkant kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Priėmus projekte siūlomus Bendrijų įstatymo pakeitimus, būtų pašalintas jo nesąryšis su Civiliniu kodeksu ir konstitucinėmis nuosavybės teisių apsaugos nuostatomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą būtų pašalinta Bendrijų įstatymo neatitiktis Civilinio kodekso nuostatoms dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisių ir jų įgyvendinimo. Būtų reglamentuotas bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų ar kitų pastatų, steigimas ir valdymas, užtikrinantis butų ir kitų patalpų savininkų teises, naudojantis bendrąja nuosavybe. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Atkūrus butų ir kitų patalpų savininkų teises dalyvauti valdyme ir priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės naudojimo ir priežiūros, būtų užtikrinta geresnė bendrijos valdymo organų kontrolė, sumažintas bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos narių galimybė veikti savanaudiškais ar kriminaliniais tikslais. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Normalizavus bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, veiklos reglamentavimą, būtų sukurta alternatyva rinkoje veikiančioms pastatų valdymo ir priežiūros kompanijoms ir dėl to padidėtų šių paslaugų konkurencingumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. Turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-560 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų ‒ kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su biudžetinių lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai „pastatų valdymas ir priežiūra“, „bendrosios nuosavybės teisė“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir
kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ‒ Bendrijų įstatymas) taikymo praktika parodė, kad galiojantis įstatymas neužtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Įstatyme įteisintas bendrijos steigimas narystės bendrijoje pagrindu apriboja butų ir kitų patalpų savininkų ne bendrijos narių teises dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės valdyme. Įstatyme bendrijos sprendimų priėmimas išskaidytas į du aukščiausius organus: Visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Dėl šių susirinkimų kompetencijos praktikoje iškyla daug ginčų. Pirmiausia dėl narystės bendrijoje nestabilumo, priklausomo nuo socialinio psichologinio klimato namo bendruomenėje. Įstatyme neišspręstas bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimas ir valdymas, kuris užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių įgyvendinimą valdant bendrąją dalinę nuosavybę. Visuotinio susirinkimo sušaukimas, kurio kompetencijai priskirtas bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimas, ūkinės finansinės veiklos planai ir ataskaitos tvirtinimas, bendrijoje, kuri jungia kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau butų savininkų, kaip rodo praktika, neįmanomas. Tokia situacija sudaro galimybę įsigalėti suinteresuotų asmenų savivalei. Praktiškai neįgyvendinamos Įstatymo nuostatos dėl atskiro namo atsiskyrimo iš kelis namus jungiančios bendrijos. Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo koncepcija narystės pagrindu buvo priimta 1995 m. rengiant pirmąją šio įstatymo redakciją, kurios poreikis atsirado privatizavus butus daugiabučiuose namuose ir panaikinus kooperatyvus.
Į pirmąją įstatymo redakciją didele dalimi buvo perkeltos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų nuostatos. Joje nustatyta, kad įsteigus bendriją visi butų ir kitų patalpų savininkai tampa bendrijos nariais. 2000 m. gruodžio 23 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutartį, kurioje pripažino, kad minėta įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Vadovaujantis šia nutartimi buvo pakeistas Bendrijų įstatymas, nustatant, kad bendrijos nariais tampa tik tie butų savininkai, kurie išreiškia savo valią tapti bendrijos nariais. Tačiau 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ‒ Civilinis kodeksas), kuriame buvo apibrėžta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisė. Pagal šio Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkami prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Šiems objektams valdyti jie steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, ar pasirenka namo administratorių. Taigi, Civilinio kodeksas nustatė savininkams prievolę valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir teisę pasirinkti valdymo būdą (steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį). Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį ši prievolė įgyvendinama priimant sprendimą butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t.y. bendrija steigiama ne atskirų patalpų savininkų valia, o jų balsų dauguma. Taigi bendrijos steigėjas yra butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Bendrijos įsteigimas ar kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimas nekeičia buto ar kitų patalpų savininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalininko, statuso, jo teisių ir pareigų susijusiu su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu. Pagal Civilinį kodeksą daugiabučio namo savininkų bendrija turi būti steigiama ne kaip visuomeninis susivienijimas bendriesiems interesams įgyvendinti, o kaip juridinis asmuo bendrojo naudojimo objektams valdyti (administruoti), t.y. butų ir kitų patalpų savininkų prievolėms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, įgyvendinti. Beje, Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį kito asmens turto administravimą. Keičiant Bendrijų įstatymą 2001 ir 2012 metais į nurodytas Civilinio kodekso nuostatas nebuvo atsižvelgta. Dėl to aktualu pertvarkyti Bendrijų įstatymą suderinant jį su Civiliniu kodeksu ir pašalinant galimus jo prieštaravimus Lietuvos Respublikos konstitucijai. Įstatymo projekto tikslai:
1) suderinti Bendrijų įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe;
2) pakeisti bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimo ir valdymo reglamentavimą, kad jis užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių naudojantis bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojama įstatymo projekte aptarti klausimai. Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, nustatoma, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją.
Ši nuostata atitinka Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti ir tinkamai prižiūrėti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją. Tačiau šios dalies pabaigoje nurodoma, kad šis įstatymas nustato ir bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo jos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pastarosios įstatymo paskirties nuostatos nesiderina su pirmos dalies pradžioje pasakyta nuostata, kad šis įstatymas nustato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją ir esminėmis Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo. Įstatymas nustato papildomas, teisiškai nemotyvuotas sąlygas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, padalinant butų ir kitų patalpų savininkus į dvi kategorijas su skirtingomis teisėmis. Galima manyti, kad tai nesiderina ir su Konstitucijos nuostatomis dėl nuosavybės teisių gynimo. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais.
Įstatyminę nuostatą, kad bendrijos steigėjai (t. y. butų ir kitų patalpų savininkai) įsteigus bendriją tampa bendrijos nariais, kvestionavo Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 23 d. nutartyje (niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai ar asociacijai). Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Visuotinio susirinkimo kompetencija nustatyta Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje. Pagal ją visuotinis susirinkimas be bendrijos įstatų keitimo, bendrijos valdymo organų rinkimo, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo, tvirtina įmokų skirtų administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas kaupiamajam pastato atnaujinimo fondui sudaryti, tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą, tvirtina kitas įmokas susijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, t. y. bendrijos nariai priima sprendimus susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu, kuri priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Ši nuostata nesiderina su Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo ir atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas. Šiam susirinkimui nustatyta kompetencija priimti tik sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ir kitų), taip pat dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, lėšų kaupimo ir skolinimosi pastatui atnaujinti.
Bendrijos narių ir visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijos išskaidymas iškelia daug ginčų ir apsunkina teismų darbą priimant nutartis ginčo atveju. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai ir 3 dalis, kad sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Pastaroji nuostata praktikoje apriboja bendrijos steigimą keliuose namuose, kadangi sušaukti šimto ar kelių šimtų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nėra fizinių galimybių. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Bendrijos narių įgaliotinių teisinis statusas, įgaliotinių rinkimo ir jų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka nustatyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, jeigu pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio
bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, neapibrėžiant kokiais kitais atvejais. Bendrijų įstatyme nustatytas tik bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo teisinis statusas, nenustatant butų ir kitų patalpų savininkų ( ne bendrijos narių) atstovavimo renkant įgaliotinius.
Iš to galima daryti išvadą, kad esamas įgaliotinių rinkimo ir veiklos reglamentavimas pažeidžia kitų butų savininkų ( ne bendrijos narių) teises dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Bendrijų įstatymo 26 straipsnis nustato bendrijos reorganizavimo tvarką. Jame nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate ar pastato dalyje. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 2.96 straipsnį sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai, kvalifikuota balsų dauguma. Toks bendrijos reorganizavimo (skaidymo) reglamentavimas apriboja atskiro namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybę atsiskirti iš esamos bendrijos ir atitinkamai jų teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti nauja redakcija, nustatant, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją. Reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. (Kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad bendrija steigiama ne narystės bendrijoje, o butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teisės įgyvendinimo pagrindu). Nustatoma, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo.
Jos steigimo tikslas
ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Siekiant užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų interesų atstovavimą bendrijoje, kuri valdo kelis ar keliolika pastatų, kuomet visuotinio susirinkimo sušaukimas praktiškai neįgyvendinamas, siūloma nustatyti, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių susirinkimas, turintis dalį visuotinio susirinkimo teisių ir kad šis susirinkimas turi būti sudaromas, kai butų ir kitų patalpų skaičius bendrijos valdomuose pastatuose didesnis kaip šimtas. Nustatoma įgaliotinių susirinkimo kompetencija.
Įgaliotinių susirinkimo kompetencijai priskiriami visuotinio steigėjų susirinkimo kompetencijos klausimai, išskyrus sprendimus susijusius su įstatų keitimu, bendrijos reorganizavimu ar likvidavimu, taip pat atskiro namo (pastato) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto), lėšų kaupimo ir skolinimosi klausimais, kuriuos priima to namo butų ir kitų patalpų savininkai. Nustatoma, kad atskiro namo (pastato), kuris valdomas kelis namus (pastatus) valdančios bendrijos, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimą atidalyti jį nuo veikiančios bendrijos, steigiant atskirą bendriją ar pasirenkant kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Tam taikomas supaprastintas tokio sprendimo įgyvendinimo būdas. Atsižvelgus į Civilinio kodekso nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės patikslinta, lyginant su galiojančių Bendrijų įstatymu, bendrijos įstatų sudėtis ir visuotinio susirinkimo kompetencija. Siekiant suvienodinti bendrojo naudojimo objektų valdytojų skyrimo kadencijos terminus ir atsižvelgus į Civilinio kodekso 4.74 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkerių metų laikotarpiui, siūloma nustatyti, kad bendrijos pirmininkas, valdybos nariai, butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotiniai renkami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą būtų pašalinta Bendrijų įstatymo neatitiktis Civilinio kodekso nuostatoms dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisių ir jų įgyvendinimo. Būtų reglamentuotas bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų ar kitų pastatų, steigimas ir valdymas, užtikrinantis butų ir kitų patalpų savininkų teises, naudojantis bendrąja nuosavybe. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Atkūrus butų ir kitų patalpų savininkų teises dalyvauti valdyme ir priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės naudojimo ir priežiūros, būtų užtikrinta geresnė bendrijos valdymo organų kontrolė, sumažintas bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos narių galimybė veikti savanaudiškais ar kriminaliniais tikslais. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Normalizavus bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, veiklos reglamentavimą, būtų sukurta alternatyva rinkoje veikiančioms pastatų valdymo ir priežiūros kompanijoms ir dėl to padidėtų šių paslaugų konkurencingumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. Turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-560 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų ‒ kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su biudžetinių lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai „pastatų valdymas ir priežiūra“, „bendrosios nuosavybės teisė“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projekto
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir
kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ‒ Bendrijų įstatymas) taikymo praktika parodė, kad galiojantis įstatymas neužtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Įstatyme įteisintas bendrijos steigimas narystės bendrijoje pagrindu apriboja butų ir kitų patalpų savininkų ne bendrijos narių teises dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės valdyme ir galimai nesiderina su Konstitucijos 23 straipsniu. Įstatyme bendrijos sprendimų priėmimas išskaidytas į du aukščiausius organus: Visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą. Dėl šių susirinkimų kompetencijos praktikoje iškyla daug ginčų. Pirmiausia dėl narystės bendrijoje nestabilumo, priklausomo nuo socialinio psichologinio klimato namo bendruomenėje. Įstatyme neišspręstas bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimas ir valdymas, kuris užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų teisių įgyvendinimą valdant bendrąją dalinę nuosavybę. Visuotinio susirinkimo sušaukimas, kurio kompetencijai priskirtas bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimas, ūkinės finansinės veiklos planai ir ataskaitos tvirtinimas, bendrijoje, kuri jungia kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau butų savininkų, kaip rodo praktika, neįmanomas. Tokia situacija sudaro galimybę įsigalėti suinteresuotų asmenų savivalei. Praktiškai neįgyvendinamos Įstatymo nuostatos dėl atskiro namo atsiskyrimo iš kelis namus jungiančios bendrijos.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo koncepcija narystės pagrindu buvo priimta 1995 m. rengiant pirmąją šio įstatymo redakciją, kurios poreikis atsirado privatizavus butus daugiabučiuose namuose ir panaikinus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus. Į pirmąją įstatymo redakciją didele dalimi buvo perkeltos minėtų kooperatyvų nuostatos. Joje buvo nustatyta, kad įsteigus bendriją visi butų ir kitų patalpų savininkai tampa bendrijos nariais. 2000 m. gruodžio 23 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutartį, kurioje pripažino, kad minėta įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Vadovaujantis šia nutartimi buvo pakeistas Bendrijų įstatymas, nustatant, kad bendrijos nariais tampa tik tie butų savininkai, kurie išreiškia savo valią tapti bendrijos nariais. Tačiau 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ‒ Civilinis kodeksas), kuriame buvo apibrėžta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisė. Pagal šio Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkami prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Šiems objektams valdyti jie steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, ar pasirenka namo administratorių. Taigi, Civilinio kodeksas nustatė savininkams prievolę valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir teisę pasirinkti valdymo būdą (steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį). Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį ši prievolė įgyvendinama priimant sprendimą butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t.y. bendrija turi būti steigiama ne atskirų patalpų savininkų valia, o jų balsų dauguma.
Taigi bendrijos steigėjas yra butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Bendrijos įsteigimas ar kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimas nekeičia buto ar kitų patalpų savininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalininko, statuso, jo teisių ir pareigų susijusiu su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu. Pagal Civilinį kodeksą daugiabučio namo savininkų bendrija turi būti steigiama ne kaip visuomeninis susivienijimas bendriesiems interesams įgyvendinti, o kaip juridinis asmuo bendrojo naudojimo objektams valdyti (administruoti), t.y. butų ir kitų patalpų savininkų prievolėms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, įgyvendinti. Beje, Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį kito asmens turto administravimą. Keičiant Bendrijų įstatymą 2001 ir 2012 metais į nurodytas Civilinio kodekso nuostatas nebuvo atsižvelgta. Dėl to aktualu pertvarkyti Bendrijų įstatymą suderinant jį su Civiliniu kodeksu ir pašalinant galimus jo prieštaravimus Lietuvos Respublikos konstitucijai. Įstatymo projekto tikslai:
1) pakeisti Bendrijų įstatymą pašalinant galima jo neatitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir užtikrinant jo sąryšį su Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe;
2) pakeisti bendrijų, jungiančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, steigimo ir valdymo reglamentavimą, kad jis užtikrintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3.
3Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojama įstatymo projekte aptarti klausimai. Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant
įstatymo paskirtį, nustatoma, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją. Ši nuostata atitinka Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti ir tinkamai prižiūrėti, steigdami bendriją ar sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Tačiau šios dalies pabaigoje nurodoma, kad šis įstatymas nustato ir bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo jos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pastarosios įstatymo paskirties nuostatos nustato papildomas, teisiškai nemotyvuotas, sąlygas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, padalinant butų ir kitų patalpų savininkus į dvi kategorijas su skirtingomis teisėmis. Galima manyti, kad tai nesiderina ir su Konstitucijos nuostatomis (23 straipsniu) dėl nuosavybės teisių gynimo. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Įstatyminę nuostatą, kad bendrijos steigėjai (t. y. butų ir kitų patalpų savininkai) įsteigus bendriją tampa bendrijos nariais, kvestionavo Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 23 d. nutartyje (niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai ar asociacijai).
Pagal Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Visuotinio susirinkimo kompetencija nustatyta Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje. Pagal ją visuotinis susirinkimas be bendrijos įstatų keitimo, bendrijos valdymo organų rinkimo, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo, tvirtina įmokų skirtų administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas kaupiamajam pastato atnaujinimo fondui sudaryti, tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą, tvirtina kitas įmokas susijusias su bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, t. y. bendrijos nariai priima sprendimus susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu, kuri priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Ši nuostata nesiderina su Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo ir atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas. Šiam susirinkimui nustatyta kompetencija priimti tik sprendimus dėl bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo ir kitų), taip pat dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, lėšų kaupimo ir skolinimosi pastatui atnaujinti.
Bendrijos narių ir visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijos išskaidymas iškelia daug ginčų ir apsunkina teismų darbą priimant nutartis ginčo atveju. Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai ir 3 dalis, kad sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Pastaroji nuostata praktikoje apriboja bendrijos steigimą keliuose namuose, kadangi sušaukti šimto ar kelių šimtų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nėra fizinių galimybių. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Bendrijos narių įgaliotinių teisinis statusas, įgaliotinių rinkimo ir jų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka nustatyta Bendrijų įstatymo 13 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, jeigu pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio
bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose nustatytais atvejais, neapibrėžiant kokiais kitais atvejais. Bendrijų įstatyme nustatytas tik bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo teisinis statusas, nenustatant butų ir kitų patalpų savininkų ( ne bendrijos narių) atstovavimo renkant įgaliotinius.
Iš to galima daryti išvadą, kad esamas įgaliotinių rinkimo ir veiklos reglamentavimas pažeidžia kitų butų savininkų ( ne bendrijos narių) teises dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Bendrijų įstatymo 26 straipsnis nustato bendrijos reorganizavimo tvarką. Jame nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate ar pastato dalyje. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 2.96 straipsnį sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai, kvalifikuota balsų dauguma. Toks bendrijos reorganizavimo (skaidymo) reglamentavimas apriboja atskiro namo butų ir kitų patalpų savininkų galimybę atsiskirti iš esamos bendrijos ir atitinkamai jų teisę priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.Siūloma pakeisti Bendrijų įstatymą ir jį išdėstyti nauja redakcija, nustatant, kad šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją. Reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą (kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.83 straipsnio
patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teisės įgyvendinimo pagrindu).
Atitinkamai siūloma pakeisti įstatymo pavadinimą, vietoje žodžių
„pastatų savininkų bendrijų įstatymas“ įrašant žodžius „pastatų valdymo
bendrijų įstatymas.“ Nustatoma, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Jos steigimo tikslas
ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Siekiant palengvinti didelius ar kelis pastatus valdančių bendrijų veiklą, kai apsunkintas visuotinio susirinkimo organizavimas, nustatoma galimybė bendrijos įstatuose numatyti įgaliotinių susirinkimo, kuris turėtų dalį visuotinio susirinkimo teisių, sudarymą. Nustatoma, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais gali būti priimami balsuojant raštu. Nustatoma, kad atskiro namo (pastato), kuris valdomas kelis namus (pastatus) valdančios bendrijos, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę priimti sprendimą atidalyti jį nuo veikiančios bendrijos, steigiant atskirą bendriją ar pasirenkant kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Tam taikomas supaprastintas tokio sprendimo įgyvendinimo būdas. Atsižvelgus į bendrijos, kaip juridinio asmens, ypatumus keičiamas bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo reglamentavimas. Atsižvelgus į Civilinio kodekso nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės patikslinta, lyginant su galiojančių Bendrijų įstatymu, bendrijos įstatų sudėtis, bendrijos registravimo tvarka ir visuotinio susirinkimo kompetencija. Siekiant suvienodinti bendrojo naudojimo objektų valdytojų skyrimo kadencijos terminus ir atsižvelgus į Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkerių metų laikotarpiui, siūloma nustatyti, kad bendrijos pirmininkas, valdybos nariai, butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotiniai renkami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Patikslinta bendrojo naudojimo objektų aprašo sąvoka, susiejant ją su Civilinio kodekso 4.245 straipsniu ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi.
Suformuluota bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) sąvoka, perkeliant ją iš statybos techninio reglamento nustatančio privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Patikslinta kitos paskirties pastato sąvoka, atsižvelgus į statinių klasifikaciją pagal jų naudojimo paskirtį, kurią nustato Statybos įstatymas. Pakeista pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, atsisakius detalaus šių objektų apibrėžimo, dėl kurio įstatymo taikymo praktikoje iškildavo ginčų, kadangi šių objektų sudėtis priklauso nuo pastato konstrukcijų, inžinerinės įrangos ir jų naudojimo ypatumų. Šių objektų sudėtis nustatoma bendrojo naudojimo objektų apraše, kuri rengia pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir kuriam pritaria butų ir kitų patalpų savininkai. Aprašo tipinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą būtų pašalinta galima Bendrijų įstatymo neatitiktis Konstitucijai ir įstatymo koncepcija suderinta su Civilinio kodekso nuostatomis dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės tesės ir jos įgyvendinimo. Būtų reglamentuotas bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų ar kitų pastatų, steigimas ir valdymas, užtikrinantis butų ir kitų patalpų savininkų teises, naudojantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Atkūrus butų ir kitų patalpų savininkų teises dalyvauti valdyme ir priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės naudojimo ir priežiūros, būtų užtikrinta skaidresnė bendrijos valdymo organų veikla, sumažintas bendrijos pirmininko ir bendrijos valdybos narių galimybė veikti savanaudiškais ar kriminaliniais tikslais. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Normalizavus bendrijų, valdančių kelis ar keliolika daugiabučių namų, veiklos reglamentavimą, būtų sukurta alternatyva rinkoje veikiančioms pastatų valdymo ir priežiūros kompanijoms ir dėl to padidėtų šių paslaugų konkurencingumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. Turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-560 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų ‒ kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo, Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų išankstinio balsavimo bendrijos steigiamojo (visuotinio) susirinkimo darbotvarkės klausimais biuletenio formą. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su biudžetinių lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai „pastatų valdymas ir priežiūra“, „bendrosios nuosavybės teisė“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
2015-12-10 Nr. XIIP-3840 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
narių įgaliotinio“ sąvokos ir šioje dalyje įrašyti „bendrijos steigėjų“ sąvoką nustatant, jog „Bendrijos steigėjai
Atsižvelgiant į šio pakeitimo esmę, į bendrijos steigėjo teisinio statuso apimtį, pavyzdžiui, į tai, jog bendrijos steigėjas turi teisę dalyvauti visuotiniame bendrijos steigėjų susirinkime su balso teise, tapti bendrijos valdymo organo nariu ir disponuoti visomis kitomis teisėmis, kuriomis pagal galiojantį teisinį reguliavimą disponuoja bendrijos narys, teigtina, jog bendrijos steigėjo statusas prilyginamas bendrijos nario statusui, ar, kitaip tariant, įstatymo projektu siūloma bendrijos narį pervadinti bendrijos steigėju. Vertinant siūlomo pakeitimo esmę ir prasmę manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą bendrijos teigėjo statuso įgijimas ir narystė bendrijoje tapatinami su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku taptų ir bendrijos steigėju ir nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, <...>, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu.
Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statuso atsiradimas ir narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 22 straipsnį, reguliuojantį narystės bendrijoje pabaigą. Vietoje šio straipsnio nesiūlomas joks naujas teisinis reguliavimas, susijęs su bendrijos steigėjo statuso pasibaigimu. Taigi ir šiuo aspektu, teigtina, jog bendrijos steigėjo statusas įtvirtinamas ex lege, be jokios galimybės šio statuso atsisakyti ar jam nutrūkti. Manytina, jog ir šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statusas negali nutrūkti jokiais atvejais, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Be to, šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog nenutrūkus bendrijos steigėjo statusui, asmuo net pardavęs butą būtų privalomai laikomas bendrijos steigėju, nors su ja jau neturėtų jokių sąsajų.
Tačiau, pavyzdžiui, galėtų dalyvauti visuotiniuose bendrijos steigėjų susirinkimuose su balso teise. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir ar nepažeistų, kitų asmenų teisėtų interesų. Trečia, analizuojant siūlomą bendrijos steigėjo sąvoką, pažymėtina, jog bendrijos steigimas yra vienkartinis ir baigtinis veiksmas, todėl jokiais atvejais, asmenys nedalyvavę bendrijos steigime negali tapti bendrijos steigėjais. Kadangi bendrija yra juridinis asmuo vadovautinasi Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog siūloma nuostata prieštarauja imperatyviai CK nuostatai, įtvirtintai 2.60 straipsnio 1 dalyje, nustatančiai, jog „Juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį“. Taip pat pažymėtina, jog CK 1.3 straipsnio 2 dalis nustato: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“. Atsižvelgiant į tai, jog CK 2.60 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvi ir CK nesuteikia pirmenybės keičiamam įstatymui, siūlomas įstatymo pakeitimas negalėtų būti taikomas. Analogiškai negalėtų būti taikomi visi kiti įstatymo projektu siūlomi įstatymo pakeitimai, kuriuose minimi bendrijos steigėjai. Ketvirta, pastebėtina, jog nors iš įstatymo teksto siūloma išbraukti bendrijos narių įgaliotinio sąvoką, įgaliotiniai ne kartą minimi tolesniuose keičiamo įstatymo straipsniuose. Išbraukus aptariamą sąvoką ir neaptarus naujos „įgaliotinio“ sąvokos, tampa neaišku, ką (kokį subjektą) būtų galima rinkti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įgaliotiniu.
Teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas neatitinka teisės aiškumo principo, nes pakeitimu aiški teisinė situacija būtų pakeista į neapibrėžtą ir neaiškią. Penkta, atsižvelgiant į tai, jog siūloma nustatyti, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai imperatyviai yra laikomi bendrijos steigėjais, manytina, jog tolimesnis sąvokos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai naudojimas įstatymo tekste daugeliu atvejų laikytinas netikslingu ir klaidinančiu. Šešta, papildžius keičiamo įstatymo 2 straipsnį sąvoka „bendrijos steigėjai“, tikslinga išbraukti iš įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje teikiamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį „Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.“ kaip perteklinį. Septinta, projekte pateikiamuose įstatymo pakeitimuose atsisakius bendrijos nario sampratos, lieka neaišku, kodėl šis žodžių junginys paliktas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte. 2. Projekto 6 straipsnio 3 dalimi siūloma keisti įstatymo 6 straipsnio 8 dalį nustatant, jog „Kai bendrija steigiama keliuose namuose (pastatuose) bendrijos valdymo organus renka įgaliotinių susirinkimas“. Pasiūlymo turinys kelia abejonių ta apimtimi, kuria bendrijos steigėjams imperatyviai apribojamas tiesioginis dalyvavimas bendrijos veikloje, kai bendriją steigia kelių namų gyventojai. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį: „daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“. Todėl, pavyzdžiui, dviejuose namuose gali gyventi ženkliai mažiau ar tiek pat gyventojų, kaip ir viename name. Pažymėtina, jog tarp 20 asmenų, kurie steigia dviejų namų bendriją ir 20 asmenų, kurie steigia vieno namo bendriją, nėra jokių skirtumų, todėl nesuprantama kodėl kažkuriems iš jų būtų ribojamos tam tikros teisės.
Aptartame kontekste svarstytina, ar teikiamas reguliavimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. „Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Taigi išdėstytų argumentų kontekste svarstytina, ar siūlomi pakeitimai ta apimtimi, kuria asmenų grupėms, kurios neturi objektyvių skirtumų, nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį. Be to, svarstytinas teikiamo teisinio reguliavimo atitikimas proporcingumo principui. Pavyzdžiui, jei bendriją steigia du namai, kuriuose yra po tris butus, šios bendrijos steigėjams būtų imperatyviai apribojama teisė tiesiogiai dalyvauti bendrijos veikloje, t.y. rinkti valdymo organus, nors steigėjų skaičius būtų tik, tarkim, 15.
Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas apskritai galėtų būti įgyvendinamas dėl steigėjų skaičiaus, ar proporcinga, kad toks mažas kiekis asmenų turėtų išsirinkti sau atstovaujančius įgaliotinius, ir kiek siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Analogiškos pastabos dėl atitikties Konstitucijai išsakytinos ir dėl įstatymo projekto 18 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, kurioje siūloma nustatyti, jog „Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo (bendrijų sujungimo ar bendrijos skaidymo) priimamas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta tvarka. Jei bendrija, jungianti kelis namus, skaidoma į mažesnes bendrijas sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima įgaliotinių susirinkimas.“ Teigtina, jog ir ši įstatymo projekto nuostata galimai ta apimtimi, kuria asmenų grupėms, kurios neturi objektyvių skirtumų, nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies. 3. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir pripažinti netekusia galios 2 dalį, iš įstatymo
sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su bendrijos narių bei butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, teisėmis ir pareigomis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog įstatymo pakeitimu nesiūloma iš įstatymo eliminuoti teisinio reguliavimo, susijusio su butų ir kitų patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis, o tik jį pakeisti, taigi svarstytinas siūlomo pakeitimo proporcingumas ir atitikimas teisės aiškumo principui.
Manytina, jog aptariamas teisės normas derėtų pakeisti, o ne išbraukti, tam, jog įstatymo 1 straipsnis būtų prasmingas ir atspindėtų įstatymo paskirtį. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sąvokos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija santrumpą – bendrija, teigtina, kad šio trumpinio įrašymas į keičiamą nuostatą yra perteklinis. 5. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 6 straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Kai bendrija steigiama keliuose namuose (pastatuose) sprendimą dėl bendrijos steigimo turi priimti kiekvieno namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkai“. Pastebėtina, jog siūloma nuostata stokoja aiškumo dėl jos įgyvendinimo tvarkos. Pavyzdžiui, neaišku, ar sprendimas turėtų būti priimamas bendrame kelių namų susirinkime, ar galėtų būti rengiami atskiri namų susirinkimai, ar turėtų būti bendras balsavimas, ar turėtų būti rengiami atskiri balsavimai kiekvieno namo savininkams ir kt. Siūlytina detalizuoti reguliavimą. 6. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamoje įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos steigėjų visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Įgaliotinių susirinkimas turi būti sudaromas, kai bendrijos steigėjų skaičius yra didesnis kaip šimtas“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, vertinant aptariamo normos turinį ir kitas įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, jog bendrijoms būtų suteikta teisė pasirinkti, jog bendrija veikia tik per įgaliotinių susirinkimą, visuotiniam susirinkimui paliekant vienintelę kompetenciją - spręsti įstatymo 10 straipsnio
alternatyva yra lygiavertė ir teisinga. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi būti šaukiamas tik tais atvejai, kai pagal įstatymo
ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų. Taigi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai ir tikslas yra aiškūs – užtikrinti bendrijos veiklą, kai neįmanoma sušaukti visuotinio susirinkimo. Tuo tarpu, pagal siūlomą reguliavimą įgaliotinių susirinkimas galėtų tapti praktiškai vienintele bendrijos veiklos forma. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte aptariami visuotinio susitrinkimo ir įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai, tačiau nenustatomas joks prioritetas. Šie susirinkimai patiekiami kaip lygiaverčiai. Svarstytina, ar tokia situacija atitinka teisinio aiškumo principą, ar nekils teisinių ginčų dėl to, jog tam tikri klausimai buvo spręsti įgaliotinių susirinkime, o ne visuotiniame susirinkime. Be to, situacija diskutuotina, atsižvelgiant į tai, jog, pavyzdžiui, visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme, o įgaliotinių susirinkimo sušaukimo tvarką paliekama nustatyti bendrijos įstatuose (pagal siūlomą 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakciją). Abejotina, ar dviejų analogiškas funkcijas atliekančių organų teisinio statuso reguliavimas gali skirtis tokia apimtimi.
Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teises ir interesus, vienodos teisinės reikšmės klausimus sprendžiančių organų teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas vienoda tvarka - įstatyme. 7. Projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nustatant, jog visuotinis susirinkimas „priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“. Pastebėtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas prieštarauja CK 4.85 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai, jog sprendimams dėl lėšų skolinimosi „priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma“. Todėl kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, jog CK 1.3 straipsnio 2 dalis nustato: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Bei į tai, jog CK 4.85 straipsnio 2 dalis nuostata yra imperatyvi ir CK nesuteikia pirmenybės keičiamam įstatymui, siūlomas įstatymo pakeitimas būtų niekinis ir negalėtų būti taikomas. 8. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „Visuotinį susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu bendrijos įstatuose nustatyta tvarka“. Siūlomo pakeitimo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas CK straipsnis reguliuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimą ir neturėtų bei negalėtų būti taikomas sušaukti visuotinį bendrijos steigėjų susirinkimą, nes šių nuostatų subjektai CK prasme, kaip jau minėta šioje išvadoje, nesutampa. 9.
įstatymo 11 straipsnio 7 dalies struktūrinė dalis „Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo), naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais, jų pertvarkymu, nesusijusiu su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, lėšų skolinimosi priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma <...>“ stokoja loginio aiškumo. Siūlytina nuostatos turinį tobulinti. 10. Projekto
nuostatos dalį, nustatančią, jog bendrijos narys turi tiek balsų, kiek nekilnojamojo turto objektų jam priklauso, ir nustatyti, jog kiekvieno buto ar kitos patalpos savininkas visuotiniame susirinkime „turi po vieną balsą“. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra aiškus balsų, kuriais disponuoja kiekvienas savininkas, kiekis. Pagal siūlomą pakeitimą situacija, kai asmuo nuosavybės teise valdo daugiau nei vieną objektą, būtų neaiški ir įstatyme neaptarta. Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nesukeltų teisminių ginčų dėl normos turinio aiškinimo. Siūlytina įstatymo normą suformuluoti aiškiai aptariant atvejus, kai asmuo nuosavybės teise valdo daugiau nei vieną objektą. 11. Projekto
raštu balsuoti dėl bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo. Svarstytinas pasiūlymo proporcingumas siekiamiems tikslams. Pastebėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą galimybė balsuoti raštu dėl minėtų klausimų yra įtvirtinta įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Balsavimo raštu galimybė įstatyme nustatoma tam, jog kiek įmanoma daugiau bendrijos narių turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę dėl aktualių ir svarbių klausimų. Tuo tarpu, pagal teikiamą įstatymo projektą galimybė asmenims pareikšti savo valią dėl pačių svarbiausių klausimų raštu būtų atimta, tais atvejais, kai jie negali tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime.
Kadangi tokio įstatymo pakeitimo motyvai nedeklaruojami, svarstytina, kokie teisiniai gėriai saugomi tokiu pasiūlymu ir ar jie pranoksta asmenų teisę pareikšti savo valią dėl svarbiausių bendrijos gyvavimo klausimų. 12. Projekto
bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, „atitinkantis bendrijos įstatuose ar visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nustatytus reikalavimus“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymuose negali būti nustatomas alternatyvus teisinis reguliavimas kartu nenustatant kriterijų, nuo kurių priklauso vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas. Antra, pažymėtina, jog iš nuostatos turinio galima daryti išvadą, jog, pavyzdžiui, įgaliotinių susirinkimas gali nesilaikyti bendrijos įstatų ir nustatyti kitokius reikalavimus bendrijos primininkui, nei nustatyti bendrijos įstatuose. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir bendrijos narių teisėtų interesų užtikrinimo. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pasiūlymo turinys neatitinka keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatoma, jog „Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje“. Taip pat pasiūlymas neatitinka ir analogiškos CK
dalies 6 punkto nuostatos, jog įstatuose turi būti nurodyta „juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka“. Taigi atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrų organų sprendimai jokiais atvejais negali nukrypti nuo įstatuose nustatytos tvarkos, ar būti alternatyvūs įstatams. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jis derėtų su kitomis teisės normomis. 13.
nustatyti, jog: „Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos steigėjų <...> turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrijos likvidavimo.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Tokia procedūra vykdoma pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas, pagal kurias paskiriamas naujas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratorius. Minėtos CK nuostatos nėra keičiamos, todėl nėra aišku kokių teisinių pasekmių siūlomu pakeitimu siekiama. Neaišku, ar galėtų būti skiriamas administratorius kol vyksta teisminis likvidavimo procesas. O atsižvelgiant į tai, jog teisminiai procesai visuomet trunka ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar proporcinga tam tikrus nekilnojamojo turto objektus palikti visiškai be jokios administravimo galimybės, ar toks reguliavimas atitiktų savininkų ir visuomenės interesus. Be to, pastebėtina, jog aptariamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratorius vis viena būtų skiriamas pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas. Taigi keltinas klausimas ir dėl pasiūlymo proporcingumo. Antra, pastebėtina, jog šiuo metu nėra teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų nagrinėti prašymą dėl bendrijos likvidavimo siūlomu pagrindu ir pripažinti bendriją likviduota. CK 2.106 straipsnyje yra išvardintas baigtinis juridinių asmenų likvidavimo pagrindų sąrašas, į kurį įstatymo projektu siūlomas pagrindas nepatenka. Manytina, jog teismai teikiamus prašymus turėtų atmesti, kaip neatitinkančius įstatymo nuostatų.
Susiklostytų situacija, kai siūlomos įstatymo nuostatos negalėtų būti įgyvendinamos ir taikomos. 14. Projekto
nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų „šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, vykdyti visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar bendrijos valdybos paskirtas asmuo“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, įstatymuose negali būti nustatomas alternatyvus teisinis reguliavimas kartu nenustatant kriterijų, nuo kurių priklauso vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas, todėl būtina nustatyti koks organas ir kokiais atvejais paskirs tam tikrą asmenį. Be to, pasiūlymo terminologija derintina su įstatymo terminologija ir žodis „vykdyti“ keistinas į žodžius „eiti pareigas“. 15. Projekto 14 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, jog „Jeigu nauja bendrijos valdyba neišrenkama per 12 mėnesių nuo valdybos kadencijos pabaigos, jos nariai netenka įgaliojimų. Valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bendrijos pirmininkas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas atsižvelgiant į imperatyvią įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nustatą, jog „Jeigu bendrijos steigėjai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame
(tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje turi būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba“. Pastebėtina, jog neaiškus šių nuostatų santykis ir jų taikymo apimtis. Įstatyme neturėtų būti nuostatų, kurios viena kitą paneigia ir yra prieštaringo turinio, juo labiau, kai kalbama apie įstatyminius imperatyvus. Siūlytina tobulinti reguliavimą ir pašalinti normų priešpriešą. 16.
siūloma keisti įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatant: „1. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrija gali susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyje (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Bendriją skaidant į mažesnes bendrijas taikomas bendrijos padalijimo būdas. Bendrijos padalijimo iniciatyvos teisę turi ne mažiau kaip ketvirtadalis atskiro bendrijos valdomo namo (pastato) butų ir kitų patalpų savininkų. 2. Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo (bendrijų sujungimo ar bendrijos skaidymo) priimamas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta tvarka. Jei bendrija, jungianti kelis namus, skaidoma į mažesnes bendrijas sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima įgaliotinių susirinkimas. Bendrija reorganizuojama pagal Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų reorganizavimo sąlygas.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai neatitinka teisės technikos taisyklių, pagal kurias teisės normos teisės akte turi būti dėstomos nuo bendrų normų pereinant į specialias. Be to, atskiros teisės normos dėstytinos atskiromis straipsnio dalimis. Šiame kontekste nėra suprantama kodėl į galiojančias ir savarankiškas įstatymo bendro pobūdžio nuostatas yra įterpiamos savarankiškos specialios nuostatos. Be to, nėra aišku kodėl galiojančiame įstatyme busi savarankiška straipsnio 3 dalis yra perkeliama ir sujungiama su straipsnio pirma dalimi, neaišku kokio teisinio tikslo siekiama tokiu pakeitimu, nes normų turinys šiuo atveju nekeičiamas, tačiau teisės technikos taisykles atitinkantis normų dėstymas keičiamas tokių taisyklių neatitinkančiu.
Antra, aptariamu pakeitimu iš įstatymo 26 straipsnio 2 dalies siūloma išbraukti nuostatą, jog „Bendrijai taikoma supaprastinta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka.“ Toks nuostatos išbraukimas diskutuotinas atsižvelgiant į tai, jog pagal įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą bendrijoms nebus taikoma CK nustatyta juridinių asmenų reorganizavimo tvarka. Bendrijos pagal teikiamą projektą bus reorganizuojamos tam tikra supaprastinta tvarka, kuri detalizuojama keičiamame įstatyme ir teikiamame projekte. Svarstytina galimybė aptariamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. 17. Projekto
siekiama sureguliuoti reorganizacijos būdą, kuris vadinamas atidalijimu. Pastebėtina, jog toks reorganizavimo būdas CK 2.97 straipsnyje nėra numatytas, todėl svarstytinas teikiamos nuostatos santykis su CK nuostatomis. Manytina, jog šiuo atveju reikėtų kalbėti apie reorganizavimą padalijimo būdu. Paminėtina, jog analogiškas reorganizavimo būdas buvo įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatyme, tačiau priėmus CK, jis buvo pakeistas, nustatant, jog reorganizacija vykdoma taikant Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias reorganizavimą padalijimo būdu. Be to, manytina, jog nuostatose derėtų kalbėti ne apie namo ar pastato atidalijimą, kadangi ne namas ar pastatas yra bendrijos narys, o apie tam tikrų asmenų teisę steigti naują bendriją, atsiskirti nuo esamos bendrijos ir t.t. 18.
18Pastebėtina,
jog projektas ženkliai keičia galiojantį teisinį reguliavimą, o priėmus siūlomą įstatymo projektą nė viena bendrija nebeatitiks įstatymo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl įstatų turinio ir kt. Manytina, jos įstatymo projektą derėtų papildyti jo įsigaliojimo ir taikymo nuostatomis, nustatant vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą ir pereinamojo laikotarpio nuostatas. 19. Projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog „Kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.“ Todėl būtina parengti naują įstatymo projektą, atitinkantį minėtą įstatymo reikalavimą. 20. Projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas nuosekliai laikantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-03 Nr. S-2015-7663 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 21, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 12, 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3840 atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 21, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 12, 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3840 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-03-01 Nr. XIIP-3840(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1dalyje siūloma išbraukti nuostatą, jog keičiamas įstatymas reguliuoja bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Be to, siūloma išbraukti šio straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.“ Taip pat siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje siūloma išbraukti visas įstatymo nuostatas, susijusias su naryste bendrijose ir bendrijų narių teisių bei pareigų apimtimi, visiškai atsisakant termino „bendrijos narys“ vartojimo. Siūlomų pakeitimų kontekste pastebėtina, jog keičiamas įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su įstatyme nustatomos teisinės juridinio asmens formos – bendrijos, teisiniu statusu. Taip pat pastebėtina, jog teisės teorijoje nurodoma, jog juridinis asmuo negali egzistuoti savaime – be juridinio asmens dalyvių. Išskiriami tik du juridiniai asmenys – Lietuvos Respublikos valstybė ir savivaldybė, kurie egzistuoja per se.
Taigi teigtina, jog siūlomas teisinio reguliavimo modelis, kai įstatyme atsisakoma viso teisinio reguliavimo, susijusio juridinio asmens dalyvių (narių) statusu, yra ydingas: Pirma, atsižvelgiant į tai, jog juridinis asmuo negali egzistuoti be dalyvių (narių) bei į siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį, t.y. į tai, jog neatsižvelgiant į tai, ar buto ir kitų patalpų savininkai dalyvavo steigiant bendriją, neatsižvelgiant į tai, ar jie išreiškė valią dalyvauti bendrijos veikloje, jiems nustatoma prievolė apmokėti bendrijos steigimo išlaidas, teisė inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, teisė balsuoti visuotiniame susirinkime ir kitos teisės bei pareigos, konstatuotina, jog įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą visiems butų ir kitų patalpų savininkams būti bendrijos dalyviais (nariais). Vertinant siūlomų pakeitimų esmę ir prasmę manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą bendrijos dalyvio (nario) statuso įgijimas ir narystė bendrijoje tapatinami su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime. Šiame nutarime konstatuota, jog „Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, <...>, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu.
Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projektu siūloma išbraukti galiojančios įstatymo redakcijos 22 straipsnį, reguliuojantį narystės bendrijoje pabaigą. Vietoje šio straipsnio nesiūlomas joks naujas teisinis reguliavimas, susijęs su bendrijos dalyvio
(nario) statuso pasibaigimu. Taigi ir šiuo aspektu, teigtina, jog bendrijos dalyvio
(nario) statusas įtvirtinamas ex lege, be jokios galimybės šio statuso atsisakyti ar jam nutrūkti, išskyrus galimybę parduoti butą ar kitą patalpą. Manytina, jog ir šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statusas negali nutrūkti jokiais atvejais, išskyrus galimą turto pardavimą, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Trečia, pažymėtina, jog atsisakius viso teisinio reguliavimo, susijusio su bendrijos narių teisių ir pareigų apimtimi, bendrijos narių teisių ir pareigų apimtis, buvusi aiški pagal galiojančią įstatymo redakciją, taptų neaiški ir neapibrėžta. Toks įstatymo pakeitimas kvestionuotinas proporcingumo ir teisinio aiškumo principų kontekste. 2. Projekto 2 straipsnio 11 dalies 3 punkte siūloma pakeisti pastato bendro naudojimo patalpų ir kitų pastato dalių sąvokos apibrėžtį, nustatant, jog tai yra „pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai (lodžijos), terasos“ bei išbraukiant galiojančią išlygą, jog šios pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra bendro naudojimo objektais tik tais atvejais, „jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. Analizuojant siūlomą nuostatos pakeitimą, pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą yra nekilnojamojo turo objektų, pavyzdžiui, rūsių, palėpių ir kt., kurie nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims ir dėl šios aplinkybės nėra bendro naudojimo objektais. Panaikinus aptarimą nuostatos dalį, visa tokia privati nuosavybė turėtų tapti bendro naudojimo objektais, kadangi teikiama įstatymo projekto nuostata yra imperatyvi ir be išlygų. Toks nuosavybės teisės apribojimas, vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą, nes įstatyme neįtvirtinami jokie kriterijai, atitinkantys Konstitucinio Teismo sprendimuose dėstomą doktriną, susijusią su galimu nuosavybės teisės apribojimu. 3.
3Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti,
jog „Bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendriją steigiančio pastato (pastatų) butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimų butų ir kitų patalpų naudingajam plotui.“ Pastebėtina, jog pagal šią nuostatą net ir tie asmenys, kurie nepritaria bendrijos steigimui ir nenori priverstiniu būdu tapti bendrijos nariais, bus įpareigoti sumokėti už šio juridinio asmens steigimą. Tokiu būdu, asmenų, kurie siekia steigti bendriją interesai įtvirtinami kaip vertingesni, nei tų asmenų, kurie nenori steigti bendrijos, priverčiant asmenis, nenorinčius steigti bendrijos, sumokėti už kitų asmenų siekių įgyvendinimą. Be to, tokiu būdu asmenų interesai aiškiai supriešinami. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimas yra ir turi būti savanoriškas veiksmas, teikiama nuostata galimai neatitinka konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, nes kaip nurodė Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime: „Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus“. 4. Projekto
reikšmė. Reikėtų suvienodinti šios sąvokos vartojimą. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeiti sąvokos „bendro naudojimo objektų aprašas“ apibrėžtį. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, kelia abejonių, jog siūloma iš aprašo išbraukti reikalavimą nurodyti bendro naudojimo objekto buvimo vietą.
Manytina, jog toks siūlymas neatitinka teisinio aiškumo principo, be to, galimai pažeistų butų ir kitų patalpų savininkų teisę žinoti apie tikslią bendro naudojimo objektų buvimo vietą. Antra, apibrėžtyje vartojama sąvoka „bendro naudojimo objekto naudojimo prievolė“. Kadangi iki šiol įstatyme nebuvo bendro naudojimo objekto naudojimo prievolių, siūlytina aiškiai nurodyti kas turima omenyje vartojant tokią sąvoką. Koks turėtų ir galėtų būti bendro naudojimo objekto naudojimo prievolės turinys. Be to, atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau - CK) šeštoje knygoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su prievolėmis, manytina, jog šiuo atveju galimai derėtų kalbėti ne apie prievoles, o apie tam tikras pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų naudojimu. 6. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma pakeiti sąvokos „buto ir kitų patalpų savininkas“ apibrėžtį nustatant, jog tai:
„fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso
nuosavybės teise ir kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise susietas su pastato bendrojo naudojimo objektais“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti kas turima omenyje vartojant loginę išraišką „bendrosios dalinės nuosavybės teise susietas“. Svarstytina galimybė projekte atsisakyti neteisinės terminologijos vartojimo ir naudoti aiškaus turinio galiojančio įstatymo formuluotę: „kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“
ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija“ apibrėžties. Pasiūlymo turinys diskutuotinas atsižvelgiant į tai, jog terminas „bendrija“ plačiai vartojamas įstatymo projekto tekste. 8. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūlytina atsisakyti neaiškaus turinio termino „kadastrinis vienetas“ vartojimo.
Šiame kontekste pastebėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme terminas „vienetas“ vartojimas tik kalbant apie teritorinius ir administracinius vienetus, visiškai jo nevartojant sąsajoje su patalpomis. Siūlytina projekto terminiją derinti su galiojančių įstatymų nuostatomis. Šiame kontekste taip pat diskutuotinas projektu siūlomas įstatymo 2 straipsnio 11 dalies išbraukimas, kurioje aiškiai ir naudojant deramą terminologiją pateikta sąvokos „kitos patalpos“ apibrėžtis. 9. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiant bendro naudojimo konstrukcijas, prieš žodžius „laikančios sienos“ siūloma išbraukti žodį
„visos“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog žodis „visos“ į
įstatymo tekstą įrašytos neatsitiktinai, o siekiant teisinio aiškumo, kad nustatyti, jog net ir tos laikančios sienos, kurios yra butų ir kitų patalpų viduje, yra laikomos bendrosiomis pastato konstrukcijomis. Svarstytina galimybė pakeitimo atsisakyti. 10. Projekto 2 straipsnio 11 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog tik centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens sistemos vamzdynai yra bendro naudojimo objektai ir priklauso bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog net tais atvejais, kai šiluma tiekiama ne centralizuotai, pavyzdžiui, namo gyventojai pasistato bendrą katilinę ir šilumą tiekia iš jos, šilumos vamzdynai neturėtų tapti atskirų savininkų individualaus naudojimo objektais, nes vienam iš savininkų nupjovus vamzdį, visi kiti asmenys nebegautų šilumos. Svarstytina galimybė atsisakyti įstatymo pakeitimo arbą ji modifikuoti taip, kad būtų užtikrintos visų asmenų teisės. 11.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Butų ir kitų patalpų savininkai savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą) steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais gali pareikšti iš anksto, įteikdami šį pareiškimą <...> elektroniniu paštu.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje derėtų apsispręsti ar joje norima reguliuoti nuomonės pareiškimą – pritarimą ar nepritarimą, ar, vis dėlto, norima nustatyti teisę balsuoti iš anksto. Pastebėtina, jog nuomonės pareiškimas neturėtų būti prilyginimas balsavimo veiksmui su aiškiu balsavimo rezultatu, nes net teigiamos nuomonės pareiškimas nebūtinai reiškia, jog asmuo balsuoja už tam tikrą sprendimą. Jei kalbama apie išankstinį balsavimą, tai nuostatą atitinkamai derėtų tobulinti. Analogiška pastaba teiktina dėl visų įstatymo projekto nuostatų, kuriose turint omenyje išankstinį balsavimą raštu kalbama apie nuomonės pareiškimą. Antra, pastebėtina, jog tuo atveju, jei nuostatoje siekiama reguliuoti išankstinio balsavimo klausimus, nuostata laikytina visiškai neužtikrinančia asmenų teisės, jog balsavime dalyvaus tik su bendrija susiję asmenys, kadangi balsavimas paprastu elektroniniu paštu neužtikrinant jokių asmens identifikavimo garantijų, kaltų abejonių dėl jo saugumo. Pažymėtina, jog susikurti elektroninį paštą ir pateikti balsą svetimo asmens vardu, asmenims, siekiantiems nesąžiningai priimti tam tikrus sprendimus, nesudarytų jokių sunkumų. Svarstytina galimybė leisti balsuoti elektroniniu paštu tik tuo atveju, jei užtikrinamas asmens tapatybės nustatymas. 12. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, ar tais atvejais, kai bendrija steigiama kelių pastatų valdymui, sprendimą dėl bendrijos steigimo turi priimti kiekvieno pastato butų ir kitų patalpų savininkai bendrame susirinkime, ar gali (turi) būti šaukiami atskiri kiekvieno pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai. 13.
„Aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis butų ir kitų patalpų
savininkų susirinkimas (toliau – visuotinis susirinkimas). Bendrijos įstatuose gali būti numatytas butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį, nustatytą šio įstatymo 12 straipsnyje. Įgaliotinių susirinkimas turi būti sudaromas kai butų ir kitų patalpų skaičius bendrijos valdomame pastate (pastatuose) didesnis kaip šimtas“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog atsižvelgiant į sąvokos „patalpa“ apibrėžtį, pateikiamą Statybos įstatyme, beveik visos miestų bendrijos privalomai turėtų sudaryti įgaliotinių susirinkimus. Svarstytinas tokio reikalavimo proporcingumas siekiamiems tikslams. Antra, vertinant aptariamos normos turinį ir kitas įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, jog bendrijoms, priklausomai nuo jų dydžio, būtų nustatytos skirtingos veiklos formos. Mažesnės galėtų veikti priimdamos sprendimus visuotiniame susirinkime, o didesnės - priimdamos sprendimus įgaliotinių susirinkime. Svarstytina, ar tokia alternatyva yra lygiavertė ir teisinga. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi būti šaukiamas tik tais atvejais, kai pagal įstatymo
ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų. Taigi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai ir tikslas yra aiškūs – užtikrinti bendrijos veiklą, kai neįmanoma sušaukti visuotinio susirinkimo. Tuo tarpu, pagal siūlomą reguliavimą įgaliotinių susirinkimas galėtų tapti praktiškai vienintele bendrijos veiklos forma. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte aptariami visuotinio susitrinkimo ir įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai, tačiau nenustatomas joks prioritetas. Šie susirinkimai patiekiami kaip lygiaverčiai.
Svarstytina, ar tokia situacija atitinka teisinio aiškumo principą, ar nekils teisinių ginčų dėl to, jog tam tikri klausimai buvo spręsti įgaliotinių susirinkime, o ne visuotiniame susirinkime. Trečia, pagal siūlomą reguliavimą lieka neaišku, ar tais atvejais, kai įgaliotinių susirinkimas sudaromas pagal imperatyvią projekto nuostatą, bendrija vis dar galėtų veikti priimdama sprendimus visuotiniame susirinkime. Jei taip, tai kokia tuomet nustatomo imperatyvo privalomai sudaryti įgaliotinių susirinkimą prasmė. Ar tokia imperatyvi nuostata neturėtų būti vertinama kaip papildomos ir nereikalingos administracinės naštos nustatymas. 14. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje, kalbant apie galimybę iš anksto raštu pareikšti nuomonę bendrijos visuotiniame susirinkime, minimi „bendrijos nariai“, nors daugiau jokiame straipsnyje tokie subjektai nepaminėti ir jų sąvoka neatskleista. 15. Projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas gali būti sušauktas ne anksčiau nei praėjus dvejoms savaitėms nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai atsižvelgiant į tai, jog projekto 11 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatoma, jog „visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams“. Priėmus pasiūlytą įstatymo pataisymą, būtų paneigtas minėtos nuostatos imperatyvumas. Situacija, kai vienoje nuostatoje įtvirtinamas įstatyminis imperatyvas, o kitoje nuostatoje jis paneigiamas, vertintina kaip teisiškai ydinga. Be to, pastebėtina, jog būtina aptarti kokia balsų dauguma priimami sprendimai pakartotiniame visuotiniame susirinkime. 16. Projekto 12 straipsnio 1 dalis yra perkrauta savarankiškomis teisės normomis. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis savarankiškos teisės normos dėstytinos atskiromis straipsnio dalimis, dalimis su punktais, ar atskiru straipsniu. 17.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įgaliotiniai išrenkami pastato dalies ar, kai bendrija valdo kelis pastatus, kiekvieno pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, kuriuos šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba), vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Pastebėtina, jog ne visos 11 straipsnio nuostatos galėtų būti imperatyviai pritaikytos šaukiant susirinkimus įgaliotiniams išrinkti, kaip siekiama nustatyti projekte. Todėl aptariamame straipsnyje kalbant apie įstatymo 11 straipsnyje nustatytą susirinkimų sušaukimo tvarką, siūlytina neatsisakyti galiojančioje įstatymo redakcijoje vartojamo teisinio termino (lotynų kalba) mutatis mutandis, reiškiančio, jog 11 straipsnio nustatyta tvarka turėtų būti taikoma pakeitus tai, kas keistina. 18. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog bendrijos pirmininko pareigybės aprašą tvirtina „visuotinis susirinkimas ar įgaliotinių susirinkimas“. Pastebėtina, jog toks alternatyvaus teisinio reguliavimo įtvirtinimas vertintinas kaip teisiškai ydingas. Įstatyme nustatant alternatyvų teisinį reguliavimą, kartu turi būti įtvirtinti ir vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijai. Analogiška pastaba teiktina ir dėl visų kitų projekte siūlomų nustatyti alternatyvų. 19. Projektu siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą, jog bendrijos pirmininkas atsako už „bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai“. Atsižvelgiant į tai, jog joks kitas asmuo, atsakingas už šios funkcijos vykdymą nenustatomas, svarstytinas siūlomo pakeitimo proporcingumo klausimas. 20.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Bendrijos valdyba (toliau – valdyba) yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja bendrijos pirmininkas“. Atsižvelgiant į tolimesnes projekto nuostatas, pavyzdžiui, jog bendrijos pirmininkas dalyvauja valdybos veikloje balsuodamas, siūlytina apsispręsti, ar bendrijos pirmininkui pavedama įstatyme nenurodomu būdu ir forma vadovauti valdybos veiklai, ar jis, vis dėl to, yra valdybos narys ir valdybos pirmininkas. Taip pat aiškiai nurodytina, ar į įstatyme nustatomą minimalų valdybos narių skaičių įskaičiuojamas ir bendrijos pirmininkas. Ši pastaba teiktina ir dėl to, jog analogišku atveju, kai kalbama apie įgaliotinių susirinkimą, nustatoma, jog šiam susirinkimui pirmininkauja bendrijos pirmininkas (projekto 12 str. 3 d.). Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekte derėtų derinti terminologiją ir laikytis vieningos reguliavimo koncepcijos. 21. Projekto 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Už veiklą valdyboje jos nariams visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti atlyginama“. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į bendrijų kiekį bei į tai, jog nuostata gali būti suprantama ir taikoma įvairiai ir neabejotinai būtų taikoma praktikoje, nereikėtų atskleisti šios nuostatos esmės ir praktinio taikymo ypatybių, pavyzdžiui, nustatant, jog tokiu atveju su valdybos nariais turi būti sudaromos tam tikro pobūdžio civilinės sutartys, instituciją kuri patvirtintų tipinės sutarties formą, ar kt. Taip pat nurodytina, ar už veiklą valdyboje galėtų būti papildomai atlyginama ir bendrijos pirmininkui. 22. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog bendrijos lėšas gali sudaryti teisėtai gautos paramos ir labdaros lėšos.
Pastebėtina, jog bendrijoms nepavyktų teisėtai gauti labdaros lėšų, kadangi vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis labdaros gavėjais gali būti tik: neįgalieji; ligoniai; vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; bedarbiai; asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių. Siekiant, kad bendrijos galėtų būti labdaros gavėjais, pirmiausiai reikėtų pakeisti Labdaros ir paramos įstatymą, tačiau abejotina, jog bendrijos galėtų būti prilyginamos, pavyzdžiui, našlaičiams ir įrašytos į potencialių labdaros gavėjų sąrašą. Svarstytina galimybė atsisakyti teikiamo reguliavimo. 23. Projekte siūloma panaikinti galiojančio įstatymo nuostatą dėl kvalifikuotos balsų daugumos, reikalingos sprendimui dėl bendrijos likvidavimo priimti. Be to, projekto 24 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Bendrija likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais“. Vertinant šias aplinkybes, pastebėtina, jog bendrijų taptų neįmanoma likviduoti jokiais atvejais. Pažymėtina, jog CK 2.107 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų“.
Kadangi pagal projekto koncepciją bendrijos neturi dalyvių, o jokia savininkų dauguma likvidavimui nenustatoma, priėmus projektą, bendrijų taptų neįmanoma likviduoti jokiais atvejais. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl galimybės reorganizuoti bendriją. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 2.96 straipsnio 1 dalį „Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai“. Kadangi bendrijos neturėtų jokių dalyvių, visa projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti bendrijos reorganizavimo tvarka vertintina kaip niekinė arba kaip pažeidžianti asmenų teises. Kadangi jokios formalios bendrijos narių – dalyvių registracijos neegzistuotų, neįmanoma būtų įvertinti, ar sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį yra teisėtas, ar nepažeidžia asmenų interesų. 24. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintus Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos turėtų būti dėstomos abėcėles tvarka. 25. Projekto 2 straipsnio 2 dalies turinys koreguotinas, atsižvelgiant į tai, jog bendrijos turėtų pakeisti ne tik įstatus, tačiau ir kardinaliai pakeisti savo veiklos formą, atsisakyti narystės bendrijose ir kt. Todėl nuostata formuluotina taip, kad jos turinys atitiktų nustatomų pakeitimų esmę. Be to, siūlomos įstatų pakeitimo ir įregistravimo datos - 2018-07-01, kontekste, keltinas klausimas kokiomis nuostatomis bendrijos turėtų vadovautis savo veikloje nuo įstatymo įsigaliojimo datos 2016-10-01 iki 2018-07-01. Pastebėtina, jog šiuo laikotarpiu senosios įstatymo nuostatos jau nebegaliotų, tačiau bendrijų veikla vis dar būtų organizuota pagal senąsias įstatymo nuostatas ir galiojančius jų įstatus, kurie visiškai neatitiktų projektu teikiamų nuostatų.
Nėra aišku, ar tokia nuostata siūloma bendrijoms iki 2018-07-01 leisti nesilaikyti įstatymo nuostatų, ar jos vis dėl to turėtų būti taikomos bendrijų veikloje. Jei įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos, tai kodėl nustatoma vėlesnė įstatų pakeitimo data. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projektą būtina papildyti pereinamojo laikotarpio ir įstatymo taikymo nuostatomis, pavyzdžiui, nurodant, ar tam tikros procedūros pradėtos iki įsigaliojant teikiamai įstatymo redakcija turėtų būti atliekamos pagal iki tol galiojusias teisės normas, ar turėtų būti nutraukiamos ir pradedamos iš naujo, pagal naują reguliavimą ir kt. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3840(2) atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3840(2) (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-05-03 Nr. XIIP-3840(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1dalyje siūloma išbraukti nuostatą, jog keičiamas įstatymas reguliuoja bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Be to, siūloma išbraukti šio straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.“ Taip pat siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje siūloma išbraukti visas įstatymo nuostatas, susijusias su naryste bendrijose ir bendrijų narių teisių bei pareigų apimtimi, visiškai atsisakant termino „bendrijos narys“ vartojimo. Siūlomų pakeitimų kontekste pastebėtina, jog keičiamas įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su įstatyme nustatomos teisinės juridinio asmens formos – bendrijos, teisiniu statusu. Taip pat pastebėtina, jog teisės teorijoje nurodoma, jog juridinis asmuo negali egzistuoti savaime – be juridinio asmens dalyvių. Išskiriami tik du juridiniai asmenys – Lietuvos Respublikos valstybė ir savivaldybė, kurie egzistuoja per se.
Taigi teigtina, jog siūlomas teisinio reguliavimo modelis, kai įstatyme atsisakoma viso teisinio reguliavimo, susijusio juridinio asmens dalyvių (narių) statusu, yra ydingas: Pirma, atsižvelgiant į tai, jog juridinis asmuo negali egzistuoti be dalyvių (narių) bei į siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį, t.y. į tai, jog neatsižvelgiant į tai, ar buto ir kitų patalpų savininkai dalyvavo steigiant bendriją, neatsižvelgiant į tai, ar jie išreiškė valią dalyvauti bendrijos veikloje, jiems nustatoma prievolė apmokėti bendrijos steigimo išlaidas, teisė inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, teisė balsuoti visuotiniame susirinkime ir kitos teisės bei pareigos, konstatuotina, jog įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą visiems butų ir kitų patalpų savininkams būti bendrijos dalyviais (nariais). Vertinant siūlomų pakeitimų esmę ir prasmę manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą bendrijos dalyvio (nario) statuso įgijimas ir narystė bendrijoje tapatinami su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, <...>, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu.
Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projektu siūloma išbraukti galiojančios įstatymo redakcijos 22 straipsnį, reguliuojantį narystės bendrijoje pabaigą. Vietoje šio straipsnio nesiūlomas joks naujas teisinis reguliavimas, susijęs su bendrijos dalyvio
(nario) statuso pasibaigimu. Taigi ir šiuo aspektu, teigtina, jog bendrijos dalyvio
(nario) statusas įtvirtinamas ex lege, be jokios galimybės šio statuso atsisakyti ar jam nutrūkti, išskyrus galimybę parduoti butą ar kitą patalpą. Manytina, jog ir šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statusas negali nutrūkti jokiais atvejais, išskyrus galimą turto pardavimą, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Trečia, pažymėtina, jog atsisakius viso teisinio reguliavimo, susijusio su bendrijos narių teisių ir pareigų apimtimi, bendrijos narių teisių ir pareigų apimtis, buvusi aiški pagal galiojančią įstatymo redakciją, taptų neaiški ir neapibrėžta. Toks įstatymo pakeitimas kvestionuotinas proporcingumo ir teisinio aiškumo principų kontekste. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto sąvoką, nustatant, jog tai yra „pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise“. Taigi teikiamu projektu iš įstatymo išbraukiama išlyga, jog pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra bendro naudojimo objektais tik tais atvejais, „jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. Analizuojant siūlomą reguliavimo pakeitimą, pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą yra nekilnojamojo turo objektų, pavyzdžiui, rūsių, palėpių ir kt., kurie nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims ir dėl šios aplinkybės nėra bendro naudojimo objektais. Panaikinus aptariamą nuostatos dalį, visa tokia privati nuosavybė turėtų tapti bendro naudojimo objektais, kadangi teikiama įstatymo projekto nuostata yra imperatyvi ir be išlygų. Toks nuosavybės teisės apribojimas, vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą, nes įstatyme neįtvirtinami jokie kriterijai, atitinkantys Konstitucinio Teismo sprendimuose dėstomą doktriną, susijusią su galimu nuosavybės teisės apribojimu. 3.
steigimo išlaidas apmoka bendriją steigiančio pastato (pastatų) butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimų butų ir kitų patalpų bendrajam (naudingajam) plotui.“ Pastebėtina, jog pagal šią nuostatą net ir tie asmenys, kurie nepritaria bendrijos steigimui ir nenori priverstiniu būdu tapti bendrijos nariais, bus įpareigoti sumokėti už šio juridinio asmens steigimą. Tokiu būdu, asmenų, kurie siekia steigti bendriją interesai įtvirtinami kaip vertingesni, nei tų asmenų, kurie nenori steigti bendrijos, priverčiant asmenis, nenorinčius steigti bendrijos, sumokėti už kitų asmenų siekių įgyvendinimą. Be to, tokiu būdu asmenų interesai aiškiai supriešinami. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimas yra ir turi būti savanoriškas veiksmas, teikiama nuostata galimai neatitinka konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, nes kaip nurodė Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime: „Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Bendrijų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo procedūros, pradėtos pagal teisės aktus galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti nutraukiamos ir pradedamos iš naujo pagal šio įstatymo nustatytą reguliavimą“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas dėl jo atitikties Konstitucijai.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog taikant siūlomą reguliavimą būtų nustatytas teikiamo įstatymo galiojimas į praeitį, t.y. įstatymo nuostatos būtų taikomos faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki teikiamo įstatymo projekto priėmimo ir įstatymo įsigaliojimo. Vertinant tokį retroaktyvų įstatymo taikymą pastebėtina, jog paprastai įstatymas galioja atgal tais atvejais, kai įstatymuose tai konkrečiai įvardijama ir kai tokiais įstatymais gerinama asmenų padėtis lyginant su buvusia. Tačiau aptariamos nuostatos kontekste pastebėtina, jog teikiamas įstatymo projektas teisinių santykių dalyvių padėties nepagerins. Priešingai – padėtis bus pabloginta, nes vietoj reorganizavimo ir likvidavimo procesų, kurie jau gali būti besibaigią, šiuos procesus reikės nutraukti ir pradėti iš naujo. Pastebėtina, jog tiek laiko sąnaudų, tiek finansiniu požiūriu, tiek visų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, kreditorių) teisių kontekste toks reguliavimas neabejotinai pablogins asmenų teisinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2001-11-29 nutarime nurodė, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Vienas iš teisinės valstybės principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. <...>. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, – esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida.“ Taigi vertinant aptariamo teisinio reguliavimo pobūdį ir jo taikymo teisines pasekmes, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Antra, aptariamos nuostatos kontekste pažymėtina, jog bendrijos gali būti reorganizuojamos ir likviduojamos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Teikiamas teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir nenumato jokių išimčių, taigi teigtina, jog teikiamu įstatymo projektu būtų įsikišama į teismų veiklą, įstatymu nustatant, jog priimti ir įsigalioję teismų sprendimai negali būti vykdomi, o reorganizavimo ir likvidavimo procesai turi būti pradėti iš naujo. Taigi įstatymu būtų apribota konstitucinė teismų teisė vykdyti teisingumą. Toks teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo dėstomą doktriną, susijusią su valdžių padalijimo principu. Konstitucinis Teismas 1999-06-03 nutarime nurodė: „Jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Taigi teigtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai. 5. Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiant Butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinio sąvoką, ją būtų galima papildyti nuostata, jog įgaliotiniu gali būti tik to paties pastato ar jo dalies buto ar kitų patalpų savininkas. 6. Projektu siūloma atsisakyti sąvokos „Pastato bendrojo naudojimo objektai“ apibrėžties. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog galiojančioje įstatymo redakcijoje ši sąvoką yra detaliai apibrėžta, konkrečiai išvardinant tai, kas laikytina bendrosiomis pastato konstrukcijomis, bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis, pastato bendrojo naudojimo patalpomis, vietiniais inžineriniais tinklais, bendrojo naudojimo žemės sklypu.
Toks detalus įstatyminis reguliavimas pasirinktas neatsitiktinai, kadangi šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimtimi, nes nuo šios sąvokos turinio priklauso bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teisių apimtis. Be to, šios sąvokos detali apibrėžtis lemia tai, jog visų bendrijų nariai turi vienodos apimties bendrosios dalinės nuosavybės teises, nes ši apimtis yra nustatyta įstatyme. Išbraukus iš įstatymo turinio šį reguliavimo objektą, asmenų teisių apimtis priklausytų nuo poįstatyminių teisės aktų turinio. Teigtina, jog priėmus įstatymo projektą situaciją neatitiktų Konstitucinio teismo dėstomos doktrinos, susijusios su asmenų teisių reguliavimu. Pastebėtina, jog Konstitucinis teismas nutarimuose ne kartą nurodė, pavyzdžiui, 1995-10-26 nutarime, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi gali būti įtvirtintas tik įstatyme ir negali būti įtvirtinamas poįstatyminiais teisės aktais. 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, pritariant veikiančios bendrijos įstatams, priima butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.“ Be to, šio straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog „Prisijungimo sutartį tvirtina veikiančios bendrijos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas), vadovaudamasis bendrijos įstatuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.“ O straipsnio 5 dalyje, kad
„Patvirtinus prisijungimo sutartį, ji įregistruojama Juridinių asmenų
registre.“ Aptartų pasiūlymų turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog bendrijos iki šiol yra steigiamos konkretiems pastatams administruoti, įstatuose privalomai nurodoma „pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre;“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis). Toks įstatų turinys neprieštarauja teikiamam įstatymo projektui, todėl įstatai neturėtų būti pakeisti net priėmus teikiamą įstatymo projektą. Todėl įstatymo projekto nuostata, jog galima prisijungti prie veikiančios bendrijos pritariant veikiančios bendrijos įstatams, kelia abejonių dėl jos proporcingumo, nes susiklostys situaciją, kai veiks bendrija, kurios įstatuose bus nurodytas konkretus administruojamo namo pastatas, tačiau faktiškai bendrija administruos keletą pastatų. Antra, aptartame kontekste taip pat keltinas klausimas dėl prisijungimo sutarties registravimo Juridinių asmenų registre. Iš teikiamo reguliavimo neaišku kokia teisinė reikšmė būtų suteikiama tokiai įregistruotai sutarčiai. Nesuprantama ir tai, kas nutiktų, jei bendrijos, prie kurios prisijungiama, įstatai, kaip jau minėta, neatitiktų prisijungimo sutarties turinio. Susiklostytų situaciją, kai registre būtų įregistruoti prieštaringi duomenys apie tą pačią bendriją.
Teigtina, jog teikiamas reguliavimas turi būti tobulinamas pašalinant neaiškumus. 8. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „<...> Butų ir kitų patalpų savininkas steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais gali balsuoti iš anksto, užpildydamas balsavimo biuletenį, kurį jo prašymu išduoda ar elektroniniu paštu pateikia susirinkimo organizatorius. Užpildytas išankstinio balsavimo biuletenis iki susirinkimo dienos gražinamas susirinkimo organizatoriui tiesiogiai ar registruotu laišku, ar elektroniniu paštu. Iš anksto balsavę butų ir kitų patalpų savininkai laikomi dalyvaujančiais susirinkime ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostatoje siekiama reguliuoti išankstinio balsavimo klausimus, tačiau nuostata laikytina visiškai neužtikrinančia asmenų teisės, jog balsavime dalyvaus tik su bendrija susiję asmenys, kadangi balsavimas paprastu elektroniniu paštu neužtikrinant jokių asmens identifikavimo garantijų, keltų abejonių dėl jo saugumo. Pažymėtina, jog susikurti elektroninį paštą ir pateikti balsą svetimo asmens vardu, asmenims, siekiantiems nesąžiningai priimti tam tikrus sprendimus, nesudarytų jokių sunkumų. Svarstytina galimybė leisti balsuoti elektroniniu paštu ar kitaip tik tuo atveju, jei užtikrinamas asmens tapatybės nustatymas. Projekto siūlomo reguliavimo atveju yra sudaromos visos galimybės klastoti balsavimo rezultatus. 9. Projektu siūloma iš įstatymo teksto eliminuoti visas nuostatas, susijusias su pakartotinių visuotinių susirinkimų šaukimu. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, nesant jokių nuostatų, reguliuojančių pakartotinį susirinkimo šaukimą, taptų neaišku, ar pakartotinis susirinkimas apskritai turėtų būti sušaukiamas, pavyzdžiui, įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies atveju: „Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.“, ar ši įstatymo nuostata būtų tik deklaratyvaus pobūdžio ir neįvykus visuotiniam susirinkimui, jo šaukti pakartotinai nebereikėtų. Manytina, jog panaikinus visas įstatymo nuostatas, susijusias su pakartotinių susirinkimų šaukimu, būtų sudaryta situacija, kai bendrijos valdymo organai galėtų veikti be jokios bendrijos narių kontrolės, be to, tokiu būdu būtų paneigta bendrijos narių teisė išsakyti savo nuomonę ir tiesiogiai dalyvauti bendrijos veikloje. Antra, pažymėtina, jog nesant jokių nuostatų, reguliuojančių pakartotinį susirinkimo šaukimą taptų neaišku ir tai, kokia tvarka tokie pakartotiniai susirinkimai galėtų būti šaukiami, ar jų sušaukimui taikomos kokios nors taisyklės, kokia tvarka pakartotiniuose susirinkimuose priimami sprendimai, kokia galėtų būti pakartotinių susirinkimų darbotvarkė ir kt. Taigi galiojantis, aiškus ir detalus teisinis reguliavimas, priėmus įstatymo projektą būtų pakeistas neaiškiu ir galimai paneigiančiu bendrijos narių teises. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas svarstytinas aptariamo įstatymo pakeitimo proporcingumas ir atitiktis siekiamiems tikslams. 10. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (toliau – visuotinis susirinkimas).
Bendrijos įstatuose gali būti numatytas butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.“ Be to, projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotinių (toliau – įgaliotiniai) susirinkimo sudarymas ir jo kompetencija nustatomi bendrijos įstatuose.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Vertinant aptariamų normų turinį ir kitas įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, jog bendrijoms būtų suteikta teisė pasirinkti, jog bendrijos veikia tik per įgaliotinių susirinkimą. Svarstytina, ar tokia alternatyva yra lygiavertė ir teisinga. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas turi būti šaukiamas tik tais atvejai, kai pagal įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų. Taigi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai ir tikslas yra aiškūs – užtikrinti bendrijos veiklą, kai neįmanoma sušaukti visuotinio susirinkimo. Tuo tarpu, pagal siūlomą reguliavimą įgaliotinių susirinkimas galėtų tapti praktiškai vienintele bendrijos veiklos forma. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte aptariami visuotinio susitrinkimo ir įgaliotinių susirinkimo sušaukimo atvejai, tačiau nenustatomas joks prioritetas. Šie susirinkimai patiekiami kaip lygiaverčiai. Svarstytina, ar tokia situacija atitinka teisinio aiškumo principą, ar nekils teisinių ginčų dėl to, jog tam tikri klausimai buvo spręsti įgaliotinių susirinkime, o ne visuotiniame susirinkime.
Be to, situacija diskutuotina, atsižvelgiant į tai, jog, pavyzdžiui, visuotinio susirinkimo kompetencija yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme, o įgaliotinių susirinkimo kompetenciją paliekama nustatyti bendrijos įstatuose. Abejotina, ar dviejų analogiškas funkcijas atliekančių organų teisinio statuso reguliavimas gali skirtis tokia apimtimi. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teises ir interesus, vienodos teisinės reikšmės klausimus sprendžiančių organų teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas vienoda tvarka - įstatyme. 11. Projekto 13 straipsnio
„visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas ar bendrijos
valdyba“. Pastebėtina, jog toks alternatyvaus teisinio reguliavimo įtvirtinimas, kai nesant jokių kriterijų galima rinktis net iš trejų alternatyvų, vertintinas kaip teisiškai ydingas. Įstatyme nustatant alternatyvų teisinį reguliavimą, kartu turi būti įtvirtinti ir vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijai. Analogiška pastaba teiktina ir dėl visų kitų projekte siūlomų nustatyti alternatyvų. 12. Projektu siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą, jog bendrijos pirmininkas atsako už „bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai“. Atsižvelgiant į tai, jog joks kitas asmuo, atsakingas už šios funkcijos vykdymą nenustatomas, svarstytinas siūlomo pakeitimo proporcingumo klausimas. 13. Projekto 14 straipsnio
kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja bendrijos pirmininkas“.
Atsižvelgiant į tolimesnes projekto nuostatas, pavyzdžiui, jog bendrijos pirmininkas dalyvauja valdybos veikloje balsuodamas, siūlytina apsispręsti, ar bendrijos pirmininkui pavedama įstatyme nenurodomu būdu ir forma vadovauti valdybos veiklai, ar jis, vis dėl to, yra valdybos narys ir valdybos pirmininkas. Ši pastaba teiktina ir dėl to, jog analogišku atveju, kai kalbama apie įgaliotinių susirinkimą, nustatoma, jog šiam susirinkimui pirmininkauja bendrijos pirmininkas (projekto 12 str. 5 d.). Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekte derėtų derinti terminologiją ir laikytis vieningos reguliavimo koncepcijos. 14. Projekto 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Už veiklą valdyboje jos nariams, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, gali būti atlyginama“. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į bendrijų kiekį bei į tai, jog nuostata gali būti suprantama ir taikoma įvairiai ir neabejotinai būtų taikoma praktikoje, nereikėtų atskleisti šios nuostatos esmės ir praktinio taikymo ypatybių, pavyzdžiui, nustatant, jog tokiu atveju su valdybos nariais turi būti sudaromos tam tikro pobūdžio civilinės sutartys, instituciją kuri patvirtintų tipinės sutarties formą, ar kt. Taip pat nurodytina, ar už veiklą valdyboje galėtų būti papildomai atlyginama ir bendrijos pirmininkui. Priešingu atveju teigtina, jog teikiamas reguliavimas neatitinka teisinio aiškumo principo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl visų kitų pasiūlymų, kai tam tikriems asmenims galėtų būti atlyginama įstatų nustatyta tvarka. 15. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.
Ne mažiau kaip 1/10 butų ir kitų patalpų savininkų, kai bendrija valdo kelis pastatus – 1/10 atskiro pastato butų ir kitų patalpų savininkų turi teisę kreiptis į teismą, kad jis paskirtų ekspertus, kurie ištirtų ar bendrijos valdymo organai veikė tinkamai ir jei nustatoma netinkama veikla taikyti Civilinio kodekso 2.131 straipsnyje nurodytas priemones.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo turinį darytina prielaida, jog nuostatoje norėta reguliuoti atvejus, kai būtų galima inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, numatytą Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.124 straipsnyje. Tačiau pastebėtina, jog tiek pagal galiojantį įstatymą, tiek pagal teikiamą įstatymo projektą bendrijos nariai turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir be šios nuostatos įtvirtinimo teikiamame įstatymo projekte, jei atitinka CK nustatytus reikalavimus, nes tokią teisę jiems laiduoja CK nuostatos. Todėl teigtina, jog teikimas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog CK nuostatos, susijusios su juridinio asmens veiklos tyrimu yra imperatyvios ir nenustato galimybių šiuos teisinius santykius kituose teisės aktuose reguliuoti kitaip nei tai nustatyta CK. Todėl teikiama įstatymo projekto nuostata negalėtų būti taikoma vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Tuo atveju, jei siekiama asmenų teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo reguliuoti kitaip nei CK, būtina keisti CK nuostatas.
Trečia, aptariamame pasiūlyme naudojama ne teisinė terminologija, iškreipianti CK instituto, susijusio su juridinio asmens veiklos tyrimu, esmę ir prasmę. Pastebėtina, jog ekspertų skyrimas, kaip sankcijų taikymas, yra tik sudėtinės juridinio asmens veiklos tyrimo proceso dalys, kurios negali ir neturi būti taikomos atskirtai nuo viso kito teisinio reguliavimo, susijusio su juridinio asmens veiklos tyrimu. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, jog CK nuostatos, susijusios su juridinio asmens veiklos tyrimu yra išsamios ir detalizuotos, aptariamoje nuostatoje atsisakytina reguliavimo, susijusio su teismo teisėmis, pavyzdžiui, dėl galimybės taikyti tam tikras priemones, nes toks reguliavimas jau yra įtvirtintas CK ir jo nederėtų kartoti teikiamame įstatymo projekte. Penkta, jei projektu siekiama tik to, kad asmenys, taikantys keičiamą įstatymą praktikoje, žinotų apie teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tokia informacija galėtų būti nurodyta teikiamame įstatymo projekte tam derama forma, naudojant CK terminologiją ir aiškiai pateikiant nuorodą į CK įtvirtintą teisinį institutą, nebandant jo išskaidyti dalimis ir nekartojant teisinio reguliavimo išdėstyto CK. Apibendrinant išsakytas pastabas teigtina, jog aptariamas teisinis reguliavimas nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo dalyku. 16. Projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Butų ir kitų patalpų savininkai, išskyrus juridinius asmenis, ir bendrija kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalų susijusių su bendrijos veikla, atleidžiami nuo žyminio mokesčio“.
Tokia nuostata pakeistų galiojančio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį: „Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.“ Pastebėtina, jog galiojanti įstatymo nuostata yra aiški ir suformuluota vartojant teisinę, o ne buitinę terminologiją, todėl svarstytina galimybė atsisakyti siūlomo nuostatos turinio pakeitimo. 17. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigę bendriją turi, Civilinio kodekso
pertvarkyti bendrijos veiklą pagal šį įstatymą ir iki jo įsigaliojimo dienos pakeisti ir perregistruoti bendrijos įstatus arba pasirinkti kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Bendrijos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos neperregistravę savo įstatų netenka juridinio asmens teisių.“ Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog aptariamos nuostatos turinys lems asmenų teisę verstis tam tikra veikla, arba tokios teisės panaikinimą. Todėl ši nuostata turėtų būti detalizuota, o įstatymo tekste turėtų būti aiškiai nurodyta kokio pobūdžio veiklos ir įstatų pakeitimai bus laikomi tinkamais įstatymų leidėjo požiūriu. Pavyzdžiui, neaišku ar tai, jog bendrijos įstatuose liktų nurodytos bendrijos narių teisės, būtų laikoma neatitikimu įstatymui. Šis ir kiti panašaus pobūdžio klausimai keltini atsižvelgiant į tai, jog įstatymas ir CK laiduoja bendrijų teisę įstatuose įtvirtinti ir kitas nuostatas, kurios neprieštarauja įstatymams.
Teigtina, jog bendrijos narių teisių nustatymas neprieštarautų įstatymams, tačiau, ar tai būtų laikoma tinkamu įstatų pakeitimu nėra aišku. Todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu įstatyme būtina konkrečiai nurodyti koks veiklos pertvarkymas ir įstatų pakeitimas būtų laikomas tinkamu, kadangi iš teikiamo įstatymo projekto turinio veiklos pakeitimai ir įstatų pakeitimai nėra akivaizdūs ir aiškūs. Antra, pastebėtina, jog iš įstatymo turinio nėra aišku kas turima omenyje vartojant formuluotę „netenka juridinio asmens teisių“. Pažymėtina, jog juridinis asmuo negali išnykti savaime, vien tik įstatyme nustačius, jog jis neteko juridinio asmens teisių. Kad juridinio asmens neliktų, turi būti atliekamos tam tikros teisinės procedūros, pavyzdžiui, likvidavimas. Tačiau nustačius siūlomą teisinį reguliavimą net nebebūtų galimybės likviduoti juridinį asmenį pagal teikiamo įstatymo nuostatas, nes nebebūtų kam organizuoti susirinkimų ir atlikti kitų reikalingų procedūrų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bendrijos dalyvauja daugelyje teisinių santykių ir turi kreditorius. Manytina, jog teikiamu reguliavimu galimai būtų pakenkta trečiųjų asmenų interesams, pavyzdžiui, kreditoriams, nes kiltų klausimas iš ko išsiieškoti skolas, jei juridinio asmens jau nėra. Neaišku kas perimtų tokio juridinio asmens turtą, kas administruotų bendrijos narių sukauptas lėšas ir kiltų eilė kitų klausimų, kurie teikiant tokį teisinį reguliavimą turi būti sureguliuoti, kad nebūtų pažeisti visų su šiuo reguliavimu susijusių asmenų teisėti lūkesčiai. Trečia, pažymėtina, jog nėra aišku koks asmuo ar institucija turėtų ir galėtų įvertinti, jog tam tikrų bendrijų veikla ir įstatai neatitinka įstatymo reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, jog bendrijų yra šimtai, todėl tai turėtų būti didelės apimties darbas, reikalaujantis žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Pagal galiojančias įstatymo nuostatas ir pagal teikiamo projekto nuostatas, pavyzdžiui, bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras. Šiuo atveju įstatymo projekte galimai kalbama apie panašaus pobūdžio įstatų pakeitimus, kurie prilygtų naujos bendrijos steigimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Juridinių asmenų registras neturi ir negali turėti įstatyminės kompetencijos įvertinti teikiamų bendrijų įstatų atitikties įstatymui. Todėl siūlytina detalizuoti reguliavimą, kad jo taikymo tvarka būtų aiški. Be to, net jei tam tikros bendrijos nepakeitė įstatų ir neįregistravo pakeitimų Juridinių asmenų registre, tai dar savaime negali ir neturi reikšti, jog įstatai ir bendrijų veikla neatitinka įstatymo. Priešingu atveju, galimai asmenys, kurie veikia pagal įstatymų nuostatas, netektų juridinio asmens teisių. Teigtina, jog tokia situacija neatitiktų teisinės valstybės principo. Todėl įstatymo projekte būtina nustatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką. 18. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2017-10-01. Taigi vadovaujantis šia nuostata, aptariamo projekto 2 straipsnio 2 dalis negalėtų būti vykdoma iki pat 2017-10-01, kadangi būtų neįsigaliojusi. Tokiu būdu susiklostytų situacija, kai įsigaliojus įstatymui visos bendrijos netektų juridinio asmens teisių. Aptariamo reguliavimo turinys vertintinas kritiškai.
Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja anksčiau nei visas įstatymas, tos bendrijos, kurios pertvarkytų veiklą ir pakeistų įstatus pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas, negalėtų legaliai veikti, nes jų veikla ir įstatai neatitiktų galiojančio įstatymo, kuris galios iki 2017-10-01. Siūlytina koreguoti reguliavimą, kad būtų išvengta aptartų nesusipratimų. 19. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo I – 798 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą I – 798 ir jį išdėstyti taip:
“;
Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
NR. I-798
d. Nr.102-P- 8
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas ir vyr. specialistas Vytautas Jonaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Dainius Zebleckis, „Būsto rūmų“ teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-011
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1dalyje siūloma išbraukti nuostatą, jog keičiamas įstatymas reguliuoja bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.
Be to, siūloma išbraukti šio straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.“ Taip pat siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje siūloma išbraukti visas įstatymo nuostatas, susijusias su naryste bendrijose ir bendrijų narių teisių bei pareigų apimtimi, visiškai atsisakant termino „bendrijos narys“ vartojimo. Siūlomų pakeitimų kontekste pastebėtina, jog keičiamas įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su įstatyme nustatomos teisinės juridinio asmens formos
Taigi teigtina, jog siūlomas teisinio reguliavimo modelis, kai įstatyme atsisakoma viso teisinio reguliavimo, susijusio juridinio asmens dalyvių (narių) statusu, yra ydingas: Pirma, atsižvelgiant į tai, jog juridinis asmuo negali egzistuoti be dalyvių (narių) bei į siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį, t.y. į tai, jog neatsižvelgiant į tai, ar buto ir kitų patalpų savininkai dalyvavo steigiant bendriją, neatsižvelgiant į tai, ar jie išreiškė valią dalyvauti bendrijos veikloje, jiems nustatoma prievolė apmokėti bendrijos steigimo išlaidas, teisė inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, teisė balsuoti visuotiniame susirinkime ir kitos teisės bei pareigos, konstatuotina, jog įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą visiems butų ir kitų patalpų savininkams būti bendrijos dalyviais (nariais). Vertinant siūlomų pakeitimų esmę ir prasmę manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą bendrijos dalyvio (nario) statuso įgijimas ir narystė bendrijoje tapatinami su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, <...>, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu.
Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projektu siūloma išbraukti galiojančios įstatymo redakcijos 22 straipsnį, reguliuojantį narystės bendrijoje pabaigą. Vietoje šio straipsnio nesiūlomas joks naujas teisinis reguliavimas, susijęs su bendrijos dalyvio
(nario) statuso pasibaigimu. Taigi ir šiuo aspektu, teigtina, jog bendrijos dalyvio (nario) statusas įtvirtinamas ex lege, be jokios galimybės šio statuso atsisakyti ar jam nutrūkti, išskyrus galimybę parduoti butą ar kitą patalpą. Manytina, jog ir šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statusas negali nutrūkti jokiais atvejais, išskyrus galimą turto pardavimą, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Trečia, pažymėtina, jog atsisakius viso teisinio reguliavimo, susijusio su bendrijos narių teisių ir pareigų apimtimi, bendrijos narių teisių ir pareigų apimtis, buvusi aiški pagal galiojančią įstatymo redakciją, taptų neaiški ir neapibrėžta. Toks įstatymo pakeitimas kvestionuotinas proporcingumo ir teisinio aiškumo principų kontekste. Nepritarti Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas LR civilinis kodeksas, kuris nustatė butų ir kitų patalpų savininkams prievolę valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir teisę pasirinkti valdymo būdą (steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį). Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį ši prievolė, esą, įgyvendinama priimant sprendimą butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t.y. bendrija steigiama ne atskirų patalpų savininkų valia, o jų balsų dauguma. Todėl projekto autorių manymu, bendrijos steigėjas yra butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Projekto autoriai mano, kad pagal Civilinį kodeksą daugiabučio namo savininkų bendrija turi būti steigiama ne kaip visuomeninis susivienijimas bendriesiems interesams įgyvendinti, o kaip juridinis asmuo bendrojo naudojimo objektams valdyti (administruoti), t.y. butų ir kitų patalpų savininkų prievolėms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, įgyvendinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-011
Projekto
patalpų ir kitų pastato dalių sąvokos apibrėžtį, nustatant, jog tai yra
„pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato
laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai (lodžijos), terasos“ bei išbraukiant galiojančią išlygą, jog šios pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra bendro naudojimo objektais tik tais atvejais, „jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. Analizuojant siūlomą nuostatos pakeitimą, pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą yra nekilnojamojo turo objektų, pavyzdžiui, rūsių, palėpių ir kt., kurie nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims ir dėl šios aplinkybės nėra bendro naudojimo objektais. Panaikinus aptarimą nuostatos dalį, visa tokia privati nuosavybė turėtų tapti bendro naudojimo objektais, kadangi teikiama įstatymo projekto nuostata yra imperatyvi ir be išlygų. Toks nuosavybės teisės apribojimas, vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos
neįtvirtinami jokie kriterijai, atitinkantys Konstitucinio Teismo sprendimuose dėstomą doktriną, susijusią su galimu nuosavybės teisės apribojimu. Pritarti Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio turinį, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas konstitucinis privačios nuosavybės gynimo principas, kuris reiškia, jog savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Šis principas taip pat suponuoja valstybės pareigą saugoti savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi į jas.
Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pamatinė nuosavybės instituto taisyklė, kad nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais. Visi kiti teisės aktai nuosavybės teisių reguliavimo srityje turi atitikti įstatymus. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį niekas negali paimti nuosavybės savavališkai – nuosavybė gali būti paimama tik remiantis įstatymu ir tik visuomenės poreikiams bei teisingai už ją atlyginant (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d. nutarimai) (Konstitucinio Teismo
reguliavimas nėra grindžiamas kokiais nors visuomenės poreikiais ar juo labiau nėra nustatomas tokios nuosavybės apribojimo kompensavimas. Papildomai pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas dar 1999 m. birželio 23 d. nutarime konstatavo, kad Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Civilinėje teisėje savininko subjektinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant savininko teisę jam priklausantį turtą valdyti, šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Pažymėtina, kad Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra. Bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus.“
departamentas 2016-03-011
3.
Projekto
apmoka bendriją steigiančio pastato (pastatų) butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimų butų ir kitų patalpų naudingajam plotui.“ Pastebėtina, jog pagal šią nuostatą net ir tie asmenys, kurie nepritaria bendrijos steigimui ir nenori priverstiniu būdu tapti bendrijos nariais, bus įpareigoti sumokėti už šio juridinio asmens steigimą. Tokiu būdu, asmenų, kurie siekia steigti bendriją interesai įtvirtinami kaip vertingesni, nei tų asmenų, kurie nenori steigti bendrijos, priverčiant asmenis, nenorinčius steigti bendrijos, sumokėti už kitų asmenų siekių įgyvendinimą. Be to, tokiu būdu asmenų interesai aiškiai supriešinami. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimas yra ir turi būti savanoriškas veiksmas, teikiama nuostata galimai neatitinka konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, nes kaip nurodė Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime: „Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus“. Nepritarti
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 1 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3840(2) nuostatos, kuriomis siekiama keisti įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 3 punktą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-4,
„prieš“-0, „susilaikė“-1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas,
Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
NR. I-798
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Dainius Zebleckis, „Būsto rūmų“ teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-031
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1dalyje siūloma išbraukti nuostatą, jog keičiamas įstatymas reguliuoja bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas.
Be to, siūloma išbraukti šio straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog „Šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.“ Taip pat siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje siūloma išbraukti visas įstatymo nuostatas, susijusias su naryste bendrijose ir bendrijų narių teisių bei pareigų apimtimi, visiškai atsisakant termino „bendrijos narys“ vartojimo. Siūlomų pakeitimų kontekste pastebėtina, jog keičiamas įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su įstatyme nustatomos teisinės juridinio asmens formos
Taigi teigtina, jog siūlomas teisinio reguliavimo modelis, kai įstatyme atsisakoma viso teisinio reguliavimo, susijusio juridinio asmens dalyvių (narių) statusu, yra ydingas: Pirma, atsižvelgiant į tai, jog juridinis asmuo negali egzistuoti be dalyvių (narių) bei į siūlomo teisinio reguliavimo pobūdį, t.y. į tai, jog neatsižvelgiant į tai, ar buto ir kitų patalpų savininkai dalyvavo steigiant bendriją, neatsižvelgiant į tai, ar jie išreiškė valią dalyvauti bendrijos veikloje, jiems nustatoma prievolė apmokėti bendrijos steigimo išlaidas, teisė inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, teisė balsuoti visuotiniame susirinkime ir kitos teisės bei pareigos, konstatuotina, jog įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą visiems butų ir kitų patalpų savininkams būti bendrijos dalyviais (nariais). Vertinant siūlomų pakeitimų esmę ir prasmę manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą bendrijos dalyvio (nario) statuso įgijimas ir narystė bendrijoje tapatinami su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, <...>, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu.
Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projektu siūloma išbraukti galiojančios įstatymo redakcijos 22 straipsnį, reguliuojantį narystės bendrijoje pabaigą. Vietoje šio straipsnio nesiūlomas joks naujas teisinis reguliavimas, susijęs su bendrijos dalyvio (nario) statuso pasibaigimu. Taigi ir šiuo aspektu, teigtina, jog bendrijos dalyvio (nario) statusas įtvirtinamas ex lege, be jokios galimybės šio statuso atsisakyti ar jam nutrūkti, išskyrus galimybę parduoti butą ar kitą patalpą. Manytina, jog ir šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį bendrijos steigėjo statusas negali nutrūkti jokiais atvejais, išskyrus galimą turto pardavimą, galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Trečia, pažymėtina, jog atsisakius viso teisinio reguliavimo, susijusio su bendrijos narių teisių ir pareigų apimtimi, bendrijos narių teisių ir pareigų apimtis, buvusi aiški pagal galiojančią įstatymo redakciją, taptų neaiški ir neapibrėžta. Toks įstatymo pakeitimas kvestionuotinas proporcingumo ir teisinio aiškumo principų kontekste. Nepritarti
aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas LR civilinis kodeksas, kuris nustatė butų ir kitų patalpų savininkams prievolę valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir teisę pasirinkti valdymo būdą (steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį). Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį ši prievolė, esą, įgyvendinama priimant sprendimą butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t.y. bendrija steigiama ne atskirų patalpų savininkų valia, o jų balsų dauguma. Todėl projekto autorių manymu, bendrijos steigėjas yra butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Projekto autoriai mano, kad pagal Civilinį kodeksą daugiabučio namo savininkų bendrija turi būti steigiama ne kaip visuomeninis susivienijimas bendriesiems interesams įgyvendinti, o kaip juridinis asmuo bendrojo naudojimo objektams valdyti (administruoti), t.y. butų ir kitų patalpų savininkų prievolėms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, įgyvendinti. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. kovo
Respublikos Konstitucijai, Teisės departamento pastaboms šioje dalyje nepritarė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-031
2.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto sąvoką, nustatant, jog tai yra „pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise“. Taigi teikiamu projektu iš įstatymo išbraukiama išlyga, jog pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra bendro naudojimo objektais tik tais atvejais, „jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. Analizuojant siūlomą reguliavimo pakeitimą, pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą yra nekilnojamojo turo objektų, pavyzdžiui, rūsių, palėpių ir kt., kurie nuosavybės teise priklauso konkretiems asmenims ir dėl šios aplinkybės nėra bendro naudojimo objektais. Panaikinus aptariamą nuostatos dalį, visa tokia privati nuosavybė turėtų tapti bendro naudojimo objektais, kadangi teikiama įstatymo projekto nuostata yra imperatyvi ir be išlygų. Toks nuosavybės teisės apribojimas, vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą, nes įstatyme neįtvirtinami jokie kriterijai, atitinkantys Konstitucinio Teismo sprendimuose dėstomą doktriną, susijusią su galimu nuosavybės teisės apribojimu. Pritarti
Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio turinį, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas konstitucinis privačios nuosavybės gynimo principas, kuris reiškia, jog savininkui, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojui, yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Šis principas taip pat suponuoja valstybės pareigą saugoti savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi į jas.
Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pamatinė nuosavybės instituto taisyklė, kad nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais. Visi kiti teisės aktai nuosavybės teisių reguliavimo srityje turi atitikti įstatymus. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį niekas negali paimti nuosavybės savavališkai – nuosavybė gali būti paimama tik remiantis įstatymu ir tik visuomenės poreikiams bei teisingai už ją atlyginant (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d. nutarimai) (Konstitucinio Teismo
reguliavimas nėra grindžiamas kokiais nors visuomenės poreikiais ar juo labiau nėra nustatomas tokios nuosavybės apribojimo kompensavimas. Papildomai pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas dar 1999 m. birželio 23 d. nutarime konstatavo, kad Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Civilinėje teisėje savininko subjektinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant savininko teisę jam priklausantį turtą valdyti, šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Pažymėtina, kad Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra. Bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus.“
teisėtvarkos komitetas 2016 m. kovo 23 d. preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr.
I-798 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3840(2) nuostatos, kuriomis siekiama keisti įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 3 punktą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui. Toks sprendimas priimtas vertinant Projekto 2 straipsnio 11 dalies 3 punkte siūlomą pakeisti pastato bendro naudojimo patalpų ir kitų pastato dalių sąvokos apibrėžtį, nustatant, jog tai yra „pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai (lodžijos), terasos“ bei išbraukiant galiojančią išlygą, jog šios pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra bendro naudojimo objektais tik tais atvejais, „jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-031
„Bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendriją steigiančio pastato (pastatų)
butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai turimų butų ir kitų patalpų bendrajam (naudingajam) plotui.“ Pastebėtina, jog pagal šią nuostatą net ir tie asmenys, kurie nepritaria bendrijos steigimui ir nenori priverstiniu būdu tapti bendrijos nariais, bus įpareigoti sumokėti už šio juridinio asmens steigimą. Tokiu būdu, asmenų, kurie siekia steigti bendriją interesai įtvirtinami kaip vertingesni, nei tų asmenų, kurie nenori steigti bendrijos, priverčiant asmenis, nenorinčius steigti bendrijos, sumokėti už kitų asmenų siekių įgyvendinimą. Be to, tokiu būdu asmenų interesai aiškiai supriešinami.
Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimas yra ir turi būti savanoriškas veiksmas, teikiama nuostata galimai neatitinka konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, nes kaip nurodė Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime: „Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus“. Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. kovo
Respublikos Konstitucijai, Teisės departamento pastaboms šioje dalyje nepritarė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Bendrijų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo procedūros, pradėtos pagal teisės aktus galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti nutraukiamos ir pradedamos iš naujo pagal šio įstatymo nustatytą reguliavimą“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas dėl jo atitikties Konstitucijai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog taikant siūlomą reguliavimą būtų nustatytas teikiamo įstatymo galiojimas į praeitį, t.y. įstatymo nuostatos būtų taikomos faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki teikiamo įstatymo projekto priėmimo ir įstatymo įsigaliojimo. Vertinant tokį retroaktyvų įstatymo taikymą pastebėtina, jog paprastai įstatymas galioja atgal tais atvejais, kai įstatymuose tai konkrečiai įvardijama ir kai tokiais įstatymais gerinama asmenų padėtis lyginant su buvusia.
Tačiau aptariamos nuostatos kontekste pastebėtina, jog teikiamas įstatymo projektas teisinių santykių dalyvių padėties nepagerins. Priešingai – padėtis bus pabloginta, nes vietoj reorganizavimo ir likvidavimo procesų, kurie jau gali būti besibaigią, šiuos procesus reikės nutraukti ir pradėti iš naujo. Pastebėtina, jog tiek laiko sąnaudų, tiek finansiniu požiūriu, tiek visų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, kreditorių) teisių kontekste toks reguliavimas neabejotinai pablogins asmenų teisinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2001-11-29 nutarime nurodė, jog „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Vienas iš teisinės valstybės principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. <...>. Reikalavimas, kad paskelbti teisės aktai galiotų į ateitį, – esminis teisinės valstybės principo elementas, svarbi teisinio tikrumo prielaida.“ Taigi vertinant aptariamo teisinio reguliavimo pobūdį ir jo taikymo teisines pasekmes, manytina, jog teikiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Antra, aptariamos nuostatos kontekste pažymėtina, jog bendrijos gali būti reorganizuojamos ir likviduojamos pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teikiamas teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir nenumato jokių išimčių, taigi teigtina, jog teikiamu įstatymo projektu būtų įsikišama į teismų veiklą, įstatymu nustatant, jog priimti ir įsigalioję teismų sprendimai negali būti vykdomi, o reorganizavimo ir likvidavimo procesai turi būti pradėti iš naujo. Taigi įstatymu būtų apribota konstitucinė teismų teisė vykdyti teisingumą. Toks teisinis reguliavimas vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo dėstomą doktriną, susijusią su valdžių padalijimo principu.
Konstitucinis Teismas 1999-06-03 nutarime nurodė: „Jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Taigi teigtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai. Pritarti
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 3 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3840(3) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui, 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas