Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. rugsėjo d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios tvarkos apsaugos komendantūra – valstybės institucija, sudaryta iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų ir Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu“. 2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis, laikinas jų paėmimas iš Lietuvos gyventojų, įstaigų ir organizacijų (išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų karius ir tarnautojus, Lietuvos šaulių sąjungos narius (šaulius), prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentą prie
įsigaliojimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nuostatomis, ir prireikus priima atitinkamus jų pakeitimus arba parengia naujų teisės aktų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Seimo nariai Artūras Paulauskas Eduardas Šablinskas Arvydas Anušauskas Darius Petrošius Valdas Vasiliauskas Gediminas Jakavonis Andrius Mazuronis Vytautas Antanas Matulevičius Gintaras Steponavičius
Projekto lyginamasis variantas Projekto Nr. XIIP-3828(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios tvarkos apsaugos komendantūra – valstybės institucija, sudaryta iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų ir Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) draudimas išduoti leidimus civilinės apyvartos ginklams įsigyti ir jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis, laikinas jų paėmimas iš Lietuvos gyventojų, įstaigų ir organizacijų (išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijų karius ir tarnautojus, Lietuvos šaulių sąjungos narius (šaulius), prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamentą prie
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šie Ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimai susiję su Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir Aktyviojo kariuomenės rezervo - Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) ir kt. aktyviojo rezervo paskirtimi bei pasikeitusios geopolitinės situacijos regione pobūdžiu, kai pasirengimas reaguoti į iškylančius iššūkius ir reakcijos laikas tampa labai svarbiu faktoriumi atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo Lietuvos teritorijoje. Lietuvos savanoriai veikia jau nuo 1918 m., kurie kartu su 1919 m. susikūrusia LŠS atliko svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą
ir ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais. Vertinant LŠS ir KASP indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą ir suvokiant būtinybę tobulinti šių subjektų veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir siekiant skatinti šių struktūrų veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Byla Nr. 16/2009).
16/2009). Siekiant stiprinti LŠS kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą reikalinga įstatymu nustatyti galimybę LŠS nariui (šauliui) ir Aktyviojo rezervo (KASP ir kt.) priklausančiam kariui (savanoriui) įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą bei šaudmenis jam namuose tikslu juos naudoti šaulio ir (ar) savanorio tarnybai. Tokiu būdu būtų taupomos valstybės lėšos, t.y. B ir C kategorijų ginklai, tinkami gynybos tikslams, galėtų būti įsigyjami ir saugojami aktyvių piliečių (t.y. šaulių ir aktyviojo rezervo karių) savo lėšomis, jiems taip prisidedant prie valstybės gynybinės galios stiprinimo tuo papildomai neapkraunant riboto Lietuvos kariuomenės ir LŠS biudžeto. Ginklų įsigijimas ir saugojimas būtų įgyvendinamas pagal visus aukščiausius ginklų įsigijimo ir saugojimo reikalavimus, nustatytus LŠS ir KASP vadų, tik išlaikius egzaminą ir gavus atitinkamą leidimą, visada užtikrinant tinkamą ginklo valdytojo asmenybės, jo lojalumo valstybei, saugumo, patikimumo ir kt. kontrolę. Įstatymų projektai visiškai atitinka ir realiai siekia įgyvendinti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuriame aiškiai įtvirtinama, kad: „Lietuvos gynybinė galia grindžiama: – Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; <...> – kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; – piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai;“ (7 skyrius, antras skirsnis). Be to, įstatymų projektai atitinka Konstitucinio teismo formuojamą praktiką. Aukščiau minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime byloje Nr. 16/2009, teismas be kita ko aiškiai pabrėžia, kad: „7.1.
Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, įstatyme įtvirtinęs tokį kariuomenės organizavimo modelį, pagal kurį kariuomenė yra organizuojama profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu, turi paisyti Konstitucijos nuostatų, inter alia Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Šiame kontekste pabrėžtina, kad profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės suformavimas nepaneigia piliečių konstitucinės priedermės ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, kartu įstatymų leidėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti vykdyti šią konstitucinę priedermę . 8.<...> Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius iš anksto tinkamai parengti tam, kad paskelbus mobilizaciją jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę. Taigi valstybėje turi būti ne tik reguliarioji kariuomenė, bet ir reikiamas skaičius ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių.“ Lydimaisiais įstatymais – Nepaprastosios padėties įstatymo dviejų (2 ir
28) straipsnių pakeitimo projektu – sudarytume teisines galimybes šaulius prireikus panaudoti, kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį , o taip pat siekiama eliminuoti galimybę įvedus nepaprastąją padėtį iš šaulių laikinai paimti jų turimus ginklus ir šaudmenis. Karo komendantūrų pratybose įgyvendinant tipines karo komendanto standartinės veiklos procedūras LŠS daliniai (pvz. Panevėžio Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė) dalyvauja jau daug metų, šis įstatymo pakeitimas tik įteisintų jau egzistuojančias LŠS funkcijas šioje srityje.
Karo padėties įstatymo (11 ir 14 straipsnių) pakeitimu siekiama eliminuoti galimybę įvedus Lietuvoje ar jos teritorijos dalyje karo padėtį stabdyti karo padėties veikimo zonoje LŠS veiklą, nes organizacijos teisinė forma yra asociacija, kurios veikla formaliai taip pat turėtų būti stabdoma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus rengė ir tobulino LŠS vado 2015-09-08 įsakymu Nr. 153 patvirtinta darbo grupė: dr. Audrius Skaistys, adv. Robert Juodka, adv. Rolandas Misius, Darius Žvironas ir Egidijus Kabašinskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nuostatų, suteikiančių teisę šauliams ir savanoriams įsigyti ir laikyti namuose ginklą šaulio ir (ar) kario savanorio tarnybai. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas reglamentuoja Sąjungos, kaip specialaus statuso subjekto, teisę įsigyti, turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei specialiąsias priemones, KASP, kaip sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis taip pat turi specialaus statuso subjektą, tačiau šis statusas nesuteikia teisės nei šauliui, nei aktyviojo rezervo kariui savanoriui teisinio pagrindo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įsigyti asmeninėn nuosavybėn, laikyti juos savo namuose ir naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį pratybų, mokymų metu, taip pat vykdant kitas tarnybines funkcijas. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projekte siūloma suteikti teisę ne jaunesniems nei 18 metų šauliams ir savanoriams išlaikiusiems egzaminą ir gavusiems leidimą namuose laikyti (turint tam teisės aktais nustatytas sąlygas) ginklą šaulio ar savanorio tarnybai įsigyti asmeninėn nuosavybėn B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis ir laikyti juos namuose. Taip pat suteikti teisę Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) tarnybos metu nešiotis B ir C kategorijų ilguosius ir trumpuosius ginklus, jų šovinius, o ne tarnybos metu savigynos tikslais nešiotis B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus ir jų šovinius. Projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) ginklą mokymų ir pratybų metu gali naudoti tokia pat tvarka ir atvejais, kokie bus nustatyti LŠS vado įsakyme, o vykdant pagalbos Lietuvos kariuomenei funkciją - tokiais pat pagrindais, kurie yra nustatyti Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomos įstatymų pataisos turės teigiamą įtaką kriminogeninės situacijos mažinimui, nes, be kita ko, Nepaprastosios padėties įstatymo numatytais atvejais sudarytų teisines galimybes šaulius prireikus panaudoti, kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį.
Be to, tai palengvintų realias galimybes panaudoti LŠS narius – šaulius, įstatymuose jiems numatytų policijos rėmėjų, valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir kitų valstybės institucijų rėmėjų funkcijų vykdymui, taip kompleksiškai gerinant kriminogeninę padėtį valstybėje. Siūlomos įstatymų pataisos nedarys įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektuose siūloma Vyriausybei panaikinti Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir vėlesnius šio nutarimo pakeitimus. Kariuomenės vadui siūloma per 3 mėnesius nuo teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir parengti bei patvirtinti naujus teisės aktus. Lietuvos šaulių sąjungos vadui siūloma per 3 mėnesius nuo teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir parengti bei patvirtinti naujus teisės aktus. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimus reikės pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymą Nr.V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ su visais vėlesniais minėto įsakymo pakeitimais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, o atvirkščiai
Gauta Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie VRM Generalinio komisaro Lino Pernavo preliminari išvada ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupalos išvada. Gautas Krašto apsaugos ministerijos 2015-11-09 raštas dėl parengtų įstatymų projektų. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Šaulio tarnyba, savanorio tarnyba, snaiperiniai šaunamieji ginklai. Projektą teikia: Seimo nariai Artūras Paulauskas Benediktas Juodka Eduardas Šablinskas Arvydas Anušauskas Darius Petrošius Valdas Vasiliauskas Gediminas Jakavonis Andrius Mazuronis Eligijus Masiulis Arimantas Dumčius Vytautas Antanas Matulevičius Gintaras Steponavičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO NR. XIIP-3827, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3828 Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3826, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3827, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3828 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius
2015-12-01 Nr. XIIP-3828 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto pavadinime įrašytinas keičiamo įstatymo numeris IX-938. 2. Iš po projekto pavadinimo įrašytos tikėtinos įstatymo priėmimo datos
išbrauktinas žodis „rugsėjo“. 3. Vienintelės projekto 1 ir 2 straipsnių dalys projekto tekste nenumeruotinos. 4. Keičiamo įstatymo 28 straipsnis turi vienintelę nenumeruotiną dalį, todėl taisytina projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalis pradėtina žodžiais „Lietuvos Respublikos“. 6. Diskutuotina, ar, remiantis projekto 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų peržiūrėti galiojančius teisės aktus, susijusius su visomis Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatomis, ar vis dėlto tik su tomis, kurios yra keičiamos šiuo įstatymo projektu. 7. Siūlytina projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės prievoles („peržiūri“, „priima“, „parengia“) formuluoti ne kaip įpareigojimus, o kaip pasiūlymus peržiūrėti, priimti arba parengti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS
2016-05-31 Nr. XIIP-3828(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
Nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (NR. XIIP-3828)
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Renatas Vitkauskas, Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala; Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja plk. ltn. Inga Šilinytė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis; Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, šauliai Robert Juodka, Andrius Kaluina, Egidijus Kabašinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-01 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo numeris IX-938. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-01
įstatymo priėmimo datos išbrauktinas žodis „rugsėjo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-01 3.
tekste nenumeruotinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-012
nenumeruotiną dalį, todėl taisytina projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-013
žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-013
straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų peržiūrėti galiojančius teisės aktus, susijusius su visomis Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatomis, ar vis dėlto tik su tomis, kurios yra keičiamos šiuo įstatymo projektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-013
nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės prievoles („peržiūri“, „priima“,
„parengia“) formuluoti ne kaip įpareigojimus, o kaip pasiūlymus peržiūrėti,
priimti arba parengti. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-12-04 Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3826, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3827, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3828 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-05-183 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, patikslinti projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Paulauskas. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas