2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3771 (toliau – įstatymo projektas), teikiame savo pastabas ir pasiūlymus:
kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkto nuostatose nustatytus centrinių kredito unijų įgaliojimus reikia suderinti su Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūlomais (57 straipsnyje) priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais, taikytinais kredito unijų atžvilgiu. Būtinas aiškumas, kurios institucijos nurodymų panašiose situacijose kredito unijos privalės laikytis (ar centrinės kredito unijos, ar Lietuvos banko). 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 21 straipsnio pirmąją pastraipą „Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2019 m. liepos 4 d. nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis“, manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB turėtų išlikti įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše (priešingai nei siūlo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas). 3. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 14 straipsnio
pagrindinį pajų, suteikiama išimtinė padėtis – 10 procentų balsų visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime. Todėl svarstytina, kodėl yra tokiu būdu siūloma pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą suteikiant išimtines privilegijas valstybei. 4. Nors įstatymo projekto 15 straipsnio 1 - 3 dalyse nustatytas išankstinis (ne trumpesnis kaip 2 metų) informavimo apie išstojimą, pašalinimą iš centrinės kredito unijos terminas siūlomas siekiant suvaldyti piktnaudžiavimą teisėmis, svarstytina, ar toks ribojimas pateisina kredito unijų ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimo apribojimą ir yra proporcingas. 5. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 2 dalies nuostata taisytina, nes kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose. 6.
Seime 2015 m. lapkričio 24 d. yra priimtas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymas Nr. XII-2056, siūlytume įstatymo projekto nuostatas derinti su priimtu įstatymu, kuriuo yra perkeliami Direktyvos 2014/49/ES ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190), reikalavimai. Todėl įstatymo projekto priedas, kuriame pateikiami įstatymu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai, turi būti atitinkamai papildytas pateikiant nuorodą ir į šiuos Europos Sąjungos teisės aktus (Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES). 7. Primename Jums, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą, pateikiant įstatymo projektą derinimui, taip pat turi būti paruoštos ir atitikties lentelės, kuriose pateikiami įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-11-23 Nr. XIIP-3771 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 pateiktuose Kredito unijų įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti.
Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, pagal kurią turėtų būti vertinamas steigėjų tinkamumas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 19 dalyje nėra siūloma reglamentuoti steigėjų tinkamumo, todėl pateikta nuoroda tikslintina. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,1 dalies“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip
straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka.
Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio
vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises.
Antra, Centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 5.
nustatyti, kad tuo atveju ,,jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas siūlomas siekiant užtikrinti mokumo užtikrinimo sistemos veikimą įgyvendinant principą ,,vienas už visus, visi už vieną“. Siūlymas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto nuostatas efektyviai ir pelningai veikiančios kredito unijos privalėtų solidariai padengti kredito unijų, veikiančių nuostolingai, nuostolius. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu kredito unijos nebūtų skatinamos siekti savo veiklos efektyvumo, žinodamos kad jų nuostolius padengs kitos kredito bendrovės. Kartu kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo principą. Antra, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, centrinės kredito unijos teisinė forma yra kooperatinė bendrovė. Kooperatinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. Tuo tarpu projektu iš esmės siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Taigi, priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka minėtų Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16 ir
unijos valdymo organas, nors pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtoji komisija spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padaryta žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta, kad stabilizavimo fondo komisija yra centrinės kredito unijos valdymo organas. Tokiu atveju, jos nariai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys savo pareigas, privalėtų atsakyti Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. 7.
numeriu nereikia. 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, jog „Detalias prašymų išduoti šio įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. <...>.“ Pacituotų nuostatų kontekste pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas, dėstydamas doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, gali būti išdėstytas tik įstatymuose. Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog tam tikri reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licencijas, ar leidimus, gali būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, teigtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti nustatyta tik tam tikra tvarka, pagal kurią asmenims išduodami leidimai ir licencijos, tačiau ne kriterijai ar reikalavimai licencijai ar leidimui gauti, teikiamas teisinis reguliavimas atitinkamai tikslintinas. 9. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo
„Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva
2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo priedas tikslintinas ir siūlytina priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus išdėstyti chronologine tvarka. 10. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projektų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai:
Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
24 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų).
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 pateiktuose Kredito unijų įstatymo
institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi.
Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą, 2016-03-15. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, pagal kurią turėtų būti vertinamas steigėjų tinkamumas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio
nuoroda tikslintina. Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą, 2016-03-15. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
612
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,1 dalies“. Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą, 2016-03-15. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises. Antra, Centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti.
Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą Nr. 4, taip pat seimo nario R.Markausko pasiūlymą Nr. 27. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
2
tuo atveju ,,jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas siūlomas siekiant užtikrinti mokumo užtikrinimo sistemos veikimą įgyvendinant principą ,,vienas už visus, visi už vieną“. Siūlymas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto nuostatas efektyviai ir pelningai veikiančios kredito unijos privalėtų solidariai padengti kredito unijų, veikiančių nuostolingai, nuostolius. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu kredito unijos nebūtų skatinamos siekti savo veiklos efektyvumo, žinodamos kad jų nuostolius padengs kitos kredito bendrovės. Kartu kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo principą. Antra, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, centrinės kredito unijos teisinė forma yra kooperatinė bendrovė. Kooperatinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. Tuo tarpu projektu iš esmės siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Taigi, priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka minėtų Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nepritarti Keliamos abejonės nepagrįstos dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamo įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostata, kad centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, neturės įtakos kredito unijų sprendimams dėl veiklos efektyvumo, kadangi ji bus taikoma ne dengiant veikiančios kredito unijos nuostolius, o tik tais atvejais, kada kredito unijai jau bus iškelta bankroto byla, t. y. tada, kai tiek probleminės kredito unijos vadovai, tiek ir visi pajininkai bus praradę savo pozicijas ir investicijas. Be to, projekto nuostatos, įtvirtinančios principą „vienas už visus, visi už vieną“, įgyvendinimas įneštų ekonominių paskatų centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms daug atidžiau stebėti viena kitos veiklą ir siekti visoms kartu veikti efektyviai. Keičiamo įstatymo projekte numatoma, kad centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas nustatys centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymo principus, stabilizacijos fondo valdymo ir mokumo užtikrinimo sistemos veikimo principus, papildomų reikalavimų centrinės kredito unijos narėms nustatymo principus, centrinės kredito unijos vykdomo centrinės kredito unijos narių nuolatinio stebėjimo ir tikrinimo principus.
Tai reiškia, kad centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas galės riboti visų kredito unijų sistemos prisiimamą riziką, o „vienas už visus, visi už vieną“ principo įtvirtinimas sukurs paskatas tai vykdyti atsakingai. Antra, įstatymo projektu nesiekiama nustatyti, kad centrinė kredito unija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Įstatymo projektu nustatoma centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistema grindžiama ne kredito unijų, kaip centrinės kredito unijos narių, pareiga atsakyti už centrinės kredito unijos prievoles. Mokumo užtikrinimo sistemos veikimas grindžiamas bendra centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų pareiga mokėti į stabilizacijos fondą periodines (ex ante) ir papildomas (ex post) įmokas ir iš sukauptų lėšų spręsti vienam iš mokumo užtikrinimo sistemos nariui kylančias problemas. Tai, kad išimtiniu atveju (kai stabilizacijos fondo sukauptomis lėšomis nebūtų finansuojamas mokumo užtikrinimo priemonių taikymas arba atsiskaitymas su likviduojamos mokumo užtikrinimo sistemai priklausančios centrinės kredito unijos ar kredito unijos kreditoriais) centrinės kredito unijos narės pagal įstatymą turėtų pareigą atsakyti bankrutuojančios centrinės kredito unijos kreditoriams (tokią pačią pareigą kredito unijų atžvilgiu turėtų ir centrinė kredito unija), nepaneigia centrinės kredito unijos, kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens, statuso.
Pažymėtina, kad ir Civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatomis yra įtvirtinta išimtis, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti jo dalyvis (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis), ir numatyta, kad kitus tokius juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles atvejus gali nustatyti kiti įstatymai arba juridinio asmens steigimo dokumentai (Civilinio kodekso 2. 50 straipsnio 2 dalis). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad projekto nuostatos neatitinka Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Centrinių kredito unijų įstatymas laikytinas specialiuoju Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo atžvilgiu. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje bus nustatyta, kad centrinės kredito unijos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu vadovaujasi, jeigu Centrinių kredito unijų įstatymas nenustato kitaip. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
,,kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16 ir 28 straipsnio nuostatas stabilizavimo fondo komisija nėra centrinės kredito unijos valdymo organas, nors pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtoji komisija spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padaryta žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta, kad stabilizavimo fondo komisija yra centrinės kredito unijos valdymo organas. Tokiu atveju, jos nariai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys savo pareigas, privalėtų atsakyti Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Nepritarti Kaip numatyta šiuo metu galiojančiame Centrinės kredito unijos įstatyme (16 straipsnio 1 dalis), taip ir įstatymo projektu nesiekiama, kad specialus stabilizacijos fondo valdymo klausimus sprendžiantis kolegialus organas (stabilizacijos fondo komisija) būtų laikomas ir pačios centrinės kredito unijos valdymo organu. Nevykdantis ar netinkamai savo pareigas vykdantis stabilizacijos fondo komisijos narys atsakytų ne pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o remiantis kitomis bendromis civilinę ir kitą atsakomybę reglamentuojančiomis įstatymų normomis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numeriu nereikia. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Minimalus centrinės kredito unijos kapitalas
(ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip vienas milijonas eurų.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
nustatyti, jog „Detalias prašymų išduoti šio įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. <...>.“ Pacituotų nuostatų kontekste pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas, dėstydamas doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, gali būti išdėstytas tik įstatymuose. Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog tam tikri reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licencijas, ar leidimus, gali būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, teigtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti nustatyta tik tam tikra tvarka, pagal kurią asmenims išduodami leidimai ir licencijos, tačiau ne kriterijai ar reikalavimai licencijai ar leidimui gauti, teikiamas teisinis reguliavimas atitinkamai tikslintinas. Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą, 2016-03-15. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-23 Nr. XIIP-3771 * 9.
straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo priedas tikslintinas ir siūlytina priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus išdėstyti chronologine tvarka. Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą, 2016-03-15. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Žiūrėti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-23 Nr. XIIP-3771
punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projektų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadas. Pritarti
24 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3771 (toliau – įstatymo projektas), teikiame savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkto nuostatose nustatytus centrinių kredito unijų įgaliojimus reikia suderinti su Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūlomais (57 straipsnyje) priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais, taikytinais kredito unijų atžvilgiu. Būtinas aiškumas, kurios institucijos nurodymų panašiose situacijose kredito unijos privalės laikytis (ar centrinės kredito unijos, ar Lietuvos banko). Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą. 13. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
2Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m.
balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 21 straipsnio pirmąją pastraipą „Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2019 m. liepos 4 d. nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis“, manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB turėtų išlikti įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše (priešingai nei siūlo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas). Nepritarti Pastaboje minima direktyvos 94/19/EB panaikinimo data 2019 m. liepos 4 d. yra techninė klaida, kuri šiuo metu jau yra ištaisyta į 2015 m. liepos 4 d. (klaidos ištaisymas paskelbtas Oficialiajame leidinyje OL L 309, 2014-10-30). Atsižvelgiant į tai, pastaboje minima direktyvos nuoroda įstatymo priede nėra aktuali. 14.
2
kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybei, centrinės kredito unijos narei, turinčiai vieną pagrindinį pajų, suteikiama išimtinė padėtis – 10 procentų balsų visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime. Todėl svarstytina, kodėl yra tokiu būdu siūloma pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą suteikiant išimtines privilegijas valstybei. Nepritarti Žiūrėti Seimo nario R.Markausko pasiūlymui Nr. 27. 15. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
123
dalyse nustatytas išankstinis (ne trumpesnis kaip 2 metų) informavimo apie išstojimą, pašalinimą iš centrinės kredito unijos terminas siūlomas siekiant suvaldyti piktnaudžiavimą teisėmis, svarstytina, ar toks ribojimas pateisina kredito unijų ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimo apribojimą ir yra proporcingas. Nepritarti Minimalus 2 metų įspėjimo terminas siūlomas siekiant apriboti galimybes piktnaudžiauti centrinės kredito unijos teise pašalinti savo narę kredito uniją ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių teise išstoti iš centrinės kredito unijos. Papildomai pastebėtina, kad minimalus 2 metų įspėjimo apie išstojimą terminas taip pat yra nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje, kurioje apibrėžiama institucinio užtikrinimo sistema, kuri savo esme yra analogiška įstatymo projekte siūlomai mokumo užtikrinimo sistemai. Be to, reglamente apibrėžiant dar griežtesnę sistemą – kryžminių garantijų sistemą - įtvirtintas ilgesnis, t.y. 10 m. įspėjimo laikotarpis Reglamento 3 straipsnio
įstatuose gali būti nustatytas ir ilgesnis terminas. 16.
2
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 2 dalies nuostata taisytina, nes kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose. Nepritarti Terminai įstatymo projekto 48 straipsnio 2 dalyje nurodytiems leidimams gauti yra nustatyti atskiruose šio projekto straipsniuose. 17. Europos teisės departamentas prie Lietuvos
Respublikos Seime 2015 m. lapkričio 24 d. yra priimtas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymas Nr. XII-2056, siūlytume įstatymo projekto nuostatas derinti su priimtu įstatymu, kuriuo yra perkeliami Direktyvos 2014/49/ES ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190), reikalavimai. Todėl įstatymo projekto priedas, kuriame pateikiami įstatymu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai, turi būti atitinkamai papildytas pateikiant nuorodą ir į šiuos Europos Sąjungos teisės aktus (Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES). Pritarti Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymą. 18. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-01-11 7.
Primename Jums, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą, pateikiant įstatymo projektą derinimui, taip pat turi būti paruoštos ir atitikties lentelės, kuriose pateikiami įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2015-12-21 Asociacijai
„Lietuvos kreditas" yra žinoma, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m.
gruodžio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkėje tarp numatytų rezervinių klausimų yra įtraukti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772. Asociacija „Lietuvos kreditas“ prašo Lietuvos Respublikos Seimo nariu nepritarti CKUĮ ir KUĮ pakeitimo įstatymų projektams ir pateikimo procedūros metu grąžinti projektus iniciatoriams tobulinti. To būtinybę pagrindžia žemiau nurodyti argumentai:
numatyta prievartinė kredito unijų integracija i centrines kredito unijas. Įstatymų projektais yra vykdoma esminė kredito unijų sektoriaus reforma, kurios pasekoje Lietuvoje nebeliks savarankiškai veikiančių kredito unijų, kadangi tą tiesiogiai uždraudžia Kredito unijų įstatymo projektas. Kredito unijų įstatymo projekte kredito unijoms yra nustatytas mechaninis prievartinis organizacinio integravimo į centrines kredito unijas („CKU“) būdas.
Įtvirtintas kooperacijos ir integracijos modelis yra toks, kuris įpareigoja kredito unijas privalomai priklausyti centrinei kredito unijai ir gelbėti kitas jai priklausančias finansinių sunkumų patiriančias kredito unijas savo lėšomis. Centralizuojamas kredito unijų valdymas ir priežiūra. Siūlomu reguliavimu, kaip teigiama projektų aiškinamajame rašte, „visiškai įgyvendintas Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijoje, patvirtintoje 2015-03-18 Seimo BFK savo sprendimu Nr. 109-S-1, numatytas principas „vienas už visus, visi už vieną“, dėl ko
„rastųsi ekonominių paskatų centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito
unijoms daug atidžiau stebėti vienų kitų veiklą." Šiuo metu iš
priklauso 61, o 13 veikia savarankiškai. Visos šios unijos yra savarankiški juridiniai asmenys, skiriasi jų veiklos pobūdis, dydis ir veiklos rodikliai. Dalis unijų šiandien veikia sėkmingai ir yra sukaupusios didelį kapitalą. Visas kredito unijų sektorius, o ypač savarankiškos kredito unijos yra ne kartą išreiškusios viešą nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui. Visos 74 Lietuvos kredito unijos savo 2015-07-28 ir 2015-08-17 raštais, adresuotais Finansų ministerijai, ir Lietuvos bankui nurodė, jog būtina palikti savarankiškų kredito unijų alternatyvą. Visas kredito unijų sektorius sutartinai yra išsakęs, jog tų pačių tikslų, kurių siekiama privaloma naryste CKU, būtų galima pasiekti ir tuo atveju, jeigu CKU nare nesančios unijos atžvilgiu būtų nustatomi tokie patys arba tolygūs riziką ribojantys normatyvai, kurie nustatyti CKU, ir tokiai kredito unijai būtų privalomas dalyvavimas savitarpio pagalbos mechanizme.
Dėl tos priežasties KU įstatymo projektas turi būti keičiamas numatant kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU). Pažymėtina, jog pasaulinėje kredito unijų praktikoje (W0CCU) laikomasi principo, numatančio, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose yra iš esmės savanoriškas (o ne privalomas). Privaloma narystė, įpareigojanti nepriklausomas kredito unijas (savarankiškus juridinius asmenis) perduoti dalį valdymo centrinei kredito unijai bei prireikus gelbėti kitas kredito unijas savo lėšomis tuo pačiu kelia klausimą dėl šios nuostatos suderinamumo su konstitucine nuosavybės neliečiamumo doktrina. 2. Po reformos Lietuvoje veiktų tik viena centrinė kredito unija. CKUĮ projekte nustatant pareigą kredito unijoms būti centrinės kredito unijos narėmis numatyta, jog Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti kelios centrinės kredito unijos ir siūloma numatyti minimalų centrinės kredito unijos narių skaičių
priimti į savo narius tik veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją. Pažymėtina, jog šiai dienai Lietuvoje nėra tiek savarankiškų kredito unijų, tenkinančių kapitalo pakankamumo ir kitus veiklos rizikos normatyvus, jog jos galėtų sukurti savarankišką centrinę kredito uniją. įstatymo projektuose yra aiškiai užprogramuotas vienos centrinės kredito unijos sukūrimas ir egzistavimas.
KUĮ projekte taip pat numatyta, jog jei kredito unija iki įstatyme nustatyto termino neįstotų į centrinę kredito uniją ar nebūtų reorganizuota, pertvarkyta ar likviduota, priežiūros institucija kredito unijai atšauktų išduotą kredito unijos licenciją. Toks reguliavimas sudaro prielaidas manyti, jog priėmus įstatymų projektus didelei daliai šiai dienai veikiančių kredito unijų sektoriaus dalyvių iškils veiklos tęstinumo problemų. 3. Įstatymų projektuose įtvirtinta kryžminių garantijų sistema „vienas už visus, visi už vieną“. CKU įstatymo projekto 25 str. 2 d. įtvirtintas kredito unijų solidarios atsakomybės principas, numatantis, jog jeigu centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Šis principas yra visiškai nesuderinamas su konstitucine nuosavybės neliečiamumo doktrina. Siūloma solidari CKU ir kredito unijų atsakomybė už konkrečios CKU narės (kredito unijos) prievoles yra pateikta neįvertinus galimų neigiamų pasekmių, t.y., neįvertinus, ar kredito unijos bus pajėgios solidariai atsakyti už kitų CKU narių kredito unijų prievoles ir kokias pasekmes tai turės visai unijų sistemai. Tokia teisinė priemonė yra per griežta, neproporcinga, teisiškai ir ekonomiškai nepagrįsta, riboja ūkinę veiklą daugiau nei reikia teisiniams tikslams pasiekti.
Tokia teisinė priemonė, pagal kurią subjektai, dalyvaujantys institucinėje užtikrinimo sistemoje turi visiškai vienas už kitą atsakyti solidariai savo turtu, nenumatyta nei Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamente Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (toliau - Reglamentas), nei Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvoje 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančių kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (toliau - Direktyva). Atsakomybė už kitų kredito unijų prievoles, jei apskritai tokia gali būti taikoma, turėtų būti ribota ir apsiriboti kredito unijų į stabilizacijos fondą (ar fondus) įmokėtų lėšų suma. 4. Įstatymo projektuose nėra siūloma reali kredito unijų ir jų kapitalo sutvarinimo tvarka. KUĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Į kredito unijų mažiausią kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus netraukiant papildomų pajų, didžioji dalis unijų nuo 2018 m. sausio 1 d. netenkins kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų.
Net ir numačius 10 metų pereinamąjį laikotarpį tai reiškia, jog 10 metų po įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje veiks (bus toleruojamos) veiklos rizikos normatyvų neatitinkančios kredito unijos. Siekiant, jog kredito unijos galėtų efektyviai teikti finansines paslaugas, greičiau įveikti atsiradusius finansinius sunkumus bei ilgainiui taptų tvarios ir patikimos, būtina ne tik „išimti“ papildomus pajus iš veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo, kaip daroma dabar, tačiau ir tuo pačiu teisės aktuose numatyti kuo daugiau priemonių/būdų kredito unijoms pritraukti kapitalą. Kredito unijos ne kartą kreipėsi į Finansų ministeriją ir Lietuvos banką su prašymu teisės aktuose aiškiai įtvirtinti alternatyvias tvaraus kapitalo priemones, tačiau KUĮ ir CKUĮ projektai tokių priemonių neįtvirtina. Be to, kredito unijos ne kartą yra minėjusios atsakingoms institucijoms, jog papildomų pajų priskyrimo kredito unijų kapitalui turėtų būti atsisakoma laipsniškai (tai numatyta ir ES Direktyvoje CRDIV). Būtina Įstatymų projektuose įtvirtinti, jog kredito unijų pajai, kurie neatitinka bendro I lygio nuosavo kapitalo kriterijų, tačiau šiuo metu yra I lygio kapitalo sudėtine dalimi, ir kurie yra apskaitomi kaip nuosavas kapitalas, gali būti iš pradžių įtraukti į bendrą I lygio nuosavą kapitalą visa apimtimi, bet per 10 metų laikotarpį būtų nurašomi po 10% per metus. Būtina pakoreguoti projekto 3 straipsnį, įstatyme (o ne jį įgyvendinančiuose Lietuvos banko valdybos nutarimuose) numatant laipsnišką papildomų pajų atsisakymą ir laipsnišką kapitalo sutvarinimą įtvirtinant konkrečius procentinius dydžius. 5. Lietuvos banko nutarimai riboja kredito unijų galimybes pasirengti reformai.
Kredito unijų reformos metu priimti Lietuvos banko valdybos 2015-06-19 dienos nutarimais kardinaliai sumažina galimybes kredito unijoms veikti pelningai: kapitalo reikalavimai kredituojant SVV padidinti iki 52 proc., o investicijos į likvidų turtą apribotos iki 35 proc. 1 lentelė. Kapitalo poreikis kredituojant smulkų ir vidutinį verslą kredito unijose SVV dalis paskolų Portfelyje, % Kapitalo poreikis naujai paskolai kredito unijoje, % Kapitalo normatyvas kredito unijai, vidut.%
kredito unijoms tvariam kapitalui sukaupti per nustatytą reformos laiką nedelsiant turėtų būti peržiūrėti 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimai Nr. 03-103, Nr. 03-104, Nr. 03-105, kurie reikšmingai sugriežtina sąlygas SVV skolinančioms unijoms ir riboja investicijas į vertybinius popierius. Ribodami kredito unijų galimybes veikti pelningai Lietuvos banko nutarimai užkerta galimybę kredito unijoms sukaupti reformai reikalingą tvarų kapitalą. Įstatymo projektuose būtina įtvirtinti, jog veiklos rizikos skaičiavimo normatyvų skaičiavimo metodikos kredito unijoms turi būti mutatis mutandis tokios pat, kokios yra taikomos kitiems finansų rinkos dalyviams (bankams), o taip pat nekintančios ir stabilios per visą reformos įgyvendinimo laikotarpį. 6. Kredito unijų prievartinis apjungimas į CKU, kaip nurodoma CKUĮ projekto priedo 3 straipsnyje, yra neįmanomas be valstybės biudžeto lėšų ženklios sumos, tačiau šie projektai nebuvo svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Projekto aiškinamajame rašte taip nurodoma apie planuojamą 2016 metais daugumos kredito unijų uždarymą. Šios blogybės ir valstybės lėšų panaudojimo būtinybės galima būtų išvengti, jei kredito unijų reforma būtų nukreipiama į kredito unijų stiprinimą ir į paiešką teisinių galimybių nepatekti į ES Reglamento CRR reikalavimų zoną.
Pateiktuose įstatymų projektuose atsisakoma teisė reformuoti kredito unijas pasinaudojant ES direktyvos CRDIV suteikiamomis išimtimis ir tuo pačiu atsisakoma pasinaudoti išskirtine suteikiama galimybe valdyti (vystyti) kredito unijų ir smulkaus verslo bendradarbiavimą nacionalinės teisės lygmenyje. Dėl visų šių priežasčių KUĮ ir CKUĮ įstatymų projektuose numatyta sektoriaus reforma, siekianti integruoti šiuo metu veikiančias kredito unijas, neišsėmus visų galimybių kooperuotis savanoriškos integracijos būdu ir nenumatanti realios ir pagrįstos tvarkos bei priemonių tvariam kapitalui suformuoti, yra stipriai kritikuotina ir keistina. Atsižvelgiant į tai, Asociacija Lietuvos kreditas prašo: 2015 m. gruodžio 22 d. (antradienį) svarstant Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių darbotvarkėje numatytus rezervinius klausimus, t.y., Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I- 796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 pateikimui ir grąžinti projektus iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3771 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3772 siekiama nustatyti teisines prielaidas įgyvendinti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, kuriai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“. 2. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-05-05
2016-03-22 Seimas pritarė pateikimui Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – „Pirmoji alternatyva“) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4106 (toliau – „Alternatyvus projektas“). Abi alternatyvas sąlygojo neatidėliotina būtinybė reformuoti kredito unijų industrijos reguliavimą jos finansinio tvarumo reikšmingo sustiprinimo tikslais. pasaulinės finansų krizės iššūkiai, o taip pat į juos reaguojantis tiek tarptautinis, tiek europinis reguliavimas reikšmingai sugriežtinęs kapitalo reikalavimus kredito įstaigoms (komerciniams bankams, kooperatiniams bankams (pastarieji yra ne kas kita, o kredito unijų aukštesnė organizavimo forma), kredito unijoms. Reguliavimo sugriežtinimą įkūnijantys Europos Sąjungos teisiniai instrumentai
„Antroje alternatyvoje“ – reforma realizuojama: išnaudojant 10 metų pereinamą laikotarpį ir nenaudojant Valstybės lėšų; panaudojant kredito unijų narių investicijas ir vieningą kredito unijų stabilumo fondą; sudarant palankęs sąlygas kredito unijoms jungtis ar sudaryti CKU; užtikrinant kredito unijų veiklos stabilumą ir konkurencijos augimo sąlygas finansų rinkoje. Pirmojoje alternatyvoje (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) numatyti esminiai reguliavimo defektai:
Pirmosios alternatyvos įstatymų projektus visos kredito unijos privalėtų būti centrinės kredito unijos narėmis ir solidariai bei neribotai visu savo turtu atsakyti kitų kredito unijų – centrinės kredito unijos narių – ir pačios centrines kredito unijos nesėkmingos veiklos atvejais. Visas kredito unijų sektorius, o ypač šiandien savarankiškai veikiančios kredito unijos, yra ne kartą vieningai išreiškusios nepritarimą privalomos narystės centrinėje kredito unijoje principui ir neribotai solidariai atsakomybei už kitos kredito unijos veiklos nesėkmes. Tokiu griežtų priemonių, kaip visiškai neribota kryžminių garantijų sistema, nėra nei bankų, nei kitų finansinių institucijų reguliavime, to Pirmosios alternatyvos parengtuose įstatymų projektuose siūloma apimtimi nereikalauja KRR/KRD IV paketas ar jį įgyvendinantys techniniai standartai. 2.
alternatyvos įstatymo projektai remiasi fundamentaliai ydingu principu: valstybinės prievartos taikymu savanoriškoms bei laisvoms kredito unijoms, paneigiant jų teisę ir laisvę organiškai ir nuosekliai jungtis į jų veiklai reikalingus darinius. Paneigiami kooperacijos esminiai kooperacijos principai, kooperacijos modelio privalumai ir sunaikinama kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų. Mažinama paskata kredito unijų konkurencijai ir kredito unijos narių iniciatyvai ir suinteresuotumui investuoti į KU kapitalą (priverstinis dalyvavimas CKU ir kryžminių garantijų sistemoje tokią iniciatyvą žlugdys). 3. Pirmojoje alternatyvoje pasiūlytas prievartinis organizacinio integravimo būdas neatsižvelgia į tai, kad šiuo metu veikiančios kredito unijos itin skiriasi pagal savo veiklos ir finansinius rodiklius, taip pat priverstiniu būdu diegiamas kryžminių garantijų principas bei nustatomos kitos teisinės priemonės, kurios reikšmingai padidins administracinius kaštus. Numatytas kredito unijų finansinio „gaivinimo“ būdas – sujungiant jas į centrines kredito unijas yra itin kritikuotinas. Visų pirma, tokiu būdų šiuo metu nuostolingai veikiančią centrinę kredito uniją siekiama gaivinti sveikų ir pelningai veikiančių savarankiškų kredito unijų sąskaita. Antra, į didesnius stipriai integruotus struktūrinius organizacinius darinius privalomai subūrus mažesnes valdymo prasme neefektyvias ir finansine prasme tvarumo stokojančias kredito unijas, kad jos, neva galėtų užtikrinti efektyvų tarpusavio rizikos padalinimą tarpusavio kooperacijos būdu, realiai (faktiškai) lems tai, kad jei tokia CKU nesugebės dirbti pelningai bei suformuoti pakankamą rezervą, liktų rizika, jog tokios CKU veiklos nutraukimas galėtų reikšti santykinai didesnę sisteminę riziką nei vienos neefektyviai veikiančios kredito unijų veiklos nutraukimas. 4.
4. Be to, pagal sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (KRDIV / KRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Kredito unijų sektoriaus analizė rodo, jog šiuo metu tik 24 (mažiau kaip trečdalis) kredito unijos turi įstatyme numatyto dydžio tvaraus kapitalo, tačiau net jos negali įkurti tvarios CKU, kuri tenkintų Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus. Pirmojoje alternatyvoje numatyta, kad CKU turi steigti ne mažiau, kaip 10 kredito unijų, tačiau šiuo metu tik 6 kredito unijos tenkina I lygio kapitalo reikalavimą (4,5%). 5. Pirmosios alternatyvos įstatymo projektai nepagrindžia, kodėl šiuo metu veikiančios kredito unijos, kurios tenkina tvaraus kapitalo rodiklius, yra stiprios, tvarios ir atitinka visus kitus privalomus reikalavimus ir normatyvus, turėtų privaloma tvarka integruotis į CKU, dalyvauti kryžminių garantinių sistemoje ir neribotai savo turtu atsakyti už kitų kredito unijų nuostolius. Kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje privalo būti savanoriškai pasirinktina (alternatyvi), o ne privaloma. Savarankiškos kredito unijos, stiprios ir sėkmingai veikiančios bei atitinkančios padidintus tvaraus kapitalo reikalavimus, neturėtų būti verčiamos jungtis į CKU, nors privalomai galėtų dalyvauti savitarpio pagalbos mechanizme (autonominiame kredito unijų stabilizacijos fonde, į kurias jos turėtų daryti privalomas periodines (ex ante) ir specialiąsias įmokas (ex post) tam, kad būtų sukurta reali ir veiksminga galimybė kitų unijų lėšomis stabilizuoti kredito uniją, patyrusią laikino pobūdžio veiklos sutrikimus. 6.
savarankiškų kredito unijų dalyvavimo tarpusavio pagalbos mechanizme tikslą galima realizuoti sukuriant tokią sistemą visam sektoriui– t.y. organizuojant vieną visoms unijoms Kredito unijų stabilizacijos fondą bei numatant privalomą visų savarankiškų kredito unijų dalyvavimą jame ir savanorišką CKU priklausančių kredito unijų, kaupiančių atskirą fondą centrinėje unijoje, dalyvavimą fonde. Savarankiškos (stiprios ir efektyviai veikiančios) kredito unijos kuo puikiausiai galėtų veikti nesujungtos į CKU, o kaip savarankiškos finansų įstaigos, turinčios papildomą mokumo užtikrinimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena savarankiška kredito unija privalomai atitiks įstatyme nustatytus kapitalo kokybinius reikalavimus, privalomai kaups padidintą rezervą, tokia priemonė yra tinkama ir pakankama. Alternatyvaus projekto nuostatos įtvirtina kredito unijų veiklos alternatyvas, paliekant unijoms galimybę veikti savarankiškai (neįsijungiant į CKU), arba savo noru dalyvauti centrinėje kredito unijoje, o esant unijų pritarimui – ir neribotoje kryžminių garantijų sistemoje, savanoriškai atsisakant ribotos civilinės atsakomybės principo. Tos siūlymas visiškai atitinka ir Pasaulinės kredito unijų tarybos (WOCCU) suformuluotą principą, numatantį, kad kredito unijų dalyvavimas antrinio lygio organizacijose (tokiose, kaip CKU) yra iš esmės savanoriškas. 7. Atsisakant priverstinės kredito unijų integracijos ir neribotos kryžminių garantijų sistemos būtų išnaudoti KRDIV suteikta išimtimi kredito unijoms ir teise nacionaliniam įstatymų leidėjui per tinkamą laikotarpį (iki 10 metų) panaudoti kitas (labiau proporcingas, adekvačiomis bei atsižvelgiančiomis į kredito unijų veiklos specifiškumą) priemones, suteikiančias galimybę finansiškai tvarioms kredito unijoms išsaugoti savo savarankiškumą, toliau stiprinti kapitalo bazę ir tuo pačiu visavertiškai dalyvauti sektoriaus stabilizavimo mechanizmuose. 8.
integraciją į CKU ir neribotą kryžminių garantijų sistemą sukritikavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikdamas 2015-11-23 išvadą Nr. XIIP-3771 dėl Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projekto, nurodydamas, jog priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Pirmąja alternatyva siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų. Dėl šių priežasčių būtina leisti stiprioms ir aukštus I lygio kapitalo reikalavimus tenkinančioms unijoms veikti savarankiškai, nesijungiant į CKU. 9. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina kapitalo reglamentavimo. Vengiant teisinių neaiškumų, yra būtina įstatymo lygmeniu įtvirtinti kredito unijos perskaičiuoto kapitalo, pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II) lygio kapitalo sampratą ir aiškiai apibrėžti kiekvieno lygmens kapitalo struktūrą, kadangi atitikimas konkretaus lygmens kapitalo reikalavimams gali lemti kredito unijų teisę užsiimti atitinkama veikla, nes iš esmės nustato tam tikras tokios veiklos įgyvendinimo sąlygas (pavyzdžiui, teisė išlaikyti savarankiškos kredito unijos statusą siejama su ne mažiau nei 1 mln. dydžio tvaraus (I lygio) kapitalo turėjimu). Logiška ir teisinga, jog tokio kapitalo samprata būtų nustatyta įstatymo, o ne poįstatyminio lygio teisės aktu, užtikrinant reglamentavimo stabilumą. 10. Pirmosios alternatyvos įstatymų projektai neįtvirtina jokių reikalavimų priežiūros institucijai nustatant veiklos riziką ribojančius normatyvus ir jų apskaičiavimo metodiką.
Būtina numatyti, jog Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas - bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Įtvirtinus šias nuostatas įstatymo lygmeniu bus grįžta prie taisyklės, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos, o ne kuriamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu (LB valdybos nutarimu) negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatos, įtvirtinančios kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvus, iš esmės riboja kredito unijų teisę užsiimti atitinkamu verslu, nes iš esmės nustato tam tikras tokio verslo įgyvendinimo sąlygas (priemones), kurios yra būtinos tam, jog kredito unija galėtų verstis finansinių paslaugų teikimo veikla. Logiška ir teisinga, jog tokio pobūdžio apribojimai veiklai būtų nustatyti įstatymo lygio teisės aktu. Praktikoje yra pavyzdžių, poįstatyminiais teisės aktais LB gali nevaržomai ir drastiškai keitė veiklos sąlygas kredito unijų sektoriuje (pavyzdžiui, Lietuvos kredito unijoms galioja kapitalo pakankamumo normatyvas, nustatytas Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 19 d. nutarimais Nr. 03-104 ir Nr.
03-104 ir Nr. 03-105, kuriais sukurta prievolė reikšmingus asocijuotiems nariams suteiktų paskolų portfelius turinčioms kredito unijoms faktiškai atitikti gerokai didesnį kapitalo dydžio reikalavimą nei bendrasis kredito unijoms nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas (net iki 52 procentų nuo paskolos sumos (palyginimui, kapitalo pakankamumo normatyvas bankams yra 8 proc.). Konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia lemia tai, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat draudžiama žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Pirmosios alternatyvos ir alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai skirtumai pateikti šio rašto priede Nr. 1 Alternatyvaus paketo (įstatymo projektai projektas Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4106) esminiai privalumai, lyginant su Pirmosios alternatyvos projektu:
kredito unijų savarankiškumas: Išlaikoma kredito unijų tiesioginė atsakomybė kreditoriams ir dėl to kredito unijos narių suinteresuotumas dėl unijos veiklos rezultatų;
esminiai kooperacijos principai (netaikomas priverstinis jungimasis į antro lygio darinius - CKU);
kredito unijos narių iniciatyva ir suinteresuotumas investuoti į KU kapitalą, puoselėjama kredito unijų konkurencija, paliekama galimybė visapusiškai išnaudoti kooperacijos modelio privalumus. 4. Sudaromos sąlygos kredito unijos sprendimų operatyvumui gerinti;
regioninių inovacijų plėtros galimybės; 6.
Mažesnis CKU minimalus narių (steigėjų) skaičius: Sudaroma reali galimybė sukurti ne vieną, o keletą veikiančių CKU, įvertinant kredito unijų sektoriaus specifiką ir objektyvias jų kooperacijos galimybes (pagal kredito unijų sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV/CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Sudaromos galimybės vystyti regionus. 7. Užtikrinama, kad kredito unijos sudarys pakankamo dydžio CKU (ne mažesnio nei 50 milijonų eurų turto reikalavimas);
kredito unijų stabilizavimo fondas: Amortizuojama kredito unijų veiklos rizika (sukaupiamos ir nuolat atnaujinamos lėšos su sunkumais susiduriančioms unijoms gelbėti; lėšos taip pat gali būti panaudotos atsiskaitymui su bankrutavusios KU kreditoriais nenaudojant IDF lėšų);
papildoma sistemos rizikos kontrolė (kredito unijų fondo valdyba gali pateikti įstatyme numatytas rekomendacijas dėl pertvarkymo priemonių įdiegimo ir gyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje, jei kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su fondo lėšų skyrimu);
savivalda (įgyvendinami kooperavimosi, o ne integravimosi principai). 11. Veiklos riziką ribojančių normatyvų maksimalių dydžių įtvirtinimas įstatyme: Sudaromos sąlygos sustiprinti konkurenciją finansų sektoriuje, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kreditavimas, sudaromos aiškios teisinės sąlygos planuoti KU veiklą ir jos rodiklius visos reformos laikotarpiui, išvengiant dažno normatyvų keitimo priežiūros institucijos iniciatyva. 12.
kredito unijų asocijuotų narių samprata: sudaromos sąlygos ir susijungus kredito unijas išlaikyti jų klientų tinklą; sustiprėjusios kredito unijos galės atsiskirti nuo CKU išlaikydamos klientų tinklą; išvykstantiems nariams (pvz. į užsienį) nebus nutraukiamos teikiamos paslaugos. 13. Išvengiama finansinio darinio sudarymo rizika, užkoduota Pirmojoje alternatyvoje. Pirmoji alternatyva numato privalomą visų kredito unijų narystę CKU. Tokia narystė implikuoja ir pareigą kartu su CKU sudaryti finansinį darinį. Pastarasis nuo įsteigimo momento turės rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, dėl ko kreditų unijų veikla taip pat pateks į Kapitalo reglamento reikalavimų (KRR) apimtį. Antroji alternatyva sudaro galimybę įstatymų leidėjui sureguliuoti kredito unijas tokiu būdu, kad būtu realiai išnaudota KRD IV numatyta išimtis kredito unijoms netaikyti Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) reikalavimų. Norint pasiekti minėtus privalumus, pirmosios alternatyvos projektas turi būti koreguojamas. Detalūs pasiūlymai Pirmosios alternatyvos įstatymų projektams pateikiami šio rašto Priede Nr. 2. PRAŠYMAS:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome nepritarti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 ir pritarti Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106. PRIEDAS Nr. 1: Alternatyvų palyginimas.
1: Alternatyvų palyginimas. Kriterijus Pirmoji alternatyva Antroji alternatyva Integracija į centrinę kredito uniją (CKU) Priverstinė: visos kredito unijos, nepriklausomai nuo jų finansinės būklės, privalo būti CKU narėmis Savanoriška: nesiintegruoti (savarankiškai veikti) gali tik tos kredito unijos, kurių perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų Kredito unijų savarankiškumas Nenumatyta kredito unijų galimybė veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Numatyta galimybė kredito unijoms veikti savarankiškai, netampant CKU nare. Kryžminių garantijų sistema Neribota. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams. Riboto dydžio kryžminių garantijų sistema. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. CKU minimalus narių (steigėjų) skaičius CKU minimalus narių skaičius yra 10. Reikalavimas dėl kredito unijų turto nenustatytas. CKU minimalus narių skaičius yra 3. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jei 3 kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų.
Kredito unijų stabilizavimo fondas Numatytas (CKU viduje) Numatytas (vieningas visam sektoriui) Kredito unijų kapitalo struktūros reglamentavimas Nėra detalaus reglamentavimo Detali reglamentacija Nauji reikalavimai priežiūros institucijai nustatant normatyvus ir jų apskaičiavimo metodika Priežiūros institucijos nustatyti atitinkamas normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3 (individualus normatyvas
Neišplėsta Išplėsta
Nr. 2 Pasiūlymai dėl Pirmosios alternatyvos (įstatymo projektai Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771) nuostatų keitimo:
įstatymo projekto (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Savarankiška kredito unija – savarankiškai veikianti ir centrinėms kredito
unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei 1 milijonas eurų.“
2 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13. Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ir asocijuotų narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams ir asocijuotiems nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, jų skolinimo ir kitas finansines paslaugas, bei teikti šiame įstatyme nurodytas finansines paslaugas kredito unijos klientams.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje
reikalavimų, privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare. 2. Kredito unija. esanti centrinės kredito unijos nare ir atitinkanti šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą kapitalo reikalavimą, turi teisę pateikti centrinei kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos, padengus turimus įsiskolinimus centrinei kredito unijai ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kuriuo patvirtinama, kad kredito unija atitinka šiame punkte nurodytą kapitalo reikalavimą. 3.
3Kredito unija, norėdama gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos,
priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:
kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos, kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jei kredito uniją neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare arba dokumentus ir (ar) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą. 3) patvirtinimą, jog kredito unija neturi įsiskolinimų centrinei kredito unijai, iš kurios siekia išstoti. 4. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jei:
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) kredito unija neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai. 5. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą gavimo dienos.“ 5.
Papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas ir vartojimo kreditus);:
taip: „1) savo nariams ir asocijuotiems nariams;“
3Papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose
nurodytas finansines paslaugas kredito Kredito unija turi teisę šias paslaugas teikti visiems asmenims:
1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas;
didesnė negu 10 000 eurų;
dalis pakeisti ir išdėstyti taip: „7. Kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus kriterijus ir juose nustatyta tvarka. Kredito unija turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius, o taip pat ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleido Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių narių įmonės, kurioms trijų didžiausių kredito reitingų agentūrų nustatyta ne žemesnė negu kredito kokybės minimali riba, apibrėžiama taikant kredito kokybės vertinimo 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę. 8.
punkte, neturi sudaryti daugiau kaip 30 procentų kredito unijos vertybinių popierių portfelio, o kredito unijos investicijos į vertybinius popierius neturi sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito unijos balansinio turto.“
5 straipsnio 9 dalį išbraukti. „9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyve.“
2Projekto 5 straipsnį papildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Kredito unija gali steigti juridinius asmenis veiklai, kuri yra reikalinga
kredito unijos finansinių paslaugų teikimui, padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip susijusi su finansinių paslaugų teikimu, taip pat būti tokių juridinių asmenų dalyve.“
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir išdėstyti taip:
12) dokumentus, patvirtinančius, jog kredito unija atitinka savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus arba centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas. 9. Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, papildyti nauju 6 punktu ir išdėstyti taip: „5) kredito unija, kai buvo įregistruota juridinių asmenų registre arba, jei licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus juridinių asmenų registre, neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare ir neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų. 6) kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą arba kitaip grubiai pažeidžia Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimus fondo dalyviui, numatytus šiame įstatyme.“ 10.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai
1Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys,
kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:
1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;
2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;
3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui. 2. Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 3. Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. 4. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų veiksnūs fiziniai asmenys jei tokia galimybė numatyta kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys ir juridiniai asmenys.
1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį. 5. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų. 6. Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus.
Jeigu reorganizavime dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams. 7. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, gauti nariams skirstomo pelno dalį bei pareigą turėti kredito unijoje šio įstatymo ir kredito unijos įstatų nustatyto dydžio pagrindinį pajų. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita. 8. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150. Jeigu kredito unijos įstatuose numatyta galimybė fiziniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 200. 9.
9Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 10. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. 11. Kredito unijos nariai (įskaitant asocijuotus narius) privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 12. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
„1. Kredito unijos narys turi šias teises:
turėti tik vieną balsą;
siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio susirinkimo renkamų organų narius;“
12Projekto 12 straipsnio 4 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
„4) kredito unijos narys – fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas arba fizinis asmuo miršta;“
13Projekto 14 straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„3.
Su nariu kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti arba išpirkti jo pajų, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina išperkamų arba grąžinamų kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar narių pajų, dėl kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti arba sprendimai buvo priimti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.“
dalies 3 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę, rinkti ir atšaukti atstovą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje;“ 2.
Projekto 18 straipsnio 2 dalį papildyti naujais 14 ir 15 punktais ir juos išdėstyti taip: „14) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
15) priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tais atvejais, jeigu visuotinis narių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė nėra numatyta kredito unijos įstatuose.“
20 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja
daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.“
2Projekto 20 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„5. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių,
užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10, 11 ir 14 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.“ 16.
Projekto 25 straipsnio 3 dalies 9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;“ Projekto 25 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip: „15) priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo, jų steigimo dokumentų patvirtinimo ar keitimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat sprendimus dėl šių juridinių asmenų veiklos stabdymo, juridinių asmenų pabaigos likvidavimo ar reorganizavimo būdu;“ Buvusį
dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti
kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.“
taip: „5.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale; 6.
Kredito unijos vadovai laikomi turintys reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas, jei jie išmano teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą, ir atitinka šiuos reikalavimus:
turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo vadovu, jo pavaduotoju arba valdybos nariu) Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansų rinkos dalyviui arba jo filialui darbo patirtį;
tarybos narys turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turėti ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vadovavimo (buvimo bendrovės vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu arba stebėtojų tarybos nariu) juridiniam asmeniui arba jo filialui darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus vidaus auditoriaus darbo patirtį;
kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 1 metų per paskutinius praėjusius 5 metus su skolinimu (kreditų išdavimu, rizikos vertinimu ar pan.) susijusią darbo patirtį Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytame finansų rinkos dalyvyje arba jo filiale; 6. Asmenys, ėję kredito unijos vadovų pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir kuriems jau buvo išduotas leidimas šių asmenų rinkimo į šias pareigas metu pagal tuo metus galiojusius teisės aktus, laikomi atitinkantys šiame įstatyme nustatytus pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, jeigu asmuo toliau eina pareigas toje pačioje kredito unijoje, ir aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos yra nepasikeitusios.
Tokiu atveju iš naujo gauti priežiūros institucijos leidimo nereikia.“
3Projekto 27 straipsnio buvusias 5-12 dalis pernumeruoti 7-14 dalimis. 4. Projekto 27 straipsnio 13 dalį pakeisti, pernumeruoti ir ją išdėstyti taip:
„13. Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos
reikalavimus gali nustatyti 15. Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ir panaikinimo tvarką detalizuoja priežiūros institucijos teisės aktai.“
33 straipsnį papildyti naujomis 3-7 dalimis ir straipsnį išdėstyti taip: „ 33 straipsnis. Skolintas kapitalas
nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis. 2. Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius. 3. Kredito unija gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas, kurios, suėjus obligacijų pasirašymo sutartimi numatytam terminui būtų keičiamos į kredito unijos pajus. 4. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti kredito unijos pajinį kapitalą suma, lygia pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, pajinių įnašų vertei. 5.
5Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas turi būti nurodoma:
pajinių įnašų vertė ir jų suteikiamos teisės;
santykis turi būti toks, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už pajų, į kuriuos jos keičiamos, pajinių įnašų vertę;
jei konvertuojamosios obligacijos bus konvertuojamos į privilegijuotuosius pajus;
įstatymo nuostatas gali tapti kredito unijos nariais arba asocijuotais nariais. 7. Kredito unija tvarko konvertuojamąsias obligacijas įsigijusių asmenų sąrašą (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, kiekvieno iš jų įsigytų konvertuojamųjų obligacijų skaičių ir pajų, į kuriuos gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, rūšį bei pajinių įnašų vertę.“
35 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis
negali būti mažesnis kaip 30 eurų 1 euras. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. 2. Projekto 35 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje gali būti
numatyta, jog pajai gali būti negrąžinami, tik su šių pajų perleidimo galimybe. Kredito unija taip pat turi teisę įsigyti (išpirkti) savus pajus. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajų grąžinimo, pajų grąžinimo atidėjimo, pajų išpirkimo, pajų perleidimo tvarką.“ 20.
Projekto 37 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savus privilegijuotuosius pajus
straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savus privilegijuotuosius pajus, kredito unija turi užtikrinti lygias galimybes visiems sudaryti sąlygas pajininkams perleisti kredito unijai papildomus ir privilegijuotus savus privilegijuotuosius pajus. 2. Kredito unija savus privilegijuotuosius pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
pajinių įnašų vertei (toliau – privilegijuotųjų pajų nominali vertė);
pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių. 3. Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą įsigyti savus privilegijuotuosius pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 4. Kredito unija gali įsigyti savus privilegijuotuosius pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas saviems privilegijuotiesiems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų privilegijuotųjų pajų nominalią vertę. 5. Kredito unija, įsigijusi savus privilegijuotuosius pajus, privalo juos anuliuoti.“
pakeisti ir išdėstyti taip: „38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas. 1.
1Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka. 2. Perskaičiuodama kredito unijos kapitalą priežiūros institucija vadovaujasi šio straipsnio nuostatomis. 3. Kredito unijos perskaičiuotą kapitalą sudaro kredito unijos pagrindinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalų suma. 4. Apskaičiuojant perskaičiuotą kredito unijos kapitalą į kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą įskaitoma:
įtraukimui į I lygio kapitalą pritarė priežiūros institucija;
ribojamas ir jie gali būti negrąžinami arba jų grąžinimas ir/arba išpirkimas gali būti atidedamas, kredito unijai patyrus nuostolių;
reikalavimus (konvertuojamosios obligacijos), atitinkantys kredito unijos nuostolių padengimo reikalavimus;
tvariam kapitalui keliamus reikalavimus, t.y., priemonės, kurios nėra apmokėtos ir finansuojamos kredito unijos lėšomis, negali būti atsiimamos arba atsiėmimas griežtai ribojamas sąlygomis, susietomis su kredito unijos finansine būkle, ir kuriomis galima nevaržomai padengti kredito unijos susidariusius nuostolius. 9) kiti rezervai, suformuoti iš kredito unijos pelno arba negrąžintinų pajinių įnašų, kuriuos kredito unija gali nedelsdama nevaržomai panaudoti nuostoliams padengti. 5.
pagrindinio (I lygio) kapitalo atimama:
kapitalą;
reikalavimus;
kapitalo;
atitinka šias sąlygas:
gali būti grąžinama, yra ne trumpesnis kaip penkeri metai;
bankrutavus paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;
paskutiniuosius penkerius metus iki grąžinimo termino subordinuotosios paskolos suma, įtraukiama į kredito unijos papildomą (II lygio) kapitalą, turi būti tolygiai mažinama. Į papildomą (II lygio) kapitalą įtraukiama subordinuotosios paskolos suma apskaičiuojama subordinuotosios paskolos nominaliąją vertę pirmąją likusio penkerių metų iki grąžinimo laikotarpio dieną, padalintą iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus, dauginant iš kalendorinių dienų, likusių iki subordinuotosios paskolos grąžinimo termino, skaičiaus. 8.
kapitalą ir nustatant kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus.“
22Projekto 39 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos
pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos unija pasieks ne mažesnį nei 4,5 procentų I lygio nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimą. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (ar) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų ne mažesnio nei nustatyto dydžio.“
42 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius. 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.“ 2.
Papildyti projektą naujais 42¹, 42² straipsniais ir juos išdėstyti taip: „42¹ straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai
metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3). 2. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius, neviršijančius šiame įstatyme nurodytų ribų. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5). 3. Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai. 42² straipsnis. Kapitalo pakankamumo normatyvas
kredito unijos turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis. 2. Kapitalo pakankamumo normatyvo dydį ir jo apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo 42² straipsnio reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. 3.
kapitalo pakankamumo normatyvą, neviršijantį šio įstatymo 42² straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio.“
projektą naujais 49¹-49⁶ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „49¹ straipsnis Kredito unijų stabilizacijos fondas
kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime;
kredito unijų valdomų stabilizacijos fondų kaupime, tačiau savanoriškai nusprendžia dalyvauti ir Kredito unijų stabilizacijos fonde;
kurios narėmis jos yra, kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas neatitinka minimalių Centrinių kredito unijų įstatyme numatytų reikalavimų. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo. 4.
4Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas sudaro:
dalyvaujančių Kredito unijų stabilizacijos fonde, periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) įmokos;
valstybių narių finansavimo struktūrų;
tikslais, dalis, kuri grąžinama užbaigus kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo veiksmus, pavyzdžiui lėšos, gautos kredito unijai grąžinant fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
tikslais, padengti;
trečiųjų asmenų, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;
Kredito unijų fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, prievoles. 7. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje (atskirose) kredito įstaigos sąskaitoje (sąskaitose). Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, atidarydama tokią sąskaitą (tokias sąskaitas), privalo kredito įstaigai nurodyti, kad šioje sąskaitoje (šiose sąskaitose) laikomos Kredito unijų fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal jos prievoles. 8. Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą tvarko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, 9.
Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti saugiai investuojamos Fondo valdybos Priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 10. Fondo valdyba, Priežiūros institucija, pasikonsultavusi su valstybės įmone
„Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Priežiūros institucija Fondo valdyba,
nustato detalią fondo administravimo tvarką, įskaitant įmokų dydžio nustatymo, įmokų surinkimo ir tikrinimo taisykles, su įmokų mokėjimu susijusio sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones, taip pat fondo lėšų išmokėjimo ir susigrąžinimo tvarką. 49²
į Kredito unijų stabilizacijos fondą
unijų stabilizacijos fondo dalyvių įnašų. Suformuojant Kredito unijų stabilizacijos fondą kiekvienas šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas fondo dalyvis į Kredito unijų stabilizacijos fondą per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi įnešti ne mažiau kaip 1 procentą, skaičiuojamą nuo kredito unijos turimų indėlių sumos. 2. Kredito unijų stabilizacijos fonde turi būti sukaupta ir nuolat išlaikoma suma, ne mažesnė nei 1 procentas visų šio įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų fondo dalyvių (kredito unijų) indėlių sumos. Jeigu po to, kai pasiekiamas Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslinis lygis, fonde turima finansavimo lėšų suma sumažėja žemiau negu šis lygis, Priežiūros institucija, pasitarusi su Fondo valdyba, atnaujina periodinių (ex ante) įmokų rinkimą, iki vėl bus pasiektas fondo tikslinis lygis. Jeigu Kredito unijų stabilizacijos fonde turima suma sumažėja iki mažiau negu dviejų trečdalių fondo tikslinio lygio, įmokos nustatomos tokio dydžio, kad fondo tikslinį lygį būtų galima pasiekti ne ilgiau kaip per 1 metus. 3.
ir papildomas (ex post) įmokas:
straipsnio 1 dalyje nustatytas Kredito unijų fondo tikslinis lygis. Fondui sumažėjus, periodinių įmokų mokėjimas privalo būti atnaujintas šiame įstatyme nustatyta tvarka. 2) papildomos (ex post) įmokos mokamos, jei Kredito unijų fonde nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti. Papildomų įmokų dydis nustatomas pagal poreikį, vadovaujantis Priežiūros institucijos patvirtinta vieninga metodika. Fondo dalyvio nario gali būti paprašyta į fondą įnešti papildomą sumą, skaičiuojamą procentais nuo savarankiškos kredito unijos turimų indėlių sumos. 3) kiekvienam fondo dalyviui priskirtina specialioji (ex post) įmoka apskaičiuojama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir Priežiūros institucijos patvirtinta metodika. Šis dydis nustatomas įvertinus fondo dalyvio rizikingumą pagal nustatytą vieningą fondo dalyvių rizikingumo vertinimo tvarką. Papildoma (ex post) įmoka negali daugiau negu 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais fondo dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos sumos. 4) Kredito unijų stabilizacijos fondas Fondo valdybos siūlymu ir Priežiūros institucijos sprendimu gali visiškai ar iš dalies atidėti reikalaujamų kredito unijos papildomų (ex post) įnašų mokėjimą, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito unijos likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas būtų suteikiamas šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito unijos prašymu gali būti pratęstas ne ilgiau nei 2 metams. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus fondo dalyvio likvidumui ar mokumui. 4. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba kiekvienais metais patikrina fondo tikslinį lygį nustato periodinių (ex ante) įmokų bendrą metinę normą ir kiekvienos kredito unijos tais metais mokėtinos periodinės (ex ante) įmokos dydį.
Apie nustatytą įmokų dydį informuojami fondo dalyviai ir Priežiūros institucija, kuri priima sprendimą dėl periodinių (ex ante) įmokų tais metais. 5. Kredito unijų periodinės (ex ante) ir papildomos (ex-post) įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą yra kredito unijų išlaidos. Periodinės (ex ante) įmokos į fondą kredito unijoms nėra grąžinamos. Jei iš papildomų (ex post) įmokų surinktos lėšos yra panaudojamos Kredito unijų stabilizacijos fondo tikslams įgyvendinti, ir vėliau yra grąžinamos į fondą, jos Fondo valdybos sprendimu gali būti grąžinamos kredito unijoms proporcingai jų įnašų sumoms. 6. Kai Kredito unijų stabilizacijos fonde esančių lėšų nepakanka lėšų fondo tikslams įgyvendinti, o galimybės per būtiną laikotarpį surinkti trūkstamą sumą iš specialiųjų (ex post) įmokų nėra arba galimų per šį laikotarpį surinkti specialiųjų (ex post) įmokų nepakanka, lėšų fondui gali būti skolinamasi iš įstaigų, finansų įmonių ar kitų trečiųjų asmenų. 7. Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai į fondą įmokas moka pinigais (eurais). 8. Kredito unijų fondo dalyviai privalo sumokėti įmokas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Jeigu Kredito unijų fondo dalyvis per šį terminą nesumoka įmokos arba jos dalies, jam skaičiuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai. Kredito unijai pradelsus reikalaujamų kredito unijos įmokų mokėjimą, kai įmokų mokėjimas jai nėra atidėtas, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie tai informuoja Priežiūros tarnybą, kuri gali imtis priemonių, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte. 9.
įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, nustato
1Kredito unijų stabilizacijos fondą valdo Priežiūros institucija,
administruoja fondo administravimo institucija, o rekomendacijas dėl fondo valdymo teikia Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 2. Fondo administravimo institucijos funkcijos pavedamos valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“, veikiančiai pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir šį įstatymą. 3. Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimas ir fondo valdybos veikla finansuojama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių mokamų administravimo įmokų. Kredito unijų fondo dalyvio įmokos fondo administravimo ir valdymo reikmėms metinė norma yra ne didesnė kaip 1/15 nuo jo metinės įmokos sumos. 4. Tam tikrų metų administravimo įmokų dydžius nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. Nustatant įmokų dydį atsižvelgiama į fondo valdymui ir administravimui reikalingas išlaidas. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką nustato Priežiūros institucija, pasitarusi su Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba. 49⁴
unijų stabilizacijos fondo valdyba
kredito unijų (fondo dalyvių) paskirti atstovai ir kiti asmenys, kurie į ją deleguojami pagal teisės aktų reikalavimus. Kredito unijų atstovus, deleguojamus į Fondo valdybą, skiria jų dalyvių visuotinis narių susirinkimas. Į Fondo valdybą skiriami asmenys turi turėti reikiamą išsilavinimą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su Kredito unijų stabilizacijos fondo uždavinių įgyvendinimu. Į Fondo valdybą institucijų sprendimu taip pat gali būti deleguojami šių šiame straipsnyje nurodytų institucijų atstovai.
Dėl dalyvavimo fondo valdyme tikslingumo sprendžia atstovą delegavusi institucija:
kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. 2. Fondo valdybos uždavinys – dalyvauti valdant ir administruojant Kredito unijų stabilizacijos fondą įgyvendinant šiame įstatyme numatytus šio fondo uždavinius. 3. Fondo valdyba veikia pagal savo patvirtintą Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos darbo reglamentą, kuris suderinamas su fondo administravimo institucija, finansų ministerija ir Priežiūros institucija. 4. Priimant Fondo valdybos sprendimus vienas Fondo valdybos narys turi vieną balsą. Fondo valdybos sprendimai priimami dalyvavusių fondo valdybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia fondo valdybos narių, kuriuos paskyrė 49⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, balsai. 5. Fondo valdybos nariams už veiklą Fondo valdyboje atlyginama iš Kredito unijų stabilizacijos fondo administravimui skirtų lėšų. Išmokų už veiklą formą ir dydį nustato Fondo valdyba, bet jų metinė suma negali viršyti 1/15 fondo metinių pajamų. 6.
6Fondo valdyba atlieka šias funkcijas:
stabilizacijos fonde sukaupimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
unijų stabilizacijos fondą dydžio;
ir teikia jas Priežiūros tarnybai ir Fondo administravimo institucijai;
fondo dalyvių rizikos vertinimui ir stebėsenai;
nuostatus turi svarstyti ar spręsti Fondo valdyba. 7. Fondo valdyba pagal administravimo institucijos pateiktą informaciją stebi ir tikrina, ar fondo dalyviai nepažeidžia nustatytos įmokų mokėjimo į Kredito unijų stabilizacijos fondą tvarkos. Nustačiusi, jog kredito unija neįmoka įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, kai jos ją privalo mokėti, Fondo valdyba privalo nedelsdama informuoti įmoką praleidusią kredito uniją ir Priežiūros instituciją, kuri Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl įmoką praleidusios savarankiškos kredito įstaigos licencijos atšaukimo ar jos galiojimo sustabdymo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Fondo valdybos išvada šiuo klausimu Priežiūros institucijai yra rekomendacinio pobūdžio. 8. Fondo valdyba turi teisę gauti informaciją, kaip fondo dalyviai naudoja Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Fondo valdybai paprašius, fondo dalyviai, kuriems buvo skirta fondo lėšų, privalo pateikti detalią Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo ataskaitą. 9.
9Atlikdama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Fondo valdyba turi teisę:
uždaviniams ir funkcijoms atlikti;
(auditorius, konsultantus, specialistus, valstybės institucijų atstovus) spręsti klausimų, susijusių su jos uždavinių ir funkcijų atlikimu. 10.
veiksmus:
skirtus rekomendacinio pobūdžio prevencinius nurodymus;
jei nusprendžia, kad tokių reikia, ir pateikti juos kredito unijoms (fondo dalyvėms);
unijos veiklos pertvarkymu, rekomenduoti, kad kredito unija parduotų specifinį turtą, rekomenduoti, kad kredito unija apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;
padėtį, nustatytų priemones nustatytoms problemoms spręsti ir parengtų veiksmų programą toms problemoms įveikti bei jos įgyvendinimo tvarkaraštį;
savo parengtame plane nustatytų procedūrų ar priemonių arba atnaujintų tokį planą ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame plane nustatytų procedūrų ar priemonių;
susirinkimą ir rekomenduoti susirinkimo darbotvarkę bei kad pajininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;
jei nustatyta, kad tie asmenys nesugeba vykdyti savo pareigų;
parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;
įvertinimui ir minėtoms rekomendacijoms parengti. 11. Fondo valdybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidami Fondo valdybos nario pareigas.
Už konfidencialios informacijos atskleidimą fondo valdybos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Apie priimtus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus prevencinius nurodymus ir rekomendacijas, skirtas su sunkumais susiduriančioms kredito unijoms (fondo dalyvėms), informuojama Priežiūros institucija, kartu teikiant šiame įstatyme numatytą rekomendaciją dėl lėšų iš fondo skyrimo. 49⁵straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas
šių veiksmų:
reikalinga su sunkumais susiduriančios unijos mokumui ir stabilumui atstatyti;
kredito unijos turtą įsigyjantįjį asmenį;
nurodyta šiame įstatyme. 2. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas Priežiūros institucijos sprendimu išmoka Fondo administravimo institucija (indėlių draudimo įmonė). Priimdama sprendimą išmokėti fondo lėšas Priežiūros institucija atsižvelgia į Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybos pateiktą rekomendaciją. 49⁶straipsnis. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti
ir stabilumui atkurti Kredito unijų stabilizacijos fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Fondo lėšos pagal kredito unijos fondo dalyvės prašymą gali būti naudojamos, jeigu yra duomenų, kad kredito unija yra nemoki arba artimiausiu metu taps nemoki, taip pat tais atvejais, kai yra duomenų, jog kredito unija pažeidžia jai nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2. Fondo lėšos kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos:
nustatomi Priežiūros tarnybos atsižvelgiant į fondo valdybos rekomendaciją. Fondo valdyba teikdama rekomendacijas dėl pagalbos priemonių mokumo problemų turintiems Fondo dalyviams skyrimo, įvertina fondo dalyvių (kredito unijų) pateiktus motyvuotus prašymus dėl pagalbos priemonių skyrimo ir išanalizuoja jų pateiktus dokumentus. 4. Skiriant lėšas iš Kredito unijų stabilizacijos fondo su dalyviu sudaroma finansinės paramos sutartis, kurioje detaliai aptariami lėšų gavėjo įsipareigojimai, susiję su lėšų naudojimu, mokumo atkūrimo priemonių planas ir paramos gavėjo atsakomybė už netinkamą lėšų panaudojimą. 5. Esant vienos kredito unijos fondo dalyvės bankrotui, Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptos lėšos gali būti panaudotos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais (kreditoriais šio straipsnio tikslais yra laikomi bankrutavusios kredito unijos indėlininkai) prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ fondą dėl mokėjimų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas turi pirmumo teisę atgauti bankrutavusios kredito unijos kreditoriams išmokėtas fondo lėšas kitų bankrutavusios kredito unijos kreditorių atžvilgiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje ir jo reikalavimai tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Kredito unijos fondo dalyvės bankrutavusios kredito unijos kreditoriams atsako tik Kredito unijų stabilizacijos fonde sukauptų lėšų suma. 6. Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti neskiriamos, jei su sunkumais susiduriančios kredito unijos mokumas gali būti atkurtas ir užtikrinimas kitomis priemonėmis, numatytomis šio įstatymo 49⁴ straipsnio 10 dalyje. Fondo valdyba gali pateikti šio įstatymo numatytas rekomendacijas dėl šių priemonių įdiegimo ir įgyvendinimo prašymą pateikusioje kredito unijoje ir rekomendaciją Priežiūros institucijai lėšų iš fondo neskirti. 7.
kredito unijos stabilizacijos fondo, tiek kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, įgyja teisę į kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių finansavimą iš abiejų fondų lėšų, kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos naudojamos tik tuo atveju, jei unijos finansavimui neužtenka lėšų centrinės kredito unijos, kurios nare yra su sunkumais susidūrusi kredito unija, stabilizacijos fonde ir jos mokumas negali būti užtikrintas kitomis centrinės kredito unijos taikomomis mokumo užtikrinimo priemonėmis. 8. Prašymą dėl lėšų skyrimo iš fondo padavusi kredito unija turi teisę atsisakymą skirti Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas apskųsti teismui per 30 dienų nuo atsisakymo skirti fondo lėšas gavimo.“
24Papildyti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos
veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo, neviršijančius šiame įstatyme nustatytų dydžių. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio
jį išdėstyti taip:77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2.
Kredito unijų stabilizacijos fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų už bankrutavusios kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. kreditoriams išmokėtas fondo lėšas;
reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. 4. Trečiąja Ketvirtąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai. 6. Penktąja Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius, išskyrus Kredito unijų stabilizacijos fondo suteiktas pasitiktines (subordinuotas) paskolas, iš kurių kylantys reikalavimai tenkinami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;. 7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai. 26. Patikslinti
taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
kredito unija) iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino vietoj šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatų, išskyrus 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies, taip pat 71 straipsnio ir kitas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų pertvarkymą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto termino iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos veikiančiai kredito unijai taikoma tuo atveju, jeigu veikianti kredito unija nesiekia tęsti veiklos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra reorganizuojama ar likviduojama arba jeigu pagal šio straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas yra atšaukiama jai išduota kredito unijos licencija. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems kredito unijų papildomiems pajams, kurie įsigyti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems papildomiems pajams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos. 3. Nuo 2018 2026 m. sausio lapkričio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti pajinį kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi. Pereinamuoju laikotarpiu (nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2026 m. sausio 1 d.) skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir (ar) veiklos riziką ribojančius normatyvus už papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai yra įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, įtraukiamą dalį kasmet (įskaitant ir einamuosius įstatymo įsigaliojimo metus) mažinant 10 procentinių punktų. Kredito unija privalo užtikrinti, jos po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2026 m. lapkričio 1 d.) visas kredito unijų pajinis kapitalas būtų tvarus. Įgyvendindamos šia nuostatą kredito unijos užtikrina, jog pajinio kapitalo, atitinkančio tvaraus kapitalo reikalavimus, dalis pajiniame kapitale būtų ne mažesnė nei 10 procento įstatymo įsigaliojimo metais, o vėliau kasmet būtų didinama ne mažiau kaip 10 proc. punktų. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mažiausio pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydžio taikoma tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo įsigytiems pagrindiniams pajams. 5. Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. neatitinka savarankiškai kredito unijai keliamų reikalavimų ir nėra įstojusi į centrinę kredito uniją arba nėra reorganizuota ar pertvarkyta, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 6.
ir standartizuotas veikiančių kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę. Veikiančių kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas, vertinimą atlikti pasitelkdamas audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Kai pagal sutartis su Lietuvos banku veikiantys šioje dalyje nurodyti asmenys atlieka kredito unijos turto kokybės vertinimą šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo
kredito unijos turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras. 7. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija yra nemoki, o Kredito unijų stabilizavimo fondas nepriima sprendimo tokios kredito unijos mokumui atkurti ir užtikrinti, Lietuvos bankas kredito unijai atšaukia išduotą kredito unijos licenciją. 8. Jeigu atlikus veikiančios kredito unijos turto kokybės vertinimą nustatoma, kad kredito unija nevykdo reikalavimo mažiausiam kredito unijos kapitalui ir
(ar) kapitalo pakankamumo normatyvo ir tokios susidariusios padėties kredito unija neištaiso, tokia kredito unija negali būti priimta į centrinę kredito uniją ar būti centrinės kredito unijos steigėja, o kredito unija, esanti centrinės kredito unijos nare, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. iš centrinės kredito unijos narių turi būti pašalinta. 9.
įstatyme nurodyti Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyviai išsirenka ir paskiria atstovus Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyboje, parengia bei patvirtina fondo nuostatus ir kitus veiklos įgyvendinamuosius teisės aktus, suformuoja fondo administraciją ir atidaro Kredito unijų stabilizacijos fondo sąskaitą. 1.Papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo projekto (toliau - keičiamo įstatymo) žemiau nurodytus straipsnius ir išdėstyti taip:
straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas
patikslintini kiti projekto straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:
dalį ir jį išdėstyti taip:
“2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito
unijos narės, nariams ir asocijuotiems investuotojams;“
taip:
„2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
išdėstyti taip:
„3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į centrinę
kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“ 3.
Papildyti projekto 5 straipsnio 1 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir juos išdėstyti taip:
„3) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina kredito
unijų savo narių dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;
4) šio įstatymo nustatytais atvejais deleguoja atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;“
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau
kaip 10 steigėjų. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies numatytu atveju kredito uniją gali steigti ne mažiau nei 3 steigėjai.“
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau
kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. 6. Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius savarankiškos
kredito unijos veiklos formos nesirenkančią priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“
2Papildyti 13 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai
kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip prieš 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“ 7.
Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario
balso teisė
balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „25 straipsnis. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimas
šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:
1) šio įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms kaupiant centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir mokant periodines ir papildomas įmokas į stabilizacijos fondą jį arba dalyvaujant Kredito unijų stabilizacijos fonde, kurio kaupimą reguliuoja Kredito unijų įstatymas;“ Patikslinti 25 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš
stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“
straipsnį ir išdėstyti taip: „26 straipsnis. Stabilizacijos Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas 1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5.
nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8.
papildomos įmokos sumokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomos įmokoms taip pat yra grąžinamos 5. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 11 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo normomis, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 12. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 13.
13Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:
1) išlaidos, patirtos pagal šį įstatymą užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondu lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 14. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 15 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.“
2Papildyti keičiamą įstatymą naujais 26¹,
26² straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito
unijos stabilizacijos fondui
stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4.
nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 7. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 8.
teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 9. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 10. Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 11. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 12. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 13. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 14. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7.
komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“
straipsnį ir išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Mokumo užtikrinimo priemonių finansavimas
organizavimas“ 1.
Centrinė kredito unija savo iniciatyva, pagal priežiūros institucijos pateiktą informaciją arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3. Lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti. 4.
stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra.“
unijos sprendime ir, jei lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 6.
priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai. 7. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. 12. Patikslinti 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „28 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
valdymo klausimus. 2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos. 3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse. 7. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 8. Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 9.
9Stabilizacijos fondo komisija:
1) nustato papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, sprendžia klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
2) sprendžia dėl iš stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
3) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
4) sprendžia dėl stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
5) svarsto ir sprendžia kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių. 3 Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. „28 straipsnis. Dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kai bent viena centrinės kredito unijos narė dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, centrinė kredito unija skiria savo atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.“
įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį,
įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2.
išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus analogiškiems Seimo nario R.Markausko pasiūlymams. Taip pat žiūrėti Seimo nario R. Markausko pasiūlymus įstatymo projekto 2 straipsnio 3 daliai, 13 straipsnio 2 daliai,
straipsnio 1 dalies 3 punktui, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalims (išdėstant šias dalis kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas). Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą 7 straipsnio 2 daliai ir 13 straipsnio 1 daliai. 3. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
2016-06-08 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio darbotvarkėje numatyta svarstyti Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3771 (toliau – „LB įstatymų projektai“), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 (toliau – „Alternatyvus paketas“).
Asociacija Lietuvos kreditas, vienijanti LCKU nepriklausančias kredito unijas ir aktyviai dalyvaujanti kredito unijų reformos klausimų svarstymuose, atkreipia komiteto dėmesį: Asociacija Lietuvos kreditas iš esmės pritaria Lietuvos banko vykdomai kredito unijų reformai (visoms su kredito unijų kapitalo sutvarinimu susijusioms mikrolygio priemonėms), tačiau atkreipia dėmesį, jog yra gyvybiškai būtina patobulinti kai kuriuos reformos aspektus, leidžiančius kredito unijų sektoriui išlikti gyvybingam ir konkurencingam. Asociacija siūlo tokius esminius papildymus kredito unijų reformą įgyvendinantiems įstatymų projektams Nr. XIIP-3771 ir Nr. XIIP-3772 ir Lietuvos banko inicijuotam 2016-06-02 Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469:
veikiančios kredito unijos turi turėti adekvačią alternatyvą prievartiniam dalyvavimui CKU su prievartiniu garantavimu už jos nuostolingą veiklą. Sutinkame su LB pozicija, kuri numato „specializuoto banko“ alternatyvą kredito unijoms, nenorinčioms integruotis į CKU[1], tačiau su sąlyga, jog specializuoto banko reguliavimas bus praplėstas sekančiai:
būti sukurtos ir vienu metu patvirtintos abi opcijos, t.y.: A) Šiuo metu Lietuvos banko siūloma galimybė pereiti į komercinį
„specializuotą“ banką (su minimalaus 1 mln. kapitalo reikalavimu ir ribota
bankine veikla ir B) sukurtas naujas teisinis reguliavimas kooperatinių bankų (kooperatinės bendrovės teisinės formos) egzistavimui. Kooperacinio banko atsiradimas būtų normalus ir logiškas virsmas, kuris leistų išlaikyti galimybę naudotis kooperacijos modelio privalumais. Kooperacinio banko reguliavimas turi būti sukurtas ir priimtas kartu su reformos paketu. 1.1.1.
reguliavimas turi numatyti, jog toks bankas yra steigiamas kooperatinės bendrovės pagrindu, o Bankų įstatymas turi numatyti galimybę banko licencijas išduoti ne vien akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos juridiniams asmenims, bet ir kooperatinei bendrovei. 1.1.2. Kooperatiniai bankai turi būti privačios įstaigos, paremtos mažmeninės bankininkystės verslo modeliu. 1.1.3. Kooperatinius bankus kredito unijos (jų nariai) steigia/į juos persitvarko savanoriškai, reguliavimas turėtų numatyti aiškią galimybę persitvarkyti nenutraukiant kredito unijos veiklos ir neprarandant narių (pajininkų); Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos banko siūlomą scenarijų „specializuoti bankai“ privalėtų būti akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos, o kooperatinės bendrovės pertvarkymas į šiuos juridinius asmenis iš esmės nėra įmanomas neprarandant pajininkų. 1.1.4. Kooperatinių bankų reguliavime privaloma atsižvelgti į kooperatinių bankų ypatumus, specifinį valdymą, kad būtų išvengta nepageidaujamo vienodo su komerciniais bankais rizikos ribojimo taisyklių taikymo poveikio ir galimos per didelės administracinės naštos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritarti 1.1 punkte siūlomam B) variantui. Reforma nustato, kad visos kredito unijos veikia pagal vienodas taisykles, užtikrinančias sektoriaus integraciją, konsolidaciją ir savireguliaciją, kuri pasiekiama per dalyvavimą skėtinėje struktūroje - centrinėje kredito unijoje (toliau – CKU) - ir per saugumą ir stabilumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą (pvz., mokumo užtikrinimo sistema). Siūlomu reguliavimu yra sudaromos sąlygos nepriklausomoms kredito unijoms tęsti savo veiklą nestojant į CKU (persitvarkant ar reorganizuojantis). Tačiau jei kredito unija siekia ir toliau veikti kooperatiniais pagrindais, jai turi būti taikomas visas naujas kredito unijų reguliavimas.
Verta paminėti, kad įstatymų projektuose įtvirtinta CKU taip pat veikia kooperatiniais pagrindais. Dėl šių priežasčių kooperatiniais pagrindais norinti veikti kredito įstaiga turi visas galimybes tai realizuoti įstatymo projekte nustatomo reguliavimo aprėptyje. Pasiūlymas: Pritarti 1.1 punkte siūlomam A) pasirinkimo variantui. įstatymo projektas kredito unijai numato galimybę persitvarkyti į banką, o priėmus Seime šiuo metu įregistruotą Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4,
papildomai bus sudarytos sąlygos per 5 metų pereinamąjį laikotarpį virsti komerciniu specializuotu banku, t.y. akcine bendrove su atitinkamais valdymo principais. Taip pat žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą šių išvadų 7.2 lentelėje. 4. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07 1.2 „2+5“: Turi būti numatyta, jog kredito unijos gali veikti pereinamąjį laikotarpį – 2 metus iki įstatymo įsigaliojimo 2018-07-01, o po to per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo privalo persitvarkyti į „specializuotą banką“ (kooperatinį arba komercinį banką). Savarankiškos kredito unijos Lietuvoje veiktų iki tol, kol bus užbaigtas pertvarkymas į vienos pasirinktos formos banką. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritarti kredito unijų sistemos reformos pradžios datos pakeitimui į 2018-07-01 ir palikti 2018-01-01. Pritarti siūlymui dėl ilgesnio pereinamojo
nusprendusioms tapti banku, bei siekiant užtikrinti pastarųjų kredito unijų finansinį stabilumą pereinamuoju laikotarpiu, tuo pačiu tikslinga nustatyti ir taikyti atitinkamus reikalavimus, kurių jos laikysis pereinamąjį laikotarpį iki banko licencijos gavimo arba iki tol, kol įstos į CKU. Pasiūlymas:
Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus dėl susijusio įstatymo projekto Nr.
dalies, 3 straipsnio
„Lietuvos kreditas“, 2016-06-07 1.3. „+10 % kasmet“: Kad 2+5 m. pereinamuoju laikotarpiu nesusiklostytų „netvarkos toleravimo“ situacija, nuo įstatymų priėmimo kredito unijos turėtų įstatymo lygiu įtvirtintą pareigą palaipsniui tvarinti kapitalą, nustatant konkretų procentinį sutvarinto kapitalo dydį, kurį unija privalo pasiekti kasmet (50 proc. kapitalo iki 2018-07-01 + po 10 proc. kasmet). Jei konkrečiais metais savarankiška unija šio rodiklio nepasiekia, jai atsiranda pareiga įstoti į CKU (arba jei neatitinka net minimalių reikalavimų – atšaukiama licencija). Rodiklių peržiūrėjimo laikotarpis galėtų būti nustatytas kas metai, arba kas 2 metai, atsižvelgiant į rinkos svyravimus. Įtvirtinus pereinamąjį laikotarpį su laipsniško kapitalo sutvarinimo pareiga tuo pačiu būtų išsaugota Kapitalo pakankamumo direktyvoje IV Lietuvos išsiderėta išimtis laipsniškai ir saugiai pakeisti kredito unijų netvarų kapitalą tvariu iki 2022 metų pabaigos (Bazelis III nustato, kad kredito unijų pajai, išleisti prieš 2010-09-12, kurie neatitinka bendro I lygio nuosavo kapitalo kriterijų, tačiau šiuo metu yra „I lygio“ kapitalo sudėtine dalimi pagal nacionalinę teisę, ir kurie yra apskaitomi kaip nuosavas kapitalas, gali būti iš pradžių įtraukti į bendrą I lygio nuosavą kapitalą, bet per 10 metų laikotarpį nuo 2013 metų iki 2022 metų turi būti nurašomi po 10% per metus[²] [³]).Šią Bazelio nuostatą yra siūloma taikyti nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pritarti Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 3 straipsnio 4 dalies. 6. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
laikotarpiu unijoms nuo pat įstatymo priėmimo turi galioti pakeisti (palengvinti) veiklos rizikos ribojimo normatyvai, kad jos galėtų sukaupti reformai reikalingą kapitalą iš pelno.
Tam reikia atšauti (sušvelninti) LB 1995-11-03 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų“ 2012-12-21 d. redakcijos 4.2 punktą ir LB 2015-06-19 d. nutarime Nr. 03-105 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 37
„Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo“
pakeitimo“ lentelės 41.1-41.4 punktus. Šie nutarimai reikšmingai sugriežtina sąlygas SVV skolinančioms unijoms ir riboja galimybes skolinti. Lietuvos banko nutarimai, didinantys kredito unijų kapitalo reikalavimus kredito rizikai, susijusiai su skolinimu mažoms ir vidutinėms įmonėms, prieštarauja CRR 501 straipsnio 1 dalies nuostatai, mažinančiai kapitalo reikalavimus kredito rizikai, susijusiai su skolinimu mažoms ir vidutinėms įmonėms. Nepritarti Žiūrėti argumentus Biudžeto ir finansų komiteto išvadose dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3772. 7. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
kapitalo reglamentavimas ir kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai (maksimali riba) turi būti apibrėžiami įstatyme, ne poįstatyminiame teisės akte (LB valdybos nutarimuose), eliminuojant LB galimybę juos keisti. LB ir toliau detalizuotų (o ne kurtų) normatyvus ir išlaikytų reagavimo į rinkos sąlygas ir poreikius greitį, kadangi įstatymo lygyje būtų nustatomi veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių intervalas (min ir max reikšmės).
LVAT I-5-261/2016: „konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme“ [..] poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo“. Nepritarti Žiūrėti argumentus Biudžeto ir finansų komiteto išvadose dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3772. 8. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
įstatyme: Siūlome numatyti, jog kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką pagal šio įstatymo reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai, tačiau priežiūros institucijos nustatytų kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai neturi būti didesni už atitinkamą normatyvą, kuris lygus LR veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,3. Priežiūros institucija negali nustatyti tokio kapitalo pakankamumo normatyvo, kurį apskaičiuojant kredito unijos kapitalo reikalavimas (poreikis) viršytų 10 procentų, skaičiuojamų nuo kredito unijų balansinio turto (aktyvų) sumos. Atskirai kredito unijai nustatomas individualus normatyvas neturi būti didesnis už atitinkamą normatyvą, kuris lygus Lietuvos Respublikoje veikiantiems bankams taikomą atitinkamą normatyvą padauginus iš koeficiento 1,5. Normatyvų skaičiavimo metodikos turi būti mutatis mutandis susietos su kitiems finansų rinkos dalyviams (bankams) taikomais normatyvais, o taip pat nekintančios ir stabilios per visą reformos įgyvendinimo laikotarpį. Tai turi būti įtvirtinta teisės aktuose.
Nepritarti Žiūrėti argumentus Biudžeto ir finansų komiteto išvadose dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3772. 9. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
unijos (CKU) narių (steigėjų) skaičius privalo būti adekvačiai sumažintas, kad po reformos galėtų veikti dar bent viena CKU, kaip alternatyva CKU, kuri bus sukurta dabartinės LCKU pagrindu. Vietoj dabar numatyto vien kiekybinio CKU kriterijaus (10 steigėjų) turi būti numatyti kiekybinis + kokybinis kriterijus: jei 3 kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, jog gali steigti CKU, kurios minimalus (steigėjų) narių skaičius turi būti 3. Nenumačius galimybės veikti antrai CKU, bus sudaromos nelygiavertės (proteguojančios) sąlygos LCKU pagrindu veiksiančiai CKU, kuri, be to jog vykdys kredito unijų (savo narių) priežiūrą, išlaikys galimybę tiesiogiai vykdyti finansinių paslaugų teikimo veiklą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti siūlymui dėl minimalaus CKU steigėjų skaičius sumažinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad CKU sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau narių jungiasi, nustatyti, kad CKU steigia ne 3, o 5 kredito unijos. Taip pat pritarti, kad nustačius mažesnį CKU steigiančių narių skaičių, kiekybinis kriterijus neturėtų būti vienintelis kriterijus, jis turėtų būti papildytas ir kokybiniais kriterijais. Nustačius mažesnį narių skaičių, atitinkamai tikslintinos ir kitos nuostatos, susijusios su balsavimu visuotiniame narių susirinkime. Pasiūlymas:
pasiūlymus šių išvadų 7.2 lentelėje. 10. Asociacija „Lietuvos kreditas“, 2016-06-07
44. Asocijuoti nariai.
Asocijuoti nariai. Siūlome keisti asocijuoto nario sampratą: „Asocijuotas narys – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas, turi kitas šio įstatymo nustatytas teises ir privalo vykdyti šio įstatymo numatytas pareigas.“ Nuostata leistų kooperuotis ne pačioje geografinėje vietovėje veikiančioms unijoms. ASOCIACIJOS PRAŠYMAS:
Prašome papildyti Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3772, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3771, Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir
kreditas pasiūlymais. Asociacija taip pat pažymi, jog pritaria Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (Alternatyviam paketui) . Nepritarti Siūlomas reguliavimas apskritai prieštarauja kooperatinės veikos principams. Ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų). Jeigu asocijuotais nariais taptų ir fiziniai asmenys (arba fiziniais asmenys būtų paversti asocijuotais nariais), o asocijuoti nariai neturi balso teisės, fiziniai asmenys būtų iš esmės patraukti nuo valdymo, bet klientai suneštų kapitalą, negalėdami dalyvauti valdymo sprendimuose. Vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą – būtų nepasiektas. Apskritai, kai finansinio kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, t. y. nėra narius vienijančių sąlygų ar aplinkybių, tokia veikla negali būti vadinama kooperacija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2016-04-14 Lietuvos bankas gavo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl šių su kredito unijų sektoriaus reforma susijusių įstatymų projektų: Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105). Atkreipiame dėmesį į tai, kad Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3772; toliau – Suderintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-3771; toliau – Suderintas CKUĮ projektas; kartu – Suderinti įstatymų projektai) parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultuojantis su Lietuvos banku ir buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Suderinti įstatymų projektai parengti remiantis Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ patvirtinta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija (toliau – Koncepcija). Suderintus įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija konsultuodamasi su Lietuvos banku, rinkos dalyviais ir visuomene. Konsultacijose dalyvavo visas kredito unijų sektorius, todėl Suderinti įstatymų projektai jau yra valdžios institucijų ir suinteresuotų visuomenės grupių susitarimų ir kompromisų rezultatas.
Šie įstatymų projektai leistų išspręsti kredito unijų sektoriaus problemas[4], kredito unijos taptų saugios ir patikimos, todėl galėtų tvariai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir sėkmingai įgyvendintų kredito unijų sektoriaus reformą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos banko ekspertams identifikavus kredito unijų sektoriaus problemas, 2014 m. kovo mėn. rinkos dalyviams ir visiems suinteresuotiems asmenims buvo pateiktas Lietuvos banko konsultacinis dokumentas[⁵] su pirminiais pasiūlymais dėl sektoriaus reformos krypčių. Viešos konsultacijos metu Lietuvos bankas sulaukė 14 atsakymų[⁶] iš rinkos dalyvių, asocijuotų kredito unijų struktūrų, valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų. Apibendrinus[⁷] gautus atsakymus ir suinteresuotų šalių pozicijas, 2014 m. spalio mėn. buvo viešai paskelbtos preliminarios Kredito unijų sektoriaus reformos detalės[⁸], kurias lapkričio mėnesį Lietuvos banko atstovai pristatė tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijų vadovais ir atstovais. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2014 m. gegužės
parengti Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją. Koncepcijoje apibrėžtus tikslus įgyvendinančius teisės aktų projektus buvo pasiūlyta parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai konsultuojantis su Lietuvos banku. Iki pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui dienos, parengti įstatymų projektai buvo derinami su visais rinkos dalyviais. Atsižvelgiant į grįžtamąjį ryšį, gautą iš rinkos dalyvių, buvo organizuojami susitikimai su kredito unijomis ar jų asocijuotomis struktūromis (žr. priedą). Šių susitikimų metu kredito unijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai aptarė, derino ir atsižvelgė į rinkos dalyvių pateiktas pastabas.
Į visus siūlymus, iš esmės neprieštaravusius Koncepcijai, buvo atsižvelgta. Patikslinus minėtų įstatymų projektus, didžioji kredito unijų sektoriaus dalis Suderintiems įstatymų projektams pritarė. 2015 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Suderintus įstatymų projektus pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) kvietimu šių metų kovo mėnesį Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai pristatė Suderintų įstatymų projektus tiesioginiuose susitikimuose su kredito unijomis, kuriuose dalyvavo beveik 50 kredito unijų vadovais ir tarnautojais. Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4106; toliau – Nederintas KUĮ projektas) ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas (XIIP-4105; toliau – Nederintas CKUĮ projektas; kartu – Nederinti įstatymų projektai) su valstybės institucijomis ir rinkos dalyviais derinti nebuvo. Toliau pagal savo kompetenciją pateikiame Suderintų įstatymų projektų, kuriems visiškai pritariame, ir Nederintų įstatymų projektų skirtumų vertinimą. Išanalizavę Nederintus įstatymų projektus manome, kad juose siūlomas reguliavimas neužtikrina pakankamos savitarpio kooperacijos ir integracijos tarp kredito unijų, neužkerta kelio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui tais atvejais, jeigu šio sektoriaus įstaigos susidurtų su problemomis, nesukuria paskatų sektoriaus savireguliacijai ir nesudaro prielaidų kredito unijų valdymui stiprinti. Verta pastebėti, kad Nederintuose įstatymų projektuose siūlomi pakeitimai prieštarauja Koncepcijai. Lietuvos banko vertinimu, Nederinti įstatymų projektai neišspręstų kredito unijų sektoriaus problemų ir netgi jas pagilintų.
Pažymėtina, kad dauguma nuostatų, kuriomis Nederinti įstatymų projektai skiriasi nuo Suderintų įstatymų projektų, buvo aptartos ir ištirtos Koncepcijos derinimo metu bei atmestos kaip prieštaraujančios reformos tikslui, t. y. tikslui – užtikrinti saugią, patikimą, skaidrią ir konkurencingą kredito unijų sistemos veiklą ilguoju laikotarpiu. Toliau pateikiame detalų esminių Nederintų įstatymų projektų nuostatų ir trūkumų vertinimą. 1. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (12 dalis) ir Nederinto KUĮ 4 str. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje. Nederintuose įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad galimybę veikti turėtų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos. Savarankiška kredito unija laikoma centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalas yra ne mažesnis už 1 mln. Eur. Taip būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje tie patys reguliuojamieji subjektai galėtų veikti skirtingomis sąlygomis. Neabejotina, kad didesnę riziką prisiimantys ar mažiau atsakingą veiklą vykdantys subjektai siektų išvengti geresnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės, rinkdamiesi vadinamąją „savarankišką“ veiklą. Be to, šių nuostatų įgyvendinimas mažintų kooperaciją tarp kredito unijų ir naikintų paskatas savireguliacijai, kuri yra neatsiejama finansinių kooperatyvų sėkmingos veiklos dalis. Reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų yra būtinas siekiant visapusiškai įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reformą ir sukurti veiksmingą mokumo užtikrinimo sistemą, kuri mažintų tiek kredito unijų nemokumo riziką, tiek neigiamą jos poveikį visuomenei ir valstybei.
Įgyvendinus Nederinto KUĮ projekto nuostatas kredito unijų sektoriaus reforma tiesiog neįvyktų, nes išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema su šiuo metu egzistuojančiomis veiklos efektyvumo ir tvarumo problemomis. Be to, Nederintame KUĮ projekte siūlomas minimalaus kapitalo reikalavimas yra 5 kartus mažesnis nei mažiausias kapitalas, kurį privalo turėti komerciniai bankai, nors tokios (nepriklausančios centrinei kredito unijai) kredito unijos veikla iš esmės nesiskirtų nuo bet kurio komercinio banko veiklos. Atsižvelgiant į tai, nesukaupusi pakankamų kapitalo resursų kredito unija net vidutiniuoju laikotarpiu neturėtų galimybių tinkamai tenkinti ne tik vidutinio, bet ir smulkiojo verslo finansavimosi poreikių. 2. Nederinto KUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis) ir 10 str. (4 dalis). Nederintame KUĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asocijuotais nariais galėtų būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – jie galėtų naudotis visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą ir dalyvavimą valdyme. Tokio reguliavimo poreikis yra abejotinas, nes ir šiuo metu tapti kredito unijos nariu nėra sudėtinga (reikia tik įsigyti pagrindinį pajų). Kadangi asocijuotiems kredito unijos nariams nebūtų taikomi narystės kriterijai, jų dalyvavimas kredito unijų veikloje dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatinės veiklos pagrindais, todėl vienas iš reformos tikslų – didesnis kredito unijos narių įtraukimas į šių įstaigų valdymą – būtų nepasiektas. Apskritai, kai finansinio kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, t. y. nėra narius vienijančių sąlygų ar aplinkybių, vargu, ar tokią veiklą galima vadinti kooperacija.
teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla (7 ir 8 dalys). Šiomis nuostatomis siūloma kredito unijai suteikti teisę investuoti ne tik į vyriausybių vertybinius popierius, bet ir į įmonių vertybinius popierius, ir įtvirtinti nuostatą, kad visos investicijos neturėtų sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito unijos balansinio turto. Dėl to kredito unijos iš esmės galėtų veikti kaip investiciniai fondai, nors jų surinkti indėliai toliau būtų draudžiami su valstybės garantija. Pabrėžiame, kad kolektyvinių investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks: turi būti užtikrinama adekvati investuotojų (klientų) apsauga, o investuojantieji į rizikingas finansų priemones (pvz., vyriausybių vertybinius popierius) turi prisiimti galimą nuostolių riziką. Investicijų draudimas indėlių draudimui skirtomis priemonėmis yra nepriimtinas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šie siūlymai prieštarauja ir deklaruojamiems kredito unijų veiklos tikslams – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui regionuose. Papildomai norime pabrėžti, kad netikslinga įstatyme nurodyti konkrečius vertybinius popierius, į kuriuos kredito unija gali investuoti. Kriterijų detalizavimas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte leidžia priežiūros institucijoms operatyviai reaguoti į galimus pasikeitimus finansinių priemonių rinkoje. Šie argumentai galioja ir dėl reitingo agentūrų ir jų nustatomų reitingų nurodymo įstatyme. 4. Panaikinama dabartinės Kredito unijų įstatymų redakcijos 4 str. 10 dalis. Šiuo pakeitimu panaikinamos nuostatos, draudžiančios kredito unijoms steigti įmones.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kredito unijoms, palyginti su panašia veikla besiverčiančiomis įstaigomis – komerciniais bankais – taikomos reguliavimo lengvatos gali būti pateisinamos tik dėl paprastesnės šių įstaigų veiklos ir mažesnio rizikos profilio, todėl leidimas kredito unijoms verstis pašaline veikla arba perkelti riziką į nereguliuojamas bendroves su šiuo principu nesuderinamas. Įmonių steigimas yra susijęs su prisiėmimu papildomos rizikos, kuri galėtų turėti neigiamą įtaką kredito unijų mokumui. Be to, jeigu būtų leidžiama kredito unijoms steigti įmones, įstatyme turėtų būti reglamentuojamos konsolidavimo pareigos ir apibrėžtas jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymas. 5. Nederinto KUĮ 20 str. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas. Šiuo metu svarbūs sprendimai dėl kredito unijos veiklos ir verslo dažnai yra nulemiami mažos narių grupės. Vos keli žmonės negali spręsti už visus kredito unijos narius, nes taip paneigiami kooperatinės bankininkystės principai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Suderinto KUĮ projekto 20 str. 1 dalyje siūloma įtvirtinti minimalų kvorumo reikalavimą pakartotiniuose pajininkų susirinkimuose (nustatomas 1/20 narių dalyvavimo reikalavimas). Analogiškos nuostatos nerandama Nederintame KUĮ, todėl nėra įtvirtinami jokie pakeitimai, kurie sustiprintų kredito unijų valdymą. Pažymėtina, kad silpnas kredito unijų narių įsitraukimas į kredito unijos valdymą yra viena iš priežasčių, kodėl kredito unijų sektorius susiduria su problemomis ir turi būti reformuotas. 6. Nederinto KUĮ 27 str. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai (2, 5 ir 6 dalys). Pagal šio straipsnio nuostatas kvalifikaciniai reikalavimai kredito unijų vadovams nustatomi įstatyme. Kvalifikacijos reikalavimų reguliavimas įstatymu yra neveiksmingas dėl savo techninio pobūdžio, todėl būtų sunku juos laiku pakeisti reaguojant į nuolat besikeičiančias aplinkybes.
Šiuo metu kredito unijų vadovams keliami minimalūs kvalifikacijos ir patirties reikalavimai nustatyti Leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms“ (toliau – KU vadovų taisyklės). Be KU vadovų taisyklių, kredito unijų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimą reglamentuoja Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“. Šie nuostatai parengti atsižvelgus į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas vertinimo (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders). Be to, vertinant finansų rinkos dalyvių vadovus, aktuali ne tik konkretaus asmens atitiktis minimaliems kvalifikacijos ir patirties reikalavimams, bet ir visa finansų rinkos dalyvio organo, komiteto arba kito struktūrinio padalinio, į kurį renkamas arba skiriamas asmuo, sudėtis[10]. Nederintame KUĮ projekte nenumatomas minėtose Europos bankininkystės institucijos gairėse nustatytų aplinkybių vertinimas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas per 2010 m. ir 2011 m. kredito unijoms taikė net 49 poveikio priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kad didelis poveikio priemonių taikymo skaičius rodė kredito unijos vadovų kompetencijos stoką, Lietuvos bankas 2012 m. pakeitė KU vadovų taisykles, nustatydamas aukštesnius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Aukštesnių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymas davė akivaizdžius vadovų darbo kokybės rezultatus: per 2014 m. ir
poveikio priemonių skaičius per tokį patį laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai. Nederinto KUĮ projekto 27 str. 5 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, palyginti su KU vadovų taisyklėse nustatytais reikalavimais yra žemesni[11]. Siūlomi nustatyti reikalavimai yra žemesni netgi už tuos, kurie galiojo iki 2012 m., todėl tikėtina, kad tai lemtų smarkų kredito unijų valdymo kokybės pablogėjimą ir keltų grėsmę visos kredito unijų sistemos patikimumui. 7. Nederinto KUĮ 35 str. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai (2 dalis). Šiame straipsnyje siūloma mažiausią pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydį sumažinti iki
nuostatos tik dar labiau apribotų tvaraus kredito unijų kapitalo kaupimą. Jei minimalaus pajaus reikalavimas (šiuo metu – 30 Eur) būtų sumažintas – tai niekaip neprisidėtų prie kredito unijų tvarios veiklos, bet sudarytų prielaidas pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių. 8. Nederinto KUĮ 38 str. Perskaičiuotas kapitalas. Pagrindinis (I lygio) ir papildomas (II) lygio kapitalas, Nederinto KUĮ 39 str. Kapitalai ir rezervai, Nederinto KUĮ 43 str. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvų dydžiai (1 ir 2 dalys) ir Nederinto KUĮ 44 str. Kapitalo pakankamumo normatyvas. Nederinto KUĮ 38 str. nuostatos kapitalo pakankamumo apibrėžimą perkelia į įstatymą.
Toks reguliavimas lemtų, kad kapitalo formavimo taisyklių keitimas taptų neveiksmingas, nes tam reikėtų keisti įstatymą. Kitaip tariant, priežiūros institucija neturėtų galimybių operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį kredito unijų sektoriuje ir prireikus imtis veiksmingų kredito unijų veiklos rizikos mažinimo priemonių. Nederinto KUĮ 39 str. 2 dalyje panašiai numatyta, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas būtų siejamas su 4,5 proc. I lygio nuosavo kapitalo reikalavimu. Taip nustatomas privalomojo rezervo reikalavimas irgi negalėtų būti operatyviai keičiamas, kai tam būtų poreikis (pvz., finansų krizių metu, kai didėja nuostolių tikimybė). Nederinto KUĮ 43 str. ir 44 str. nuostatos apriboja riziką ribojančių normatyvų dydžių nustatymą kredito unijoms. Numatoma, kad šie dydžiai kredito unijoms negalėtų būti didesni nei nustatyti komerciniams bankams padauginus iš įstatyme numatytų koeficientų. Dėl tokio reguliavimo galimybės nustatyti kredito unijos veiklos riziką ribojančius normatyvų dydžius atsižvelgiant į kredito unijų rizikingumą būtų apribotos, būtų prarasta galimybė lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes (pvz., finansų krizes). Kitaip tariant, siūlomi pakeitimai neleistų vykdyti veiksmingos ir tinkamos finansų įstaigų priežiūros. Atkreipiame dėmesį į tai, kad komerciniams bankams taikomų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai yra reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir direktyvoje 2013/36/ES), kurie nustato minimalius reikalaujamus dydžius. Kiekvienam bankui gali būti nustatyti individualūs normatyvų dydžiai, o dėl kredito unijų veiklos specifikos dalis joms taikomų normatyvų iš esmės skiriasi nuo reikalavimų taikomų komerciniams bankams. Dėl šių priežasčių Nederintame KUĮ numatytas dauginimas iš koeficiento neįmanomas. 9. Nederinto KUĮ 52 str. Kredito unijų stabilizacijos fondas, Nederinto KUĮ 53 str.
Įmokos į Kredito unijų stabilizacijos fondą, Nederinto KUĮ 54 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymas ir administravimas (2 dalis), Nederinto KUĮ 55 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba, Nederinto KUĮ 56 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas, Nederinto KUĮ 57 str. Kredito unijų stabilizacijos fondo naudojimas kredito unijų mokumo ir stabilumo užtikrinimo priemonėms finansuoti ir Nederinto KUĮ 85 str. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė (2 ir 3 dalys). Šios nuostatos nurodo, kad kredito unijos privalo sudaryti kredito unijų stabilizacijos fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos, skirtos fondo dalyvių, sumokančių įmokas į fondą ir susidūrusių su mokumo problemomis, mokumui ir stabilumui užtikrinti. Vis dėlto, pagal šių straipsnių nuostatas stabilizacijos fondas negali būti laikomas veiksminga mokumo užtikrinimo sistema, nes tikslinis ex ante stabilizacijos fondo lygis būtų mažas (tesiektų apie 2 mln. Eur), galimos papildomos ex post įmokos nėra aiškiai apibrėžtos, panaudoti fondo lėšas nebūtų privaloma, o fondo valdyba neturėtų priemonių savo rekomendacijoms įgyvendinti. Be to, Nederinto KUĮ baigiamųjų nuostatų 3 str. numatoma, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai dar 10 metų būtų įskaičiuoti vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Todėl artimiausius 10 metų vertinant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, juos skaičiuojant būtų įtraukti pajai, kurie galimai neatitiktų reikalavimų, keliamų pajams šio įstatymo nustatyta tvarka, nebūtų stabilūs ir iškreiptų skaičiavimus. Dėl šių priežasčių išliktų galimybė, kad fondas negelbėtų kredito unijų net joms susiduriant su rimtais finansiniais sunkumais, t. y. išlieka kredito unijų bankroto tikimybė.
Kadangi paties fondo paskirtis neaiški, sukuriama prielaidų piktnaudžiauti panaudojant fondo lėšas. Be to, Nederinto KUĮ 52 str. 2 dalyje numatoma, kad centrinių kredito unijų narėms nebus privaloma dalyvauti kaupiant centrinių kredito unijų stabilizacijos fondus. Tokiu atveju kredito unijoms nebus paskatų jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti jų mokumo. Dėl to kredito unijų paskatos mažinti tarpusavio kooperaciją ir veikti savarankiškai tik padidėtų, o tai prieštarauja kredito unijų sektoriaus veiklos vidinei logikai ir reformos tikslams. Taigi stabilizacijos fondas ne tik nepakeistų dabartinės padėties, bet ir nepasiektų reforma siekiamų savireguliacijos kokybės gerinimo[12] ir fragmentacijos sumažinimo tikslų. Be to, Stabilizavimo fondo administravimą ir valdymą siūloma patikėti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šios įmonės veikla susijusi su indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo funkcijų vykdymu, o ne su finansų institucijų priežiūra ar pertvarkymu[13]. Stabilizacijos fondas yra kaupiamas privačių juridinių asmenų ir skirtas šių privačių juridinių asmenų problemoms, susijusioms su jų mokumu, spręsti. Kitaip tariant, fondo kaupimas ir administravimas nėra susijęs su draudimo įmonei būdinga veikla, todėl nesuderinamas su minėtos valstybės įmonės veiklos pobūdžiu ir principais. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siūloma Stabilizacijos fondą padaryti antrosios eilės kreditoriumi. Dėl to Indėlių draudimo fondas taptų trečiosios eilės kreditoriumi. Tokie pakeitimai prieštarauja viešajam interesui, nes privatus subjektas gauna pirmumą prieš visai visuomenei svarbų subjektą, prisidedantį prie viso finansų sektoriaus stabilumo. 10. Nederinto CKUĮ 2 str. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos (13 dalis).
Šios nuostatos numato, kad centrinės kredito unijos finansinė grupė būtų sudaryta iš centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų. Vis dėlto, toks centrinės kredito unijos finansinės grupės apibrėžimas nėra suderintas su Finansų įstaigų įstatymu ir kredito įstaigų veiklą reguliuojančiais ES teisės aktais, pagal kuriuos centrinės kredito unijos finansinei grupei turėtų priklausyti ne tik kredito unijos, tačiau ir kitos kontroliuojamos finansų įstaigos. 11. Nederinto CKUĮ 13 str. Centrinės kredito unijos nariai. Įtvirtinama nuostata, kad centrinę kredito uniją gali sudaryti trys kredito unijos, jei šių kredito unijų turtas viršija
unijų, sektoriaus fragmentacija tik pakeistų formą, bet nesumažėtų. Be to, sėkmingai centrinės kredito unijos veiklai būtina, kad ji būtų pakankamai didelė: tarp kelių kredito unijų negalima sukurti veiksmingos mokumo užtikrinimo sistemos[14]. 12. Nederinto CKUĮ 26 str. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas. Šiame straipsnyje numatoma, kad Centrinės kredito unijos narės atsakytų už kitas centrinės kredito unijos nares tik lėšomis, kurios buvo įmokėtos į Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taip tik dar labiau silpninama dabartinė (nepakankama) finansinės stabilizacijos sistema. Kadangi solidariosios atsakomybės principas nebūtų įgyvendintas, veiksminga mokumo užtikrinimo sistema ir kokybiška savireguliacija taptų neįmanoma, o reformos tikslai būtų nepasiekti. Be to, Nederintame CKUĮ siūlomo centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimo nepakankamas, kad sistema veiksmingai veiktų ir dėl aiškiai nesureguliuotų įmokų mokėjimo, mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, stabilizacijos fondo valdymo klausimų. Dėl šiame rašte išdėstytų argumentų Lietuvos bankas iš esmės nepritaria Nederintiems įstatymų projektams (Kredito unijų įstatymo Nr.
I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4106 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4105), tačiau pritaria Suderintiems įstatymo projektams (Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3772 ir Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3771). Pritarti iš dalies Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 daliai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
24 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 1 punkte siūloma patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatas, kurios dubliuoja centrinės kredito unijos ir priežiūros institucijos funkcijas, atsisakant funkcijų dubliavimosi. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos kredito unijai duotiems privalomiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15863 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr.
XIIP-3771 2 punkte siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, nes pastarojoje dalyje nėra siūloma reglamentuoti steigėjų tinkamumo, kaip to reikalaujama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Pasiūlymas:, Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas – narių) sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai, taip pat dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turinčių) centrinės kredito unijos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią centrinės kredito unijos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turinčių) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, –narių) tinkamumui asmenų įvertinimui pagal šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas įvertinti;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-158612 Argumentai: Reikalinga patobulinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punkto redakciją. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad centrinė kredito unija yra pasirengusi tinkamai vykdyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas funkcijas;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15145 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr.
XIIP-3771 4 punkte siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15481 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 8 punkte siūloma teisinį reguliavimą tikslinti taip, kad poįstatyminiuose teisės aktuose būtų nustatyta tam tikra tvarka, pagal kurią asmenims išduodami leidimai ir licencijos, tačiau ne kriterijai ar reikalavimai licencijai ar leidimui gauti. Pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo, kad priežiūros institucijos teisės aktai tik detalizuos leidimo išdavimo sąlygas, patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Detalias Prašymų išduoti šio įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas detalizuojančią ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr.
1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15 * Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 9 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo priedo
„Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva
2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų. Todėl pasiūlyta tikslinti keičiamo įstatymo priedą, o priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus išdėstyti chronologine tvarka. Be to, pastaruoju metu įsigaliojo dar dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – 2014/49/ES ir 2014/59/ES – kurias taip pat reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo priedą. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo priedas
86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273). 2. 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3). 3. 2. 2013 m. birželio 26 d.
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338). 3. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149). 4. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15213 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15913 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) centrinė kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos Iindėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas), jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas visam laikui.“ Pritarti 9.
narys Andrius Palionis, 2016-03-1595 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atšaukus licenciją, centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atvejus, kai kiek tai būtina atsiskaitant su centrinės kredito unijos kreditoriais ar vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus, ir šio Įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-154241 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr.
XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas centrinės kredito unijos nariams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės patikrintu audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15432 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr.
Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti metinėms finansinėms ataskaitoms patikrinti. Auditorius, taip pat kitas asmuo, dalyvaujantis kartu su auditoriumi atliekant auditą, negali atlikti tos pačios centrinės kredito unijos audito ilgiau kaip 3 finansinius metus iš eilės.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-1549 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės 1.
Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nustatytus privalomus nurodymus, o centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jeigu centrinės kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų nustatyta centrinės kredito unijos turto vertė, centrinės kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos centrinės kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio įstatymo 52 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti rinkinių auditą atliekanti audito įmonė, jeigu ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5) pagal šio įstatymo 51 straipsnį reikalauti pateikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingą informaciją ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat atlikti inspektavimus (tikrinimus) pagal šio įstatymo 52 straipsnį;
6) paskirti nuolatinį priežiūros institucijos atstovą centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti. Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas mutatis mutandis turi teises, numatytas šio įstatymo 52 straipsnyje. 2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba, kad jei centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, centrinė kredito unija tinkamai nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų funkcijų, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, turi teisę duoti centrinei kredito unijai tokius privalomus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką pašalinti teisės aktų pažeidimus ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir
(arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
5) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos ar sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką centrinės kredito unijos patikimumui;
6) sumažinti su centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusiasą rizikasą;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją;
13) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
14) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo pakeitimo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
15) sušaukti centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;.
575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir
(arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;
5) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos ar sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką centrinės kredito unijos patikimumui;
6) sumažinti su centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusiasą rizikasą;
7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
8) naudoti centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;
10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;
11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
12) viešai atskleisti papildomą informaciją;
13) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
14) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo pakeitimo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
15) sušaukti centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;. Jeigu centrinės kredito unijos organai nevykdo reikalavimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį narių susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausimai;
16) centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
Priežiūros institucija apie nurodymą centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
17) vykdyti papildomus reikalavimus dėl centrinės kredito unijos veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumai arba kad centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima. 3. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Centrinė kredito unija pažeidžia šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014, L 173, p.
648/2012 (OL 2014, L 173, p. 84), 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės Centrinė kredito unija juos pažeis, turi teisę Centrinei kredito unijai duoti šio straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose nustatytus ir šiuos privalomus nurodymus:
1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba gaivinimo planą atnaujinti, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;
2) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narių, Centrinės kredito unijos valdybos narių, Centrinės kredito unijos administracijos vadovų ar asmenų, priklausančių Centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, jeigu nustatyta, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) vadovaujantis gaivinimo planu, parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;
4) pakeisti Centrinės kredito unijos verslo strategiją;
5) pakeisti Centrinės kredito unijos teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą. 4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Centrinė kredito unija atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija).
Tokiu atveju (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka inspektavimus (tikrinimus) pagal šio Įstatymo 55 straipsnį) priežiūros institucija turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam Centrinės kredito unijos pertvarkymui pasirengti ir jos turto bei įsipareigojimų įvertinimui. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai. 3. 5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nurodymais ir
(arba) taikant ir poveikio priemones. 4. 6. Pagal šio straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, nustatydama tinkamą individualaus centrinės kredito unijos kapitalo reikalavimo dydį arba tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgia į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, centrinės kredito unijos valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus. 5. 7. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti centrinės kredito unijos organų ir centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti centrinės kredito unijos organų, komitetų ir centrinės kredito unijos vadovų veiklą. 6. 8. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie centrinės kredito unijos skolininkus.
Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 7. 9. Šiame įstatyme numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;
3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 10. Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15531 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, nurodydama, kurioje indėlių draudimo sistemoje dalyvauja licenciją gavusi centrinė kredito unija, pritaikytas poveikio priemones ir dėl šių poveikio priemonių paduotus skundus bei jų nagrinėjimo eigą, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai – apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-155414 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.
XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) laikinai nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus), vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų arba nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus), vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-155454111011 N N Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.
XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais, buvusius 8 ir 9 punktus laikyti 10 ir 11 punktais: „8) paskirti centrinės kredito unijos laikinąjį administratorių;
9) paskelbti centrinės kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą);
8) 10) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
9) 11) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą.“ Pritarti iš dalies Argumentai: keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį 10 ir 11 punktais: „10) paskirti centrinės kredito unijos laikinąjį administratorių;
11) paskelbti centrinės kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą);“
narys Andrius Palionis, 2016-03-155517 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr.
Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) padaromas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos Iindėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;“
narys Andrius Palionis, 2016-03-15555 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas indėlių draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti centrinė kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-1557 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų) ar asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nušalinimas nuo pareigų 1.
Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų pateikimo centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys. 2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai centrinės kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir
(ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus. 3. Apie priimtą sprendimą nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų pranešama centrinei kredito unijai, juridinių asmenų registrui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti 19.
narys Andrius Palionis, 2016-03-155859 N N Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamą įstatymą 58 ir 59 straipsniais (buvusius 58-68 straipsnius laikant atitinkamai 60-70 straipsniais): „58 straipsnis. Centrinės kredito unijos laikinasis administratorius Centrinės kredito unijos laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75¹ straipsnio nuostatos.“. „59 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) Centrinės kredito unijos veiklos apribojimui (moratoriumui) mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 76 straipsnio nuostatos.“ Pritarti 20.
Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-1566 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis reglamentavimas Centrinės kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas, Finansinio tvarumo įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-1567 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr.
Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Sąlygos pripažinti centrinę kredito uniją nemokia
esant centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. 2. Centrinės kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos išvada dėl centrinės kredito unijos nemokumo. 1. Centrinė kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) centrinė kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, kad patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia, arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;
2) centrinės kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;
3) centrinė kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų. 2.
bankroto bylą teismas iškelia tik pertvarkymo institucijos iniciatyva arba jeigu į teismą kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys ir yra įvykdytos Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu pertvarkymo institucija Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka teismui nepateikia informacijos apie jos ketinimus imtis pertvarkymo veiksmų, teismas dėl bankroto bylos iškėlimo centrinei kredito unijai sprendžia tik gavęs priežiūros institucijos išvadą dėl centrinės kredito unijos nemokumo.“
narys Andrius Palionis, 2016-03-1570 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje. Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 60¹, 60² straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas. Pasiūlymas:
Patikslinti keičiamo įstatymo 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. 2.
dėl apdraustųjų indėlių, taip pat valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (arba) Finansinio tvarumo įstatymą draudimo išmokų centrinės kredito unijos indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu. 3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. 4. Ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje. 4.5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, ir 7 ir 8 dalyse, reikalavimai nurodytus reikalavimus. 5.6. Penktąja Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6 7 dalyje nurodytus reikalavimus. 6.7.
eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. 7.8. Septintąja Aštuntąja eile tenkinami centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.“
23Seimo narys Raimundas Markauskas,
Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „asocijuotas narys“ apibrėžtį. Pažymėtina, jog kartu teikiamame Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 (toliau – Kredito unijų įstatymo projektas), sąvoka asocijuotas narys apibrėžiama kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog šiuose įstatymų projektuose siekiama reguliuoti analogiškus teisinius santykius, juose vartojamų sąvokų turinys neturėtų skirtis. Kadangi sąvokų turinys nėra tapatus, siekiant išvengti neaiškumų siūlytina sąvoką centrinės kredito unijos „asocijuotas narys“ keisti į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“
straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.: 2.1.
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip: “2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems investuotojams;“
išdėstyti taip: „2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;
jį išdėstyti taip:
„3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į
centrinę kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos neturi tokių narių kaip asocijuoti investuotojai. Asocijuoto nario sąvoką pakeitus asocijuoto investuotojo sąvoka, papildomai reikalinga tikslinti ir 7 bei 14 straipsnius. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinės kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, asocijuotas investuotojas ir valstybė.“ Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų.“ Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų.“
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2951 Argumentai: Žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui. Pasiūlymas. 1. Papildyti projekto 5 straipsnio 1 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir juos išdėstyti taip: „3) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina kredito unijų savo narių dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;
4) šio įstatymo nustatytais atvejais deleguoja atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;“
pernumeruoti 5-8 dalimis. Nepritarti
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2972 Argumentai: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Pagal sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV / CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Kredito unijų sektoriaus atitikimo galiojančiam Kredito unijų įstatymui ir tvaraus kapitalo dydžių analizė rodo, jog šiuo metu tik 24 (mažiau kaip trečdalis) kredito unijos turi įstatyme numatyto dydžio tvaraus kapitalo, tačiau net jos negali įkurti tvarios CKU, kuri tenkintų Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento reikalavimus.
Numatyta, kad CKU turi steigti ne mažiau, kaip 10 kredito unijų, tačiau šiuo metu tik 6 kredito unijos tenkina I lygio kapitalo reikalavimą (4,5%). Taigi, siūlomi keisti Kredito unijų ir CKU įstatymo projektai neįvertina esamos situacijos ir galimų pasekmių Lietuvos kredito unijoms. Siūlytina mažinti minimalų steigėjų skaičių, jog objektyviai būtų sudarytos sąlygos atsirasti ne vienai, o keletui veikiančių CKU. Siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies numatytu atveju kredito uniją gali steigti ne mažiau nei
Pritarti iš dalies Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 26. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-291313 Argumentai: Žr. argumentus 7 str. 2 dalies pakeitimui. Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“. Argumentai: Siūlytina numatyti, jog kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje būtų ne privaloma (kas nėra suderinama su ūkinės veiklos laisvės ir kooperacijos principais), o savanoriška. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius savarankiškos
kredito unijos veiklos formos nesirenkančią priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“
2Papildyti 13 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip prieš 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo nario R. Markausko pateiktą pasiūlymą dėl susijusio įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 2 straipsnio 12 dalies, savarankiška kredito unija laikoma centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalas yra ne mažesnis už 1 mln. Eur. Vien tik mažiausio perskaičiuoto I lygio kapitalo sumos nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu nulemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Jeigu būtų įteisinta savarankiškos kredito unijos sąvoka, taip būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje tie patys reguliuojamieji subjektai galėtų veikti skirtingomis sąlygomis. Neabejotina, kad didesnę riziką prisiimantys ar mažiau atsakingą veiklą vykdantys subjektai siektų išvengti didesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės, rinkdamiesi vadinamąją „savarankišką“ veiklą.
Be to, šių nuostatų įgyvendinimas mažintų kooperaciją tarp kredito unijų ir naikintų paskatas savireguliacijai, kuri yra neatsiejama finansinių kooperatyvų sėkmingos veiklos dalis. Reikalavimas visoms kredito unijoms priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų yra būtinas siekiant visapusiškai įgyvendinti kredito unijų sektoriaus reformą ir sukurti veiksmingą mokumo užtikrinimo sistemą, kuri mažintų tiek kredito unijų nemokumo riziką, tiek neigiamą jos poveikį visuomenei ir valstybei. Palikus galimybę kredito unijoms veikti nepriklausant veiksmingai mokumo užtikrinimo sistemai, kredito unijų sektoriaus reforma tiesiog neįvyktų, nes išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema su šiuo metu egzistuojančiomis veiklos efektyvumo ir tvarumo problemomis. Be to, siūlomas minimalaus kapitalo reikalavimas yra 5 kartus mažesnis nei mažiausias kapitalas, kurį privalo turėti komerciniai bankai, nors tokios (nepriklausančios centrinei kredito unijai) kredito unijos veikla iš esmės nesiskirtų nuo bet kurio komercinio banko veiklos. Atsižvelgiant į tai, nesukaupusi pakankamų kapitalo resursų kredito unija net vidutiniuoju laikotarpiu neturėtų galimybių tinkamai tenkinti ne tik vidutinio, bet ir smulkiojo verslo finansavimosi poreikių. Pasiūlymas:
Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 daliai. 27.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2914 Argumentai: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Pagal galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami.
Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Siūlytina nuostatas tobulinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pasiūlymas. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė
unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 3.
centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas, jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų. 4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų. 5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritarti pasiūlymui tikslinti 14 straipsnio 2 dalį. Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad valstybė, jeigu ji yra centrinės kredito unijos nare, visada turėtų 10 procentų visų balsų atsižvelgiant į tai, kad valstybė dalyvautų centrinės kredito unijos kapitale tik išimtiniais atvejais ir, siekiant apsaugoti valstybės investuotas lėšas, būtų svarbu užtikrinti, kad valstybė turėtų tiek pat balsų, kaip ir didžiausi centrinės kredito unijos nariai. Be to, valstybės lėšų investavimas turi būti suderintas su Europos Komisija, kurios sprendime nustatomos tam tikros sąlygos tokių investuotų lėšų naudojimosi laikotarpiu (ne tik finansinės sąlygos, bet ir kiti apribojimai tokie, kaip iš pelno mokamoms išmokoms, vadovams mokamoms išmokoms ir kt.). Nesant pakankamo balsų skaičiaus valstybės galimybės užtikrinti šių sąlygų vykdymą būtų apribotos.
Lygiateisiškumo principas taip pat nebūtų pažeidžiamas, nes tarp valstybės ir kitų centrinės kredito unijos narių būtų objektyvių ir esminių skirtumų, kurie pagrįstų nevienodą balsų skaičių. Pasiūlymas: Pritarti pasiūlymui tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis. 28. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2925121 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nebūtų privalomas, tačiau tokiu atveju, jei centrinė kredito unija rinktųsi fondo nekaupti, ji turėtų dalyvauti vieningame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame pagal kredito unijų įstatymą. Be to, nedalyvauti bendrame (vieningame) kredito unijų stabilizacijos fonde centrinės kredito unijos narės gali tik tuomet, kaip kaupia ne mažesnį nei įstatyme nurodytą centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir užtikrina ne mažesnius nei įstatyme numatytus fondo kaupimo ir valdymo reikalavimus. Atitinkamai siūloma reglamentuoti minimalų centrinės kredito unijos fondo dydį, įmokų surinkimo ir fondo lėšų naudojimo tvarką, o taip pat fondo valdymą bei stabilizacijos fondo komisijos veiklą. Pasiūlymas:
25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „25 straipsnis. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimas
šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:
1) šio įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms kaupiant centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir mokant periodines ir papildomas įmokas į stabilizacijos fondą jį arba dalyvaujant Kredito unijų stabilizacijos fonde, kurio kaupimą reguliuoja Kredito unijų įstatymas;“ 2.
Patikslinti 25 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
„2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės
kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R.Markausko pasiūlymo keičiamo įstatymo 26 straipsniui. 29. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2926 Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui Pasiūlymas:
26 straipsnį ir išdėstyti taip: „26 straipsnis. Stabilizacijos Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas
turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą.
Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas. 2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti, turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai. 3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 5.
bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 8.
pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 9. Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 10. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomos įmokoms taip pat yra grąžinamos 5. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 11 6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo normomis, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija. 12. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 13.
13Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:
jos narių kredito unijų mokumą;
3) kitos sąnaudos. 14. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 15 7. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.“
keičiamą įstatymą naujais 26¹, 26² straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„26¹ straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito
unijos stabilizacijos fondui
stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos. 3. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos. 4.
nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti. 5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. 7. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos. 8.
teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje. 9. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija. 10. Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:
1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;
2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;
4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;
5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;
6) kitas turtas. 11. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:
1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;
2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;
3) kitos sąnaudos. 12. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka. 13. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui. 14. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 26² straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui 1.
Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai. 4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. 7.
komisija turėtų šiuos įgaliojimus:
spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“ Nepritarti Pasiūlyme dėl 26 straipsnio 1 dalies siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nėra privalomas. Pasiūlyme dėl įstatymo 26 straipsnio 2 dalies siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai centrinės kredito unijos įstatuose nenumatytas stabilizacijos fondo steigimas, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pasiekti keičiamo įstatymo tikslai, t.y. užtikrintas kredito unijų veiklos stabilumas ir patikimumas dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog tiek šiuose siūlomuose pakeitimuose, tiek ir kartu Seimo nario R.Markausko teikiamuose pasiūlymuose dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 niekaip nereguliuojamas centrinių kredito unijų dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde, jei centrinė kredito unija nesudaro stabilizacijos fondo. Tokiu būdu, nesudaromos prielaidos galimas centrinės kredito unijos problemas visų pirma spręsti minėtų fondų lėšomis. Atitinkamai, nesant patikimų centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo mechanizmų, nebūtų pasiekti teisinio reguliavimo tikslai, nebūtų užtikrintas ne tik centrinės kredito unijos narių kredito unijų finansinis stabilumas, bet ir neužkirstas kelias finansų sistemos stabilumo grėsmei. Antra, kompleksiškai vertinant Seimo nario pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIP–3771 ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIP–3772, kuriuose numatomos dvi skirtingos kredito unijų stabilumo užtikrinimo sistemos, pažymėtina, jog nėra aišku, koks santykis sietų savanorišką centrinės kredito dalyvių stabilizacijos fondą ir Kredito unijų stabilizacijos fondą. Vertinant pasiūlymus dėl abiejų įstatymų projektų, darytina išvada, kad tais atvejais, kai centrinės kredito unijos dalyvių sprendimu būtų kaupiamas savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinės kredito unijos narės neprivalėtų dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, o jei savanoriškai dalyvautų Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, tai šis fondas būtų subsidiarus savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo atžvilgiu. Pastaruoju atveju, nėra aišku ir nėra sureguliuota, kokios teisės normos turėtų būti taikomos planuojant vieno ir kito fondo galimas išmokas ir veiksmus.
Siūlomuose įstatymų projektų pakeitimuose nėra numatyta jokių šių fondų sąveikos mechanizmų, neaiškios fondų prisidėjimo prie mokumo atstatymo proporcijos bei kiti klausimai, susiję su fondų sąveika. Trečia, siūlomu reguliavimu didinama sektoriaus fragmentacija, toje pačioje srityje veikiantiems subjektams gali būti taikomi skirtingi reikalavimai ir sąlygos, nesprendžiamos esminės problemos, su kuriomis susiduria sektorius. Aptarta situacija vertintina kritiškai atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, kai savanoriškas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas yra kaupiamas, jis gali būti vienintele centrinės kredito unijos ir jos dalyvių mokumo užtikrinimo priemonė. Kitos kredito unijos tuo tarpu dalyvautų kitoje mokumo užtikrinimo sistemoje – Kredito unijų stabilumo fonde. Taigi, pritarus pasiūlymams dėl įstatymo projekto Nr. XIIP – 3771 ir dėl projekto Nr. XIIP – 3772, galima situacija, kai galios dvi įstatyminės visiškai skirtingos mokumo užtikrinimo sistemos, kurios bus taikomos niekuo nesiskiriantiems subjektams – kredito unijoms. Analizuojant savanoriško centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo reguliavimą pastebėtina, jog šis reguliavimas apsiriboja tuo, jog visus su fondo sudarymu, naudojimu ir investavimu susijusius sprendimus pavedama priimti centrinei kredito unijai ar jos nariams. Viena vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą ir svarstytina, ar šis principas nėra pažeidžiamas, kai vienos kredito unijos, atsižvelgiant į savarankišką jų veiklos pobūdį, yra įpareigojamos vykdyti didelės apimties įstatymines piniginio pobūdžio prievoles pagal griežtus standartus, o kitoms kredito unijoms, jei jos yra centrinės kredito unijos narės, leidžiama pačioms pasirinkti piniginio pobūdžio prievolių dydį, jų vykdymo tvarką, terminus ir būdus.
Kita vertus, situacija vertintina atsižvelgiant į kredito unijų klientų ir kreditorių interesų užtikrinimo pobūdį. Kredito unijų, kurios dalyvauja Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, klientai ir kreditoriai aiškiai žinos galimybes atgauti savo lėšas, patikėtas kredito unijoms, o kitų kredito unijų klientų ir kreditorių interesai gali būti užtikrinti menkesnės vertės priemonėmis, pvz., mokant tik simbolinio dydžio įmokas į savanorišką centrinės kredito unijos stabilizacinį fondą. Be to, aptariamuose įstatymų projektuose kredito unijos nėra įpareigojamos informuoti kreditorių ir klientų apie jų dalyvavimą ar nedalyvavimą Kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime. Taip pat pažymėtina, jog net jei savanoriškas fondas bus kaupiamas, jo lėšos galės būti investuojamos pagal centrinės kredito unijos pasirinktus kriterijus. Taigi manytina, jog teikiamas reguliavimas šiais aspektais neužtikrina trečiųjų asmenų interesų. Apibendrinant pastebėtina, jog pasiūlyme teikiamas reguliavimas yra neišsamus ir neužtikrinantis kredito unijų mokumo. Vienas pagrindinių Koncepcijos tikslų yra sukurti efektyviai veikiančią kryžminių garantijų sistemą. Pasiūlytas stabilizacijos fondas šio tikslo negali pasiekti, nes atsisakoma solidarios kredito unijų atsakomybės principo. Solidari atsakomybė kredito unijoms kuria paskatas būti pačioms suinteresuotoms efektyvia kryžminių garantijų sistema, skatina kokybišką savireguliaciją. 30.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2927 Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui Pasiūlymas: Patikslinti 27 straipsnį ir išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Mokumo užtikrinimo priemonių finansavimas
organizavimas“
pateiktą informaciją arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba
objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki. 2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas. 3.
kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti. 4. Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.
Šios taisyklės turi apimti:
1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;
2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;
3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra.“
stabilizacijos fondo suteikiamos centrinės kredito unijos sprendime ir, jei lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 6. Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai. 7. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.
Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R.Markausko pasiūlymo keičiamo įstatymo 26 straipsniui. 31. Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-2928 Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui Pasiūlymas: Patikslinti 28 straipsnį ir išdėstyti taip: „28 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
klausimus. 2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos. 3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims. 4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. 6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse. 7. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 8. Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 9.
9Stabilizacijos fondo komisija:
1) nustato papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, sprendžia klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;
stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;
3) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;
5) svarsto ir sprendžia kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus. 10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių. 3 Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. „28 straipsnis. Dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kai bent viena centrinės kredito unijos narė dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, centrinė kredito unija skiria savo atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Seimo nario R.Markausko pasiūlymo keičiamo įstatymo 26 straipsniui. 32.
narys Raimundas Markauskas, 2016-04-292212 P N Argumentai: Projekto
dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis tikslintinas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu centrinei kredito unijai konsolidavimo reikalavimai netaikomi, tad jų vertinimas negali būti atliktas, ir kredito unijų turto kokybės vertinimas yra ne šio, o Kredito unijų įstatymo reguliavimo dalykas (reikalavimas atlikti turto kokybės vertinimą įstatymo projekte Nr. XIIP – 3772 jau yra nustatytas), pritarti siūlymui dėl veikiančios centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo atlikimo, tačiau tikslinti siūlomą redakciją, ją suvienodinant su Kredito unijų įstatymo projekto Nr.
XIIP – 3772 atitinkamomis nuostatomis dėl kredito unijų turto kokybės vertinimo atlikimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.2016 m. lapkričio 1 d.“ Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos centrinės kredito unijos (toliau - veikianti centrinė kredito unija) turto kokybės vertinimas. Veikiančios centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimą atlieka arba jį organizuoja ir išlaidas dengia Lietuvos bankas. Jeigu vertinimui atlikti Lietuvos bankas pasitelkia audito įmones, turto vertintojus ar kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis, šiems asmenims taikomos Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 55 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Lietuvos banko teisės aktai nustato turto kokybės vertinimo reikalavimus ir procedūras.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 – 8 dalis laikyti 3 - 9 dalimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-06-01 nutarimas Nr. 549 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 43, 44, 50 ir 51 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-3771) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektą Nr. XIIP-3771 pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma nustatyti, kad kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, siūlytina esminius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustatyti įstatyme, o priežiūros institucijos teisės aktuose būtų nustatyta reikalavimų vertinimo tvarka. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose, tikslintinas Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 – siūlytina nustatyti, kad priežiūros institucijos teisės aktai ne nustato, o tik detalizuoja prašymų dėl licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo pateikimo, nagrinėjimo ir išdavimo tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams. 1.3. Pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos narių susirinkimas ir tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772 18 straipsnio 2 dalį papildyti atskiru punktu, nustatančiu visuotinio kredito unijos narių susirinkimo teisę priimti atitinkamus sprendimus. 1.4. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3771 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms nustatyti papildomus kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, o 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms pašalinti pažeidimus, nustatytus atliekant jų stebesėną ir tikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas teises Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomus nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Vengiant funkcijų dubliavimo, siūlytina centrinių kredito unijų įgaliojimus suderinti su siūlomais priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais. Pritarti Dėl Vyriausybės pateiktų siūlymų projektui Nr. XIIP–3771, išdėstytų Vyriausybės nutarimo 1.2 ir 1.4 punktuose, žiūrėti Seimo nario A. Palionio 2016-03-15 pasiūlymus atitinkamai 48 straipsnio 1 daliai ir 5 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 33. Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4106 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4106) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4105 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4105; kartu – alternatyvūs įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: 2.1.
Kredito unijų sektorius susiduria su reikšmingomis problemomis, dėl kurių 2013–2014 metais Lietuvoje bankrutavo 5 kredito unijos, o 2015 metais net 23 kredito unijos dirbo nuostolingai. Esminės tai lėmusios priežastys: kredito unijų kapitalas nėra tvarus ir tinkamas susikaupusiems nuostoliams veiksmingai padengti; neužtikrinta tinkama turto kokybė, rizikos valdymas, efektyvus vadovavimas, solidarumo ir bendruomeniškumo – pamatinių kooperacijos principų – įgyvendinimas. Be to, kredito unijų sektorius yra fragmentiškas, veikia keliais sisteminiais lygiais – dalis kredito unijų šiuo metu visiškai nedalyvauja jokioje papildomą stabilumą užtikrinančioje sistemoje, kita dalis
ir kitų įstaigų pertvarkymo mechanizmas (nustatytas 2014 m. liepos 15 d. Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu (ES) Nr.
806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1) ir jo veikimo pagrindą sudaranti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190) (toliau – Direktyva 2014/59/ES), nustatanti naują ES veikiančių bankų ir didelių investicinių įmonių pertvarkymo režimą. Esminiai naujojo režimo elementai yra su problemomis susidūrusių įstaigų nuostolių padengimas įstaigų dalyvių ir kreditorių lėšomis (jų turimų finansinių priemonių nurašymas ar konvertavimas) ir tolesnių pertvarkymo priemonių finansavimas paties sektoriaus lėšomis (iš Pertvarkymo fondo, kaupiamo iš įstaigų įmokų), nenaudojant mokesčių mokėtojų lėšų. Bankų sąjungą reglamentuojantys ES teisės aktai Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklai netaikytini, todėl tikslinga Lietuvoje įdiegti kredito unijų sektoriaus stabilumą užtikrinančias priemones, atitinkančias ES įtvirtintus principus, pagal kuriuos visuomenė turėtų būtų apsaugota nuo išlaidų, susijusių su atskirų kredito unijų bankrotų padariniais, prisiėmimo. Sprendžiant kredito unijų sektoriaus problemas, jau imtasi atitinkamų iniciatyvų. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr.
SV-S-634 „Dėl darbo grupės Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos projektui parengti sudarymo“ sudaryta Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijos (toliau – Koncepcija) projektui parengti darbo grupė, į kurią buvo pakviesti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kredito unijų asociacijų atstovai. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. kovo 18 d. posėdžio sprendimu Nr. 109-S-1 „Dėl Tvarios kreditų unijų veiklos koncepcijos ir joje numatytų keisti Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų parengimo“ pritarė Koncepcijai, numatančiai kredito unijų sektoriaus sisteminę reformą, kurios pagrindiniai uždaviniai – kredito unijų mokumo užtikrinimas visų kredito unijų dalyvavimu kryžminių garantijų sistemoje, kredito unijų kapitalo tvarumo užtikrinimas, kooperacijos ir integracijos, taip pat savireguliacijos ir valdymo stiprinimas. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 atitinka Koncepciją.
Alternatyvūs įstatymų projektai neatitinka Koncepcijos ir joje nustatytų uždavinių: kredito unijų veiklos misija ne tik aiškiai neapibrėžiama, bet ir kuriamos prielaidos kredito unijoms toliau tolti nuo veiklos misijos ir panašėti su bankais ir investiciniais fondais (pavyzdžiui, didinamas finansinių paslaugų skaičius, plečiamas finansinių paslaugų teikimas ne nariams, įtvirtinama kredito unijos galimybė iki 70 procentų turto investuoti į skolos vertybinius popierius ir panašiai); kredito unijų integracija ir kredito unijų kooperacija ne tik nesustiprinama, bet sektoriaus susiskaidymas dar labiau didinamas (pavyzdžiui, siūloma nustatyti ir taikyti skirtingus reikalavimus tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams – kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms ir vadinamosioms savarankiškoms kredito unijoms, taip pat siūlomos skirtingos kredito unijų dalyvavimo stabilumo užtikrinimo sistemose sąlygos); kredito unijų sektoriaus stabilumo užtikrinimo priemonės nesustiprinamos, bet susilpninamos (pavyzdžiui, centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo valdymui ir panaudojimui trūksta apibrėžtumo ir panaudojimo užtikrintumo, nesiūloma sukurti veiksmingos kryžminių garantijų sistemos, kuri užtikrina kredito unijų savireguliaciją); didinamos paskatos kredito unijoms prisiimti dar daugiau rizikos (pavyzdžiui, numatoma, kad investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius galėtų sudaryti net iki 30 procentų skolos vertybinių popierių portfelio, numatoma galimybė kredito unijoms steigti juridinius asmenis ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, alternatyviais įstatymų projektais nebūtų pasiektas Koncepcijos tikslas – užtikrinti kredito unijų sektoriaus veiklos tvarumą, kad kredito unijos veiktų saugiai, patikimai ir veiksmingai tenkintų visuomenės poreikius, o jeigu veikla būtų nesėkminga, mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų naudojamos nesėkmės pasekmių sukeltoms problemoms spręsti. 2.2.
projektais nebūtų sukurta viena patikima mokumo užtikrinimo sistema, kuri mažintų kredito unijų nemokumo riziką ir neigiamą jos poveikį visuomenei. Alternatyviuose įstatymų projektuose yra siūloma dvejopa kredito unijų stabilumą užtikrinančių fondų sistema. Vieną sistemą sudarytų valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamas Kredito unijų stabilizacijos fondas, kuriame privalomai dalyvautų centrinėms kredito unijoms nepriklausančios kredito unijos, taip pat centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios neturėtų įsteigto savo stabilizacijos fondo, ir galėtų savanoriškai dalyvauti centrinių kredito unijų narės kredito unijos, kurios turi įsteigusios savo stabilizacijos fondą (toliau – Kredito unijų stabilizacijos fondas). Kitą sistemą sudarytų centrinių kredito unijų narių kredito unijų pasirinkimu sudaromas stabilizacijos fondas (toliau – centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas). Atkreiptinas dėmesys, kad šie fondai tiek kartu, tiek atskirai nepakankami užtikrinti veiksmingą kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemą. Kredito unijų dalyvavimas pasirinktinai Kredito unijų stabilizacijos fonde arba centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde nesukuria vientisos sistemos. 2.3. Dalyvavimas Kredito unijų stabilizacijos fonde neapsaugotų kredito unijų nuo nemokumo ir visų su tuo susijusių neigiamų padarinių, kadangi:
stabilizacijos fondo sudarymo ir panaudojimo principai neužtikrintų šio fondo pajėgumo ir galimybių išspręsti kredito unijų problemas: viena vertus, periodinėmis (ex ante) įmokomis fonde numatoma sukaupti palyginti mažą sumą (1 procentą kredito unijos turimų indėlių sumos), o papildomų (ex post) įmokų dydis būtų ribojamas, kita vertus, gelbėti kredito uniją Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšomis nebūtų privaloma.
Atkreiptinas dėmesys, kad nereglamentuojamos situacijos, kai kredito unijai susiduriant su problemomis, kurios negali būti išspręstos dėl Kredito unijų stabilizacijos fondo nepakankamumo ar dėl to, kad Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba šių problemų nesprendžia;
kredito unijoms, dalyvaujančioms Kredito unijų stabilizacijos fonde, siekti savo ir kitų kredito unijų veiklos efektyvumo, imtis priemonių, kad būtų išvengta nemokumo susidarymo situacijų. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai, kuri būtų sudaroma iš pačių kredito unijų, tai yra iš dalyvaujančių kredito unijų atstovų ir galbūt iš kitų institucijų atstovų, jei šios institucijos nuspręstų deleguoti savo atstovus, Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 suteikiami įgaliojimai nepakankami. Nors Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba turėtų teisę sunkumų patiriančioms ir kitoms kredito unijoms teikti tam tikrų rekomendacijų, susijusių su prevencija, kredito įstaigos pertvarkymu ar kitais veiksmais, tačiau nevykdytų realios kredito unijų priežiūros ir kontrolės, todėl neturėtų galimybės laiku ir veiksmingai reaguoti į kredito unijų padėtį, užkirsti kelią kredito unijų sektoriaus problemoms ir laiku taikyti atitinkamas priemones, tam panaudodama Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšas. Be to, Kredito unijų stabilizacijos fondo valdybai nenumatoma veiksmingų realių priemonių, užtikrinančių jos rekomendacijų įgyvendinimą. 2.4. Esant nepakankamam Kredito unijų stabilizacijos fondui, Įstatymo projekte Nr.
XIIP-4105 siūlomi papildomai kredito unijų pasirinkimu sudaromi centrinių kredito unijų stabilizacijos fondai taip pat būtų nepajėgūs prisidėti prie visuomenės apsaugojimo nuo kredito unijų bankrotų padarinių, nes: 2.4.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis neskatinamas visoms kredito unijoms bendras savireguliacijos mechanizmas, užtikrinantis kredito unijų savikontrolę ir nuolatinę stebėseną bei prisidedantis prie sėkmingos kredito unijų veiklos, bet ir silpninamas tas, kurį šiuo metu taiko Lietuvos centrinė kredito unija. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 numatoma centrinei kredito unijai suteikti galią stebėti ir tikrinti savo nares kredito unijas, nustatyti joms papildomų veiklos riziką ribojančių priemonių, užtikrinančių jų tinkamą veiklą, tačiau centrinė kredito unija imperatyviai neįpareigojama sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą savo ir savo narių kredito unijų mokumui užtikrinti. Tokių centrinių kredito unijų, kurios savo įstatuose nenumatytų stabilizacijos fondo steigimo, narės kredito unijos privalėtų dalyvauti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kuriame dalyvauti privalėtų ir centrinės kredito unijos neįsteigusios kredito unijos. Taip kredito unijoms sukuriamos nepatrauklios sąlygos jungtis į centrines kredito unijas, nes tai sugriežtintų jų kontrolę, bet nepadėtų užtikrinti mokumo; 2.4.2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4105 siūloma leisti, kad centrinę kredito uniją sudarytų 3 kredito unijos, jeigu šių kredito unijų turtas viršija 50 mln. eurų. Pažymėtina, kad mokumą užtikrinanti sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau yra dalijamasi rizika, tai yra kuo daugiau narių sistemoje dalyvauja.
Tai reiškia, kad išliktų didelė rizika, kad 3 kredito unijos nesugebės suteikti tarpusavio pagalbos vienai ar kelioms kredito unijoms, susidūrusioms su sunkumais. Be to, tokiu atveju galėtų veikti keliolika centrinių kredito unijų ir išliktų kredito unijų sektoriaus fragmentacija. 2.5. Skirtingų reikalavimų nustatymas kredito unijoms, nedalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, ir kredito unijoms, dalyvaujančioms centrinės kredito unijos stabilizacijos fonde, skatintų tolesnį sektoriaus skaidymąsi ir fragmentaciją. Įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4106 nuostatas, būtų sukurta dvilypė sistema, kurioje vienodą, tai yra kredito unijos, statusą turintys subjektai galėtų veikti pagal skirtingus reguliavimo režimus skirtingomis sąlygomis. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 pateikiami 2 kredito unijų apibrėžimai – kredito unijų ir savarankiškų kredito unijų. Savarankiška kredito unija apibrėžiama kaip centrinėms kredito unijoms nepriklausanti kredito unija, kurios perskaičiuoto I lygio kapitalo suma yra ne mažesnė nei
nustatymas savarankiškoms kredito unijoms nelaikytinas rodikliu, galinčiu lemti reikšmingai saugesnę ir patikimesnę šių kredito unijų veiklą nei kitų kredito unijų. Be to, centrinei kredito unijai priklausančioms kredito unijoms pačių kredito unijų sprendimu būtų galimybė taikyti ir aukštesnius rizikos ribojimo reikalavimus, taip pat būtų vykdoma jų papildoma priežiūra ir kontrolė. Skirtingas reguliavimas tame pačiame sektoriuje veikiantiems subjektams skatintų didesnę veiklos riziką prisiimančius ar mažiau atsakingą veiklą vykdančius subjektus vengti griežtesnės veiklos kontrolės, didesnės atsakomybės.
Tai reiškia, kad ne tik išliktų dabartinė fragmentuota kredito unijų sistema, tačiau jos skaidymasis ir toliau didėtų. 2.6. Siūlomas reglamentavimas sudarytų prielaidas kredito unijoms pritraukti kredito unijos veikla nesidominčių narių, taip ne tik nebūtų sprendžiama šiuo metu egzistuojanti valdymo problema, kai kredito unijų savininkai nesidomi kredito unijos veikla ir nedalyvauja visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose priimant visai kredito unijai svarbius sprendimus, bet ir dar labiau silpnintų kredito unijų valdymą kooperatiniais pagrindais: 2.6.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma leisti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims būti kredito unijos asocijuotais nariais, tačiau tokių narių niekas nesietų, jiems nebūtų taikomi narystės kriterijai. Asocijuoti nariai paprastai naudojasi visomis narių teisėmis, išskyrus balsavimą visuotiniame narių susirinkime ir dalyvavimą kredito unijos valdyme. Todėl būtų tolstama nuo kooperacijos pagrindų;
už pagrindinį pajų dydžio sumažinimas iki 1 euro (šiuo metu yra 30 eurų) taip pat neskatintų pajus įsigijusių asmenų tapti visaverčiais kredito unijos savininkais, besidominčiais kredito unijos veikla ir jos efektyvumu. 2.7. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 numatytos kredito unijų riziką didinančios priemonės, tokios kaip galimybė kredito unijoms didelę jų turto dalį (iki 70 procentų) investuoti į vertybinius popierius, atitinkančius nustatytus kredito reitingus. Toks reguliavimas nepriimtinas, kadangi kredito unijos, pasinaudojusios tokia galimybe, iš esmės veiktų kaip investiciniai fondai, nors investavimui skirtos iš asmenų surinktos lėšos būtų draudžiamos indėlių draudimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinio investavimo subjektų veiklos reguliavimas yra iš principo kitoks, reguliavimu siekiama užtikrinti tinkamą investuotojų (klientų) interesų apsaugą. Indėlių draudimo taikymas investicijoms yra nepriimtinas, investicijų draudimui taikomi kiti principai. Investuojantieji į rizikingas finansų priemones turi prisiimti galimą nuostolių riziką. 2.8. Įstatymo projektu Nr. XIIP-4106 būtų iškraipoma indėlių draudimo sistema, siūlymai neatitinka ES teisės aktų ir nesiderina su viso finansų sektoriaus finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 yra siūloma įtvirtinti, kad kredito unijos bankroto atveju Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšos gali būti panaudojamos atsiskaityti su bankrutavusios kredito unijos kreditoriais, prieš nukreipiant kreditorių reikalavimus valstybės įmonei
„Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo. Tokiu atveju Kredito unijų stabilizacijos fondas būtų aukštesnėje kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilėje nei valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir turėtų pirmumo teisę atgauti šiems kreditoriams išmokėtas lėšas. Tokie siūlymai nepriimtini, nes:
ir investicijų draudimas“ prisideda prie viso finansų sektoriaus, o ne tam tikros jo dalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Bankrutavusios kredito unijos kreditoriams indėlių draudimo išmokos mokamos iš valstybės įmonės
„Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamo Indėlių draudimo fondo,
kuris sudaromas ne vien iš kredito unijų, bet ir kitų kredito įstaigų įmokų;
garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p.
149) (toliau – Direktyva 2014/49/ES) reikalaujama, kad valstybių narių teritorijoje būtų įdiegtos ir oficialiai pripažintos viena ar kelios indėlių draudimo sistemos, veikiančios šioje direktyvoje nustatyta darnia tvarka ir užtikrinančios kiekvienam indėlininkui
nedalyvauja pripažintoje indėlių draudimo sistemoje. Direktyva 2014/49/ES ir ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas užtikrina, kad kiekvienas indėlininkas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos įgyja reikalavimo teisę į indėlių draudimo išmoką iš Lietuvoje veikiančios indėlių draudimo sistemos, bet ne didesnę kaip 100 000 eurų. Pažymėtina, kad alternatyviuose įstatymų projektuose nesiūloma Kredito unijų stabilizacijos fondui nustatyti reikalavimų, atitinkančių Direktyvoje 2014/49/ES indėlių garantijų sistemoms įtvirtintus reikalavimus, kurie leistų Kredito unijų stabilizacijos fondą laikyti pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje. Taigi siūlomos nuostatos iškraipytų ES reglamentuotą indėlių draudimo sistemą; 2.8.3. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūlomas Kredito unijų stabilizacijos fondas, nebūdamas pripažinta indėlių draudimo sistema Lietuvoje, galėtų teikti tik papildomą apsaugą indėlininkams, kompensuodamas bankrutavusioje kredito įstaigoje laikytą 100
kokia tvarka už 100 000 eurų sumą viršijančius indėlius būtų mokama. Taigi galimi atvejai, kai būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitoma tik su kai kuriais kreditoriais ir neužtikrinama vienoda indėlininkų apsauga;
eilės pakeitimas neatitiktų principų, įtvirtintų Direktyvoje 2014/59/ES, kurie taikomi bankams ir kitoms įstaigoms.
Direktyva 2014/59/ES įpareigoja valstybes nares kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje užtikrinti aukštesnį apdraustųjų indėlių ir indėlių garantijų sistemų prioritetą nei kitų indėlių. 2.9. Kredito unijų stabilizacijos fondas turėtų poveikį valdžios sektoriaus finansams. Įstatymo projekte Nr. XIIP-4106 siūloma pagrindinio numatomo kredito unijų stabilumo užtikrinimo mechanizmo – Kredito unijų stabilizacijos fondo valdymą ir administravimą pavesti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ir valdybai. Valdybą sudarytų privačių ūkio subjektų kredito unijų (Kredito unijų stabilizacijos fondo dalyvių) atstovai, taip pat į ją galėtų būti deleguojami Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir centrinių kredito unijų atstovai. Kredito unijų stabilizacijos fondo valdyba priimtų sprendimus dėl įmokų į Kredito unijų stabilizacijos fondą dydžio, Kredito unijų stabilizacijos fondo panaudojimo išmokoms, nustatytų Kredito unijų stabilizacijos fondo lėšų investavimo tvarką, o valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruotų Kredito unijų stabilizacijos fondą: kauptų įmokas, tvarkytų Kredito unijų stabilizacijos fondo apskaitą, vykdytų valdybos nurodymus dėl išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad valstybės įmonė
„Indėlių ir investicijų draudimas“ šiuo metu yra priskirta valdžios
sektoriaus subjektams. Atsižvelgiant į tai, Kredito unijų stabilizacijos fondas taip pat būtų priskirtas valdžios sektoriui, jo finansiniai srautai turėtų tiesioginę įtaką valdžios sektoriaus finansams, tai yra deficitui ir skolai.
Pritarti Komitetas siūlo atmesti alternatyvius Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4106 ir Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4105. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-06-08 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Seimo narių Andriaus Palionio, Raimundo Markausko pasiūlymus, Lietuvos banko ir asociacijos „Lietuvos kreditas“ pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Siekiant, kad po kredito unijų reformos galėtų veikti kelios centrinės kredito unijos (toliau - CKU), minimalus centrinės kredito unijos steigėjų skaičius turi būti sumažintas iki 5 kredito unijų.
Tačiau pastebėtina, kad CKU sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau narių jungiasi, todėl nustačius galimybę CKU įsteigti mažesniam kredito unijų skaičiui (t.y. 5 kredito unijoms), kiekybinis kriterijus neturėtų būti vienintelis kriterijus, jis turėtų būti papildytas ir kokybiniais kriterijais, t.y. 5 kredito unijos įsteigia CKU, jei jų turtas viršija 50 mln. eurų. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10
steigėjų 5 kredito unijos, jeigu jų bendras turtas yra ne mažesnis kaip 50 milijonų eurų ir jeigu centrinę kredito uniją steigiančios didžiausios kredito unijos turtas sudaro ne daugiau kaip 50 procentų centrinę kredito uniją steigiančių kredito unijų turto sumos.“
13 Argumentai: Žiūrėti argumentus 7 straipsnio 2 daliai. Be to, tuo pačiu tikslinga nustatyti, kad centrinė kredito unija privalo į savo narius priimti licenciją turinčias kredito unijas, kurios vykdo rizikos ribojimo reikalavimus ir atitinka centrinės kredito unijas nustatytas sąlygas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 10 narių
milijonų eurų, o centrinės kredito unijos narės didžiausios kredito unijos turtas negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų centrinės kredito unijos narių kredito unijų turto sumos.“ Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią, ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią ir centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas sąlygas atitinkančią kredito uniją. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytos priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygos turi būti objektyvios ir nediskriminacinės.“
ir finansų komitetas, 2016-06-151412 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2016-06-15 Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlyme Nr. 1 siūloma nustatyti mažesnį kredito unijų, galinčių įsteigti centrinę kredito uniją, skaičių, atitinkamai reikalinga pakoreguoti nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų ir kitų narių balsų skaičių visuotiniame narių susirinkime. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. Jeigu centrinėje kredito unijoje yra mažiau kaip 10 narių kredito unijų, vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 20 procentų visų balsų.“ Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji centrinėje kredito unijoje, kurioje yra mažiau kaip
kredito unijoje, kurioje yra 10 arba daugiau narių kredito unijų, visada turi 10 procentų visų balsų.“
ir finansų komitetas, 2016-06-152635 Argumentai: CKU sistema veikia tuo efektyviau, kuo daugiau narių jungiasi, todėl nustačius galimybę CKU įsteigti mažesniam, t.y. 5 kredito unijų skaičiui, tuo pačiu būtina užtikrinti, kad vienai kredito unijai ar centrinei kredito unijai susidūrus su sunkumais, likusios sistemai priklausančios unijos bus pajėgios be didesnių sunkumų išspręsti kilusias problemas, todėl reikalinga nustatyti, kad mažesnio kredito unijų skaičiaus įsteigta CKU per 10 metų laikotarpį stabilizacijos fonde turi sukaupti 2 procentus CKU ir jos narių kredito unijų turto sumos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu centrinėje kredito unijoje yra 10 arba daugiau narių kredito unijų, sStabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos., o jeigu centrinėje kredito unijoje yra mažiau kaip 10 narių kredito unijų – stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 2 procentai centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos.“ Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, kad iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino būtų pasiektas ir iki bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti.“
ir finansų komitetas, 2016-06-1521 P Argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias įstatymo projekto svarstymo procedūras ir laiką, reikalingą pasirengti įstatymo įgyvendinimui, tikslinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir
įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m lapkričio 1 d. 2017 m. sausio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Nesteckis, R.Tamašunienė
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Lietuvos banko inicijuotas 2016-06-02 Bankų įstatymo 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4469; [2] Basel Committee on Banking Supervision, Basel III: A global regulatory framework for more resilient banks and banking systems (Dec. 2010, rev. June 2011) (toliau - Bazelis III) 94 (g) pastraipa, internetinė prieiga - http://www.bis.org/publ/bcbs189.pdf. [3] Credit Union Shares as Regulatory Capital Under Basel III, World Council of Credit Unions, August 2012, 8 puslapis. [4] Suderinti įstatymų projektai aiškiai apibrėžtų kredito unijų veiklos misiją, sustiprintų kooperaciją ir integraciją tarp kredito unijų, sukurtų efektyvią mokumo užtikrinimo sistemą, kuri leistų išvengti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo kredito unijoms susiduriant su problemomis, užtikrintų sektoriaus savireguliaciją ir sudarytų prielaidas sustiprinti kredito unijų kapitalą bei valdymą. [5] „Kredito unijų sektoriaus stiprinimas“, prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sektoriaus_stiprinimas >. [6] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/atsakymai >. [7] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/apibendrinimas >. [8] Prieiga per internetą: < http://lb.lt/kredito_uniju_sistemos_reformos_detales >. [9] Darbo grupę sudarė kredito unijų, kredito unijų asocijuotų struktūrų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. [10] Visi finansų rinkos dalyvio valdybos, stebėtojų tarybos, komiteto arba kito struktūrinio padalinio nariai kartu turi turėti pakankamai su konkretaus finansų rinkos dalyvio veikla susijusios kvalifikacijos ir patirties. [11] Visiems vadovams, išskyrus stebėtojų tarybos pirmininką ir bent vieną narį, darbo patirties reikalavimai sumažinti 1 metais lyginant su šiuo metu galiojančiais reikalavimais. Be to, Nederinto KUĮ projekto 27 str.
numatyta, kad kredito unijos vadovu išimtinais atvejais gali būti renkamas ir asmuo, neatitinkantis Nederintame KUĮ projekte nustatytų reikalavimų, tačiau nenumatyta, kad toks asmuo turi išlaikyti Lietuvos banko prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, patvirtinantį konkrečiai pareigybei eiti reikalingas žinias. [12] Nebūtų įtvirtintas solidarios atsakomybės principas, kuris sukurtų ekonomines paskatas kredito unijoms prižiūrėti vienai kitą. [13] VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi sprendimų priėmimo teisės dėl juridinių asmenų veiklos tęstinumo. [14] Vienai kredito unijai susiduriant su sunkumais likusios kelios kredito unijos (pvz., dvi) negalėtų reikšmingai prisidėti prie problemų turinčios kredito unijos gelbėjimo (arba tai galėtų reikšmingai pabloginti gelbėjančiųjų kredito unijų finansinę būklę).