Lyginamasis variantas
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 10 ir 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. lapkričio d. Nr. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių. 2. Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete. 3. Atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą. 4. Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba. 5. Dalinys
<...>
10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė
apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą. 2.
apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;
2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus;
3) tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;
4) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;
5) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką;
6) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
7) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;
8) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
9) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;
10) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius;
11) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;
taisykles;
<...>
Krašto apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;
2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus;
3) tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;
4) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;
5) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką;
6) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
7) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;
8) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
9) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;
10) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius;
11) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;
taisykles;
<...>
22 straipsnis. Aktyviojo rezervo kario statuso ypatumai 1.
Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. 2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. 3. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. 4. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams suteikiama teisė gyvenamojoje patalpoje laikyti priskirtą individualų ginklą, kurio išdavimas atitinka Krašto apsaugos ministro patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles.
<...>
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai: Dr. Mantas Adomėnas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 2, 10 ir 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nėra numatyta individualaus ginklo sąvoka. Galiojančios Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės ir aktyviojo rezervo kario statuso ypatumai, įtvirtinti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, nereguliuoja karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių teisės gyvenamojoje patalpoje laikyti jiems priskirtą individualų ginklą. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti teisinio reglamentavimo nuostatas taip, kad kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai turėtų teisę gyvenamojoje patalpoje laikyti jiems priskirtą individualų ginklą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nėra numatyta individualaus ginklo sąvoka. Galiojančios Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės ir aktyviojo rezervo kario statuso ypatumai, kurie įtvirtinti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, nereguliuoja karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių teisės laikyti priskirtą ginklą gyvenamojoje patalpoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvoka Individualus ginklas, 10 straipsnio 2 d.
12 punktu suteikti teisę Krašto apsaugos ministrui tvirtinti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles, o 22 straipsnį papildyti 4 dalimi numatančia kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams priskirto ginklo laikymo gyvenamojoje patalpoje teisę. Priėmus Įstatymo projektą, bus tiksliau sureguliuotas individualaus kariui savanoriui ar aktyviojo rezervo kariui prisikirto ginklo saugojimo gyvenamojoje patalpoje atvejai. Šiuo reguliavimu siekiama išspręsti potencialios karinės grėsmės atveju esančią teisinę spragą, kuomet kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai neturi galimybės pasinaudoti Lietuvos kariuomenės valdomais ir (arba) naudojamais kariniais ginklais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, būtina bus pakeisti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
„Individualus ginklas“, „karys savanoris“,
„aktyvusis rezervas“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Dr. Mantas Adomėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-20 Nr. S-2015-7273 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10 ir
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3799, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2015-11-25 Nr. XIIP-3799 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kariams suteikti teisę gyvenamojoje patalpoje laikyti priskirtą individualų ginklą, kurio išdavimas atitinka Krašto apsaugos ministro patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles“. Teisės departamento nuomone, ši pataisa neatitinka keičiamo įstatymo reguliavimo dalyko ir nėra sistemiškai suderinta su galiojančiais teisės aktais. Galiojančio Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos organizavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis: „Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus“. Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos organizavimo įstatymas nėra skirtas reglamentuoti ginklų ar šaudmenų civilinei apyvartai. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta reglamentuojama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo, kurio 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta atitinkama sąvoka: „Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta, kurią vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.“ Šio įstatymo pagrindu priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2875).
63-2875). Karinės jėgos naudojimo reikalavimai numatyti Karinės jėgos naudojimo statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 35-974; TAR, 2014-12-29, Nr. 2014-20780) (toliau – Statutas). Statuto 1 straipsnyje numatyta jo paskirtis – nustatyti bendruosius karinės jėgos naudojimo principus ir reikalavimus, karinės jėgos naudojimo, įgyvendinant Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu, tvarką. Be to, pastebėtina, kad Statuto 2 straipsnio 1 dalyje analogiškai teikiamo projekto 1 straipsniui apibrėžta „Individualaus ginklo“ sąvoka. 2. Teikiamas projektas keičia neaktualią Įstatymo redakciją. Atkreiptinas dėmesys į 2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1445 (TAR, 2014, Nr. 2014-20786) 1 straipsnį, kuriuo Įstatymo 10 straipsnio („Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė“) 2 dalis papildoma nauju 6 punktu: „nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką“. Šis Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymo papildymas neatsispindi teikiamame projekte, nors jo nuostatos siūlomų pataisų aspektu yra labai reikšmingos. 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr.
XII-1445 aiškinamajame rašte išaiškinti Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 6 punktu motyvai: „Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma Statuto (past. – Karinės jėgos statuto) nuostatų, reglamentuojančių ginklų apskaitą, saugojimą ir priežiūrą, kartu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią krašto apsaugos ministro teises, ir nustatyti, kad ministras nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką. Šiame įstatyme taip pat siūlomi redakciniai patikslinimai, susiję su Statuto projekte vartojamomis sąvokomis.“[1]
3Projekto 2 straipsniu teikiamas Įstatymo 10 straipsnio papildymas 12 punktu („nustato Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų
civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles“) nedera su ankstesnėje pastaboje minėtu galiojančio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Be to, manytina, kad krašto apsaugos ministrui siūlomos naujos funkcijos yra vidaus reikalų, o ne krašto apsaugos srities kompetencijos dalykas. Pirmoje pastaboje minėta, kad Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės yra patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362. 4. Jeigu būtų apsispręsta Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles priskirti krašto apsaugos ministro kompetencijai, projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad reikės priimti, keisti įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.
5Atsižvelgiant į numatytą projekto pateikimo Seimo posėdyje datą (2015 m.
lapkričio 26 d.) bei, jei projektui būtų pritarta po pateikimo, jo teisėkūros procedūroms realizuoti būtiną laiką, projekte nurodytas jo priėmimo terminas – 2015 m. lapkričio mėn., vertintinas kaip nerealus. 6. Redaguojant projekto tekstą, jis dėstytinas atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) reikalavimus:
pirmoje eilutėje;
„pakeitimas“ ir po šio žodžio nedėtinas skyrybos ženklas dvitaškis;
neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės dešinėje. Įstatymo projekte įstatymą pasirašančio subjekto vardas ir pavardė nerašomi;
7) pagal Rekomendacijų 113 punkto reikalavimus ir šios išvados 6 punkte pateiktas pastabas iš esmės taisytinas teikiamo projekto lyginamasis variantas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=485257