1340 Įstatymo projektas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas XIIP-3778(2) 2016-03-17 Priimtas teisės aktas

Lithuania · XIIP-3778 · 2016-03-17 · Priimtas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2015-11-12
  2. Lyginamasis variantas · 2016-03-17
  3. Teisės departamento išvada · 2015-11-12
  4. Teisės departamento išvada · 2015-11-12
  5. Teisės departamento išvada · 2016-03-17
  6. Komiteto išvada · 2016-03-17
  7. Komiteto išvada · 2016-03-17

Lyginamasis variantas

2015-11-12 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-53288 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

„2) Savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu;“

Lyginamasis variantas

2016-03-17 · the official register ↗

Projekto Nr. XIIP-3778(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-53288 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas Papildyti 88 straipsnio 1 dalį 13 punktu:

„13) jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas

Teisės departamento išvada

2015-11-12 · the official register ↗

2012-03-

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui dėL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 PAPILDYMO 93¹

STRAIPSNIU, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMO IR RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 94

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ Nr. XIIP-3777 - XIIP-3779 atitikties europos sąjungos teisei Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 93¹ straipsniu projekto Nr. XIIP-3777 (toliau – Projektas) nuostatos buvo priimtos

2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo

Nr. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2052, pažymime, kad Europos teisės departamento išvada dėl Projekto ir kartu teikiamų derinti susijusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532

88 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos

Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3778 ir XIIP-3779 nebus teikiama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8

706 63 688, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2015-11-12 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2015-12-10 Nr. XIIP-3778 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto nuostatos nesuderintos su

keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Savivaldybės tarybos nario turimų pareigų nesuderinamumo su Seimo nario pareigomis problema sprendžiama keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatant savivaldybės tarybos nario pareigą ne vėliau, nei 10 dienų prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) įteikti pareiškimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Tokiu atveju savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis, vadovaudamasis šio įstatymo 91 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas - pagal projektą būtų pernumeruojamas į 3 punktą). Taigi, jeigu ši nuostata nebūtų pakeista, pagal ją Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys

  • meras turėtų atsistatydinti, o pagal 2 punktą – ne, nes jo įgaliojimai nutrūktų vien dėl išrinkimo Seimo nariu. Toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo - įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, darnus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

Atsižvelgus į tai, reikėtų pašalinti teisinio reguliavimo prieštaringumą aptariamosiose nuostatose. 2. Projekte keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir jame įtvirtinti naują savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario-mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą – jeigu toks asmuo išrenkamas Seimo nariu. Šią dalį sudarančius 2-12 punktus siūloma atitinkamai pernumeruoti į 3-13 punktus. Pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti asmens teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apribojimai dėl to, kad asmuo savivaldybės tarybos nario mandato neteko šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 9, 10 punktuose nustatytais pagrindais (pagal šiuos pagrindus, išskyrus įtvirtintus 1, 4, 6 ir 8 punktuose, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta dėl jo paties kaltės). Nepakeitus šios punktų numeracijos, teisę užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą įgytų ir toks asmuo, kuris savivaldybės tarybos nario mandato neteko dėl įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio (6 punktas) arba jis pradėjo eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir šių pareigų neatsisakė (10 punktas). Toks teisinis reguliavimas neatitintų teisinės valstybės standartų. 3. Projektu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstant naują savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą turi būti laikomasi šios dalies punktų dėstymo vieningumo: “jis išrinktas <…>”.

Taigi, neturi būti kartojami žodžiai “savivaldybės tarybos nario“, o žodžiai „savivaldybės tarybos nario - mero” būtų pertekliniai, nes mero įgaliojimai pasibaigs, jeigu jis neteks savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). 4. Projekto pavadinime vietoje žodžio „papildymo“ turi būti įrašytas žodis „pakeitimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-03-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-04-13 Nr. XIIP-3778(2) Vilnius Teisės departamente įvertinta projekto atitiktis Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms. Prieš pasisakant dėl pastabų šiam projektui, atkreiptinas dėmesys į projektu siūlomo teisinio reguliavimo teisėkūros proceso aspektus:

  • vertinamas projektas buvo užregistruotas 2015-11-12 kaip lydintis projektas kartu su Seimo rinkimų įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3777 (toliau – Pagrindinis projektas), kuriuo buvo siūloma Seimo rinkimų įstatymą papildyti nuostatomis, kad savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, Europos parlamento narys netenka įgaliojimų jį išrinkus Seimo nariu. Vertinamu projektu tik pakartojamos pagrindinio projekto nuostatos;
  • Teisės departamentas 2015-11-17 pateikė išvadą dėl Pagrindinio projekto, kurioje išreiškė abejonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo konstitucingumo bei nurodė, kad projektas nėra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu, nes savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar

Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindus reglamentuoja atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas;

  • Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas šią Teisės departamento išvadą svarstė 2015-11-18 posėdyje.

Komitetas nusprendė išvadai nepritarti, išvados turinio bei siūlomo teisinio reguliavimo konstitucingumo nenagrinėjo, kaip nepritarimo argumentą nurodė, kad „projektas nėra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu, nes savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindus reglamentuoja atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas.“;

  • Pagrindinio projekto nuostatos 2015-11-18 buvo įregistruotos kaip pasiūlymas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2994(4). 2015-11-19 Seimo posėdyje šis projektas buvo svarstytas ir tą pačią dieną ypatingos skubos tvarka priimtas. Teisės departamento išvada projektui Nr. XIIP-2994(4) pateikta nebuvo. Apibendrindami pažymime, kad vertinamu projektu siūlomam teisiniam reguliavimui buvo pateiktos Teisės departamento pastabos dėl reguliavimo konstitucingumo, kurios 2015-11-19 Seimo posėdyje priimant analogišką teisinį reguliavimą svarstytos nebuvo. Atsižvelgdami į išdėstytą, pasisakome dėl pastabų vertinamam įstatymo projektui: 1.

Dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo, numatančio savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą kai jis išrenkamas Seimo nariu, konstitucingumo laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvadoje projektui Nr. XIIP-3777. 2. Dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo prieštaringumo (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų) laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvados vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3778 1 pastaboje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el.p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2016-03-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR

TEISĖTVARKOS komitetas

K O M I T E

T O I Š V A D

A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIIP-3778(2))

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

2016 m. balandžio 20 d. Nr. 102-P-14

Vilnius

Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rima Baškienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-14 Atsižvelgdami į išdėstytą, pasisakome dėl pastabų vertinamam įstatymo projektui:

1. Dėl projektu siūlomo teisinio

reguliavimo, numatančio savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą kai jis išrenkamas Seimo nariu, konstitucingumo laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvadoje projektui Nr. XIIP-3777 . TD pastaba XIIP-3777(2015-11-17). „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.

Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kai savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo šių pareigų netektų vien dėl to, kad jis išrinktas Seimo nariu ar juo tapo užimant laisvą Seimo nario vietą būtų suvaržytos asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržyta Konstitucijoje laiduojama asmens pasyvioji rinkimų teisė. Toks teisinis reguliavimas gali neatitikti Konstitucijos. 1.1. Dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą suvaržymo.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą - tai bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas) ir reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas), kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus, asmenybės gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos

4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai)”; konstituciniais teisinės valstybės

ir asmenų lygiateisiškumo principais turi būti grindžiamas ir Konstitucijos

48 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens teisės laisvai pasirinkti darbą bei

verslą įgyvendinimo teisinis reguliavimas; sistemiškai (kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) aiškinant Konstitucijos 48 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą Konstitucinis Teismas <...> yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai, 2010 m. kovo 22 d. nutarimas);

  • pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti

Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);

  • pagal Konstituciją yra negalima tokia teisinė situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
  • šis konstitucinis draudimas reiškia ir tai, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio, kuriame jis prisiekia, privalo nutraukti darbo santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo); Konstitucinio Teismo

2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas

  • pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.

Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);

  • pagal Konstituciją yra negalima tokia teisinė situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
  • šis konstitucinis draudimas reiškia ir tai, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio, kuriame jis prisiekia, privalo nutraukti darbo santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo); Konstitucinio Teismo

2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas

  • pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Paaiškėjus, jog susidarė tokia teisinė situacija, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, pagal Konstituciją Seimui kyla pareiga nutraukti tokio Seimo nario įgaliojimus; dėl to Seimas turi priimti nutarimą (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas).

Toks Seimo nutarimas priimamas pagal Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalį.

  • vien tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris įgyvendindamas jam (kaip ir bet kuriam piliečiui) Konstitucijoje laiduojamą pasyviąją rinkimų teisę) išrenkamas

Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai) iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų turimo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų suvaržo asmens teisę pasirinkti darbą. Atsižvelgus į tai, pagal Konstituciją asmuo (nepriklausomai nuo to kokias pareigas eina) išrinktas Seimo nariu turi teisę pasirinkti kokias pareigas eiti (taip pat ar eiti Seimo nario pareigas), o nusprendus, kad jis eis Seimo nario pareigas iki priesaikos Seime (Tautos atstovo teisių įgijimo) atsisakyti su Seimo nario pareigomis nesuderinamų pareigų. Jeigu jis to nepadaro ir paaiškėja, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis Seimo nario įgaliojimai nutraukiami pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio ir Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo verčiamas būti Seimo nariu. 1.2.

1.2. Dėl asmens pasyviosios rinkimų teisės netiesioginio suvaržymo. Konstitucijos

34 straipsnyje nustatyti bendrieji rinkimų teisės pagrindai. Šio straipsnio

antrosios dalies nuostata „Teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas (t.y. įgyvendinti pasyviąja rinkimų teisę) į politines atstovaujamąsias institucijas ar Respublikos Prezidentu. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einančio asmens kandidatavimas į Seimą yra Konstitucijoje laiduojamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas. Šią teisę turi visi piliečiai ir kiti rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie eina aptariamas pareigas. Vien tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris įgyvendindamas pasyviąją rinkimų teisę, išrenkamas Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to, savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai), iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų - netiesiogiai ribotų asmens pasyviąją rinkimų teisę būti renkamam Seimo nariu, būtų konstituciškai nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai.“ Nepritarti Komitetas 2015-11-18d. (Nr. 102-P-51) nusprendė, kad siūlomas reguliavimas projektu Nr. XIIP-3777 neprieštarauja Konstitucijai (dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržytos laiduojamos asmens pasyviosios rinkimų teisės). (Balsavimo rezultatai:“už“-5,“susilaikė“-1) 2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-04-14

2. Dėl projektu siūlomo teisinio

reguliavimo prieštaringumo (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindų) laikomės pozicijos, išdėstytos Teisės departamento išvados vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3778 1 pastaboje. TD išvados 1 pastaba Nr. XIIP- 3778 1 variantui (2015-12-14)

„ 1. Projekto nuostatos nesuderintos su keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2

punkto, 2 dalies, 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Savivaldybės tarybos nario turimų pareigų nesuderinamumo su Seimo nario pareigomis problema sprendžiama keičiamo įstatymo

88 straipsnio 2 dalyje nustatant savivaldybės tarybos nario pareigą ne

vėliau, nei 10 dienų prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) įteikti pareiškimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Tokiu atveju savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis, vadovaudamasis šio įstatymo 91 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 88 straipsnio 1 dalies

2 punktas - pagal projektą būtų pernumeruojamas į 3 punktą). Taigi, jeigu ši

nuostata nebūtų pakeista, pagal ją Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras turėtų atsistatydinti, o pagal 2 punktą – ne, nes jo įgaliojimai nutrūktų vien dėl išrinkimo Seimo nariu.

Toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo - įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, darnus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, reikėtų pašalinti teisinio reguliavimo prieštaringumą aptariamosiose nuostatose. „ Atsižvelgti Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus (KT nutarimai: 2004 12 13, 2006 01 16, 2009 09 02). 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1.

3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos

Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. balandžio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo NR. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3778(2) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau siekiant pašalinti teisinio reguliavimo prieštaringumą (santykio tarp skirtingų įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindus) būtina projektu siūlomas nuostatas suderinti pagal 2015-12-14 d. Teisės departamento išvados (vertinamo projekto pirmajam variantui Nr. XIIP-3778) 1 pastabą. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-4, „prieš“-1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras

Komiteto išvada

2016-03-17 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS

VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetaS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ

TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 88 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3778

2016 m. kovo 16 d. Nr. 113-P-4

Vilnius

Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-10 Nr. XIIP-3778 Įvertinę projekto atitiktį

Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos

taisyklėms, teikiame šias pastabas

1. Projekto nuostatos

nesuderintos su keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis (kurių projektu keisti nesiūloma). Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Tarp jų nurodytos ir Seimo nario pareigos. Savivaldybės tarybos nario turimų pareigų nesuderinamumo su Seimo nario pareigomis problema sprendžiama keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatant savivaldybės tarybos nario pareigą ne vėliau, nei 10 dienų prieš pradedant eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (taigi, ir išrinkus jį Seimo nariu – prieš prisiekiant Seime) įteikti pareiškimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo.

Tokiu atveju savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai jis, vadovaudamasis šio įstatymo 91 straipsniu, atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 88 straipsnio 1 dalies

2 punktas - pagal projektą būtų pernumeruojamas į 3 punktą). Taigi, jeigu ši

nuostata nebūtų pakeista, pagal ją Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras turėtų atsistatydinti, o pagal 2 punktą – ne, nes jo įgaliojimai nutrūktų vien dėl išrinkimo Seimo nariu. Toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo - įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, darnus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, reikėtų pašalinti teisinio reguliavimo prieštaringumą aptariamosiose nuostatose. Nepritarti Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas su jau galiojančiomis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnio nuostatomis.

Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigas einantis asmuo išrinktas Seimo nariu netenka savivaldybės tarybos nario mandato, t. y. ši nuostata įtvirtina savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindą, kuris turi būti nustatytas ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą atvejus. Tuo tarpu pastaboje minima 88 straipsnio 2 dalis reglamentuoja naujai išrinkto savivaldybės tarybos nario pareigas ir yra nesusijusi su teikiamu projektu, kuris apibrėžia Seimo nariu išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-10

Nr. XIIP-3778

2. Projekte keičiamo įstatymo

88 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir jame įtvirtinti

naują savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario-mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindą – jeigu toks asmuo išrenkamas Seimo nariu. Šią dalį sudarančius 2-12 punktus siūloma atitinkamai pernumeruoti į 3-13 punktus. Pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti asmens teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apribojimai dėl to, kad asmuo savivaldybės tarybos nario mandato neteko šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 9, 10 punktuose nustatytais pagrindais (pagal šiuos pagrindus, išskyrus įtvirtintus 1, 4, 6 ir 8 punktuose, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta dėl jo paties kaltės).

Nepakeitus šios punktų numeracijos, teisę užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą įgytų ir toks asmuo, kuris savivaldybės tarybos nario mandato neteko dėl įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio (6 punktas) arba jis pradėjo eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir šių pareigų neatsisakė (10 punktas). Toks teisinis reguliavimas neatitintų teisinės valstybės standartų. Pritarti

Tikslinga atsisakyti 88 straipsnio

pernumeravimo, papildant 88 straipsnį nauju 13 punktu

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-10

Nr. XIIP-3778

3. Projektu keičiamo įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėstant naują

savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą turi būti laikomasi šios dalies punktų dėstymo vieningumo: “jis išrinktas <…>”. Taigi, neturi būti kartojami žodžiai “savivaldybės tarybos nario“, o žodžiai

„savivaldybės tarybos nario - mero” būtų pertekliniai, nes mero įgaliojimai

pasibaigs, jeigu jis neteks savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-10

Nr. XIIP-3778

4. Projekto pavadinime vietoje žodžio „papildymo“ turi būti įrašytas žodis

„pakeitimo“. Pritarti

5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo

ministerijos 2015-11-13 Nr. XIIP-3778 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu projekto Nr. XIIP-3777 (toliau – Projektas) nuostatos buvo priimtos 2015 m. lapkričio 19 d.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymu Nr. XII-2052, pažymime, kad Europos teisės departamento išvada dėl Projekto ir kartu teikiamų derinti susijusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3778 ir XIIP-3779 nebus teikiama

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

6. Seimo paskirtų papildomų

komitetų pasiūlymai:

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3778(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Bukauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas