Projektas lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės objektas (pastato korpusas, sekcija, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos) pagal butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą susijęs su atskirais butais ir kitomis patalpomis ir naudojamas tenkinti šių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, tai už šių objektų išlaikymą (eksploatavimą, remontą ir atnaujinimą) ir priežiūrą proporcingai realiai naudojamai daliai apmoka ta dalis butų ir kitų patalpų savininkų.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2016 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pastato bendrojo naudojimo patalpos ir jų priklausiniai, pagrindinės namo pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, sudaryta pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudėtingų pastatų, jungiančių kelis korpusus (sekcijas), pagrindinės konstrukcijos, išskyrus tarpkorpusines (tarpsekcijines), ir su atskirais korpusais susijusios inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti), taip pat atskiro pastato inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti) ir bendrojo naudojimo patalpos, kurios gali būti naudojamos tenkinti ne viso pastato, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir esminių statinio reikalavimų, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. “
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) pastatui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kai jos kaupiamos bendrojoje butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje, sukauptos šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka kitam savininkui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas. 4. Pakeisti 4.82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio kodekso
asmenims butų ir kitų patalpų, esančių namuose pastate, savininkai kitiems asmenims parduoda bendrąja nuosavybe turimo daikto visą ar ne visą dalį, priklausančią proporcingai jų nuosavybės teise turimam butui ar kitai patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinti ne viso namo pastato, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo pastato dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Buto ar kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinė nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui savininko dalis pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrajam plotui.
Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija. (Alternatyva: rūsio ir palėpės (mansardos) patalpoms taikomas koeficientas – 0,75, atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) – 0,50). 2 straipsnis. 4.83 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo pastato bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Šio aprašo pavyzdinę forma nustato Vyriausybės įgaliota institucija. “
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo pastato vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo pastato priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.“
ją išdėstyti taip: „3.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo Bbendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (juridinį asmenį) arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba daugiabučio namo atveju šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“
ją išdėstyti taip: „4. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka., išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat išlaidų susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusių fasado puošybos detalių (piliastrų, baliustradų, kolonų ir kitų), atnaujinimu (remontu).
pakeitimas Pakeisti 4.84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.“
netekusią galios. „3. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pakeisti 4.84 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams.
Likus šešiems trims mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra, jeigu bet 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiklos termino pratęsimo kitam penkerių metų laikotarpiui ar jo keitimo, jeigu to pageidauja ir pateikia rašytinį pareiškimą savivaldybės vykdomajai institucijai ne mažiau kaip 1/5 daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu priimtu pagal savivaldybės vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės išvadas. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę, šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, priimti sprendimą pakeisti administratorių ir nesuėjus penkerių metų termino. 4 straipsnis. 4.85 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, sudarytą vadovaujantis šio kodekso 4.245 straipsniu, naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo pastato, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir jų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šios dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka ar balsavimas raštu vykdomas šiame straipsnyje nustatyta susirinkimo šaukimo ir balsavimo raštu tvarka.“
išdėstyti taip: „5. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtos bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių sutartimi įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip ¼ butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia ¼ butų ir kitų patalpų savininkų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUPLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama tobulinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės reglamentavimą atsižvelgiant į teismų praktiką ir šio reglamentavimo taikymo metu pastebėtus netikslumus:
Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius rinkliavas ir kitas įmokas. Prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų taip pat priskirtinas ir liftas, kuris proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, turintiems pareigą proporcingai savo daliai apmokėti šio objekto išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas. Tačiau daugumoje senos statybos daugiabučiuose liftas įrengtas, siekiant palengvinti patekimą į aukštesniuose aukštuose įrengtas patalpas. Pirmojo aukšto gyventojams patekti į savo nuosavybės teise valdomas patalpas liftas nereikalingas, tačiau teisės aktai nustato pareigą šių patalpų savininkams apmokėti lifto priežiūros ir išlaikymo išlaidas.
Ginčą dėl lifto išlaikymo išlaidų paskirstymo klausimą, kai ieškovas – daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas – pageidavo atsisakyti teisės naudotis liftu, taip pat sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris konstatavo, kad savininko subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau jam kaip bendraturčiui išlieka pareigos pagal įstatymus, dalyvauti išlaikant bendrą turtą (LAT 2003-01-09 nutartis Nr. 3K-7-1/2003). Įstatymų projektų tikslai: suteikti teisę butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, kurie susiję su atskirais butais ir kitomis patalpomis ir skirti tenkinti šių patalpų savininkų poreikius, naudojimo, nustatant, kad tokių objektų išlaikymo ir priežiūros išlaidas apmoka su jais susiję savininkai;
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamų įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius rinkliavas ir kitas įmokas.; 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: siūloma papildyti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės objektas (pastato korpusas, sekcija, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos) pagal butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą susijęs su atskirais butais ir kitomis patalpomis ir naudojamas tenkinti šių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, tai už šių objektų išlaikymą (eksploatavimą, remontą ir atnaujinimą) ir priežiūrą proporcingai realiai naudojamai daliai apmoka ta dalis butų ir kitų patalpų savininkų;
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymais nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Bendroji nuosavybė“, „administratorius“, „savininkai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
4.82,
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai: Civilinio kodekso ketvirtosios knygos ketvirtajame skirsnyje, kuriame reglamentuojama bendrosios nuosavybės teisė, yra išskirta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė. 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, sanitarinė techninė ir kita įranga. Taikant šią nuostatą iškyla namo sąvokos klausimas, ar ji taikoma tik gyvenamosios paskirties pastatams, ar ir kitos paskirties pastatams. Praktikoje bendrosios dalinės nuosavybės teise, apibrėžta šiame straipsnyje, susietas įvairios paskirties pastatų valdymas ir naudojimas, t.y. ne tik gyvenamųjų, bet ir administracinės, buitinės (kooperatinai garažai), rekreacinės, verslo ir kitos paskirties pastatų. Kad ši nuostatą taikoma ir negyvenamosios paskirties pastatams nustatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.82, 4.83 ir 4,84 straipsnių atskirose dalyse naudojamos įvairios namo sąvokos: „namas“, „namas (statinys)“,
„gyvenamasis namas“, „daugiabutis namas“. Tokia
sąvokų įvairovė komplikuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės taikymą ir jos įgyvendinimą. Aktualu suvienodinti išvardintas sąvokas ir taikyti apibendrintą sąvoka – „pastatas“, kuri aiškiai apibrėžta Statybos įstatyme ir pritaikyta Bendrijų įstatyme. Šios teisės taikymo ypatumai daugiabučiams namas turėtų būti konkrečiai įvardijami.
Dėl to, aktualu pakeisti Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių atitinkamas dalis, aiškiai apibrėžiant, kad butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teisė taikoma visiems civiliniams pastatams, kad butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu, nepriklauso nuo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinkto šios nuosavybės valdymo (administravimo) būdo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės taikymo praktikoje iškyla daug ginčų dėl butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Šios dalies nustatymą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis, pagal kurią buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taikant šią nuostatą dažniausiai kyla ginčų dėl „ naudingojo ploto“ sąvokos. Nusistovėjusioje Nekilnojamojo turto kadastro sistemoje nustatomas tik gyvenamųjų patalpų (butų) naudingas plotas, kuriam priskiriami gyvenamųjų kambarių ir šiltų pagalbinių patalpų plotai. Negyvenamosios paskirties patalpoms nustatomas tik bendras plotas, į kuri įskaitomos visos pagrindinės ir pagalbinės patalpos. Nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje mišrios paskirties pastatuose, sumuojamas gyvenamųjų patalpų naudingas plotas ir negyvenamųjų patalpų bendras plotas. Ne visada šie plotai yra adekvatūs. Dėl ko kyla ginčai. Į palyginamuosius plotus paprastai ne įskaitomi butų priklausiniai (sandėliukai, garažai), esantys pastato rūsyje. Taip pat su butais ir kitomis patalpomis susijusios atviros pastato dalys (balkonai, terasos), kurios susiję su pagrindinėmis namo konstrukcijomis ir namo išlaikymo išlaidomis. Šiuo klausimu yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas, 2009 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr.
3K-3-506/1999. Joje konstatuota, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas atitinkamame name butų ar kitų patalpų savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos ir įteisintos. Dėl to, aktualu pakeisti 4.82 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad butų ir kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Daugiabučių namų valdymo praktikoje dažnai iškyla ginčų dėl buto ar kitų patalpų savininko prievolės apmokėti pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) išlaidas ir kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies taikymo, t.y. kokių išlaidų buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti be jo sutikimo. Ypač daug ginčų kyla dėl apmokėjimo už butams ir kitoms patalpoms priklausančių balkonų (jų laikančiųjų konstrukcijų) remontą, kai jais disponuoja ne visi butų ir kitų patalpų savininkai. Šiuo aspektu reikšminga kitų Europos šalių praktika. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, remiantis Vokietijos butų savininkų įstatymu, balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas apmoka tik tas savininkas, kuris juo naudojasi. Butų be balkonų savininkai turi būti atleisti nuo bet kokių balkono remonto išlaidų, kadangi namo konstrukcijoje be balkonų tokios išlaidos nebūtų atsiradusios. Pagal Prancūzijos įstatymą nustatantį bendrosios nuosavybės pastatų valdymo įstatus, bendromis laikomos pastatų dalys, kuriomis naudojasi visi pastato patalpų savininkai. Iš to seka, kad balkono konstrukcija, kuria naudojasi tik atskiro buto savininkas negali būti laikoma bendrąja pastato dalimi.
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. nutartimi konstatavo, kad prie buto prijungtas balkonas, kuriuo naudojasi tik šio buto savininkas, tampa šio buto sudėtine dalimi ir jo priežiūros ir remonto išlaidos turi būti užkraunamos ne bendrijai, o buto savininkui. Atsižvelgus į paminėtą praktiką ir Lietuvos gyventojų keliamą problemą, būtų tikslinga papildyti kodekso 4.83 straipsnio 1 dalį, nustatant prievolę pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti pastato bendrojo naudojimo objekto aprašą, kurio pavyzdinę formą nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija, aiškiai apibrėžiant šių objektų sudėtį ir butų ir kitų patalpų savininkų sąsajas su šiais objektais. Pakeisti šio straipsnio 4 dalį, nustatant, kad buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų susijusių su jam nepriklausančių kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusių fasado puošybos detalių (piliastrų, baliustradų, kolonų ir kitų), atnaujinimu (remontu). Šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta pareiga savivaldybėms šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ar balsavimą raštu priimant sprendimus dėl administratoriaus skyrimo. Ši pareiga užkrauna savivaldybėms didelę administracinę naštą ir reikalauja papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, t.y. biudžetinių asignavimų. Tokia savivaldybės funkcija nesiderina su kodekso 4.83 ir 4.85 straipsnių nuostatomis, kad bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti butų ir kitų patalpų savininkai priimdami sprendimus sušaukus patalpų savininkų susirinkimą ar balsuojant raštu. Susirinkimus šaukia bendrojo naudojimo objektų valdytojai, o jiems to nepadarius ¼ butų ir kitų patalpų savininkų.
Įstatymo projekto tikslas:
butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės taikymo objektus, nustatant kad ji taikoma visiems civiliniams pastatams, nurodant išimtis, kurios taikomos daugiabučiams namams;
naudojimo objektų ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo apibrėžimą, siekiant socialiai teisingo išlaidų pastatui išlaikyti paskirstymo, proporcingo faktiškai naudojamų pastato dalių vertei;
priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Įstatymo projektas parengtas reaguojant į daugkartinius daugiabučių gyventojų skundus ir konsultuojantis su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos specialistais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė ir kitą įranga. Atsižvelgus į namo sąvoką, kuri naudojama Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, išeitu, kad ši teisė taikoma daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Jeigu kitos patalpos yra negyvenamosios, o kitos paskirties pastate, tuomet iškyla klausimas ar ši teisė taikoma kitos paskirties patalpų savininkams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.
Pagal šią dalį išeitų, kad ši teisė taikoma ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams, bet ir kitų statinių patalpų savininkams. Sąvoka namui (statiniui) naudojama ir šio straipsnio 4 dalyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal šią dalį išeitų, kad ši norma taikoma tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tuomet iškyla klausimas kaip turi būti nustatoma kitų patalpų, esančių negyvenamosios paskirties pastate, savininko dalis bendrojoje nuosavybėje. Be to, ir daugiabučiame name gali būti negyvenamosios paskirties patalpų. Nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje mišrios paskirties pastatuose pagal patalpų naudingąjį plotą, iškyla jo sąryšio su negyvenamųjų patalpų ploto duomenimis, kadangi pagal susiklosčiusią kadastrinių duomenų sistemą negyvenamosioms patalpoms naudingas plotas nenustatomas. Į naudingąjį plotą neįskaitomas butų ir kitų patalpų priklausinių (rūsių ir kitų) plotas. Gyvenamojo namo sąvoka taikoma ir CK
nustatoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, nenurodant kokio objekto patalpų savininkai. Iš to galima suprasti, kad ši prievolė nustatoma ne tik gyvenamųjų namų patalpų savininkams.
Tačiau šio straipsnio pirmos dalies antrojoje pastraipoje jau nustatoma, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Joje nenustatoma kokiu būdu bendrojo naudojimo objektus turi valdyti kitos paskirties pastatų patalpų savininkai. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Iš to galima suprasti, kad ši norma taikoma daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siekiant šios normos taikymo aiškumo, reikėtų aiškios formuluotės, kad ji taikoma tik daugiabučio namo atveju. CK 4.84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks pavedimas savivaldybėms nesiderina su jų konstitucine funkcija ir šio kodekso 4.83 straipsnio nustatytomis butų ir kitų patalpų savininkų prievolėmis valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė taikoma visiems civiliniams pastatams, kurie naudojami kaip butų ar kitos paskirties patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektai, taikant praktikoje įsigaliojusias tam tikras išimtis ar specialiąsias sąlygas daugiabučiams gyvenamiesiems namams.
Vietoje taikomų sąvokų „namas“, „namas (statinys)“, „gyvenamasis namas“ taikyti sąvoką „pastatas“, kuri aiškiai apibrėžta Statybos įstatyme. Daugiabučio namo atveju taikyti sąvoką „daugiabutis gyvenamasis namas“, kuri apibrėžta Bendrijų įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose. Siūloma pakeisti CK 4.82 straipsnio 1,3,6 ir7 dalis vietoje žodžio ‚namas“ ar „namas (statinys)“ ar „gyvenamasis namas įrašant žodį „pastatas“. Šio straipsnio 4 dalį patikslinti, atsižvelgus į šios dalies taikymo praktiką ir su ja susijusius teisės aktus, nustatant, kad ji taikoma daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Pakeisti šio straipsnio 7 dalį, nustatant, kad buto ar kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrajam plotui. Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, terasoms) taikomi vertės išlyginimo koeficientai. CK 4.83 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoje žodžių „gyvenamasis namas“ įrašyti žodį „pastatas“. Siekiant tikslesnio bendrojo naudojimo objektų apibrėžimo ir butų ir kitų patalpų savininkų sąsajų su jais, siūloma papildyti šio straipsnio 1 dalį nustatant prievolę bendrojo naudojimo objektų valdytojui, pagal šio kodekso
pavyzdinę formą nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Šio straipsnio 3 dalį pakeisti, nustatant, kad bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai (nepriklausomai nuo pastato paskirties) steigia bendriją (juridinį asmenį) ar sudaro jungtinės veiklos sutartį arba daugiabučio gyvenamojo namo atveju šio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Atitinkamai patikslinti 4.84 straipsnio paskirtį nustatant, kad jis taikomas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Toks pakeitimas nepažeistų nusistovėjusios daugiabučių namų valdymo praktikos ir reglamentuotų kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymą. Siūloma pakeisti 4.83 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir išlaidų, kurios susiję su jam nepriklausančių, kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai naudojamų pastato dalių (balkonų, terasų ir kitų) atnaujinimu (remontu). Siekiant sumažinti administracinę naštą savivaldybėms skiriant bendrojo naudojimo objektų administratorius, siūloma pripažinti netekusia galios 4.84 straipsnio 3 dalį ir pakeisti 4 dalį, nustatant administratoriaus skyrimo ir keitimo klausimai sprendžiami kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarka. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, būtų sunormintas visų civilinių pastatų (gyvenamųjų, rekreacinės, buitinės (garažų), administracinės, komercinės ir kitos paskirties), naudojamų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugant nusistovėjusius daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ypatumus. Pakeitus buto ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo normas, susiejant jas su buto ar kitų patalpų savininko faktiškai naudojamomis (turimomis) pastato dalimis, ir įteisinus normą, kad buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, kurios susiję su jam nepriklausančių, kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai naudojamų pastato dalių (balkonų, terasų ir kitų) atnaujinimu (remontu) būtų užtikrintas socialiai teisingesnis išlaidų pastatui išlaikyti paskirstymas. Būtų sumažinta administracinė našta savivaldybėms, skiriant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymas atsileps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas pagerins pastatų valdymą ir priežiūrą ir paskatins investicijas į pastatų atnaujinimą (remontą). 8 Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įtvirtinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti. Kitų teisės aktų keisti ir priimti nereikės. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti:
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikiu. Sumažinus administracinę naštą savivaldybėms skiriant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, jų metinio biudžeto išlaidos sumažėtu 3 - 4 mln. Eur. 13. Įstatymo rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai: „Bendrosios dalinės nuosavybės teisė“, „Pastatų valdymas ir priežiūra“ Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-20 Nr. S-2015-7273 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3805 atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3805 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektu siūloma nuostata (Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės objektas (pastato korpusas, sekcija, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos) pagal butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą susijęs su atskirais butais ir kitomis patalpomis ir naudojamas tenkinti šių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, tai už šių objektų išlaikymą (eksploatavimą, remontą ir atnaujinimą) ir priežiūrą proporcingai realiai naudojamai daliai apmoka ta dalis butų ir kitų patalpų savininkų) derintina su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis[1] bei Lietuvos teismų praktika šioje srityje[2]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu[3].
Plėtodamas praktiką bylose dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų kasacinis teismas akcentavo principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės[4]. Taigi, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo bendraturčiams, kyla prievolė proporcingai savo daliai apmokėti visas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios yra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus[5] (paryškinome mes).
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika vis tik gali būti aiškinama, kaip pagrindžianti projektu pateiktą siūlymą ruošti tam tikrų bendrosios dalinės nuosavybės objektų (pastato korpuso, sekcijos, inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpos) butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, pagal kurį tik kai kurie iš bendrasavininkų privalės vykdyti savo kaip bendrasavininkų pareigas (pagal jų realius poreikius naudotis tokiais objektais) ir prisidėti tik prie kai kurių bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo (eksploatavimo, remonto ir atnaujinimo) bei priežiūros. Neaišku, kaip įgyvendinant įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, bus įmanoma apskaičiuoti bendrosios dalinės nuosavybės objekto realiai naudojamą dalį, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektams priskiriami visi bendrojo naudojimo objektai iš kurių dalis už kurią atsakingas konkretus bendrasavininkis išvedama pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą santykį. CK
savininkas turi teisę perduoti bendrosios dalinės nuosavybės objektą ar jo dalį tik tuomet, kai šis objektas ar jo dalis gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.
Tokiu būdu projektu pateikto siūlymo pagrindu būtų galima formuoti atskirus daiktus iš dalies pastato pagrindinių konstrukcijų (dalies bendrojo naudojimo konstrukcijų ar įrangos), tačiau tuo pačiu metu būtų daroma įtaka visam pastatui. Jei manyti, kad tam tikrų bendrosios dalinės nuosavybės objektų remontui neturėtų skirti lėšų butų savininkai, nesinaudojantys
„realiai“ objektais, tuomet galima svarstyti ir apie kitų pagrindinių pastato
konstrukcijų išskyrimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atvejus ir lėšų rinkimo šių objektų remontui pagrįstumą (pavyzdžiui, stogas daugiaaukščiame name taip pat tiesiogiai siejasi tik su viršutiniuose aukštuose esančiais butais ir jų
„realiai“ naudojamas; ne visos pastato išorės sienos yra visų butų išorės sienos;
kam turėtų būti priskiriamos pastato architektūrinės detalės ir jų tvarkymas). Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.
[1] CK
teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. [2] Įskaitant ir projekto aiškinamajame rašte minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje I. A. V. prieš UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt. (bylos Nr. 3K-7-1/2003). [3] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
savininkų bendrija prieš UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt.(bylos Nr. 3K-3-579/2003). [4] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija (bylos Nr.
3K-7-515/2009). [5] Žr. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2015 kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-662/2015.
2015-11-30 Nr. XIIP-3805 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės objektas (pastato korpusas, sekcija, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos) pagal butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą susijęs su atskirais butais ir kitomis patalpomis ir naudojamas tenkinti šių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, tai už šių objektų išlaikymą (eksploatavimą, remontą ir atnaujinimą) ir priežiūrą proporcingai realiai naudojamai daliai apmoka ta dalis butų ir kitų patalpų savininkų.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma keisti teisės normas, susijusias su įstatyminio turtinio įpareigojimo asmenims reguliavimu. Keičiant tokį reguliavimą, vadovautinasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su privalomų mokėjimų nustatymu. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2006-01-24 nutarime konstatavo: „Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija.
Konstitucinis Teismas
valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu mutatis mutandis privalu laikytis nustatant ir kitus turtinius įpareigojimus asmenims – jie taip pat turi būti grindžiami įstatymu.“ Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucinio teismo doktrinos, nes jį priėmus susiklostytų situacija, kai įstatyme nustatytos privalomos taisyklės dėl tam tikro privalomo mokėjimo laikymasis ar nesilaikymas, priklausytų nuo tam tikrų bendrijų poįstatyminių teisės aktų turinio, tai yra dalis butų ir patalpų savininkų savarankiškai galėtų spręsti, ar jiems mokėti tam tikrą įstatymo nustatomą mokestį, ar ne, t.y. savarankiškai save atleisti nuo įstatyme nustatytos pareigos prisidėti prie namo išlaikymo proporcingai savo nuosavybės daliai. Be to, tokio sprendimo tiesioginė pasekmė būtų ir ta, jog tam tikrai asmenų grupei būtų nustatomas nauja, papildoma ir didesnė privalomo mokėjimo dalis. Taigi, privalomo turtinio įpareigojimo asmenims turinys būtų nustatomas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu. Antra, pastebėtina, jog siūloma nuostata galimai yra neįgyvendinama, nes nebūtų įmanoma nustatyti „realiai naudojamos dalies“.
Pavyzdžiui, kalbant apie prisidėjimą prie išlaidų bendro naudojimo patalpų remontui, pastebėtina, jog nors balsų dauguma gali būti nuspręsta, kad tam tikromis bendro naudojimo patalpomis naudojasi tik tam tikrų butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau išgriuvus tokios patalpos laukujinei sienai ganėtinai greitai paaiškėtų, jog tokia patalpa, jos sandarumas, šilumos nuostoliai, įtaka daugiabučio namo saugumui ir vientisumui, yra aktuali visiems daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams, ir kad visi tokio namo savininkai
„realiai naudojasi“ aptariama patalpa. Pastebėtina, jog aptartu ir kitais panašiais
atvejais, priėmus siūlomą kodekso pakeitimą, asmenys „realai besinaudojantys“ tam tikra patalpa gali būti finansiškai nepajėgūs užtikrinti tokios patalpos remonto. Vadovaujantis būtent tokia logika Civilinio kodekse įtvirtinta, jog visais atvejais, bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkai turi prievolę dalyvauti tos nuosavybės išlaikyme, net jei tiesiogiai ta nuosavybe nesinaudoja, ar net nėra pastato savininkų bendrijos nariais, nes tokios nuosavybės objektai negali būti vertinami kiekvieno atskiro savininko atžvilgiu, kadangi tokia nuosavybė tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusi su visų savininkų ir net trečiųjų asmenų (kurie gali nukentėti, pavyzdžiui, dėl nesaugių pastato konstrukcijų) interesais ir saugumu. Todėl daugiabučių namų bendroji dalinė nuosavybė vertintina kaip vientisa ir nedaloma.
Trečia, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik, pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpų savininkus, nes yra ir kitų pastato dalių, kuriomis „realiai“ nesinaudoja daugelis butų ir patalpų savininkų, pavyzdžiui, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, stogeliai ir kt., taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkas pagal atskirų pastato dalių savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Pradėjus daugiabučių namų skaidymą dalimis, pagal savininkų poreikių tenkinimo kriterijus, svarstytina, kodėl tam tikros pastato dalys turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pastato dalių ar konstrukcinių elementų. Pavyzdžiui, liktų neaišku kodėl tam tikrų asmenų interesai, neprisidėti prie tam tikrų bendro naudojimo patalpų remonto, yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, pavyzdžiui, neprisidėti prie stogo remonto, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas. 2. Projekto 2 straipsnis vadinasi „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Atsižvelgiant į tai, jog šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su įstatymo įsigaliojimu, siūlytina tobulinti straipsnio pavadinimą ir pakeisti jį į, pavyzdžiui, „Pasiūlymai vyriausybei“. Pastebėtina, jog šiame projekto straipsnyje nustatyto pavedimo Vyriausybei iki 2016 m. kovo 1 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus terminas gali būti vėlesnis, nei priimto įstatymo įsigaliojimo data, jį priėmus iki 2016 m. kovo 1 dienos, todėl projekto formuluotė tikslintina ir šiuo aspektu. Be to, pastebėtina, jog iš keičiamo straipsnio turinio nėra aišku kokius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė.
Tuo atveju, jei tokius teisės aktus reikia priimti, jie nurodytini įstatymo projekte. Tuo atveju, jei tokių teisės aktų priimti nereikia, straipsnio atsisakytina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-08 Nr. S-2016-1485 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP3805(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3805(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 15 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-03-15 Nr. XIIP-3805(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pastato bendrojo naudojimo patalpos ir jų priklausiniai, pagrindinės namo pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, sudaryta pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudėtingų pastatų, jungiančių kelis korpusus (sekcijas), pagrindinės konstrukcijos, išskyrus tarpkorpusines (tarpsekcijines), ir su atskirais korpusais susijusios inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti), taip pat atskiro pastato inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti) ir bendrojo naudojimo patalpos, kurios gali būti naudojamos tenkinti ne viso pastato, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir esminių statinio reikalavimų, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas stokoja teisinės logikos.
Iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog siekiama nustatyti, kad tam tikri bendro naudojimo objektai, kurie gali būti naudojami tenkinti ne viso namo, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pastebėtina, jog visi bendro naudojimo objektai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl pakartotinai nustatyti, jog šie objektai gali būti jiems priskirti nėra prasminga. Antra, pažymėtina, jog teikiamas pasiūlymas stokoja teisinio aiškumo ta apimtimi, kuria jame vartojama loginė konstrukcija bendrojo naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtas atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pažymėtina, jog nei galiojančioje Civilinio kodekso (toliau - CK) redakcijoje, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra nustatyta, kokias teisines pasekmes galėtų turėti toks „priskyrimas“. Neaišku, ar „priskyrimas“ apribotų kitų savininkų teises, ar praplėstų savininkų, kuriems tokie objektai priskirti, teises. Pastebėtina, jog toks reguliavimas neteikiamas ir aptariamame įstatymo projekte. Todėl teikiamo pasiūlymo teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės yra neaiškios. Siūlytina, atskleisti teikiamo pasiūlymo teisinę reikšmę ir paskirtį. Trečia, aptariamame pasiūlyme vartojamas terminas „sudėtingas pastatas“. Pažymėtina, jog šis terminas nevartojamas Statybos įstatyme, jis taip pat neapibrėžtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Todėl būtina pateikti jo apibrėžtį, kad būtų aišku ką siekiama reguliuoti teikiamu pasiūlymu.
Ketvirta, siūlomos nuostatos dalyje „gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos“ atsisakytina perteklinių žodžių „butų ir kitų patalpų savininkų“. Penkta, pastebėtina, jog atsižvelgiant į teikiamame pasiūlyme nustatomą nebaigtinį pastato dalių savininkų, kuriems galima būtų priskirti bendrojo naudojimo objektus sąrašą „(korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams“ teigtina, jog siūloma nustatyti, kad pagrindinės pastato konstrukcijos, t.y. pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės
(fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos, galėtų būti priskirtos atskirų pastato korpusų, sekcijų, aukštų, ar net butų savininkams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors, kaip minėta, termino „priskirti“ esmė ir teisinė reikšmė nėra aiški, tačiau, vertinant įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog tokiu „priskyrimu“ siekiama įtvirtinti galimybę įpareigoti atskirus savininkus savarankiškai remontuoti tam tikras pagrindinės pastato konstrukcijas. Pažymėtina, jog pastato pagrindinės konstrukcijos priskiriamos bendro naudojimo objektams ir visų savininkų bendrai dalinei nuosavybei, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis pagrindinėmis pastato konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų.
Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 4 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kai jos kaupiamos bendrojoje butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje, sukauptos šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka kitam savininkui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.. <...>.” (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog butų ir kitų patalpų savininkai gali kaupti lėšas ne tik vienoje bendroje sąskaitoje, tačiau ir kitais kodekse nenustatomais būdais. Be to, tais atvejais, kai lėšos būtų kaupiamos kitais būdais, tokios lėšos galėtų nebūti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
Taip pat tokiais atvejais į šias lėšas būtų galima nukreipti išieškojimą pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pagal pasiūlymo turinį keičiamoje kodekso nuostatoje būtų reguliuojami išimtinai tik tie atvejai „kai“ lėšos kaupiamos bendrojoje sąskaitoje. Visus kitus lėšų kaupimo atvejus paliekant reguliuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, ar jų visiškai nereguliuojant. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai atsižvelgiant į tai, jog reguliavimo objektas yra tiesiogiai susijęs ne tik su asmenų teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su nuosavybės teise. Pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamos lėšos visais atvejais laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, be to, visais atvejais į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Siūlomame pakeitime pasirinkus išimtinio įstatyminio reguliavimo metodą tokios prezumpcijos būtų paneigtos. Svarstytina, kokie teisiniai gėriai būtų saugomi teikiamu reguliavimu ir ar reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Lieka neaišku, kodėl vienų asmenų teisės, atsižvelgiant į pasirinktą lėšų kaupimo būdą, būtų saugomos ir ginamos labiau nei kitų asmenų, be to, įstatyminiu reguliavimu, o kitų asmenų teisių užtikrinimas priklausytų tik nuo Vyriausybės pasirinkimo, ar būtų iš viso neužtikrintos. Manytina, jog teikiamas reguliavimas galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei tiesės aktų subordinacijos principą, kadangi vienodoms asmenų kategorijoms būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, be to, dar ir skirtingos teisinės galios teisės aktais.
Antra, pažymėtina, jog neaišku kodėl teikiamame pakeitime vartojama „daugiabučio gyvenamojo namo“ sąvoka, nors projekte ši sąvoka nuosekliai keičiama į sąvoką „pastatas“. Tuo atveju, jei, kaip deklaruojama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nuostatoje siekiama įtvirtinti tik tam tikrą ypatumą, susijusį su daugiabučiu namu, lieka neaišku kokios teisės normos turėtų reguliuoti lėšų kaupimą, kai pastatas kitos paskirties. Siūlytina pašalinti aptartą neaiškumą. 3. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 7 dalį nustatant, jog: „Buto ar kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija. (Alternatyva: rūsio ir palėpės (mansardos) patalpoms taikomas koeficientas – 0,75, atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) – 0,50)”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog galiojanti šio straipsnio dalies redakcija nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu, siūlomame pakeitime siekiama nustatyti, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui.
Tačiau nustatant tokį proporcingumą neatskleidžiama kaip šis proporcingumo principas yra taikomas ir kaip apskaičiuojama konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Neaišku kokiam gi skaičiui ar dydžiui nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotas turėtų būti proporcingas. Siūlytina aiškiai įvardinti apie kokių objektų proporcijas nuostatoje kalbama, nes priešingu atveju, nuostata bus praktiškai neįgyvendinama. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą aptariamo straipsnio dalies redakciją bendrosios dalinės nuosavybės dalis galimai būtų skaičiuojama tik atsižvelgiant į vieną nuosavybės teisės elementą - naudojimo teisę, nes nėra suprantama kokia reikšmė suteikiama žodžiui turėti, įrašytam skliaustuose. Pažymėtina, jog skliaustuose įstatymo tekste rašomi tam tikri paaiškinimai, trumpiniai, tačiau nerašomos savarankiškos teisės normos. Taigi darytina prielaida, jog žodis turėti vartojamas kaip termino naudoti sinonimas. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kodėl būtų paneigiami kiti nuosavybės teisės elementai, pavyzdžiui, valdymas. Nesuprantama, ar teikiama nuostata turėtų reikšti ir tai, jog asmenų valdančių tam tikrą turtą, bet juo nesinaudojančių, bendrosios nuosavybės teisės dalis būtų apribota atsižvelgiant į nesinaudojimo faktą. Tokiu atveju, manytina, jog teikiama nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, tačiau tokią išvadą būtų galima patvirtinti tik tuomet, jei būtų aiškus teikiamo reguliavimo turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę bei teisines pasekmes. Trečia, aptariamoje nuostatoje vartojami terminai
„vertės išlyginimo koeficientai“, „koeficientas“.
Be to, nustatoma, jog šie koeficientai, taikomi nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tačiau nenustatoma kokiu būdu šie koeficientai turėtų būti taikomi. Pastebėtina, jog šie terminai CK, Statybos įstatyme ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nevartojami. Be to, pažymėtina, jog šių terminų turinys lemtų asmens teisės į nuosavybę apimtį. Taigi, remiantis Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, susijusia su asmenų teisių ir pareigų reglamentavimu, šių terminų apibrėžtis ir taikymo principai gali būti nustatyti tik įstatyme. Ketvirta, aptariamos nuostatos pabaigoje yra teisės norma įrašyta skliaustuose, prasidedanti žodžiu „Alternatyva“. Toks teisės normos įtvirtinimas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes savarankiškos teisės normos nedėstomos skliaustuose. Be to, neaišku kam tokia alternatyva yra nustatoma ir kokiais atvejais, turėtų ir galėtų būti taikoma. Pažymėtina, jog įstatymo tekste negali būti alternatyvių teisės normų kartu nenustatant ir jų taikymo atvejų ar kriterijų. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti CK
aprašą, pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Šio aprašo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, tai, jog bendrojo naudojimo objektų aprašas turi būti sudarytas pagal kodekso 4.245 straipsnį, jau yra nustatyta teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kuria siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuostatos dalis vertintina kaip perteklinė. Antra, pasiūlymo turinys neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų.
Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina tipinę formą, o ne pavyzdinę. Siūlytina derinti įstatymo projekto terminologiją su galiojančiais įstatymais, arba kartu keisti ir minėtą įstatymą, kad įstatymuose nebūtų įtvirtintos skirtingo turinio teisės normos, reguliuojančios tuos pačius dalykus. 5. Projekto
CK 4.83 straipsnio 3 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo Bbendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (juridinį asmenį) arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba daugiabučio namo atveju šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, iš siūlomo pakeitimo, kai į aptariamą nuostatą po žodžio „arba“ įrašomi žodžiai „daugiabučio namo atveju“ darytina išvada, jog nuostatoje siekiama paeiliui reguliuoti skirtingų subjektų teises steigti bendrijas.
Taigi, darytina išvada, jog nuostatos pradžioje kalbama tik apie dviejų ir mažiau butų bei kitų patalpų savininkų teisę steigti bendriją, kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme daugiabutis namas apibrėžiamas kaip „trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“, nes toliau seka išimtinis reguliavimas skirtas tik daugiabučiams namams: „arba daugiabučio namo atveju“. Šiame išimtiniame reguliavime, skirtame daugiabučiams namams, nustatoma galimybė kodekso
administratorių ir netiesiogiai uždraudžiama steigti bendriją. Toks pasiūlymo turinys visiškai nesiderina su kitomis CK nuostatomis, taip pat visiškai neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų. Antra, siūlomais pakeitimais, įtvirtinus išimtinį reguliavimą ir nustačius, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės, liktų neaišku, kokia institucija turėtų atlikti nedaugiabučių ir kitų patalpų savininkų bei kitos paskirties patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę. Siūlytina papildyti teikiamą įstatymo projektą, pašalinant teikiamu reguliavimu sukuriamą teisės spragą, kurios nėra galiojančioje straipsnio redakcijoje. 6.
dalį nustatant, jog „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka., išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat išlaidų susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusių fasado puošybos detalių (piliastrų, baliustradų, kolonų ir kitų), atnaujinimu (remontu).“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, siūlytina atsisakyti nuostatos pakeitimo į nuostatą įrašant žodžius „kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir“, kadangi pakeitimu visiškai nepakeičiama nuostatos esmė, todėl jis laikytinas neturinčiu teisinio krūvio ir pertekliniu. Be to, siūlomi žodžiai yra mažiau aiškūs, nei galiojančios redakcijos nuostata, kurioje aiškiai nurodoma, jog privaloma apmokėti tik tas išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurios nustatytos teisės aktuose ir įstatymuose. Tuo tarpu pasiūlymo turinyje tokio aiškumo nelieka. Antra, pasiūlyme atsisakytina perteklinių žodžių
„paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma“, nes jei įstatymuose būtų nustatyti
tam tikri atvejai, tai juose turėtų būti nustatyta ir kokia balsų dauguma priimami sprendimai.
Be to, kelia abejonių, jog naikinama konkreti išimtis nustatyta galiojančioje straipsnio redakcijoje, susijusi su sprendimų priėmimu kodekso
pobūdžio reguliavimą. Tokiu būdu, liktų neaišku, ar, pavyzdžiui, nuostatos turinys apimtų procedūrą, susijusią su sprendimų priėmimu kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, nes pasiūlyme kalbama tik apie kitus įstatymus, tačiau nėra nuorodos į kodeksą. Trečia, nuostatos dalyje „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“ pasirinktina teisinė CK terminologija ir atsisakytina skliaustų naudojimo, kad būtų aišku ką siekiama nustatyti. Taip pat terminologija vienodintina su projekto terminologija, nes nėra aišku, kodėl vienu atveju (projekto 1 straipsniod 5 dalis) vartojami žodžiai „nuosavybės teise naudojamų (turimų)“, o aptariamu atveju „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“. Keltinas klausimas, ar šių žodžių junginių teisinė reikšmė skiriasi, o jeigu taip, tai kuo būtent ir kokia apimtimi. Be to, aptartame kontekste vėl keltinas klausimas kodėl siekiama atriboti naudojimo teisę, nuo valdymo teisės. Nesuprantama, ar tuo atveju, jei asmuo tik valdo, pavyzdžiui, balkoną, tačiau juo nesinaudoja, kitiems asmenims tektų apmokėti jo remonto išlaidas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jokiems asmenims nereikia apmokėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių balkonų, lodžijų, terasų ir kitų pastato dalių remonto išlaidų.
Tačiau visiems vienodai tenka prisidėti prie pagrindinių pastato konstrukcijų remonto, pavyzdžiui, balkono laikančiųjų konstrukcijų remonto, nes kaip jau minėta šioje išvadoje, tai susiję su viešuoju interesu ir tiek namo gyventojų, tiek visuomenės saugumo klausimais. Penkta, nuostatoje atsisakytina, nebaigtinio pastato dalių sąrašo „balkonų, lodžijų, terasų ir kitų“, nes įtvirtinus nebaigtinį sąrašą pagal aptariamą nuostatą būtų galima neprisidėti prie bet kokių pastato dalių remonto. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog „Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip ir daugeliu kitų projekto pasiūlymų atveju, siūlomu pakeitimu iš bendro pobūdžio teisės normos, adresuotos visiems subjektams, yra suformuojama išimtinio reguliavimo teisės norma, adresuota konkrečiam subjektui – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo, kaip ir kitais projekto pasiūlymų atvejais, bendrosios teisės normos nelieka, todėl tampa neaišku kokiomis teisės normomis turėtų vadovautis kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastato patalpų savininkai. Priėmus projektą, litų neaišku kokiomis teisės normomis turėtų būti vadovaujamasi, kai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastatų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos. Tokia projekto koncepcija vertintina kritiškai teisės aiškumo ir proporcingumo principų kontekste.
Nesuprantama, kodėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą aiškiai sureguliuotus teisinius santykius, siūloma keisti teisiniais santykiais, kurie reguliuojami tik iš dalies, kitą teisinių santykių dalį paliekant nesureguliuota visiškai, nors reguliavimo poreikis yra objektyvus ir būtinas. 8. Projekto
straipsnio 3 dalį. Naikinama straipsnio dalis nustato, jog tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir būtinybe užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkams patiems organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog naikinama nuostata jokiais atvejais neapriboja butų ir kitų patalpų savininkų teisės organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymo, jei tik jie turi noro organizuoti tokį valdymą, nes tiek Civilinis kodeksas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas užtikrina tokias teises iniciatyviems asmenims. Tuo tarpu, naikinama nuostata aptaria atvejus, kai asmenys yra neiniciatyvūs ir nėra kam organizuoti balsavimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Panaikinus nuostatą neliks asmens, kuris būtų atsakingas ir inicijuotų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimą. Tokiu būdu atsiras pastatų, kurie apskritai neturės bendrojo naudojimo objektų administratoriaus.
Svarstytinas teikiamo pasiūlymo proporcingumas keliamiems tikslams ir rezultatams kurie butų pasiekti priėmus teikiamą pakeitimą. 9. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį, nustatant, jog „Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams. Likus trims mėnesiams iki šio termino pabaigos, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiklos termino pratęsimo kitam penkerių metų laikotarpiui ar jo keitimo, jeigu to pageidauja ir pateikia rašytinį pareiškimą savivaldybės vykdomajai institucijai ne mažiau kaip 1/5 daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu priimtu pagal savivaldybės vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės išvadas. <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ką norėta pasakyti nuostatos dalimi prasidedančią žodžiais „arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“. Pastebėtina, jog neaišku, ar toks sprendimas galėtų būti tik pagrindu svarstyti administratoriaus keitimą, ar toks sprendimas turėtų būti privalomu pagrindu administratoriui keisti, ar šiai nuostatai suteikiama kitokia teisinė reikšmė. Vadovaujantis teisinio aiškumo principo, siūlytina atskleisti nuostatos prasmę, kad ją būtų galima praktiškai pritaikyti. 10. Projekto 4 straipsnio
siūlytina atsiakyti žodžio „įsteigtos“ įrašymo, nes jis nesukuria jokio naujo teisinio reguliavimo ir yra perteklinis. Be to, svarstytina galimybė neišbraukti iš normos žodžių
„sutarties dalyvių“, nes išbraukus šiuos žodžius, turės būti pakeistos visos
jungtinės veiklos sutartys ir į jas įrašytas įgaliotas asmuo. Kai tuo tarpu, pagal galiojantį reguliavimą, įgaliotas asmuo gali būti nustatytas atskiroje jungtinės veiklos sutarties dalyvių sutartyje.
Be to, taptų neaišku, ar atskirai sudarytose sutartyse dėl įgalioto asmens nurodytas asmuo ir toliau galėtų būti laikomas įgaliotu asmeniu. Šiuo aspektu, pasiūlymas keisti nuostatą, vertintinas kritiškai proporcingumo principo kontekste. 11. Projekto lyginamojo varianto turinys skiriasi nuo projekto turinio ir jame atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai. Be to, projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas nuosekliai laikantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2017-05-10
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Linas, Balsys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Algimantas Salamakinas, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pastato bendrojo naudojimo patalpos ir jų priklausiniai, pagrindinės namo pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga.
Pagal pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, sudaryta pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudėtingų pastatų, jungiančių kelis korpusus (sekcijas), pagrindinės konstrukcijos, išskyrus tarpkorpusines (tarpsekcijines), ir su atskirais korpusais susijusios inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti), taip pat atskiro pastato inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti) ir bendrojo naudojimo patalpos, kurios gali būti naudojamos tenkinti ne viso pastato, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir esminių statinio reikalavimų, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas stokoja teisinės logikos. Iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog siekiama nustatyti, kad tam tikri bendro naudojimo objektai, kurie gali būti naudojami tenkinti ne viso namo, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pastebėtina, jog visi bendro naudojimo objektai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl pakartotinai nustatyti, jog šie objektai gali būti jiems priskirti nėra prasminga.
Antra, pažymėtina, jog teikiamas pasiūlymas stokoja teisinio aiškumo ta apimtimi, kuria jame vartojama loginė konstrukcija bendrojo naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtas atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pažymėtina, jog nei galiojančioje Civilinio kodekso (toliau - CK) redakcijoje, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra nustatyta, kokias teisines pasekmes galėtų turėti toks
„priskyrimas“. Neaišku, ar „priskyrimas“ apribotų kitų savininkų teises, ar
praplėstų savininkų, kuriems tokie objektai priskirti, teises. Pastebėtina, jog toks reguliavimas neteikiamas ir aptariamame įstatymo projekte. Todėl teikiamo pasiūlymo teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės yra neaiškios. Siūlytina, atskleisti teikiamo pasiūlymo teisinę reikšmę ir paskirtį. Trečia, aptariamame pasiūlyme vartojamas terminas „sudėtingas pastatas“. Pažymėtina, jog šis terminas nevartojamas Statybos įstatyme, jis taip pat neapibrėžtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Todėl būtina pateikti jo apibrėžtį, kad būtų aišku ką siekiama reguliuoti teikiamu pasiūlymu. Ketvirta, siūlomos nuostatos dalyje „gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos“ atsisakytina perteklinių žodžių „butų ir kitų patalpų savininkų“.
Penkta, pastebėtina, jog atsižvelgiant į teikiamame pasiūlyme nustatomą nebaigtinį pastato dalių savininkų, kuriems galima būtų priskirti bendrojo naudojimo objektus sąrašą „(korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams“ teigtina, jog siūloma nustatyti, kad pagrindinės pastato konstrukcijos, t.y. pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos, galėtų būti priskirtos atskirų pastato korpusų, sekcijų, aukštų, ar net butų savininkams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors, kaip minėta, termino „priskirti“ esmė ir teisinė reikšmė nėra aiški, tačiau, vertinant įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog tokiu „priskyrimu“ siekiama įtvirtinti galimybę įpareigoti atskirus savininkus savarankiškai remontuoti tam tikras pagrindinės pastato konstrukcijas. Pažymėtina, jog pastato pagrindinės konstrukcijos priskiriamos bendro naudojimo objektams ir visų savininkų bendrai dalinei nuosavybei, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis pagrindinėmis pastato konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų.
Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. Pritarti
pagrindiniam Komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kai jos kaupiamos bendrojoje butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje, sukauptos šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka kitam savininkui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.. <...>.” (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog butų ir kitų patalpų savininkai gali kaupti lėšas ne tik vienoje bendroje sąskaitoje, tačiau ir kitais kodekse nenustatomais būdais.
Be to, tais atvejais, kai lėšos būtų kaupiamos kitais būdais, tokios lėšos galėtų nebūti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Taip pat tokiais atvejais į šias lėšas būtų galima nukreipti išieškojimą pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pagal pasiūlymo turinį keičiamoje kodekso nuostatoje būtų reguliuojami išimtinai tik tie atvejai „kai“ lėšos kaupiamos bendrojoje sąskaitoje. Visus kitus lėšų kaupimo atvejus paliekant reguliuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, ar jų visiškai nereguliuojant. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai atsižvelgiant į tai, jog reguliavimo objektas yra tiesiogiai susijęs ne tik su asmenų teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su nuosavybės teise. Pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamos lėšos visais atvejais laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, be to, visais atvejais į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Siūlomame pakeitime pasirinkus išimtinio įstatyminio reguliavimo metodą tokios prezumpcijos būtų paneigtos. Svarstytina, kokie teisiniai gėriai būtų saugomi teikiamu reguliavimu ir ar reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Lieka neaišku, kodėl vienų asmenų teisės, atsižvelgiant į pasirinktą lėšų kaupimo būdą, būtų saugomos ir ginamos labiau nei kitų asmenų, be to, įstatyminiu reguliavimu, o kitų asmenų teisių užtikrinimas priklausytų tik nuo Vyriausybės pasirinkimo, ar būtų iš viso neužtikrintos.
Manytina, jog teikiamas reguliavimas galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei tiesės aktų subordinacijos principą, kadangi vienodoms asmenų kategorijoms būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, be to, dar ir skirtingos teisinės galios teisės aktais. Antra, pažymėtina, jog neaišku kodėl teikiamame pakeitime vartojama „daugiabučio gyvenamojo namo“ sąvoka, nors projekte ši sąvoka nuosekliai keičiama į sąvoką
„pastatas“. Tuo atveju, jei, kaip deklaruojama įstatymo projekto
aiškinamajame rašte, nuostatoje siekiama įtvirtinti tik tam tikrą ypatumą, susijusį su daugiabučiu namu, lieka neaišku kokios teisės normos turėtų reguliuoti lėšų kaupimą, kai pastatas kitos paskirties. Siūlytina pašalinti aptartą neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projekto
nustatant, jog: „Buto ar kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija. (Alternatyva: rūsio ir palėpės (mansardos) patalpoms taikomas koeficientas – 0,75, atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms)
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog galiojanti šio straipsnio dalies redakcija nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu, siūlomame pakeitime siekiama nustatyti, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Tačiau nustatant tokį proporcingumą neatskleidžiama kaip šis proporcingumo principas yra taikomas ir kaip apskaičiuojama konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Neaišku kokiam gi skaičiui ar dydžiui nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotas turėtų būti proporcingas. Siūlytina aiškiai įvardinti apie kokių objektų proporcijas nuostatoje kalbama, nes priešingu atveju, nuostata bus praktiškai neįgyvendinama. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą aptariamo straipsnio dalies redakciją bendrosios dalinės nuosavybės dalis galimai būtų skaičiuojama tik atsižvelgiant į vieną nuosavybės teisės elementą - naudojimo teisę, nes nėra suprantama kokia reikšmė suteikiama žodžiui turėti, įrašytam skliaustuose. Pažymėtina, jog skliaustuose įstatymo tekste rašomi tam tikri paaiškinimai, trumpiniai, tačiau nerašomos savarankiškos teisės normos. Taigi darytina prielaida, jog žodis turėti vartojamas kaip termino naudoti sinonimas. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kodėl būtų paneigiami kiti nuosavybės teisės elementai, pavyzdžiui, valdymas. Nesuprantama, ar teikiama nuostata turėtų reikšti ir tai, jog asmenų valdančių tam tikrą turtą, bet juo nesinaudojančių, bendrosios nuosavybės teisės dalis būtų apribota atsižvelgiant į nesinaudojimo faktą.
Tokiu atveju, manytina, jog teikiama nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, tačiau tokią išvadą būtų galima patvirtinti tik tuomet, jei būtų aiškus teikiamo reguliavimo turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę bei teisines pasekmes. Trečia, aptariamoje nuostatoje vartojami terminai „vertės išlyginimo koeficientai“,
„koeficientas“. Be to, nustatoma, jog šie koeficientai, taikomi nustatant
bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tačiau nenustatoma kokiu būdu šie koeficientai turėtų būti taikomi. Pastebėtina, jog šie terminai CK, Statybos įstatyme ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nevartojami. Be to, pažymėtina, jog šių terminų turinys lemtų asmens teisės į nuosavybę apimtį. Taigi, remiantis Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, susijusia su asmenų teisių ir pareigų reglamentavimu, šių terminų apibrėžtis ir taikymo principai gali būti nustatyti tik įstatyme. Ketvirta, aptariamos nuostatos pabaigoje yra teisės norma įrašyta skliaustuose, prasidedanti žodžiu „Alternatyva“. Toks teisės normos įtvirtinimas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes savarankiškos teisės normos nedėstomos skliaustuose. Be to, neaišku kam tokia alternatyva yra nustatoma ir kokiais atvejais, turėtų ir galėtų būti taikoma. Pažymėtina, jog įstatymo tekste negali būti alternatyvių teisės normų kartu nenustatant ir jų taikymo atvejų ar kriterijų. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti CK 4.83 straipsnio 1 dalį, ją papildant: „Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Šio aprašo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, tai, jog bendrojo naudojimo objektų aprašas turi būti sudarytas pagal kodekso 4.245 straipsnį, jau yra nustatyta teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kuria siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuostatos dalis vertintina kaip perteklinė. Antra, pasiūlymo turinys neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina tipinę formą, o ne pavyzdinę. Siūlytina derinti įstatymo projekto terminologiją su galiojančiais įstatymais, arba kartu keisti ir minėtą įstatymą, kad įstatymuose nebūtų įtvirtintos skirtingo turinio teisės normos, reguliuojančios tuos pačius dalykus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto
keisti CK 4.83 straipsnio 3 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo Bbendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (juridinį asmenį) arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba daugiabučio namo atveju šio kodekso
administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, iš siūlomo pakeitimo, kai į aptariamą nuostatą po žodžio „arba“ įrašomi žodžiai „daugiabučio namo atveju“ darytina išvada, jog nuostatoje siekiama paeiliui reguliuoti skirtingų subjektų teises steigti bendrijas. Taigi, darytina išvada, jog nuostatos pradžioje kalbama tik apie dviejų ir mažiau butų bei kitų patalpų savininkų teisę steigti bendriją, kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme daugiabutis namas apibrėžiamas kaip „trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“, nes toliau seka išimtinis reguliavimas skirtas tik daugiabučiams namams: „arba daugiabučio namo atveju“. Šiame išimtiniame reguliavime, skirtame daugiabučiams namams, nustatoma galimybė kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti tik bendrojo naudojimo objektų administratorių ir netiesiogiai uždraudžiama steigti bendriją. Toks pasiūlymo turinys visiškai nesiderina su kitomis CK nuostatomis, taip pat visiškai neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų.
Antra, siūlomais pakeitimais, įtvirtinus išimtinį reguliavimą ir nustačius, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės, liktų neaišku, kokia institucija turėtų atlikti nedaugiabučių ir kitų patalpų savininkų bei kitos paskirties patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę. Siūlytina papildyti teikiamą įstatymo projektą, pašalinant teikiamu reguliavimu sukuriamą teisės spragą, kurios nėra galiojančioje straipsnio redakcijoje. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto
keisti CK 4.83 straipsnio 4 dalį nustatant, jog „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir
įstatymų nustatytus atvejus, kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat išlaidų susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusių fasado puošybos detalių (piliastrų, baliustradų, kolonų ir kitų), atnaujinimu (remontu).“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, siūlytina atsisakyti nuostatos pakeitimo į nuostatą įrašant žodžius „kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir“, kadangi pakeitimu visiškai nepakeičiama nuostatos esmė, todėl jis laikytinas neturinčiu teisinio krūvio ir pertekliniu. Be to, siūlomi žodžiai yra mažiau aiškūs, nei galiojančios redakcijos nuostata, kurioje aiškiai nurodoma, jog privaloma apmokėti tik tas išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurios nustatytos teisės aktuose ir įstatymuose. Tuo tarpu pasiūlymo turinyje tokio aiškumo nelieka.
Antra, pasiūlyme atsisakytina perteklinių žodžių „paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma“, nes jei įstatymuose būtų nustatyti tam tikri atvejai, tai juose turėtų būti nustatyta ir kokia balsų dauguma priimami sprendimai. Be to, kelia abejonių, jog naikinama konkreti išimtis nustatyta galiojančioje straipsnio redakcijoje, susijusi su sprendimų priėmimu kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir siūloma įtvirtinti nekonkretaus pobūdžio reguliavimą. Tokiu būdu, liktų neaišku, ar, pavyzdžiui, nuostatos turinys apimtų procedūrą, susijusią su sprendimų priėmimu kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, nes pasiūlyme kalbama tik apie kitus įstatymus, tačiau nėra nuorodos į kodeksą. Trečia, nuostatos dalyje „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“ pasirinktina teisinė CK terminologija ir atsisakytina skliaustų naudojimo, kad būtų aišku ką siekiama nustatyti. Taip pat terminologija vienodintina su projekto terminologija, nes nėra aišku, kodėl vienu atveju (projekto 1 straipsniod 5 dalis) vartojami žodžiai „nuosavybės teise naudojamų (turimų)“, o aptariamu atveju „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“. Keltinas klausimas, ar šių žodžių junginių teisinė reikšmė skiriasi, o jeigu taip, tai kuo būtent ir kokia apimtimi. Be to, aptartame kontekste vėl keltinas klausimas kodėl siekiama atriboti naudojimo teisę, nuo valdymo teisės. Nesuprantama, ar tuo atveju, jei asmuo tik valdo, pavyzdžiui, balkoną, tačiau juo nesinaudoja, kitiems asmenims tektų apmokėti jo remonto išlaidas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jokiems asmenims nereikia apmokėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių balkonų, lodžijų, terasų ir kitų pastato dalių remonto išlaidų.
Tačiau visiems vienodai tenka prisidėti prie pagrindinių pastato konstrukcijų remonto, pavyzdžiui, balkono laikančiųjų konstrukcijų remonto, nes kaip jau minėta šioje išvadoje, tai susiję su viešuoju interesu ir tiek namo gyventojų, tiek visuomenės saugumo klausimais. Penkta, nuostatoje atsisakytina, nebaigtinio pastato dalių sąrašo „balkonų, lodžijų, terasų ir kitų“, nes įtvirtinus nebaigtinį sąrašą pagal aptariamą nuostatą būtų galima neprisidėti prie bet kokių pastato dalių remonto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog „Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip ir daugeliu kitų projekto pasiūlymų atveju, siūlomu pakeitimu iš bendro pobūdžio teisės normos, adresuotos visiems subjektams, yra suformuojama išimtinio reguliavimo teisės norma, adresuota konkrečiam subjektui – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo, kaip ir kitais projekto pasiūlymų atvejais, bendrosios teisės normos nelieka, todėl tampa neaišku kokiomis teisės normomis turėtų vadovautis kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastato patalpų savininkai. Priėmus projektą, litų neaišku kokiomis teisės normomis turėtų būti vadovaujamasi, kai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastatų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos.
Tokia projekto koncepcija vertintina kritiškai teisės aiškumo ir proporcingumo principų kontekste. Nesuprantama, kodėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą aiškiai sureguliuotus teisinius santykius, siūloma keisti teisiniais santykiais, kurie reguliuojami tik iš dalies, kitą teisinių santykių dalį paliekant nesureguliuota visiškai, nors reguliavimo poreikis yra objektyvus ir būtinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto
straipsnio 3 dalį. Naikinama straipsnio dalis nustato, jog tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir būtinybe užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkams patiems organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog naikinama nuostata jokiais atvejais neapriboja butų ir kitų patalpų savininkų teisės organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymo, jei tik jie turi noro organizuoti tokį valdymą, nes tiek Civilinis kodeksas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas užtikrina tokias teises iniciatyviems asmenims. Tuo tarpu, naikinama nuostata aptaria atvejus, kai asmenys yra neiniciatyvūs ir nėra kam organizuoti balsavimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.
Panaikinus nuostatą neliks asmens, kuris būtų atsakingas ir inicijuotų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimą. Tokiu būdu atsiras pastatų, kurie apskritai neturės bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Svarstytinas teikiamo pasiūlymo proporcingumas keliamiems tikslams ir rezultatams kurie butų pasiekti priėmus teikiamą pakeitimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį, nustatant, jog „Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams. Likus trims mėnesiams iki šio termino pabaigos, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiklos termino pratęsimo kitam penkerių metų laikotarpiui ar jo keitimo, jeigu to pageidauja ir pateikia rašytinį pareiškimą savivaldybės vykdomajai institucijai ne mažiau kaip 1/5 daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu priimtu pagal savivaldybės vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės išvadas. <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ką norėta pasakyti nuostatos dalimi prasidedančią žodžiais „arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“. Pastebėtina, jog neaišku, ar toks sprendimas galėtų būti tik pagrindu svarstyti administratoriaus keitimą, ar toks sprendimas turėtų būti privalomu pagrindu administratoriui keisti, ar šiai nuostatai suteikiama kitokia teisinė reikšmė. Vadovaujantis teisinio aiškumo principo, siūlytina atskleisti nuostatos prasmę, kad ją būtų galima praktiškai pritaikyti. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti kodekso 4.85 straipsnio 5 dalį. Šiame pakeitime siūlytina atsiakyti žodžio „įsteigtos“ įrašymo, nes jis nesukuria jokio naujo teisinio reguliavimo ir yra perteklinis. Be to, svarstytina galimybė neišbraukti iš normos žodžių „sutarties dalyvių“, nes išbraukus šiuos žodžius, turės būti pakeistos visos jungtinės veiklos sutartys ir į jas įrašytas įgaliotas asmuo. Kai tuo tarpu, pagal galiojantį reguliavimą, įgaliotas asmuo gali būti nustatytas atskiroje jungtinės veiklos sutarties dalyvių sutartyje. Be to, taptų neaišku, ar atskirai sudarytose sutartyse dėl įgalioto asmens nurodytas asmuo ir toliau galėtų būti laikomas įgaliotu asmeniu. Šiuo aspektu, pasiūlymas keisti nuostatą, vertintinas kritiškai proporcingumo principo kontekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-15 Projekto lyginamojo varianto turinys skiriasi nuo projekto turinio ir jame atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai. Be to, projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas nuosekliai laikantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laima Urbonienė 2016-05-11 G-2016-4651
visų namo gyventojų vardu prašo kuo greičiau jį apsvarstyti ir priimti Seime. Pritarti2 Laima Urbonienė 2016-06-14 G-2016-5948 Visų namo gyventojų vardu prašo padėti, kad įstatymo projektas būtų svarstomas ir priimtas 2016 m. birželio mėn. Pritarti 3.
2016-11-23 G-2016-10377 Visų namo gyventojų vardu prašo padėti, kad juos liečiantis įstatymo projektas būtų svarstomas kuo greičiau. „<...> UAB „Santema“ balkonų stiprinimo darbus užbaigė birželio mėnesį. UAB „Utenos ūkis“ ragina sumokėti mums priskaičiuotas sumas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Visiems namo gyventojams, turintiems ir neturintiems balkonų, nurodytos sumos vienodos. Mano butas dviejų kambarių be balkono, turiu sumokėti 1019 eurų. <...>“
2017-01-30 G-2017-1200 Prašo pagal galimybę artimiausiu metu inicijuoti šio įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą. Pritarti
2017-02-08 G-2017-1727 Prašo pareiškime išvardytus dokumentus prijungti prie įstatymo projekto ir į juos atsižvelgti svarstant Seime įstatymo projektą. Spręsti pagrindiniam
profesinės saugos lyga 2017-03-13 G-2017-3134 Lietuvos profesinės saugos lyga prašo: „1) Nepriimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo pagal projektą Nr. 3805(2), kuris parengtas be pagrindo ir nedalyvaujant pagal kompetenciją ir priklausomybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kaip pagrindiniam ar papildomam Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetui;
2) sprendžiant nurodytą klausimą atsižvelgti į šio rašto 1-ame ir 2ame prieduose pateiktus dokumentus bei Lygos primininko pareiškimą, gautą Seime 2017-02-08 Nr. G-2017-1727;
3) apie Projekto nagrinėjimo nurodytuose 3-juose Komitetuose laiką ir vietą pranešti Lygai, pakviesti atstovus dalyvauti posėdžiuose“. Nepritarti
2017-05-05 G-2017-5712 „Vyriausybės siurprizas: mokėkit už tai, kuo nesinaudojate“ tęsiasi. Neturintieji balkono gauna tūkstantines sąskaitas už kitų namo gyventojų balkonų remontą, nors buvusios Vyriausybės atstovai spaudoje tvirtino, kad tai nesusipratimas ir žadėjo jog greitu laiku bus ištaisyta.
Deja, pažadai liko tik pažadais, o mus, namo gyventojus, terorizuoja namą administruojanti įmonė<...> Vadovaujantis 1995 m. vasario 21 d. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 12 straipsnio 2 dalimi „Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų“ ir priėmus sprendimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį savininkai mokėtų už tai, ką turi ar gali turėti. Ir kodėl šis įstatymas taikomas tik tada, jei daugiabučiame name yra įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos (mus taip informavo UAB „Utenos ūkis“, o jeigu yra administratorius, negalima vadovautis šio įstatymo nuostatomis ir negalimi tokie sprendimo priėmimo būdai? Tada kokiu įstatymu vadovautis mūsų atveju? Kada bus ištaisytos absurdiškos teisės aktų nuostatos ir gyventojams, neturintiems balkonų ar balkonus laikančių konstrukcijų, nereikės mokėti už kaimynų balkonų remontą?“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Vyriausybė
nutarimas Nr. 120512 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1486 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3805(2) (toliau – Įstatymo projektas) antrojo tikslo nuostatoms, kuriomis siekiama socialiai teisingai paskirstyti pastato išlaikymo išlaidas, ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo ir teisinio reguliavimo priemonių. Atsižvelgiant į dažnus gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo objektų (pavyzdžiui, lifto), kuriais galimybę naudotis, kad patektų į nuosavybės teise valdomas patalpas, turi ne visi butų ir kitų patalpų savininkai, išlaikymo išlaidų apmokėjimo, reikėtų papildyti Įstatymo projekto
24 2, 1,1
kodekse reglamentuojamos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės taikymo objektus, nustatant, kad ji taikoma visiems civiliniams pastatams, nurodant išimtis, kurios taikomos daugiabučiams namams; Įstatymo projekto antrojo tikslo kai kurioms nuostatoms; Įstatymo projekto trečiajam tikslui – sumažinti administracinę naštą savivaldybėms, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo, ir atsisakyti su šių nuostatų įgyvendinimu susijusių Įstatymo projekto straipsnių dėl šių priežasčių:
objektų aprašą pastato dalys ir jame esantys bendrojo naudojimo objektai, kurie gali būti naudojami ne viso namo, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti atskirų pastato dalių butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Savininkai šiuos objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skirtos jiems atnaujinti. Šiems tikslams savininkų lėšos skiriamos proporcingai buto ar kitos patalpos savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, kuri lygi buto ar kitos patalpos savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi ši Civilinio kodekso nuostata įtvirtina vieningą ir aiškią bendrojo naudojimo objektų sampratą, o jos turinys negali priklausyti nuo subjektyvių veiksnių ar įgaliotų asmenų valios.
Kitaip būtų pažeisti proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, keistųsi butų ir kitų patalpų savininkų dalis bendrojoje nuosavybėje, nepagrįstai vieniems asmenims sumažinus, o kitiems padidinus su šia nuosavybe susijusių objektų išlaikymo naštą. Atskirų bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojimą susiejus su šiuos objektus naudojančiais butų ir kitų patalpų savininkais, šiuos objektus administruoti būtų sudėtingiau, nes nesant objektyvių vertinimo kriterijų viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys negalėtų įvertinti, ar pagrįstai bendrojo naudojimo objektai priskirti ar nepriskirti šiuos objektus naudojantiems butų ir kitų patalpų savininkams. Administruojamo turto aprašo sudarymą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.245 straipsnis, o šio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė butų ir kitų patalpų savininkams, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių, butų ir kitų patalpų savininkų nustatyta tvarka priimtų sprendimų, priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui
Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 120511
straipsniuose siūloma terminus „namas“, „gyvenamasis namas“, „namas (statinys)“ keisti terminu „pastatas“, siekiant nustatyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė, reglamentuojama Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniuose, būtų taikoma ne tik daugiabučių namų, bet ir kitos paskirties pastatų valdymo ir naudojimo atvejais.
Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsnių nuostatos skirtos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesams apsaugoti, jų tarpusavio teisėms, pareigoms ir santykiams su trečiaisiais asmenimis apibrėžti. Bendrosios nuosavybės teisę, jos sampratą, rūšis ir įgyvendinimą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.72–4.81 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė bendru sutarimu valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi šių nuostatų pakanka bendrosios nuosavybės teise priklausantiems kitos paskirties pastatams valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje termino „namas (statinys)“ nereikėtų keisti terminu „pastatas“ ir tikslinga būtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies, 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui
Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 120513
(statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti skirtingas lėšų pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus procedūras ir išskiriama viena pastatų grupė, daugiabučiai namai, kuriems atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau nei Įstatymo projekte, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kaip kaupiamos lėšos kitos paskirties pastatams atnaujinti. Nustačius skirtingus lėšų kaupimo būdus, būtų iškreipta lėšų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, samprata, pažeistas butų ir kitų patalpų savininkų lygiateisiškumo principas, teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, vienovė. Įstatymo projekte siūloma nustatyti alternatyvius lėšų kaupimo būdus – lėšos pastatui atnaujinti galėtų būti kaupiamos ne tik vienoje bendroje butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, bet ir kitais Įstatymo projekte ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytais būdais. Be to, atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, kitais būdais kaupiamos lėšos nebūtų laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, joms, skirtingai negu butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje kaupiamoms lėšoms, nebūtų taikomos apsaugos priemonės dėl išieškojimo pagal buto ar kitos patalpos savininko prievoles. Toks siūlymas pažeistų butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus valdant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus ir asmenų lygiateisiškumo principą, nes pasirinkti lėšų kaupimo būdai lemtų, kad vienų asmenų teisės būtų saugomos ir ginamos labiau nei kitų. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies.
Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui
Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 120515 2.4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalyje, kuria keičiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis, siūloma terminą „naudingasis plotas“ keisti terminu „bendrasis plotas“ ir nustatyti atskiroms pastato dalims vertės išlyginimo koeficientus. Įstatymo projekte siūlomoje nuostatoje neaiškiai suformuluotas dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo proporcijos principas, tai yra nepaaiškinta, kam proporcingas buto ar kitos patalpos savininko nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrasis plotas. Siūlymas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) būtų taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto principo, skelbiančio, kad dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, o ne į vertę. Nei Įstatymo projekte, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, pagal kokius kriterijus nustatyti vertės išlyginimo koeficientų dydžiai, kokia koeficientų reikšmė nustatant dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kas turėtų juos taikyti ir kokios būtų jų taikymo pasekmės. Įstatymo projekte nenurodyta, kuriems subjektams, per kokį laikotarpį tektų teisė ir pareiga atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, nekilnojamąjį daiktą registruoti. Teisės aktai, kuriuose reglamentuojami kadastriniai matavimai, apibrėžiami terminai
„naudingasis plotas“, „bendrasis plotas“, turėtų būti derinami su Civilinio
kodekso nuostatomis, o ne priešingai.
Nes pasikeitus kadastrinių matavimų reglamentavimui tektų keisti atitinkamas Civilinio kodekso nuostatas, o tai neužtikrintų Civilinio kodekso, kaip kodifikuoto teisės akto, stabilumo. Todėl siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalies. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui
Vyriausybė
nutarimas Nr. 120524 2.5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje, kuria keičiama Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis, siūloma nustatyti, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusias fasado puošybos detales (piliastrus, baliustradas, kolonas ir kitas), atnaujinimu (remontu). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendraturčiai neprivalo apmokėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių balkonų, lodžijų ar terasų išlaikymo ir remonto išlaidų. Ši pareiga kyla tik tais atvejais, kai remontuojami bendrojo naudojimo objektai, šiuo atveju – balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos. Įpareigojus butų ir kitų patalpų savininkus savarankiškai remontuoti tam tikras pagrindines pastato konstrukcijas, dažnai asmuo, privalantis tą daryti, pavyzdžiui, dėl per didelės finansinės naštos neturėtų galimybių tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu. Dėl to prastėtų konstrukcijų būklė, kiltų grėsmė kitų bendrojo naudojimo objektų, bendraturčių ir trečiųjų asmenų saugumui.
Be to, toks siūlymas neatitiktų esminio bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų paskirstymo principo, skelbiančio, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimo darbams atlikti. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies. Pritarti Tobulinti pagrindiniam Komitetui
Respublikos Vyriausybė
nutarimas Nr. 120533 2,3
siūloma atitinkamai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios ir keisti Civilinio kodekso 4 dalies nuostatas, nustatančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūras, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Pagal 2013 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. gegužės 10 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2005, savivaldybėms pavesta vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių atranką, organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priėmimą, skirti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių, vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Pripažinus netekusia galios Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje savivaldybėms pavesta organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimą (šaukti susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu), dėl gyventojų pasyvumo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nesuinteresuotumo neliktų subjekto, galinčio organizuoti tokio sprendimo priėmimą. Dėl to gali pablogėti daugiabučių namų priežiūra, nebūtų užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalių. Pritarti
pagrindiniam Komitetui
Aukščiausiasis Teismas
4 Įvertinę pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3606(2) (1 Projektas) ir Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3805(2) (2 Projektas), pateikiame apibendrintą savo nuomonę:
esamą daugiabučių namų ar kitų nekilnojamųjų daiktų butų ir kitų patalpų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į egzistuojančias šių normų taikymo ir aiškinimo problemas, tačiau, mūsų nuomone, siūlomas Projektas dabartinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo trūkumų nepašalina, o kai kurias atvejais netgi sukelia naujų neaiškumų. Todėl toks reglamentavimas gali nepasiekti savo tikslų, nes stokojant teisinio aiškumo ir reglamentavimo tikslumo atsiranda rizika įstatymo taikymo procese iškreipti įstatymų leidėjo valią.
Be to dėl tokio reglamentavimo daug klausimų bus palikta spręsti teismų praktikai, didinant potencialių teisminių ginčų skaičių. 2. Pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodytoms pastaboms, kuriose išvardyti konkretūs Projekto trūkumai, papildomai atkreipiame dėmesį į Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlomą CK 4.83 straipsnio 4 dalies naują redakciją. Neaišku, ką reiškia joje vartojama formuluotė „kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams“: ar jis reiškia, kad gali būti ir neprivalomas sprendimas, ar atvirkščiai – jeigu jau priimtas sprendimas, tai jis privalomas visiems savininkams. Šiuo metu taikant CK 4.83 straipsnio 4 dalį teismų praktikoje kyla neaiškumų, sprendžiant, ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas su juo nesutinkantiems bendraturčiams yra privalomas visais atvejais, t. y. dėl bet kokių išlaidų, ar vis dėlto turėtų būti tam tikrais kriterijais apibrėžtos bendraturčių daugumos sprendimo privalomumo ribos? Šis neaiškumas siūlomu Projektu nepašalinamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nebūtų tikslinga įtvirtinti „privalomumo“ atvejų sąrašą, pvz., įtraukiant patalpų būklės, sklypo priežiūros reikalavimus ir pan. (tai galėtų įgyvendinti Vyriausybė). Pritarti
pagrindiniam Komitetui
departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2016-03-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP3805(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 15 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto siūlomas sprendimas ir
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3805(2) ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė, Simonas Gentvilas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. birželio 28 Nr. 102-P-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis, Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininkas Kazys Serbenta, Butų ir kitų patalpų savininkų atstovė Irina Bogdanovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo pastato bendrojo naudojimo patalpos ir jų priklausiniai, pagrindinės namo pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga.
Pagal pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, sudaryta pagal šio kodekso 4.245 straipsnį, sudėtingų pastatų, jungiančių kelis korpusus (sekcijas), pagrindinės konstrukcijos, išskyrus tarpkorpusines (tarpsekcijines), ir su atskirais korpusais susijusios inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti), taip pat atskiro pastato inžinerinės sistemos ir įrenginiai (liftai ir kiti) ir bendrojo naudojimo patalpos, kurios gali būti naudojamos tenkinti ne viso pastato, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir esminių statinio reikalavimų, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūlomas pakeitimas stokoja teisinės logikos. Iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog siekiama nustatyti, kad tam tikri bendro naudojimo objektai, kurie gali būti naudojami tenkinti ne viso namo, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pastebėtina, jog visi bendro naudojimo objektai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl pakartotinai nustatyti, jog šie objektai gali būti jiems priskirti nėra prasminga. Pritarti 2.
1 Antra, pažymėtina, jog teikiamas pasiūlymas stokoja teisinio aiškumo ta apimtimi, kuria jame vartojama loginė konstrukcija bendrojo naudojimo objektas bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtas atskirų pastato dalių (korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir kitų patalpų savininkams. Pažymėtina, jog nei galiojančioje Civilinio kodekso (toliau - CK) redakcijoje, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra nustatyta, kokias teisines pasekmes galėtų turėti toks „priskyrimas“. Neaišku, ar
„priskyrimas“ apribotų kitų savininkų teises, ar praplėstų savininkų, kuriems
tokie objektai priskirti, teises. Pastebėtina, jog toks reguliavimas neteikiamas ir aptariamame įstatymo projekte. Todėl teikiamo pasiūlymo teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės yra neaiškios. Siūlytina, atskleisti teikiamo pasiūlymo teisinę reikšmę ir paskirtį. Pritarti
1 Trečia, aptariamame pasiūlyme vartojamas terminas „sudėtingas pastatas“. Pažymėtina, jog šis terminas nevartojamas Statybos įstatyme, jis taip pat neapibrėžtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Todėl būtina pateikti jo apibrėžtį, kad būtų aišku ką siekiama reguliuoti teikiamu pasiūlymu. Pritarti
1 Ketvirta, siūlomos nuostatos dalyje „gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtos“ atsisakytina perteklinių žodžių „butų ir kitų patalpų savininkų“. Pritarti 5.
1 Penkta, pastebėtina, jog atsižvelgiant į teikiamame pasiūlyme nustatomą nebaigtinį pastato dalių savininkų, kuriems galima būtų priskirti bendrojo naudojimo objektus sąrašą
„(korpusų, sekcijų, aukštų ir kitų) butų ir
kitų patalpų savininkams“ teigtina, jog siūloma nustatyti, kad pagrindinės pastato konstrukcijos, t.y. pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos, galėtų būti priskirtos atskirų pastato korpusų, sekcijų, aukštų, ar net butų savininkams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors, kaip minėta, termino „priskirti“ esmė ir teisinė reikšmė nėra aiški, tačiau, vertinant įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog tokiu „priskyrimu“ siekiama įtvirtinti galimybę įpareigoti atskirus savininkus savarankiškai remontuoti tam tikras pagrindinės pastato konstrukcijas. Pažymėtina, jog pastato pagrindinės konstrukcijos priskiriamos bendro naudojimo objektams ir visų savininkų bendrai dalinei nuosavybei, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis pagrindinėmis pastato konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. Pritarti
3 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 4 dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kai jos kaupiamos bendrojoje butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje, sukauptos šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka kitam savininkui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.. <...>.” (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, iš pasiūlymo turinio galima daryti išvadą, jog butų ir kitų patalpų savininkai gali kaupti lėšas ne tik vienoje bendroje sąskaitoje, tačiau ir kitais kodekse nenustatomais būdais. Be to, tais atvejais, kai lėšos būtų kaupiamos kitais būdais, tokios lėšos galėtų nebūti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Taip pat tokiais atvejais į šias lėšas būtų galima nukreipti išieškojimą pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pagal pasiūlymo turinį keičiamoje kodekso nuostatoje būtų reguliuojami išimtinai tik tie atvejai „kai“ lėšos kaupiamos bendrojoje sąskaitoje. Visus kitus lėšų kaupimo atvejus paliekant reguliuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, ar jų visiškai nereguliuojant. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai atsižvelgiant į tai, jog reguliavimo objektas yra tiesiogiai susijęs ne tik su asmenų teisėmis ir pareigomis, tačiau ir su nuosavybės teise.
Pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamos lėšos visais atvejais laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, be to, visais atvejais į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal atskiro buto ar kitų patalpų savininko prievoles. Siūlomame pakeitime pasirinkus išimtinio įstatyminio reguliavimo metodą tokios prezumpcijos būtų paneigtos. Svarstytina, kokie teisiniai gėriai būtų saugomi teikiamu reguliavimu ir ar reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Lieka neaišku, kodėl vienų asmenų teisės, atsižvelgiant į pasirinktą lėšų kaupimo būdą, būtų saugomos ir ginamos labiau nei kitų asmenų, be to, įstatyminiu reguliavimu, o kitų asmenų teisių užtikrinimas priklausytų tik nuo Vyriausybės pasirinkimo, ar būtų iš viso neužtikrintos. Manytina, jog teikiamas reguliavimas galimai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei tiesės aktų subordinacijos principą, kadangi vienodoms asmenų kategorijoms būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, be to, dar ir skirtingos teisinės galios teisės aktais. Pritarti
3 Antra, pažymėtina, jog neaišku kodėl teikiamame pakeitime vartojama „daugiabučio gyvenamojo namo“ sąvoka, nors projekte ši sąvoka nuosekliai keičiama į sąvoką
„pastatas“. Tuo atveju, jei, kaip deklaruojama įstatymo projekto
aiškinamajame rašte, nuostatoje siekiama įtvirtinti tik tam tikrą ypatumą, susijusį su daugiabučiu namu, lieka neaišku kokios teisės normos turėtų reguliuoti lėšų kaupimą, kai pastatas kitos paskirties. Siūlytina pašalinti aptartą neaiškumą. Pritarti
5 3.
Projekto
nustatant, jog: „Buto ar kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Vyriausybės įgaliota institucija. (Alternatyva: rūsio ir palėpės (mansardos) patalpoms taikomas koeficientas – 0,75, atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) – 0,50)”. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog galiojanti šio straipsnio dalies redakcija nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu, siūlomame pakeitime siekiama nustatyti, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Tačiau nustatant tokį proporcingumą neatskleidžiama kaip šis proporcingumo principas yra taikomas ir kaip apskaičiuojama konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Neaišku kokiam gi skaičiui ar dydžiui nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotas turėtų būti proporcingas. Siūlytina aiškiai įvardinti apie kokių objektų proporcijas nuostatoje kalbama, nes priešingu atveju, nuostata bus praktiškai neįgyvendinama. Antra, pažymėtina, jog pagal siūlomą aptariamo straipsnio dalies redakciją bendrosios dalinės nuosavybės dalis galimai būtų skaičiuojama tik atsižvelgiant į vieną nuosavybės teisės elementą - naudojimo teisę, nes nėra suprantama kokia reikšmė suteikiama žodžiui turėti, įrašytam skliaustuose.
Pažymėtina, jog skliaustuose įstatymo tekste rašomi tam tikri paaiškinimai, trumpiniai, tačiau nerašomos savarankiškos teisės normos. Taigi darytina prielaida, jog žodis turėti vartojamas kaip termino naudoti sinonimas. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kodėl būtų paneigiami kiti nuosavybės teisės elementai, pavyzdžiui, valdymas. Nesuprantama, ar teikiama nuostata turėtų reikšti ir tai, jog asmenų valdančių tam tikrą turtą, bet juo nesinaudojančių, bendrosios nuosavybės teisės dalis būtų apribota atsižvelgiant į nesinaudojimo faktą. Tokiu atveju, manytina, jog teikiama nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, tačiau tokią išvadą būtų galima patvirtinti tik tuomet, jei būtų aiškus teikiamo reguliavimo turinys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę bei teisines pasekmes. Trečia, aptariamoje nuostatoje vartojami terminai „vertės išlyginimo koeficientai“,
„koeficientas“. Be to, nustatoma, jog šie koeficientai, taikomi nustatant
bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tačiau nenustatoma kokiu būdu šie koeficientai turėtų būti taikomi. Pastebėtina, jog šie terminai CK, Statybos įstatyme ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nevartojami. Be to, pažymėtina, jog šių terminų turinys lemtų asmens teisės į nuosavybę apimtį. Taigi, remiantis Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, susijusia su asmenų teisių ir pareigų reglamentavimu, šių terminų apibrėžtis ir taikymo principai gali būti nustatyti tik įstatyme. Ketvirta, aptariamos nuostatos pabaigoje yra teisės norma įrašyta skliaustuose, prasidedanti žodžiu „Alternatyva“.
Toks teisės normos įtvirtinimas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes savarankiškos teisės normos nedėstomos skliaustuose. Be to, neaišku kam tokia alternatyva yra nustatoma ir kokiais atvejais, turėtų ir galėtų būti taikoma. Pažymėtina, jog įstatymo tekste negali būti alternatyvių teisės normų kartu nenustatant ir jų taikymo atvejų ar kriterijų. Pritarti
1
kodekso 4.245 straipsnį, sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Šio aprašo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pasiūlymas diskutuotinas. Pirma, tai, jog bendrojo naudojimo objektų aprašas turi būti sudarytas pagal kodekso 4.245 straipsnį, jau yra nustatyta teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kuria siūloma keisti kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuostatos dalis vertintina kaip perteklinė. Antra, pasiūlymo turinys neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina tipinę formą, o ne pavyzdinę. Siūlytina derinti įstatymo projekto terminologiją su galiojančiais įstatymais, arba kartu keisti ir minėtą įstatymą, kad įstatymuose nebūtų įtvirtintos skirtingo turinio teisės normos, reguliuojančios tuos pačius dalykus. Pritarti
3
dalį nustatant, jog: „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Daugiabučio namo Bbendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (juridinį asmenį) arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba daugiabučio namo atveju šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, iš siūlomo pakeitimo, kai į aptariamą nuostatą po žodžio „arba“ įrašomi žodžiai
„daugiabučio namo atveju“ darytina išvada, jog nuostatoje siekiama paeiliui
reguliuoti skirtingų subjektų teises steigti bendrijas. Taigi, darytina išvada, jog nuostatos pradžioje kalbama tik apie dviejų ir mažiau butų bei kitų patalpų savininkų teisę steigti bendriją, kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme daugiabutis namas apibrėžiamas kaip „trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“, nes toliau seka išimtinis reguliavimas skirtas tik daugiabučiams namams:
„arba daugiabučio namo atveju“. Šiame išimtiniame reguliavime, skirtame daugiabučiams namams, nustatoma
galimybė kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti tik bendrojo naudojimo objektų administratorių ir netiesiogiai uždraudžiama steigti bendriją.
Toks pasiūlymo turinys visiškai nesiderina su kitomis CK nuostatomis, taip pat visiškai neatitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų. Antra, siūlomais pakeitimais, įtvirtinus išimtinį reguliavimą ir nustačius, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės, liktų neaišku, kokia institucija turėtų atlikti nedaugiabučių ir kitų patalpų savininkų bei kitos paskirties patalpų savininkų įsteigtų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę. Siūlytina papildyti teikiamą įstatymo projektą, pašalinant teikiamu reguliavimu sukuriamą teisės spragą, kurios nėra galiojančioje straipsnio redakcijoje. Pritarti
4 6.
Projekto
CK 4.83 straipsnio 4 dalį nustatant, jog „Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka., išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat išlaidų susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusių fasado puošybos detalių (piliastrų, baliustradų, kolonų ir kitų), atnaujinimu (remontu).“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, siūlytina atsisakyti nuostatos pakeitimo į nuostatą įrašant žodžius „kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir“, kadangi pakeitimu visiškai nepakeičiama nuostatos esmė, todėl jis laikytinas neturinčiu teisinio krūvio ir pertekliniu. Be to, siūlomi žodžiai yra mažiau aiškūs, nei galiojančios redakcijos nuostata, kurioje aiškiai nurodoma, jog privaloma apmokėti tik tas išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurios nustatytos teisės aktuose ir įstatymuose. Tuo tarpu pasiūlymo turinyje tokio aiškumo nelieka.
Antra, pasiūlyme atsisakytina perteklinių žodžių „paprasta ar kvalifikuota balsų dauguma“, nes jei įstatymuose būtų nustatyti tam tikri atvejai, tai juose turėtų būti nustatyta ir kokia balsų dauguma priimami sprendimai. Be to, kelia abejonių, jog naikinama konkreti išimtis nustatyta galiojančioje straipsnio redakcijoje, susijusi su sprendimų priėmimu kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir siūloma įtvirtinti nekonkretaus pobūdžio reguliavimą. Tokiu būdu, liktų neaišku, ar, pavyzdžiui, nuostatos turinys apimtų procedūrą, susijusią su sprendimų priėmimu kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, nes pasiūlyme kalbama tik apie kitus įstatymus, tačiau nėra nuorodos į kodeksą. Trečia, nuostatos dalyje „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“ pasirinktina teisinė CK terminologija ir atsisakytina skliaustų naudojimo, kad būtų aišku ką siekiama nustatyti. Taip pat terminologija vienodintina su projekto terminologija, nes nėra aišku, kodėl vienu atveju (projekto 1 straipsnio 5 dalis) vartojami žodžiai „nuosavybės teise naudojamų (turimų)“, o aptariamu atveju „individualiai (nuosavybės teise) naudojamų“. Keltinas klausimas, ar šių žodžių junginių teisinė reikšmė skiriasi, o jeigu taip, tai kuo būtent ir kokia apimtimi. Be to, aptartame kontekste vėl keltinas klausimas kodėl siekiama atriboti naudojimo teisę, nuo valdymo teisės. Nesuprantama, ar tuo atveju, jei asmuo tik valdo, pavyzdžiui, balkoną, tačiau juo nesinaudoja, kitiems asmenims tektų apmokėti jo remonto išlaidas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jokiems asmenims nereikia apmokėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių balkonų, lodžijų, terasų ir kitų pastato dalių remonto išlaidų.
Tačiau visiems vienodai tenka prisidėti prie pagrindinių pastato konstrukcijų remonto, pavyzdžiui, balkono laikančiųjų konstrukcijų remonto, nes kaip jau minėta šioje išvadoje, tai susiję su viešuoju interesu ir tiek namo gyventojų, tiek visuomenės saugumo klausimais. Penkta, nuostatoje atsisakytina, nebaigtinio pastato dalių sąrašo „balkonų, lodžijų, terasų ir kitų“, nes įtvirtinus nebaigtinį sąrašą pagal aptariamą nuostatą būtų galima neprisidėti prie bet kokių pastato dalių remonto. Pritarti
1
siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 1 dalį, nustatant, jog „Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.“ (pateiktas lyginamasis siūlomo pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip ir daugeliu kitų projekto pasiūlymų atveju, siūlomu pakeitimu iš bendro pobūdžio teisės normos, adresuotos visiems subjektams, yra suformuojama išimtinio reguliavimo teisės norma, adresuota konkrečiam subjektui – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo, kaip ir kitais projekto pasiūlymų atvejais, bendrosios teisės normos nelieka, todėl tampa neaišku kokiomis teisės normomis turėtų vadovautis kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastato patalpų savininkai. Priėmus projektą, litų neaišku kokiomis teisės normomis turėtų būti vadovaujamasi, kai, pavyzdžiui, kitos paskirties pastatų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos.
Tokia projekto koncepcija vertintina kritiškai teisės aiškumo ir proporcingumo principų kontekste. Nesuprantama, kodėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą aiškiai sureguliuotus teisinius santykius, siūloma keisti teisiniais santykiais, kurie reguliuojami tik iš dalies, kitą teisinių santykių dalį paliekant nesureguliuota visiškai, nors reguliavimo poreikis yra objektyvus ir būtinas. Pritarti
2
siūloma pripažinti netekusia galios kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį. Naikinama straipsnio dalis nustato, jog tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas siekiu sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir būtinybe užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkams patiems organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog naikinama nuostata jokiais atvejais neapriboja butų ir kitų patalpų savininkų teisės organizuoti bendrojo naudojimo objektų valdymo, jei tik jie turi noro organizuoti tokį valdymą, nes tiek Civilinis kodeksas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas užtikrina tokias teises iniciatyviems asmenims. Tuo tarpu, naikinama nuostata aptaria atvejus, kai asmenys yra neiniciatyvūs ir nėra kam organizuoti balsavimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo.
Panaikinus nuostatą neliks asmens, kuris būtų atsakingas ir inicijuotų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimą. Tokiu būdu atsiras pastatų, kurie apskritai neturės bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Svarstytinas teikiamo pasiūlymo proporcingumas keliamiems tikslams ir rezultatams kurie butų pasiekti priėmus teikiamą pakeitimą. Pritarti
3
3 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį, nustatant, jog „Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams. Likus trims mėnesiams iki šio termino pabaigos, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiklos termino pratęsimo kitam penkerių metų laikotarpiui ar jo keitimo, jeigu to pageidauja ir pateikia rašytinį pareiškimą savivaldybės vykdomajai institucijai ne mažiau kaip 1/5 daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu priimtu pagal savivaldybės vykdomos administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės išvadas. <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ką norėta pasakyti nuostatos dalimi prasidedančią žodžiais „arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“. Pastebėtina, jog neaišku, ar toks sprendimas galėtų būti tik pagrindu svarstyti administratoriaus keitimą, ar toks sprendimas turėtų būti privalomu pagrindu administratoriui keisti, ar šiai nuostatai suteikiama kitokia teisinė reikšmė. Vadovaujantis teisinio aiškumo principo, siūlytina atskleisti nuostatos prasmę, kad ją būtų galima praktiškai pritaikyti. Pritarti
2
keisti kodekso 4.85 straipsnio 5 dalį.
Šiame pakeitime siūlytina atsisakyti žodžio „įsteigtos“ įrašymo, nes jis nesukuria jokio naujo teisinio reguliavimo ir yra perteklinis. Be to, svarstytina galimybė neišbraukti iš normos žodžių „sutarties dalyvių“, nes išbraukus šiuos žodžius, turės būti pakeistos visos jungtinės veiklos sutartys ir į jas įrašytas įgaliotas asmuo. Kai tuo tarpu, pagal galiojantį reguliavimą, įgaliotas asmuo gali būti nustatytas atskiroje jungtinės veiklos sutarties dalyvių sutartyje. Be to, taptų neaišku, ar atskirai sudarytose sutartyse dėl įgalioto asmens nurodytas asmuo ir toliau galėtų būti laikomas įgaliotu asmeniu. Šiuo aspektu, pasiūlymas keisti nuostatą, vertintinas kritiškai proporcingumo principo kontekste. Pritarti
skiriasi nuo projekto turinio ir jame atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai. Be to, projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas nuosekliai laikantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Pritarti
Prie Teisingumo ministerijos 2016-03-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3805(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 15 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
L. Urbonienė *
gyvenamųjų namų balkonų remonto apmokėjimo. 2016 m. kovo 3 d. gavome atsakymą, kad LR Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 straipsnių pakeitimai. Gerb. Seimo Pirmininke, visų namo gyventojų vardu prašome mums padėti, kad mus liečiantis įstatymas butų svarstomas kuo greičiau. UAB
„Santerma“ balkonų stiprinimo darbus užbaigė birželio mėnesį. UAB „Utenos
butų ūkis“ ragina sumokėti mums priskaičiuotas sumas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Visiems namo gyventojams, turintiems ir neturintiems balkonų, nurodytos sumos vienodos. Mano butas dviejų kambarių be balkono, turiu sumokėti 1019 eurų. Gavę mokėjimo sąskaitas, likome įskaudinti, pažeminti, kad neturėdami daikto, gaudami skurdžias pensijas ir atlyginimus, turime mokėti tokias sumas. Todėl prašome mums padėti, kad ši problema būtų išspręsta dar gruodžio mėnesį. 2016 m. vasario 19 d. kreipėmės į Seimą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų balkonų remonto apmokėjimo. 2016 m. kovo 3 d. gavome atsakymą, kad LR Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 straipsnių pakeitimai. 2016 m. gegužės 6 d. radijo laidoje buvo pranešta, kad iki birželio 1 d. nebus išnagrinėti visi numatyti klausimai. Mums tai ypatingai svarbu, kadangi birželio 30 d. bus baigti balkonų remonto darbai. Gerb. Seimo Pirmininke, visų namo gyventojų vardu prašome mums padėti, kad mus liečiantis įstatymas butų svarstomas iki birželio 1 d.;
gyvenamųjų namų balkonų remonto apmokėjimo. 2016 m. kovo 3 d. gavome atsakymą, kad LR Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 straipsnių pakeitimai. Gerb. Seimo Pirmininke, visų namo gyventojų vardu prašome mums padėti, kad mus liečiantis įstatymas dar butų svarstomas birželio mėnesį.
Šį mėnesį UAB „Santerma“ numato užbaigti balkonų stiprinimo darbus, todėl mus ragina sumokėti mums priskaičiuotas sumas, kadangi UAB „Utenos butų ūkis“ turės atsiskaityti su rangovu. (Man, neturinčiai balkono nurodyta 1 100 eurų suma). Neatsižvelgti Įstatymų projektai svarstomi griežtai pagal Seimo statute nustatytas procedūras. Projektas negalėjo būti svarstomas negavus Vyriausybės nuomonės taip pat papildomo komiteto išvados. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas, ypač atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl jo, neišspręstų pareiškėjos keliamų klausimų. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą, kuris kyla iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad
„galioja tik paskelbti įstatymai“ bei yra vienas iš Konstitucijos preambulėje
įtvirtinto teisinės valstybės principo elementu. 2. P.Švagždys 2017-01-30 * Gyvenu daugiabučio namo (administruojamo UAB
„Naujamiesčio bttstas" pastatų administravimo vadybininko) pirmo aukšto
bute. Jame balkono nėra. Tačiau, man atsiųstose lapkričio ir gruodžio mėnesių sąskaitose už komunalines paslaugas jau įrašytas mokestis 2x6,28€ t.y. 12,56€ už balkonų būklės ekspertizės akto parengimą ir išsimokėtinai už tai bus reikalaujama kas mėnesį. Taigi, reikalaujama mokėti mokesčius už objekto priežiūrą, kurio neturiu, ir paslaugas, kurių niekas man niekada neteikė, neteikia ir neturi galimybės teikti. Teigiama, kad visi namo balkonai priskirtini prie namo bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems namo savininkams ir, pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų bendro naudojimo patalpų savininkai proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui, atnaujinimui ir išsaugojimui. Tačiau, egzistuoja eilė kitokių nuomonių.
Privatizavus mūsų namo butus 1992m, balkonus turinčių butų pirkimo-pardavimo sutartyse buto kaina nurodyta su „priklausiniais“ ir tie balkonai yra nubraižyti kaip priklausantys butui. Toks turtas remontuojamas ar atnaujinamas tik pagal tarp buto savininko ir rangovo sudarytas dvišales sutartis, kurias apmoka pats buto savininkas. Apie tai, kad pirmo aukšto gyventojai, neturintys balkonų, neprivalo mokėti jokių mokesčių už balkonų remontą, atnaujinimą ir priežiūrą ne kartą žiniasklaidoje yra pasisakęs buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkas Algimantas Salamakinas ir buvęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Be to, praeitų metų žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad 2016m balandžio mėn. 12d Seime po pateikimo pritarta Algimanto Salamakino pristatytam Civilinio kodekso pakeitimo projektui apie tai, kad balkonų neturintiems gyventojams nebereikės mokėti mokesčių už svetimų balkonų remontą, atnaujinimą ir priežiūrą. Įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose bandžiau surasti pranešimą apie tai, kad Seime buvo svarstytas minėtas Algimanto Salamakino pristatytas Civilinio kodekso pakeitimo projektas ir, buvo priimtas tas pakeitimas, t.y. kad egzistuoja įstatymiškai įteisinta nuostata, jog balkonų neturintys gyventojai neprivalo mokėti jokių mokesčių už juos. Tačiau, tokio pranešimo man, kol kas, surasti dar nepavyko. Gi, jei per tokį ilgą laikotarpį (9 mėnesius) po pristatyto projekto pritarimo, projektas Seime nebuvo svarstytas ir nebuvo priimtas minimas Civilinio kodekso pakeitimas, tai prašau Jūsų, pagal galimybę, artimiausiu metu inicijuoti šio projekto svarstymą ir kodekso pakeitimo priėmimą. Juo ilgiau tai bus delsiama, tuo didesnes niekuo nepagrįstas mokesčių sumas Savivaldybės išreikalaus iš Šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų už neturimų balkonų remontą, atnaujinimą ir priežiūrą.
Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad remiantis CK 4.82 straipsniu, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme balkonų ir lodžijų, kuriuos gali naudoti tik atskiri to namo butų ir kitų patalpų savininkai, išorinės (fasado) konstrukcijos yra viso namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. T.y. bendroji nuosavybės yra ne balkonai apskritai, o išorinės (fasado) konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai bei į CK nustatytą butų ir kitų patalpų savininkų prievolę išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, jie privalo apmokėti ne bet kokias išlaidas balkonų (lodžijų) remontui, o išlaidas už balkonų (lodžijų) išorinių (fasado) konstrukcijų remontą. Seime, o taip pat ir komitete ne kartą svarstyti teisės aktų pakeitimų projektai, kuriais įvairiai siūlyta keisti šį teisinį reguliavimą. Tarp šių projektų paminėtinas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-427(3)) ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-243(7)), kurių aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad projektai teikiami atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus, jog jiems tenka mokėti mokesčius už balkonų priežiūrą, remontą, nors jie tų balkonų neturi. Tai yra, šiais projektais taip pat bandyta spręsti problemas analogiškas nurodytoms piliečio kreipimesi.
Aukščiau nurodytų projektų autoriai be kita ko siūlė Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies reguliavimą papildyti, nustatant, kad „Butų ir kitų patalpų savininkams, turintiems atskirus balkonus ar lodžijas, kurie gali būti naudojami tenkinant tik jų, o ne viso namo patalpų savininkų poreikius, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų tokių namo balkonų ar lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos.“ Komitetas projektus nusprendė atmesti, remdamasis šiais argumentais:
1) atskirų namo konstrukcinių elementų, įskaitant balkonų išorines
(fasado) konstrukcijas, priskyrimas prie pagrindinių namo konstrukcijų priklauso ne nuo to, ar jais gali naudotis visi, ar atskiri butų ir kitų patalpų savininkai, bet nuo techninių tokių konstrukcijų savybių, užtikrinančių namo konstrukcijos vientisumą ir naudojimo saugumą;
2) atskyrus balkonų ir lodžijų išorines (fasado) konstrukcijas nuo pagrindinių namo konstrukcijų ir atitinkamai nuo visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytas sisteminis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisinis reguliavimas.
Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų neigiamų padarinių užtikrinant butų ir kitų patalpų savininkų mokestines prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atnaujinimu (remontu) pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus;
3) neaišku kodėl siekiama išskirti tik balkonų ir lodžijų savininkus, nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkams pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus, kodėl tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas;
4) priėmus įstatymą, dalis butų ir kitų patalpų savininkų netektų turimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į tam tikrų balkonų išorines (fasado) konstrukcijas, tuo pažeidžiant minėtų asmenų nuosavybės teises.
Siūlomas teisinis reguliavimas turėtų neigiamų padarinių užtikrinant butų ir kitų patalpų savininkų mokestines prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atnaujinimu (remontu) pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus;
3) neaišku kodėl siekiama išskirti tik balkonų ir lodžijų savininkus, nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkams pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus, kodėl tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas;
4) priėmus įstatymą, dalis butų ir kitų patalpų savininkų netektų turimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į tam tikrų balkonų išorines (fasado) konstrukcijas, tuo pažeidžiant minėtų asmenų nuosavybės teises. 2013 m. lapkričio 13 d. posėdyje svarstydamas minėtus projektus nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompleksiškai spręsti projekto autorių iškeltą problemą dėl balkonų ir lodžijų išorinių (fasado) konstrukcijų, priklausančių bendrąja daline nuosavybe visiems butų ir kitų patalpų savininkams, priežiūros ir atnaujinimo (remonto): peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir svarstyti klausimą dėl poreikio juos tobulinti. Komiteto sprendimui 2014 m. birželio 3 d. pritarė ir Seimas. 3.
2017-03-14 * Lietuvos profesinės saugos lyga (toliau – Lyga) turi įvairių sričių specialistų, mokslininkų, ekspertų, kurie kompleksiškai nagrinėja sistemoje „Žmogus – Aplinka“ vykstančius procesus, jų rezultatų priklausomybe nuo žmogaus, kuris tuos procesus reguliuoja, savybių bei veiklos ypatybių, taip pat žmonių saugos srityje. Mokslininkai, specialistai sprendžia ir buitinio traumatizmo prevencijos klausimus. Pažymėtina, kad dėl liftų netinkamo eksploatavimo vyksta avarijos, sunkūs ir mirtini žmonių traumavimai, o jų ištyrimui neskiriamas deramas dėmesys. Dažnai nuo visuomenės slepiami tokie įvykiai skatina mus atitinkamai veikti, kad būtų įvykdyti Lygos tikslai ir uždaviniai pagal įstatus. Be to, tai yra ir pilietinė bei profesinė mokslininko pareiga. Todėl Lyga jau eilę metų traumatizmo prevencijos tikslu studijuoja Liftų įrengimą ir saugų eksploatavimą reglamentuojančius bei reguliuojančius teisės aktus, įvairius norminius dokumentus. Jau padarytos išvados apie tai, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančių konkrečių liftų savininkais įvairiais būdais siekiama paversti butų ir kitų patalpų savininkus, kad būtų galimybė eliminuoti liftų tikruosius savininkus ir, kad iš to namų administratoriai ir kiti asmenys (liftų tiekėjai, montuotojai – įrengėjai, keitėjai) turėtų asmeninės naudos. Siekiant šiuos tikslus įgyvendinti be jokio pagrindo sukurpiamos įvairios teisės normos, kad tų asmenų nehumaniški tikslai būtų įteisinti ir nebūtų atsakomybės už nepagrįstą reikalavimą mokėti faktiniams liftų savininkams pinigus už jų liftų remontą ir keitimą. Apie minėtas negeroves išdėstyta specialistš raštuose, įteiktuose Socialinės apsaugos ir dabro, Aplinkos, Teisingumo ministerijoms, tačiau ši svarbi valstybinė problema deramai nesprendžiama.
Jos aktualumas nuolat didėja, nes Aplinkos ministerijoje ne pagal kompetenciją ir priklausomybę, nesant mokslinio (socialinio, ekonominio) pagrindimo, rengiami netgi Civilinio kodekso pakeitimų projektai. Dėl to Lygos atstovai kreipėsi į naujos kadencijos Seimo ir Vyriausybės narius, pateikė Ministrui Pirmininkui adresuotą 2017-03-06 raštą Nr.17MT-02 „Dėl Vyriausybės nutarimo pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – raštas). Rašto kopijas pateikiame priede prie šio rašto kiekvienam adresatui. Rašte pateikti duomenys, informacija ir įrodymai, dėl kurių Vyriausybės 2015-08-05 nutarimas Nr. 831 (toliau – Nutarimas) turi būti pripažintas netekusiu galios. Šis kreipimasis į Seimą yra glaudžiai susijęs su prieduose pateikiamais specialistų,, mokslininkų straipsniais, kitais jų parengtais dokumentais. Jis kilo apibendrinus Seime priėmimo metu su Seimo Pirmininko pavaduotoja gerb. R. Baškiene, Komitetų pirmininkais: gerb. Juliumi Sabatausku, gerb. Algirdu Sysu vykusius pokalbius ir jų metu gautus patarimus, kadangi LR CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3805(2) (toliau – Projektas) yra parengtas ne pagal kompetenciją ir priklausomybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o Aplinkos ministerijos „specialistų“, siekiančių konkrečiu atveju savų tikslų. Savaime suprantama, kad taip neturėjo būti. Juk gamtoje natūraliai egzistuojančių konkrečių faktų niekam nevalia keisti ir savaip interpretuoti. Liftų kūrėjai ir gamintojai yra nustatę jiems, kaip didesnio pavojingumo įrenginiams, skirtus specialiuosius reikalavimus. Pagrindiniai yra nurodyti Lifto pase. Kai kurie saugos reikalavimai nurodyti taip pat LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, tarp jų – lifto savininko teisės ir pareigos, išdėstytos šio įstatymo 10 straipsnyje.
Todėl ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje įrenginio – lifto nėra ir negali būti. Liftas neturi būti mulkinimo būdu prikergtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai nuosavybei. Šiuo klausimu, manome, pakankamai argumentuota 1-me priede pridedamoje medžiagoje. Dėl to nurodytas įstatymas pagal Projektą neturi būti priimtas. Manome, kad geriausia būtų atsisakyti jį apskritai svarstyti Seimo posėdyje, nes neabejojame, kad šiuo atveju pagrindinių Seimo komitetų išvados bus objektyvios ir nepasikartos valstybėje analogiškas gėdingas dalykas, kaip kad minėto Vyriausybės nutarimo atsiradimo istorija. Pažymėtina, kad pagal Lygos 2005-11-30 raštą Nr. 15MT-20 Seime nebuvo priimti tinkami sprendimai. Dėl to atsirado kitas nepagrįstas Vyriausybės 2016-11-30 nutarimas. Nr.1205, kurio apskritai neturėjo būti, nes pagal Seimo valdybos 2016-04-27 sprendimą Nr.9V-S-1486 turėjo būti dėl Projekto pateikto sišvados, o ne nutarimas. Dėl Projekto nėra paprašyta ir negauta jokių, ypač saugos srities specialistų, išvadų. Apie tai nurodyta Projekto aiškinamojo rašto 13 punkte. Todėl įstatymas pagal Projektą neturi būti priimtas, kad nebūtų įteisinta jau daroma žala butų ir kitų patalpų savininkams ir apskritai nebūtų bloginama sauga buityje bei varžomos piliečių teisės į saugią buitinę aplinką ir socialinį teisingumą. Lietuvos profesinės saugos lyga prašo:
„1) Nepriimti Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo pagal projektą Nr.
3805(2), kuris parengtas be pagrindo ir nedalyvaujant pagal kompetenciją ir priklausomybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kaip pagrindiniam ar papildomam Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetui;
2) sprendžiant nurodytą klausimą atsižvelgti į šio rašto 1-ame ir 2ame prieduose pateiktus dokumentus bei Lygos primininko pareiškimą, gautą Seime 2017-02-08 Nr. G-2017-1727;
3) apie Projekto nagrinėjimo nurodytuose 3-juose Komitetuose laiką ir vietą pranešti Lygai, pakviesti atstovus dalyvauti posėdžiuose“. Atsižvelgti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. K.Serbenta 2017-02-08 * Kreipimusi į Komitetą (reg. Nr. g-2017-1727) pateikė papildomus, jo teigimu, su svarstomu Projektu susijusius dokumentus, atsižvelgdamas į pokalbį priėmimo metu. Atsižvelgti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. A.E.Dubauskienė 2017-05-05 * „Vyriausybės siurprizas: mokėkit už tai, kuo nesinaudojate“ tęsiasi. Neturintieji balkono gauna tūkstantines sąskaitas už kitų namo gyventojų balkonų remontą, nors buvusios Vyriausybės atstovai spaudoje tvirtino, kad tai nesusipratimas ir žadėjo jog greitu laiku bus ištaisyta. Deja, pažadai liko tik pažadais, o mus, namo gyventojus, terorizuoja namą administruojanti įmonė<...> Vadovaujantis
pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr.
I-798 12 straipsnio 2 dalimi „Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų“ ir priėmus sprendimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį savininkai mokėtų už tai, ką turi ar gali turėti. Ir kodėl šis įstatymas taikomas tik tada, jei daugiabučiame name yra įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos (mus taip informavo UAB „Utenos ūkis“, o jeigu yra administratorius, negalima vadovautis šio įstatymo nuostatomis ir negalimi tokie sprendimo priėmimo būdai? Tada kokiu įstatymu vadovautis mūsų atveju? Kada bus ištaisytos absurdiškos teisės aktų nuostatos ir gyventojams, neturintiems balkonų ar balkonus laikančių konstrukcijų, nereikės mokėti už kaimynų balkonų remontą?“ Atsižvelgti iš dalies Žiūr. į argumentus šios lentelės 2 pastaboje. 6. M. Mogulevičienė 2017-05-30 * Neseniai Lietuvos Seimo puslapyje pasirodė pranešimas apie priimtą civilinio kodekso 4 knygos 4.84 straipsnio pakeitimus, kurie liečia gyventojų interesus, bei žinoma ir mano. Mūsų šeima nėra pasiturinti, bet esame dori, dirbame sąžiningai ir butus daugiabučiuose namuose, kuriuose gyvename, užsidirbome tikrai įdėję daug darbo.
Kaip žinia, turėdami butus daugiabučiuose, įstatymai numato, kad nuosavybės teise tam tikra dalimi mums priklauso ir pačio daugiabučio namo objektai, kuriuos kartu su kitais savininkais turime bendrai valdyti ir prižiūrėti. Kadangi įstatymai leidžia pasitelkti pagalbą kurią nors įmonę, tai mums ypatingai palengvina naštą, kadangi visus mūsų gyventojų priimtus sprendimus įgyvendina administratorius, jis organizuoja remonto darbus. Žinoma, už tai gauna atlyginimą. Šiai dienai labai esame patenkinti, jog yra tokia galimybė perduoti bendro naudojimo objektų valdymą atsakingai įmonei, kuri užtikrintų, kad namas dar ilgus metus gyvuotų. Mums ypatingai yra svarbus ne tik paslaugų telkimo kokybės klausimas, tačiau ir surenkamų mokesčių dydis, ypač kai dabar įvedė eurą, kainos kaip pakilo! Todėl labai džiaugiamės, kad turime teisę pasirinkti, išreikšti savo nuomonę, kurį administratorių norime matyti savo name. Mus labai gąsdina įstatymo projektas, kuris įpareigoja gyventojus organizuoti balsavimą, tam kad mums patikęs administratorius būtų paliktas administruoti dar kitiems metams. Gąsdina dėl to, nes mūsų name gyvena tiek jaunų žmonių, kurie visiškai nesidomi namo būkle, administravimu, niekada aktyviai nedalyvauja susirinkimuose. Jus įsivaizduokite, kiek kartu buvo šaukiamas susirinkimas prie namo pirmos laiptinės ir atspėkite, kiek buvo susirinkę. Skaičiai tokie graudūs, kad baisu net sakyti. O kas bus, kai priims tą naują civilinio kodekso pataisymą? Dėl abejingo jaunimo, kitų asocialių šeimų požiūrio, nesurinkę daugumos sprendimo, galėsime prarasti tikrai gerą įmonę, su protingais mokesčių dydžiais. Rašau jums šį raštą dėl to, nes skauda širdį, kad įstatymų leidėjas gali padaryti klaidą priimdamas tokį projektą, todėl labai tikiu, kad mano laiškas pasieks jus ir bus atsižvelgta į mano prašymą.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad nuomonė teikiama Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo projektui XIIIP-476(2). Atkreipiant dėmesį į tai, kad šiuo projektu taip pat kiek kitaip siūloma keisti CK 4.84 straipsnį, pažymėtina, kad projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, t.y. palikti šiuo metu galiojančią CK 4.84 straipsnio redakciją. 7. E.Krivaitienė 2017-05-30 * Niekada nerašiau tokio pobūdžio rašto, bet šį kartą jau negalėjau ištverti neparašius, nes kas dedasi Seime su jstatymų pakeitimais mane verčia iš koto. Šiandien skaitau naujienas internete ir štai man pasirodo pranešimas apie seime priimtą projektą dėl civilinio kodekso pakeitimo, konkrečiau - dėl administratoriaus skyrimo. Nesiplėsiu čia labai, nes tikrai žinote, apie ką šis projektas, bet galiu pasakyti, kad mane jau sunervino, kad valstybė nori reguliuoti kaip aš ar mano kaimynai turime naudoti, valdyti savo nuosavybę! Totali nesąmonė, ne kitaip. Dar metai, žiūrėk tik esant bendram sprendimui galėsime eiti į parduotuvę pieno nusipirkti, o nesant sprendimui, valdžia pati padarys kaip ji nori. Primenu, kad Konstitucija užtikrina nuosavybės neliečiamybę ir įstatymai gi numato, kad SAVO nuosavybę kiekvienas valdo taip kaip nori. Tai kaip čia dabar gaunasi, kad seimas nori priimti kodekso pataisais ir kažkiek apriboti mūsų teisių įgyvendinimą? Taip, bendro naudojimo objektų naudojimas ir valdymas turi būti grįstas protingumu, tačiau ir įstatymo normos turi būti logiškos. Ir kaip dabar atrodys, kad jei dėl kokių nors objektyvių priežasčių gyventojas, pavyzdžiui, bus išvykęs ir negalės balsuoti, net nežinos apie balsavimą ir vat pritrūkus tik jo vieno balso, mūsų administratorius, kurio paslaugos tikrai yra puikios, o ir kainos adekvačios, bus pakeistas?
Ir dar geriau - bus paskirtas nežinia kas (kas ten žino, gal valdžia rekomenduos savo įmones kokias??). Ir kur čia sąžiningumas? Niekaip nesuprantu, tai tikiuosi Jūs man paaiškinsite, kuo dabartinis kodekso straipsnis yra netinkamas ir iškilo būtinybė jį keisti? Ar yra kažkokie statistiniai duomenys, kad šio straipsnio taikymas nepasiteisino? Kuom yra blogai tai, kad jei gyventojus viskas tenkina, jokie balsavimai nevyksta ir administravimas pratęsiamas dar kitiems
kokią naudą? Labai norėčiau išgirsti Jūsų nuomone, nes šiuo metu esu visiškai prieš tokio projekto įsiteisėjimą. Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ir į mano pastabas bus atsižvelgta. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 8. E. Krivaitienė 2017-05-30 * Niekada nerašiau tokio pobūdžio rašto, bet šį kartą jau negalėjau ištverti neparašius, nes kas dedasi Seime su įstatymų pakeitimais mane verčia iš koto. Šiandien skaitau naujienas internete ir štai man pasirodo pranešimas apie seime priimtą projektą dėl civilinio kodekso pakeitimo, konkrečiau - dėl administratoriaus skyrimo. Nesiplėsiu čia labai, nes tikrai žinote, apie ką šis projektas, bet galiu pasakyti, kad mane jau sunervino, kad valstybė nori reguliuoti kaip aš ar mano kaimynai turime naudoti, valdyti savo nuosavybę! Totali nesąmonė, ne kitaip. Dar metai, žiūrėk tik esant bendram sprendimui galėsime eiti į parduotuvę pieno nusipirkti, o nesant sprendimui, valdžia pati padarys kaip ji nori. Primenu, kad Konstitucija užtikrina nuosavybės neliečiamybę ir įstatymai gi numato, kad SAVO nuosavybę kiekvienas valdo taip kaip nori.
Tai kaip čia dabar gaunasi, kad seimas nori priimti kodekso pataisais ir kažkiek apriboti mūsų teisių įgyvendinimą? Taip, bendro naudojimo objektų naudojimas ir valdymas turi būti grįstas protingumu, tačiau ir įstatymo normos turi būti logiškos. Ir kaip dabar atrodys, kad jei dėl kokių nors objektyvių priežasčių gyventojas, pavyzdžiui, bus išvykęs ir negalės balsuoti, net nežinos apie balsavimą ir vat pritrūkus tik jo vieno balso, mūsų administratorius, kurio paslaugos tikrai yra puikios, o ir kainos adekvačios, bus pakeistas? Ir dar geriau - bus paskirtas nežinia kas (kas ten žino, gal valdžia rekomenduos savo įmones kokias??). Ir kur čia sąžiningumas? Niekaip nesuprantu, tai tikiuosi Jūs man paaiškinsite, kuo dabartinis kodekso straipsnis yra netinkamas ir iškilo būtinybė jį keisti? Ar yra kažkokie statistiniai duomenys, kad šio straipsnio taikymas nepasiteisino? Kuom yra blogai tai, kad jei gyventojus viskas tenkina, jokie balsavimai nevyksta ir administravimas pratęsiamas dar kitiems
kokią naudą? Labai norėčiau išgirsti Jūsų nuomone, nes šiuo metu esu visiškai prieš tokio projekto įsiteisėjimą. Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ir į mano pastabas bus atsižvelgta. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 9. R.Vasiliauskienė 2017-05-31 * Gerbiami Seimo nariai, aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, kreipiuosi į jus su pastebėjimu apie priimtą įstatymo projektą. Tikiuosi mano balsas bus išgirstas ir bus atsižvelgta į surašytus mano pastebėjimus. Susipažinau internete su dar vienu pateiktu projektu (CK
didesnis privačių santykių ribojimas.
Aš, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai norime ir turime teisę valdyti savo nuosavybę laisvai ir žinoma, spręsti dėl jos likimo taip pat laisvai. Mes turime teisę atsisakyti administratoriaus visada. Cituoju: Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų daugumą turi teisę priimti sprendimą pakeisti administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. Todėl lieku visiškai nesupratusi, kodėl buvo reikalinga imti naujos tvarkos. Cituoju: savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, išskyrus jeigu daugiau nei ½ daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą palikti tą patį bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, lieka visiškai neaišku, kodėl po 5 metu turi būti sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus veiklos pratęsimo kitiems 5 metams, bet tik jei to pageidaus daugiau nei pusė gyventojai. Kodėl mes turime dar papildomai pageidauti ir jums, gerbiamieji, nurodyti ir savo parašais patvirtinti kad mums administratorius tinkamas. Tas patvirtinimas jums buvo duotas iš tos pusės, kad mes anksčiu laiko neinicijavome administratoriaus perrinkimo. Tokiu būdu, valstybė pradeda siekti reguliuoti privačius santykius ir nustatyti administratoriaus rinkimosi tvarką ir terminus. Atkreipiu dėmesį, kad esame laisvi rinkti, remiantis laisvės principu ir tokiu būdu mes prisiimame visus pareigas, kurios mums kyla vykdant įsipareigojimus. Noriu papildomai nurodyti, kad žmonėms vis darosi sunkiau su didesniais valstybės ribojimai, privačių santykių reguliavimus.
Aš ir mano kaimynai, mano bendraturčiai namo, turi turėti galimybę patys išsirinkti administratorių ir patys kreiptis dėl administratoriaus perrinkimo, tačiau neužkraukite papildomos naštos, kad mums vėl reikės vykdyti balsavimus ir rinkti parašus iš kitų namo gyventojų. Nekurkime ir negadinkime jau susiklosčiusių santykių, kurie yra mums, vartotojams, gyventojams ir Lietuvos respublikos piliečiams tinkami. Prašau atsižvelgti į mano išdėstytus argumentus ir nepriimti tokio įstatymo pakeitimo Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 10. Liucija Vileišienė 2017-06-02 * Atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją dėl priimamų naujų projektų, kaip pilietė noriu išreikšti savo nuogąstavimus ir esu įsitikinus, kad šios kadencijos seimo nariai atsižvelgs į paprastų piliečių nuomonę ir priims tokius sprendimus, kurie neapsunkins jau taip sunkaus žmonių gyvenimo, bet priešingai palengvins, neužkraus mums papildomos naštos ir atsižvelgs, kad esame dirbantys žmonės turintys daug veiklos ir užsiėmimo. Peržiūrėjusi internete projektą dėl administratoriaus skyrimo, negaliu likti abejinga ir neparašyti jums, gal bus atsižvelgta į mano nuomonę ir nuogąstavimus. Vakar kalbėjau ir su kaimynais, tai kaip supratau, jie irgi nepatenkinti kaip ir aš. Manau, kad jei bus priimtas toks projektas, kuris lems, kad mes turėsim e rinkti parašus dėl administratoriaus palikimo manau bus nepagrįstai apkraunam i papildomu darbu, juk galime jo ir dabar atsisakyti surinkdami parašus. Bet tai yra visiškai skirtingos pusės. Jei bus blogai, mes susirinksime parašus ir pakeisime administratorių, bet jei viskas bus gerai? Kodėl turime rinkti parašus ir papildomai užsikrauti darbais, vien dėl to, kad kažkam parodytumėme, kad administratorius patinka. Tegu savivaldybė prieina prie žmonių gyvenančių name ir paklausia akis į akį ar mums viskas gerai.
Žmonės linkę kalbėti, todėl jei būtų klausiama atsakytų, bet toks betikslis reglamentavimas, kad mes susirinkti parašus turėsime, man yra nesuprantamas. Kodėl šiais laikais, mes patys nebeturime galimybės spręsti kaip pasirinkti administratoriaus. Visada turime numatytus begalę apribojimų, kurie priveda prie to, kad namas nėra gyventojų nuosavybė, nes ten kaip suprantu, vis labiau yra kišamasi ir kontroliuojama. Niekaip nesuprantu to reikalavimo kad jei bus išreikštas pageidavimas. Kodėl mes turime dar kažką reikšti, jei jau esame įsirinkę administratorių. Kaip ir sakiau, kad mes gi galime jį panaikinti bet kada, tai kam tada apsunkinti mus, vargšus gyventojus, papildomais balsavimais ir kontroliavimais, juk turime teisę valdyti savo nuosavybę laisvai ir nevaržomai. Gal dar pradės valstybė spręsti kokius langus mums name įsistatyti. Nesu prieš mūsų valstybę, džiaugiuosi, kad čia gyvenu, tiesiog negaliu suprasti tokių m ūsų teisių varžymo dėl administratoriaus skyrimo. Mes esame suaugę žmonės, tai gal galime patys ir nuspręsti nerenkant daugiau nei pusės visų gyventojų balsų ir parodant savivaldybei, kad šis administratorius mums tinkamas. O jei pritrūks vieno balso ar pasirašys ne savininkas, bet faktinis ir nuolatinis gyventojas, tai dėl tokio trūkumo bus skiriamas naujas administratoriaus, bet tada vardan ko. Vien tai, kad bus trūkumas savivaldybė neatsižvelgs ir skirs kitą administratorių. O ką daryti tiems gyventojams, kurie tikrai nori to administratoriaus vėl iš naujo bėgioti ir rinkti parašus? Kas mums tokiu atveju padės, niekas. Mes dirbdami visą dieną, pasiimdami vaikus iš mokyklos dar ruošdami vakarienę vaikams, turėsime lakstyti po namą renkant parašus, ir kam to reikia. Mes esame patenkinti dabartinę tvarka ir nenorime, kad mums būtų užkrauti papildomi darbai, kurių mes tikrai galime išvengti. Nuosavybė gi mūsų, tai ir valdyti turime patys.
Manau, valstybė turi tarnauti žmonėms, bet ne žmonės valstybei. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 11. Neringa Mikelionienė 2017-06-02 * Norėčiau kreiptis į jus dėl naujai pateiktų civilinio kodekso straipsnių pakeitimų. Šiuo prašymu, norėsiu atkreipti jūsų dėmesį į CK 4.84 str. 4 dalies pakeitimą. Iki šiol apie tokį priimtą keletos Seimo narių pateiktą projektą aš nežinojau. Išgirdusi iš kitų namo gyventojų, kurie taip pat, kaip ir aš yra susirūpinę inicijuojamais pakeitimais, peržiūrėjau per google informaciją. Atradusi pakeitimus buvau nemaloniai nustebinta, todėl nutariau parašyti jums ir prašyti jūsų atkreipti dėmesį į tokius įstatymo projektus, kurie pažeidžia gyventojų teises. Pateiktame projekte numatyta, jog administratorių po penkerių metu vėl reikės rinkti iš naujo, na nebent mes, t.y. gyventojai surinksime parašus ir taip bus mums leista pasilikti savo administratorių. Negaliu nenurodyti, kad gyventojais tiek dabar tiek įstatymo projekte yra numatyta galimybė bet kada atsisakyti administratoriaus, todėl esu nesupratusi, kodėl mums užkraunama papildoma našta (balsavimai). Mes, gyventojai, turėdami teisę visada atsisakyti administratoriaus, manau, kad neturėtumėme vėl rinktis naujo administratoriaus po penkerių metų, vėl balsuoti, o nesusirinkus daugumai dar papildomai ir antrą kartą vėl tuo pačių klausimu dalyvauti balsavime. Taip pat, kaip ir minėjau, norint, kad administratorius išliktų, reikės papildomai rinkti parašus, taigi bus reikalingi daugumos gyventojų sutikimai ir tik surinkus mes įrodysime, kad mums administratorius tinka. Negaliu sutikti ir su visa pagarba įstatymo rengėjams, nesutinku su tokiu nurodymu gyventojams. Taigi, tokiu būdu, tik padidėja valstybės kišimasis į asmeninį žmonių gyvenimą, paneigiamos liberalios idėjos.
Gyvename demokratinėje visuomenėje, tačiau tokie projektai jau primena senus laikus (sovietinį režimą), kurioje valstybė siekia viską tvarkyti ir prižiūrėti, net gi kišamasi į reikalaus, kurie priklauso tik privatiems asmenims. Manau, kad vis labiau siekiama kontroliuoti gyventojams priklausančius objektus. Mes turime patys teisę laisvai nuspręsti dėl savo namo likimo, dėl administratoriaus skyrimo. Jei bus priimtas toks 4.84 str. 4 dalies projektas, manau, kad apsunkinsite mūsų pasirinkimus, sukelsite papildomų nepatogumų gyventojams, kurie privalės papildomai balsuoti, privalės rinkti parašus, kad išsaugotų administratorių, nes kitu atveju, savivaldybė iniciuos balsavimą, kuris vėlgi lems papildomus kaštus, gyventojų ir savivaldybės darbuotojų laiką vykdant tokius balsavimus, kai gyventojų nesiskundžia administratorius atliekama priežiūra. Manau, kad po projekto priėmimo bus paneigta butų ir kitų patalpų savininkų prievolė valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus ir tai daryti bendru susitarimu, nes Mus nepaleis valstybė ir neleis patiems valdyti tokius objektus, o norint, kad būtumėme išgirsti tai papildomai turėsime surinkti parašus irtai jums įrodyti. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 12. Egidijus Butuzovas 2017-06-02 * Gerbiami Seimo nariai, kadangi valstybė ir toliau netinkamai atstovauja ir netinkamai gina mano, mano šeimos ir kitų gyventojų interesus, tai tenka rašyti pačiam šį raštą jums. Seimūnai eilinį kart norėdami pakenkti man ir kitiems daugiabučių gyventojams priėmė įstatymą, kuriame nurodo, cituoju iš įstatymo: Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams.
Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, išskyrus jeigu daugiau nei 1A daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia palikti tą patį bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, valdžia nusprendė panaikinti sąlygą, kad nesant nusiskundimams dėl bendro naudojimo objektų administratoriaus, jo paskyrimas be jokių problemų būtų pratęsiamas dar 5 metams. Lietuvos vyriausybė, tam kad įtiktų uabams ir pakenktų nepasiturintiems ir vidutinės klasės žmonėms, pasielgė taip, kad gyventojai kentėtų. Daugelį metų viskas buvo ramu, o dabar valstybės tarnautojai siekia apsunkinti ir taip nelengvą mūsų gyvenimą! Priminsiu, jog daug metų dirbau ir dirbu valstybės labui, tikėdamas, kad mano, paprasto žmogaus interesai būtų visada ginami, teisės užtikrintos, kad galėčiau gyventi laisvoje Lietuvoje, be jokių apsunkinimų, o dabar su tokiu nauju įstatymu valstybė nori primesti paprastiems gyventojėliams pareigą organizuoti susirinkimus dėl administratoriaus palikimo, jeigu jis mums tikrai patinka. Kodėl valstybė nori bereikalingai mus apkrauti? Man, o tikiu ir kitiems, yra visiškai neaišku, kodėl valstybė nori reguliuoti kaip mums naudotis savo turtu, kaip jį prižiūrėti, kada ir kaip skirti, kas jį administruotu. Juk logiška būtų, jei būtume nepatenkinti dėl uabo veiklos, funkcijų tai patys organizuotumėm balsavimus ir kitus dalykus, kad pasirinkti kitą įmonę. O dabar kaip bus? Viskas mums tinka, bet vis tiek turėsim balsuoti, gaišti savo laiką, kurį galėčiau skirti savo šeimai, tik tam, kad administratorius ir toliau administruotu? Labai prašau, kad kas nors sureaguotu į mano kreipimąsi ir apmąstytų.
Ar tikrai Jums ir mums, paprastiems daugiabučių namų gyventojams to reikia? Juk gyvename laisvoje Lietuvoje, kurioje gyventojų interesai turi būti aukščiau visko! Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 13. Laima Pranauskienė 2017-06-05 * Dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio _ _ _ _ Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Lietuvos Konstitucija sako, kad kiekvienas gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, jausdama, kad mano teisės, o ir kitų gyventojų teisės gali būti pažeistos, negaliu būti rami ir kreipiuosi pagalbos, su prašymu į Jus. Mane pasiekė žinia, kad greitu metu gali būti pakoreguotas Civilinio kodekso 4.84 straipsnis, kuris numato bendrojo naudojimo objektų valdytojo skyrimo tvarką. Ir būtent nauju straipsniu siekiama apsunkinti paprasto Lietuvos individo gyvenimą, apkrauti visiškai nelogiškais ir neprotingais reikalavimais, neaiškiomis procedūromis ir pan. Taigi naujas įstatymas skambėtų taip - Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, išskyrus jeigu daužiau nei 1/2 daugiabučio namo butu ir kitu patalpų savininku raštu pareiškia palikti tą pati bendrojo naudojimo objektu administratorių. Atkreipiu dėmesį, jog kol kas galioja tokia norma - Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.
Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų. bendrojo naudojimo objektu administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsu dauguma turi teise priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektu administratorių ir nesuėjus penkerių metu terminui. Atsakykite man prašau, kodėl atsirado poreikis pakeisti šį įstatymą ir užmesti gyventojams nereikalingą naštą? Kodėl valstybė nori reguliuoti privačius gyventojų santykius? Juk ir Konstitucija sako, kad nuosavybė yra neliečiama, tai reiškia, kad tik jos savininkai turi teisę spręsti kaip ja naudotis, valdyti, tvarkyti klausimus ir pan. Tokie įstatymų pokyčiai mane baugina nes akivaizdu, jog su laiku negalėsiu be kurios nors institucijos leidimo net išeiti iš namų?! Juk tik ir siekiama viską sureguliuoti, kiekvieną žingsnį, netgi kaip ir dabar - įpareigoti gyventojus daryti kažkokias neaiškias procedūras, tam kad bendro naudojimo administratorius ir toliau pasiliktu name. Kas ten žino, gal ir baudas tuoj skirs už tai, kad nebalsuosime? Gerbiami įstatymų leidėjai, priimdami drastiškus sprendimus dėl įstatymų pakeitimų, visų pirma, įvertinkite, ar nebus pažeisti gyventojų interesai, ar taip nebus pažeista Konstituciją? Kreipiuosi į Jus. nes nežinau į ką dar galėčiau kreiptis pagalbos, kad nebūtų padaryta klaida. Prašau, atmeskite šio Civilinio kodekso straipsnio planuojamus pakeitimus, nes jie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 14.
2017-06-05 * Džiaugiuosi turėdamas galimybę jums rašyti, tikiuosi, kad mano laiškas jus pasieks ir taip galėsime mes išspręsti susidariusias problemas valstybėje, kartu. Lietuvos Respublikos Seimo nariai užregistravo naują projektą dėl administratoriaus skyrimo tvarkos. Kaip rinkėjas, reiškiu didelį susirūpinimą tokiu įstatymo projektu. Valstybė turi saugoti ir globoti, tačiau neturi kišti į privačius asmenų santykius jų reikalus ir į valdomą nuosavybę. Susipažinęs su projektų, labai nustebau, kad išsirinkę administratorių, mes vėl jį rinksime po 5 metų, nebent surinksime gyventojų sutikimus, kad nereikėtų iš naujo rinkti administratoriaus. Taigi, viena vertus, mes išsirinkę administratorių privalėsime vėl balsuoti, nepaisant to, kad mums administratorius yra tinkamas. Kita vertus, jei mums patinka administratorius, privalėsime surinkti parašus, kad administratorius ir toliau galėtų prižiūrėti mūsų nuosavybę ir bendrojo naudojimo objektus. Man atrodo, kad gyventojai bus apkrauti per didelę našta. Kiekvienas turi darbus, net ir po ne vieną, todėl papildomai rinkti parašus, kai viskas yra gerai, manau yra betikslis ir papildomas žmonių darbų užkrovimas. Esu įsitikinęs, kad ne turime įrodinėti, kad mums administratorius yra tinkamas, mes patys esame laisvi nuspręsti, dėl tolimesnės namo priežiūros. Todėl tokiu įstatymu bus papildomai apsunkinamos gyventojų teisės. Mes ir patys ir dabar noriai renkamės ir sprendžiame dėl namo administratoriaus. Gyventojai atsakingai pasirinko mums tinkančią įmonę, todėl nesuprantu, kodėl vėl po tam tikro laiko privalomai turėsime rinktis naują namo administratorių. Papildomi balsavimai ir gyventojų sutikimų rinkimai tik apsunkina mūsų gyvenimą, nes ir be šių reikalų, žmonės turi ką veikti.
Jeigu atsižvelgtumėte į mano nuomone ir išdėstytas aplinkybes, papildomai norėtusis nurodyti, kad visada gyventojai turi teisę atsisakyti nepatinkančio administratoriaus ir tokių asmenų, kurie sutinka surinkti parašus ir pasirašyti visada atsiras. Kadangi yra numatyta galimybė, kad patys gyventojai gali bet kada atsisakyti administratoriaus, todėl neturėtų būti apsunkinama papildomai procedūra ir mes, gyventojai turėtumėme rinkti parašus, kad valstybė iš mūsų neatimtų mums tinkančio administratoriaus. Manau, kad civilinio kodekso
didelis bandymas užkrauti gyventojams papildomų reikalavimų. Prašau neapsunkinti ir neužkrauti m ūsų tokiais balsavimais, prašome patiems leisti rinktis administratorių ir patiems spręsti kada mes jį norime pakeisti. Tikiu savo valstybę ir išrinktais Seimo nariais. Tikiu, kad jūs tinkamai atstovausite rinkėjus ir būtent jūs balsuodami atsižvelgsite į rinkėjų balsą. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 15. Albina Kryžiuvienė 2017-06-05 * Kriepiuosi į Jus, kaip viena iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, gyventojų. Mano name daugelį metų gyvena draugiška bendruomenė, kuri visus klausimus, susijusius su bendro naudojimo objektų valdymu sprendžia geranoriškai, be jokių problemų, esame pasirinkę nuostabią įmonę, kuri administruoja bendro naudojimo objektus, tvarko visus mūsų klausimus, sprendžia problemas, organizuoja remontus. Iš tiesų esame labai patenkinti. Tačiau žiniasklaidoje pamatėme pranešimą apie tai, kad Seimo darbuotojai nori pakeisti įstatymą, kuris nustato administratorių skyrimą. Mes, namo gyventojai, negalime likti abejingi šiems pokyčiams, kadangi viskas lies mus pačius, mūsų teises ir interesus.
Norėčiau, kad tiek Seimas, tiek Šiaulių miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai, tiek kiti asmenys padėtų paprastiems gyventojams ir nepriimtų šio naujo įstatymo. Kiek dabar yra žinoma, Seimas nori apsunkinti gyventojų padėtį dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo – jei esame patenkinti administratoriaus teikiamomis funkcijomis, net visa dauguma privalės kreiptis į savivaldybę ar kitą atsakingą instituciją, kad paliktų seną administratorių. Mums kyla pagrįstas klausimas
Žiūr. argumentus aukščiau. 16. Regina Brazdžienė 2017-06-05 * Esu aktyvi Lietuvos gyventoja, labai domiuosi kas vyksta mūsų šalyje, aktyviai dalyvauju bet kuriuose balsavimuose, rinkimuose ir kitose svarbiose procedūrose, kuriose yra sprendžiami šalies klausimai. Esu pastovi Lietuvos Respublikos Seimo internetinio puslapio skaitytoja ir būdama Lietuvos gyventoja – negaliu likti abejinga, tam, kas greitu metu gali būti priimta.
Ne taip seniai pamačiau priimtą naują Civilinio kodekso 4.84 straipsnio projektą, kuriuo siekiama nustatyti, kad jei gyventojai neturi nusiskundimų administratoriaus veikla, jie turės balsų dauguma tokį norą išreikšti raštu ir kreiptis j savivaldybę. Aš pati jau daugelį metų gyvenu daugiabučiame gyvenamajame name nesaugiame Kauno miesto rajone ir per mano visą gyvavimą buvo tiek pokyčių, pasikeitė įstatyminis reglamentavimas. Kaip minėjau, mano rajonas yra pakankamai nesaugus, vien per mėnesį nustatoma aibę pažeidimų ir tik dėka mūsų namą administruojančios įmonės gyventojų bendro naudojimo objektai yra išlaikomi, apsaugoti, remontuojami. Pripažįstu, name gyventojų yra visokių - tikriausiai kaip ir kiekvienam daugiabutyje daug jaunų šeimų, paaugliai, studentai arba močiutės. Namo gyventojai nėra tobuli, savo teises bendru sutarimu ar bent daugumos sutarimu sunkiai įgyvendiname, kadangi, kaip žinia, nevisi aktyviai dalyvauja visose procedūrose, balsavimuose, susirinkimuose. Ir čia man kilo klausimas ir baimė - naujas Civilinio kodekso straipsnis panaikina administratoriaus veiklos pratęsimą dar kitiems 5 metams ir įpareigoja gyventojus kas 5 metus spręsti, ar nori matyti tą administratorių savo name ar ne. Kaip minėjau šio rašto pradžioje, šiuo metu esu patenkinta, o ir kiti namo gyventojai nesiskundžia administratoriaus teikiamomis paslaugomis, teikiamų paslaugų tarifais ir pan. Tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui kyla didelė tikimybė, jog mes, namo gyventojai, galime prarasti tikrai gerą, netgi drįsčiau sakyti - puikų namo bendro naudojimo objektų administratorių ir mums bus įbrukta kita savivaldybės pasiūlyta įmonė, su neaiškiais paslaugų tarifais, viskas bus nauja, ir pan. Kodėl tokia baimė kyla?
Kodėl tokia baimė kyla? Nes kaip minėjau, namo gyventojai nėra aktyvūs bendro naudojimo objektų valdyme, ir šiuo atveju įpareigojant mus, bendraturčius priimti sprendimą palikti seną administratorių, yra labai didelė tikimybė, jog toks sprendimas niekada nebus pasiektas. Ar gi taip nebus pažeisti mano, kitų namo, o ir visos Lietuvos daugiabučių namų gyventojų interesai? Labai prašau įvertinti, ar tikrai yra daromas tinkamas žingsnis keičiant šį Civilinio kodekso straipsnį. Tikiuosi Jūsų bendradarbiavimo ir geranoriškumo. Atsižvelgti Žiūr. argumentus aukščiau. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
daugiabučių namų ar kitų nekilnojamųjų daiktų butų ir kitų patalpų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į egzistuojančias šių normų taikymo ir aiškinimo problemas, tačiau, mūsų nuomone, siūlomas Projektas dabartinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo trūkumų nepašalina, o kai kuriais atvejais netgi sukelia naujų neaiškumų. Toks reglamentavimas gali nepasiekti savo tikslų, nes stokojant teisinio aiškumo ir reglamentavimo tikslumo atsiranda rizika įstatymo taikymo procese iškreipti įstatymų leidėjo valią Be to, dėl tokio reglamentavimo daug klausimų bus palikta spręsti teismų praktikai, taip didinant potencialių teisminių ginčų skaičių.
Pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodytoms pastaboms, kuriose išvardyti konkretūs Projekto trūkumai, papildomai atkreipiame dėmesį į Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlomą CK
„kai priimtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, paprasta ar
kvalifikuota balsų dauguma, privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams“: ar ji reiškia, kad gali būti ir neprivalomas sprendimas, ar atvirkščiai - jeigu jau priimtas daugumos sprendimas, tai jis privalomas visiems savininkams. Šiuo metu taikant CK 4.83 straipsnio 4 dalį teismų praktikoje kyla neaiškumų, sprendžiant, ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas su juo nesutinkantiems bendraturčiams yra privalomas visais atvejais, t. y. dėl bet kokių išlaidų, ar vis dėlto turėtų būti tam tikrais kriterijais apibrėžtos bendraturčių daugumos sprendimo privalomumo ribos? Šis neaiškumas siūlomu Projektu nepašalinamas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nebūtų tikslinga įtvirtinti „privalomumo“ atvejų sąrašą, pvz., įtraukiant patalpų būklės, sklypo priežiūros reikalavimus ir pan. (tai galėtų įgyvendinti Vyriausybė). Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-11-301 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1486 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Įstatymo projektas) antrojo tikslo nuostatoms, kuriomis siekiama socialiai teisingai paskirstyti pastato išlaikymo išlaidas, ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo ir teisinio reguliavimo priemonių. Atsižvelgiant į dažnus gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo objektų (pavyzdžiui, lifto), kuriais galimybę naudotis, kad patektų į nuosavybės teise valdomas patalpas, turi ne visi butų ir kitų patalpų savininkai, išlaikymo išlaidų apmokėjimo, reikėtų papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas)
ar kitos patalpos savininko pareiga apmokėti lifto išlaikymo išlaidas, ir ją išdėstyti taip:
„3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti
išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kai daugiabučiame name įrengtas liftas, pirmojo aukšto butų ir kitų patalpų savininkai lifto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų neapmoka, išskyrus tuos atvejus, kai liftu patenkama ir į žemiau pirmojo aukšto esančias patalpas.“ Nepritarti Argumentai:
XIIP-3805(2), atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, siūlytina grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Siūlymas vertintinas kaip netikslingas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.
3K-3-79-378/2016) yra konstatavęs, kad „kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių.“ Tai yra, ir pagal galiojantį reguliavimą už lifto eksploatacijos išlaidas turi apmokėti tik juo besinaudojantys lifto bendraturčiai. Tuo tarpu dėl lifto išsaugojimo, pagerinimo ar atnaujinimo išlaidų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „nepriklausomai nuo to, ar liftu naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, liftas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams.
Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti.„
1
patikslinti Civiliniame kodekse reglamentuojamos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės taikymo objektus, nustatant, kad ji taikoma visiems civiliniams pastatams, nurodant išimtis, kurios taikomos daugiabučiams namams; Įstatymo projekto antrojo tikslo kai kurioms nuostatoms; Įstatymo projekto trečiajam tikslui – sumažinti administracinę naštą savivaldybėms, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo, ir atsisakyti su šių nuostatų įgyvendinimu susijusių Įstatymo projekto straipsnių dėl šių priežasčių: 2.1.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kuria keičiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis, siūloma nustatyti, kad pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą pastato dalys ir jame esantys bendrojo naudojimo objektai, kurie gali būti naudojami ne viso namo, o tik jo dalies butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, gali būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirti atskirų pastato dalių butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Savininkai šiuos objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skirtos jiems atnaujinti. Šiems tikslams savininkų lėšos skiriamos proporcingai buto ar kitos patalpos savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, kuri lygi buto ar kitos patalpos savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi ši Civilinio kodekso nuostata įtvirtina vieningą ir aiškią bendrojo naudojimo objektų sampratą, o jos turinys negali priklausyti nuo subjektyvių veiksnių ar įgaliotų asmenų valios.
Kitaip būtų pažeisti proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principai, keistųsi butų ir kitų patalpų savininkų dalis bendrojoje nuosavybėje, nepagrįstai vieniems asmenims sumažinus, o kitiems padidinus su šia nuosavybe susijusių objektų išlaikymo naštą. Atskirų bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojimą susiejus su šiuos objektus naudojančiais butų ir kitų patalpų savininkais, šiuos objektus administruoti būtų sudėtingiau, nes nesant objektyvių vertinimo kriterijų viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys negalėtų įvertinti, ar pagrįstai bendrojo naudojimo objektai priskirti ar nepriskirti šiuos objektus naudojantiems butų ir kitų patalpų savininkams. Administruojamo turto aprašo sudarymą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.245 straipsnis, o šio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė butų ir kitų patalpų savininkams, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių, butų ir kitų patalpų savininkų nustatyta tvarka priimtų sprendimų, priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies. Pritarti
keičiama Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis, taip pat kituose Įstatymo projekto straipsniuose siūloma terminus „namas“, „gyvenamasis namas“, „namas (statinys)“ keisti terminu „pastatas“, siekiant nustatyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė, reglamentuojama Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniuose, būtų taikoma ne tik daugiabučių namų, bet ir kitos paskirties pastatų valdymo ir naudojimo atvejais.
Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsnių nuostatos skirtos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesams apsaugoti, jų tarpusavio teisėms, pareigoms ir santykiams su trečiaisiais asmenimis apibrėžti. Bendrosios nuosavybės teisę, jos sampratą, rūšis ir įgyvendinimą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.72–4.81 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė bendru sutarimu valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi šių nuostatų pakanka bendrosios nuosavybės teise priklausantiems kitos paskirties pastatams valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje termino „namas (statinys)“ nereikėtų keisti terminu „pastatas“ ir tikslinga būtų atsisakyti
straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies. Pritarti
3
keisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalį, kurioje reglamentuojamas lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti skirtingas lėšų pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus procedūras ir išskiriama viena pastatų grupė, daugiabučiai namai, kuriems atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau nei Įstatymo projekte, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kaip kaupiamos lėšos kitos paskirties pastatams atnaujinti. Nustačius skirtingus lėšų kaupimo būdus, būtų iškreipta lėšų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, samprata, pažeistas butų ir kitų patalpų savininkų lygiateisiškumo principas, teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, vienovė. Įstatymo projekte siūloma nustatyti alternatyvius lėšų kaupimo būdus – lėšos pastatui atnaujinti galėtų būti kaupiamos ne tik vienoje bendroje butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, bet ir kitais Įstatymo projekte ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytais būdais. Be to, atsižvelgiant į Įstatymo projekto nuostatas, kitais būdais kaupiamos lėšos nebūtų laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu, joms, skirtingai negu butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitoje kaupiamoms lėšoms, nebūtų taikomos apsaugos priemonės dėl išieškojimo pagal buto ar kitos patalpos savininko prievoles. Toks siūlymas pažeistų butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus valdant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus ir asmenų lygiateisiškumo principą, nes pasirinkti lėšų kaupimo būdai lemtų, kad vienų asmenų teisės būtų saugomos ir ginamos labiau nei kitų. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies. Pritarti 5.
5
terminu „bendrasis plotas“ ir nustatyti atskiroms pastato dalims vertės išlyginimo koeficientus. Įstatymo projekte siūlomoje nuostatoje neaiškiai suformuluotas dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo proporcijos principas, tai yra nepaaiškinta, kam proporcingas buto ar kitos patalpos savininko nuosavybės teise naudojamų
(turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrasis plotas. Siūlymas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) būtų taikomi vertės išlyginimo koeficientai, kurių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto principo, skelbiančio, kad dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, o ne į vertę. Nei Įstatymo projekte, nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, pagal kokius kriterijus nustatyti vertės išlyginimo koeficientų dydžiai, kokia koeficientų reikšmė nustatant dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kas turėtų juos taikyti ir kokios būtų jų taikymo pasekmės. Įstatymo projekte nenurodyta, kuriems subjektams, per kokį laikotarpį tektų teisė ir pareiga atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, nekilnojamąjį daiktą registruoti. Teisės aktai, kuriuose reglamentuojami kadastriniai matavimai, apibrėžiami terminai
„naudingasis plotas“, „bendrasis plotas“, turėtų būti derinami su Civilinio
kodekso nuostatomis, o ne priešingai. Nes pasikeitus kadastrinių matavimų reglamentavimui tektų keisti atitinkamas Civilinio kodekso nuostatas, o tai neužtikrintų Civilinio kodekso, kaip kodifikuoto teisės akto, stabilumo. Todėl siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalies.
4
savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), išskyrus su šiomis dalimis susijusias fasado puošybos detales (piliastrus, baliustradas, kolonas ir kitas), atnaujinimu (remontu). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendraturčiai neprivalo apmokėti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių balkonų, lodžijų ar terasų išlaikymo ir remonto išlaidų. Ši pareiga kyla tik tais atvejais, kai remontuojami bendrojo naudojimo objektai, šiuo atveju – balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos. Įpareigojus butų ir kitų patalpų savininkus savarankiškai remontuoti tam tikras pagrindines pastato konstrukcijas, dažnai asmuo, privalantis tą daryti, pavyzdžiui, dėl per didelės finansinės naštos neturėtų galimybių tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu. Dėl to prastėtų konstrukcijų būklė, kiltų grėsmė kitų bendrojo naudojimo objektų, bendraturčių ir trečiųjų asmenų saugumui. Be to, toks siūlymas neatitiktų esminio bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų paskirstymo principo, skelbiančio, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimo darbams atlikti. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies. Pritarti
2016-11-303 2,3 2.6.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atitinkamai Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios ir keisti Civilinio kodekso 4 dalies nuostatas, nustatančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūras, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Pagal 2013 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. gegužės 10 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2005, savivaldybėms pavesta vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių atranką, organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priėmimą, skirti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių, vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę. Pripažinus netekusia galios Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje savivaldybėms pavesta organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimą (šaukti susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu), dėl gyventojų pasyvumo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nesuinteresuotumo neliktų subjekto, galinčio organizuoti tokio sprendimo priėmimą. Dėl to gali pablogėti daugiabučių namų priežiūra, nebūtų užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Todėl reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 ir 3 dalių. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-05-10 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3805(2) ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Nepritarti Argumentai: siūloma grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3805(2)) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir
iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė