Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-183794 STRAIPSNIO PAPILDYMO
1Papildyti 94 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu;“
2Buvusius 2–6 punktus laikyti atitinkamai 3–7 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rima Baškienė
Projekto Nr. XIIP-3779(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-183794 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas Papildyti 94 straipsnį 7 punktu:
„7) Europos Parlamento narį išrinkus Lietuvos Respublikos Seimo nariu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą (Įstatymas XII-2052), kuriame, pritarus grupės Seimo narių pasiūlymui, numatoma, jog savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra priimtas minėtas Seimo rinkimų įstatymas, kartu turi būti patikslinti ir kiti įstatymai. Teikiamo projekto tikslas – tarpusavyje suderinti Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu minėtas teisinis reguliavimas numatytas tik Seimo rinkimų įstatyme, tačiau, siekiant teisinio aiškumo, tai turi būti numatyta dar dviejuose įstatymuose – Savivaldybių tarybų rinkimų bei Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektais siūloma numatyti tokį patį teisinį reguliavimą kaip ir priimtame Seimo rinkimų įstatyme, t.y. kad savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Seimo rinkimų įstatymo projektas jau yra priimtas, todėl keisti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektus, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Seimo rinkimai“, „savivaldybių tarybų rinkimai“, „meras“, „Europos Parlamento rinkimai“, „įgaliojimų nutrūkimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Rima Baškienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Daugiamandatėse rinkimų apygardose partijų sąrašuose neretai rašomi asmenys, kurių pareigos yra nesuderinamas su Seimo nario pareigomis (Europos Parlamento nariai, savivaldybių tarybų nariai, merai) ir kurių buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai dėl konkrečių asmenų populiarumo. Tokių asmenų buvimas sąraše paskatina rinkėjus balsuoti už sąrašą, nors jame įrašyti kandidatai net nesiruošia tapti Seimo nariais ir išrinkimo atveju atsisako Seimo nario mandato. Tai yra ne kas kita, kaip rinkėjų apgaudinėjimas. Teikiamo projekto tikslas – užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui, numatant, kad jei Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariai ar merai yra išrenkami Seimo nariais, jie netenka savo turėto Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nario ar mero mandato. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teisės aktai nedraudžia, kad savivaldybės tarybos narys, meras ar Europos Parlamentaras išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą gali atsisakyti Seimo nario mandato ir toliau likti dirbti Europos parlamento nariu, meru ar savivaldybės tarybos nariu. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektais siūloma numatyti, kad savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Tikimasi, kad tokie įstatymų pakeitimai padės užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus įstatymo projektą, sumažėtų rinkėjų apgaudinėjimo atvejų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Seimo rinkimų įstatymo projektu teikiami ir kiti du įstatymų projektai – Savivaldybių rinkimų įstatymo bei Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektus, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Seimo rinkimai“, „savivaldybių tarybų rinkimai“, „meras“, „Europos Parlamento rinkimai“, „įgaliojimų nutrūkimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Rima Baškienė
2015-12-10 Nr. XIIP-3779 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) asmuo turėtų turėti galimybę apsispręsti dėl Europos Parlamento nario įgaliojimų atsisakymo ir atsistatydinti (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris pagal projektą būtų pernumeruojamas 3 punktu). Tik jam to nepadarius iki priesaikos Seime, jo įgaliojimus galėtų pripažinti nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija (savarankiškas pagrindas, numatytas 94 straipsnio 5 punkte, pernumeruojamame į 6 punktą dėl Europos Parlamento nario mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį). Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą kitas savarankiškas pagrindas atsirastų ne po priesaikos Seime, o po rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo (92 straipsnis). Šis prieštaringumas teisiniame reguliavime turi būti pašalintas. 2. Projektu siūloma pernumeruoti keičiamo straipsnio punktus. Galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punktas taptų 3 punktu, tačiau 97 straipsnio 2 dalyje pateikiamos nuorodos į šį punktą keisti nesiūloma. 3. Projekto pavadinime vietoje žodžio
„papildymo“ turi būti įrašytas žodis „pakeitimo“. 4.
keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punkto redakcija, derinant ją su 94 straipsnio 1 dalies formuluote, turi būti dėstoma „Europos Parlamento narį išrinkus <...>“. 5. Siekiant išvengti bereikalingo straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimo, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 94 straipsnį pildyti ne 2, o 7 punktu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui dėL LIETUVOS
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ Nr. XIIP-3777 - XIIP-3779 atitikties europos sąjungos teisei Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 93¹ straipsniu projekto Nr. XIIP-3777 (toliau – Projektas) nuostatos buvo priimtos
Nr. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2052, pažymime, kad Europos teisės departamento išvada dėl Projekto ir kartu teikiamų derinti susijusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532
Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3778 ir XIIP-3779 nebus teikiama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-04-13 Nr. XIIP-3779(2) Vilnius Teisės departamente įvertinta projekto atitiktis Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms. Prieš pasisakant dėl pastabų šiam projektui, atkreiptinas dėmesys į projektu siūlomo teisinio reguliavimo teisėkūros proceso aspektus:
Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindus reglamentuoja atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;
Komitetas nusprendė išvadai nepritarti, išvados turinio bei siūlomo teisinio reguliavimo konstitucingumo nenagrinėjo, kaip nepritarimo argumentą nurodė, kad „projektas nėra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu, nes savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindus reglamentuoja atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas.“;
Dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, numatančio Europos parlamento nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais vadą kai jis išrenkamas Seimo nariu, konstitucingumo laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvadoje projektui Nr. XIIP-3777. 2. Dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo prieštaringumo (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo vadų) laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvados vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3779 1 pastaboje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
A
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rima Baškienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-14 Atsižvelgę į išdėstytą, pasisakome dėl pastabų vertinamam įstatymo projektui:
Europos parlamento nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais vadą kai jis išrenkamas Seimo nariu, konstitucingumo laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvadoje projektui Nr. XIIP-3777. TD pastaba XIIP-3777(2015-11-17). „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kai savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo šių pareigų netektų vien dėl to, kad jis išrinktas Seimo nariu ar juo tapo užimant laisvą Seimo nario vietą būtų suvaržytos asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržyta Konstitucijoje laiduojama asmens pasyvioji rinkimų teisė. Toks teisinis reguliavimas gali neatitikti Konstitucijos. 1.1. Dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą suvaržymo.
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą - tai bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas) ir reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas), kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus, asmenybės gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos
ir asmenų lygiateisiškumo principais turi būti grindžiamas ir Konstitucijos
verslą įgyvendinimo teisinis reguliavimas; sistemiškai (kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) aiškinant Konstitucijos 48 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą Konstitucinis Teismas <...> yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai, 2010 m. kovo 22 d. nutarimas);
Seimo posėdyje.
Konstitucijos 59 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Toks Seimo nutarimas priimamas pagal Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalį.
Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai) iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų turimo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų suvaržo asmens teisę pasirinkti darbą. Atsižvelgus į tai, pagal Konstituciją asmuo (nepriklausomai nuo to kokias pareigas eina) išrinktas Seimo nariu turi teisę pasirinkti kokias pareigas eiti (taip pat ar eiti Seimo nario pareigas), o nusprendus, kad jis eis Seimo nario pareigas iki priesaikos Seime (Tautos atstovo teisių įgijimo) atsisakyti su Seimo nario pareigomis nesuderinamų pareigų. Jeigu jis to nepadaro ir paaiškėja, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis Seimo nario įgaliojimai nutraukiami pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio ir Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo verčiamas būti Seimo nariu. 1.2.
antrosios dalies nuostata „Teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas (t.y. įgyvendinti pasyviąja rinkimų teisę) į politines atstovaujamąsias institucijas ar Respublikos Prezidentu. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einančio asmens kandidatavimas į Seimą yra Konstitucijoje laiduojamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas. Šią teisę turi visi piliečiai ir kiti rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie eina aptariamas pareigas. Vien tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris įgyvendindamas pasyviąją rinkimų teisę, išrenkamas Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to, savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai), iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų - netiesiogiai ribotų asmens pasyviąją rinkimų teisę būti renkamam Seimo nariu, būtų konstituciškai nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai.“ Nepritarti Komitetas 2015-11-18d. (Nr. 102-P-51) nusprendė, kad siūlomas reguliavimas projektu Nr. XIIP-3777 neprieštarauja Konstitucijai (dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržytos laiduojamos asmens pasyviosios rinkimų teisės). (Balsavimo rezultatai: “už“-5,“susilaikė“-1) 2.
reguliavimo prieštaringumo (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo vadų) laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvados vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3779 1 pastaboje. TD išvados 1 pastaba Nr. XIIP- 3779 1 variantui (2015-12-14)
„1. Projekto nuostatos nesuderintos su keičiamo įstatymo 94
straipsnio 1 dalies 5 punkto, 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) asmuo turėtų turėti galimybę apsispręsti dėl Europos Parlamento nario įgaliojimų atsisakymo ir atsistatydinti (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris pagal projektą būtų pernumeruojamas 3 punktu). Tik jam to nepadarius iki priesaikos Seime, jo įgaliojimus galėtų pripažinti nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija (savarankiškas pagrindas, numatytas 94 straipsnio 5 punkte, pernumeruojamame į 6 punktą dėl Europos Parlamento nario mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį). Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą kitas savarankiškas pagrindas atsirastų ne po priesaikos Seime, o po rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo (92 straipsnis).
Šis prieštaringumas teisiniame reguliavime turi būti pašalintas.“ Atsižvelgti Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus (KT nutarimai: 2004 12 13, 2006 01 16, 2009 09 02). 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. balandžio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo NR.
Ix-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3779(2) siūlomos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau siekiant pašalinti teisinio reguliavimo prieštaringumą (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindus) būtina siūlomas projektu nuostatas suderinti pagal 2015-12-14 d. Teisės departamento išvados (vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3779) 1 pastabą. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-4, „prieš“-1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetaS
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 94 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3779
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-14 Nr. XIIP-3779 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nesuderintos su keičiamo įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) asmuo turėtų turėti galimybę apsispręsti dėl Europos Parlamento nario įgaliojimų atsisakymo ir atsistatydinti (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris pagal projektą būtų pernumeruojamas 3 punktu). Tik jam to nepadarius iki priesaikos Seime, jo įgaliojimus galėtų pripažinti nutrūkusiais Vyriausioji rinkimų komisija (savarankiškas pagrindas, numatytas 94 straipsnio 5 punkte, pernumeruojamame į 6 punktą dėl Europos Parlamento nario mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį).
Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą kitas savarankiškas pagrindas atsirastų ne po priesaikos Seime, o po rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo (92 straipsnis). Šis prieštaringumas teisiniame reguliavime turi būti pašalintas. Nepritarti Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas su jau galiojančiomis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnio nuostatomis. Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigas einantis asmuo išrinktas Seimo nariu netenka Europos Parlamento nario mandato, t. y. ši nuostata įtvirtina Europos Parlamento nario mandato netekimo pagrindą, kuris turi būti nustatytas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje įgaliojimų nutrūkimo pagrindus. Tuo tarpu pastaboje minima 97 straipsnio 1 dalis reglamentuoja išrinkto Europos Parlamento nario mandato bei tam tikrų pareigybių nesuderinamumą ir yra nesusijusi su teikiamu projektu, kuris apibrėžia Seimo nariu išrinkto Europos Parlamento nario mandato netekimo pagrindą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pernumeruoti keičiamo straipsnio punktus. Galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punktas taptų 3 punktu, tačiau 97 straipsnio 2 dalyje pateikiamos nuorodos į šį punktą keisti nesiūloma. Pritarti
pernumeravimo, papildant 94 straipsnį nauju 7 punktu
„pakeitimo“. Pritarti 4.
punkto redakcija, derinant ją su 94 straipsnio 1 dalies formuluote, turi būti dėstoma „Europos Parlamento narį išrinkus <...>“. Pritarti
5Siekiant išvengti bereikalingo straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimo,
svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 94 straipsnį pildyti ne 2, o 7 punktu. Pritarti
ministerijos 2015-12-04 Nr. XIIP-3779 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 93¹ straipsniu projekto Nr. XIIP-3777 (toliau – Projektas) nuostatos buvo priimtos 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2052, pažymime, kad Europos teisės departamento išvada dėl Projekto ir kartu teikiamų derinti susijusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3778 ir XIIP-3779 nebus teikiama. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nebuvo paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3779(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Bukauskas. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas