paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CKUĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KUĮ projektas) rengimą paskatino paskutinių metų patirtis, atskleidusi sektoriui kylančius iššūkius ir poreikį imtis priemonių sektoriaus tvarumui užtikrinti. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ buvo pritarta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai. Kaip nurodoma šioje koncepcijoje, pastaraisiais metais kredito unijų sektoriaus plėtra buvo itin sparti, tačiau dėl pernelyg sparčios unijų plėtros, nepakankamos kai kurių unijų vadovų kompetencijos, ekonominių paskatų nariams dalyvauti unijų valdyme trūkumo ir kitų priežasčių, kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumui kyla daug reikšmingų iššūkių: nuo 2013 m. pradžios bankrutavo 5 kredito unijos, o jų apdraustų indėlių kompensavimo išmokos siekė 114 mln. Eur. Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje nurodoma, kad siekiant užtikrinti tvarią, ilgalaikę kredito unijų sektoriaus plėtrą, stabdyti šio sektoriaus sisteminę riziką, užtikrinti, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų bendruomenės poreikius, o veiklos nesėkmės atveju – mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmėms spręsti, būtina imtis priemonių tiek kredito unijų lygiu, tiek visos kredito unijų sistemos lygiu.
Koncepcijoje numatyti tokie kredito unijų sistemos pertvarkos uždaviniai: 1) nustatyti ir aiškiai apibrėžti kredito unijų veiklos misiją; 2) sustiprinti kooperaciją ir integraciją tarp kredito unijų; 3) sukurti efektyviai veikiančią kryžminių garantijų sistemą; 4) stiprinti savireguliaciją; 5) sustiprinti kredito unijų kapitalą; 6) stiprinti kredito unijų valdymą. CKUĮ projekto ir KUĮ projekto (toliau abu kartu – įstatymų projektai) siekiama nustatyti teisines prielaidas įgyvendinti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, t. y. pertvarkyti ir toliau išlaikyti Lietuvos kredito unijų sistemą, kad ji būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė parengė Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją. Šiai koncepcijai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 ir buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos 81 punkte nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktų projektus. 3.
projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Pagal šiuo metu galiojantį centrinės kredito unijos veiklą reguliuojantį Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą, Lietuvos Respublikoje gali veikti tik viena centrinė kredito unija, nėra pakankamai reguliuojamos centrinės kredito unijos teisės ir pareigos atliekant savo narių kredito unijų stebėjimą ir tikrinimą, galiojančiame įstatyme nustatytos kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo priemonės, kaip parodė praktika, ne visais atvejais užtikrina kredito unijų mokumo problemų sprendimą. Pagal šiuo metu galiojantį kredito unijų veiklą reguliuojantį Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą (toliau – KUĮ) kredito unijoms nėra nustatytas reikalavimas būti centrinės kredito unijos nare, galiojantis kredito unijų kapitalo formavimo reglamentavimas neužtikrina pastovaus, nuostolius leidžiančio padengti kapitalo kaupimo, kredito unijose veikianti valdymo ir vidaus kontrolės sistema nėra pakankamai patikima ir sudaranti sąlygas pažeidimų prevencijai. 4.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai CKUĮ projektas Kooperacijos ir integracijos tarp kredito unijų stiprinimas CKUĮ projektu siūloma panaikinti draudimą Lietuvos Respublikoje vienu metu veikti kelioms centrinėms kredito unijoms, nuo 20 iki 10 sumažinti minimalų centrinės kredito unijos narių skaičių, nustatyti pareigą centrinei kredito unijai priimti į savo narius priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją, apriboti centrinės kredito unijos teisę teikti finansines paslaugas savo narių kredito unijų nariams (teiktų tik tada, kai to prašytų kredito unija, kurios nariui finansinė paslauga teikiama, arba kitais centrinės kredito unijos patvirtintose taisyklėse numatytais atvejais ir sąlygomis), kredito unijoms nustatyti papildomas su naryste centrinėje kredito unijoje susijusias pareigas: sudaryti sutartį dėl investicinių paslaugų ir (arba) papildomų paslaugų tik su centrine kredito unija, kurios nare ji yra; laikytis centrinės kredito unijos įstatų, vykdyti centrinės kredito unijos organų sprendimus ir nurodymus, savo veikla nekelti grėsmės centrinės kredito unijos ir kitų kredito unijų centrinės kredito unijos narių saugiai ir patikimai veiklai; teikti centrinei kredito unijai visą informaciją, kurios jai reikia įstatymo nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tokie siūlymai teikiami siekiant sustiprinti kooperaciją ir integraciją tarp kredito unijų. Tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, kartu išlaikant pagrindinius kooperatinio valdymo modelio elementus, siūloma pakeisti nuostatas dėl balsų skaičiaus, kurį centrinės kredito unijos narių susirinkime suteikia pagrindinis pajus.
Siūloma nustatyti, kad kredito unija turi ne vieną balsą, o jos balsų skaičius, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių, nuosavo kapitalo dydį ir kitus centrinės kredito unijos įstatuose nustatytus rodiklius, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. CKUĮ projektu siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimais būtų nustatyti principai dėl kredito unijų likvidumo palaikymo, mokumo užtikrinimo sistemos veikimo, papildomų riziką ribojančių reikalavimų nustatymo ir kitų centrinės kredito unijos valdybos tvirtinamų pagrindinių centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklą reguliuosiančių taisyklių. Siekiant apriboti galimybes piktnaudžiauti centrinės kredito unijos teise pašalinti savo narę kredito uniją ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių teise išstoti iš centrinės kredito unijos, siūloma nustatyti minimalų 2 metų įspėjimo terminą (įstatyme siūloma nustatyti, kad centrinės kredito unijos įstatuose gali būti nustatytas ir ilgesnis terminas). Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistema CKUĮ projektu siūloma iš esmės pakeisti galiojančias kredito unijų likvidumo palaikymą ir mokumo atkūrimą reglamentuojančias nuostatas.
Siūloma įstatyme detaliau nereguliuoti likvidumo palaikymo – šiam tikslui būtų pakankama įstatyme nustatyti, kad kredito unijos savo lėšas turi laikyti centrinėje kredito unijoje, kurios narėmis jos yra ir, kad centrinės kredito unijos valdyba turi užtikrinti kredito unijų likvidumo palaikymo sistemos veiksmingumą ir palaikyti kredito unijų likvidumą pagal visuotinio narių susirinkimo nustatytas taisykles. CKUĮ projektu siūloma naujai sureguliuoti mokumo užtikrinimo sistemą, kuri sukurtų kooperacijos principus atitinkančias kredito unijų veiklos paskatas ir, nemokumo grėsmės atveju, lokalizuotų finansinių problemų sprendimą centrinės kredito unijos finansinės grupės viduje. Tokiu būdu būtų minimizuota tiek pati nemokumo rizika, tiek poveikis visuomenei bei valstybei. Jeigu įstatymų projektuose siūloma mokumo užtikrinimo sistema būtų veikusi jau anksčiau, tikėtina, kad būtų išvengta visų 2013–2014 metais įvykusių kredito unijų bankrotų. Mokumo užtikrinimo sistemos veikimas yra užtikrinamas per sustiprintą sektoriaus savireguliaciją, efektyvesnius stabilizacijos fondo kaupimo būdus ir panaudojimo galimybes bei principo
„vienas už visus, visi už vieną“ įgyvendinimą. Mokumo užtikrinimo sistemos
pagrindas yra centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų į stabilizacijos fondą mokamos periodinės (ex ante) ir papildomos (ex post) įmokos. Šios įmokos būtų mokamos atsižvelgiant į kiekvienos kredito unijos turtą, veiklos rizikingumą ir galimybes mokėti nepažeidžiant veiklos riziką ribojančių normatyvų.
Stabilizacijos fondas sukauptomis lėšomis finansuotų mokumo užtikrinimo priemonių taikymą arba atsiskaitymą su likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriais tam, kad būtų išvengta centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos nemokumo. Jeigu iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nebūtų užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba kredito unijai būtų iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsakytų bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Tokia sistema padėtų laikinų finansinių sunkumų patiriančioms kredito unijoms, apsaugotų centrinę kredito uniją ir kredito unijas, jos narius bei mokesčių mokėtojus nuo kredito unijų nemokumo sukeliamų pasekmių. Dėl siūlomo reguliavimo, be to, kad būtų visiškai įgyvendintas Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje numatytas principas
„vienas už visus, visi už vieną“, rastųsi ekonominių paskatų centrinei kredito
unijai ir jos narėms kredito unijoms daug atidžiau stebėti vienų kitų veiklą. Kadangi pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje ir kitose valstybėse parodė, kad vien iš anksto kaupiamais stabilizacijos fondais grįstos stabilumo užtikrinimo sistemos nebuvo pakankamos užtikrinti kredito įstaigų veiklos stabilumą, CKUĮ projektu siūloma nustatyti, kad į stabilizacijos fondą būtų mokamos ne tik periodinės, tačiau ir papildomos įmokos. Įmokų dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Pažymėtina, kad papildomos įmokos būtų mokamos tik tada, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakaktų įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti.
Be to, kredito unija turėtų teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Taip pat siūloma, kad iš papildomų įmokų surinktos ir paskolintos lėšos po to, kai jos būtų sugrąžintos į stabilizacijos fondą, būtų grąžinamos papildomas įmokas mokėjusioms centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms. Stabilizacijos fondas turėtų užtikrinti, kad kredito unijai susiduriant su finansinėmis problemomis, jos galėtų būti išspręstos iš surinktų periodinių įmokų, taip nesukeliant kitoms kredito unijoms netikėtų sunkumų, o papildomos įmokos turėtų būti renkamos tik išskirtiniais atvejais, kai viena ar kelios kredito unijos susidurtų su netikėtai dideliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad stabilizacijos fondas būtų ne mažesnis nei 1 procentas nuo centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. CKUĮ projektu taip pat siekiama nustatyti aiškią pareigą ir paskatas centrinei kredito unijai siekti, kad centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistema būtų veiksminga: nustatoma, kad centrinė kredito unija, turėdama informacijos apie centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansines problemas, privalo spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, o jų nepritaikymas laiku neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo pareigos atsakyti viena kitos kreditoriams centrinės kredito unijos ar kredito unijos likvidavimo atveju.
Kredito unijų sektoriaus savireguliacijos stiprinimas CKUĮ projektu siūloma plačiau reguliuoti centrinės kredito unijos teises ir pareigas atliekant savo narių kredito unijų stebėjimą ir tikrinimą, nustatyti pareigą įgyvendinti prevencinio pobūdžio priemones, padedančias kredito unijoms laikytis jų veiklai keliamų reikalavimų. Įstatymu būtų suteikti įgaliojimai pačioms kredito unijoms (per centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą) nusistatyti principus dėl papildomų reikalavimų dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo. Taip pat centrinė kredito unija įgytų teisę duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą pašalinti centrinei kredito unijai atliekant kredito unijų stebėseną ir tikrinimą nustatytus pažeidimus ir trūkumus arba imtis kitų įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų.
Be to, CKUĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija licencijos išdavimo metu ir atlikdama tolesnę centrinės kredito unijos priežiūrą prižiūrėtų, kaip centrinė kredito unija yra pasirengusi tinkamai vykdyti ir vykdo savo narių kredito unijų stebėjimo, tikrinimo ir kitas su savireguliacijos mechanizmu susijusias funkcijas. Kiti siūlomi pakeitimai CKUĮ projektu, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma atsisakyti dvipakopio licencijavimo (galiojančiame įstatyme nustatyta Centrinė kredito unija gali būti registruojama tik po to, kai yra gavusi priežiūros institucijos leidimą ją įsteigti, o teikti finansines paslaugas – tik po įsisteigimo gavusi licenciją) ir suteikti teisę jau veikiantiems juridiniams asmenims, nusprendusiems vykdyti centrinės kredito unijos veiklą, kreiptis dėl licencijos išdavimo nesteigiant kito juridinio asmens, o naujai steigiamiems juridiniams asmenims suteikti teisę gauti veiklos licenciją vienu etapu. Pagal siūlomas nuostatas steigiama centrinė kredito unija galės būti registruojama juridinių asmenų registre, o jei licencija išduodama veikiančiam juridiniam asmeniui – atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi priežiūros institucijai išdavus licenciją. Siekiant palengvinti centrinės kredito unijos galimybes pritraukti papildomo kapitalo, CKUĮ projekte numatoma, kad centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui pritarus, be kredito unijų ir valstybės, centrinės kredito unijos nariu galės būti ir ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo investavęs fizinis arba juridinis asmuo.
Toks asocijuotas narys galėtų turėti iki 10 procentų balsų dalį centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau visų asocijuotų narių balsų dalis negalėtų būti didesnė negu 1/3 visų balsų. CKUĮ projektu siūlomi kai kurie redakciniai pakeitimai, taip pat pakeitimai, kurie centrinių kredito unijų veiklą reguliuojantį įstatymą suderins su kitų kredito įstaigų veiklą reguliuojančiais įstatymais. CKUĮ projekto nuostatų taikymas veikiančiai centrinei kredito unijai Siekiant sudaryti sąlygas iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtai centrinei kredito unijai persitvarkyti pagal pasikeitusias įstatymo nuostatas, siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį per kurį centrinė kredito unija galėtų pakeisti savo įstatus, atlikti kitus veiklos pertvarkymo veiksmus ir tęsti veiklą pagal pasikeitusius reikalavimus. Veikiančiai centrinei kredito unijai, kuri per įstatymo nustatytą terminą nepertvarkytų savo veiklos, būtų atšaukiama centrinės kredito unijos licencija ir ji įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti likviduojama. Taip pat centrinė kredito unija galėtų būti reorganizuojama įsteigiant dvi ar daugiau centrinių kredito unijų arba likviduojama centrinės kredito unijos narių sprendimu. KUĮ projektas Privaloma narystė centrinėje kredito unijoje KUĮ nustatomas reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų.
Toks reikalavimas (kartu su reikalavimais dėl savireguliacijos stiprinimo ir veiksmingų likvidumo bei mokumo užtikrinimo sistemų įdiegimo) yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas finansų sistemos stabilumas, kas tiek tarptautiniu mastu, tiek ir Lietuvoje pripažįstamas svarbiu viešuoju interesu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas (2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai), finansų srityje vykdoma ūkinė veikla yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kuriai būdinga tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui; finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas. Šiuo metu kredito unijų sektoriuje pastebimos susiskaidymo tendencijos: dalis kredito unijų nėra linkusios kooperuotis ir veikia atskirai. Tačiau atskirai veikiančios kredito unijos nėra pajėgios individualiai sukaupti pakankamas finansines atsargas, kurios užtikrintų jų veiklos tvarumą nepalankiomis sąlygomis (pvz., įvykus kelių didesnių skolininkų bankrotui). Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, kredito unijos, kurios veikia nesikooperuodamos, bankrutuoja dažniau (4 iš 5 bankrutavusių kredito unijų nebuvo Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis). Kooperacijos tarp kredito unijų stiprinimas per privalomą kredito unijų sektoriaus integraciją ir konsolidaciją užtikrintų geresnį kooperatinės veiklos principų įgyvendinimą, didesnį sektoriaus veiklos efektyvumą ir masto ekonomiją.
Tai kooperatinės bendrovės teisinės formos kredito įstaigoje leistų sukaupti ir išlaikyti veiklos rizikai padengti reikalingą kapitalą, išspręstų rizikos valdymo ir vangaus narių dalyvavimo priimant strateginius veiklos sprendimus problemas bei sudarytų kitas sąlygas kredito unijoms saugiai ir patikimai, nekeliant grėsmės indėlininkų ir visuomenės interesams, teikti finansines paslaugas. Kredito unijų kapitalo stiprinimas Pagal KUĮ kredito unijai grąžinant nariui pajinius įnašus už papildomus pajus jie nėra mažinami proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, kredito unija neturi galimybės, atsižvelgdama į grėsmes jos veiklos tęstinumui, atidėti pajinių įnašų grąžinimą. Siekiant, kad kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus, siūloma KUĮ projekto 14 straipsnyje atitinkamai koreguoti atsiskaitymo su kredito unijos nariais tvarką ir nustatyti kredito unijai pareigą pajinio kapitalo sumažinimui gauti priežiūros institucijos leidimą. KUĮ numato, kad atskaitymai iš kredito unijos pelno į kredito unijos privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą negali būti mažesni kaip 20 proc. kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas ar rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Tokie atskaitymai nėra pakankami tvariam kredito unijos kapitalui suformuoti. KUĮ projekte siūloma nustatyti, kad atskaitymai į kredito unijos privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 9/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Toks kapitalo formavimo modelis užtikrintų, kad kredito unija tiek steigimosi, tiek ir plėtros laikotarpiu turėtų pakankamą kapitalo, leidžiančio padengti galimus nuostolius, atsargą. Kredito unijų valdymo ir vidaus kontrolės stiprinimas Šiuo metu nėra efektyvios kredito unijų organų pusiausvyros, todėl didesnio efektyvumo siektina renkant tik vieną kolegialų organą. KUĮ projektu siūloma nustatyti, kad stebėtojų taryba kredito unijoje būtų sudaroma tik kredito unijos pasirinkimu. Tuo atveju, jei kredito unijoje stebėtojų taryba nebūtų sudaroma, KUĮ projekte siūloma racionalizuoti kredito unijos valdymo sistemą ir įtvirtinti galimybę kredito unijos valdybai atlikti priežiūros funkcijas. Siūlymas prisidės prie kredito unijų valdymo gerinimo, nes kredito unijos nariams bus suteikta galimybė apsispręsti dėl optimaliausios kredito unijos valdymo struktūros pasirinkimo. Tuo pačiu KUĮ projektu siūloma kai kurias stebėtojų tarybos funkcijas, labiau būdingas valdymo organui, perleisti valdybai, be to, siekiant sudaryti sąlygas į kredito unijos organus rinkti kuo labiau profesionalesnius asmenis, KUĮ projektu siūloma panaikinti reikalavimą kredito unijos organų nariais rinkti tik kredito unijos narius. Taip pat siūloma tam, kad būtų tinkamai atstovaujama visų narių interesams, tuo atveju, jei stebėtojų taryba nebūtų renkama, valdybą turėtų sudaryti ne mažiau 5 nariai. KUĮ numato, kad kredito unija privalo turėti vidaus audito tarnybą ir kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas, tik kai kredito unijos turtas pasiekia 3 000 000 eurų.
KUĮ projekte kredito unijų valdymo patikimumui stiprinti bei pažeidimų prevencijai įtvirtinti siūloma nustatyti reikalavimą visoms kredito unijoms turėti vidaus audito tarnybą ir reikalavimą, kad kredito unijos metinės finansinės ataskaitos būtų patikrintos ne kredito unijos revizijos komisijos (revizoriaus), o nepriklausomo atestuoto auditoriaus ar audito įmonės. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės KUĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl priežiūros institucijos glaudesnio bendradarbiavimo su kredito unijų stebėjimo ir tikrinimo funkciją atliekančiomis centrinėmis kredito unijomis. KUĮ projektu siūloma tikslinti priežiūros institucijų teises, peržiūrint priežiūros institucijos teises, poveikio priemones, taikymo pagrindus. KUĮ projektu siūloma tikslinti nuostatas dėl priežiūros institucijos galimų taikyti nuobaudų taikymo tvarkos: priimant sprendimus dėl poveikio priemonių turi būti įvertintas pažeidėjo finansinis pajėgumas ir atsižvelgiama į dėl pažeidimo gautų pajamų dydį, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. KUĮ projekte siūloma atriboti kredito unijos veiklos apribojimo paskelbimo poveikio priemonę nuo poveikio priemonės paskirtį laikinąjį administratorių, kadangi kredito unijų veiklos priežiūros praktika parodė, kad kartais yra būtinybė paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių neapribojant kredito unijos veiklos.
Kadangi pagal KUĮ projektą priežiūros institucija priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių galės ne tik nustatyti, kad kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai laikinai sustabdomi ir šių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius, bet ir nustatyti, kad kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai nėra stabdomi, tačiau šiems organams prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis tam tikrų veiksmų bus būtina gauti laikinojo administratoriaus pritarimą, KUĮ projekte atsisakyta iš esmės identiškų nuostatų dėl laikinojo atstovo kredito unijos veiklos priežiūrai skyrimo. KUĮ projekte taip pat atsisakyta nuostatų dėl kredito unijų turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat nei šiame įstatyme, nei CKUĮ projekte nesiūloma reguliuoti kitų su rimtomis finansinėmis problemomis susidūrusioms kredito įstaigoms taikytinų pertvarkymo priemonių. Laikytasi pozicijos, kad iš stabilizacijos fondo finansuojamos priemonės turėtų būti taikomos vadovaujantis pačių centrinių kredito unijų ir kredito unijų organų priimtais sprendimais ir jų sudarytomis sutartimis (išliktų galimybė, esant reikalui, priežiūros institucijai paskirti laikinąjį administratorių, taikyti kitas poveikio priemones ir privalomus nurodymus), o valstybės institucijų sprendimais pertvarkymo priemonės būtų taikomos (jeigu iš stabilizacijos fondo finansuojamos priemonės nebūtų taikomos arba jos nepasiteisintų) vadovaujantis įstatymų, kurie bus priimti įgyvendinus 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Kiti KUĮ pakeitimai KUĮ projektu, siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma suteikti teisę jau veikiantiems juridiniams asmenims, nusprendusiems vykdyti kredito unijų veiklą, kreiptis dėl licencijos išdavimo nesteigiant kito juridinio asmens. Pagal siūlomas nuostatas steigiama kredito unija galės būti registruojama juridinių asmenų registre, o jei licencija išduodama veikiančiam juridiniam asmeniui – atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre daromi priežiūros institucijai išdavus licenciją. KUĮ nurodyta kredito unijų steigimo procedūra iš esmės identiška Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatytai kooperatinių bendrovių steigimo procedūrai, todėl KUĮ projektu siūloma atsisakyti perteklinio kredito unijos steigimo proceso reglamentavimo. KUĮ numato, kad kredito unija negali būti pertvarkoma. Kredito unijai, pasiekusiai tam tikras veiklos apimtis bei kapitalo dydį, turėtų būti numatyta galimybė tęsti veiklą kaip bankui. Todėl KUĮ projekte siūloma numatyti, kad kredito unija gali būti pertvarkoma į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę.
Kredito unija galėtų būti pertvarkoma tik gavusi priežiūros institucijos sutikimą vykdyti kredito unijos pertvarkymą. KUĮ projektu taip pat siūlomi kai kurie redakciniai pakeitimai, siekiant teisinio aiškumo tikslinamos kai kurios nuostatos, taip pat siūlomi pakeitimai, kurie kredito unijų veiklą reguliuojantį įstatymą suderins su kitų kredito įstaigų veiklą reguliuojančiais įstatymais. KUĮ projekto nuostatų taikymas veikiančioms kredito unijoms Kaip minėta aukščiau, siekiant stiprinti kredito unijų sektoriaus integraciją ir dėl kitų šiame aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių KUĮ projektu nustatomas reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų. Tačiau svarbu užtikrinti, kad į centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą susijungusios kredito unijos būtų finansiškai patikimos. Todėl KUĮ projekte nustatyta, kad turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas visų kredito unijų turto kokybės vertinimas. Tai padėtų užtikrinti kredito unijų tarpusavio pasitikėjimą ir sudarytų prielaidas tvariai viso kredito unijų sektoriaus raidai ateityje. Kredito unijų turto kokybės vertinimą organizuotų priežiūros institucija, pasitelkdama audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis.
Jei atlikus kredito unijos turto kokybės vertinimą būtų nustatyta, kad kredito unija yra nemoki, priežiūros institucija kredito unijai atšauktų išduotą kredito unijos licenciją, o jei būtų nustatyta, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaisytų, tokia kredito unija negalėtų būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, iš centrinės kredito unijos narių turėtų būti pašalinta. KUĮ projekte taip pat numatyta, jei kredito unija iki įstatyme nustatyto termino neįstotų į centrinę kredito uniją ar nebūtų reorganizuota, pertvarkyta ar likviduota, priežiūros institucija kredito unijai atšauktų išduotą kredito unijos licenciją. Taip pat KUĮ projektu siūloma nustatyti 10 metų pereinamąjį laikotarpį tvariam kredito unijų kapitalui sukaupti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Po pagal įstatymų projektus atlikto veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimo gali būti nustatyta, kad kai kurios kredito unijos nėra finansiškai patikimos ir turi būti likviduotos. Tačiau kredito unijų finansinės būklės įvertinimas ir kredito unijų, kurios neatitinka reikalavimų ir nesugeba persitvarkyti, pašalinimas iš rinkos yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrintas kredito unijų tarpusavio pasitikėjimas ir kredito unijų sektorius tvarumas.
Priėmus įstatymų projektus iki įstatymų projektų įsigaliojimo įsteigta centrinė kredito unija ir kredito unijos turės persitvarkyti pagal pasikeitusius reikalavimus, o toms, kurios nepersitvarkys arba dalyvių sprendimu nebus reorganizuotos arba likviduotos, turės būti atšauktos licencijos ir jos turės būti likviduotos teismo sprendimu. Tačiau įstatymų projektais persitvarkymui pagal pasikeitusį reguliavimą numatyti pakankami pereinamieji laikotarpiai. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai visų pirma sudarys sąlygas Lietuvos Respublikoje veikti ne vienai, o kelioms centrinėms kredito unijoms, bus supaprastinta centrinės kredito unijos licencijavimo procedūra. Be to, priimti įstatymų projektai sudarys sąlygas sustiprinti kooperaciją kredito unijų sektoriuje, užtikrins geresnį rizikos pasidalijimą ir veiklos efektyvumą. Kredito unijos galės lengviau konkuruoti su kitomis kredito ir mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Su priimtų įstatymų projektų nuostatomis turės būti suderinti Lietuvos banko teisės aktai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Po atlikto veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimo gali būti nustatyta, kad kai kurios kredito unijos nėra finansiškai patikimos ir turi būti likviduotos. Dėl šios priežasties gali iškilti Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių draudimo išmokų mokėjimo poreikis. Taip pat gali iškilti centrinės kredito unijos finansavimo poreikis, jeigu pasibaigus įstatymų projektuose nustatytam pereinamajam laikotarpiui ir atsiradus pareigai centrinei kredito unijai teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdyti remiantis konsoliduota būkle, paaiškėtų, kad centrinė kredito unija, dėl tvaraus kapitalo trūkumo kredito unijose centrinės kredito unijos narėse, nevykdo teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „kredito unija“, „centrinė kredito unija“, „mokumo užtikrinimo sistema“. Teikia Seimo nariai:
Bronius Bradauskas Andrius Palionis Saulius Bucevičius Rytas Kupčinskas Jolita Vaickienė Remigijus Žemaitaitis
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3772 (toliau – įstatymo projektas), teikiame savo pastabas ir pasiūlymus:
kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse pateikti apibrėžimai derintini su įstatymo projekto 35 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pagrindinį ir papildomą pajų. Taip pat pritariame siūlymui įstatyme aiškiai apibrėžti (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje) kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties esminius reikalavimus, nes šia nuostata reglamentuojamas asmenų teisės į darbą įgyvendinimas, o priežiūros institucijos teisės aktai galėtų detalizuoti įstatymų nuostatas. 2. Taip pat manytume, kad įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalies nuostata taisytina, nes kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose. 3. Svarstytina, ar nebus ribojama ūkinės veiklos laisvė nustačius įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje privalomą kredito unijų narystę centrinėje kredito unijoje, kai nėra aptariama prievolė įtraukti į centrinės kredito unijos nares visas atitinkančias reikalavimus kredito unijas, kurios kreipiasi dėl narystės.
Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai kredito unija negalės tapti nei vienos centrinės kredito unijos nare ir taip bus eliminuojama iš šių paslaugų teikimo rinkos, nes pagal įstatymo projekto 8 straipsnio
licencija teikti paslaugas šioje srityje. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 21 straipsnio pirmąją pastraipą „Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2019 m. liepos 4 d. nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis“, manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB turėtų išlikti įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše (priešingai nei siūlo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas). 5. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. lapkričio 24 d. yra priimtas Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62,
įstatymo projekto nuostatas derinti su priimtu įstatymu, kuriuo yra perkeliami ir Direktyvos 2014/49/ES, reikalavimai. Todėl įstatymo projekto priedas, kuriame pateikiami įstatymu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai, turi būti atitinkamai papildytas pateikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktus (šio rašto pastaboje Nr.
4 minimą Direktyvą 2009/14/EB ir Direktyvą 2014/49/ES). 6. Primename Jums, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą pateikiant įstatymo projektą derinimui taip pat turi būti paruoštos ir atitikties lentelės, kuriose pateikiami įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-11-23 Nr. XIIP-3772 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dokumentas“ ir ,,pajaus vardinis dokumentas“ apibrėžimai. Iš pateiktų apibrėžimų seka, kad tiek pagrindinio pajaus vardinis dokumento, tiek pajaus vardinio dokumento savininkai turėtų tas pačias turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad minėtąsias sąvokas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokias konkrečiai teises suteikia kiekvienas iš aukščiau nurodytų pajaus vardinių dokumentų. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų pateikti sąvokos ,,kredito unijos asocijuotas narys“ apibrėžimo. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatas pajai skirstomi į pagrindinius ir papildomus pajus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje neturėtų būti apibrėžtas ne ,,pajaus vardinio dokumento“, bet ,,papildomo pajaus vardinio dokumento apibrėžimas. Kitu atveju, lieka neaišku, kokius kitus pajus projekte pateiktas šios sąvokos apibrėžimas apimtų. 2. Projekto 1 straipsniu siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatose po žodžių ,,leidimą išstoti iš“ įrašytinas žodis ,,centrinės“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
kredito unijos narys turi teisę dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti vieną balsą, taip pat turi teisę rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų lieka neaišku, ar kredito unijos narys turėtų teisę siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo teises. Svarstytina, ar projektu siūlomą keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti atskiru punktu, nustatant, kad kredito unijos narių visuotinis susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti aukščiau nurodytus sprendimus tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos susirinkimas bei tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Atsižvelgus į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, manytume, kad esminiai reikalavimai kredito unijų vadovų kvalifikacijai ir patirčiai turėtų būti nustatyti ne priežiūros institucijos teisės aktuose, bet įstatyme. Priežiūros institucijos teisės aktais galėtų būti detalizuojamos įstatymų nuostatos. 6. Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar paskolų komiteto atskiri nariai visais atvejais galėtų pradėti eiti savo pareigas tik tuomet, kai yra gautas priežiūros institucijos leidimo eiti tokias pareigas, ar priežiūros institucijos leidimas reikalingas tik tais atvejais, kai yra keičiami kredito unijos įstatai dėl paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 5 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte pateikto keičiamo įstatymo 9 straipsnis 9 numeriu pažymėtos dalies neturi ir pagrindų, kuriems esant kredito unija negalėtų būti reorganizuojama, nenustato. Atsižvelgus į tai, nuorodą reikėtų patikslinti. 8. Atkreipiame dėmesį, kad projekto
aktai“ 1 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio
sistemų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo priedas tikslintinas. 9. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-3496(2).
XIIP-3496(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projektų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai:
Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokų ,,pagrindinis pajaus vardinis dokumentas“ ir ,,pajaus vardinis dokumentas“ apibrėžimai. Iš pateiktų apibrėžimų seka, kad tiek pagrindinio pajaus vardinis dokumento, tiek pajaus vardinio dokumento savininkai turėtų tas pačias turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad minėtąsias sąvokas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokias konkrečiai teises suteikia kiekvienas iš aukščiau nurodytų pajaus vardinių dokumentų. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų pateikti sąvokos ,,kredito unijos asocijuotas narys“ apibrėžimo.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatas pajai skirstomi į pagrindinius ir papildomus pajus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
,,papildomo pajaus vardinio dokumento apibrėžimas. Kitu atveju, lieka neaišku, kokius kitus pajus projekte pateiktas šios sąvokos apibrėžimas apimtų. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte pateikti sąvokos ,,kredito unijos asocijuotas narys“ apibrėžimą netikslinga, kadangi šios sąvokos turinys pakankamai atskleistas projekto 10 straipsnio 4 ir 7 dalyse. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį, o 2 straipsnio 10 – 12 dalis laikyti 9-11 dalimis: „9. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą.“ Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Papildomas pajus Papildomo pajaus vardinis dokumentas (toliau – papildomas pajus) – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajuspajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.“ Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
2
straipsniu siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatose po žodžių ,,leidimą išstoti iš“ įrašytinas žodis ,,centrinės“. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito unija turi teisę pateikti centrinei kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111112
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma atitinkamai nustatyti, kad kredito unijos narys turi teisę dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti vieną balsą, taip pat turi teisę rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos. Atkreipiame dėmesį, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų lieka neaišku, ar kredito unijos narys turėtų teisę siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlomą 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, suformuluotą atsižvelgiant į Seimo nario R.Markausko pasiūlymą Nr. 13. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo teises.
Svarstytina, ar projektu siūlomą keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį nereikėtų papildyti atskiru punktu, nustatant, kad kredito unijos narių visuotinis susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti aukščiau nurodytus sprendimus tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos susirinkimas bei tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. Pritarti Žiūrėti Komiteto siūlomą 18 straipsnio 2 dalies 14 punkto redakciją, suformuluotą atsižvelgiant į Seimo nario R.Markausko pasiūlymą Nr. 16. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, manytume, kad esminiai reikalavimai kredito unijų vadovų kvalifikacijai ir patirčiai turėtų būti nustatyti ne priežiūros institucijos teisės aktuose, bet įstatyme. Priežiūros institucijos teisės aktais galėtų būti detalizuojamos įstatymų nuostatos. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3067
projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar paskolų komiteto atskiri nariai visais atvejais galėtų pradėti eiti savo pareigas tik tuomet, kai yra gautas priežiūros institucijos leidimo eiti tokias pareigas, ar priežiūros institucijos leidimas reikalingas tik tais atvejais, kai yra keičiami kredito unijos įstatai dėl paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, beto paskolų komiteto pirmininkas – ir ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52
nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamame projekte pateikto keičiamo įstatymo 9 straipsnis 9 numeriu pažymėtos dalies neturi ir pagrindų, kuriems esant kredito unija negalėtų būti reorganizuojama, nenustato. Atsižvelgus į tai, nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 70 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija, kuri tęsia veiklą po reorganizavimo, neatitinka šio įstatymo
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 1 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo priedas tikslintinas. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB,
iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3). 1. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-23 Nr. XIIP-37726114
9Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-3496(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projektas Nr. XIIP-3496(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2060 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 61 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) padaromi įstatymų, tarp jų Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-3496(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projektas Nr. XIIP-3496(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2060 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas indėlių draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-3496(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projektas Nr. XIIP-3496(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2060 nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;
2) kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;
3) kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projektų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Pritarti Gautos Lietuvos banko ir Vyriausybės išvados. 13. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
9 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP 3772 (toliau – įstatymo projektas), teikiame savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse pateikti apibrėžimai derintini su įstatymo projekto 35 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pagrindinį ir papildomą pajų. Pritarti Žiūrėti Komiteto argumentus ir siūlymą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 2 straipsnio 9 daliai, 2015-11-23
2 Taip pat pritariame siūlymui įstatyme aiškiai apibrėžti (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje) kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties esminius reikalavimus, nes šia nuostata reglamentuojamas asmenų teisės į darbą įgyvendinimas, o priežiūros institucijos teisės aktai galėtų detalizuoti įstatymų nuostatas. Pritarti Žiūrėti Komiteto argumentus ir siūlymą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos 27 straipsnio 2 daliai,
2
taisytina, nes kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose. Nepritarti Kriterijai ir reikalavimai įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalyje nurodytiems leidimams gauti yra nustatyti atskiruose šio projekto straipsniuose. 16. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
1 3.
Svarstytina, ar nebus ribojama ūkinės veiklos laisvė nustačius įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje privalomą kredito unijų narystę centrinėje kredito unijoje, kai nėra aptariama prievolė įtraukti į centrinės kredito unijos nares visas atitinkančias reikalavimus kredito unijas, kurios kreipiasi dėl narystės. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai kredito unija negalės tapti nei vienos centrinės kredito unijos nare ir taip bus eliminuojama iš šių paslaugų teikimo rinkos, nes pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą kredito unijai, netapusiai centrinės kredito unijos nare, atšaukiama licencija teikti paslaugas šioje srityje. Nepritarti Prievolė įtraukti į centrinės kredito unijos nares visas kredito unijas, turinčias priežiūros institucijos išduotą licenciją ir atitinkančias centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas sąlygas, yra nustatyta Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 13 straipsnio 3 dalyje. 17. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 21 straipsnio pirmąją pastraipą „Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2019 m. liepos 4 d. nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis“, manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB turėtų išlikti įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše (priešingai nei siūlo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas).
Nepritarti Pastaboje minima direktyvos 94/19/EB panaikinimo data 2019 m. liepos 4 d. yra techninė klaida, kuri šiuo metu jau yra ištaisyta į 2015 m. liepos 4 d. (klaidos ištaisymas paskelbtas Oficialiajame leidinyje OL L 309, 2014-10-30). Atsižvelgiant į tai, pastaboje minima direktyvos nuoroda įstatymo priede nėra aktuali. 18. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
5Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. lapkričio 24 d.
yra priimtas Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII 2060, siūlytume įstatymo projekto nuostatas derinti su priimtu įstatymu, kuriuo yra perkeliami ir Direktyvos 2014/49/ES, reikalavimai. Todėl įstatymo projekto priedas, kuriame pateikiami įstatymu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai, turi būti atitinkamai papildytas pateikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktus (šio rašto pastaboje Nr. 4 minimą Direktyvą 2009/14/EB ir Direktyvą 2014/49/ES). Pritarti Žiūrėti Komiteto argumentus ir siūlymą dėl atitinkamos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, 2015-11-23 Nr. XIIP-3772. 19. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-01-11 6.
Primename Jums, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą pateikiant įstatymo projektą derinimui taip pat turi būti paruoštos ir atitikties lentelės, kuriose pateikiami įgyvendinamų Europos
įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2015-12-21 Asociacijai
„Lietuvos kreditas" yra žinoma, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m.
gruodžio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkėje tarp numatytų rezervinių klausimų yra įtraukti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772. Asociacija „Lietuvos kreditas“ prašo Lietuvos Respublikos Seimo narių nepritarti CKUĮ ir KUĮ pakeitimo įstatymų projektams ir pateikimo procedūros metu grąžinti projektus iniciatoriams tobulinti. To būtinybę pagrindžia žemiau nurodyti argumentai:
numatyta prievartinė kredito unijų integracija i centrines kredito unijas. Įstatymų projektais yra vykdoma esminė kredito unijų sektoriaus reforma, kurios pasekoje Lietuvoje nebeliks savarankiškai veikiančių kredito unijų, kadangi tą tiesiogiai uždraudžia Kredito unijų įstatymo projektas. Kredito unijų įstatymo projekte kredito unijoms yra nustatytas mechaninis prievartinis organizacinio integravimo į centrines kredito unijas („CKU“) būdas.
Įtvirtintas kooperacijos ir integracijos modelis yra toks, kuris įpareigoja kredito unijas privalomai priklausyti centrinei kredito unijai ir gelbėti kitas jai priklausančias finansinių sunkumų patiriančias kredito unijas savo lėšomis. Centralizuojamas kredito unijų valdymas ir priežiūra. Siūlomu reguliavimu, kaip teigiama projektų aiškinamajame rašte, „visiškai įgyvendintas Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje, patvirtintoje 2015-03-18 Seimo BFK savo sprendimu Nr. 109-S-1, numatytas principas „vienas už visus, visi už vieną“, dėl ko
„rastųsi ekonominių paskatų centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito
unijoms daug atidžiau stebėti vienų kitų veiklą." Šiuo metu iš
priklauso 61, o 13 veikia savarankiškai. Visos šios unijos yra savarankiški juridiniai asmenys, skiriasi jų veiklos pobūdis, dydis ir veiklos rodikliai. Dalis unijų šiandien veikia sėkmingai ir yra sukaupusios didelį kapitalą. Visas kredito unijų sektorius, o ypač savarankiškos kredito unijos yra ne kartą išreiškusios viešą nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui. Visos 74 Lietuvos kredito unijos savo 2015-07-28 ir 2015-08-17 raštais, adresuotais Finansų ministerijai, ir Lietuvos bankui nurodė, jog būtina palikti savarankiškų kredito unijų alternatyvą. Visas kredito unijų sektorius sutartinai yra išsakęs, jog tų pačių tikslų, kurių siekiama privaloma naryste CKU, būtų galima pasiekti ir tuo atveju, jeigu CKU nare nesančios unijos atžvilgiu būtų nustatomi tokie patys arba tolygūs riziką ribojantys normatyvai, kurie nustatyti CKU, ir tokiai kredito unijai būtų privalomas dalyvavimas savitarpio pagalbos mechanizme.
Dėl tos priežasties KU įstatymo projektas turi būti keičiamas numatant kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU). Pažymėtina, jog pasaulinėje kredito unijų praktikoje (WOCCU) laikomasi principo, numatančio, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose yra iš esmės savanoriškas (o ne privalomas). Privaloma narystė, įpareigojanti nepriklausomas kredito unijas (savarankiškus juridinius asmenis) perduoti dalį valdymo centrinei kredito unijai bei prireikus gelbėti kitas kredito unijas savo lėšomis tuo pačiu kelia klausimą dėl šios nuostatos suderinamumo su konstitucine nuosavybės neliečiamumo doktrina. 2. Po reformos Lietuvoje veiktų tik viena centrinė kredito unija. CKUĮ projekte nustatant pareigą kredito unijoms būti centrinės kredito unijos narėmis numatyta, jog Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti kelios centrinės kredito unijos ir siūloma numatyti minimalų centrinės kredito unijos narių skaičių 10. CKUĮ projekto 13 str. 3 d. numato, jog centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius tik veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją. Pažymėtina, jog šiai dienai Lietuvoje nėra tiek savarankiškų kredito unijų, tenkinančių kapitalo pakankamumo ir kitus veiklos rizikos normatyvus, jog jos galėtų sukurti savarankišką centrinę kredito uniją. įstatymo projektuose yra aiškiai užprogramuotas vienos centrinės kredito unijos sukūrimas ir egzistavimas.
KUĮ projekte taip pat numatyta, jog jei kredito unija iki įstatyme nustatyto termino neįstotų į centrinę kredito uniją ar nebūtų reorganizuota, pertvarkyta ar likviduota, priežiūros institucija kredito unijai atšauktų išduotą kredito unijos licenciją. Toks reguliavimas sudaro prielaidas manyti, jog priėmus įstatymų projektus didelei daliai šiai dienai veikiančių kredito unijų sektoriaus dalyvių iškils veiklos tęstinumo problemų. 3. Įstatymų projektuose įtvirtinta kryžminių garantijų sistema „vienas už visus, visi už vieną“. CKU įstatymo projekto 25 str. 2 d. įtvirtintas kredito unijų solidarios atsakomybės principas, numatantis, jog jeigu centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Šis principas yra visiškai nesuderinamas su konstitucine nuosavybės neliečiamumo doktrina. Siūloma solidari CKU ir kredito unijų atsakomybė už konkrečios CKU narės (kredito unijos) prievoles yra pateikta neįvertinus galimų neigiamų pasekmių, t.y., neįvertinus, ar kredito unijos bus pajėgios solidariai atsakyti už kitų CKU narių kredito unijų prievoles ir kokias pasekmes tai turės visai unijų sistemai. Tokia teisinė priemonė yra per griežta, neproporcinga, teisiškai ir ekonomiškai nepagrįsta, riboja ūkinę veiklą daugiau nei reikia teisiniams tikslams pasiekti.
Tokia teisinė priemonė, pagal kurią subjektai, dalyvaujantys institucinėje užtikrinimo sistemoje turi visiškai vienas už kitą atsakyti solidariai savo turtu, nenumatyta nei Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamente Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau - Reglamentas), nei Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančių kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (toliau - Direktyva). Atsakomybė už kitų kredito unijų prievoles, jei apskritai tokia gali būti taikoma, turėtų būti ribota ir apsiriboti kredito unijų į stabilizacijos fondą (ar fondus) įmokėtų lėšų suma. 4. Įstatymo projektuose nėra siūloma reali kredito unijų ir jų kapitalo sutvarinimo tvarka. KUĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Į kredito unijų mažiausią kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus netraukiant papildomų pajų, didžioji dalis unijų nuo 2018 m. sausio 1 d. netenkins kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų.
Net ir numačius 10 metų pereinamąjį laikotarpį tai reiškia, jog 10 metų po įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje veiks (bus toleruojamos) veiklos rizikos normatyvų neatitinkančios kredito unijos. Siekiant, jog kredito unijos galėtų efektyviai teikti finansines paslaugas, greičiau įveikti atsiradusius finansinius sunkumus bei ilgainiui taptų tvarios ir patikimos, būtina ne tik „išimti“ papildomus pajus iš veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo, kaip daroma dabar, tačiau ir tuo pačiu teisės aktuose numatyti kuo daugiau priemonių/būdų kredito unijoms pritraukti kapitalą. Kredito unijos ne kartą kreipėsi į Finansų ministeriją ir Lietuvos banką su prašymu teisės aktuose aiškiai įtvirtinti alternatyvias tvaraus kapitalo priemones, tačiau KUĮ ir CKUĮ projektai tokių priemonių neįtvirtina. Be to, kredito unijos ne kartą yra minėjusios atsakingoms institucijoms, jog papildomų pajų priskyrimo kredito unijų kapitalui turėtų būti atsisakoma laipsniškai (tai numatyta ir ES Direktyvoje CRDIV). Būtina Įstatymų projektuose įtvirtinti, jog kredito unijų pajai, kurie neatitinka bendro I lygio nuosavo kapitalo kriterijų, tačiau šiuo metu yra I lygio kapitalo sudėtine dalimi, ir kurie yra apskaitomi kaip nuosavas kapitalas, gali būti iš pradžių įtraukti į bendrą I lygio nuosavą kapitalą visa apimtimi, bet per 10 metų laikotarpį būtų nurašomi po 10% per metus. Būtina pakoreguoti projekto 3 straipsnį, įstatyme (o ne jį įgyvendinančiuose Lietuvos banko valdybos nutarimuose) numatant laipsnišką papildomų pajų atsisakymą ir laipsnišką kapitalo sutvarinimą įtvirtinant konkrečius procentinius dydžius. 5. Lietuvos banko nutarimai riboja kredito unijų galimybes pasirengti reformai.
Kredito unijų reformos metu priimti Lietuvos banko valdybos 2015-06-19 dienos nutarimais kardinaliai sumažina galimybes kredito unijoms veikti pelningai: kapitalo reikalavimai kredituojant SVV padidinti iki 52 proc., o investicijos į likvidų turtą apribotos iki 35 proc. 1 lentelė. Kapitalo poreikis kredituojant smulkų ir vidutinį verslą kredito unijose SVV dalis paskolų Portfelyje, % Kapitalo poreikis naujai paskolai kredito unijoje, % Kapitalo normatyvas kredito unijai, vidut.%
kredito unijoms tvariam kapitalui sukaupti per nustatytą reformos laiką nedelsiant turėtų būti peržiūrėti 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimai Nr. 03-103, Nr. 03-104, Nr. 03-105, kurie reikšmingai sugriežtina sąlygas SVV skolinančioms unijoms ir riboja investicijas į vertybinius popierius. Ribodami kredito unijų galimybes veikti pelningai Lietuvos banko nutarimai užkerta galimybę kredito unijoms sukaupti reformai reikalingą tvarų kapitalą. Įstatymo projektuose būtina įtvirtinti, jog veiklos rizikos skaičiavimo normatyvų skaičiavimo metodikos kredito unijoms turi būti mutatis mutandis tokios pat, kokios yra taikomos kitiems finansų rinkos dalyviams (bankams), o taip pat nekintančios ir stabilios per visą reformos įgyvendinimo laikotarpį. 6. Kredito unijų prievartinis apjungimas į CKU, kaip nurodoma CKUĮ projekto priedo 3 straipsnyje, yra neįmanomas be valstybės biudžeto lėšų ženklios sumos, tačiau šie projektai nebuvo svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Projekto aiškinamajame rašte taip nurodoma apie planuojamą 2016 metais daugumos kredito unijų uždarymą. Šios blogybės ir valstybės lėšų panaudojimo būtinybės galima būtų išvengti, jei kredito unijų reforma būtų nukreipiama į kredito unijų stiprinimą ir į paiešką teisinių galimybių nepatekti į ES Reglamento CRR reikalavimų zoną.
Pateiktuose įstatymų projektuose atsisakoma teisė reformuoti kredito unijas pasinaudojant ES direktyvos CRDIV suteikiamomis išimtimis ir tuo pačiu atsisakoma pasinaudoti išskirtine suteikiama galimybe valdyti (vystyti) kredito unijų ir smulkaus verslo bendradarbiavimą nacionalinės teisės lygmenyje. Dėl visų šių priežasčių KUĮ ir CKUĮ įstatymų projektuose numatyta sektoriaus reforma, siekianti integruoti šiuo metu veikiančias kredito unijas, neišsėmus visų galimybių kooperuotis savanoriškos integracijos būdu ir nenumatanti realios ir pagrįstos tvarkos bei priemonių tvariam kapitalui suformuoti, yra stipriai kritikuotina ir keistina. Atsižvelgiant į tai, Asociacija Lietuvos kreditas prašo:
numatytus rezervinius klausimus, t.y., Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I- 796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 pateikimui ir grąžinti projektus iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3772 siekiama nustatyti teisines prielaidas įgyvendinti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, kuriai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“. 2. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-05-05
2016-03-22 Seimas pritarė pateikimui Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – „Pirmoji alternatyva“) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4106 (toliau – „Alternatyvus projektas“). Abi alternatyvas sąlygojo neatidėliotina būtinybė reformuoti kredito unijų industrijos reguliavimą jos finansinio tvarumo reikšmingo sustiprinimo tikslais. pasaulinės finansų krizės iššūkiai, o taip pat į juos reaguojantis tiek tarptautinis, tiek europinis reguliavimas reikšmingai sugriežtinęs kapitalo reikalavimus kredito įstaigoms (komerciniams bankams, kooperatiniams bankams (pastarieji yra ne kas kita, o kredito unijų aukštesnė organizavimo forma), kredito unijoms. Reguliavimo sugriežtinimą įkūnijantys Europos Sąjungos teisiniai instrumentai – Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva IV (KRD IV). KRR ir KRD IV reguliavimas kredito unijoms nėra taikomas. Alternatyvų esminiai skirtumai:
„Pirmoje alternatyvoje“ – prievartinis kredito
unijų jungimas į centrines kredito unijas („CKU“) ir didelių Valstybės lėšų investavimo poreikis reformos įgyvendinimui, nes kredito unijoms būtų privalomai taikomi KRR reikalavimai. Privaloma narystė, įpareigojanti nepriklausomas kredito unijas (savarankiškus juridinius asmenis) prireikus suteikti neribotą finansinę pagalbą kitoms kredito unijoms atsakant prieš jos kreditorius visu savo turtu ir veiklą, kelia ir rimtų teisinių abejonių dėl šios nuostatos suderinamumo su konstitucine kredito unijų ir jų narių nuosavybės neliečiamumo doktrina (Konstitucijos 23 str., 46 str.), dėl ko įtvirtinus tokį reglamentavimą neabejotinai bus galima tikėtis iniciatyvų dėl jo peržiūrėjimo įstatymų konstitucinės kontrolės tvarka.
„Antroje alternatyvoje“ – reforma realizuojama:
išnaudojant 10 metų pereinamą laikotarpį ir nenaudojant Valstybės lėšų; panaudojant kredito unijų narių investicijas ir vieningą kredito unijų stabilumo fondą; sudarant palankęs sąlygas kredito unijoms jungtis ar sudaryti CKU; užtikrinant kredito unijų veiklos stabilumą ir konkurencijos augimo sąlygas finansų rinkoje. Pirmojoje alternatyvoje (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) numatyti esminiai reguliavimo defektai:
alternatyvos įstatymų projektus visos kredito unijos privalėtų būti centrinės kredito unijos narėmis ir solidariai bei neribotai visu savo turtu atsakyti kitų kredito unijų – centrinės kredito unijos narių – ir pačios centrines kredito unijos nesėkmingos veiklos atvejais. Visas kredito unijų sektorius, o ypač šiandien savarankiškai veikiančios kredito unijos, yra ne kartą vieningai išreiškusios nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui ir neribotai solidariai atsakomybei už kitos kredito unijos veiklos nesėkmes. Tokiu griežtų priemonių, kaip visiškai neribota kryžminių garantijų sistema, nėra nei bankų, nei kitų finansinių institucijų reguliavime, to Pirmosios alternatyvos parengtuose įstatymų projektuose siūloma apimtimi nereikalauja KRR/KRD IV paketas ar jį įgyvendinantys techniniai standartai. 2.
įstatymo projektai remiasi fundamentaliai ydingu principu: valstybinės prievartos taikymu savanoriškoms bei laisvoms kredito unijoms, paneigiant jų teisę ir laisvę organiškai ir nuosekliai jungtis į jų veiklai reikalingus darinius. Paneigiami kooperacijos esminiai kooperacijos principai, kooperacijos modelio privalumai ir sunaikinama kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų. Mažinama paskata kredito unijų konkurencijai ir kredito unijos narių iniciatyvai ir suinteresuotumui investuoti į KU kapitalą (priverstinis dalyvavimas CKU ir kryžminių garantijų sistemoje tokią iniciatyvą žlugdys). 3. Pirmojoje alternatyvoje pasiūlytas prievartinis organizacinio integravimo būdas neatsižvelgia į tai, kad šiuo metu veikiančios kredito unijos itin skiriasi pagal savo veiklos ir finansinius rodiklius, taip pat priverstiniu būdu diegiamas kryžminių garantijų principas bei nustatomos kitos teisinės priemonės, kurios reikšmingai padidins administracinius kaštus. Numatytas kredito unijų finansinio „gaivinimo“ būdas – sujungiant jas į centrines kredito unijas yra itin kritikuotinas. Visų pirma, tokiu būdų šiuo metu nuostolingai veikiančią centrinę kredito uniją siekiama gaivinti sveikų ir pelningai veikiančių savarankiškų kredito unijų sąskaita. Antra, į didesnius stipriai integruotus struktūrinius organizacinius darinius privalomai subūrus mažesnes valdymo prasme neefektyvias ir finansine prasme tvarumo stokojančias kredito unijas, kad jos, neva galėtų užtikrinti efektyvų tarpusavio rizikos padalinimą tarpusavio kooperacijos būdu, realiai (faktiškai) lems tai, kad jei tokia CKU nesugebės dirbti pelningai bei suformuoti pakankamą rezervą, liktų rizika, jog tokios CKU veiklos nutraukimas galėtų reikšti santykinai didesnę sisteminę riziką nei vienos neefektyviai veikiančios kredito unijų veiklos nutraukimas. 4.
viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (KRDIV / KRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Kredito unijų sektoriaus analizė rodo, jog šiuo metu tik 24 (mažiau kaip trečdalis) kredito unijos turi įstatyme numatyto dydžio tvaraus kapitalo, tačiau net jos negali įkurti tvarios CKU, kuri tenkintų Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus. Pirmojoje alternatyvoje numatyta, kad CKU turi steigti ne mažiau, kaip 10 kredito unijų, tačiau šiuo metu tik 6 kredito unijos tenkina I lygio kapitalo reikalavimą (4,5%). 5. Pirmosios alternatyvos įstatymo projektai nepagrindžia, kodėl šiuo metu veikiančios kredito unijos, kurios tenkina tvaraus kapitalo rodiklius, yra stiprios, tvarios ir atitinka visus kitus privalomus reikalavimus ir normatyvus, turėtų privaloma tvarka integruotis į CKU, dalyvauti kryžminių garantinių sistemoje ir neribotai savo turtu atsakyti už kitų kredito unijų nuostolius. Kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje privalo būti savanoriškai pasirinktina (alternatyvi), o ne privaloma. Savarankiškos kredito unijos, stiprios ir sėkmingai veikiančios bei atitinkančios padidintus tvaraus kapitalo reikalavimus, neturėtų būti verčiamos jungtis į CKU, nors privalomai galėtų dalyvauti savitarpio pagalbos mechanizme (autonominiame kredito unijų stabilizacijos fonde, į kurias jos turėtų daryti privalomas periodines (ex ante) ir specialiąsias įmokas (ex post) tam, kad būtų sukurta reali ir veiksminga galimybė kitų unijų lėšomis stabilizuoti kredito uniją, patyrusią laikino pobūdžio veiklos sutrikimus. 6.
kredito unijų dalyvavimo tarpusavio pagalbos mechanizme tikslą galima realizuoti sukuriant tokią sistemą visam sektoriui– t.y. organizuojant vieną visoms unijoms Kredito unijų stabilizacijos fondą bei numatant privalomą visų savarankiškų kredito unijų dalyvavimą jame ir savanorišką CKU priklausančių kredito unijų, kaupiančių atskirą fondą centrinėje unijoje, dalyvavimą fonde. Savarankiškos (stiprios ir efektyviai veikiančios) kredito unijos kuo puikiausiai galėtų veikti nesujungtos į CKU, o kaip savarankiškos finansų įstaigos, turinčios papildomą mokumo užtikrinimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena savarankiška kredito unija privalomai atitiks įstatyme nustatytus kapitalo kokybinius reikalavimus, privalomai kaups padidintą rezervą, tokia priemonė yra tinkama ir pakankama. Alternatyvaus projekto nuostatos įtvirtina kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU), arba savo noru dalyvauti centrinėje kredito unijoje, o esant unijų pritarimui – ir neribotoje kryžminių garantijų sistemoje, savanoriškai atsisakant ribotos civilinės atsakomybės principo. Tos siūlymas visiškai atitinka ir Pasaulinės kredito unijų tarybos (WOCCU) suformuluotą principą, numatantį, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose (tokiose, kaip CKU) yra iš esmės savanoriškas. 7. Atsisakant priverstinės kredito unijų integracijos ir neribotos kryžminių garantijų sistemos būtų išnaudoti KRDIV suteikta išimtimi kredito unijoms ir teise nacionaliniam įstatymų leidėjui per tinkamą laikotarpį (iki 10 metų) panaudoti kitas (labiau proporcingas, adekvačiomis bei atsižvelgiančiomis į kredito unijų veiklos specifiškumą) priemones, suteikiančias galimybę finansiškai tvarioms kredito unijoms išsaugoti savo savarankiškumą, toliau stiprinti kapitalo bazę ir tuo pačiu visavertiškai dalyvauti sektoriaus stabilizavimo mechanizmuose. 8.
CKU ir neribotą kryžminių garantijų sistemą sukritikavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikdamas 2015-11-23 išvadą Nr. XIIP-3771 dėl Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto, nurodydamas, jog priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Pirmąja alternatyva siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų. Dėl šių priežasčių būtina leisti stiprioms ir aukštus I lygio kapitalo reikalavimus tenkinančioms unijoms veikti savarankiškai, nesijungiant į CKU. 9. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina kapitalo reglamentavimo. Vengiant teisinių neaiškumų, yra būtina įstatymo lygmeniu įtvirtinti kredito unijos perskaičiuoto kapitalo, pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II) lygio kapitalo sampratą ir aiškiai apibrėžti kiekvieno lygmens kapitalo struktūrą, kadangi atitikimas konkretaus lygmens kapitalo reikalavimams gali lemti kredito unijų teisę užsiimti atitinkama veikla, nes iš esmės nustato tam tikras tokios veiklos įgyvendinimo sąlygas (pavyzdžiui, teisė išlaikyti savarankiškos kredito unijos statusą siejama su ne mažiau nei 1 mln. dydžio tvaraus (I lygio) kapitalo turėjimu). Logiška ir teisinga, jog tokio kapitalo samprata būtų nustatyta įstatymo, o ne poįstatyminio lygio teisės aktu, užtikrinant reglamentavimo stabilumą. 10. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina jokių reikalavimų priežiūros institucijai nustatant veiklos riziką ribojančius normatyvus ir jų apskaičiavimo metodiką.
Būtina numatyti, jog Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas - bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Įtvirtinus šias nuostatas įstatymo lygmeniu bus grįžta prie taisyklės, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos, o ne kuriamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu (LB valdybos nutarimu) negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatos, įtvirtinančios kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus, iš esmės riboja kredito unijų teisę užsiimti atitinkamu verslu, nes iš esmės nustato tam tikras tokio verslo įgyvendinimo sąlygas (priemones), kurios yra būtinos tam, jog kredito unija galėtų verstis finansinių paslaugų teikimo veikla. Logiška ir teisinga, jog tokio pobūdžio apribojimai veiklai būtų nustatyti įstatymo lygio teisės aktu. Praktikoje yra pavyzdžių, poįstatyminiais teisės aktais LB gali nevaržomai ir drastiškai keitė veiklos sąlygas kredito unijų sektoriuje (pavyzdžiui, Lietuvos kredito unijoms galioja kapitalo pakankamumo normatyvas, nustatytas Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 19 d. nutarimais Nr. 03-104 ir Nr.
03-104 ir Nr. 03-105, kuriais sukurta prievolė reikšmingus asocijuotiems nariams suteiktų paskolų portfelius turinčioms kredito unijoms faktiškai atitikti gerokai didesnį kapitalo dydžio reikalavimą nei bendrasis kredito unijoms nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas (net iki 52 procentų nuo paskolos sumos (palyginimui, kapitalo pakankamumo normatyvas bankams yra 8 proc.). Konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia lemia tai, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat draudžiama žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Pirmosios alternatyvos ir alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai skirtumai pateikti šio rašto priede Nr. 1 Alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai privalumai, lyginant su Pirmosios alternatyvos projektu:
unijų savarankiškumas: Išlaikoma kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų;
kooperacijos principai (netaikomas priverstinis jungimasis į antro lygio darinius - CKU);
unijos narių iniciatyva ir suinteresuotumas investuoti į KU kapitalą, puoselėjama kredito unijų konkurencija, paliekama galimybė visapusiškai išnaudoti kooperacijos modelio privalumus. 4. Sudaromos sąlygos kredito unijos sprendimų operatyvumui gerinti; 5.
Išlaikomos regioninių inovacijų plėtros galimybės;
narių (steigėjų) skaičius: Sudaroma reali galimybė sukurti ne vieną, o keletą veikiančių CKU, įvertinant kredito unijų sektoriaus specifiką ir objektyvias jų kooperacijos galimybes (pagal kredito unijų sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV/CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Sudaromos galimybės vystyti regionus. 7. Užtikrinama, kad kredito unijos sudarys pakankamo dydžio CKU (ne mažesnio nei 50 milijonų eurų turto reikalavimas);
stabilizavimo fondas: Amortizuojama kredito unijų veiklos rizika (sukaupiamos ir nuolat atnaujinamos lėšos su sunkumais susiduriančioms unijoms gelbėti; lėšos taip pat gali būti panaudotos atsiskaitymui su bankrutavusios KU kreditoriais nenaudojant IDF lėšų);
sistemos rizikos kontrolė (kredito unijų fondo valdyba gali pateikti įstatyme numatytas rekomendacijas dėl pertvarkymo priemonių įdiegimo ir gyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje, jei kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su fondo lėšų skyrimu);
(įgyvendinami kooperavimosi, o ne integravimosi principai). 11. Veiklos riziką ribojančių normatyvų maksimalių dydžių įtvirtinimas įstatyme: Sudaromos sąlygos sustiprinti konkurenciją finansų sektoriuje, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kreditavimas, sudaromos aiškios teisinės sąlygos planuoti KU veiklą ir jos rodiklius visos reformos laikotarpiui, išvengiant dažno normatyvų keitimo priežiūros institucijos iniciatyva. 12.
asocijuotų narių samprata: sudaromos sąlygos ir susijungus kredito unijas išlaikyti jų klientų tinklą; sustiprėjusios kredito unijos galės atsiskirti nuo CKU išlaikydamos klientų tinklą; išvykstantiems nariams (pvz. į užsienį) nebus nutraukiamos teikiamos paslaugos. 13. Išvengiama finansinio darinio sudarymo rizika, užkoduota Pirmojoje alternatyvoje. Pirmoji alternatyva numato privalomą visų kredito unijų narystę CKU. Tokia narystė implikuoja ir pareigą kartu su CKU sudaryti finansinį darinį. Pastarasis nuo įsteigimo momento turės rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, dėl ko kreditų unijų veikla taip pat pateks į Kapitalo reglamento reikalavimų (KRR) apimtį. Antroji alternatyva sudaro galimybę įstatymų leidėjui sureguliuoti kredito unijas tokiu būdu, kad būtu realiai išnaudota KRD IV numatyta išimtis kredito unijoms netaikyti Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) reikalavimų. Norint pasiekti minėtus privalumus, pirmosios alternatyvos projektas turi būti koreguojamas. Detalūs pasiūlymai Pirmosios alternatyvos įstatymų projektams pateikiami šio rašto Priede Nr. 2. PRAŠYMAS:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome nepritarti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 ir pritarti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui
Alternatyvų palyginimas.
1: Alternatyvų palyginimas. Kriterijus Pirmoji alternatyva Antroji alternatyva Integracija į centrinę kredito uniją (CKU) Priverstinė: visos kredito unijos, nepriklausomai nuo jų finansinės būklės, privalo būti CKU narėmis Savanoriška: nesiintegruoti (savarankiškai veikti) gali tik tos kredito unijos, kurių perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų Kredito unijų savarankiškumas Nenumatyta kredito unijų galimybė veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Numatyta galimybė kredito unijoms veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Kryžminių garantijų sistema Neribota. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Riboto dydžio kryžminių garantijų sistema. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. CKU minimalus narių (steigėjų) skaičius CKU minimalus narių skaičius yra 10. Reikalavimas dėl kredito unijų turto nenustatytas. CKU minimalus narių skaičius yra 3. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jei 3 kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų.
Kredito unijų stabilizavimo fondas Numatytas (CKU viduje) Numatytas (vieningas visam sektoriui) Kredito unijų kapitalo struktūros reglamentavimas Nėra detalaus reglamentavimo Detali reglamentacija Nauji reikalavimai priežiūros institucijai nustatant normatyvus ir jų apskaičiavimo metodika Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas - bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Kredito unijų asocijuotų narių samprata Neišplėsta Išplėsta
Pasiūlymai dėl Pirmosios alternatyvos (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) nuostatų keitimo:
(toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Savarankiška kredito unija – savarankiškai veikianti ir centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų.“
13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13. Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ir asocijuotų narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams ir asocijuotiems nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, bei teikti šiame įstatyme nurodytas finansines paslaugas kredito unijos klientams.“
taip: „4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje
savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų, privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare. 2. Kredito unija. esanti centrinės kredito unijos nare ir atitinkanti šio įstatymo 2 straipsnio
kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos, padengus turimus įsiskolinimus centrinei kredito unijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kuriuo patvirtinama, kad kredito unija atitinka šiame punkte nurodytą kapitalo reikalavimą. 3.
3Kredito unija,
norėdama gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:
1) kredito unijos organų sprendimus ir (arba) kitus dokumentus, susijusius su kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos, kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jei kredito uniją neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare arba dokumentus ir (ar) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą. 3) patvirtinimą, jog kredito unija neturi įsiskolinimų centrinei kredito unijai, iš kurios siekia išstoti. 4. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) kredito unija neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai. 5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gavimo dienos.“ 5.
Papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas ir vartojimo kreditus);:
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savo nariams ir asocijuotiems nariams;“
įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito Kredito unija turi teisę šias paslaugas teikti visiems asmenims:
1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas;
2) vartojimo kredito paslaugas, kai bendra suteikiamo kredito suma yra ne didesnė negu 10 000 eurų;
3) faktoringo paslaugas, kai bendra faktoringo sutarties suma yra ne didesnė nei 10 000 eurų.“
išdėstyti taip: „7. Kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus kriterijus ir juose nustatyta tvarka. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms trijų didžiausių kredito reitingų agentūrų nustatyta ne žemesnė negu kredito kokybės minimali riba, apibrėžiama taikant kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę. 8.
įmonių vertybinius popierius nurodytus šio straipsnio 7 punkte, neturi sudaryti daugiau kaip 30 procentų kredito unijos vertybinių popierių portfelio, o kredito unijos investicijos į vertybinius popierius neturi sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito unijos balansinio turto.“
išbraukti. „9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyve.“
papildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14. Kredito unija gali steigti juridinius asmenis veiklai, kuri yra reikalinga kredito unijos finansinių paslaugų teikimui, padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip susijusi su finansinių paslaugų teikimu, taip pat būti tokių juridinių asmenų dalyve.“
straipsnio 3 dalies 12 punktą ir išdėstyti taip:
12) dokumentus, patvirtinančius, jog kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas. 9. Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, papildyti nauju 6 punktu ir išdėstyti taip: „5) kredito unija, kai buvo įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre, neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare ir neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų. 6) kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą arba kitaip grubiai pažeidžia Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimus fondo dalyviui, numatytus šiame įstatyme.“ 10.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai
1Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys,
kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų veiksnūs fiziniai asmenys jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys ir juridiniai asmenys.
religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį. 5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų. 6. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus.
Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams. 7. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, gauti nariams skirstomo pelno dalį bei pareigą turėti kredito unijoje šio įstatymo ir kredito unijos įstatų nustatyto dydžio pagrindinį pajų. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita. 8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150. Jeigu kredito unijos įstatuose numatyta galimybė fiziniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 200. 9.
9Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 10. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. 11. Kredito unijos nariai (įskaitant asocijuotus narius) privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 12. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Kredito unijos narys turi šias teises:
turėti tik vieną balsą;
siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius;“
straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „4) kredito unijos narys
straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „3.
Su nariu kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir
(ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti arba išpirkti jo pajų, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina išperkamų arba grąžinamų kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar narių pajų, dėl kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti arba sprendimai buvo priimti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.“
pakeisti ir jį išdėstyti taip: „3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę, rinkti ir atšaukti atstovą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje;“ 2.
Projekto 18 straipsnio 2 dalį papildyti naujais 14 ir 15 punktais ir juos išdėstyti taip: „14) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
15) priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.“
straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10, 11 ir 14 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.“ 16.
Projekto 25 straipsnio 3 dalies 9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;“ Projekto 25 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip: „15) priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo, jų steigimo dokumentų patvirtinimo ar keitimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat sprendimus dėl šių juridinių asmenų veiklos stabdymo, juridinių asmenų pabaigos likvidavimo ar reorganizavimo būdu;“ Buvusį 25 straipsnio 3 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. 17. Projekto 27 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.“
taip: „5.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale; 6.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale;
unijos vadovų pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kuriems jau buvo išduotas leidimas šių asmenų rinkimo į šias pareigas metu pagal tuo metus galiojusius teisės aktus, laikomi atitinkantys šiame įstatyme nustatytus pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, jeigu asmuo toliau eina pareigas toje pačioje kredito unijoje, ir aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos yra nepasikeitusios.
Tokiu atveju iš naujo gauti priežiūros institucijos leidimo nereikia.“
3Projekto 27 straipsnio buvusias 5-12 dalis pernumeruoti 7-14 dalimis. 4. Projekto 27 straipsnio 13 dalį pakeisti, pernumeruoti ir ją išdėstyti taip:
„13. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos
reikalavimus gali nustatyti 15. Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ir panaikinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucijos teisės aktai.“
papildyti naujomis 3-7 dalimis ir straipsnį išdėstyti taip: „ 33 straipsnis. Skolintas kapitalas
skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis. 2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius. 3. Kredito unija gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus. 4. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei. 5.
konvertuojamąsias obligacijas turi būti nurodoma:
1) konvertuojamųjų obligacijų vertė ir jų suteikiamos teisės;
2) pajų, į kuriuos bus keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšis, skaičius, pajinių įnašų vertė ir jų suteikiamos teisės;
3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už pajų, į kuriuos jos keičiamos, pajinių įnašų vertę;
4) laikotarpis, kuriam pasibaigus konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus;
5) apyvartai proporcingų išmokų dydis ir dividendo dydis bei jų mokėjimo tvarka, jei konvertuojamosios obligacijos bus konvertuojamos į privilegijuotuosius pajus;
6) konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo į kredito unijos pajus data. 6. Teisę įsigyti konvertuojamas obligacijas turi asmenys, kurie pagal šiuo įstatymo nuostatas gali tapti kredito unijos nariais arba asocijuotais nariais. 7. Kredito unija tvarko konvertuojamąsias obligacijas įsigijusių asmenų sąrašą (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiekvieno iš jų įsigytų konvertuojamųjų obligacijų skaičių ir pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšį bei pajinių įnašų vertę.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 30 eurų
straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami, tik su šių pajų perleidimo galimybe. Kredito unija taip pat turi teisę įsigyti (išpirkti) savus pajus. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajų grąžinimo, pajų grąžinimo atidėjimo, pajų išpirkimo, pajų perleidimo tvarką.“ 20.
Projekto 37 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savus privilegijuotuosius pajus
straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savus privilegijuotuosius pajus, kredito unija turi užtikrinti lygias galimybes visiems sudaryti sąlygas pajininkams perleisti kredito unijai papildomus ir privilegijuotus savus privilegijuotuosius pajus. 2. Kredito unija savus privilegijuotuosius pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) privilegijuotųjų pajų įsigijimo tikslas;
pajinių įnašų vertei (toliau – privilegijuotųjų pajų nominali vertė);
pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių. 3. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą įsigyti savus privilegijuotuosius pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 4. Kredito unija gali įsigyti savus privilegijuotuosius pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas saviems privilegijuotiesiems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų privilegijuotųjų pajų nominalią vertę. 5. Kredito unija, įsigijusi savus privilegijuotuosius pajus, privalo juos anuliuoti.“
taip: „38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas. 1.
1Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka. 2. Perskaičiuodama kredito unijos kapitalą priežiūros institucija vadovaujasi šio straipsnio nuostatomis. 3. Kredito unijos perskaičiuotą kapitalą sudaro kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma. 4. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą į kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą įskaitoma:
įtraukimui į I lygio kapitalą pritarė priežiūros institucija;
ribojamas ir jie gali būti negrąžinami arba jų grąžinimas ir/arba išpirkimas gali būti atidedamas, kredito unijai patyrus nuostolių;
reikalavimus (konvertuojamosios obligacijos), atitinkantys kredito unijos nuostolių padengimo reikalavimus;
tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, t.y., priemonės, kurios nėra apmokėtos ir finansuojamos kredito unijos lėšomis, negali būti atsiimamos arba atsiėmimas griežtai ribojamas sąlygomis, susietomis su kredito unijos finansine būkle, ir kuriomis galima nevaržomai padengti kredito unijos susidariusius nuostolius. 9) kiti rezervai, suformuoti iš kredito unijos pelno arba negrąžintinų pajinių įnašų, kuriuos kredito unija gali nedelsdama nevaržomai panaudoti nuostoliams padengti. 5.
pagrindinio (I lygio) kapitalo atimama:
kapitalą;
reikalavimus;
kapitalo;
atitinka šias sąlygas:
gali būti grąžinama, yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;
bankrutavus paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;
paskutiniuosius penkerius metus iki grąžinimo termino subordinuotosios paskolos suma, įtraukiama į kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą, turi būti tolygiai mažinama. Į papildomą (II lygio) kapitalą įtraukiama subordinuotosios paskolos suma apskaičiuojama subordinuotosios paskolos nominaliąją vertę pirmąją likusio penkerių metų iki grąžinimo laikotarpio dieną, padalintą iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus, dauginant iš kalendorinių dienų, likusių iki subordinuotosios paskolos grąžinimo termino, skaičiaus. 8.
kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos unija pasieks ne mažesnį nei 4,5 procentų I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimą. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (ar) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų ne mažesnio nei nustatyto dydžio.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai. 2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius. 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.“ 2.
Papildyti projektą naujais 42¹, 42² straipsniais ir juos išdėstyti taip: „42¹ straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai
metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3). 2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, neviršijančius šiame įstatyme nurodytų ribų. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai. 42² straipsnis. Kapitalo pakankamumo normatyvas
kredito unijos turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis. 2. Kapitalo pakankamumo normatyvo dydį ir jo apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo 42² straipsnio reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. 3.
kapitalo pakankamumo normatyvą, neviršijantį šio įstatymo 42² straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio.“
naujais 49¹-49⁶ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „49¹ straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondas
privalo suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas) ir jame dalyvauti. Kredito unijų stabilizacijos fondas
1) savarankiškos kredito unijos, kaip jos apibrėžtos šiame įstatyme;
2) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nedalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime;
3) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde;
4) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, jei centrinės kredito unijos, kurios narėmis jos yra, kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas neatitinka minimalių Centrinių kredito unijų įstatyme numatytų reikalavimų. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo. 4.
stabilizacijos fondo lėšas sudaro:
1) savarankiškų kredito unijų periodinės (ex ante) įmokos;
2) savarankiškų kredito unijų specialiosios (ex post) įmokos;
3) kredito unijų centrinių kredito unijų narių, privalomai arba savanoriškai dalyvaujančių Kredito unijų stabilizacijos fonde, periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos;
4) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, taip pat kitų valstybių narių finansavimo struktūrų;
5) pajamos iš Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
6) išlaidų, patirtų šio įstatymo 49⁵straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri grąžinama užbaigus kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo veiksmus, pavyzdžiui lėšos, gautos kredito unijai grąžinant fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
7) įmokas mokančių kredito unijų sumokėti delspinigiai;
8) kitos teisės aktuose nustatytos sumos. 5. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos:
1) išlaidoms, patirtoms šio įstatymo 49⁵ straipsnyje nurodytais tikslais, padengti;
2) Kredito unijų fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) kredito unijų stabilizacijos fondo paskolų, gautų iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
4) kitais šio fondo paskirčiai neprieštaraujantiems tikslams finansuoti. 6. Į Kredito unijų fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“, prievoles. 7. Kredito unijų
stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) kredito įstaigos sąskaitoje (sąskaitose). Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Kredito unijų fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal jos prievoles. 8. Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą tvarko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, 9.
Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos Fondo valdybos Priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 10. Fondo valdyba, Priežiūros institucija, pasikonsultavusi su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Priežiūros institucija Fondo valdyba, nustato detalią fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų dydžio nustatymo, įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat fondo lėšų išmokėjimo ir susigrąžinimo tvarką. 49²
į Kredito unijų stabilizacijos fondą
unijų stabilizacijos fondo dalyvių įnašų. Suformuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas fondo dalyvis į Kredito unijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 procentą, skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos. 2. Kredito unijų stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, ne mažesnė nei 1 procentas visų šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų fondo dalyvių (kredito unijų) indėlių sumos. Jeigu po to, kai pasiekiamas Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslinis lygis, fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Priežiūros institucija, pasitarusi su Fondo valdyba, atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas fondo tikslinis lygis. Jeigu Kredito unijų stabilizacijos fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 1 metus. 3.
ir papildomas (ex post) įmokas:
straipsnio 1 dalyje nustatytas Kredito unijų fondo tikslinis lygis. Fondui sumažėjus, periodinių įmokų mokėjimas privalo būti atnaujintas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2) papildomos (ex post) įmokos mokamos, jei Kredito unijų fonde nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti. Papildomų įmokų dydis nustatomas pagal poreikį, vadovaujantis Priežiūros institucijos patvirtinta vieninga metodika. Fondo dalyvio nario gali būti paprašyta į fondą įnešti papildomą sumą, skaičiuojamą procentais nuo savarankiškos kredito unijos turimų indėlių sumos. 3) kiekvienam fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir Priežiūros institucijos patvirtinta metodika. Šis dydis nustatomas įvertinus fondo dalyvio rizikingumą pagal nustatytą vieningą fondo dalyvių rizikingumo vertinimo tvarką. Papildoma (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos. 4) Kredito unijų stabilizacijos fondas Fondo valdybos siūlymu ir Priežiūros institucijos sprendimu gali visiškai ar iš dalies atidėti reikalaujamų kredito unijos papildomų (ex post) įnašų mokėjimą, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito unijos likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas būtų suteikiamas šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito unijos prašymu gali būti pratęstas ne ilgiau nei 2 metams. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus fondo dalyvio likvidumui ar mokumui. 4. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba kiekvienais metais patikrina fondo tikslinį lygį nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos kredito unijos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį.
Apie nustatytą įmokų dydį informuojami fondo dalyviai ir Priežiūros institucija, kuri priima sprendimą dėl periodinių (ex ante) įmokų tais metais. 5. Kredito unijų periodinės (ex ante) ir papildomos (ex-post) įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą yra kredito unijų išlaidos. Periodinės (ex ante) įmokos į fondą kredito unijoms nėra grąžinamos. Jei iš papildomų (ex post) įmokų surinktos lėšos yra panaudojamos Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslams įgyvendinti, ir vėliau yra grąžinamos į fondą, jos Fondo valdybos sprendimu gali būti grąžinamos kredito unijoms proporcingai jų įnašų sumoms. 6. Kai Kredito unijų stabilizacijos fonde esančių lėšų nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, lėšų fondui gali būti skolinamasi iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. 7. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai į fondą įmokas moka pinigais (eurais). 8. Kredito unijų fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Jeigu Kredito unijų fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai. Kredito unijai pradelsus reikalaujamų kredito unijos įmokų mokėjimą, kai įmokų mokėjimas jai nėra atidėtas, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie tai informuoja Priežiūros tarnybą, kuri gali imtis priemonių, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 9.
įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, nustato
1Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo Priežiūros institucija,
administruoja fondo administravimo institucija, o rekomendacijas dėl fondo valdymo teikia Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 2. Fondo administravimo institucijos funkcijos pavedamos valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimas ir fondo valdybos veikla finansuojama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kredito unijų fondo dalyvio įmokos fondo administravimo ir valdymo reikmėms metinė norma yra ne didesnė kaip 1/15 nuo jo metinės įmokos sumos. 4. Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Nustatant įmokų dydį atsižvelgiama į fondo valdymui ir administravimui reikalingas išlaidas. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 49⁴
unijų stabilizacijos fondo valdyba
kredito unijų (fondo dalyvių) paskirti atstovai ir kiti asmenys, kurie į ją deleguojami pagal teisės aktų reikalavimus. Kredito unijų atstovus, deleguojamus į Fondo valdybą, skiria jų dalyvių visuotinis narių susirinkimas. Į Fondo valdybą skiriami asmenys turi turėti reikiamą išsilavinimą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su Kredito unijų stabilizacijos fondo uždavinių įgyvendinimu. Į Fondo valdybą institucijų sprendimu taip pat gali būti deleguojami šių šiame straipsnyje nurodytų institucijų atstovai.
Dėl dalyvavimo fondo valdyme tikslingumo sprendžia atstovą delegavusi institucija:
kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. 2. Fondo valdybos uždavinys – dalyvauti valdant ir administruojant Kredito unijų stabilizacijos fondą įgyvendinant šiame įstatyme numatytus šio fondo uždavinius. 3. Fondo valdyba veikia pagal savo patvirtintą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos darbo reglamentą, kuris suderinamas su fondo administravimo institucija, finansų ministerija ir Priežiūros institucija. 4. Priimant Fondo valdybos sprendimus vienas Fondo valdybos narys turi vieną balsą. Fondo valdybos sprendimai priimami dalyvavusių fondo valdybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia fondo valdybos narių, kuriuos paskyrė 49⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, balsai. 5. Fondo valdybos nariams už veiklą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų. Išmokų už veiklą formą ir dydį nustato Fondo valdyba, bet jų metinė suma negali viršyti 1/15 fondo metinių pajamų. 6.
6Fondo valdyba atlieka šias funkcijas:
stabilizacijos fonde sukaupimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
unijų stabilizacijos fondą dydžio;
ir teikia jas Priežiūros tarnybai ir Fondo administravimo institucijai;
fondo dalyvių rizikos vertinimui ir stebėsenai;
nuostatus turi svarstyti ar spręsti Fondo valdyba. 7. Fondo valdyba pagal administravimo institucijos pateiktą informaciją stebi ir tikrina, ar fondo dalyviai nepažeidžia nustatytos įmokų mokėjimo į Kredito unijų stabilizacijos fondą tvarkos. Nustačiusi, jog kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, kai jos ją privalo mokėti, Fondo valdyba privalo nedelsdama informuoti įmoką praleidusią kredito uniją ir Priežiūros instituciją, kuri Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl įmoką praleidusios savarankiškos kredito įstaigos licencijos atšaukimo ar jos galiojimo sustabdymo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Fondo valdybos išvada šiuo klausimu Priežiūros institucijai yra rekomendacinio pobūdžio. 8. Fondo valdyba turi teisę gauti informaciją, kaip fondo dalyviai naudoja Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Fondo valdybai paprašius, fondo dalyviai, kuriems buvo skirta fondo lėšų, privalo pateikti detalią Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo ataskaitą. 9.
9Atlikdama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Fondo valdyba turi teisę:
uždaviniams ir funkcijoms atlikti;
(auditorius, konsultantus, specialistus, valstybės institucijų atstovus) spręsti klausimų, susijusių su jos uždavinių ir funkcijų atlikimu. 10.
veiksmus:
skirtus rekomendacinio pobūdžio prevencinius nurodymus;
planus, jei nusprendžia, kad tokių reikia, ir pateikti juos kredito unijoms (fondo dalyvėms);
unijos veiklos pertvarkymu, rekomenduoti, kad kredito unija parduotų specifinį turtą, rekomenduoti, kad kredito unija apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;
padėtį, nustatytų priemones nustatytoms problemoms spręsti ir parengtų veiksmų programą toms problemoms įveikti bei jos įgyvendinimo tvarkaraštį;
savo parengtame plane nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujintų tokį planą ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame plane nustatytų procedūrų ar priemonių;
susirinkimą ir rekomenduoti susirinkimo darbotvarkę bei kad pajininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;
jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų;
parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;
įvertinimui ir minėtoms rekomendacijoms parengti. 11. Fondo valdybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidami Fondo valdybos nario pareigas.
Už konfidencialios informacijos atskleidimą fondo valdybos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Apie priimtus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus prevencinius nurodymus ir rekomendacijas, skirtas su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms), informuojama Priežiūros institucija, kartu teikiant šiame įstatyme numatytą rekomendaciją dėl lėšų iš fondo skyrimo. 49⁵straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas
šių veiksmų:
reikalinga su sunkumais susiduriančios unijos mokumui ir stabilumui atstatyti;
kredito unijos turtą įsigyjantįjį asmenį;
nurodyta šiame įstatyme. 2. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas Priežiūros institucijos sprendimu išmoka Fondo administravimo institucija (indėlių draudimo įmonė). Priimdama sprendimą išmokėti fondo lėšas Priežiūros institucija atsižvelgia į Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pateiktą rekomendaciją. 49⁶straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti
ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, taip pat tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2. Fondo lėšos kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos:
nustatomi Priežiūros tarnybos atsižvelgiant į fondo valdybos rekomendaciją. Fondo valdyba teikdama rekomendacijas dėl pagalbos priemonių mokumo problemų turintiems Fondo dalyviams skyrimo, įvertina fondo dalyvių (kredito unijų) pateiktus motyvuotus prašymus dėl pagalbos priemonių skyrimo ir išanalizuoja jų pateiktus dokumentus. 4. Skiriant lėšas iš Kredito unijų stabilizacijos fondo su dalyviu sudaroma finansinės paramos sutartis, kurioje detaliai aptariami lėšų gavėjo įsipareigojimai, susiję su lėšų naudojimu, mokumo atkūrimo priemonių planas ir paramos gavėjo atsakomybė už netinkamą lėšų panaudojimą. 5. Esant vienos kredito unijos fondo dalyvės bankrotui, Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptos lėšos gali būti panaudotos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais (kreditoriais šio straipsnio tikslais yra laikomi bankrutavusios kredito unijos indėlininkai) prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą dėl mokėjimų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turi pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas kitų bankrutavusios kredito unijos kreditorių atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje ir jo reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Kredito unijos fondo dalyvės bankrutavusios kredito unijos kreditoriams atsako tik Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptų lėšų suma. 6. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti neskiriamos, jei su sunkumais susiduriančios kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, numatytomis šio įstatymo 49⁴ straipsnio 10 dalyje. Fondo valdyba gali pateikti šio įstatymo numatytas rekomendacijas dėl šių priemonių įdiegimo ir įgyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje ir rekomendaciją Priežiūros institucijai lėšų iš fondo neskirti. 7.
kredito unijos stabilizacijos fondo, tiek kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, įgyja teisę į kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimą iš abiejų fondų lėšų, kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos tik tuo atveju, jei unijos finansavimui neužtenka lėšų centrinės kredito unijos, kurios nare yra su sunkumais susidūrusi kredito unija, stabilizacijos fonde ir jos mokumas negali būti užtikrintas kitomis centrinės kredito unijos taikomomis mokumo užtikrinimo priemonėmis. 8. Prašymą dėl lėšų skyrimo iš fondo padavusi kredito unija turi teisę atsisakymą skirti Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas apskųsti teismui per 30 dienų nuo atsisakymo skirti fondo lėšas gavimo.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos
veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo, neviršijančius šiame įstatyme nustatytų dydžių. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio
25Patikslinti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2.
Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų už bankrutavusios kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. kreditoriams išmokėtas fondo lėšas;
reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. 4. Trečiąja Ketvirtąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai. 6. Penktąja Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius, išskyrus Kredito unijų stabilizacijos fondo suteiktas pasitiktines (subordinuotas) paskolas, iš kurių kylantys reikalavimai tenkinami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;. 7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai. 26. Patikslinti 3 straipsnio 3-7 dalis, papildyti nauja 9 dalimi ir 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. 3. Nuo 2018
papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Pereinamuoju laikotarpiu (nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2026 m. sausio 1 d.) skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir (ar) veiklos riziką ribojančius normatyvus už papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai yra įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, įtraukiamą dalį kasmet (įskaitant ir einamuosius įstatymo įsigaliojimo metus) mažinant 10 procentinių punktų. Kredito unija privalo užtikrinti, jos po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2026 m. lapkričio 1 d.) visas kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus. Įgyvendindamos šia nuostatą kredito unijos užtikrina, jog pajinio kapitalo, atitinkančio tvaraus kapitalo reikalavimus, dalis pajiniame kapitale būtų ne mažesnė nei 10 procento įstatymo įsigaliojimo metais, o vėliau kasmet būtų didinama ne mažiau kaip 10 proc. punktų. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 5. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra įstojusi į centrinę kredito uniją arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 6.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę. Veikiančių kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 7. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, o Kredito unijų stabilizavimo fondas nepriima sprendimo tokios kredito unijos mokumui atkurti ir užtikrinti, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 8. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta. 9.
įstatyme nurodyti Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai išsirenka ir paskiria atstovus Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, parengia bei patvirtina fondo nuostatus ir kitus veiklos įgyvendinamuosius teisės aktus, suformuoja fondo administraciją ir atidaro Kredito unijų stabilizacijos fondo sąskaitą. 1.Papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo projekto (toliau - keičiamo įstatymo) žemiau nurodytus straipsnius ir išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“
straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:
4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip: “2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems investuotojams;“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
str. 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į centrinę kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“ 3.
Papildyti projekto 5 straipsnio 1 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir juos išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina kredito
unijų savo narių dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;
4) šio įstatymo nustatytais atvejais deleguoja atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;“
dalis pernumeruoti 5-8 dalimis. 4. Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies numatytu atveju kredito uniją gali steigti ne mažiau nei
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. 6. Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius savarankiškos
kredito unijos veiklos formos nesirenkančią priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“
2Papildyti 13 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai
kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip prieš 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“ 7.
Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė
unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“
punktą ir išdėstyti taip: „25 straipsnis. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimas
šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:
1) šio įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms kaupiant centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir mokant periodines ir papildomas įmokas į stabilizacijos fondą jį arba dalyvaujant Kredito unijų stabilizacijos fonde, kurio kaupimą reguliuoja Kredito unijų įstatymas;“ Patikslinti 25 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“
taip: „26 straipsnis. Stabilizacijos Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas 1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5.
bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8.
pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomos įmokoms taip pat yra grąžinamos 5. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 11 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo normomis, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 12. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 13.
13Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:
jos narių kredito unijų mokumą;
3) kitos sąnaudos. 14. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 15 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.“
keičiamą įstatymą naujais 26¹, 26² straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito
unijos stabilizacijos fondui
stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4.
nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 7. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 8.
teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 9. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 10. Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 11. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 12. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 13. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 14. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7.
komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“
taip:
„27 straipsnis. Mokumo užtikrinimo priemonių finansavimas
organizavimas“ 1.
Centrinė kredito unija savo iniciatyva, pagal priežiūros institucijos pateiktą informaciją arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3. Lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti. 4.
stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra.“
stabilizacijos fondo suteikiamos centrinės kredito unijos sprendime ir, jei lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 6.
stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai. 7. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. 12. Patikslinti 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „28 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
klausimus. 2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos. 3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse. 7. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 8. Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 9.
9Stabilizacijos fondo komisija:
1) nustato papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, sprendžia klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
3) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
5) svarsto ir sprendžia kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių. 3 Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. „28 straipsnis. Dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kai bent viena centrinės kredito unijos narė dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, centrinė kredito unija skiria savo atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.“
1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus analogiškiems Seimo nario R.Markausko pasiūlymams. Taip pat žiūrėti Seimo nario R. Markausko pasiūlymus įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 18 straipsnio 2 dalies 15 punktui (šiuos punktus išdėstant ir sunumeruojant kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas), siūlymą 25 straipsnio 3 dalies 9 punktui ir siūlymą 35 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi (šią dalį išdėstant kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas). 3. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
2016-06-08 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio darbotvarkėje numatyta svarstyti Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3771 (toliau – „LB įstatymų projektai“), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 (toliau – „Alternatyvus paketas“).
Asociacija Lietuvos kreditas, vienijanti LCKU nepriklausančias kredito unijas ir aktyviai dalyvaujanti kredito unijų reformos klausimų svarstymuose, atkreipia komiteto dėmesį: Asociacija Lietuvos kreditas iš esmės pritaria Lietuvos banko vykdomai kredito unijų reformai (visoms su kredito unijų kapitalo sutvarinimu susijusioms mikrolygio priemonėms), tačiau atkreipia dėmesį, jog yra gyvybiškai būtina patobulinti kai kuriuos reformos aspektus, leidžiančius kredito unijų sektoriui išlikti gyvybingam ir konkurencingam. Asociacija siūlo tokius esminius papildymus kredito unijų reformą įgyvendinantiems įstatymų projektams Nr. XIIP-3771 ir Nr. XIIP-3772 ir Lietuvos banko inicijuotam 2016-06-02 Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469:
veikiančios kredito unijos turi turėti adekvačią alternatyvą prievartiniam dalyvavimui CKU su prievartiniu garantavimu už jos nuostolingą veiklą. Sutinkame su LB pozicija, kuri numato „specializuoto banko“ alternatyvą kredito unijoms, nenorinčioms integruotis į CKU[¹], tačiau su sąlyga, jog specializuoto banko reguliavimas bus praplėstas sekančiai:
būti sukurtos ir vienu metu patvirtintos abi opcijos, t.y.: A) Šiuo metu Lietuvos banko siūloma galimybė pereiti į komercinį
„specializuotą“ banką (su minimalaus 1 mln. kapitalo reikalavimu ir ribota
bankine veikla ir B) sukurtas naujas teisinis reguliavimas kooperatinių bankų (kooperatinės bendrovės teisinės formos) egzistavimui. Kooperacinio banko atsiradimas būtų normalus ir logiškas virsmas, kuris leistų išlaikyti galimybę naudotis kooperacijos modelio privalumais. Kooperacinio banko reguliavimas turi būti sukurtas ir priimtas kartu su reformos paketu. 1.1.1.
reguliavimas turi numatyti, jog toks bankas yra steigiamas kooperatinės bendrovės pagrindu, o Bankų įstatymas turi numatyti galimybę banko licencijas išduoti ne vien akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos juridiniams asmenims, bet ir kooperatinei bendrovei. 1.1.2. Kooperatiniai bankai turi būti privačios įstaigos, paremtos mažmeninės bankininkystės verslo modeliu. 1.1.3. Kooperatinius bankus kredito unijos (jų nariai) steigia/į juos persitvarko savanoriškai, reguliavimas turėtų numatyti aiškią galimybę persitvarkyti nenutraukiant kredito unijos veiklos ir neprarandant narių (pajininkų); Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos banko siūlomą scenarijų „specializuoti bankai“ privalėtų būti akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos, o kooperatinės bendrovės pertvarkymas į šiuos juridinius asmenis iš esmės nėra įmanomas neprarandant pajininkų. 1.1.4. Kooperatinių bankų reguliavime privaloma atsižvelgti į kooperatinių bankų ypatumus, specifinį valdymą, kad būtų išvengta nepageidaujamo vienodo su komerciniais bankais rizikos ribojimo taisyklių taikymo poveikio ir galimos per didelės administracinės naštos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariame 1.1 punkte siūlomam B) variantui. Reforma nustato, kad visos kredito unijos veikia pagal vienodas taisykles, užtikrinančias sektoriaus integraciją, konsolidaciją ir savireguliaciją, kuri pasiekiama per dalyvavimą skėtinėje struktūroje - centrinėje kredito unijoje (toliau – CKU) - ir per saugumą ir stabilumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą (pvz., mokumo užtikrinimo sistema). Siūlomu reguliavimu yra sudaromos sąlygos nepriklausomoms kredito unijoms tęsti savo veiklą nestojant į CKU (persitvarkant ar reorganizuojantis). Tačiau jei kredito unija siekia ir toliau veikti kooperatiniais pagrindais, jai turi būti taikomas visas naujas kredito unijų reguliavimas.
Verta paminėti, kad įstatymų projektuose reglamentuojama CKU taip pat veikia kooperatiniais pagrindais. Dėl šių priežasčių kooperatiniais pagrindais norinti veikti kredito įstaiga turi visas galimybes tai realizuoti įstatymo projekte nustatomo reguliavimo aprėptyje. Pasiūlymas: Pritarti 1.1 punkte siūlomam A) pasirinkimo variantui. įstatymo projektas kredito unijai numato galimybę persitvarkyti į banką, o priėmus Seime šiuo metu įregistruotą Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4469 kredito unijai papildomai bus sudarytos sąlygos per 5 metų pereinamąjį laikotarpį virsti komerciniu specializuotu banku, t.y. akcine bendrove su atitinkamais valdymo principais. Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus 7.2 lentelėje. 4. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07 1.2 „2+5“: Turi būti numatyta, jog kredito unijos gali veikti pereinamąjį laikotarpį – 2 metus iki įstatymo įsigaliojimo 2018-07-01, o po to per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo privalo persitvarkyti į „specializuotą banką“ (kooperatinį arba komercinį banką). Savarankiškos kredito unijos Lietuvoje veiktų iki tol, kol bus užbaigtas pertvarkymas į vienos pasirinktos formos banką. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariame kredito unijų sistemos reformos pradžios datos pakeitimui į 2018-07-01, siūlome ją palikti 2018-01-01. Pritariame siūlymui dėl ilgesnio pereinamojo 5 metų laikotarpio kredito unijoms, nepanorusioms jungtis į CKU, bet nusprendusioms tapti banku, bei siekiant užtikrinti pastarųjų kredito unijų finansinį stabilumą pereinamuoju laikotarpiu, tuo pačiu tikslinga nustatyti ir taikyti atitinkamus reikalavimus, kurių jos laikysis pereinamąjį laikotarpį iki banko licencijos gavimo arba iki tol, kol įstos į CKU. Pasiūlymas:
Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus šių išvadų 7.2 lentelėje. 5.
„Lietuvos kreditas“, 2016-06-07 1.3. „+10 % kasmet“: Kad 2+5 m. pereinamuoju laikotarpiu nesusiklostytų „netvarkos toleravimo“ situacija, nuo įstatymų priėmimo kredito unijos turėtų įstatymo lygiu įtvirtintą pareigą palaipsniui tvarinti kapitalą, nustatant konkretų procentinį sutvarinto kapitalo dydį, kurį unija privalo pasiekti kasmet (50 proc. kapitalo iki 2018-07-01 + po 10 proc. kasmet). Jei konkrečiais metais savarankiška unija šio rodiklio nepasiekia, jai atsiranda pareiga įstoti į CKU (arba jei neatitinka net minimalių reikalavimų – atšaukiama licencija). Rodiklių peržiūrėjimo laikotarpis galėtų būti nustatytas kas metai, arba kas 2 metai, atsižvelgiant į rinkos svyravimus. Įtvirtinus pereinamąjį laikotarpį su laipsniško kapitalo sutvarinimo pareiga tuo pačiu būtų išsaugota Kapitalo pakankamumo direktyvoje IV Lietuvos išsiderėta išimtis laipsniškai ir saugiai pakeisti kredito unijų netvarų kapitalą tvariu iki 2022 metų pabaigos (Bazelis III nustato, kad kredito unijų pajai, išleisti prieš 2010-09-12, kurie neatitinka bendro I lygio nuosavo kapitalo kriterijų, tačiau šiuo metu yra „I lygio“ kapitalo sudėtine dalimi pagal nacionalinę teisę, ir kurie yra apskaitomi kaip nuosavas kapitalas, gali būti iš pradžių įtraukti į bendrą I lygio nuosavą kapitalą, bet per 10 metų laikotarpį nuo 2013 metų iki 2022 metų turi būti nurašomi po 10% per metus[²] [³]).Šią Bazelio nuostatą yra siūloma taikyti nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pritarti Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalies šių išvadų 7.2 lentelėje. 6. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
laikotarpiu unijoms nuo pat įstatymo priėmimo turi galioti pakeisti (palengvinti) veiklos rizikos ribojimo normatyvai, kad jos galėtų sukaupti reformai reikalingą kapitalą iš pelno. Tam reikia atšauti (sušvelninti) LB 1995-11-03 d. nutarimo Nr.
normatyvų“ 2012-12-21 d. redakcijos 4.2 punktą ir LB 2015-06-19 d. nutarime Nr. 03-105 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 37
„Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo“
pakeitimo“ lentelės 41.1-41.4 punktus. Šie nutarimai reikšmingai sugriežtina sąlygas SVV skolinančioms unijoms ir riboja galimybes skolinti. Lietuvos banko nutarimai, didinantys kredito unijų kapitalo reikalavimus kredito rizikai, susijusiai su skolinimu mažoms ir vidutinėms įmonėms, prieštarauja CRR 501 straipsnio 1 dalies nuostatai, mažinančiai kapitalo reikalavimus kredito rizikai, susijusiai su skolinimu mažoms ir vidutinėms įmonėms. Nepritarti Pilnai įgyvendinus kredito unijų reformą, veiklos rizikos ribojimo normatyvų galiojimas taps neaktualus, kadangi konsoliduotai veikiančioms kredito unijoms CKU lygiu galios CRD/CRR kapitalo reikalavimai. Neįgyvendinus reformos arba neįsigaliojus reformai šie reikalavimai yra būtini užtikrinant nepamatuotą rizikos augimą kredito unijų sektoriuje. 7. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
kapitalo reglamentavimas ir kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai (maksimali riba) turi būti apibrėžiami įstatyme, ne poįstatyminiame teisės akte (LB valdybos nutarimuose), eliminuojant LB galimybę juos keisti. LB ir toliau detalizuotų (o ne kurtų) normatyvus ir išlaikytų reagavimo į rinkos sąlygas ir poreikius greitį, kadangi įstatymo lygyje būtų nustatomi veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių intervalas (min ir max reikšmės).
LVAT I-5-261/2016: „konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme“ [..] poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo“. Nepritarti Kredito įstaigų prisiimama rizika gali reikšmingai ir greitai keistis. Priežiūros institucija neturėtų galimybių operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį kredito unijų sektoriuje ir prireikus imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. 8. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
įstatyme: Siūlome numatyti, jog kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai, tačiau priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5.
Normatyvų skaičiavimo metodikos turi būti mutatis mutandis susietos su kitiems finansų rinkos dalyviams (bankams) taikomais normatyvais, o taip pat nekintančios ir stabilios per visą reformos įgyvendinimo laikotarpį. Tai turi būti įtvirtinta teisės aktuose. Nepritarti Kiekvienam bankui gali būti nustatyti individualūs normatyvų dydžiai, o dėl kredito unijų veiklos specifikos dalis joms taikomų normatyvų iš esmės skiriasi nuo reikalavimų taikomų komerciniams bankams. Dėl šių priežasčių numatytas dauginimas iš koeficiento neįmanomas. Be to, nėra argumentų, kodėl parinktos būtent tokios koeficientų reikšmės. 9. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
unijos (CKU) narių (steigėjų) skaičius privalo būti adekvačiai sumažintas, kad po reformos galėtų veikti dar bent viena CKU, kaip alternatyva CKU, kuri bus sukurta dabartinės LCKU pagrindu. Vietoj dabar numatyto vien kiekybinio CKU kriterijaus (10 steigėjų) turi būti numatyti kiekybinis + kokybinis kriterijus: jei 3 kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, jog gali steigti CKU, kurios minimalus (steigėjų) narių skaičius turi būti 3. Nenumačius galimybės veikti antrai CKU, bus sudaromos nelygiavertės (proteguojančios) sąlygos LCKU pagrindu veiksiančiai CKU, kuri, be to jog vykdys kredito unijų (savo narių) priežiūrą, išlaikys galimybę tiesiogiai vykdyti finansinių paslaugų teikimo veiklą. Pritarti iš dalies Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą išvadų dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 7.2 lentelėje. 10. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
44. Asocijuoti nariai.
Asocijuoti nariai. Siūlome keisti asocijuoto nario sampratą: „Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“ Nuostata leistų kooperuotis ne pačioje geografinėje vietovėje veikiančioms unijoms. ASOCIACIJOS PRAŠYMAS:
Prašome papildyti Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3771, Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir
kreditas pasiūlymais. Asociacija taip pat pažymi, jog pritaria Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (Alternatyviam paketui) . Nepritarti Siūlomas reguliavimas apskritai prieštarauja kooperatinės veikos principams. Ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų). Jeigu asocijuotais nariais taptų ir fiziniai asmenys (arba fiziniais asmenys būtų paversti asocijuotais nariais), o asocijuoti nariai neturi balso teisės, fiziniai asmenys būtų iš esmės patraukti nuo valdymo, bet klientai suneštų kapitalą, negalėdami dalyvauti valdymo sprendimuose. Vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą – būtų nepasiektas. Apskritai, kai finansinio kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, t. y. nėra narius vienijančių sąlygų ar aplinkybių, tokia veikla negali būti vadinama kooperacija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2016-04-14 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl šių su kredito unijų sektoriaus reforma susijusių įstatymų projektų: Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772; toliau – Suderintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771; toliau – Suderintas CKUĮ projektas; kartu – Suderinti įstatymų projektai) parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultuojantis su Lietuvos banku ir buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Suderinti įstatymų projektai parengti remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ patvirtinta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija (toliau – Koncepcija). Suderintus įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija konsultuodamasi su Lietuvos banku, rinkos dalyviais ir visuomene. Konsultacijose dalyvavo visas kredito unijų sektorius, todėl Suderinti įstatymų projektai jau yra valdžios institucijų ir suinteresuotų visuomenės grupių susitarimų ir kompromisų rezultatas.
Šie įstatymų projektai leistų išspręsti kredito unijų sektoriaus problemas[⁴], kredito unijos taptų saugios ir patikimos, todėl galėtų tvariai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir sėkmingai įgyvendintų kredito unijų sektoriaus reformą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos banko ekspertams identifikavus kredito unijų sektoriaus problemas, 2014 m. kovo mėn. rinkos dalyviams ir visiems suinteresuotiems asmenims buvo pateiktas Lietuvos banko konsultacinis dokumentas[⁵] su pirminiais pasiūlymais dėl sektoriaus reformos krypčių. Viešos konsultacijos metu Lietuvos bankas sulaukė 14 atsakymų[⁶] iš rinkos dalyvių, asocijuotų kredito unijų struktūrų, valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų. Apibendrinus[⁷] gautus atsakymus ir suinteresuotų šalių pozicijas, 2014 m. spalio mėn. buvo viešai paskelbtos preliminarios Kredito unijų sektoriaus reformos detalės[⁸], kurias lapkričio mėnesį Lietuvos banko atstovai pristatė tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijų vadovais ir atstovais. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 sudarė darbo grupę[⁹], kurios tikslas buvo parengti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją. Koncepcijoje apibrėžtus tikslus įgyvendinančius teisės aktų projektus buvo pasiūlyta parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku. Iki pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui dienos, parengti įstatymų projektai buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Atsižvelgiant į grįžtamąjį ryšį, gautą iš rinkos dalyvių, buvo organizuojami susitikimai su kredito unijomis ar jų asocijuotomis struktūromis (žr. priedą). Šių susitikimų metu kredito unijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai aptarė, derino ir atsižvelgė į rinkos dalyvių pateiktas pastabas.
Į visus siūlymus, iš esmės neprieštaravusius Koncepcijai, buvo atsižvelgta. Patikslinus minėtų įstatymų projektus, didžioji kredito unijų sektoriaus dalis Suderintiems įstatymų projektams pritarė. 2015 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Suderintus įstatymų projektus pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) kvietimu šių metų kovo mėnesį Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai pristatė Suderintų įstatymų projektus tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijomis, kuriuose dalyvavo beveik 50 kredito unijų vadovais ir tarnautojais. Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106; toliau – Nederintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105; toliau – Nederintas CKUĮ projektas; kartu – Nederinti įstatymų projektai) su valstybės institucijomis ir rinkos dalyviais derinti nebuvo. Toliau pagal savo kompetenciją pateikiame Suderintų įstatymų projektų, kuriems visiškai pritariame, ir Nederintų įstatymų projektų skirtumų vertinimą. Išanalizavę Nederintus įstatymų projektus manome, kad juose siūlomas reguliavimas neužtikrina pakankamos savitarpio kooperacijos ir integracijos tarp kredito unijų, neužkerta kelio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui tais atvejais, jeigu šio sektoriaus įstaigos susidurtų su problemomis, nesukuria paskatų sektoriaus savireguliacijai ir nesudaro prielaidų kredito unijų valdymui stiprinti. Verta pastebėti, kad Nederintuose įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai prieštarauja Koncepcijai. Lietuvos banko vertinimu, Nederinti įstatymų projektai neišspręstų kredito unijų sektoriaus problemų ir netgi jas pagilintų.
Pažymėtina, kad dauguma nuostatų, kuriomis Nederinti įstatymų projektai skiriasi nuo Suderintų įstatymų projektų, buvo aptartos ir ištirtos Koncepcijos derinimo metu bei atmestos kaip prieštaraujančios reformos tikslui, t. y. tikslui – užtikrinti saugią, patikimą, skaidrią ir konkurencingą kredito unijų sistemos veiklą ilguoju laikotarpiu. Toliau pateikiame detalų esminių Nederintų įstatymų projektų nuostatų ir trūkumų vertinimą. 1. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (12 dalis) ir Nederinto KUĮ 4 str. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje. Nederintuose įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad galimybę veikti turėtų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos. Savarankiška kredito unija laikoma centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalas yra ne mažesnis už 1 mln. Eur. Taip būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje tie patys reguliuojamieji subjektai galėtų veikti skirtingomis sąlygomis. Neabejotina, kad didesnę riziką prisiimantys ar mažiau atsakingą veiklą vykdantys subjektai siektų išvengti geresnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės, rinkdamiesi vadinamąją „savarankišką“ veiklą. Be to, šių nuostatų įgyvendinimas mažintų kooperaciją tarp kredito unijų ir naikintų paskatas savireguliacijai, kuri yra neatsiejama finansinių kooperatyvų sėkmingos veiklos dalis. Reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų yra būtinas siekiant visapusiškai įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reformą ir sukurti veiksmingą mokumo užtikrinimo sistemą, kuri mažintų tiek kredito unijų nemokumo riziką, tiek neigiamą jos poveikį visuomenei ir valstybei.
Įgyvendinus Nederinto KUĮ projekto nuostatas kredito unijų sektoriaus reforma tiesiog neįvyktų, nes išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema su šiuo metu egzistuojančiomis veiklos efektyvumo ir tvarumo problemomis. Be to, Nederintame KUĮ projekte siūlomas minimalaus kapitalo reikalavimas yra 5 kartus mažesnis nei mažiausias kapitalas, kurį privalo turėti komerciniai bankai, nors tokios (nepriklausančios centrinei kredito unijai) kredito unijos veikla iš esmės nesiskirtų nuo bet kurio komercinio banko veiklos. Atsižvelgiant į tai, nesukaupusi pakankamų kapitalo resursų kredito unija net vidutiniuoju laikotarpiu neturėtų galimybių tinkamai tenkinti ne tik vidutinio, bet ir smulkiojo verslo finansavimosi poreikių. 2. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis) ir 10 str. (4 dalis). Nederintame KUĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asocijuotais nariais galėtų būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – jie galėtų naudotis visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą ir dalyvavimą valdyme. Tokio reguliavimo poreikis yra abejotinas, nes ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų). Kadangi asocijuotiems kredito unijos nariams nebūtų taikomi narystės kriterijai, jų dalyvavimas kredito unijų veikloje dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatinės veiklos pagrindais, todėl vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą – būtų nepasiektas. Apskritai, kai finansinio kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, t. y. nėra narius vienijančių sąlygų ar aplinkybių, vargu, ar tokią veiklą galima vadinti kooperacija.
teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla (7 ir 8 dalys). Šiomis nuostatomis siūloma kredito unijai suteikti teisę investuoti ne tik į vyriausybių vertybinius popierius, bet ir į įmonių vertybinius popierius, ir įtvirtinti nuostatą, kad visos investicijos neturėtų sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito unijos balansinio turto. Dėl to kredito unijos iš esmės galėtų veikti kaip investiciniai fondai, nors jų surinkti indėliai toliau būtų draudžiami su valstybės garantija. Pabrėžiame, kad kolektyvinių investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks: turi būti užtikrinama adekvati investuotojų (klientų) apsauga, o investuojantieji į rizikingas finansų priemones (pvz., vyriausybių vertybinius popierius) turi prisiimti galimą nuostolių riziką. Investicijų draudimas indėlių draudimui skirtomis priemonėmis yra nepriimtinas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šie siūlymai prieštarauja ir deklaruojamiems kredito unijų veiklos tikslams – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui regionuose. Papildomai norime pabrėžti, kad netikslinga įstatyme nurodyti konkrečius vertybinius popierius, į kuriuos kredito unija gali investuoti. Kriterijų detalizavimas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte leidžia priežiūros institucijoms operatyviai reaguoti į galimus pasikeitimus finansinių priemonių rinkoje. Šie argumentai galioja ir dėl reitingo agentūrų ir jų nustatomų reitingų nurodymo įstatyme. 4. Panaikinama dabartinės Kredito unijų įstatymų redakcijos 4 str. 10 dalis. Šiuo pakeitimu panaikinamos nuostatos, draudžiančios kredito unijoms steigti įmones.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kredito unijoms, palyginti su panašia veikla besiverčiančiomis įstaigomis – komerciniais bankais – taikomos reguliavimo lengvatos gali būti pateisinamos tik dėl paprastesnės šių įstaigų veiklos ir mažesnio rizikos profilio, todėl leidimas kredito unijoms verstis pašaline veikla arba perkelti riziką į nereguliuojamas bendroves su šiuo principu nesuderinamas. Įmonių steigimas yra susijęs su prisiėmimu papildomos rizikos, kuri galėtų turėti neigiamą įtaką kredito unijų mokumui. Be to, jeigu būtų leidžiama kredito unijoms steigti įmones, įstatyme turėtų būti reglamentuojamos konsolidavimo pareigos ir apibrėžtas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymas. 5. Nederinto KUĮ 20 str. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas. Šiuo metu svarbūs sprendimai dėl kredito unijos veiklos ir verslo dažnai yra nulemiami mažos narių grupės. Vos keli žmonės negali spręsti už visus kredito unijos narius, nes taip paneigiami kooperatinės bankininkystės principai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Suderinto KUĮ projekto 20 str. 1 dalyje siūloma įtvirtinti minimalų kvorumo reikalavimą pakartotiniuose pajininkų susirinkimuose (nustatomas 1/20 narių dalyvavimo reikalavimas). Analogiškos nuostatos nerandama Nederintame KUĮ, todėl nėra įtvirtinami jokie pakeitimai, kurie sustiprintų kredito unijų valdymą. Pažymėtina, kad silpnas kredito unijų narių įsitraukimas į kredito unijos valdymą yra viena iš priežasčių, kodėl kredito unijų sektorius susiduria su problemomis ir turi būti reformuotas. 6. Nederinto KUĮ 27 str. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai (2, 5 ir 6 dalys). Pagal šio straipsnio nuostatas kvalifikaciniai reikalavimai kredito unijų vadovams nustatomi įstatyme. Kvalifikacijos reikalavimų reguliavimas įstatymu yra neveiksmingas dėl savo techninio pobūdžio, todėl būtų sunku juos laiku pakeisti reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes.
Šiuo metu kredito unijų vadovams keliami minimalūs kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nustatyti Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms“ (toliau – KU vadovų taisyklės). Be KU vadovų taisyklių, kredito unijų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimą reglamentuoja Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“. Šie nuostatai parengti atsižvelgus į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders). Be to, vertinant finansų rinkos dalyvių vadovus, aktuali ne tik konkretaus asmens atitiktis minimaliems kvalifikacijos ir patirties reikalavimams, bet ir visa finansų rinkos dalyvio organo, komiteto arba kito struktūrinio padalinio, į kurį renkamas arba skiriamas asmuo, sudėtis[¹⁰]. Nederintame KUĮ projekte nenumatomas minėtose Europos bankininkystės institucijos gairėse nustatytų aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas per 2010 m. ir 2011 m. kredito unijoms taikė net 49 poveikio priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kad didelis poveikio priemonių taikymo skaičius rodė kredito unijos vadovų kompetencijos stoką, Lietuvos bankas 2012 m. pakeitė KU vadovų taisykles, nustatydamas aukštesnius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Aukštesnių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymas davė akivaizdžius vadovų darbo kokybės rezultatus: per 2014 m. ir
poveikio priemonių skaičius per tokį patį laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai. Nederinto KUĮ projekto 27 str. 5 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, palyginti su KU vadovų taisyklėse nustatytais reikalavimais yra žemesni[¹¹]. Siūlomi nustatyti reikalavimai yra žemesni netgi už tuos, kurie galiojo iki 2012 m., todėl tikėtina, kad tai lemtų smarkų kredito unijų valdymo kokybės pablogėjimą ir keltų grėsmę visos kredito unijų sistemos patikimumui. 7. Nederinto KUĮ 35 str. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai (2 dalis). Šiame straipsnyje siūloma mažiausią pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydį sumažinti iki 1 Eur. Šiuo metu kredito unijoms trūksta tvaraus kapitalo, o šios nuostatos tik dar labiau apribotų tvaraus kredito unijų kapitalo kaupimą. Jei minimalaus pajaus reikalavimas (šiuo metu – 30 Eur) būtų sumažintas – tai niekaip neprisidėtų prie kredito unijų tvarios veiklos, bet sudarytų prielaidas pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių. 8. Nederinto KUĮ 38 str. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas, Nederinto KUĮ 39 str. Kapitalai ir rezervai, Nederinto KUĮ 43 str. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai (1 ir 2 dalys) ir Nederinto KUĮ 44 str. Kapitalo pakankamumo normatyvas. Nederinto KUĮ 38 str. nuostatos kapitalo pakankamumo apibrėžimą perkelia į įstatymą.
Toks reguliavimas lemtų, kad kapitalo formavimo taisyklių keitimas taptų neveiksmingas, nes tam reikėtų keisti įstatymą. Kitaip tariant, priežiūros institucija neturėtų galimybių operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį kredito unijų sektoriuje ir prireikus imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. Nederinto KUĮ 39 str. 2 dalyje panašiai numatyta, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas būtų siejamas su 4,5 proc. I lygio nuosavo kapitalo reikalavimu. Taip nustatomas privalomojo rezervo reikalavimas irgi negalėtų būti operatyviai keičiamas, kai tam būtų poreikis (pvz., finansų krizių metu, kai didėja nuostolių tikimybė). Nederinto KUĮ 43 str. ir 44 str. nuostatos apriboja riziką ribojančių normatyvų dydžių nustatymą kredito unijoms. Numatoma, kad šie dydžiai kredito unijoms negalėtų būti didesni nei nustatyti komerciniams bankams padauginus iš įstatyme numatytų koeficientų. Dėl tokio reguliavimo galimybės nustatyti kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvų dydžius atsižvelgiant į kredito unijų rizikingumą būtų apribotos, būtų prarasta galimybė lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes (pvz., finansų krizes). Kitaip tariant, siūlomi pakeitimai neleistų vykdyti veiksmingos ir tinkamos finansų įstaigų priežiūros. Atkreipiame dėmesį į tai, kad komerciniams bankams taikomų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir direktyvoje 2013/36/ES), kurie nustato minimalius reikalaujamus dydžius. Kiekvienam bankui gali būti nustatyti individualūs normatyvų dydžiai, o dėl kredito unijų veiklos specifikos dalis joms taikomų normatyvų iš esmės skiriasi nuo reikalavimų taikomų komerciniams bankams. Dėl šių priežasčių Nederintame KUĮ numatytas dauginimas iš koeficiento neįmanomas. 9. Nederinto KUĮ 52 str. Kredito unijų stabilizacijos fondas, Nederinto KUĮ 53 str.
Įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, Nederinto KUĮ 54 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymas ir administravimas (2 dalis), Nederinto KUĮ 55 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba, Nederinto KUĮ 56 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas, Nederinto KUĮ 57 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti ir Nederinto KUĮ 85 str. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė (2 ir 3 dalys). Šios nuostatos nurodo, kad kredito unijos privalo sudaryti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos, skirtos fondo dalyvių, sumokančių įmokas į fondą ir susidūrusių su mokumo problemomis, mokumui ir stabilumui užtikrinti. Vis dėlto, pagal šių straipsnių nuostatas stabilizacijos fondas negali būti laikomas veiksminga mokumo užtikrinimo sistema, nes tikslinis ex ante stabilizacijos fondo lygis būtų mažas (tesiektų apie 2 mln. Eur), galimos papildomos ex post įmokos nėra aiškiai apibrėžtos, panaudoti fondo lėšas nebūtų privaloma, o fondo valdyba neturėtų priemonių savo rekomendacijoms įgyvendinti. Be to, Nederinto KUĮ baigiamųjų nuostatų 3 str. numatoma, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai dar 10 metų būtų įskaičiuoti vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Todėl artimiausius 10 metų vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, juos skaičiuojant būtų įtraukti pajai, kurie galimai neatitiktų reikalavimų, keliamų pajams šio įstatymo nustatyta tvarka, nebūtų stabilūs ir iškreiptų skaičiavimus. Dėl šių priežasčių išliktų galimybė, kad fondas negelbėtų kredito unijų net joms susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais, t. y. išlieka kredito unijų bankroto tikimybė.
Kadangi paties fondo paskirtis neaiški, sukuriama prielaidų piktnaudžiauti panaudojant fondo lėšas. Be to, Nederinto KUĮ 52 str. 2 dalyje numatoma, kad centrinių kredito unijų narėms nebus privaloma dalyvauti kaupiant centrinių kredito unijų stabilizacijos fondus. Tokiu atveju kredito unijoms nebus paskatų jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti jų mokumo. Dėl to kredito unijų paskatos mažinti tarpusavio kooperaciją ir veikti savarankiškai tik padidėtų, o tai prieštarauja kredito unijų sektoriaus veiklos vidinei logikai ir reformos tikslams. Taigi stabilizacijos fondas ne tik nepakeistų dabartinės padėties, bet ir nepasiektų reforma siekiamų savireguliacijos kokybės gerinimo[¹²] ir fragmentacijos sumažinimo tikslų. Be to, Stabilizavimo fondo administravimą ir valdymą siūloma patikėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šios įmonės veikla susijusi su indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo funkcijų vykdymu, o ne su finansų institucijų priežiūra ar pertvarkymu[¹³]. Stabilizacijos fondas yra kaupiamas privačių juridinių asmenų ir skirtas šių privačių juridinių asmenų problemoms, susijusioms su jų mokumu, spręsti. Kitaip tariant, fondo kaupimas ir administravimas nėra susijęs su draudimo įmonei būdinga veikla, todėl nesuderinamas su minėtos valstybės įmonės veiklos pobūdžiu ir principais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma Stabilizacijos fondą padaryti antrosios eilės kreditoriumi. Dėl to Indėlių draudimo fondas taptų trečiosios eilės kreditoriumi. Tokie pakeitimai prieštarauja viešajam interesui, nes privatus subjektas gauna pirmumą prieš visai visuomenei svarbų subjektą, prisidedantį prie viso finansų sektoriaus stabilumo. 10. Nederinto CKUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis).
Šios nuostatos numato, kad centrinės kredito unijos finansinė grupė būtų sudaryta iš centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų. Vis dėlto, toks centrinės kredito unijos finansinės grupės apibrėžimas nėra suderintas su Finansų įstaigų įstatymu ir kredito įstaigų veiklą reguliuojančiais ES teisės aktais, pagal kuriuos centrinės kredito unijos finansinei grupei turėtų priklausyti ne tik kredito unijos, tačiau ir kitos kontroliuojamos finansų įstaigos. 11. Nederinto CKUĮ 13 str. Centrinės kredito unijos nariai. Įtvirtinama nuostata, kad centrinę kredito uniją gali sudaryti trys kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija
unijų, sektoriaus fragmentacija tik pakeistų formą, bet nesumažėtų. Be to, sėkmingai centrinės kredito unijos veiklai būtina, kad ji būtų pakankamai didelė: tarp kelių kredito unijų negalima sukurti veiksmingos mokumo užtikrinimo sistemos[¹⁴]. 12. Nederinto CKUĮ 26 str. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas. Šiame straipsnyje numatoma, kad Centrinės kredito unijos narės atsakytų už kitas centrinės kredito unijos nares tik lėšomis, kurios buvo įmokėtos į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taip tik dar labiau silpninama dabartinė (nepakankama) finansinės stabilizacijos sistema. Kadangi solidariosios atsakomybės principas nebūtų įgyvendintas, veiksminga mokumo užtikrinimo sistema ir kokybiška savireguliacija taptų neįmanoma, o reformos tikslai būtų nepasiekti. Be to, Nederintame CKUĮ siūlomo centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimo nepakankamas, kad sistema veiksmingai veiktų ir dėl aiškiai nesureguliuotų įmokų mokėjimo, mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, stabilizacijos fondo valdymo klausimų. Dėl šiame rašte išdėstytų argumentų Lietuvos bankas iš esmės nepritaria Nederintiems įstatymų projektams (Kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4106 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4105), tačiau pritaria Suderintiems įstatymo projektams (Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3771). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo atmesti alternatyvius Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 ir Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105. Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus šių išvadų 7.2 lentelėje. 2. Lietuvos bankas, 2016-05-20 DĖL antikorupcinio vertinimo Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti Lietuvos Respublikos Seimo narių Eduardo Šablinsko, Artūro Paulausko, Artūro Skardžiaus pasiūlymų „Dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo NR. I-796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3772“ (toliau – Projektas), susijusių su kredito unijų sektoriaus reforma (toliau – Pasiūlymai), antikorupcinį vertinimą. Pasiūlymuose rekomenduojama pakeisti Projekto 19 str. „Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai“ ir Projektą papildyti nauju
dėmesį, kad Lietuvos bankas neturi įgaliojimų vertinti teisės aktų antikorupciniu požiūriu, todėl toliau dėl Pasiūlymų pateikiamas Lietuvos banko vertinimas pagal jo kompetenciją. Išanalizavę Pasiūlymus manome, kad juose siūlomas reguliavimas ne tik nesprendžia valdymo problemų kredito unijų sektoriuje, dėl kurių atsirado sektoriaus reformos poreikis, bet ir sudaro sąlygas (įteisina) joms toliau egzistuoti naujomis formomis.
Siūlomas teisinis reguliavimas palieka galimybę siauram kredito unijos narių ratui priimti sprendimus už visus kredito unijos narius ir taip pažeidžia kredito unijos narių teisėtus interesus dėl kredito unijos valdymo, nekuria paskatų kooperatiniais pagrindais valdomų kredito unijų nariams įsitraukti į kredito unijos valdymą. Dėl to Lietuvos bankas nepritaria pateiktiems Pasiūlymams. Toliau pateikiame detalų Pasiūlymuose pateiktų Projekto nuostatų pakeitimų vertinimą. Siūlomame 19 str. pakeitime leidžiama labai mažam skaičiui kredito unijos narių, t. y. 50 (vidutiniškai vienai šiuo metu veikiančiai kredito unijai tenka apytiksliai po 2 000 narių), inicijuoti visuotinį narių susirinkimą (VNS). Be to, tokias pačias teises siūloma suteikti ir asociacijoms, kurios vienija bent 50 kredito unijos narių. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu svarbūs sprendimai dėl kredito unijos veiklos ir verslo dažnai nulemiami mažos kredito unijos narių grupės. Taip paneigiami kooperatinės bankininkystės principai, o kredito unijos narių neįsitraukimas į kredito unijų valdymą yra viena esminių šiuo metu egzistuojančių kredito unijų sektoriaus problemų. Pagal Projekto[15]
daugiau kaip pusė visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, ir jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 (5 %) visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Siūlomuose 19 str. pakeitimuose pateiktos nuostatos nesprendžia dabartinio kredito unijų narių įsitraukimo į jų valdymą problemų. Jeigu teikiamas pasiūlymas būtų priimtas, mažo kredito unijų narių dalyvavimo kredito unijos valdyme problema būtų ne išspręsta, o įteisinta, tad ir toliau būtų susiduriama su rizika, kad kredito unijų narių teisėti interesai nebus užtikrinti, t. y. sprendimai ir toliau būtų priimami jiems nedalyvaujant. Be to, Pasiūlymuose nepateikta argumentų, kodėl vienijančioms asociacijoms arba apskritai turėtų būti sudaryta galimybė VNS sušaukti 50 kredito unijos narių, kodėl reikalingas asociacijų dalyvavimas kredito unijų valdyme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu kredito unijos nariai gali įgalioti kitus asmenis už juos dalyvauti kredito unijos valdyme. Taigi tokios asociacijos nespręstų silpno kredito unijų narių įsitraukimo į kredito unijos valdymą problemos, o tik įteisintų dar vieną formą, kuria pasinaudodama maža grupelė asmenų galėtų spręsti už visus kredito unijos narius. Atkreipiame dėmesį, kad kredito unijų narių asociacijos galėtų vienyti neaktyvius kredito unijos narius, t. y. tik formaliai dalyvaujančius asociacijoje, dėl siūlymų atsiranda ir papildoma grėsmė, kad už visus kredito unijos narius sprendimus priimtų netgi mažiau nei 50 kredito unijos narių. Remiantis išdėstytais argumentais, vertiname, kad siūlomas Projekto 19 str. pakeitimas ne stiprintų kredito unijų valdymą, o jį darytų dar silpnesniu. Siūlomas Projekto papildymas
rengiant VNS darbotvarkę.
Tokie įgaliojimai pagal siūlomą straipsnį suteikiami ir 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijančiai asociacijai. Be to, įgaliojimai pildyti darbotvarkę suteikiami 10 kredito unijos narių. Įgaliojimai labai mažam kredito unijų narių skaičiui (50 ar 10) sušaukti ir daryti įtaką VNS sukurtų prielaidas aukščiausio valdymo organo neveiksnumui ir suteiktų sprendimo galią mažai asmenų grupei. Tokie pakeitimai prieštarautų kredito unijų kooperacijos principui. Keliolika ar keliasdešimt narių galėtų nuolat teikti pasiūlymus VNS, kuriuos tektų svarstyti nukeliant visiems kredito unijos nariams aktualius klausimus. Be to, dėl itin mažo reikalavimo (tik keliasdešimt narių), kad būtų sušauktas VNS, jis iš esmės galėtų vykti kiekvieną dieną siekiant atgrasyti aktyvius narius nuo dalyvavimo kredito unijos valdyme. Kaip ir siūlomuose 19 str. pakeitimuose, šie pakeitimai nesprendžia silpno kredito unijos narių dalyvavimo įstaigos valdyme problemos, o, atvirkščiai, sudaro galimybes pavieniams asmenims, prisidengus asociacijomis, reikšmingai paveikti kredito unijų valdymą ir taip pažeisti kredito unijos narių interesus. Neaiškus poreikis ir nuostatų, kuriomis
narių skaičių vienijančioms asociacijoms teikti naujus (anksčiau į VNS darbotvarkę neįtrauktus) sprendimų projektus. Tai atveria kelią VNS darbotvarkę perkrovimui tokiais siūlymais, dėl ko aukščiausias kredito unijos valdymo organas taptų neveiksnus. Tuo pat metu pasiūlymu sudaromos sąlygos priimti 10 kredito unijos narių ar asociacijų siūlomus sprendimus, apie kuriuos kredito unijos nariai nebūtų informuojami iki susirinkimo (pvz., įvertinę darbotvarkėje esančius pasiūlymus, nuspręstų nedalyvauti VNS, tačiau būtų priimami visai kiti sprendimai, nes jie buvo pasiūlyti VNS metu).
Remdamiesi išdėstytais argumentais vertiname, kad siūlomas Projekto papildymas 21 str. ne stiprintų kredito unijų valdymą, o sudarytų sąlygas naujomis formomis ir dar mažesniam kredito unijų narių skaičiui priimti sprendimus už visus kredito unijos narius. Dėl šiame rašte išdėstytų argumentų Lietuvos bankas nepritaria Lietuvos Respublikos Seimo narių Eduardo Šablinsko, Artūro Paulausko, Artūro Skardžiaus pateiktiems pasiūlymams „Dėl
projekto Nr. XIIP-3772“. Pritarti
3Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2016-05-30
DĖL
Atsižvelgdami į Jūsų prašymą ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis atlikome Lietuvos Respublikos Seimo narių 2016 m. kovo 22 d. pasiūlymų[16] (toliau – Pasiūlymas) Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Pasiūlymo antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad siūloma pakeisti Projekto 19 straipsnį ir papildyti Projektą nauju 21 straipsniu suteikiant teisę ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių arba tokį patį narių skaičių vienijančiai asociacijai sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą bei suteikiant jiems teisę rengti darbotvarkę.
Taip pat naujo 21 straipsnio 3 dalimi siūloma suteikti teisę ne mažiau kaip 10 kredito unijos narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijančios asociacijos, jeigu kredito unijos įstatuose nenumatytas mažesnis narių skaičius, siūlymu pildyti darbotvarkę. Pasiūlymo autoriai siūlomus Projekto pakeitimus motyvuoja tuo, kad dabar siūlomas minimalus ¼ narių skaičiaus visuotinio susirinkimo sušaukimui neįmanoma surinkti ir įgyvendinti savo teisių. Mūsų nuomone Pasiūlymas nekelia korupcijos rizikos, tačiau, siekiant didesnio kredito unijų veiklos skaidrumo, svarstytinas šiais aspektais:
visuotinio susirinkimo sušaukimui kredito unijos narių skaičiaus mažinimas nesprendžia kredito unijos narių pasyvaus dalyvavimo unijos veikloje problemos, tačiau sudaro sąlygas neproporcingai mažai (tuo atveju, jei kredito unijos narių yra ne mažiau 250) kredito unijos narių grupei priimti sprendimus už visus likusius kredito unijos narius. Kadangi visi kredito unijos nariai kartu yra ir bendrovės dalininkai, o Projekto 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas kredito unijos pagrindinis tikslas yra tenkinant visų kredito unijos narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, todėl papildomų teisių suteikimas mažai kredito unijos narių daliai (tuo atveju, jei kredito unijos narių yra ne mažiau 250) gali lemti kitai unijos daliai nežinomų sprendimų priėmimą ir neatitikti minėto kredito unijos tikslo.
Manytume, kad kredito unijos narių skaičiaus mažinimas tam tikrų sprendimų priėmime turėtų būti atsveriamas tokių sprendimų viešumo didinimo ir jų įgyvendinimo atskaitingumo principų stiprinimu, pvz., gali būti nustatyta, kad mažesnio skaičiaus kredito unijos narių priimtas sprendimas įsigalioja, jei per tam tikrą laiką posėdyje nedalyvavę nariai nepareiškia prieštaravimų. 2. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asocijuoti kredito unijos nariai neturi balso teisės, o to paties straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad asocijuotais kredito unijos nariais laikomi juridiniai asmenys, tame tarpe ir asociacijos, todėl manytume, kad Pasiūlyme (19 ir 21 straipsniai) nurodytas teisių suteikimas atitinkamą narių skaičių turinčioms asociacijoms nesuderintas su minėtomis 10 straipsnio nuostatomis. 3. Siūlomo papildyti Projektą
susirinkimo darbotvarkes gali siūlyti papildyti ne mažiau kaip 10 kredito unijos narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijančios asociacijos, jeigu kredito unijos[17] įstatuose nenumatytas mažesnis narių skaičius. Darytina išvada, kad kredito unijų įstatuose gali būti numatyta, kad kredito unijos narių asociaciją gali turėti ir 2 kredito unijų narius.
Manytume, kad minėta nuostata (dėl mažesnio narių skaičiaus pagal kredito unijos įstatus) neužtikrina proporcingo kredito unijos narių atstovavimo ir gali apsunkinti kredito unijos veiklą. Manome, kad kredito unijų nariai savo teises gali realizuoti ir kitais Projekte numatytais būdais, kreipdamiesi į kredito unijos valdymo organus, teismą, todėl atsižvelgdami į pateiktas pastabas, siūlome tobulinti Pasiūlyme suformuluotas Projekto nuostatas. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Eduardas Šablinskas, Artūras Paulauskas, Artūras Skardžius, 2016-03-0319 Argumentai: Kredito unijų valdymo organų (iš)rinkimo teisinis reguliavimas yra fragmentiškas, nenuoseklus kredito unijų pajininkų teisių reguliavimas bei neskaidrus. Iš to kyla praktinės problemos:
1) nėra aiškiai ir detaliai įtvirtinta kredito unijos narių teisės būti išrinktiems į kredito unijos valdymo organus įgyvendinimo tvarka;
2) nėra apibrėžta kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės keitimo ir papildymo tvarka ir aiškiai neįtvirtintos kandidatų į valdymo organus kėlimo tvarka. Dėl paliktos teisės spragos susidaro paradoksali situacija, net jeigu blogai ar net galimai nusikalstamai veiktų kredito unijos valdyba, ji yra vienintelis subjektas, kuris siūlo naujai renkamos kredito unijos valdybos narius. Taip pat šiuo metu nustatytas kiekybinis reikalavimas neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimui (1/4 visų narių) daro šios teisės įgyvendinimą negalimu dėl toliau nurodytų priežasčių. Projektas nustato neproporcingai didelius kiekybinio atstovavimo reikalavimus.
Pagal Lietuvos banko teikiamą oficialią informaciją 2015 metais neesant kvorumo neįvyko nei vienas šaukiamas pirmasis visuotinis kredito unijų narių susirinkimas, nei vienoje iš 72 kredito unijų. Visi sprendimai buvo priimti pakartotiniuose susirinkimuose, kuriuose dalyvavimo aktyvumas buvo: 46 kredito unijų – mažiau negu 5 proc., 20 kredito unijų – nuo 5 iki 10 proc., 8 kredito unijų – daugiau negu 10 proc. Todėl akivaizdu, jog visos įstatymo projekto nuostatos, kurios numato teisę kredito unijos nariui įgyvendinti savo teises tik kartu su kitais kredito unijos nariais bendrai ir tokių unijos narių turi susirinkti, pavyzdžiui 25 proc., faktiškai suteikia teisę, kurios įgyvendinti narys neturės net teorinės galimybės. Pasiūlymas:
Projekto 19 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „19 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių arba tokį pat kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija. 2.
narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
2) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių arba tokį pat kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija;
3) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.“ Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas palieka galimybę siauram kredito unijos narių ratui priimti sprendimus už visus kredito unijos narius ir taip pažeidžia kredito unijos narių teisėtus interesus dėl kredito unijos valdymo, nekuria paskatų kooperatiniais pagrindais valdomų kredito unijų nariams įsitraukti į kredito unijos valdymą. Siūlomuose projekto 19 straipsnio pakeitimuose pateiktos nuostatos nesprendžia dabartinio kredito unijų narių įsitraukimo į jų valdymą problemų. Jeigu teikiamas pasiūlymas būtų priimtas, mažo kredito unijų narių dalyvavimo kredito unijos valdyme problema būtų ne išspręsta, o įteisinta, tad ir toliau būtų susiduriama su rizika, kad kredito unijų narių teisėti interesai nebus užtikrinti, t. y. sprendimai ir toliau būtų priimami jiems nedalyvaujant. Be to, pasiūlyme nepateikta argumentų, kodėl apskritai turėtų būti sudaryta galimybė visuotinį narių susirinkimą sušaukti
unijų valdyme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu kredito unijos nariai gali įgalioti kitus asmenis už juos dalyvauti kredito unijos valdyme. Taigi tokios asociacijos nespręstų silpno kredito unijų narių įsitraukimo į kredito unijos valdymą problemos, o tik įteisintų dar vieną formą, kuria pasinaudodama maža grupelė asmenų galėtų spręsti už visus kredito unijos narius. 2. Seimo nariai Eduardas Šablinskas, Artūras Paulauskas, Artūras Skardžius, 2016-03-0321 Argumentai: žr. Argumentus 1 punkte.
Argumentus 1 punkte. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 21 straipsniu ir atitinkamai patikslinti kitų projekto straipsnių numeraciją: „21 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė
susirinkimo darbotvarkę rengia kredito unijos valdyba arba šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais − stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 50 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijanti asociacija. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. 2. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetenciją. 3. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos vadovo, taip pat ne mažiau, kaip 10 kredito unijos narių, ar tokį kredito unijos narių skaičių vienijančios asociacijos, jeigu kredito unijos įstatuose nenustatytas mažesnis narių skaičius, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Darbotvarkė papildoma, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo. 4.
kredito unijos organai ir asmenys bet kuriuo metu iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į unijos organų narius, auditorių ar audito įmonę. 5. Jeigu kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus nariams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo. 6. Jeigu kredito unijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti kredito unijos organų narius, auditorių ar audito įmonę, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos kredito unijos organus ar naujo auditoriaus arba naujos audito įmonės rinkimo klausimai. 7. Pakartotiniame kredito unijos narių susirinkime galioja tik neįvykusio kredito unijos narių susirinkimo darbotvarkė.“ Nepritarti Įgaliojimai labai mažam kredito unijų narių skaičiui (50 ar 10) sušaukti ir daryti įtaką visuotiniam narių susirinkimui sukurtų prielaidas aukščiausio valdymo organo neveiksnumui ir suteiktų sprendimo galią mažai asmenų grupei. Tokie pakeitimai prieštarautų kredito unijų kooperacijos principui. Be to, šie pakeitimai nesprendžia silpno kredito unijos narių dalyvavimo įstaigos valdyme problemos, o, atvirkščiai, sudaro galimybes pavieniams asmenims reikšmingai paveikti kredito unijų valdymą ir taip pažeisti kredito unijos narių interesus. Pasiūlymu sudaromos sąlygos priimti 10 kredito unijos narių ar asociacijų siūlomus sprendimus, apie kuriuos kredito unijos nariai nebūtų informuojami iki susirinkimo (pvz., įvertinę darbotvarkėje esančius pasiūlymus, nuspręstų nedalyvauti VNS, tačiau būtų priimami visai kiti sprendimai, nes jie buvo pasiūlyti VNS metu).
Siūlomas projekto papildymas 21 straipsniu ne stiprintų kredito unijų valdymą, o sudarytų sąlygas naujomis formomis ir dar mažesniam kredito unijų narių skaičiui priimti sprendimus už visus kredito unijos narius. 3. Seimo narys Raimundas Markauskas,
12 Argumentai: Pagal Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje ir ją įgyvendinančius 2015-11-12 įregistruotus įstatymų projektus visos kredito unijos privalėtų būti centrinės kredito unijos („CKU“) narėmis , ir solidariai bei neribotai visu savo turtu atsakyti kitų kredito unijų – centrinės kredito unijos narių – nesėkmingos veiklos atvejais. Visas kredito unijų sektorius, o ypač savarankiškai veikiančios kredito unijos, yra ne kartą vieningai išreiškusios nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui ir neribotai solidariai atsakomybei už kitos kredito unijos veiklos nesėkmes. Kredito unijų sektoriaus sutvarinimo tikslų galima pasiekti taikant daugelį Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje numatytų priemonių, tačiau joje numatyta kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje turėtų būti savanoriškai pasirinktina (alternatyvi), o ne privaloma. Savarankiškos kredito unijos, atitinkančios padidintus tvaraus kapitalo reikalavimus, privalomai turėtų dalyvauti savitarpio pagalbos mechanizme (autonominiame kredito unijų stabilizacijos fonde, į kurias jos turėtų daryti privalomas periodines (ex ante) ir specialiąsias įmokas (ex post) tam, kad būtų sukurta reali ir veiksminga galimybė kitų unijų lėšomis stabilizuoti kredito uniją, patyrusią laikino pobūdžio veiklos sutrikimus.
Reformos tikslų galima pasiekti ne tik steigiant CKU, bet ir išnaudoti CRDIV suteikta teise nacionaliniam įstatymų leidėjui per tinkamą laikotarpį (iki 10 metų) panaudoti kitas (labiau proporcingas, adekvačiomis bei atsižvelgiančiomis į kredito unijų veiklos specifiškumą) priemones, suteikiančias galimybę finansiškai tvarioms kredito unijoms išsaugoti savo savarankiškumą, toliau stiprinti kapitalo bazę ir tuo pačiu visavertiškai dalyvauti sektoriaus stabilizavimo mechanizmuose. Koncepcija ir jos pagrindu parengti 2015-11-12 įstatymo projektai remiasi fundamentaliai ydingu principu: valstybinės prievartos taikymu savanoriškoms bei laisvoms kredito unijoms, paneigiant jų teisę ir laisvę organiškai ir nuosekliai jungtis į jų veiklai reikalingus darinius. Projekto rengėjų nuomone, kredito unijų sektoriaus tvarinimui nėra būtinos visos Koncepcijoje pasiūlytos priemonės, o taip pat nėra pasiūlytos tos priemonės, kurios, iš tiesų, yra būtinos ir gyvybiškai svarbios. Keičiamame įstatyme pasiūlytas prievartinis organizacinio integravimo būdas neatsižvelgia į tai, kad šiuo metu veikiančios kredito unijos itin skiriasi pagal savo veiklos ir finansinius rodiklius, taip pat priverstiniu būdu diegiamas kryžminių garantijų principas bei nustatomos kitos teisinės priemonės, kurios reikšmingai padidins administracinius kaštus. Numatytas kredito unijų gaivinimo būdas – sujungiant jas į centrines kredito unijas yra itin kritikuotinas.
Visų pirma, tikėtina, jog tokiu būdų šiuo metu nuostolingai veikiančią centrinę kredito uniją siekiama gaivinti sveikų ir pelningai veikiančių savarankiškų kredito unijų sąskaita. Antra, į didesnius stipriai integruotus struktūrinius organizacinius darinius privalomai subūrus mažesnes valdymo prasme neefektyvias ir finansine prasme tvarumo stokojančias kredito unijas, kad jos, neva galėtų užtikrinti efektyvų tarpusavio rizikos padalinimą tarpusavio kooperacijos būdu, realiai (faktiškai) lems tai, kad jei tokia CKU nesugebės dirbti pelningai bei suformuoti pakankamą rezervą, liktų rizika, jog tokios CKU veiklos nutraukimas galėtų reikšti santykinai didesnę sisteminę riziką nei vienos neefektyviai veikiančios kredito unijų veiklos nutraukimas. Trečia, atskirai keltini reikšmingi klausimai apie tokio privalomo modelio derėjimą su konstitucine nuosavybės neliečiamumo doktrina bei iš to išplaukiančia teise netrukdomai užsiimti ūkine komercine veikla. Be to, pagal sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV / CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Tuo pačiu nei Koncepcija, nei jos pagrindu parengti 2015-11-12 įstatymo projektai nepagrindžia, kodėl šiuo metu veikiančios kredito unijos, kurios yra stiprios ir atitinka visus privalomus reikalavimus ir normatyvus, turėtų privaloma tvarka integruotis į CKU, dalyvauti kryžminių garantinių sistemoje ir neribotai savo turtu atsakyti už kitų kredito unijų nuostolius.
Privalomo savarankiškų kredito unijų dalyvavimo tarpusavio pagalbos mechanizme tikslą galima realizuoti sukuriant tokią sistemą visam sektoriui– t.y. organizuojant vieną visoms unijoms Kredito unijų stabilizacijos fondą bei numatant privalomą visų savarankiškų kredito unijų dalyvavimą jame ir savanorišką CKU priklausančių kredito unijų, kaupiančių atskirą fondą centrinėje unijoje, dalyvavimą fonde. Savarankiškos (stiprios ir efektyviai veikiančios) kredito unijos kuo puikiausiai galėtų veikti nesujungtos į CKU, o kaip savarankiškos finansų įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena savarankiška kredito unija atitiktų nustatytus kapitalo kokybinius reikalavimus, savarankiškos kredito unijos veiklos priežiūrą galėtų vykdyti Lietuvos bankas ta pačia apimtimi, kokią jis vykdytų CKU atžvilgiu. Siūlomos keičiamo įstatymo nuostatos įtvirtina kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU), arba savo noru dalyvauti centrinėje kredito unijoje, o esant unijų pritarimui – ir neribotoje kryžminių garantijų sistemoje, savanoriškai atsisakant ribotos civilinės atsakomybės principo. Tos siūlymas visiškai atitinka ir Pasaulinės kredito unijų tarybos (WOCCU) suformuluotą principą, numatantį, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose (tokiose, kaip CKU) yra iš esmės savanoriškas. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12.
Savarankiška kredito unija
Nepritarti Projekte įtvirtinant du kredito unijų apibrėžimus – kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų - būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, t. y. kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus, būtų sudaromos sąlygos tolesniam sektoriaus skaidymuisi ir fragmentacijai, kooperacijos tarp kredito unijų silpninimui. Siūloma nustatyti, kad savarankiška kredito unija laikoma centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalas yra ne mažesnis už 1 mln. Eur. Tačiau vien tik mažiausio perskaičiuoto I lygio kapitalo sumos nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu nulemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, siūlomas minimalaus kapitalo reikalavimas yra 5 kartus mažesnis nei mažiausias kapitalas, kurį privalo turėti komerciniai bankai, nors tokios (nepriklausančios centrinei kredito unijai) kredito unijos veikla iš esmės nesiskirtų nuo bet kurio komercinio banko veiklos. Atsižvelgiant į tai, nesukaupusi pakankamų kapitalo resursų kredito unija net vidutiniuoju laikotarpiu neturėtų galimybių tinkamai tenkinti ne tik vidutinio, bet ir smulkiojo verslo finansavimosi poreikių. Pažymėtina, kad centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Neabejotina, kad didesnę riziką prisiimantys ar mažiau atsakingą veiklą vykdantys subjektai siektų išvengti griežtesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės, rinkdamiesi vadinamąją „savarankišką“ veiklą.
Pasiūlyme argumentuojama, kad savarankiškos kredito unijos privalėtų dalyvauti Kredito unijų stabilizavimo fonde ir taip būtų sukurtas tarpusavio pagalbos mechanizmas. Tačiau analizuojant siūlomą tokio fondo reguliavimą, matyti, kad nenumatoma įtvirtinti šio fondo dalyvių solidarios atsakomybės, savireguliacijos principų, paliekama galimybė negelbėti su sunkumais susidūrusios kredito unijos ir jos bankroto galimybė. Toks fondas iš esmės nesiskirtų nuo šiuo metu Lietuvos centrinėje kredito unijoje (toliau - LCKU) veikiančio Stabilizacijos fondo, kuris, kaip parodė praktika, pilnai nesprendžia LCKU narių problemų. Taigi, siūlomas Kredito unijų stabilizavimo fondas nelaikytinas efektyvia mokumo užtikrinimo sistema, todėl konstatuotina, kad pateiktu pasiūlymu nebūtų pasiekti teisinio reguliavimo tikslai – nebūtų užtikrintas kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumas ir visuomenės interesų apsauga. Reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų yra būtinas siekiant visapusiškai įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reformą ir sukurti veiksmingą mokumo užtikrinimo sistemą, kuri mažintų tiek kredito unijų nemokumo riziką, tiek neigiamą jos poveikį visuomenei ir valstybei. Palikus galimybę kredito unijoms veikti savarankiškai kredito unijų sektoriaus reforma tiesiog neįvyktų, nes išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema su šiuo metu egzistuojančiomis veiklos efektyvumo ir tvarumo problemomis. 4. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29213 Argumentai: Siūloma pakeisti dabartinę kredito unijų asocijuoto asmens sampratą ir numatyti galimybę fiziniams asmenims būtų kredito unijos asocijuotais nariais.
Siūlytina įtvirtinti nuostatą, jog Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose, ir juridiniai asmenys, bei įtvirtinti teisę kredito unijoms savo įstatuose nustatyti papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų (geografinį, dalykinį, ar kt). Asocijuoti nariai galėtų naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Asocijuoto nario statusas būtų nustatomas kredito unijos pasirinkimu, t. y. kredito unijos įstatai turėtų nustatyti, ar kredito unijos asocijuotais nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tik kredito unijos tikrieji nariai, atitinantys vieną iš išvardintą narystės kriterijų, turėtų teisę dalyvauti kredito unijos valdyme bei turėtų pareigą formuoti tvarų kredito unijos kapitalą, tuo tarpu kiti asmenys, kurie taptų asocijuotaisiais nariais, galėtų naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis be pareigos įmokėti pajinį įnašą. Tokie pakeitimai sudarytų galimybę kredito unijoms pritraukti tvaraus kapitalo, kuris reikalingas kredito unijoms sustiprinti. Papildomai, tokiu būdu būtų didinamas kredito unijų finansinių paslaugų prieinamumas. Pasiūlymas:
taip:
„13. Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“ 2.
Buvusią keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pernumeruoti 14 dalimi. Nepritarti Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asocijuotais nariais galėtų būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – jie galėtų naudotis visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą ir dalyvavimą valdyme. Vis dėlto, tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Tokio reguliavimo poreikis yra abejotinas, nes ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų). Tokie nariai nedalyvauja kredito unijos valdyme. Todėl pritarus pasiūlymui būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų. Siūlomas reglamentavimas sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, tokiu būdu ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kuomet kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais. Tokiu būdu nebūtų pasiektas vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą. 5. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2934 Argumentai: Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią kredito unijos veiklos tikslus, nuorodomis asocijuotus narius ir kredito unijos klientus. Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ir asocijuotų narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams ir asocijuotiems nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, bei teikti šiame įstatyme nurodytas finansines paslaugas kredito unijos klientams.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R.Markausko pasiūlymo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 daliai. 6. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-294 Argumentai: Žr. argumentus 2 straipsnio 12 dalies pakeitimui. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje
reikalavimų, privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare. 2. Kredito unija. esanti centrinės kredito unijos nare ir atitinkanti šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą kapitalo reikalavimą, turi teisę pateikti centrinei kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos, padengus turimus įsiskolinimus centrinei kredito unijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kuriuo patvirtinama, kad kredito unija atitinka šiame punkte nurodytą kapitalo reikalavimą. 3.
institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:
kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos, kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jei kredito uniją neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare arba dokumentus ir (ar) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą. 3) patvirtinimą, jog kredito unija neturi įsiskolinimų centrinei kredito unijai, iš kurios siekia išstoti. 4. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jei:
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) kredito unija neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai. 5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gavimo dienos.“ Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama įtvirtinti savarankiškas kredito unijas.
Žiūrėti argumentus dėl
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29534521 Argumentai: Įvertinant būtinybę kredito unijoms sukaupti tvaraus kapitalo atsargą, siūlytina išplėsti paslaugų, kurias kredito unija gali teikti savo klientams, spektrą, numatant jog kredito unija gali teikti smulkaus vartojimo kredito ir faktoringo paslaugas. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas ir vartojimo kreditus);:
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savo nariams ir asocijuotiems nariams;“
įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito Kredito unija turi teisę šias paslaugas teikti visiems asmenims:
1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas;
2) vartojimo kredito paslaugas, kai bendra suteikiamo kredito suma yra ne didesnė negu 10 000 eurų;
3) faktoringo paslaugas, kai bendra faktoringo sutarties suma yra ne didesnė nei 10 000 eurų.“ Nepritarti Siūlomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimas yra perteklinis atsižvelgiant į tai, kad skolinimo paslauga yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatyme Nr. IX-1068 , pagal kurį skolinimas suprantamas kaip platesnė sąvoka nei vien tik hipotekiniai ar vartojimo kreditai.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto papildymas taip pat yra perteklinis atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį terminas „nariai“ apima ir kredito unijos narius ir asocijuotus narius. Vertinant kredito unijos galimybę teikti daugiau finansinių paslaugų ne tik nariams, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais veikianti ir finansines paslaugas teikianti kredito įstaiga. Šios įstaigos vienija bendrų interesų, pomėgių, profesinės veiklos bendruomenes. Vartojimo kredito bei faktoringo paslaugų teikimas visiems asmenims, o ne kredito unijų nariams dar labiau atitolintų dabartinę kredito unijos veiklą nuo kooperatinių pagrindų. Teikdamos šias paslaugas visiems asmenims kredito unijos savo veiklos forma nesiskirtų nuo komercinių bankų teikiančių tokias pat paslaugas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad bankams, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, mastą ir prisiimamą riziką nustatomi ženkliai aukštesni reikalavimai nei kredito unijoms. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijų tikslas yra teikti finansines paslaugas iš esmės tik savo nariams, jos veikia tik ribotose bendruomenėse, kredito unijoms taikomos atitinkamos išlygos ES teisėje. 8. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-295 7,8 Argumentai: Keičiamo Kredito unijų įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje esantis reglamentavimas numato kredito unijų teisės investuoti į vertybinius popierius ribojimus. Keičiamu įstatymu siūlytinas reguliavimas lakoniškai numato, jog kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles, tačiau praktikoje matyti, jog toks reguliavimas yra nepakankamas.
Lietuvos banko patvirtintos 2015-06-19 Kredito unijų investavimo į ne nuosavybės vertybinius popierius taisyklės reikšmingai pakeitė šios veiklos vykdymo taisyklės, buvusias iki taisyklių priėmimo: 1) Lietuvos bankas įtvirtino, kad kredito unijų investavimo į vertybinius popierius tikslas yra išimtinai likvidumo valdymas, apribojant kredito unijos teisę, pavyzdžiui, investavimą yra vertybinius popierius vykdyti kredito unijos pajamų ir pelno didinimo tikslais; 2) nustatyti reikalavimai investicijų į skolos vertybinius popierius emitentams bei portfelio struktūrai - leistos investicijos tik į
„nerizikingas“ (paties aukščiausio reitingo) investicijas, kas, savaime
aišku, įtakoja ir itin žemą šių investicijų palūkanų normos lygį. Lietuvos banko nustatytos Kredito unijų investavimo į ne nuosavybės vertybinius popierius taisyklės investavimo į skolos vertybinius popierius veiklą apriboja žymiai griežčiau nei Lietuvoje veikiantiems bankams, kas sumažina konkurenciją kredito įstaigų sektoriuje, nors dabar galiojančiame Kredito unijų įstatyme apribojimų investicijoms į vertybinius visiškai nenumatyta. Tokia situacija yra teisiškai nekorektiška ir sudaro prielaidas nepagrįstai siaurinti kredito unijos teisę disponuoti savo turtu, taip pat kitas teises, numatytas kredito unijoms kitomis taisyklių nuostatomis.
Siūlomame Kredito unijų įstatymo projekte siūlytina aiškiai numatyti, jog kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms nustatytas ne žemesnis negu minimalios kredito kokybės reikalavimus. Įtvirtinus šias nuostatas bus grįžta prie taisyklės, kad poįstatyminiu teisės aktu (Lietuvos banko valdybos nutarimais) yra realizuojamos, o ne kuriamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Šios nuostatos būtinos siekiant nuostatos ilgalaikio stabilumo. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 7 ir 8 dalis pakeisti ir išdėstyti taip:
unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus kriterijus ir juose nustatyta tvarka.
Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms trijų didžiausių kredito reitingų agentūrų nustatyta ne žemesnė negu kredito kokybės minimali riba, apibrėžiama taikant kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę. 8. Investicijos į įmonių vertybinius popierius nurodytus šio straipsnio 7 punkte, neturi sudaryti daugiau kaip 30 procentų kredito unijos vertybinių popierių portfelio, o kredito unijos investicijos į vertybinius popierius neturi sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito unijos balansinio turto.“ Nepritarti Šiomis nuostatomis siūloma kredito unijai suteikti teisę investuoti ne tik į vyriausybių vertybinius popierius, bet ir į įmonių vertybinius popierius, ir įtvirtinti nuostatą, kad visos investicijos neturėtų sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito unijos balansinio turto. Dėl to kredito unijos iš esmės galėtų veikti kaip investiciniai fondai, nors jų surinkti indėliai toliau būtų draudžiami indėlių draudimu. Pabrėžiame, kad kolektyvinių investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks: turi būti užtikrinama adekvati investuotojų (klientų) apsauga, o investuojantieji į rizikingas finansines priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. Investicijų draudimas indėlių draudimui skirtomis priemonėmis yra nepriimtinas.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad šie siūlymai prieštarauja ir deklaruojamiems kredito unijų veiklos tikslams – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui regionuose. Papildomai norime pabrėžti, kad netikslinga įstatyme nurodyti konkrečius vertybinius popierius, į kuriuos kredito unija gali investuoti. Kriterijų detalizavimas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte leidžia priežiūros institucijoms operatyviai reaguoti į galimus rizikos pasikeitimus finansinių priemonių rinkoje. Šie argumentai galioja ir dėl reitingo agentūrų ir jų nustatomų reitingų nurodymo įstatyme. 9. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2959 Argumentai: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti kredito unijoms steigti įmones ir būti įmonių dalyve. Pažymėtina, jog Finansų įstaigų įstatymo 34 straipsnis numato, jog finansų įstaiga, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, gali steigti, įsigyti ir valdyti kontroliuojamas įmones. Kooperatinių bendrovių įstatymo 7 str. 1 d. 8 punktas taip pat nurodo, jog kooperatinė bendrovė turi teisę nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja. Siūlytina numatyti, jog kredito unija gali būti juridinių asmenų steigėja ir dalyvė, jei šie juridiniai asmenys yra reikalingi kredito unijos finansinei veiklai vykdyti. Pasiūlymas:
straipsnio 9 dalį išbraukti. „9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyve.“
straipsnį papildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14.
Kredito unija gali steigti juridinius asmenis veiklai, kuri yra reikalinga kredito unijos finansinių paslaugų teikimui, padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip susijusi su finansinių paslaugų teikimu, taip pat būti tokių juridinių asmenų dalyve.“ Nepritarti Šiuo pakeitimu panaikinamos nuostatos, draudžiančios kredito unijoms steigti įmones. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kredito unijoms, palyginti su panašia veikla besiverčiančiomis įstaigomis – komerciniais bankais – taikomos reguliavimo lengvatos gali būti pateisinamos tik dėl paprastesnės šių įstaigų veiklos ir mažesnio rizikos profilio, todėl leidimas kredito unijoms verstis papildoma veikla arba perkelti riziką į nereguliuojamas bendroves su šiuo principu nesuderinamas. Įmonių steigimas yra susijęs su prisiėmimu papildomos rizikos, kuri galėtų turėti neigiamą įtaką kredito unijų mokumui. Be to, jeigu būtų leidžiama kredito unijoms steigti įmones, įstatyme turėtų būti reglamentuojamos konsolidavimo pareigos ir apibrėžtas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymas. Taigi, draudimas steigti įmones, be kita ko, užtikrina, jog kredito unijų veikla bus stabili ir jos neįtakos pašaliniai veiksniai. Manytina, jog tokio draudimo atsisakymas galėtų turėti neigiamos įtakos kredito unijos stabilumui, o tuo pačiu ir finansų sektoriaus patikimumui. 10. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-297312 Argumentai: Žr. argumentus 2 straipsnio 12 dalies pakeitimui. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir išdėstyti taip:
12) dokumentus, patvirtinančius, jog kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas.
Nepritarti Pasiūlymo nuostatomis siekiama įtvirtinti savarankiškas kredito unijas. Žiūrėti argumentus dėl
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2981 5,6 Argumentai: Žr. argumentus 2 straipsnio 12 dalies pakeitimui ir argumentus projekto papildymo naujais 49¹-49⁶ straipsniais. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, papildyti nauju 6 punktu ir išdėstyti taip: „5) kredito unija, kai buvo įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre, neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare ir neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų. 6) kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą arba kitaip grubiai pažeidžia Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimus fondo dalyviui, numatytus šiame įstatyme.“ Nepritarti Dėl 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 2 straipsnio 12 daliai. . Dėl 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 49 straipsniui. 12. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2910 Argumentai: Žr. argumentus 2 straipsnio 13 dalies pakeitimui. Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
1Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys,
kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų veiksnūs fiziniai asmenys jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys ir juridiniai asmenys.
religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį. 5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų. 6. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus.
Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams. 7. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, gauti nariams skirstomo pelno dalį bei pareigą turėti kredito unijoje šio įstatymo ir kredito unijos įstatų nustatyto dydžio pagrindinį pajų. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita. 8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150. Jeigu kredito unijos įstatuose numatyta galimybė fiziniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 200. 9.
9Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 10. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. 11. Kredito unijos nariai (įskaitant asocijuotus narius) privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 12. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose. Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 2 straipsnio 13 daliai. 13. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-291112 Argumentai: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma atitinkamai nustatyti, kad kredito unijos narys turi teisę dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti vieną balsą, taip pat turi teisę rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos. Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatų lieka neaišku, ar kredito unijos narys turėtų teisę siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius. Siūlytina projektą papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „1.
Kredito unijos narys turi šias teises:
turėti tik vieną balsą;
siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius;“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvų darbotvarkės sudarymo ir sprendimų priėmimo procesą, taip pat narių teisių įgyvendinimą susipažįstant su sprendimų projektais ir priimant sprendimus, siūlytina papildomai nustatyti, kad kandidatai turėtų būti siūlomi likus ne mažiau kaip 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, būti išrinktas į juos; ir siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius (ne vėliau nei 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo);“
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29124 Argumentai: Žr. argumentus 2 straipsnio 13 dalies pakeitimui. Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
„4) kredito unijos narys – fizinis asmuo miršta arba kredito unijos
asocijuotas narys – juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas arba fizinis asmuo miršta;“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 2 straipsnio 13 daliai. 15. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29143 Argumentai: Siūlytina patikslinti atsiskaitymo su išstojančiu kredito unijos nariu tvarką, numatant galimybę jo pajų išpirkti. Pasiūlymas:
Projekto 14 straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „3.
Su nariu kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti arba išpirkti jo pajų, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina išperkamų arba grąžinamų kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar narių pajų, dėl kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti arba sprendimai buvo priimti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.“ Nepritarti Projekto 37 straipsnyje yra numatyta teisė kredito unijoms įsigyti privilegijuotus pajus, kurie neturi balso teisės. Vis dėlto, paprasti pajai suteikia balsavimo teisę, todėl kredito unijos savo narių pajų supirkimas yra nesuderinamas su kooperacijos idėja. Savo pajų supirkimą būtų galima lyginti su akcinės bendrovės savo pačios akcijų supirkimu iš akcininkų siekiant pakeisti kontrolę, kapitalo struktūrą ar įtakoti veiklos rezultatus. Vis dėlto, kredito unijos nėra akcinės bendrovės, o jų veikla yra paremta kooperacijos principais. Todėl nariui siekiant išstoti iš kredito unijos jo pajus turi būti jam sugrąžinamas.
Leidus supirkti pajus, kredito unija galėtų labiau manipuliuoti savo kapitalu ir iškreipti savo veiklos rezultatus bei finansinę būklę. 16. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29181822314 N Argumentai: Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo teises. Siūlytina projektu siūlomą keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį papildyti atskiru punktu, nustatant, kad kredito unijos narių visuotinis susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose. Taip pat siūlytina aiškiai įtvirtinti, jog kredito unijų visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra sprendžiama dėl narystės centrinėje kredito unijoje bei renkama Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalies 3 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę, rinkti ir atšaukti atstovą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje;“ 2.
Projekto 18 straipsnio 2 dalį papildyti naujais 14 ir 15 punktais ir juos išdėstyti taip: „14) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
15) priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose.“
straipsnio 2 dalies 14 punktą laikyti 16 punktu. Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti 18 straipsnio 2 dalies papildymui nauju 14 punktu, kadangi analogiška nuostata jau yra projekto 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Nepritarti siūlomam 18 straipsnio 2 dalies
pakeitimų argumentaciją).
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį nauju 14 punktu, buvusį 14 punktą laikyti 15 punktu:
„14) priimti nutarimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir
ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, nebent kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priima sprendimą suteikti tokią teisę valdybai ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;
klausimus.“
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-292015 Argumentai: Siūlytina spręsti šiuo metu gerai žinomus kredito unijų sektoriaus probleminius klausimus dėl pakartotinio visuotinio narių susirinkimo kvorumo reikalavimo, numatant, jog pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu kvorumo reikalavimas gali būti netaikomas. Atitinkamai siūlytina patikslinti kvalifikuota balsų dauguma sprendžiamų klausimų sąrašą, numatant, jog tokia tvarka bus sprendžiami ir klausimai dėl kredito unijos dalyvavimo centrinėje kredito unijoje. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.“
straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „5.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10, 11 ir 14 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.“ Nepritarti Šiuo metu svarbūs sprendimai dėl kredito unijos veiklos ir verslo dažnai yra nulemiami mažos narių grupės. Vos keli žmonės negali spręsti už visus kredito unijos narius, nes taip paneigiami kooperatinės bankininkystės principai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 20 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti minimalų kvorumo reikalavimą pakartotiniuose pajininkų susirinkimuose (nustatomas 1/20 narių dalyvavimo reikalavimas). Pažymėtina, kad silpnas kredito unijų narių įsitraukimas į kredito unijos valdymą yra viena iš priežasčių, kodėl kredito unijų sektorius susiduria su problemomis ir turi būti reformuotas. Dėl 20 straipsnio 5 dalies pasiūlymo žiūrėti 2 straipsnio 12 dalies argumentaciją. 18. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29253915 Argumentai: Keičiamo įstatymo 25 straipsnyje numatančiame valdybos galias, siūlytina patikslinti 3 dalies 9 punkto formuluotę ir papildyti dalį nauju punktu, kuris suteiktų valdybai teisę spręsti dėl kredito unijos dalyvavimo steigiant juridinius asmenis, reikalingus jos veiklai vykdyti. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalies 9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;“
straipsnio 3 dalį papildyti nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip: „15) priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo, jų steigimo dokumentų patvirtinimo ar keitimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat sprendimus dėl šių juridinių asmenų veiklos stabdymo, juridinių asmenų pabaigos likvidavimo ar reorganizavimo būdu;“
straipsnio 3 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti 25 straipsnio 3 dalies papildymui nauju 15 punktu. Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 5 straipsnio 9 daliai. Pasiūlymas: Pritarti pasiūlymui pakeisti 25 straipsnio
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2927213 Argumentai: Siūlytina projekte įstatymo lygmeniu (nebe Lietuvos banko nutarimų, kaip buvo iki šiol) reglamentuojami kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai.
Kadangi tokio pobūdžio nuostatomis reglamentuojamas asmenų teisės į darbą įgyvendinimas, esminiai reikalavimai kredito unijų vadovų kvalifikacijai ir patirčiai turi būti nustatyti ne priežiūros institucijos teisės aktuose, kaip buvo iki šiol, bet įstatyme. Priežiūros institucijos teisės aktais gali būti tik detalizuojamos įstatymų nuostatos. Numatyta, jog kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka konkrečius projekte nustatytus reikalavimus, susijusius su aukštojo mokslo kvalifikacijos ir atitinkamos nepertraukiamo vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirties turėjimu. Taip pat siūloma numatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta asmenų, kurie atitinka šiuo metu galiojančio įstatymo reikalavimus, teisė ir toliau dirbti tam tikrą darbą. Pasiūlymas:
27 straipsnio 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.“
taip: „5.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale; 6.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale;
unijos vadovų pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kuriems jau buvo išduotas leidimas šių asmenų rinkimo į šias pareigas metu pagal tuo metus galiojusius teisės aktus, laikomi atitinkantys šiame įstatyme nustatytus pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, jeigu asmuo toliau eina pareigas toje pačioje kredito unijoje, ir aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos yra nepasikeitusios.
Tokiu atveju iš naujo gauti priežiūros institucijos leidimo nereikia.“
3Projekto 27 straipsnio buvusias 5-12 dalis pernumeruoti 7-14 dalimis. 4. Projekto 27 straipsnio 13 dalį pakeisti, pernumeruoti ir ją išdėstyti taip:
„13. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus
gali nustatyti 15. Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ir panaikinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucijos teisės aktai.“ Nepritarti Pagal siūlomas 27 straipsnio 2 dalies nuostatas kvalifikaciniai reikalavimai kredito unijų vadovams nustatomi įstatyme. Kvalifikacijos reikalavimų reguliavimas įstatymu yra neveiksmingas dėl savo techninio pobūdžio, todėl būtų sunku juos laiku pakeisti reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes. Šiuo metu kredito unijų vadovams keliami minimalūs kvalifikacijos ir patirties reikalavimai yra nustatyti Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 195
„Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms“ (toliau – KU vadovų
taisyklės). Be KU vadovų taisyklių, kredito unijų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimą reglamentuoja Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“.
Šie nuostatai parengti atsižvelgus į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl., Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders). Be to, vertinant finansų rinkos dalyvių vadovus, aktuali ne tik konkretaus asmens atitiktis minimaliems kvalifikacijos ir patirties reikalavimams, bet ir visa finansų rinkos dalyvio organo, komiteto arba kito struktūrinio padalinio, į kurį renkamas arba skiriamas asmuo, sudėtis. Siūlomose nuostatose nenumatomas minėtose Europos bankininkystės institucijos gairėse nustatytų aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas per 2010 m. ir 2011 m. kredito unijoms taikė net 49 poveikio priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad didelis poveikio priemonių taikymo skaičius rodė kredito unijos vadovų kompetencijos stoką, Lietuvos bankas 2012 m. pakeitė KU vadovų taisykles, nustatydamas aukštesnius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Aukštesnių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymas davė akivaizdžius vadovų darbo kokybės rezultatus: per 2014 m. ir 2015 m. kredito unijoms taikytos 28 poveikio priemonės, t. y. taikytų poveikio priemonių skaičius per tokį patį laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai. Siūlomi 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, palyginti su KU vadovų taisyklėse nustatytais reikalavimais, yra žemesni. Siūlomi nustatyti reikalavimai yra žemesni netgi už tuos, kurie galiojo iki 2012 m., todėl tikėtina, kad tai lemtų smarkų kredito unijų valdymo kokybės pablogėjimą ir keltų grėsmę visos kredito unijų sistemos patikimumui. 20.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2933 Argumentai: Siekiant, jog kredito unijos galėtų greičiau įveikti atsiradusius finansinius sunkumus bei ilgainiui taptų tvarios ir patikimos, tikslinga teisės aktuose numatyti kuo daugiau priemonių/būdų kredito unijoms pritraukti kapitalą. Pagal 2009 kovo mėn. WOCCU parengtą studiją[¹⁸], kurioje yra apibendrinama geriausia praktika, taikoma kredito unijų sektoriuje, bei vadovaujantis tarptautine praktika, konvertuojamos obligacijos yra įprasta kredito unijų kapitalo formavimo priemonė, todėl ją siūloma numatyti įstatymo projekte. Šiuo tikslu įstatymo projektas papildytinas įtvirtinant kredito unijų teisę išleisti konvertuojamas obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei. Pasiūlymas: Projekto 33 straipsnį papildyti naujomis 3-7 dalimis ir straipsnį išdėstyti taip: „ 33 straipsnis. Skolintas kapitalas
unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis. 2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius. 3. Kredito unija gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus. 4. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas.
Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei. 5. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas turi būti nurodoma:
2) pajų, į kuriuos bus keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšis, skaičius, pajinių įnašų vertė ir jų suteikiamos teisės;
3) santykis, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į pajus. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už pajų, į kuriuos jos keičiamos, pajinių įnašų vertę;
pajus;
5) apyvartai proporcingų išmokų dydis ir dividendo dydis bei jų mokėjimo tvarka, jei konvertuojamosios obligacijos bus konvertuojamos į privilegijuotuosius pajus;
įsigyti konvertuojamas obligacijas turi asmenys, kurie pagal šiuo įstatymo nuostatas gali tapti kredito unijos nariais arba asocijuotais nariais. 7. Kredito unija tvarko konvertuojamąsias obligacijas įsigijusių asmenų sąrašą (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiekvieno iš jų įsigytų konvertuojamųjų obligacijų skaičių ir pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšį bei pajinių įnašų vertę.“ Nepritarti Toks reglamentavimas yra perteklinis, nes ir šiuo metu nėra draudžiama kredito unijoms išleisti konvertuojamąsias obligacijas. 21. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29353525 N Argumentai: Siūloma tikslinti pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydį numatant, jog toks pajinis įnašas negali būti mažesnis nei 1 euras.
Pažymėtina, jog kredito unijoje sprendimai priimami kooperacijos pagrindais, kuriame 1 narys turi 1 balsą, nepriklausomai nuo jo turimo pajinio įnašo dydžio, todėl didesnės pajinio įnašo sumos už pagrindinį pajų numatymas neturi praktinės reikšmės kredito unijos narių teisių įgyvendinimui. Taip pat siūlytina numatyti teisę kredito unijai savo įstatuose reglamentuoti negrąžinamo, tačiau su perleidimo galimybe, pajaus rūšį. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 30 eurų
straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami, tik su šių pajų perleidimo galimybe. Kredito unija taip pat turi teisę įsigyti (išpirkti) savus pajus. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajų grąžinimo, pajų grąžinimo atidėjimo, pajų išpirkimo, pajų perleidimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Šiuo metu kredito unijoms trūksta tvaraus kapitalo, o siūlymas mažiausią pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydį sumažinti iki 1 Eur tik dar labiau apribotų tvaraus kredito unijų kapitalo kaupimą. Minimalaus pajaus reikalavimo (šiuo metu – 30 Eur) sumažinimas neprisidėtų prie kredito unijų tvarios veiklos.
Be to, tai sudarytų prielaidas pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių ir tokiu būdu ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kuomet kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 35 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu tai numatyta kredito unijos įstatuose, narystei kredito unijoje pasibaigus pajai gali būti negrąžinami, tačiau tokie pajai gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarką.“ Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo
pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 14 ir 47 straipsniuose nustatytos tvarkos., išskyrus kai įsigytas šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatytas pajus.“
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2937 Argumentai: Siūloma numatyti teisę kredito unijai įsigyti savo pajus, neapsiribojant privilegijuotųjų pajų rūšimi. Pasiūlymas: Projekto 37 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savus privilegijuotuosius pajus
privilegijuotuosius pajus šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savus privilegijuotuosius pajus, kredito unija turi užtikrinti lygias galimybes visiems sudaryti sąlygas pajininkams perleisti kredito unijai papildomus ir privilegijuotus savus privilegijuotuosius pajus. 2. Kredito unija savus privilegijuotuosius pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu.
Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) privilegijuotųjų pajų įsigijimo tikslas;
2) maksimalus leidžiamų įsigyti privilegijuotųjų pajų dydis, kuris lygus pajinių įnašų vertei (toliau – privilegijuotųjų pajų nominali vertė);
3) terminas, per kurį kredito unija gali įsigyti savus privilegijuotuosius pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip
susirinkimo sprendimą įsigyti savus privilegijuotuosius pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 4. Kredito unija gali įsigyti savus privilegijuotuosius pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas saviems privilegijuotiesiems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų privilegijuotųjų pajų nominalią vertę. 5. Kredito unija, įsigijusi savus privilegijuotuosius pajus, privalo juos anuliuoti.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 14 straipsniui. 23. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2938 Argumentai: Laikantis esminių teisėkūros principų, siūlytina įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto (Lietuvos banko valdybos nutarimo) lygmeniu įtvirtinti kredito unijos perskaičiuoto kapitalo, pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II) lygio kapitalo sampratą ir aiškiai apibrėžti kiekvieno lygmens kapitalo struktūrą.
Kadangi atitikimas konkretaus lygmens kapitalo reikalavimams gali lemti kredito unijų teisę užsiimti atitinkama veikla, nes iš esmės nustato tam tikras tokios veiklos įgyvendinimo sąlygas (pavyzdžiui, teisė išlaikyti savarankiškos kredito unijos statusą siejama su ne mažiau nei 1 mln. dydžio tvaraus (I lygio) kapitalo turėjimu), logiška ir teisinga, jog tokio kapitalo samprata būtų nustatyta įstatymo, o ne poįstatyminio lygio teisės aktu, užtikrinant reglamentavimo stabilumą. Į I lygio kapitalą siūloma įskaityti a) pajininkų įnašus, atitinkančius išdėstytus kapitalo reikalavimus ir b) atitinkamus rezervus, suformuotus iš unijos uždirbto pelno. Visos kredito unijos turės reikšmingai didinti atskaitymus nuo KU pelno į privalomąjį rezervą arba atsargos kapitalą: šiuo metu yra reikalaujama atskaityti ne mažiau 20 procentų pelno, kredito unijos privalės atskaityti 90 proc. atskaitymų nuo KU pelno į privalomąjį rezervą arba atsargos kapitalą, - tai reiškia papildomą sumą tvaraus kredito, unijų sektoriaus kapitale. Pajinis kapitalas, kuris gali būti traukiamas į I lygio kapitalą iš esmės atitinka visus kooperatinių kredito bendrovių tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, kaip tai numatyta Kapitalo reikalavimų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio reikalavimuose ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 10 ir 11 straipsnių reikalavimuose.
Nors abu šie dokumentai kredito unijoms nėra tiesiogiai taikomi, tačiau jie įtvirtina aukščiausią tvaraus kapitalo priemonių standartą ir reikalavimus joms, tarp kurių a) pajai yra apmokėti ir nėra finansuojami KU lėšomis; b) pajai negali būti atsiimami arba atsiėmimas griežtai ribojamas nustatytų tam tikrų sąlygų ir aplinkybių; c) pajais galima padengti susidariusius nuostolius. Siūlytina I lygio tvaraus kapitalo pajinio kapitalo samprata atitinka ir Pasaulinės kredito unijų tarybos (WOCCU) rekomendacijas, pagal kurias rekomenduojama kaupti didelę tvaraus kapitalo atsargą, o narių pajų, jei jie yra kintamieji, nelaikyti kapitalu. Tarybos nuomone, pajus galima laikyti kredito unijų kapitalu tik tuo atveju, jei įstatymuose yra apibrėžtos jų stabilumą užtikrinančios priemonės ir tai žinoma kredito unijų nariams prieš priimant sprendimą stoti į kredito uniją.[¹⁹] Kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma sudaro kredito unijos perskaičiuotą kapitalą. Perskaičiuotas kapitalas būtų naudojamas apskaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus siūlomo Kredito unijų įstatymo numatyta tvarka. Manytina, jog įtvirtinus aiškias perskaičiuoto kapitalo ir jo sudedamųjų dalių skaičiavimo taisykles įstatymo lygmeniu, kredito unijos turės aiškias gaires privalomam kapitalo sutvarinimui, šios nuostatos užtikrins reglamentavimo stabilumą ir aiškumą. Pasiūlymas: Projekto 38 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas. 1. Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka. 2. Perskaičiuodama kredito unijos kapitalą priežiūros institucija vadovaujasi šio straipsnio nuostatomis. 3.
unijos perskaičiuotą kapitalą sudaro kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma. 4. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą į kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą įskaitoma:
įtraukimui į I lygio kapitalą pritarė priežiūros institucija;
ribojamas ir jie gali būti negrąžinami arba jų grąžinimas ir/arba išpirkimas gali būti atidedamas, kredito unijai patyrus nuostolių;
reikalavimus (konvertuojamosios obligacijos), atitinkantys kredito unijos nuostolių padengimo reikalavimus;
tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, t.y., priemonės, kurios nėra apmokėtos ir finansuojamos kredito unijos lėšomis, negali būti atsiimamos arba atsiėmimas griežtai ribojamas sąlygomis, susietomis su kredito unijos finansine būkle, ir kuriomis galima nevaržomai padengti kredito unijos susidariusius nuostolius. 9) kiti rezervai, suformuoti iš kredito unijos pelno arba negrąžintinų pajinių įnašų, kuriuos kredito unija gali nedelsdama nevaržomai panaudoti nuostoliams padengti. 5. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą iš kredito unijos pagrindinio (I lygio) kapitalo atimama:
kapitalą;
6Kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą sudaro:
reikalavimus;
kapitalo;
atitinka šias sąlygas:
gali būti grąžinama, yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;
bankrutavus paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;
paskutiniuosius penkerius metus iki grąžinimo termino subordinuotosios paskolos suma, įtraukiama į kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą, turi būti tolygiai mažinama. Į papildomą (II lygio) kapitalą įtraukiama subordinuotosios paskolos suma apskaičiuojama subordinuotosios paskolos nominaliąją vertę pirmąją likusio penkerių metų iki grąžinimo laikotarpio dieną, padalintą iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus, dauginant iš kalendorinių dienų, likusių iki subordinuotosios paskolos grąžinimo termino, skaičiaus. 8. Perskaičiuotas kapitalas naudojamas apskaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus.“ Nepritarti Įgyvendinus šias nuostatas kapitalo formavimo taisyklių keitimas taptų labai sudėtingas, nes tam reiktų įstatymų keitimo.
Dėl to būtų prarasta galimybė priežiūros institucijos priemonėmis operatyviai reaguoti į besikeičiančias kredito unijų veiklos sąlygas ar jų veiksmus ir imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. Tokiu būdu būtų apribotas dabartinės priežiūros institucijos galimybės užtikrinti šalies finansinį stabilumą. 24. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29392 Argumentai: Siūlytina pereinamojo laikotarpio privalomųjų atskaitymų iš kredito unijos pelno į rezervinį kapitalą ribą sieti ne su rezervinio kapitalo, o su kredito unijos I lygio kapitalo, į kurį įskaitomas rezervinis kapitalas, rodikliu. Pasiūlymas: Projekto 39 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos
pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos unija pasieks ne mažesnį nei 4,5 procentų I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimą. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (ar) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų ne mažesnio nei nustatyto dydžio.“ Nepritarti Įgyvendinus šias nuostatas privalomojo rezervo reikalavimų keitimas taptų labai sudėtingas, nes tam reiktų įstatymų keitimo. Įstatymu nustatomas privalomojo rezervo reikalavimas negalėtų būti operatyviai keičiamas, kai tam būtų poreikis (pvz., finansų krizių metu, kai didėja nuostolių tikimybė). 25. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2942 Argumentai: Siūloma įstatymo projekto 42 straipsnyje numatyti baigtinį, o ne atvirą kredito unijoms nustatomų veiklos riziką ribojančių normatyvų sąrašą (kapitalo pakankamumo, likvidumo, didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta ir didžiausios paskolos vienam skolininkui). Kadangi atitikimas konkretaus normatyvo reikalavimams gali lemti kredito unijų teisę užsiimti atitinkama veikla, nes iš esmės nustato tam tikras tokios veiklos įgyvendinimo sąlygas, logiška ir teisinga, jog tokio normatyvų sąrašas ir samprata būtų nustatyta įstatymo, o ne poįstatyminio lygio teisės aktu, užtikrinant reglamentavimo stabilumą. Be to, šiuo metu projekte numatyta, jog kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Skirtingai nei iki šios galiojusioje reguliavimo praktikoje, siūlytina Kredito unijų įstatymo projekte įtvirtinti veiklos riziką ribojančių normatyvų baigtinį sąrašą ir pagrindinius jų apskaičiavimo (nustatymo) principus.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, jog KUĮ projekto nuostatos, išvardijančios kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus, tarp jų ir nustatančios Priežiūros institucijos teisę nustatyti kapitalo pakankamumo normatyvą, yra iš esmės skirtos atitinkamai apriboti kredito unijų veiklą. Tuo pačiu šios KUĮ projekto nuostatos iš esmės riboja kredito unijų teisę užsiimti atitinkamu verslu, nes iš esmės nustato tam tikras tokio verslo įgyvendinimo sąlygas (priemones), kurios yra būtinos tam, jog kredito unija galėtų verstis finansinių paslaugų teikimo veikla. Teisinga, jog tokio pobūdžio apribojimai veiklai būtų nustatyti įstatymo lygio teisės aktu, kadangi priešingu atveju sukuriama situacija, kai priežiūros institucijos galios iš esmes yra neribotos ir reguliacine veikla ji gali užsiimti savo nuožiūra, nesaistoma jokių įstatyme įtvirtintų ribų. Tai nėra tinkama praktika teisinėje valstybėje. Praktikoje yra buvę nemažai pavyzdžių, kaip dėl šio reguliavimo lygmens perkėlimo į poįstatyminius teisės aktus priežiūros institucija gali nevaržomai ir drastiškai keisti veiklos sąlygas kredito unijų sektoriuje. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos kredito unijoms galioja kapitalo pakankamumo normatyvas, nustatytas Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 19 d. nutarimais Nr. 03-104 ir Nr. 03-105. Šiais kapitalo nutarimais buvo iš esmės pakeistas iki tol buvęs reguliavimas, kuris reikšmingai pakeitė iki tol egzistavusią kredito unijų kapitalo pakankamumo normatyvo apskaičiavimo tvarką, ir sukūrė prievolę reikšmingus asocijuotiems nariams suteiktų paskolų portfelius turinčioms kredito unijoms faktiškai atitikti gerokai didesnį kapitalo dydžio reikalavimą nei bendrasis kredito unijoms nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas.
Pagal iki 2015 m. rugsėjo
nuo 13 proc. iki 25 proc. nuo paskolos sumos, tačiau, įsigaliojus minėtiems Lietuvos banko nutarimams, kredito unijos kapitalo poreikis dėl skolinimo asocijuotiems asmenims padidėjo net iki 52 procentų nuo paskolos sumos (palyginimui, kapitalo pakankamumo normatyvas bankams yra 8 proc.). Tai yra kredito unijų verslą (skolinimą) itin ribojanti priemonė, nustatyta ne įstatymo, o poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Sukuriama situacija, kai kredito unijų įstatymo nedraudžiamą ir neribojamą veiklą (skolinimą asocijuotiems asmenims) riboja ir reikšmingai apsunkina priežiūros institucijos reikalavimai, nustatyti poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia lemia tai, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat draudžiama žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Dėl to, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti principus, kurie būtų privalomi priežiūros institucijai nustatant kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius.
Tuo tikslu siūlytina įtvirtinti, jog Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3. Priežiūros institucija, kaip ir iki šiol, turės teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, tačiau įtvirtinamos individualaus normatyvo ribos: atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5. Taip pat siūlomo nustatyti papildomą reikalavimą Priežiūros institucijos veiklai nustatant kapitalo pakankamumo normatyvą - Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Manytina, jog pagal šias taisykles nustatyti normatyvai turėtų atitikti pasaulinėje kredito unijų praktikoje taikomus normatyvų dydžius. Pavyzdžiui, Pasaulinės kredito unijų taryba (World Council of Credit Unions, WOCCU) modeliniame įstatyme (2015 metų redakcijoje) numatyta, jog esant 6 procentų kapitalo ir turto santykiui kredito unijos gali būti laikomos tinkamai kapitalizuotos.[²⁰] Bankams šiuo metu taikomas 8-12 proc. kapitalo pakankamumo normatyvas. Vertinant pagal pasaulines tendencijas, 10-13 proc. tvaraus kapitalo rodiklis yra pakankamas kredito unijoms.
Manytina, jog siūlomos nuostatos įneš stabilumo priežiūros institucijai sprendžiant kredito unijų kapitalo veiklos riziką ribojančių normatyvų, tarp jų ir kapitalo pakankamumo dydžio ir jo apskaičiavimo metodikos (tvarkos) nustatymo klausimus, ir normatyvai bus susieti su objektyvesniais kriterijais, nei vien tik priežiūros institucijos turima asmenine nuožiūra dėl tokių klausimų sprendimo. Pasiūlymas:
straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai. 2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius. 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.“
juos išdėstyti taip: „42¹ straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai
metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3). 2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, neviršijančius šiame įstatyme nurodytų ribų.
Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai. 42² straipsnis. Kapitalo pakankamumo normatyvas
kredito unijos turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis. 2. Kapitalo pakankamumo normatyvo dydį ir jo apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo 42² straipsnio reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. 3. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualų kapitalo pakankamumo normatyvą, neviršijantį šio įstatymo 42² straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio.“ Nepritarti Bankams taikomų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir direktyvoje 2013/36/ES), kurie nustato minimalius reikalaujamus dydžius. Kiekvienam bankui gali būti nustatyti individualūs normatyvų dydžiai, todėl dauginimas iš koeficiento yra neįmanomas (nėra aišku, su kuriam komerciniam bankui nustatytu individualiu normatyvu turėtų būti lyginamos kredito unijos).
Be to, jeigu siūloma maksimalaus normatyvo ribą sieti su atitinkamu bankams taikomu normatyvu, turėtų būti nustatyta, kad kredito unijoms būtų taikomos tokios pačios kaip bankams atitinkamo normatyvo skaičiavimo taisyklės. Šiuo metu kai kurie kredito unijoms taikomi normatyvai dėl šių įstaigų specifikos reikšmingai skiriasi nuo komerciniams bankams taikomų reikalavimų (pvz., likvidumo), todėl dauginimas iš koeficiento nėra įmanomas. Net jeigu koeficientų taikymui aukščiau įvardintų praktinių kliūčių nebūtų, siūlomuose pakeitimuose nėra atskleista metodika, kuri buvo naudojama pasirenkant atitinkamų koeficientų reikšmes. Ilgametė pasaulinė praktika tokius metodinius ir reguliavimo klausimus patiki spręsti atitinkamą kompetenciją turinčioms priežiūros institucijoms. 26. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2949 Argumentai: Savarankiškų kredito unijų mokumo užtikrinimo sistema turėtų būti įgyvendinama per Kredito unijų stabilizacijos fondo suformavimą, nustatant efektyvius stabilizacijos fondo sukaupimo būdus ir panaudojimo galimybes. Siūloma, jog kredito unijos iš unijų įnašų privalėtų suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame per 2 metus nuo įstatymų įsigaliojimo būtų sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, lygi 1 procentui, skaičiuojamam nuo kredito unijų indėlių sumos. Lėšos fonde būtų kaupiamos periodinėmis (ex ante) ir papildomomis (ex post) įmokomis. Skaičiuotina, jog fonde dalyvautų bent 12 savarankiškai veikiančių kredito unijų, būtų sukaupta apie 2 mln. eurų.
Atsižvelgiant į fondo paskirtį ir siekiant užtikrinti lėšų jame sukaupimą, siūloma numatyti, jog Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai yra: privalomai - savarankiškos kredito unijos, privalomai - kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nekaupia centrinių kredito unijų įstatymo nustatytų reikalavimų atitinkančio CKU stabilizacijos fondo, savanoriškai - kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde, atitinkamai įgydamos galimybę naudotis jo finansuojamomis priemonėmis mokumui atkurti. Pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymais įsteigus Pertvarkymo fondą, skirtą jame dalyvaujančių finansų įstaigų pertvarkymo veiksmams finansuoti, Finansinio tvarumo įstatyme buvo reglamentuoti Pertvarkymo fondo panaudojimo tikslai, o jo sudarymo tvarką bei nuostatas, susijusias su šio fondo administravimu buvo nuspręsta sureglamentuoti Indelių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Šių projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog toks modelis pasirinktas todėl, jog „manytina, kad techninis Pertvarkymo fondo administravimas būtų vykdomas efektyviau ir taupiau, jei tą darytų panašia veikla užsiimantis ir reikiamą infrastruktūrą jau turintis subjektas.
Dėl to siūloma techninį fondo administravimą pavesti VĮ IID Pertvarkymo fondo apskaita turės būti vykdoma atskirai nuo kitų įmonės administruojamų fondų.“ Siūlytina vadovaujantis tais pačias administravimo efektyvumo motyvais Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslus reglamentuoti Kredito unijų įstatyme, o techninį Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimą pavesti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, numatant, jog Kredito unijų stabilizacijos fondas bus tvarkomas ir apskaitomas atskirai nuo atskirai nuo kitų įmonės administruojamų fondų. Tuo tikslu reikalingas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimas, numatantis atitinkamus pakeitimus ir sukuriantis teisines prielaidas Kredito unijų fondo administravimui. Manytina, jog Kredito unijų fondo valdybos, sudarytos iš kredito unijų – fondo dalyvių - atstovų dalyvavimas fondo valdyme ne tik leistų pačioms kredito unijoms betarpiškai matyti, kaip efektyviai naudojamos jų fonde sukauptos lėšos, tačiau galėtų padėti ir Priežiūros institucijai, kuriai valdyba teiktų rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl fondo valdymo ir naudojimo, taip mažinant priežiūros institucijos administracinius resursus, skiriamus fondo valdymui. Siūloma nustatyti, jog Fondo valdybos nariams už darbą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų.
Siūlomas vieningas Kredito unijų stabilizacijos fondas nebūtų juridinis asmuo (tokio fondo analogija galėtų būti pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo 103 straipsnį ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 33-35 straipsnius veikiantis Pertvarkymo fondas, finansuojamas subjektų, kurie nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytą reglamento taikymo apimtį, ir trečiosiose valstybėse licencijuotų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, lėšomis (t.y., subjektų, kurie nemoka į Bendrą pertvarkymo fondą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka). Kadangi pagal siūlomą modelį kiekviena CKU taip pat galėtų kaupti savo stabilizacijos fondą, numatyti aiškias minėtų fondų sąveiką reglamentuojančias nuostatas. Tiek CKU vykdoma vidinė centrinės kredito unijos finansinės grupės mokumo užtikrinimo sistema, tiek Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų užtikrinti, kad kredito unijai susiduriant su finansinėmis problemomis, jos galėtų būti išspręstos iš surinktų periodinių įmokų, taip nesukeliant kitoms kredito unijoms netikėtų sunkumų, o papildomos įmokos turėtų būti renkamos tais atvejais, kai viena ar kelios kredito unijos susidurtų su netikėtai dideliais nuostoliais, ir fonde ex ante sukauptų lėšų neužtenka. Visomis šiomis priemonėmis būtų dalimi įgyvendintas Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje numatytas kooperacijos ir integracijos modelis, o taip pat per kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą – ir dalinė kryžminių garantijų sistema. Pasiūlymas: Papildyti projektą naujais 49¹-49⁶ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „49¹ straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondas
privalo suformuoti kredito unijų stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas) ir jame dalyvauti.
Kredito unijų stabilizacijos fondas
1) savarankiškos kredito unijos, kaip jos apibrėžtos šiame įstatyme;
2) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios nedalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime;
3) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, kurios dalyvauja centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde;
4) kredito unijos centrinių kredito unijų narės, jei centrinės kredito unijos, kurios narėmis jos yra, kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas neatitinka minimalių Centrinių kredito unijų įstatyme numatytų reikalavimų. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo. 4.
stabilizacijos fondo lėšas sudaro:
1) savarankiškų kredito unijų periodinės (ex ante) įmokos;
2) savarankiškų kredito unijų specialiosios (ex post) įmokos;
3) kredito unijų centrinių kredito unijų narių, privalomai arba savanoriškai dalyvaujančių Kredito unijų stabilizacijos fonde, periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos;
4) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, taip pat kitų valstybių narių finansavimo struktūrų;
5) pajamos iš Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
6) išlaidų, patirtų šio įstatymo 49⁵straipsnyje nurodytais tikslais, dalis, kuri grąžinama užbaigus kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo veiksmus, pavyzdžiui lėšos, gautos kredito unijai grąžinant fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
7) įmokas mokančių kredito unijų sumokėti delspinigiai;
8) kitos teisės aktuose nustatytos sumos. 5. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos:
1) išlaidoms, patirtoms šio įstatymo 49⁵ straipsnyje nurodytais tikslais, padengti;
2) Kredito unijų fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;
3) kredito unijų stabilizacijos fondo paskolų, gautų iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
4) kitais šio fondo paskirčiai neprieštaraujantiems tikslams finansuoti. 6. Į Kredito unijų fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“, prievoles. 7. Kredito unijų
stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) kredito įstaigos sąskaitoje (sąskaitose). Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Kredito unijų fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal jos prievoles. 8. Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą tvarko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, 9.
Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos Fondo valdybos Priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 10. Fondo valdyba, Priežiūros institucija, pasikonsultavusi su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Priežiūros institucija Fondo valdyba, nustato detalią fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų dydžio nustatymo, įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat fondo lėšų išmokėjimo ir susigrąžinimo tvarką. 49²
į Kredito unijų stabilizacijos fondą
unijų stabilizacijos fondo dalyvių įnašų. Suformuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas fondo dalyvis į Kredito unijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 procentą, skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos. 2. Kredito unijų stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, ne mažesnė nei 1 procentas visų šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų fondo dalyvių (kredito unijų) indėlių sumos. Jeigu po to, kai pasiekiamas Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslinis lygis, fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Priežiūros institucija, pasitarusi su Fondo valdyba, atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas fondo tikslinis lygis. Jeigu Kredito unijų stabilizacijos fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 1 metus. 3.
ir papildomas (ex post) įmokas:
straipsnio 1 dalyje nustatytas Kredito unijų fondo tikslinis lygis. Fondui sumažėjus, periodinių įmokų mokėjimas privalo būti atnaujintas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2) papildomos (ex post) įmokos mokamos, jei Kredito unijų fonde nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti. Papildomų įmokų dydis nustatomas pagal poreikį, vadovaujantis Priežiūros institucijos patvirtinta vieninga metodika. Fondo dalyvio nario gali būti paprašyta į fondą įnešti papildomą sumą, skaičiuojamą procentais nuo savarankiškos kredito unijos turimų indėlių sumos. 3) kiekvienam fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir Priežiūros institucijos patvirtinta metodika. Šis dydis nustatomas įvertinus fondo dalyvio rizikingumą pagal nustatytą vieningą fondo dalyvių rizikingumo vertinimo tvarką. Papildoma (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos. 4) Kredito unijų stabilizacijos fondas Fondo valdybos siūlymu ir Priežiūros institucijos sprendimu gali visiškai ar iš dalies atidėti reikalaujamų kredito unijos papildomų (ex post) įnašų mokėjimą, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito unijos likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas būtų suteikiamas šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito unijos prašymu gali būti pratęstas ne ilgiau nei 2 metams. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus fondo dalyvio likvidumui ar mokumui. 4. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba kiekvienais metais patikrina fondo tikslinį lygį nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos kredito unijos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį.
Apie nustatytą įmokų dydį informuojami fondo dalyviai ir Priežiūros institucija, kuri priima sprendimą dėl periodinių (ex ante) įmokų tais metais. 5. Kredito unijų periodinės (ex ante) ir papildomos (ex-post) įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą yra kredito unijų išlaidos. Periodinės (ex ante) įmokos į fondą kredito unijoms nėra grąžinamos. Jei iš papildomų (ex post) įmokų surinktos lėšos yra panaudojamos Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslams įgyvendinti, ir vėliau yra grąžinamos į fondą, jos Fondo valdybos sprendimu gali būti grąžinamos kredito unijoms proporcingai jų įnašų sumoms. 6. Kai Kredito unijų stabilizacijos fonde esančių lėšų nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, lėšų fondui gali būti skolinamasi iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. 7. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai į fondą įmokas moka pinigais (eurais). 8. Kredito unijų fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Jeigu Kredito unijų fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai. Kredito unijai pradelsus reikalaujamų kredito unijos įmokų mokėjimą, kai įmokų mokėjimas jai nėra atidėtas, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie tai informuoja Priežiūros tarnybą, kuri gali imtis priemonių, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 9.
įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, nustato
1Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo Priežiūros institucija,
administruoja fondo administravimo institucija, o rekomendacijas dėl fondo valdymo teikia Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 2. Fondo administravimo institucijos funkcijos pavedamos valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimas ir fondo valdybos veikla finansuojama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kredito unijų fondo dalyvio įmokos fondo administravimo ir valdymo reikmėms metinė norma yra ne didesnė kaip 1/15 nuo jo metinės įmokos sumos. 4. Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Nustatant įmokų dydį atsižvelgiama į fondo valdymui ir administravimui reikalingas išlaidas. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 49⁴
unijų stabilizacijos fondo valdyba
kredito unijų (fondo dalyvių) paskirti atstovai ir kiti asmenys, kurie į ją deleguojami pagal teisės aktų reikalavimus. Kredito unijų atstovus, deleguojamus į Fondo valdybą, skiria jų dalyvių visuotinis narių susirinkimas. Į Fondo valdybą skiriami asmenys turi turėti reikiamą išsilavinimą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su Kredito unijų stabilizacijos fondo uždavinių įgyvendinimu. Į Fondo valdybą institucijų sprendimu taip pat gali būti deleguojami šių šiame straipsnyje nurodytų institucijų atstovai.
Dėl dalyvavimo fondo valdyme tikslingumo sprendžia atstovą delegavusi institucija:
kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. 2. Fondo valdybos uždavinys – dalyvauti valdant ir administruojant Kredito unijų stabilizacijos fondą įgyvendinant šiame įstatyme numatytus šio fondo uždavinius. 3. Fondo valdyba veikia pagal savo patvirtintą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos darbo reglamentą, kuris suderinamas su fondo administravimo institucija, finansų ministerija ir Priežiūros institucija. 4. Priimant Fondo valdybos sprendimus vienas Fondo valdybos narys turi vieną balsą. Fondo valdybos sprendimai priimami dalyvavusių fondo valdybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia fondo valdybos narių, kuriuos paskyrė 49⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, balsai. 5. Fondo valdybos nariams už veiklą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų. Išmokų už veiklą formą ir dydį nustato Fondo valdyba, bet jų metinė suma negali viršyti 1/15 fondo metinių pajamų. 6.
6Fondo valdyba atlieka šias funkcijas:
stabilizacijos fonde sukaupimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
unijų stabilizacijos fondą dydžio;
ir teikia jas Priežiūros tarnybai ir Fondo administravimo institucijai;
fondo dalyvių rizikos vertinimui ir stebėsenai;
nuostatus turi svarstyti ar spręsti Fondo valdyba. 7. Fondo valdyba pagal administravimo institucijos pateiktą informaciją stebi ir tikrina, ar fondo dalyviai nepažeidžia nustatytos įmokų mokėjimo į Kredito unijų stabilizacijos fondą tvarkos. Nustačiusi, jog kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, kai jos ją privalo mokėti, Fondo valdyba privalo nedelsdama informuoti įmoką praleidusią kredito uniją ir Priežiūros instituciją, kuri Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl įmoką praleidusios savarankiškos kredito įstaigos licencijos atšaukimo ar jos galiojimo sustabdymo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Fondo valdybos išvada šiuo klausimu Priežiūros institucijai yra rekomendacinio pobūdžio. 8. Fondo valdyba turi teisę gauti informaciją, kaip fondo dalyviai naudoja Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Fondo valdybai paprašius, fondo dalyviai, kuriems buvo skirta fondo lėšų, privalo pateikti detalią Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo ataskaitą. 9.
9Atlikdama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Fondo valdyba turi teisę:
uždaviniams ir funkcijoms atlikti;
(auditorius, konsultantus, specialistus, valstybės institucijų atstovus) spręsti klausimų, susijusių su jos uždavinių ir funkcijų atlikimu. 10.
veiksmus:
skirtus rekomendacinio pobūdžio prevencinius nurodymus;
planus, jei nusprendžia, kad tokių reikia, ir pateikti juos kredito unijoms (fondo dalyvėms);
unijos veiklos pertvarkymu, rekomenduoti, kad kredito unija parduotų specifinį turtą, rekomenduoti, kad kredito unija apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;
padėtį, nustatytų priemones nustatytoms problemoms spręsti ir parengtų veiksmų programą toms problemoms įveikti bei jos įgyvendinimo tvarkaraštį;
savo parengtame plane nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujintų tokį planą ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame plane nustatytų procedūrų ar priemonių;
susirinkimą ir rekomenduoti susirinkimo darbotvarkę bei kad pajininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;
jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų;
parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;
įvertinimui ir minėtoms rekomendacijoms parengti. 11. Fondo valdybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidami Fondo valdybos nario pareigas.
Už konfidencialios informacijos atskleidimą fondo valdybos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Apie priimtus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus prevencinius nurodymus ir rekomendacijas, skirtas su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms), informuojama Priežiūros institucija, kartu teikiant šiame įstatyme numatytą rekomendaciją dėl lėšų iš fondo skyrimo. 49⁵straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas
šių veiksmų:
reikalinga su sunkumais susiduriančios unijos mokumui ir stabilumui atstatyti;
kredito unijos turtą įsigyjantįjį asmenį;
nurodyta šiame įstatyme. 2. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas Priežiūros institucijos sprendimu išmoka Fondo administravimo institucija (indėlių draudimo įmonė). Priimdama sprendimą išmokėti fondo lėšas Priežiūros institucija atsižvelgia į Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pateiktą rekomendaciją. 49⁶straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti
ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, taip pat tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2. Fondo lėšos kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos:
nustatomi Priežiūros tarnybos atsižvelgiant į fondo valdybos rekomendaciją. Fondo valdyba teikdama rekomendacijas dėl pagalbos priemonių mokumo problemų turintiems Fondo dalyviams skyrimo, įvertina fondo dalyvių (kredito unijų) pateiktus motyvuotus prašymus dėl pagalbos priemonių skyrimo ir išanalizuoja jų pateiktus dokumentus. 4. Skiriant lėšas iš Kredito unijų stabilizacijos fondo su dalyviu sudaroma finansinės paramos sutartis, kurioje detaliai aptariami lėšų gavėjo įsipareigojimai, susiję su lėšų naudojimu, mokumo atkūrimo priemonių planas ir paramos gavėjo atsakomybė už netinkamą lėšų panaudojimą. 5. Esant vienos kredito unijos fondo dalyvės bankrotui, Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptos lėšos gali būti panaudotos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais (kreditoriais šio straipsnio tikslais yra laikomi bankrutavusios kredito unijos indėlininkai) prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą dėl mokėjimų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turi pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas kitų bankrutavusios kredito unijos kreditorių atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje ir jo reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Kredito unijos fondo dalyvės bankrutavusios kredito unijos kreditoriams atsako tik Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptų lėšų suma. 6. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti neskiriamos, jei su sunkumais susiduriančios kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, numatytomis šio įstatymo 49⁴ straipsnio 10 dalyje. Fondo valdyba gali pateikti šio įstatymo numatytas rekomendacijas dėl šių priemonių įdiegimo ir įgyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje ir rekomendaciją Priežiūros institucijai lėšų iš fondo neskirti. 7.
kredito unijos stabilizacijos fondo, tiek kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, įgyja teisę į kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimą iš abiejų fondų lėšų, kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos tik tuo atveju, jei unijos finansavimui neužtenka lėšų centrinės kredito unijos, kurios nare yra su sunkumais susidūrusi kredito unija, stabilizacijos fonde ir jos mokumas negali būti užtikrintas kitomis centrinės kredito unijos taikomomis mokumo užtikrinimo priemonėmis. 8. Prašymą dėl lėšų skyrimo iš fondo padavusi kredito unija turi teisę atsisakymą skirti Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas apskųsti teismui per 30 dienų nuo atsisakymo skirti fondo lėšas gavimo.“ Nepritarti Vienas pagrindinių Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcijos) tikslų yra veiksmingos kredito unijų mokumo užtikrinimo (kryžminių garantijų) sistemos sukūrimas. Siūlomuose pakeitimuose numatytas reguliavimas yra nepakankamas ir netinkamas šiam tikslui pasiekti. Numatomas Kredito unijų stabilizacijos fondas negali būti laikomas efektyvia mokumo užtikrinimo sistema, prilyginama kryžminėms garantijoms, nes išlieka atskirų kredito unijų bankroto galimybė, o šio fondo panaudojimas nebūtų privalomas, t. y. išliktų galimybė, kad fondas negelbėtų kredito unijų net joms susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais. Taigi, nebūtų jokio esminio pokyčio nuo dabar esančios sistemos. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondas nepasiektų Koncepcijoje įtvirtinto savireguliacijos tikslo, nes nebūtų įtvirtintas solidarios atsakomybės principas, kuris sukurtų ekonomines paskatas kredito unijoms prižiūrėti vienai kitą. Nors formaliai gali atrodyti, kad formuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą siekiama, jog jis taptų centrinės kredito unijos alternatyva savarankiškoms kredito unijoms, jo įkūrimas tik dar labiau suskaidytų ir taip fragmentuotą kredito unijų sektorių.
Savarankiškos kredito unijos galėtų teikti visas paslaugas kaip ir centrinės kredito unijos narės ar komerciniai bankai, tačiau jų keliama didesnė rizika būtų reguliuojama mažiau griežtais riziką ribojančiais normatyvais. Be to, fondas, kuris turėtų tik ribotas rekomendacinio pobūdžio rizikos valdymo ir priežiūros funkcijas, negalėtų deramai atlikti ir pagrindinės stabilizavimo funkcijos. Siūlomo Kredito unijų stabilizacijos fondo veiksmingumas yra abejotinas, nes jo tikslinis (ex ante) lygis tesiektų tik apie 2 mln. Eur., o galimos ex post įmokos nėra aiškiai apibrėžtos. Neapibrėžta ir tai, kaip šis stabilizacijos fondas būtų naudojamas. Jei nebus įtvirtinta solidari kredito unijų atsakomybė, nebus sukurta ir paskatų mokėti ex post įmokas į Kredito unijų stabilizacijos fondą. Siūlomo Kredito unijų stabilizavimo fondo administravimas ir valdymas dalinai būtų patikėtas VĮ
„Indėlių ir investicijų draudimas“. Nors šios įmonės pagrindinis tikslas yra
prisidėti prie finansų sistemos stabilumo, tačiau jos veikla yra susijusi su garantijų (draudimo) indėlininkams ir investuotojams suteikimu (t.y. draudimo išmokų mokėjimu esant draudžiamajam įvykiui), o ne su finansų įstaigų priežiūra, pertvarkymu ar gelbėjimu. Kredito unijų stabilizacijos fondas yra kaupiamas privačių juridinių asmenų ir skirtas šių privačių juridinių asmenų problemoms, susijusioms su jų stabilumu ir mokumu, spręsti. Šio fondo kaupimas ir administravimas nėra susijęs su įprasta valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ veikla. Taigi, tokio fondo administravimas prieštarautų minėtos valstybės įmonės veiklos pobūdžiui bei principams.
Atkreipiame dėmesį, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi sprendimų priėmimo teisės dėl tam tikrų juridinių asmenų veiklos tęstinumo. Taip pat pastebėtina, kad VĮ
„Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios sektoriaus
subjektams, tad ir šios valstybės įmonės administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtinas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai tiesiogiai įtakotų valdžios sektoriaus finansus (deficitą bei skolą). Valstybės atsakomybė dėl šio fondo veiklos nėra apribota. Numatoma, kad stabilizacijos fondo valdyba galės teikti rekomendacinio pobūdžio nurodymus, tačiau stabilizacijos fondas neturės realių galių užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimui. Dėl to kyla grėsmė, kad stabilizacijos fondo valdyba taps neveikiančiu organu, ir nebus pasiekti Koncepcijoje keliami tikslai. Galiausiai, nevienareikšmiškai apibrėžtos aplinkybės, kada kredito unijos galėtų pasinaudoti stabilizacijos fondo lėšomis, sukuria prielaidų piktnaudžiavimui ir diskriminaciniam fondo lėšų panaudojimui. 27. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29653 Argumentai: žr. argumentus 42 straipsnio pakeitimui. „3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo, neviršijančius šiame įstatyme nustatytų dydžių. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio
Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 42 straipsniui. 28.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29772 Argumentai: Keičiamo įstatymo 77 straipsnyje siūloma numatyti Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimų už bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas tenkinimo eilę. Pasiūlymas: patikslinti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų už bankrutavusios kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. kreditoriams išmokėtas fondo lėšas;
reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. 4. Trečiąja Ketvirtąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai. 6.
Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius, išskyrus Kredito unijų stabilizacijos fondo suteiktas pasitiktines (subordinuotas) paskolas, iš kurių kylantys reikalavimai tenkinami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;. 7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai. Nepritarti Tokie pakeitimai galimai prieštarauja viešajam interesui, nes privatus subjektas (tik maža dalis visuomenės) įgytų pirmumą prieš visai visuomenei svarbų subjektą – Indėlių draudimo fondą administruojančią įmonę, kuri prisideda prie viso finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimo. Be to, siūlomais pakeitimais būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, kurią ES lygiu reglamentuoja direktyva 2014/49/ES. Pagal šią direktyvą, kredito įstaigą pripažinus nemokia, jos indėlininkai įgyja reikalavimo teisę į ES lygyje harmonizuoto dydžio (100 000 eurų) draudimo išmoką, kurios išmokėjimą turi užtikrinti valstybėje narėje pripažinta indėlių draudimo sistema. Kadangi siūlomais pakeitimais nenumatoma Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, kurie leistų šį fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema, indėlininkams nustatyto dydžio išmokos turėtų būti išmokamos iš Indėlių draudimo fondo, o likę reikalavimai tenkinami iš bankrutavusios kredito unijos turto. Taigi, Kredito unijų stabilizacijos fondo pirmenybė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje prieš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra nepagrįstas. Siūlomi pakeitimai prieštarautų ir direktyvoje 2014/59/ES įtvirtintoms nuostatoms, įpareigojančioms valstybes nares užtikrinti aukštesnį indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą kreditorių reikalavimų eilėje. 29.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2933 Argumentai: Atsižvelgiant į siūlomus keičiamo įstatymo pakeitimus, siūloma pakeisti 3 straipsnio („Įstatymo taikymas“) nuostatas. Pasiūlymas: patikslinti 3 straipsnio 3-7 dalis, papildyti nauja 9 dalimi ir 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas
šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. 3.
papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Pereinamuoju laikotarpiu (nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2026 m. sausio 1 d.) skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir (ar) veiklos riziką ribojančius normatyvus už papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai yra įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, įtraukiamą dalį kasmet (įskaitant ir einamuosius įstatymo įsigaliojimo metus) mažinant 10 procentinių punktų. Kredito unija privalo užtikrinti, jos po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2026 m. lapkričio 1 d.) visas kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus. Įgyvendindamos šia nuostatą kredito unijos užtikrina, jog pajinio kapitalo, atitinkančio tvaraus kapitalo reikalavimus, dalis pajiniame kapitale būtų ne mažesnė nei 10 procento įstatymo įsigaliojimo metais, o vėliau kasmet būtų didinama ne mažiau kaip 10 proc. punktų. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 5. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra įstojusi į centrinę kredito uniją arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 6.
šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę. Veikiančių kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 7. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, o Kredito unijų stabilizavimo fondas nepriima sprendimo tokios kredito unijos mokumui atkurti ir užtikrinti, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 8. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta. 9.
įstatyme nurodyti Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai išsirenka ir paskiria atstovus Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, parengia bei patvirtina fondo nuostatus ir kitus veiklos įgyvendinamuosius teisės aktus, suformuoja fondo administraciją ir atidaro Kredito unijų stabilizacijos fondo sąskaitą. Nepritarti Nepritarti siūlymui tikslinti 3 straipsnio 3 dalį, nes tokiu atveju artimiausius 10 metų vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, juos skaičiuojant būtų įtraukti pajai, kurie galimai neatitiktų reikalavimų, keliamų pajamoms šio įstatymo nustatyta tvarka, nebūtų stabilūs ir iškreiptų skaičiavimus. Reikalavimas atlikti išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą yra jau įtvirtintas pritarus analogiškam Seimo nario R.Markausko pasiūlymui dėl Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 2 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Dėl kitų siūlomų pakeitimų žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R. Markausko pasiūlymo 2 straipsnio 12 daliai ir 49 straipsniui. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-06-01 nutarimas Nr. 549 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 43, 44, 50 ir 51 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektą Nr.
XIIP-3771 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, siūlytina esminius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustatyti įstatyme, o priežiūros institucijos teisės aktuose būtų nustatyta reikalavimų vertinimo tvarka. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose, tikslintinas Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 – siūlytina nustatyti, kad priežiūros institucijos teisės aktai ne nustato, o tik detalizuoja prašymų dėl licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo pateikimo, nagrinėjimo ir išdavimo tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams. 1.3. Pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos narių susirinkimas ir tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 18 straipsnio 2 dalį papildyti atskiru punktu, nustatančiu visuotinio kredito unijos narių susirinkimo teisę priimti atitinkamus sprendimus. 1.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms nustatyti papildomus kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, o 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms pašalinti pažeidimus, nustatytus atliekant jų stebesėną ir tikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas teises Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomus nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Vengiant funkcijų dubliavimo, siūlytina centrinių kredito unijų įgaliojimus suderinti su siūlomais priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais. Pritarti Dėl Vyriausybės pateiktų siūlymų projektui Nr. XIIP – 3772, išdėstytų Vyriausybės nutarimo 1.1 ir 1.3 punktuose, žiūrėti atitinkamai siūlomą redakciją dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, pateiktos projekto 27 straipsnio 2 daliai, ir siūlomą redakciją, pateiktą atsižvelgiant į Seimo nario R.Markausko pasiūlymą Nr. 16. Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą projektui Nr. XIIP – 3772, nurodytą Vyriausybės nutarimo 1.2 punkte, patikslinti projekto 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Detalias pPrašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas detalizuojančią ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“ 31.
Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4105; kartu – alternatyvūs įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
susiduria su reikšmingomis problemomis, dėl kurių 2013–2014 metais Lietuvoje bankrutavo 5 kredito unijos, o 2015 metais net 23 kredito unijos dirbo nuostolingai. Esminės tai lėmusios priežastys: kredito unijų kapitalas nėra tvarus ir tinkamas susikaupusiems nuostoliams veiksmingai padengti; neužtikrinta tinkama turto kokybė, rizikos valdymas, efektyvus vadovavimas, solidarumo ir bendruomeniškumo – pamatinių kooperacijos principų – įgyvendinimas. Be to, kredito unijų sektorius yra fragmentiškas, veikia keliais sisteminiais lygiais – dalis kredito unijų šiuo metu visiškai nedalyvauja jokioje papildomą stabilumą užtikrinančioje sistemoje, kita dalis – yra įsteigusios Lietuvos centrinę kredito uniją ir dalyvauja jos sudarytame stabilizacijos fonde, tačiau ir šią sistemą, kaip parodė praktika, reikia sustiprinti, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu priimtus sprendimus finansinio stabilumo užtikrinimo srityje.
Pastebėtina, kad po pastarosios finansų krizės, kurios metu ES valstybių narių finansų sektorius patyrė nemažai nuostolių ir bankrotų, o ES valstybės narės susidariusioms situacijoms spręsti skyrė dideles sumas mokesčių mokėtojų lėšų, ES finansų sektoriuje ne tik sugriežtinti rizikos ribojimo (kapitalo pakankamumo) reikalavimai, bet ir imtasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ateityje finansų sektoriaus problemoms spręsti mokesčių mokėtojų lėšų nebūtų naudojama, o visos problemos būtų sprendžiamos iš vidinių finansų sektoriaus išteklių. Šioje srityje paminėtinos tokios ES teisinės iniciatyvos, kaip vienas iš bankų sąjungos ramsčių – Bendras bankų ir kitų įstaigų pertvarkymo mechanizmas (nustatytas 2014 m. liepos 15 d. Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1) ir jo veikimo pagrindą sudaranti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr.
1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) (toliau – Direktyva 2014/59/ES), nustatanti naują ES veikiančių bankų ir didelių investicinių įmonių pertvarkymo režimą. Esminiai naujojo režimo elementai yra su problemomis susidūrusių įstaigų nuostolių padengimas įstaigų dalyvių ir kreditorių lėšomis (jų turimų finansinių priemonių nurašymas ar konvertavimas) ir tolesnių pertvarkymo priemonių finansavimas paties sektoriaus lėšomis (iš Pertvarkymo fondo, kaupiamo iš įstaigų įmokų), nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų. Bankų sąjungą reglamentuojantys ES teisės aktai Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklai netaikytini, todėl tikslinga Lietuvoje įdiegti kredito unijų sektoriaus stabilumą užtikrinančias priemones, atitinkančias ES įtvirtintus principus, pagal kuriuos visuomenė turėtų būtų apsaugota nuo išlaidų, susijusių su atskirų kredito unijų bankrotų padariniais, prisiėmimo. Sprendžiant kredito unijų sektoriaus problemas, jau imtasi atitinkamų iniciatyvų. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcija) projektui parengti darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kredito unijų asociacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. kovo 18 d. posėdžio sprendimu Nr.
109-S-1 „Dėl Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ pritarė Koncepcijai, numatančiai kredito unijų sektoriaus sisteminę reformą, kurios pagrindiniai uždaviniai – kredito unijų mokumo užtikrinimas visų kredito unijų dalyvavimu kryžminių garantijų sistemoje, kredito unijų kapitalo tvarumo užtikrinimas, kooperacijos ir integracijos, taip pat savireguliacijos ir valdymo stiprinimas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 atitinka Koncepciją.
Alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka Koncepcijos ir joje nustatytų uždavinių: kredito unijų veiklos misija ne tik aiškiai neapibrėžiama, bet ir kuriamos prielaidos kredito unijoms toliau tolti nuo veiklos misijos ir panašėti su bankais ir investiciniais fondais (pavyzdžiui, didinamas finansinių paslaugų skaičius, plečiamas finansinių paslaugų teikimas ne nariams, įtvirtinama kredito unijos galimybė iki 70 procentų turto investuoti į skolos vertybinius popierius ir panašiai); kredito unijų integracija ir kredito unijų kooperacija ne tik nesustiprinama, bet sektoriaus susiskaidymas dar labiau didinamas (pavyzdžiui, siūloma nustatyti ir taikyti skirtingus reikalavimus tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams – kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms ir vadinamosioms savarankiškoms kredito unijoms, taip pat siūlomos skirtingos kredito unijų dalyvavimo stabilumo užtikrinimo sistemose sąlygos); kredito unijų sektoriaus stabilumo užtikrinimo priemonės nesustiprinamos, bet susilpninamos (pavyzdžiui, centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo valdymui ir panaudojimui trūksta apibrėžtumo ir panaudojimo užtikrintumo, nesiūloma sukurti veiksmingos kryžminių garantijų sistemos, kuri užtikrina kredito unijų savireguliaciją); didinamos paskatos kredito unijoms prisiimti dar daugiau rizikos (pavyzdžiui, numatoma, kad investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius galėtų sudaryti net iki 30 procentų skolos vertybinių popierių portfelio, numatoma galimybė kredito unijoms steigti juridinius asmenis ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, alternatyviais įstatymų projektais nebūtų pasiektas Koncepcijos tikslas – užtikrinti kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų visuomenės poreikius, o jeigu veikla būtų nesėkminga, mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmių sukeltoms problemoms spręsti. 2.2.
projektais nebūtų sukurta viena patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką ir neigiamą jos poveikį visuomenei. Alternatyviuose įstatymų projektuose yra siūloma dvejopa kredito unijų stabilumą užtikrinančių fondų sistema. Vieną sistemą sudarytų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas, kuriame privalomai dalyvautų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, taip pat centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios neturėtų įsteigto savo stabilizacijos fondo, ir galėtų savanoriškai dalyvauti centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios turi įsteigusios savo stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas). Kitą sistemą sudarytų centrinių kredito unijų narių kredito unijų pasirinkimu sudaromas stabilizacijos fondas (toliau – centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas). Atkreiptinas dėmesys, kad šie fondai tiek kartu, tiek atskirai nepakankami užtikrinti veiksmingą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą. Kredito unijų dalyvavimas pasirinktinai Kredito unijų stabilizacijos fonde arba centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde nesukuria vientisos sistemos. 2.3. Dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde neapsaugotų kredito unijų nuo nemokumo ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių, kadangi:
stabilizacijos fondo sudarymo ir panaudojimo principai neužtikrintų šio fondo pajėgumo ir galimybių išspręsti kredito unijų problemas: viena vertus, periodinėmis (ex ante) įmokomis fonde numatoma sukaupti palyginti mažą sumą (1 procentą kredito unijos turimų indėlių sumos), o papildomų (ex post) įmokų dydis būtų ribojamas, kita vertus, gelbėti kredito uniją Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšomis nebūtų privaloma.
Atkreiptinas dėmesys, kad nereglamentuojamos situacijos, kai kredito unijai susiduriant su problemomis, kurios negali būti išspręstos dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo nepakankamumo ar dėl to, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba šių problemų nesprendžia;
kredito unijoms, dalyvaujančioms Kredito unijų stabilizacijos fonde, siekti savo ir kitų kredito unijų veiklos efektyvumo, imtis priemonių, kad būtų išvengta nemokumo susidarymo situacijų. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai, kuri būtų sudaroma iš pačių kredito unijų, tai yra iš dalyvaujančių kredito unijų atstovų ir galbūt iš kitų institucijų atstovų, jei šios institucijos nuspręstų deleguoti savo atstovus, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 suteikiami įgaliojimai nepakankami. Nors Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba turėtų teisę sunkumų patiriančioms ir kitoms kredito unijoms teikti tam tikrų rekomendacijų, susijusių su prevencija, kredito įstaigos pertvarkymu ar kitais veiksmais, tačiau nevykdytų realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, todėl neturėtų galimybės laiku ir veiksmingai reaguoti į kredito unijų padėtį, užkirsti kelią kredito unijų sektoriaus problemoms ir laiku taikyti atitinkamas priemones, tam panaudodama Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai nenumatoma veiksmingų realių priemonių, užtikrinančių jos rekomendacijų įgyvendinimą. 2.4. Esant nepakankamam Kredito unijų stabilizacijos fondui, Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4105 siūlomi papildomai kredito unijų pasirinkimu sudaromi centrinių kredito unijų stabilizacijos fondai taip pat būtų nepajėgūs prisidėti prie visuomenės apsaugojimo nuo kredito unijų bankrotų padarinių, nes: 2.4.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis neskatinamas visoms kredito unijoms bendras savireguliacijos mechanizmas, užtikrinantis kredito unijų savikontrolę ir nuolatinę stebėseną bei prisidedantis prie sėkmingos kredito unijų veiklos, bet ir silpninamas tas, kurį šiuo metu taiko Lietuvos centrinė kredito unija. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 numatoma centrinei kredito unijai suteikti galią stebėti ir tikrinti savo nares kredito unijas, nustatyti joms papildomų veiklos riziką ribojančių priemonių, užtikrinančių jų tinkamą veiklą, tačiau centrinė kredito unija imperatyviai neįpareigojama sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą savo ir savo narių kredito unijų mokumui užtikrinti. Tokių centrinių kredito unijų, kurios savo įstatuose nenumatytų stabilizacijos fondo steigimo, narės kredito unijos privalėtų dalyvauti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kuriame dalyvauti privalėtų ir centrinės kredito unijos neįsteigusios kredito unijos. Taip kredito unijoms sukuriamos nepatrauklios sąlygos jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti mokumo; 2.4.2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūloma leisti, kad centrinę kredito uniją sudarytų 3 kredito unijos, jeigu šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. eurų. Pažymėtina, kad mokumą užtikrinanti sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau yra dalijamasi rizika, tai yra kuo daugiau narių sistemoje dalyvauja.
Tai reiškia, kad išliktų didelė rizika, kad 3 kredito unijos nesugebės suteikti tarpusavio pagalbos vienai ar kelioms kredito unijoms, susidūrusioms su sunkumais. Be to, tokiu atveju galėtų veikti keliolika centrinių kredito unijų ir išliktų kredito unijų sektoriaus fragmentacija. 2.5. Skirtingų reikalavimų nustatymas kredito unijoms, nedalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, ir kredito unijoms, dalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, skatintų tolesnį sektoriaus skaidymąsi ir fragmentaciją. Įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, tai yra kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus skirtingomis sąlygomis. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 pateikiami 2 kredito unijų apibrėžimai – kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų. Savarankiška kredito unija apibrėžiama kaip centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei
nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu lemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Skirtingas reguliavimas tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams skatintų didesnę veiklos riziką prisiimančius ar mažiau atsakingą veiklą vykdančius subjektus vengti griežtesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės.
Tai reiškia, kad ne tik išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema, tačiau jos skaidymasis ir toliau didėtų. 2.6. Siūlomas reglamentavimas sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, taip ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kai kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais: 2.6.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma leisti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, tačiau tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Asocijuoti nariai paprastai naudojasi visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą visuotiniame narių susirinkime ir dalyvavimą kredito unijos valdyme. Todėl būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų;
už pagrindinį pajų dydžio sumažinimas iki 1 euro (šiuo metu yra 30 eurų) taip pat neskatintų pajus įsigijusių asmenų tapti visaverčiais kredito unijos savininkais, besidominčiais kredito unijos veikla ir jos efektyvumu. 2.7. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 numatytos kredito unijų riziką didinančios priemonės, tokios kaip galimybė kredito unijoms didelę jų turto dalį (iki 70 procentų) investuoti į vertybinius popierius, atitinkančius nustatytus kredito reitingus. Toks reguliavimas nepriimtinas, kadangi kredito unijos, pasinaudojusios tokia galimybe, iš esmės veiktų kaip investiciniai fondai, nors investavimui skirtos iš asmenų surinktos lėšos būtų draudžiamos indėlių draudimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinio investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks, reguliavimu siekiama užtikrinti tinkamą investuotojų (klientų) interesų apsaugą. Indėlių draudimo taikymas investicijoms yra nepriimtinas, investicijų draudimui taikomi kiti principai. Investuojantieji į rizikingas finansų priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. 2.8. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, siūlymai neatitinka ES teisės aktų ir nesiderina su viso finansų sektoriaus finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 yra siūloma įtvirtinti, kad kredito unijos bankroto atveju Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais, prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo. Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas būtų aukštesnėje kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilėje nei valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir turėtų pirmumo teisę atgauti šiems kreditoriams išmokėtas lėšas. Tokie siūlymai nepriimtini, nes:
ir investicijų draudimas“ prisideda prie viso finansų sektoriaus, o ne tam tikros jo dalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Bankrutavusios kredito unijos kreditoriams indėlių draudimo išmokos mokamos iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo Indėlių draudimo fondo, kuris sudaromas ne vien iš kredito unijų, bet ir kitų kredito įstaigų įmokų;
sistemų (OL 2014 L 173, p.
149) (toliau – Direktyva 2014/49/ES) reikalaujama, kad valstybių narių teritorijoje būtų įdiegtos ir oficialiai pripažintos viena ar kelios indėlių draudimo sistemos, veikiančios šioje direktyvoje nustatyta darnia tvarka ir užtikrinančios kiekvienam indėlininkui 100 000 eurų indėlių apsaugą. Kredito įstaiga negali priimti indėlių, jeigu nedalyvauja pripažintoje indėlių draudimo sistemoje. Direktyva 2014/49/ES ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas užtikrina, kad kiekvienas indėlininkas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos įgyja reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką iš Lietuvoje veikiančios indėlių draudimo sistemos, bet ne didesnę kaip 100
Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, atitinkančių Direktyvoje 2014/49/ES indėlių garantijų sistemoms įtvirtintus reikalavimus, kurie leistų Kredito unijų stabilizacijos fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje. Taigi siūlomos nuostatos iškraipytų ES reglamentuotą indėlių draudimo sistemą; 2.8.3. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomas Kredito unijų stabilizacijos fondas, nebūdamas pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje, galėtų teikti tik papildomą apsaugą indėlininkams, kompensuodamas bankrutavusioje kredito įstaigoje laikytą 100
kokia tvarka už 100 000 eurų sumą viršijančius indėlius būtų mokama. Taigi galimi atvejai, kai būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitoma tik su kai kuriais kreditoriais ir neužtikrinama vienoda indėlininkų apsauga;
eilės pakeitimas neatitiktų principų, įtvirtintų Direktyvoje 2014/59/ES, kurie taikomi bankams ir kitoms įstaigoms.
Direktyva 2014/59/ES įpareigoja valstybes nares kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje užtikrinti aukštesnį apdraustųjų indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą nei kitų indėlių. 2.9. Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma pagrindinio numatomo kredito unijų stabilumo užtikrinimo mechanizmo – Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymą ir administravimą pavesti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ir valdybai. Valdybą sudarytų privačių ūkio subjektų kredito unijų (Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių) atstovai, taip pat į ją galėtų būti deleguojami Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir centrinių kredito unijų atstovai. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba priimtų sprendimus dėl įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio, Kredito unijų stabilizacijos fondo panaudojimo išmokoms, nustatytų Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo tvarką, o valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruotų Kredito unijų stabilizacijos fondą: kauptų įmokas, tvarkytų Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą, vykdytų valdybos nurodymus dėl išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios
sektoriaus subjektams.
Atsižvelgiant į tai, Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai turėtų tiesioginę įtaką valdžios sektoriaus finansams, tai yra deficitui ir skolai.– yra įsteigusios Lietuvos centrinę kredito uniją (toliau – LCKU) ir dalyvauja jos sudarytame Stabilizacijos fonde, tačiau ir šią sistemą, kaip parodė praktika, reikalinga sustiprinti, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu priimtus sprendimus finansinio stabilumo užtikrinimo srityje. Pastebėtina, kad po pastarosios finansų krizės, kurios metu ES valstybių narių finansų sektorius patyrė ženklių nuostolių ir bankrotų ir kurių pasekmėms spręsti ES valstybės narės skyrė nemažas sumas mokesčių mokėtojų lėšų, ES mastu finansų sektoriuje ne tik sugriežtinti rizikos ribojimo (kapitalo pakankamumo) reikalavimai, bet ir imtasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ateityje finansų sektoriaus problemoms spręsti mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos, o visos problemos būtų sprendžiamos vidiniais finansų sektoriaus ištekliais. Šioje srityje paminėtinos tokios ES teisinės iniciatyvos, kaip vienas iš bankų sąjungą sudarančių ramsčių – Bendras bankų ir kitų įstaigų pertvarkymo mechanizmas (kuris yra nustatytas 2014 m. liepos 15 d. Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1)) ir jo veikimui pagrindą sudaranti 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) (toliau – Direktyva 2014/59/ES), nustatanti naują ES veikiančių bankų ir didelių investicinių įmonių pertvarkymo režimą. Esminiai naujojo režimo elementai yra su problemomis susidūrusių įstaigų nuostolių padengimas įstaigų dalyvių ir kreditorių lėšomis (jų turimų finansinių priemonių nurašymas ar konvertavimas) ir tolesnių pertvarkymo priemonių finansavimas paties sektoriaus lėšomis, nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų (iš įstaigų įmokų kaupiamo Pertvarkymo fondo pagalba). Bankų sąjungą reglamentuojantys ES teisės aktai Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklai netaikytini, todėl tikslinga Lietuvoje įdiegti kredito unijų sektoriaus stabilumą užtikrinančias priemones, atitinkančias visoje ES įtvirtintus principus, pagal kuriuos visuomenė turėtų būtų apsaugota nuo kaštų, susijusių su atskirų kredito unijų bankrotų padariniais, prisiėmimo. Sprendžiant kredito unijų sektoriaus problemas jau yra imtasi atitinkamų iniciatyvų. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcija) projektui parengti darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kredito unijų asociacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. kovo 18 d. posėdžio sprendimu Nr.
109-S-1 „Dėl Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ pritarė Koncepcijai, numatančiai kredito unijų sektoriaus sisteminę reformą, kurios pagrindiniai uždaviniai – kredito unijų mokumo užtikrinimas visų kredito unijų dalyvavimu kryžminių garantijų sistemoje, kredito unijų kapitalo tvarumo užtikrinimas, kooperacijos ir integracijos, taip pat savireguliacijos, valdymo stiprinimas. KUĮ projektas Nr. XIIP-3772 ir CKUĮ projektas Nr. XIIP-3771 atitinka Koncepciją.
Alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka Koncepcijos ir joje nustatytų uždavinių: kredito unijų veiklos misija ne tik aiškiai neapibrėžiama, bet ir kuriamos prielaidos kredito unijoms toliau tolti nuo veiklos misijos bei panašėti su bankais ir investiciniais fondais (pvz., didinamas finansinių paslaugų skaičius, plečiamas finansinių paslaugų teikimas ne nariams, įtvirtinama kredito unijos galimybė iki 70 proc. turto investuoti į skolos vertybinius popierius ir pan.); kredito unijų integracija ir kooperacija tarp kredito unijų ne tik nėra sustiprinama, bet sektoriaus susiskaidymas dar labiau didinamas (pvz., siūloma nustatyti ir taikyti skirtingus reikalavimus tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams – kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms ir taip vadinamoms savarankiškoms kredito unijoms, taip pat skirtingas unijų dalyvavimo stabilumo užtikrinimo sistemose sąlygas); kredito unijų sektoriaus stabilumo užtikrinimo priemonės nesustiprinamos, bet susilpninamos (pvz., centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo valdymas ir panaudojimas stokoja apibrėžtumo ir panaudojimo užtikrintumo, nesiūloma sukurti efektyvios kryžminių garantijų sistemos, kuri užtikrina savireguliacijos paskatas tarp kredito unijų); didinamos paskatos kredito unijoms prisiimti dar daugiau rizikos (pvz., numatoma, kad investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius galėtų sudaryti net iki 30 proc. skolos vertybinių popierių portfelio, numatoma galimybė kredito unijoms steigti juridinius asmenis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, Alternatyviais įstatymų projektais nebūtų pasiektas Koncepcijos tikslas – užtikrinti kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų visuomenės poreikius, o veiklos nesėkmės atveju mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmėms spręsti. 2.2.
projektais nebūtų sukurta vieninga ir patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką ir tuo pačiu neigiamą jos poveikį visuomenei. Alternatyviuose įstatymų projektuose yra siūloma dvejopa kredito unijų stabilumą užtikrinančių fondų sistema: vieną sistemą sudarytų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas, kuriame privalomai dalyvautų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, taip pat centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios neturėtų įsteigto savo stabilizacijos fondo, bei galėtų savanoriškai dalyvauti centinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios turi įsteigusios savo stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas), kitą – centrinių kredito unijų narių kredito unijų pasirinkimu sudaromas stabilizacijos fondas (toliau – centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas). Atkreiptinas dėmesys, kad šie fondai tiek kartu, tiek atskirai nėra pakankami užtikrinti veiksmingą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą. Kredito unijų dalyvavimas pasirinktinai Kredito unijų stabilizacijos fonde, arba centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, nesukuria vieningos sistemos. 2.3. Dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde neapsaugotų kredito unijų nuo nemokumo ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių, kadangi:
stabilizacijos fondo sudarymo ir panaudojimo principai neužtikrintų šio fondo pajėgumo ir galimybių išspręsti kredito unijų problemas, nes, viena vertus, periodinėmis (ex ante) įmokomis fonde numatoma sukaupti palyginti mažą sumą (1 procentą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos), o papildomų (ex post) įmokų dydis būtų ribojamas, kita vertus, gelbėti kredito uniją Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšomis nebūtų privaloma.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra reglamentuojamos situacijos, kuomet kredito unijai susiduriant su problemomis, kurios negali būti išspręstos dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo nepakankamumo ar dėl to, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba šių problemų nesprendžia;
kredito unijoms, dalyvaujančioms Kredito unijų stabilizacijos fonde, siekti savo ir kitų kredito unijų veiklos efektyvumo, imtis priemonių nemokumo susidarymo situacijoms užkirsti. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai, kuri būtų sudaroma iš pačių kredito unijų, t.y. iš dalyvaujančių kredito unijų atstovų ir, galimai, iš kitų institucijų atstovų, Alternatyviu KUĮ projektu suteikiami įgaliojimai nėra pakankami. Nors Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba turėtų teisę sunkumų patiriančioms ir kitoms kredito unijoms teikti tam tikras rekomendacijas, susijusias su prevencija, kredito įstaigos pertvarkymu ar kitais veiksmais, tačiau Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba nevykdytų realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, todėl neturėtų galimybės laiku ir veiksmingai reaguoti į kredito unijų padėtį, užkirsti kelią kredito unijų sektoriaus mastu plintančioms problemoms ir savalaikiai taikyti atitinkamas priemones tam panaudojant Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai nenumatoma veiksmingų realių priemonių, užtikrinančių jos rekomendacijų įgyvendinimą. 2.4.
stabilizacijos fondui nesant pakankamam, Alternatyviame CKUĮ projekte siūlomi papildomai kredito unijų pasirinkimu sudaromi centrinių kredito unijų stabilizacijos fondai taip pat nėra pajėgūs prisidėti apsaugant visuomenę nuo kredito unijų bankrotų pasekmių, nes:
projekte siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis nėra skatinamas vieningas visoms kredito unijoms savireguliacijos mechanizmas, užtikrinantis kredito unijų savikontrolę ir nuolatinę stebėseną bei prisidedantis prie sėkmingos kredito unijų veiklos, bet ir silpninamas tas, kuris taikomas šiuo metu LCKU. Alternatyviame CKUĮ projekte numatoma centrinei kredito unijai suteikti galią stebėti ir tikrinti savo nares kredito unijas, nustatyti joms papildomas veiklos riziką ribojančias priemones, užtikrinančias jų tinkamą veiklą, tačiau centrinė kredito unija imperatyviai neįpareigojama sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą savo ir savo narių kredito unijų mokumui užtikrinti. Tokių centrinių kredito unijų, kurios savo įstatuose nenumatytų stabilizacijos fondo steigimo, narės kredito unijos privalėtų dalyvauti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kuriame dalyvauti privalėtų ir centrinės kredito unijos neįsteigusios kredito unijos. Tokiu būdu kredito unijoms sukuriamos nepatrauklios sąlygos jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti jų mokumo;
projekte siūloma leisti, kad centrinę kredito uniją sudarytų 3 kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. eurų. Pažymėtina, kad mokumą užtikrinanti sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau yra dalinamasi rizika, t. y. kuo daugiau narių sistemoje dalyvauja. Tai reiškia, kad išliktų didelė rizika, kad 3 kredito unijos nesugebėtų suteikti tarpusavio pagalbos vienai ar kelioms kredito unijoms susidūrus su sunkumais.
Be to, tokiu atveju galėtų veikti keliolika centrinių unijų ir išliktų kredito unijų sektoriaus fragmentacija. 2.5. Skirtingų reikalavimų nustatymas kredito unijoms, nedalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, ir kredito unijoms, dalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, skatintų tolesnį sektoriaus skaidymąsi ir fragmentaciją. Įgyvendinus Alternatyvaus KUĮ projekto nuostatas būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, t. y. kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus skirtingomis sąlygomis. Alternatyviame KUĮ projekte pateikiami 2 kredito unijų apibrėžimai
sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, tokiu būdu ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kuomet kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais:
projekte siūloma leisti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, tačiau tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Asocijuoti nariai paprastai naudojasi visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą visuotiniame narių susirinkime ir dalyvavimą kredito unijos valdyme. Todėl būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų;
už pagrindinį pajų dydžio sumažinimas iki 1 euro (šiuo metu yra 30 eurų) taip pat neskatintų pajus įsigijusių asmenų tapti visaverčiais kredito unijos savininkais, besidominčiais kredito unijos veikla ir jos efektyvumu. 2.7. Alternatyviame KUĮ projekte numatytos kredito unijų riziką didinančios priemonės, tokios kaip galimybė kredito unijoms ženklią jų turto dalį (iki 70 procentų) investuoti į vertybinius popierius, atitinkančius nustatytus kredito reitingus. Toks reguliavimas nepriimtinas, kadangi kredito unijos, pasinaudojusios tokia galimybe, iš esmės veiktų kaip investiciniai fondai, nors investavimui skirtos iš asmenų surinktos lėšos būtų draudžiamos indėlių draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinių investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks, reguliavimu siekiama užtikrinti tinkamą investuotojų (klientų) interesų apsaugą. Indėlių draudimo taikymas investicijoms yra nepriimtinas, investicijų draudimui taikomi kiti principai. Investuojantieji į rizikingas finansų priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. 2.8.
projektu būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, siūlymai neatitinka ES teisės aktų ir nesiderina su viso finansų sektoriaus finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais. Alternatyvaus KUĮ projekte yra siūloma įtvirtinti, kad kredito unijos bankroto atveju Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo ir tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų pirmumo teisę atgauti šiems kreditoriams išmokėtas lėšas valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje. Tokie siūlymai nepriimtini, nes:
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prisideda prie viso finansų sektoriaus, o ne tam tikros jo dalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Bankrutavusios kredito unijos kreditoriams indėlių draudimo išmokos mokamos iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo Indėlių draudimo fondo, kuris kaupiamas ne vien kredito unijų, bet ir kitų kredito įstaigų įmokomis;
m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149) (toliau – Direktyva 2014/49/ES) įpareigoja valstybes nares, kad jų teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta viena ar kelios indėlių draudimo sistemos, veikiančios šioje direktyvoje nustatyta harmonizuota tvarka, užtikrinančios kiekvienam indėlininkui 100 000 eurų indėlių apsaugą. Kredito įstaiga negali priimti indėlių, jei nedalyvauja pripažintoje indėlių draudimo sistemoje.
Direktyva 2014/49/ES bei ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas užtikrina, kad kiekvienas indėlininkas įgyja reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos iš Lietuvoje veikiančios indėlių draudimo sistemos, bet ne didesnę, kaip 100 000 eurų. Pažymėtina, kad Alternatyviuose įstatymų projektuose nesiūloma Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, atitinkančių Direktyvoje 2014/49/ES indėlių garantijų sistemoms įtvirtintus reikalavimus, kurie leistų Kredito unijų stabilizacijos fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje. Taigi, siūlomos nuostatos iškraipytų ES lygyje sureglamentuotą indėlių draudimo sistemą;
fondas, nebūdamas pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje, galėtų teikti tik papildomą apsaugą indėlininkams kompensuodamas bankrutavusioje kredito įstaigoje laikytą 100 000 eurų viršijančią indėlio sumą. Tačiau nėra aišku, kokia apimtimi ir kokia tvarka kompensacijos už 100 000 eurų sumą viršijančius indėlius būtų mokamos. Taigi, galimi atvejai, kai būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitoma tik su kai kuriais kreditoriais, neužtikrinama vienoda indėlininkų apsauga;
kreditorių eilės pakeitimas neatitiktų principų, įtvirtintų Direktyvoje 2014/59/ES, kurie taikomi bankams ir kitoms įstaigoms. Direktyva 2014/59/ES įpareigoja valstybes nares užtikrinti aukštesnį apdraustųjų indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje nei kitų indėlių. 2.9. Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų poveikį valdžios sektoriaus finansams.
Alternatyviame KUĮ projekte siūloma pagrindinio šiame projekte numatomo kredito unijų stabilumo užtikrinimo mechanizmo – Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymą ir administravimą pavesti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ir valdybai. Valdybą sudarytų privačių ūkio subjektų kredito unijų (Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių) atstovai, taip pat į ją galėtų būti deleguojami Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir centrinių kredito unijų atstovai. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba priimtų sprendimus dėl įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio, Kredito unijų stabilizacijos fondo panaudojimo išmokoms, nustatytų Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo tvarką, o valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas administruotų Kredito unijų stabilizacijos
fondą: kauptų įmokas, tvarkytų Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą, vykdytų valdybos nurodymus dėl išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios sektoriaus subjektams. Atsižvelgiant į tai, Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtinas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai tiesiogiai įtakotų valdžios sektoriaus finansus, t.y. deficitą bei skolą. Pritarti Komitetas siūlo atmesti alternatyvius Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 ir Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu
pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3772, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Seimo nario Raimundo Markausko pasiūlymus, Lietuvos banko, asociacijos „Lietuvos kreditas“ pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 P Argumentai: Atsižvelgiant į asociacijos „Lietuvos kreditas“ siūlymą dėl ilgesnio pereinamojo 5 metų laikotarpio kredito unijoms, nepanorusioms jungtis į centrines kredito unijas (toliau – CKU), bet nusprendusioms tapti banku, bei siekiant užtikrinti pastarųjų kredito unijų finansinį stabilumą pereinamuoju laikotarpiu, tikslinga nustatyti ir taikyti atitinkamus reikalavimus, kurių jos laikysis pereinamąjį laikotarpį iki banko licencijos gavimo arba iki tol, kol įstos į CKU. Šiuo tikslu reikalinga tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį, nustatantį įstatymo taikymo reikalavimus, naujomis nuostatomis bei atitinkamai tikslinti įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, jame patikslinant nuorodas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 12, 13 ir 14 dalis, 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2017 m. sausio 1 d.“
P Argumentai: Žiūrėti argumentus Komiteto pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas
įsigaliojimo įsteigtoms kredito unijoms (toliau – veikianti kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino 2018 m. sausio 1 d. vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies,
termino Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 6 ir 13 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. 3. Nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodytos priežasties 2018 m. sausio 1 d. veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdo kredito unija, kuri pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas yra gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą (toliau – Lietuvos banko sutikimas vykdyti pertvarkymą), tokia kredito unija privalo 2018 m. sausio 1 d. turėti ne mažiau 50 procentų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 38 straipsnyje nurodyto perskaičiuoto kapitalo, apskaičiuoto neįtraukiant už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėtus pajinius įnašus, reikalingo tam, kad kredito unija vykdytų veiklos riziką ribojančius normatyvus (toliau – tvarus perskaičiuotas kapitalas), o vėliau kredito unija privalo turėti:
1) ne mažiau 60 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2019 m. sausio 1 d.;
2) ne mažiau 70 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2020 m. sausio 1 d.;
3) ne mažiau 80 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2021 m. sausio 1 d.;
4) ne mažiau 90 procentų tvaraus perskaičiuoto kapitalo – 2022 m. sausio 1 d. 45. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 56. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. nėra įstojusi į centrinę kredito uniją, arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta arba nėra gavusi Lietuvos banko sutikimo vykdyti pertvarkymą, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 7.
pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas kreipiasi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma, apskaičiuota į kredito unijos pajinį kapitalą neįtraukiant už kredito unijos papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėtų pajinių įnašų, turi sudaryti ne mažiau negu 500 000 eurų ir vėliau, po Lietuvos banko sutikimo išdavimo, atitikti kredito unijos organų patvirtintame ir Lietuvos banko pritartame pertvarkymo plane nurodytus dydžius, tačiau būti ne mažesnė, negu:
1) 600 000 eurų – 2019 m. sausio 1 d.;
2) 700 000 eurų – 2020 m. sausio 1 d.;
3) 800 000 eurų – 2021 m. sausio 1 d.;
4) 900 000 eurų – 2022 m. sausio 1 d. 8. Lietuvos bankas, be šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 71 straipsnyje nurodytų pagrindų, atsisako kredito unijai išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, taip pat panaikina išduotą sutikimą, jeigu kredito unija nesilaiko šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytų reikalavimų ir
(ar) iš esmės nevykdo kredito unijos organų patvirtinto ir Lietuvos banko pritarto pertvarkymo plano reikalavimų. 9. Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją, jei kredito unija per 6 mėnesius nuo Lietuvos banko sprendimo panaikinti kredito unijai išduotą Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą priėmimo dienos neįstoja į centrinę kredito uniją, taip pat, jei kredito unija, kuri buvo gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, iki 2023 m. sausio 1 d. negauna banko licencijos arba nėra įstojusi į centrinę kredito uniją. 10.
buvo gavusi Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, turi teisę įstoti į centrinę kredito uniją, o centrinė kredito unija privalo priimti centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas sąlygas, kurios turi būti objektyvios ir nediskriminacinės, atitinkančią kredito uniją į savo narius, jei, Lietuvos bankui šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka atlikus kredito unijos turto kokybės vertinimą, nustatoma, kad kredito unija atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus, ir jei kredito unija sumoka Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 26 straipsnyje nurodytas į stabilizacijos fondą mokėtinas periodines ir papildomas įmokas, kurias būtų mokėjusi, jei centrinės kredito unijos nare būtų tapusi 2018 m. sausio 1 d. 11. Lietuvos bankas kredito unijoms, kurios iki 2018 m. sausio 1 d. nėra įstojusios į centrinę kredito uniją, tačiau pagal šio straipsnio 7 dalies yra gavusios Lietuvos banko sutikimą vykdyti pertvarkymą, nustato iki banko licencijos gavimo arba įstojimo į centrinę kredito uniją galiojančius didesnius ir (arba) papildomus kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar reikalavimus dėl rizikos ribojimo. 612. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas. Veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Lietuvos banko teisės aktai nustato kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 713.
veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 814. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta.“
paskirti pranešėjai: A.Nesteckis, R.Tamašunienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Lietuvos banko inicijuotas 2016-06-02 Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469; [2] Basel Committee on Banking Supervision, Basel III: A global regulatory framework for more resilient banks and banking systems (Dec. 2010, rev.
2010, rev. June 2011) (toliau - Bazelis III) 94 (g) pastraipa, internetinė prieiga - http://www.bis.org/publ/bcbs189.pdf. [3] Credit Union Shares as Regulatory Capital Under Basel III, World Council of Credit Unions, August 2012, 8 puslapis. [4] Suderinti įstatymų projektai aiškiai apibrėžtų kredito unijų veiklos misiją, sustiprintų kooperaciją ir integraciją tarp kredito unijų, sukurtų efektyvią mokumo užtikrinimo sistemą, kuri leistų išvengti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo kredito unijoms susiduriant su problemomis, užtikrintų sektoriaus savireguliaciją ir sudarytų prielaidas sustiprinti kredito unijų kapitalą bei valdymą. [5] „Kredito unijų sektoriaus stiprinimas“, prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sektoriaus_stiprinimas >. [6] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/atsakymai >. [7] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/apibendrinimas >. [8] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sistemos_reformos_detales >. [9] Darbo grupę sudarė kredito unijų, kredito unijų asocijuotų struktūrų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. [10] Visi finansų rinkos dalyvio valdybos, stebėtojų tarybos, komiteto arba kito struktūrinio padalinio nariai kartu turi turėti pakankamai su konkretaus finansų rinkos dalyvio veikla susijusios kvalifikacijos ir patirties. [11] Visiems vadovams, išskyrus stebėtojų tarybos pirmininką ir bent vieną narį, darbo patirties reikalavimai sumažinti 1 metais lyginant su šiuo metu galiojančiais reikalavimais. Be to, Nederinto KUĮ projekto 27 str.
numatyta, kad kredito unijos vadovu išimtinais atvejais gali būti renkamas ir asmuo, neatitinkantis Nederintame KUĮ projekte nustatytų reikalavimų, tačiau nenumatyta, kad toks asmuo turi išlaikyti Lietuvos banko prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, patvirtinantį konkrečiai pareigybei eiti reikalingas žinias. [12] Nebūtų įtvirtintas solidarios atsakomybės principas, kuris sukurtų ekonomines paskatas kredito unijoms prižiūrėti vienai kitą. [13] VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi sprendimų priėmimo teisės dėl juridinių asmenų veiklos tęstinumo. [14] Vienai kredito unijai susiduriant su sunkumais likusios kelios kredito unijos (pvz., dvi) negalėtų reikšmingai prisidėti prie problemų turinčios kredito unijos gelbėjimo (arba tai galėtų reikšmingai pabloginti gelbėjančiųjų kredito unijų finansinę būklę). [15] Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas numeris XIIP-3772. [16] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1128347&p_tr2=2 [17] Manome, kad šioje nuostatoje yra juridinės technikos netikslumas, nes kalbama turėtų būti ne apie kredito unijos įstatus, o apie kredito unijos narius vienijančios asociacijos įstatus. [18] Alternative Sources of Capital for Credit Unions International Examples, p. 4, prieiga per internetą: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:bsHeB6IXZyUJ:www.woccu.org/documents/Alternative_Sources_of_CU_Capital+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt. [19]https://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:wvJfn4OWaBcJ:https://www.lb.lt/kredito_uniju_sektoriaus_stiprinimas+&cd=2&hl=lt&ct=clnk&gl=lt, 5 psl. [20] The 2015 Model Law for Credit Unions, http://www.woccu.org/publications/modellaw, psl. 44.