įstatymO projektas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. lietuviškais rašmenimis. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi vakstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė lietuvių
kalbos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia: Piliečių iniciatyvinės grupės atstovas Eugenijus Jovaiša
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-11-18 Nr. XIIP-3796 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“. Taigi, siūloma pakeisti teisinį reguliavimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase. Pažymime, kad Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario
statuso ir jos apsaugos principų yra nustatyti įstatymų leidybos ypatumai Seimui įstatyme nustatant asmens vardo ir pavardės (asmenvardžių) rašymą asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente - „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“.
Atkreipiame dėmesį kad „<...> VLKK oficialią išvadą turi teikti ir tuomet, kai svarstomi kitų teisėkūros subjektų parengti teisės aktai, susiję su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase <...>“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - VLKK) oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). 2. Atsižvelgus į reikalavimą gauti VLKK oficialią išvadą bei tinkamai įvertinti šios komisijos išdėstytą poziciją (siūlymus) dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data „2016 m. sausio 1 d.“ yra reali. 3.
nuostatomis, reglamentuojančiomis asmenų galimybę pakeisti iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo išduotus pasus ar asmens tapatybės korteles, atsižvelgiant į teikiamu projektu nustatomas naujas taisykles. 4. Teikiamo projekto nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės blanko privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją biudžetiniuose santykiuose svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo. 5. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus reikalavimus:
Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-12- Nr. Į 2015-11-18 Nr. S-2015-7171 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymO projektO NR. XIIP-3796 atitikties Europos Sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3796 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog nors pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę asmens pavardę reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[¹]. Projektu siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba ir pagal tarimą. Galimybė piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis numatyta tik juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus svarstytinas Projektu siūlomo reguliavimo suderinamumas su ES teise.
Pažymėtina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[²]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[³]. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[⁴]. Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje[⁵] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas[⁶]. Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės[⁷]. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[⁸]. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[⁹]. Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą[¹⁰]. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[¹¹]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[¹²]. Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuomet, jeigu jis yra pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[¹³]. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimą[¹⁴]. Tačiau ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik tuo atveju, jeigu jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y., jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[¹⁵]. Projekto nuostatomis yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Tačiau kyla klausimas, ar toks įrašas piliečio paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje panaikintų aukščiau minėtas kliūtis tiek asmenų profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Šiuo atžvilgiu norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo yra konstatavęs, kad tik asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo matyti, kad prireikus įrodyti asmens tapatybę būtų atsižvelgiama tik į asmens vardo ir pavardės įrašą valstybine kalba, o vardo ir pavardės įrašas nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, esantis paso kitų įrašų skyriuje, būtų tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl, mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas nepadėtų išvengti asmenims arba jų šeimai sukeliamų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietiški vardai ir pavardės LR asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų[¹⁶]. Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui. Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pavardė yra vienas iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų.
Be to, Sąjungos teisėje buvo pripažinta, jog būtina užtikrinti valstybių narių piliečių šeimos gyvenimo apsaugą, siekiant pašalinti kliūtis naudotis Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis[¹⁷]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Projektu siūlomu reguliavimu užtikrinama interesų – viena vertus, asmenų teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos
Projekte atsisakyti konkretaus abėcėlės raidžių skaičiaus įvardijimo suformuluojant žodžių junginį taip: „lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis“. 3. Projektu keičiamos Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 sakinyje žodis „drauge“ keistinas į žodį „kartu“. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8
[1] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello, C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul, C‑353/06, 16 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Sayn-Wittgenstein, C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 63 punktas. [2] 2004 m. balandžio 29 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Pusa, C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Huber, C‑524/06, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler, C‑544/07, 62 punktas. [3] 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa, C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy, C-434/09, 48 punktas. [4] 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas; minėtas sprendimas McCarthy, 47 punktas. [5] 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen, C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais, C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann, C‑109/04, ir kt. [6] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Zablocka‑Weyhermüller, C‑221/07, 35 punktas; minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [7] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė). [8] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 69 punktas. [9] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 54 punktas. [10] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White. [11] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello, C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 75 punktas. [12] Minėtų sprendimų Garcia Avello
ir Wardyn 77 punktas. [13] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 29 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 81 punktas; minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 83 punktas. [14] 1989 m. lapkričio 28 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Groener, C‑379/87, 19 punktas; minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 85-87 punktai. [15] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn, 87-88 punktai. [16] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [17] Minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 89-90 punktai, 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Orfanopoulos ir Oliveri, C‑482/01 ir C‑493/01, 98 punktąs.
TEISIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Piliečių iniciatyvinės grupės atstovas Eugenijus Jovaiša, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Seimo narys Valentinas Stundys, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkė Grasilda Blažienė,
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 201-11-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti nuostatas, kad „Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą.
Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“. Taigi, siūloma pakeisti teisinį reguliavimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase. Pažymime, kad Konstitucinio Teismo
valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų yra nustatyti įstatymų leidybos ypatumai Seimui įstatyme nustatant asmens vardo ir pavardės (asmenvardžių) rašymą asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente -
„Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi
asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atkreipiame dėmesį kad „<...> VLKK oficialią išvadą turi teikti ir tuomet, kai svarstomi kitų teisėkūros subjektų parengti teisės aktai, susiję su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase <...>“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - VLKK) oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti
šios komisijos išdėstytą poziciją (siūlymus) dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data „2016 m. sausio 1 d.“ yra reali Pritarti
įstatymo įsigaliojimą numatyti 2017 01 01
3Svarstytina, ar teikiamo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis,
reglamentuojančiomis asmenų galimybę pakeisti iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo išduotus pasus ar asmens tapatybės korteles, atsižvelgiant į teikiamu projektu nustatomas naujas taisykles. Diskutuotina
pagrindiniame komitete
prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės blanko privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją biudžetiniuose santykiuose svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus reikalavimus:
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-12-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3796 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog nors pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę asmens pavardę reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[¹]. Projektu siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba ir pagal tarimą. Galimybė piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis numatyta tik juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus svarstytinas Projektu siūlomo reguliavimo suderinamumas su ES teise.
Pažymėtina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[²]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[³]. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[⁴]. Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje[⁵] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas[⁶]. Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės[⁷]. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[⁸]. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[⁹]. Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą[¹⁰]. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[¹¹]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[¹²]. Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuomet, jeigu jis yra pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[¹³]. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimą[¹⁴]. Tačiau ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik tuo atveju, jeigu jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y., jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[¹⁵]. Projekto nuostatomis yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Tačiau kyla klausimas, ar toks įrašas piliečio paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje panaikintų aukščiau minėtas kliūtis tiek asmenų profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Šiuo atžvilgiu norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir
ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo matyti, kad prireikus įrodyti asmens tapatybę būtų atsižvelgiama tik į asmens vardo ir pavardės įrašą valstybine kalba, o vardo ir pavardės įrašas nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, esantis paso kitų įrašų skyriuje, būtų tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl, mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas nepadėtų išvengti asmenims arba jų šeimai sukeliamų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietiški vardai ir pavardės LR asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų[¹⁶]. Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui. Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pavardė yra vienas iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų.
Be to, Sąjungos teisėje buvo pripažinta, jog būtina užtikrinti valstybių narių piliečių šeimos gyvenimo apsaugą, siekiant pašalinti kliūtis naudotis Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis[¹⁷]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Projektu siūlomu reguliavimu užtikrinama interesų – viena vertus, asmenų teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra. Todėl manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams turėtų būti įvertinta galimybė nacionalinėje teisėje numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje, jeigu jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgti
į tai, kad atsiradus poreikiui keisti lietuvių kalbos abėcėlę gali kisti ir abėcėlės raidžių skaičius, siūlytina Projekte atsisakyti konkretaus abėcėlės raidžių skaičiaus įvardijimo suformuluojant žodžių junginį taip: „lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis“. Pritarti
keičiamos Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 sakinyje žodis „drauge“ keistinas į žodį „kartu“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Projektas aptartas VLKK 2016 m. kovo 3 d. posėdyje. Kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr.
S 1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S 1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). Vertindama įstatymo Nr. XIIP-3796 projektą Kalbos komisija laikosi tokių pačių, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. 1. VLKK pritaria pagrindinei įstatymo projekto nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 3 1d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkte:
„Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame
Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.
b) su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2.
kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius pateikti kita kalba:
„piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir
kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas (2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“) yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms. Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles. 3. Netikslinga projekte nurodyti lietuvių abėcėlės raidžių skaičių. Lietuvių kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58. Be to, lietuvių kalbos abėcėlė pateikiama gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose. 4. Projekte nenurodyta, kokius įstatymo įgyvendinamuosius aktus turėtų parengti VLKK. Iš esmės pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-04-27 Nutarimas Nr. 397 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr.
SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3796 (toliau
rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas sukurti dvi ar daugiau to paties asmens tapatybes Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių nacionaliniuose (taip pat ir teisėsaugos institucijų ir įstaigų) registruose, jeigu įrašai šiuose registruose būtų daromi patvirtinus asmens tapatybę pagal skirtingus asmens turimus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, kai asmuo, kuriam išduodamas piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė, turi (ar turėjo) kitą galiojantį kitos valstybės išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame jo vardas (vardai) ir pavardė įrašyti kitaip nei Lietuvos Respublikoje išduotame pase ar asmens tapatybės kortelėje). Asmenį, kurio vardas (vardai) ir pavardė rašomi skirtingai, būtų labai sunku atsekti, o teisėsaugos institucijoms ir įstaigoms sudėtinga atlikti asmenų paieškos funkcijas, todėl turėtų būti nustatyta, kad visuose asmens turimuose galiojančiuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas (vardai) ir pavardė rašomi vienodai, taip, kaip įrašyti asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, o jeigu vardą
(vardus) ir pavardę norima keisti, tai turėtų būti daroma visuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, kad asmenį būtų galima atsekti. Pritarti 2.
21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota:
„atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus
dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatuota – asmens vardo (vardų) ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi piliečio pageidavimu jo vardas
(vardai) ir pavardė kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą, pase įrašyti kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje jos pusėje, kaip siūloma projekte, neleistų nustatyti piliečio asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti naudojami oficialiai vietoj valstybine kalba įrašyto vardo (vardų) ir pavardės. Be to, vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nesukels teisinių pasekmių ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio, tai neišspręs asmenims kilusių administracinių, profesinių ar asmeninių problemų, susijusių su vardo (vardų) ir pavardės rašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Dėl to neaiškus asmens vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymo kituose paso puslapiuose ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje tikslas. Pritarti
pasiūlymai:
XIIP-3796 (argumentai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė). 7. Balsavimo rezultatai:. „už“ - 4, prieš – nėra, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
pakeitimo
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, , Dalia Mudėnienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“.
Taigi, siūloma pakeisti teisinį reguliavimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase. Pažymime, kad Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytoje doktrinoje dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų yra nustatyti įstatymų leidybos ypatumai Seimui įstatyme nustatant asmens vardo ir pavardės (asmenvardžių) rašymą asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente - „Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atkreipiame dėmesį kad
„<...> VLKK oficialią išvadą turi teikti ir tuomet, kai svarstomi kitų
teisėkūros subjektų parengti teisės aktai, susiję su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase <...>“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - VLKK) oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-18 2.
Atsižvelgus į reikalavimą gauti VLKK oficialią išvadą bei tinkamai įvertinti šios komisijos išdėstytą poziciją (siūlymus) dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data „2016 m. sausio 1 d.“ yra reali. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis asmenų galimybę pakeisti iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo išduotus pasus ar asmens tapatybės korteles, atsižvelgiant į teikiamu projektu nustatomas naujas taisykles. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės blanko privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją biudžetiniuose santykiuose svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus reikalavimus:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3796 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog nors pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę asmens pavardę reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[¹]. Projektu siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba ir pagal tarimą. Galimybė piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis numatyta tik juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus svarstytinas Projektu siūlomo reguliavimo suderinamumas su ES teise.
Pažymėtina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[²]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[³]. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[⁴]. Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje[⁵] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas[⁶]. Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės[⁷]. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[⁸]. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[⁹]. Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą[¹⁰]. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[¹¹]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[¹²]. Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuomet, jeigu jis yra pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[¹³]. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimą[¹⁴]. Tačiau ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik tuo atveju, jeigu jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y., jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[¹⁵]. Projekto nuostatomis yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Tačiau kyla klausimas, ar toks įrašas piliečio paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje panaikintų aukščiau minėtas kliūtis tiek asmenų profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Šiuo atžvilgiu norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo yra konstatavęs, kad tik asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo matyti, kad prireikus įrodyti asmens tapatybę būtų atsižvelgiama tik į asmens vardo ir pavardės įrašą valstybine kalba, o vardo ir pavardės įrašas nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, esantis paso kitų įrašų skyriuje, būtų tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl, mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas nepadėtų išvengti asmenims arba jų šeimai sukeliamų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietiški vardai ir pavardės LR asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų[¹⁶]. Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui. Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pavardė yra vienas iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
konvencijos 8 straipsnis, elementų.
Be to, Sąjungos teisėje buvo pripažinta, jog būtina užtikrinti valstybių narių piliečių šeimos gyvenimo apsaugą, siekiant pašalinti kliūtis naudotis Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis[¹⁷]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Projektu siūlomu reguliavimu užtikrinama interesų – viena vertus, asmenų teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra. Todėl manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams turėtų būti įvertinta galimybė nacionalinėje teisėje numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje, jeigu jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgti. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
poreikiui keisti lietuvių kalbos abėcėlę gali kisti ir abėcėlės raidžių skaičius, siūlytina Projekte atsisakyti konkretaus abėcėlės raidžių skaičiaus įvardijimo suformuluojant žodžių junginį taip: „lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
5 dalies 3 sakinyje žodis „drauge“ keistinas į žodį „kartu“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ 2016-01-25 Siunčiame Jūsų dėmesiui Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ 45 narių 2016 m. sausio 23 d. pasirašytą viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“, kuriame išreikštas mūsų klubo narių visiškas pritarimas „Talkos už Lietuvos valstybinę kalbą“ pateiktam įstatymo projektui. Mes, Vilniaus rokiškėnų klubo
„Pragiedruliai“ nariai visiškai pritariame „Talkos už Lietuvos valstybinę
kalbą“ Seimui įteiktam „Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. X II-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3796)“ ir raginame Lietuvos Respublikos Seimą siūlomas pataisas priimti. Lietuvoje svetimvardžių vartoseną sujaukė politikuojantys išpuikėliai, pasišovę aklai mėgdžioti „Vakarų“ madas ir taip mus „europinti“. Netvarką įteisino ir skatina Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1997 m. birželio 19 d. priimtu 60-uoju nutarimu. Šio nutarimo 5-tas punktas svetimvardžius lietuviškai rašyti rekomenduoja tik grožinėje literatūroje, vaikams ir jaunimui skirtuose leidiniuose. Visur kitur turinčios būti tik „autentiškos“, „originalios“ svetimvardžių formos. Tai akivaizdi antikonstitucinė nuostata. Jau 2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dėmesį į tai atkreipė nepriklausomi teisininkai, paskelbdami išvadą „Svetimvardžių „autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“ (žr. Lietuvos aidas,
pagrindiniame komitete. 2. Kazimieras Petrauskas 2016-01-29 Pastabos ir pasiūlymai įstatymo projektui XIIP-3796. Siekis geras, bet to paties asmens trys skirtingi asmenvardžiai viename asmens tapatybės dokumente būtų per daug. Pirmas asmenvardis, įrašytas lietuviškais rašmenimis, skirtas vartojimui šalies viduje.
Antras asmenvardis, įrašytas mašininio skaitymo skyriuje aiškiomis lotynų abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų ir pagal ICAO taisykles, skirtas visam pasauliui. Įstatyme jis lieka lyg nepastebėtas. Trečias asmenvardis, įrašytas pagal kitų kalbų taisykles, būtų skirtas pačiam asmeniui. Ar jis, įrašytas be aiškių kriterijų, silpnai pagrįstas dokumentais, netaps klaidinančiu dokumentu dabar ir ateityje? Gal tiktų išimtis: „Piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, pagal tarimą, išlaikant raides, kurios nekeičia asmenvardžio skambėjimo“. (Pvz. Otto, Anna). Piliečiui tai labai svarbu. Svarstyti pagrindiniame komitete. 3. Prof. habil. dr. Eugenijus Jovaiša, iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ vardu 2016-03-03 Atsižvelgdami į archajiškų fleksinių baltų kalbų ypatingą padėtį pasaulyje, jų kaip vienintelių išlikusių baltų kalbų ir senoviškiausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų apsaugos būtinybę, į tai, kad būtina saugoti lietuvių ir latvių kalbų bei valstybių vienybę, kad lietuvių ir latvių kalbos yra Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybinės kalbos, saugomos šių valstybių Konstitucijų, įstatymų, kad Lietuvoje surinkta 80 000 piliečių parašų, reikalaujant ginti valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą, 70 000 piliečių parašų dėl valstybinės kalbos tradicinės rašybos dokumentuose išlaikymo, kad lietuvių ir latvių kalbų dabartinės abėcėlės daugiau kaip 100 metų yra visiškai įsigalėjusios gramatikose, bendrinėse kalbose, Lietuvos ir Latvijos valstybėse, pasaulyje ir neatskiriamos nuo lietuvių ir latvių tautų identiteto, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė ir daugelis kitų visuomeninių bei valstybinių organizacijų palaiko asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos dokumentuose 32 valstybinės lietuvių kalbos raidėmis, pareiškiame: 1.
Valstybės dokumente - pase - pagrindiniame jo puslapyje asmenvardžiai rašomi tik valstybine kalba pagal tarimą su kaitomosiomis galūnėmis,
asmenvardžiai nevalstybine kalba gali būti rašomi kitų įrašų skyriuje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje. 3. Siekiant tolesnės Baltijos šalių tarpusavio integracijos regione, siūlome vienodinti Lietuvos ir Latvijos edukacinę politiką, artinant ją prie patikrintos tarptautinės praktikos. Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Lietuvos kultūros kongreso taryba, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Sambūris „Patirtis“, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija 2016-04-18 Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą” Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr.
XIIP-3796). Su Lietuvos Respublikos Konstitucija suderintų ir tūkstančiais piliečių parašų patvirtintų pataisų priėmimas būtų protingas, visus geros valios žmones tenkinantis sprendimas: liktų išsaugotas privalomas pagrindinis lietuviškas įrašas, o kartu įteisinta papildomo įrašo galimybė kita kalba. Taip šis klausimas seniai išspręstas Latvijoje. Tiesa, Latvijoje apsiribota papildomu įrašu vien tik piliečio pase. Tam nereikia jokių papildomų lėšų. Nepritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016-03-07 Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo,, mokslo ir kultūros komiteto prašymu Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau — VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796. Projektas aptartas VLKK 2016 m. kovo 3 d. posėdyje. Kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S 1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S 1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). Vertindama įstatymo Nr. XIIP-3796 projektą Kalbos komisija laikosi tokių pačių, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. 1.
projekto nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės gali būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkte: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.
b) su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2. Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius pateikti kita kalba: „piliečio pageidavimu jo vardas
(vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas (2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
išaiškinimo“) yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms.
Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles. 3. Netikslinga projekte nurodyti lietuvių abėcėlės raidžių skaičių. Lietuvių kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58. Be to, lietuvių kalbos abėcėlė pateikiama gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose. 4. Projekte nenurodyta, kokius įstatymo įgyvendinamuosius aktus turėtų parengti VLKK. Atsižvelgti
institutas 2016-03-03 Lietuvių kalbos institutas pritaria pagrindinei Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 nuostatai, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė (pavardės) asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Pritardamas šiai nuostatai, Lietuvių kalbos institutas remiasi tokiais dokumentais:
1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase'1, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis: „1.
Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.“
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pripažinta, kad „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“ II. Atsižvelgdamas į visuomenės poreikius, Lietuvių kalbos institutas neprieštarauja nuostatai, kad drauge su šiais privalomais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių įrašais valstybine lietuvių kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė (pavardės) papildomai būtų įrašomi ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Neprieštaraudamas šiai nuostatai, Lietuvių kalbos institutas remiasi tokiu dokumentu:
1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimu Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 3 punkte nustatyta, kad „3.
Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“ Papildomi įrašai kita kalba galėtų būti įrašomi užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, - remiantis užsienio valstybės išduotu asmens dokumentu, ir Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, - remiantis sutuoktinio asmens dokumentu. Šie papildomi įrašai kita kalba galėtų būti įrašomi: 1) pase – kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje; 2) asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje. Svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-04-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3796 (toliau – projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Projekte siūlomas piliečio vardo (vardų) ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas sukurti dvi ar daugiau to paties asmens tapatybes Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių nacionaliniuose (taip pat ir teisėsaugos institucijų ir įstaigų) registruose, jeigu įrašai šiuose registruose būtų daromi patvirtinus asmens tapatybę pagal skirtingus asmens turimus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, kai asmuo, kuriam išduodamas piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė, turi (ar turėjo) kitą galiojantį kitos valstybės išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame jo vardas (vardai) ir pavardė įrašyti kitaip nei Lietuvos Respublikoje išduotame pase ar asmens tapatybės kortelėje). Asmenį, kurio vardas (vardai) ir pavardė rašomi skirtingai, būtų labai sunku atsekti, o teisėsaugos institucijoms ir įstaigoms sudėtinga atlikti asmenų paieškos funkcijas, todėl turėtų būti nustatyta, kad visuose asmens turimuose galiojančiuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas
(vardai) ir pavardė rašomi vienodai, taip, kaip įrašyti asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, o jeigu vardą (vardus) ir pavardę norima keisti, tai turėtų būti daroma visuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, kad asmenį būtų galima atsekti. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatuota – asmens vardo (vardų) ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą, pase įrašyti kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje jos pusėje, kaip siūloma projekte, neleistų nustatyti piliečio asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti naudojami oficialiai vietoj valstybine kalba įrašyto vardo (vardų) ir pavardės. Be to, vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nesukels teisinių pasekmių ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio, tai neišspręs asmenims kilusių administracinių, profesinių ar asmeninių problemų, susijusių su vardo (vardų) ir pavardės rašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Dėl to neaiškus asmens vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymo kituose paso puslapiuose ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje tikslas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3796 atmesti. 1. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas (vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymo pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje) neleistų nustatyti piliečio asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti naudojami oficialiai vietoj valstybine kalba įrašyto vardo (vardų) ir pavardės. 2. Neaiškus asmens vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymo kituose paso puslapiuose ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje tikslas, kadangi vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nesukels teisinių pasekmių, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir tai neišspręs asmenims kilusių administracinių, profesinių ar asmeninių problemų, susijusių su vardo (vardų) ir pavardės rašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. 7. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš – 0; susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kęstutis Bartkevičius, Rytas Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello, C‑148/02, 25 ir 26 punktai; 2008 m. spalio 14 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Grunkin ir Paul, C‑353/06, 16 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Sayn-Wittgenstein, C‑208/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 63 punktas. [2] 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pusa, C‑224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C‑76/05, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Huber, C‑524/06, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler, C‑544/07, 62 punktas. [3] 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa, C‑33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy, C-434/09, 48 punktas. [4] 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ruiz Zambrano, 42 punktas; minėtas sprendimas McCarthy, 47 punktas. [5] 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen, C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais, C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann, C‑109/04, ir kt. [6] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Zablocka‑Weyhermüller, C‑221/07, 35 punktas; minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas. [7] Kitoje valstybėje narėje išduotuose dokumentuose – autentiška pavardės forma (pavyzdžiui, White ar Czerwinski), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose – pavardės forma lietuviškais rašmenimis bei, tam tikrais atvejais, su lietuvių kalbos asmenvardžių gramatiniais požymiais (pavyzdžiui, Vait ar Červinski arba Vaitas, Vaitienė, Vaitaitė ar Červinkis, Červinkienė, Červinskytė). [8] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 69 punktas. [9] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 54 punktas. [10] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietei santuokos pagrindu įgijus pavardę White, jos pavardė būtų rašoma Vait arba Vaitienė, o Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių jos vyro ir vaikų pavardės jų asmens dokumentuose būtų rašomos White. [11] 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Garcia Avello, C‑148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 75 punktas. [12] Minėtų sprendimų Garcia Avello
ir Wardyn 77 punktas. [13] Minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 29 punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 81 punktas; minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 83 punktas. [14] 1989 m. lapkričio 28 d.
Teisingumo Teismo sprendimas Groener, C‑379/87, 19 punktas; minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 85-87 punktai. [15] Minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; minėtas sprendimas Runevič‑Vardyn ir Wardyn, 87-88 punktai. [16] Pavyzdžiui, Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad užsieniečių vardai ir pavardės paraidžiui perrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis iš jų turimų dokumentų. [17] Minėtas sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, 89-90 punktai, 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Orfanopoulos ir Oliveri, C‑482/01 ir C‑493/01, 98 punktąs.
TEISIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO
dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas Elvinas Jankevičius, Prezidento patarėjas Mindaugas Lingė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento patarėja Rūta Jarukaitienė, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė, Europos teisės departamento l. e. p. atstovavimo ES teismuose vedėja Gintarė Taluntytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti nuostatas, kad „Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą.
Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“. Taigi, siūloma pakeisti teisinį reguliavimą dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase. Pažymime, kad Konstitucinio Teismo
valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų yra nustatyti įstatymų leidybos ypatumai Seimui įstatyme nustatant asmens vardo ir pavardės (asmenvardžių) rašymą asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente -
„Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi
asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atkreipiame dėmesį kad „<...> VLKK oficialią išvadą turi teikti ir tuomet, kai svarstomi kitų teisėkūros subjektų parengti teisės aktai, susiję su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase <...>“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - VLKK) oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus). Pritarti
šios komisijos išdėstytą poziciją (siūlymus) dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data „2016 m. sausio 1 d.“ yra reali Pritarti
įstatymo įsigaliojimą numatyti 2017 01 01
3Svarstytina, ar teikiamo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis,
reglamentuojančiomis asmenų galimybę pakeisti iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo išduotus pasus ar asmens tapatybės korteles, atsižvelgiant į teikiamu projektu nustatomas naujas taisykles. Diskutuotina
pagrindiniame komitete
papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės blanko privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją biudžetiniuose santykiuose svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nustatytus reikalavimus:
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-12-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3796 (toliau – Projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog nors pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę asmens pavardę reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[¹]. Projektu siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba ir pagal tarimą. Galimybė piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis numatyta tik juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Atsižvelgiant į toliau pateikiamus Teisingumo Teismo išaiškinimus svarstytinas Projektu siūlomo reguliavimo suderinamumas su ES teise.
Pažymėtina, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams Sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių[²]. Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[³]. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso[⁴]. Tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje[⁵] iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas[⁶]. Pažymime, kad Projekte įtvirtintų taisyklių taikymas galėtų lemti tokias situacijas, kai to paties asmens dokumentuose būtų pateikiamos skirtingos jo pavardės[⁷]. Daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo[⁸]. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje[⁹]. Projektu siūlomas reguliavimas taip pat lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą[¹⁰]. Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime[¹¹]. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę[¹²]. Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuomet, jeigu jis yra pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui[¹³]. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybinės kalbos apsauga iš esmės yra teisėtas tikslas, kuris gali pateisinti SESV 21 straipsnio apribojimą[¹⁴]. Tačiau ribojančios priemonės atitinka ES teisę tik tuo atveju, jeigu jomis nėra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y., jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jomis siekiama užtikrinti, apsaugai ir tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis[¹⁵]. Projekto nuostatomis yra numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis juos įrašant piliečio paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmens pageidavimu. Tačiau kyla klausimas, ar toks įrašas piliečio paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje panaikintų aukščiau minėtas kliūtis tiek asmenų profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Šiuo atžvilgiu norėtume atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir
ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi iš šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo matyti, kad prireikus įrodyti asmens tapatybę būtų atsižvelgiama tik į asmens vardo ir pavardės įrašą valstybine kalba, o vardo ir pavardės įrašas nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, esantis paso kitų įrašų skyriuje, būtų tik deklaratyvaus pobūdžio. Todėl, mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas nepadėtų išvengti asmenims arba jų šeimai sukeliamų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietiški vardai ir pavardės LR asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti paraidžiui perrašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau be kitose kalbose vartojamų diakritinių modifikacijų[¹⁶]. Toks reguliavimas, kiek Europos teisės departamentui yra žinoma, už valstybės kalbos saugojimą atsakingų ir valstybinę kalbos politiką vykdančių institucijų nėra pripažintas kaip keliantis pavojų bendrinei lietuvių kalbai ar lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui. Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pavardė yra vienas iš asmens identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų.
Be to, Sąjungos teisėje buvo pripažinta, jog būtina užtikrinti valstybių narių piliečių šeimos gyvenimo apsaugą, siekiant pašalinti kliūtis naudotis Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis[¹⁷]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Projektu siūlomu reguliavimu užtikrinama interesų – viena vertus, asmenų teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra. Todėl manytume, jog siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams turėtų būti įvertinta galimybė nacionalinėje teisėje numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų nurodyti taip, kaip jie nurodomi dokumento šaltinyje, jeigu jie nurodomi lotyniško pagrindo rašmenimis. Atsižvelgti
į tai, kad atsiradus poreikiui keisti lietuvių kalbos abėcėlę gali kisti ir abėcėlės raidžių skaičius, siūlytina Projekte atsisakyti konkretaus abėcėlės raidžių skaičiaus įvardijimo suformuluojant žodžių junginį taip: „lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis“. Pritarti
keičiamos Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 sakinyje žodis „drauge“ keistinas į žodį „kartu“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aurimas Pranskevi- čius Aš ir mano žmona turim šiomis temomis keletą pasiūlymų. Pagalvojau, kad noriu jus su jais supažindinti, gal pasinaudosite.
Taigi:
1) Dėl tautinių mažumų atstovų pavardžių dokumentuose rašymo girdžiu pasiūlymų, kad originalo kalba galėtume rašyti tik lotyniškais rašmenimis. Tada išeina, kad diskriminuotume kirilicą ir kitokius rašmenis. Matau, kad bet kokie pokyčiai turi infrastruktūros ir žmogiškuosius kaštus. Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, nelabai nori ko nors kardinaliai naujo mokytis (pvz. teisingai perskaityti ir parašyti lenkišką ar rusišką pavardę). Kad nieko nediskriminuoti ir nekurti labai didelių kaštų siūlome tautinių mažumų atstovų pavardes dokumentuose originalo kalba (ir rašmenimis) rašyti jei mažumos yra pvz. 5% ar daugiau, o pvz. kas 10 metų tuos procentus peržiūrėti. Dabar tokios mažumos yra lenkai ir rusai, labai tikėtina, kad ir po 10 metų bus tos pačios, bet peržiūrėdami procentą neuždarom durų pokyčiams. Aišku, dirbantiems administracijoje reiktų išmokti skaityti ir rašyti mažumų atstovų pavardes, bet šis mokymasis būtų nedažnas, o šiuo konkrečiu atveju ir lengvesnis - tiek lenkų tiek rusų yra indoeuropiečių kalbos, rašmenys istoriškai mums gana pažįstami. 2) Kitas paiūlymas tuo pačiu klausimu - pavardę rašyti originalo kalba (ir rašmenimis), o apačioj ar skliausteliuose parašyti tarimą lietuviškai. 3) Dėl kitataučių darbuotojų administracijoje (pvz. savivaldybėse) siūlome, kad administracijoje dirbtų mažumos kalba kalbantis darbuotojas (su kuriuo klientai galėtų šia kalba tvarkyti administracinius reikalus), jei tame teritoriniame vienete mažuma yra dauguma. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Mano vardas Kristina Weston. Rašau Jums iš Naujosios Zelandijos, New Plymouth, kur su šeima gyvenu jau 7 metus.
Turime tris sūnus. Vyriausias sūnus iš mano pirmos santuokos turi tėčio pavardę Gavutis. Kiti du berniukai - Weston. Po santuokos 2013 m. su dabartiniu vyru (N.Zelandijos piliečiu) pavardę pasikeičiau iš Gavutienės į Weston. Ateina tas laikas kai baigiasi paso galiojimas. Gyvenant N. Zelandijoje paso keitimas ne tokia jau paprasta procedūra. Reikia laukti Konsulines misijos iš Japonijos – artimiausia oficiali atstovybė, kur galima tvarkyti tokius reikalus. Arba skristi į Australiją arba tiesiogiai į Tokijų į Lietuvos Ambasadą. Dėl šios priežasties aš asmeniškai paso nekeičiau - laukiau kol liks metai iki galiojimo pabaigos ir kad sutaptų su viena iš organizuojamų konsulinių misijų. Taigi 2015 m Spalio 26-27 dienomis susiruošiau į LR ambasados Japonijoje suruoštą konsulinę misiją į Auckland (N.Zelandija). Puiku! Tačiau mane nustebino toks faktas, kad: cituoju "pagal dabar Lietuvoje galiojančią tvarką Jūsų pavardė po santuokos lietuviškuose dokumentuose bus rašoma VESTON" M ano nauja pavarde visuose oficialiuose dokumentuose yra Weston. Tai patvirtina mūsų santuokos liudijimas, mažiausiojo sūnaus gimimo liudijimas, vairuotojo teisės, banko sąskaitos, draudimas, įkurtas verslas ir t.t. Aš nesutinku tapti kitu asmeniu, kurio pavarde yra Veston. Čia labiau atrodys, kad yra padaryta gramatine klaida. Tuo labiau, kad Swedbank Lietuvoje turi “W” raidę. Institucijoms, tokiom s kaip bankai, kalbos taisykles yra kitokios?? Lietuvoje negyvenu, bet didžiuojuosi esanti Lietuve ir tai, kad m ano vaikai kalba Lietuviškai; kad seneliai gali susišnekėti su anūkais. Kol kas nežadame grįžti gyventi – tik aplankyti šeimą ir draugus. Todėl tikrai mano teisinga pavardė WESTON nesukels sunkumų Lietuviškose įstaigose dirbantiems darbuotojams.
Keliaujant su
"Gavutienės pavarde" pase ir taip neišvengiau klausimų, kas kaip
kodėl šeima su dviem skirtingom pavardėm - skirtingos pavardės, skirtingi pasai, kieno vaikai ir pan. Dabar jeigu mano pavardę iškraipys į Veston.....Gavutis, Veston ir trys Weston keliauja kartu.... Juokas pro ašaras. Taip pat tai sukels nereikalingų klausimų ir nepatogumų mano profesinėje veikloje bei tvarkant administracinius bei asmeninius reikalus Naujojoje Zelandijoje. Laimei, susisiekiau su Europos Žmogaus Teisių Fondu Lietuvoje ir p. Evelina Baliko mane atstovavo teisiniuose procesuose. Sėkmingai! Pirmas etapas įveiktas - Lietuvos žmonių registre jau esu užregistruota kaip Kristina Weston, tą paliudija ir naujai išduotas lietuviškas santuokos liudijimas. Todėl labai ačiū už tai! Antras etapas - Lietuviškas pasas su įrašyta mano teisinga pavarde WESTON. Kaip žinote teisminiai procesai užtrunka. Ir mano dabartinio paso galiojimo laikas jau pasibaigė 2017 vasario 27d. Esu NZ be galiojančio LT kelionių ir asmens dokumento. Radikalus sprendimas man šiuo metu, leidžiantis turėti galiojantį asmens ir kelionės dokumentą, būtų vis dėlto priimti N. Zelandijos pilietybę - New Zealand Immigration laukia mano ir mano sūnaus Nedo atsakymo ar mes sutinkame duoti priesaiką ir tapti Zelandijos piliečiais. Tuomet tikėtis, kad kada nors ateityje Lietuva imsis ir sutvarkys Dvigubos pilietybės įstatymą emigrantų naudai, ir tuomet mudu su Nedu galėtume pildyti prašymą atstatyti LR pilietybę, kurios turėjome atsisakyti ne savo noru, bet priversti dėl to, kad trys skirtingos LR institucijos nesusikalba, dėl lietuviškų rašmenų lietuviškuose dokumentuose! Prieš pora savaičių, kalbėjausi su NZ imigracijos ir pilietybės atstove, nes jie suteikia man paskutinę galimybę priimti NZ pilietybę (paraiška pilietybei gauti pildžiau prieš pora metų). Šansas tai padaryti buvo Kovo 8 d surengtoje ceremonijoje.
Turėjau pranešti atsakymą iki kovo l d. Po kovo 8 mūsų su Nedu (mano sūnum) bylą uždaro. Po didelių debatų šeimoje aš nutariau, kad Lietuvos pilietybė yra mano prigimtinė teisė ir sutinku likti nežinioje ir laukti LT teigiamo atsakymo dėl pavardžių rašymo. Lietuvos Ambasada Japonijoje maloniai sutiko parašyti oficialų raštą paaiškinantį mano padėtį dėl negaliojančio dabartinio paso NZ institucijoms. Turiu planų į LT skristi rugsėjo mėn - mamos 60-metis. Praleidžiu šeimos atostogas Fiji, uošvio 65-mečio proga Kovo mėn. Daug aukoju dėl savo teisių. Apskundžiu tokį sprendimą kaip precedento neturintį įvykį, kuomet aš, Kristina Weston, Lietuvos pilietė, lieku be Lietuvos Respublikos globos užsienio šalyje - be LR Paso (asmens bei kelionių dokumento). Tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 13 Straipsniui:
Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Dėl LR Valstybinių institucijų nesusikalbėjimo tarpusavyje, aš atsidūriau tokioje situacijoje, kurioje esu priversta svarstyti pasilikti LR pilietybę ar priimti užsienio šalies pilietybę. Pastaruoju atveju aš ir mano sūnus automatiškai netektume gimimo teise įgytos Lietuvos pilietybės. Lietuva yra pasaulio dalis. Pasaulio atstumai mažėja. Lietuviai gyvena ir keliauja po visa pasauli. Palengvinkit prašau situaciją. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime.
Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Mūsų santuoka buvo įteisinta 2016 metų 24 dieną Lenkijoje. Turime savo restoraną Lietuviška-Lenkiška virtuvė ,,Kresowianka“. Lietuva man yra labai svarbi, atvažiuojame su vyru čia labai dažnai aplankyti tėvų. Esame jauna šeima vaikų dar neturime, bet galvojame apie juos. Bėdos prasidėjo norint pasikeisti pasą, nes pasirinkau vyro pavardę. Pavardė tai svarbus ir privatus dalykas, kurio negalite tiesiog atimti iš žmogaus. Dabar neturiu savo tikrosios pavardės Ogonowskos, o esu Ogonovska. Pastatė žmones į tokią situaciją, kad žmogus nė nežino kuo esąs. Tautiečiai savo tautą labiau gerbtų ir mylėtų jei valstybė atsižvelgtų į žmonių realias problemas. Man ta viena raidė pakeistų ir pagelbėtų labai daug. Jei jūs būtumėte tokioje situacijoje ar jūsų vaikai, anūkai manau į situaciją žiūrėtumėte kitaip. Dabar tokie įstatymai tik apsunkina, sumenkina žmonių gyvenimą. Viskas tik jūsų rankose tik jūs galite tai padaryti. Ačiū už supratingumą. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų.
Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. 2016m. liepos 22d., Vilniuje, sudariau santuoką su Italijos piliečiu Giuliano Quattroni. Po santuokos nusprendžiau turėti vyro pavardę, t. y. Quattroni. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius registruodamas santuoką mano pavardę užrašė „Kuattroni“. Jaučiu apmaudą, kad būdama Lietuvos pilietė negalėjau pasinaudoti savo teise turėti originalią vyro pavardę vien dėl to, kad pavardėje yra raidė Q, tuo tarpu Lietuvos piliečiai sudarę santuokas su užsienio piliečiais, kurių pavardėse nėra q, w, x raidžių, turėjo teisę pasiimti originalią pavardę. Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis noriu turėti vieną originalią pavardę, kuri dominuotų mano visuose asmens dokumentuose.
Kartu su vyru labai dažnai keliaujame į jo gimtąją šalį Italiją ir ten patiriame nesklandumų, susijusių su mano pavarde, nes Italijos piliečiai nepripažįsta mano pavardės tos pačios kilmės kaip vyro ir jie traktuoja tai kaip dvi skirtingas pavardes. Tokiu atveju visada turiu su savimi turėti santuokos liudijimą. Šiuo metu kartu su vyru laukiame vaikelio gimimo, kurio gimimo liudijime ir asmens dokumentuose, deja, taip pat negalės būti įrašyta pagal jo prigimtinę žmogaus teisę paveldima originali tėvo pavardė. Taigi, mūsų vaikas turės tokias pačias problemas kaip ir jo mama. Mano nuomone, mes neturėtume ekskliuduoti tarptautiškai pripažįstamas lotyniškas raides iš asmens dokumentų. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra svarbi ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat vaikams, kurių vienas iš tėvų nėra lietuvis (tačiau patys jaučiasi pakankamais lietuviais - bent kol kas). Būtent tokius du vaikus mes ir turime savo šeimoje: Ievą ir Tomą Wade. Ieva ir Tomas gimė Lietuvoje 2000 ir 2004 metais.
Abu vaikai nuo 2008 metu turi Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pilietybes (nenuleidome rankų, nors ir užtruko keturis metus!). Visi vaikų dokumentai yra Wade pavarde. Tiek mokykloje, tiek tarp draugų jie identifikuoja save lietuviais (ir tuo didžiuojasi) – jų dėka į mūsų sodybą Lietuvoje yra atvykę nemažai garsių žmonių bei jų vaikų. Abu vaikai kalba laisvai lietuviškai. Myli jie Lietuvą labai (kitaip aš jums nerašyčiau), bet jie taip pat myli savo šaknis tolimiausioje šiaurės Anglijos pakrantėj. Nors Ieva ir Tomas turi Lietuvos pilietybę, jie negali ja pasinaudoti, nes jie negali gauti Lietuvos Respublikos paso. Skausmingiausia yra tai, kad reikalaujama pakeisti visus anksčiau išduotus dokumentus - t.y. gimimo liudijimus, ir to pasekoje besikeičiančius visus kitus įrašus – iš Wade į Vade. Iš esmės, prašoma pakeisti tapatybę arba turėti dvigubą tapatybę. Aš neesu teisininkė, tačiau manau atsirastų sumaišties, jei p. Butkevičius, kartais egzistuotų kaip p. Putkevičius, o p. Palionis - kaip p. Balionis. Neesant teroristu ar neturit asmenybės sutrikimų, dviguba tapatybė sukeltu daugiau problemų negu jų išspręstų, pvz. tvarkant bet kokius juridinius reikalus (nekilnojamo turto, civilinių įrašų registracija, įdarbinimo, t.t.). Be teisinių nepatogumų, žinoma, yra ir gilesnis bei svarbesnis asmens bei šeimos identiteto klausimas. 2017 metų vasario 23 dieną Kauno apygardos administracinis teismas nusprendė leisti išduoti Ievai ir Tomui pasus su tėvo pavarde Wade (Administracinė byla Nr. EI -405-402/2017. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Aš ir Sirijos pilietis Gassim Darbowli susituokėme 2013.03.13 Dubajuje, JAE.
santuokos aš pasilikau tuometinę pavardę, nes Lietuvoje nebuvo įstatymo reglamentuojančio W, X ir Q rašymo asmens dokumentuose. Nuolat seku įstatymų projektus, susijusius su asmenvardžių rašybą ir kai tik įstatymas būtų priimtas, ketinau keistis pavardę į vyro. Tačiau iki šiol to padaryti, kad mūsų abiejų pavardės būtų tapačios-nėra galimybės. 2015 spalio mėn. 19d. mums gimė dukra Carolina Darbowli. 2016 sausio 29d. Kauno CMS jos gimimo faktas buvo įregistruotas ir išduotas gimimo liudijimas Carolina Darbovli vardu. Kadangi dukros ir tėčio pavardės nėra tapačios-nuolatos tenka įrodinėti giminystės ryšį. JAE išduotame gimimo liudijime dukros pavardė Darbowli, duomenų bazėse jos pavardė taip pat tokia pati. Kuomet gavome LR pasą-teko aiškinti, pasitelkiant iš Egipto Ambasados gautą konsulinę (kaip žinia JAE nėra nei ambasados, nei konsulo, todėl pasus ir kitus dokumentus reikia gauti per Egipto Ambasadą arba vykti į Lietuvą), pažymą (kuri kainuoja 30 EUR) - kodėl tėčio ir dukros pavardės skiriasi. Ant asmens tapatybės kortelės, draudimo poliso, ligoninėse ir kitose įstaigose dukra Darbowli, o asmens dokumente-Darbovli. Jau yra nesklandumų, susijusių su paveldėjimo dokumentais. Dukros seneliams (mano vyro tėvams), ruošiantiems paveldėjimo dokumentus, buvo atsisakyta įtraukti Carolina Darbovli i paveldėtojų sąrašą, motyvuojant, kad pavardės nėra netapačios. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus.
Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises. Susipažinta
D o v n t o n Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiem s vaikams. Susituokiau su James John Downton 2016 metų rugpjūčio 12d. Deja, civilinės metrikacijos skyrius suteikė man neteisingą pavardę, vietoje D O W N T O N į santuokos liudijimą įrašė D O V N T O N . Tai sudaro daug nepatogumų dėl skirtingų m ano ir vyro pavardžių naudojim o. Pirmiausia, mes daug keliaujame į Angliją , kur gyvena mano vyro giminės, taip pat yra mūsų antroji gyvenamoji vieta, todėl negaliu keliauti su teisinga pavarde (D O W N T O N ), nes neturiu įrodančių dokumentų, kad esu žm o n a, o naudoti D O V N T O N pavardę tai yra m ano nepagarba vyrui, naudojant iškraipytą jo pavardę. Todėl nors ir noriu būti pilnavertiškai ištekėjusi ir laiminga žmona, turiu naudoti savo mergautinę pavardę, kuri yra nurodyta mano pase. Taip pat turime ir įmonę (jos pavadinimas Clickverta Ltd), kurios direktoriais esame ir mes su vyru.
Negaliu naudoti jo pavardės ( D O W N T O N ) ir tai sudaro problemų dokumentų įforminimui, jos vadovavimui bei augimui, nes naudojant tikrąją originalią vyro pavardę, vėlgi neturiu tam įrodančių dokumentų. Dar viena iš svarbių priežasčių, kad vyro pavardė nori toliau būti pratęsta, nes vyro tėvai turi verslus (iš kurių mamos verslas net turi Downton's Dry Cleaning pavadinimą) ir tai svarbu pavardės tęstinumui. Turbūt, viena svarbiausių priežasčių, tai, kad esame ja u trise. Dukrytė Laura Victoria Skeltytė (Downton) gimė 2015m. rugsėjo 27d. Mano kaip mamos noras buvo, kad mano dukra gimtų čia Lietuvoje, turėtų Lietuvos pilietybę, tačiau jau registruojant ją susidūriau su vyro pavardės iškraipymu rašant neteisingą pavardę D O V N T O N , todėl kol kas turėjau suteikti savo mergautinę pavardę, kur, žinoma, norėčiau pakeisti, dėl šeimos pilnavertiškumo. Aš norėčiau paprašyti Jūsų priimti teisingą sprendimą dėl vardų ir pavardžių projekto, kad greičiau baigtųsi šis jaučiamas mano jaunos šeimos psichologinis nevisavertiškumas. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais - atitinkam ai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau m ūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkam ą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą.
Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. (Taip pat mūsų dukrytei Bernadette Pauwels) E. Pauwels – Lietuvos pilietė ištekėjo už Belgijos piliečio. Tvarkant dokumentaciją dėl paveldėjimo Belgijoje, ne kartą teko perdarinėti dokumentus dėl klaidų pavardėje ar tapatybės įrodymo. Santuokos liudijime Lietuva įrašė pavardę „Pauvels“. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2- 12434-294/2015 įpareigojo išduoti lietuvišką santuokos liudijimą su „w“. Gyventojų registre duomenys pakeisti į pavardę su „w“. 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo išduoti asmens tapatybės kortelę su „w“. 2017 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir įpareigojo į asmens tapatybės kortelę įrašyti dvi versijas – originalią ir lietuvišką. Migracijos valdyba atsisako vykdyti sprendimą, taip pat reikalaujama, kad E. Pauwels pakeistų pavardę į lietuvišką versiją Gyventojų registre, jei nori gauti lietuvišką asmens tapatybės kortelę. Šiuo metu Ernesta neturi asmens tapatybės dokumento, atitinkančio Gyventojų registro duomenis. Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų.
Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo teises. Susipažinta
Kreipiamės į Jus dėl iki šiol neišspręstos nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos problemos. Originali asmenvardžių rašyba yra aktualus klausimas ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie yra susituokę su užsieniečiais, o taip pat tokiose santuokose gimusiems vaikams. Prašome įsiskaityti į mūsų šeimoje susiklosčiusią situaciją. Dukra gimė Lietuvoje
Mickiewicz. Kreipėmės dėl gimimo liudijimo išdavimo, susilaukėme nemandagių komentarų iš Civilinės metrikacijos darbuotojų dėl X ir W bei CZ šalia! Įsižeidėme. Teko priminti, kad kompiuterio klaviatūroje yra tokios raidės... Džiaugėmės, jog gimimo liudijimas buvo išduotas su mūsų pasirinktais vardo ir pavardės rašmenimis, o ne su užrašu iš klausos pagal tarimą. Mūsų dukra jaučiasi blogai kiekvieną kartą, kai kreipiamės dėl paso ar asmens tapatybės kortelės.
Vaikas pasiruošia fotografuotis, domisi, ar reikės pirštų antspaudų , o pasirodo nieko nedarysime, kadangi nėra galimybės įrašyti jos originalaus vardo ir pavardės. O dar kai Migracijos tarnybos darbuotojai paaiškino jai, kad nuo 18 metų reikės pasirinkti vieną pilietybę, ji pasakė, kad nereikalinga jai Lietuvos pilietybė, jei šioje šalyje negali užrašyti jos originalaus vardo. Liūdna, skaudu, graudu... Nenorime, kad dar kartą ji tai patirtų. Šiuo metu dukrai net pikta, nes sunku suprasti, kodėl išleidžiami tokie įstatymai, kodėl priimtas toks teismo nutarimas, pagal kuriuos jai reiktų tapti kitu žmogumi.. Taip suvokia mūsų vienuolikmetė. Po šių įvykių, pastebėjome, kad paskutiniais metais dukra nebeturi noro skaityti lietuviškai, tuo labiau rašyti paisant taisyklių. Ties lietuvių kalbos užduotimis dirba atmestinai. Anksčiau to nebuvo. Jau ir pakelti motyvaciją sunku, net ir mums, tėvams, pritrūksta argumentų. Dėl to, kad mūsų vaiko vardo ir pavardės teisingai neperskaitys, tai mums visai nesvarbu, svarbiausia, kad nurašytų teisingai. Juk pildant bet kokius dokumentus tiksliai nurašoma nuo asmens pateikto dokumento, o ne garso įrašas leidžiamas... Nemanome, kad lotyniški rašmenys darko lietuvių kalba, o be jų mes ją labiau išsaugosi. Bažnyčios įrašuose, darželio ir mokyklos dokumentuose, gydymo įstaigose, užklasinės veiklos organizacijose, gyvenamos vietos deklaracijoje, bankiniuose dokumentuose, giminės medžio įrašuose, prancūziškoje šeimos knygoje mūsų dukra yra Alexia Gorecki Mickiewicz. Tikrai neleisime, kad garsaus lietuvių ir lenkų poeto Adam Mickiewicz palikuonė Lietuvos dokumentuose figūruotų kaip kitas asmuo. Mes nenorime keisti originalaus ir oficialaus mūsų dukros vardo ir pavardės. Tai mūsų privataus gyvenimo dalis. Nuoširdžiai prašome jį gerbti.
Tikimės, kad mūsų šeimos situacija padės Jums priimti tinkamą sprendimą balsuojant dėl vardų ir pavardžių įstatymų projektų. Pažymime, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytų originalią asmenvardžių rašybą pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtų oficialus, atitiktų visų Lietuvos piliečių lūkesčius ir teisėtus interesus. Pavardės įrašai kitų įrašų puslapyje nelaikytini oficialiais – atitinkamai Lietuvos piliečiai ir toliau susidurtų su nuolatiniais nepatogumais tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Turint įrašą kitame puslapyje ir toliau mūsų šeima negalėtų naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis, kurios mums priklauso. Prašome Jūsų kuo greičiau priimti atitinkamą įstatymą ir išspręsti šią asmenvardžių rašybos problemą. Teisės aktų priėmimo atidėjimas reikštų, kad dar daugiau šeimų turėtų kreiptis į teismus ir vis dar kovoti už savo žmogaus teises. Susipažinta
Dėl Seime užregistruotų įstatymų projektų. Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli alternatyvūs įstatymų projektai dėl originalios asmenvardžių rašybos. Keli iš jų numato galimybę rašyti asmenvardžius originalia forma, „kitų įrašų“ skyriuje. Pažymėtina, kad toks sprendimas neišspręstų egzistuojančios asmenvardžių rašybos problemos, priešingai - sukurtų absurdišką situaciją, kai įrašai Gyventojų registre ir asmens tapatybės dokumentuose neatitinka, asmenims yra sukuriama dviguba tapatybė, o Lietuvos piliečiai ir toliau turi patirti nepatogumus dėl skirtingos pavardžių rašybos. Įstatymų projektuose numatyta galimybė rašyti asmenvardžius originalia forma atskirame paso puslapyje, „kitų įrašų“ skyriuje, jokiu būdu neidentifikuoja asmens viešajame gyvenime. Praktikoje tai reiškia, kad įrašas nevartotinas oficialioje situacijoje, yra neįpareigojantis teisiškai.
Tai patvirtina vieno iš projekto penktas straipsnis: „Nelietuviška Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės forma dokumentuose negali būtų prilyginta tokios pavardės ir vardo lietuviškos formos oficialiam vartojimui ir negali būti oficialiai vartojama vietoj lietuviškos formos“. Lietuvos pilietis ir toliau bus identifikuojamas pagal vardo ir pavardės įrašą pirmame paso puslapyje, t.y. pagal sulietuvintą asmenvardžių „versiją“. Lietuviai, sudarantys santuoką su užsieniečiais ir toliau susidurs su problemomis, kuomet sutuoktinių pavardės bus rašomos skirtingai. Be to, papildomo įrašo de facto negalima vadinti „asmenvardžiais“, nes jis bus matomas „kitų įrašų“ skyriuje, o ne pagrindiniame puslapyje. Tokio pobūdžio įrašas realybėje nieko nekeičia ir tėra fikcija, kuria siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo egzistuojančios problemos. Parlamentarai, siūlantys tokį įstatymo projektą remiasi Latvijos patirtimi, kurioje yra panašus teisinis reglamentavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje galioja tokio pobūdžio įstatymas. Latvijos pavyzdys nėra sektinas, kadangi JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 punkto pažeidimą byloje „Raihman v. Latvija“ . Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Taigi, priėmusi tokį įstatymą Lietuva susilauks panašios reakcijos ir kritikos. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos piliečiai neprivalo turėti paso. Lietuvos pilietis turi teisę pasirinkti ar turėti pasą ar tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelėj e nėra numatyta vietos kitiems įrašams.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas „Mickiewicz“, „Jacąuet“, „Wardyn“ ir Pauwels“ bylose įpareigojęs įrašyti dvi - originalią ir lietuvišką asmenvardžių versijas, priėmė nevykdytina sprendimą - Migracijos valdyba ir toliau, net po teismo sprendimų, atsisako išduoti asmens tapatybės dokumentus šiems asmenims, kol jie nepasikeis savo įrašų Gyventojų registre į lietuviškas versijas Toks reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Migracijos valdyba negali įrašyti lietuviškos pavardės versijos, kuri neegzistuoja jokiame dokumente, kai Gyventojų registre asmuo identifikuojamas pagal originalų asmenvardį su ssx‘\
„w“ ar „q‘\ Pažymėtina, kad jokia institucija neturi teisės reikalauti, kad
asmuo atsisakyti vardo ir pavardės, kurias jau turi. Atitinkamai, dvigubi įrašai asmens tapatybės dokumentuose niekaip neišspręstų egzistuojančios situacijos. Dėl įstatymo leidėjo valios. Lietuvos teismai, nagrinėjantys asmenvardžių rašybos bylos, vienareikšmiškai sprendimuose pažymi, kad iki šiol trūksta įstatymo leidėjo valios. 2017 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimtoje nutartyje „Mickiewicz“ byloje nurodo, kad „įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų, vykdydami teisingumą teismai remiasi implicitiŠkai nustatytu eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiu ir pratęsiančiu teisiniu reguliavimu“. Šioje nutartyje teismas taip pat pripažino, kad „x ir w rašmenų naudojimas Lietuvos Respublikos pase nėra neįmanomas ar itin sunkiai įgyvendinamas dėl techninių priežasčių“. 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 nurodė, kad „trūksta įstatymų leidėjo valios“, taip pat, jog 5iES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisė pasirinkti savo pavardę“.
Tikimės, kad Seimas priims įstatymą, kuris pakeis situaciją, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja oficialiems įrašams originalia forma lietuvėms, ištekėjusioms už užsieniečių ar jų vaikams, teismai pripažįsta teisę į originalius asmenvardžius tiek santuokos ir gimimo liudijimuose, tiek Gyventojų registre, tačiau pasuose matome tikrovės neatitinkančius įrašus. Pažymėtina, kad tik toks teisinis reglamentavimas, kuris numatytu originalia asmenvardžiu rašyba pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje ir būtu oficialus, atitiktų visu Lietuvos piliečiu lūkesčius ir teisėtus interesus. (Visas dokumento tekstas pridedamas prie išvados)
kompiuterininkų sąjunga Dažnai pasirodo straipsnių apie asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose. Daugelis jų emocingi. Imkime kad ir kovo 14 d. „DELFI Žinių“ straipsnio pavadinimą: „Laikas baigti 25 metus trunkantį tyčiojimąsi iš Lietuvos piliečių“, kurį paskaičius išaiškėja, kad tyčiojimusi vadinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos laikymasis. Tačiau šiame ir daugelyje kitų straipsnių, ypač tų, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių asmens dokumentuose leisti rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis, nutylimi esminiai, keliantys problemų, dalykai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kas nutylima šiame ir kituose straipsniuose. Teigiama, kad raidžių Q, W, X gali prireikti lietuviams, norintiems atkurti istorines protėvių pavardes, kad raidę W savo raštuose vartojo Mikalojus Daukša, Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas. Betgi, pvz., Donelaičio raštuose taip pat vartojamos ʃ, ʒ ir kitos lotyniškos raidės1. Ir ne bet kur, o asmenvardžiuose: Dikʃas, Kaʃparas, Pricʒkus. Kuriant Palemono šriftą senuose raštuose panašių raidžių buvo aptikta ir daugiau.
Kitame straipsnyje raidės Q, W, X gretinamos su F, H, kurių nėra lietuviškuose žodžiuose, bet yra įtrauktos į lietuvių kalbos abėcėlę. Atseit, precedentas jau yra. Tačiau nutylima, kad raidės F ir H žymi unikalius garsus, o raidės Q, W, X tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi kitomis raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis: prarandama galimybė vienareikšmiškai konvertuoti garsą į tekstą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino. Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtų neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Lotyniškos raidės – tai iš pirminės lotynų abėcėlės kilusios raidės, naudojamos (naudotos) įvairių tautų. Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau, nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose. Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas.
Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga. Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į Unikodo standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms. Tad siūlome:
dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;
rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys. Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose. Susipažinta
Etnines kultūros globos taryba (toliau - Taryba) svarstė ir teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui bei Ministrui pirmininkui 2013 m. kovo 25 d. Nr.
Nr. S-44 „Dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbes rašybos, Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis", 2014 m. balandžio 10 d. Nr. S-60 „Dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos". Pastaruoju metu vėl iškilo šis klausimas, todėl Taryba primena savo požiūrį ir siūlymus. Tarybos narių daugumos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimus asmenvardžius rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis turėtų pilnai patenkinti TALKOS iniciatyvinės grupės, surinkusios 69 000 Lietuvos piliečių parašų, pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP - 3796 priėmimas – tuomet Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pageidaujant buti} rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybines kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžių. šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Aptariamų projektų siūlomas kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, leidžia suteikti vienodas galimybes visiems Lietuvos piliečiams kitataučiams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukeiti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuokų su kitataučiais, tėvystės ar motinystės, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais - santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybes tapatybė nustatoma pagal asmens kodą.
Norėtume taip pat pastebėti, kad didžioji dalis kitataučių pavardžių neapsiriboja vien „w", „q" ir „x" raidėmis, jose yra ir kitų lietuviškoje abėcėlėje nenaudojamų lotynų abėcėlės raidžių su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, lenkų pavardėse yra ,,l" raidė ir kt.), todėl tokios pavardės, apsiribojant vien minėtomis trimis raidėmis, vis tiek liktų užrašytos ne originalo kalba ar net jas iškraipant. Be to, kai kurie garsai kitataučių pavardėse žymimi ne viena raide, o raidžių deriniu (pavyzdžiui, lenkų pavardėse vietoj „s" yra „sz" ir t.t.), todėl tokiu būdu ėmus rašyti kitataučių pavardes civilines būkles aktuose, neabejotinai būtų apsunkinta galimybė tuos rastus perskaityti daugumai Lietuvos žmonių}, taip pat ir dar kitų tautybių žmonėms. Taryba siūlo suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIP-3796
Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz.
Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų,
"lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių
rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas. Susipažinta
Kerosierius Nijolė Balčiūnienė Regina Jakučiūnienė Hubertas Martinkėnas
Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:
Nr.
XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą. 2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Šį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių. 3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą.
Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją. 4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W,
Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba Vadovaujantis Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2017-04-19 priimtu nutarimu apie ATGIMIMO BANGOS organizavimą (žiūr. www.sajudis.com 2017-04-19 Atgimimo banga) 2017-05-03 Nepriklausomybės aikštėje ATGIMIMO BANGA, kurios darbotvarkėje buvo:
dokumentuose,
incidentų,
atskirties. Vilniaus Sąjūdžio taryba, apsvarsčiusi 2017-05-03 ATGIMIMO BANGOS metu išsakytas nuomones, pateiktą vaizdinę medžiagą bei pasiūlymus NUTARĖ:
pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis jstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos jstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui.
Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių jstaigų, kitų jmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinj saugumą. 1.2. Prašyti LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70 000 piliečių, pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose jstatymo projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų jrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant j valstybinį registrą bei naudojimą. Susipažinta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Projektas aptartas VLKK 2016 m. kovo 3 d. posėdyje. Kalbos komisijos išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S 1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S 1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). Vertindama įstatymo Nr. XIIP-3796 projektą Kalbos komisija laikosi tokių pačių, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. 1. VLKK pritaria pagrindinei įstatymo projekto nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis.
Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:
būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 3 1d. nutarimo
„Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punkte:
„Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame
Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.
b) su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. 2. Projekte numatyta galimybė Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius pateikti kita kalba:
„piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir
kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas (2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“) yra išaiškinęs, jog tokios formos negali būti prilyginamos oficialiosioms.
Jei piliečio pasirinkta forma, įrašyta nesiremiant jokiu dokumentu, vis dėlto galėtų būti kur nors vartojama, neatmestina grėsmė lietuvių vardynui, nes pastaraisiais metais civilinės metrikacijos skyriai gauna daug prašymų pakeisti lietuviškus vardus ir pavardes į nelietuviškus ar perrašyti juos pagal kitų kalbų rašybos taisykles. 3. Netikslinga projekte nurodyti lietuvių abėcėlės raidžių skaičių. Lietuvių kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58. Be to, lietuvių kalbos abėcėlė pateikiama gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose. 4. Projekte nenurodyta, kokius įstatymo įgyvendinamuosius aktus turėtų parengti VLKK. Iš esmės pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-04-27 Nutarimas Nr. 397 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3796 (toliau
Projekte siūlomas piliečio vardo (vardų) ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase teisinis reglamentavimas sudarytų sąlygas sukurti dvi ar daugiau to paties asmens tapatybes Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių nacionaliniuose (taip pat ir teisėsaugos institucijų ir įstaigų) registruose, jeigu įrašai šiuose registruose būtų daromi patvirtinus asmens tapatybę pagal skirtingus asmens turimus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, kai asmuo, kuriam išduodamas piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė, turi (ar turėjo) kitą galiojantį kitos valstybės išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame jo vardas (vardai) ir pavardė įrašyti kitaip nei Lietuvos Respublikoje išduotame pase ar asmens tapatybės kortelėje). Asmenį, kurio vardas (vardai) ir pavardė rašomi skirtingai, būtų labai sunku atsekti, o teisėsaugos institucijoms ir įstaigoms sudėtinga atlikti asmenų paieškos funkcijas, todėl turėtų būti nustatyta, kad visuose asmens turimuose galiojančiuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas (vardai) ir pavardė rašomi vienodai, taip, kaip įrašyti asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, o jeigu vardą
(vardus) ir pavardę norima keisti, tai turėtų būti daroma visuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, kad asmenį būtų galima atsekti. Pritarti
pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota:
„atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus
dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatuota – asmens vardo (vardų) ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi piliečio pageidavimu jo vardas
(vardai) ir pavardė kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą, pase įrašyti kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje jos pusėje, kaip siūloma projekte, neleistų nustatyti piliečio asmens tapatybės viešajame gyvenime ir negalėtų būti naudojami oficialiai vietoj valstybine kalba įrašyto vardo (vardų) ir pavardės. Be to, vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymas paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje nesukels teisinių pasekmių ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio, tai neišspręs asmenims kilusių administracinių, profesinių ar asmeninių problemų, susijusių su vardo (vardų) ir pavardės rašymu asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Dėl to neaiškus asmens vardo (vardų) ir pavardės ne valstybine kalba įrašymo kituose paso puslapiuose ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje tikslas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai)
Argumentai: Komitetas pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-535. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik