Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, (toliau – viešųjų pirkimų) bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.
5) 6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.“
423³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 423³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423⁷ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.“
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2016 m. balandžio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, (toliau – viešųjų pirkimų) bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.
5) 6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.“
423³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 423³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423⁷ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų) bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423⁷ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų) bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“
pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautinius pirkimus – trijų tūkstančių eurų.;
d) kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – 2 procentai nuo ieškinį pareiškiančio tiekėjo pasiūlymo vertės;
5) 6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautinius pirkimus – trijų tūkstančių eurų.;
d) kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – 2 procentai nuo ieškinį pareiškiančio tiekėjo pasiūlymo vertės;
5) 6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos Vviešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimus;
3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
6) tiekėjo, ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;
7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;
8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 423⁷ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:
1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;
2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
3) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO
2015-12-01 Nr. XIIP-3752 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
2016-11-07 Nr. XIIP-3752(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad Seime yra svarstomas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3551), kuriame siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalį kiek kitaip, nei siūloma vertinamame projekte. Projektų nuostatas reikia suderinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
2017-03-28 Nr. XIIP-3752(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas dėl Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatos taisytinos. Pirma, Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751, kuriuo kodekso 80 straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir kuris įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Taigi 2017 m liepos 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatų redakcijos. Tokia situacija yra teisiškai ydinga. Jeigu būtų priimtos vertinamos nuostatos, jos pakeistų Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 8 straipsnyje išdėstyto kodekso
vėlesniojo įstatymo norma (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 (toliau – anksčiau priimtas įstatymas) nauja redakcija išdėstytame kodekso 80 straipsnyje nustatytas kitoks žyminio mokesčio dydis (jis suapvalintas, pvz., vertinamame projekte turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis – nuo ieškinio sumos: „iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai“, o anksčiau priimtame įstatyme – „iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai“, skiriasi kai kurie žyminio mokesčio dydžiai, pvz., vertinamame projekte žyminis mokestis kituose ginčuose – keturiasdešimt vienas euras, anksčiau priimtame įstatyme – vienas šimtas eurų ir pan.).
Be to, anksčiau priimtame įstatyme nėra 1 dalies 2 punkto, tačiau jis turi kito turinio 9 punktą (nustatomas žyminio mokesčio dydis už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo). Atsižvelgiant į tai, kad vertinamas projektas yra susijęs tik su viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų projektais (reg. Nr. XIIP-3750, XIIP-3751), siūlytina tobulinant projektą į jį perkelti anksčiau priimto įstatymo 8 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antra, projektu siūloma nustatyti, kad žyminis mokestis bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą - 2 procentai nuo ieškinį pareiškiančio tiekėjo pasiūlymo vertės. Projekto nuostata diskutuotina. 1) Pastebėtina, kad šiuo atveju ginčas galėtų būti tiek turtinio pobūdžio (pareiškiamas ieškinys dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, žalos atlyginimo), tiek ir ne turtinio pobūdžio (skundžiami perkančiosios organizacijos veiksmai). Jeigu ginčas būtų turtinio pobūdžio, neaišku, kodėl jis turėtų būti apmokestinamas kitaip nei kiti ieškiniai turtiniuose ginčuose, t.y. ne pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles.
Jeigu turtinio pobūdžio ginčuose būtų taikomos skirtingos žyminio mokesčio dydžio nustatymo taisyklės, kiltų klausimas dėl asmenų (ieškovų bylose dėl turtinių ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais, ir ieškovų kitose turtinio pobūdžio bylose) lygybės principo pažeidimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tačiau šis principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2000 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai). 2) Pastebėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais žyminio mokesčio dydis būtų labai didelis, pvz., jeigu tiekėjo pasiūlymo vertė būtų 10 mln. eurų, tai žyminio mokesčio dydis būtų 200 tūkst. eurų. Pernelyg didelis žyminio mokesčio dydis gali būti laikomas dirbtine kliūtimi kreiptis į teismą, taigi pritarus projektui galėtų būti nepagrįstai ribojama konstitucinė ieškovo teisė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija yra procesinio pobūdžio, ji reiškia, kad asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir kt. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patenkinus tiekėjo ieškinį, perkančioji organizacija turėtų tiekėjui atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant jo sumokėtą žyminį mokestį, o tai kai kuriais atvejais perkančiajai organizacijai galėtų būti pernelyg didelė finansinė našta. 3) Jeigu ginčas būtų ne turtinio pobūdžio, neaišku, kodėl žyminio mokesčio suma turėtų būti skaičiuojama nuo ieškinį pareiškiančio tiekėjo pasiūlymo vertės. Pastebėtina, kad galiojantis įstatymas nustato, kad žyminis mokestis skaičiuojamas procentais nuo ieškinio sumos tik turtiniuose ginčuose. Kitais atvejais yra nustatyta fiksuota žyminio mokesčio suma. Manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma, kad už ne turtinio pobūdžio ginčus žyminis mokestis skaičiuojamas procentais nuo ieškinį pareiškiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, laikytinas nesuderinamu su proporcingumo ir teisingumo, asmenų lygybės principais. 4) Pastebėtina, kad ieškinį gali pareikšti ne tik tiekėjas, bet ir kitas suinteresuotas asmuo, kuris nebuvo pateikęs jokio pasiūlymo, bet gali įrodyti savo interesą byloje. Neaišku, kokia tvarka šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas žyminio mokesčio dydis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2016-09-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija
Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė; komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė; kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovė Neringa Andrijauskienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
21 Projekto 2 straipsniu keičiamą CPK 80 straipsnio 1 dalį siūloma keisti ir kitu Vyriausybės teikiamu CPK pakeitimo projektu XIIP-3551. Juo siūlomi keisti visi 80 straipsnio 1 dalies punktai, o svarstomu projektu keičiami 4 ir 5 punktai projekte XIIP-3551 siūlomi keisti kitaip. Kadangi abu projektai teikiami Vyriausybės, rengiant naują projekto variantą siūlytina projektų nuostatas suderinti tarpusavyje
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J.Olekas, 2016-05-272 Argumentai: Žyminis mokestis viešųjų pirkimų bylose turėtų priklausyti nuo ginčytino pirkimo objekto vertės. Teisės aktuose nustatytos skirtingos mažos vertės, supaprastinto ir tarptautinio pirkimo vertės ribos, kai perkami darbai ir kai perkamos prekės ar paslaugos. Mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba viršija 135 000 Eur (išskirtinais teisės aktuose nurodytais atvejais - 209
PVM. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas. Atsižvelgus į tai, siūloma, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus ir darbų viešuosius pirkimus, mokamas žyminis mokestis taip pat būtų skirtingas. Diferencijuotas žyminis mokestis užtikrins proporcingumo principą. Pasiūlymas:
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
šimto keturiasdešimt keturių eurų;
devynių eurų;
pirkimus:
b) mažos vertės darbų pirkimuose – šešių šimtų eurų;
pirkimus) – tūkstančio eurų;
d) supaprastintuose darbų pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus)
f) tarptautiniuose darbų pirkimuose – šešių tūkstančių eurų.
6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Įvertinti įstatymo projekto rengėjams Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomi-kos komitetas 2016-06-29 * Įstatymo projektą, kaip lydintįjį įstatymo projektus XIIP-3750 ir XIIP-3751, grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti 2.
2016-05-11 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3752 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Audito komitetas 2016-05-116 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3752 yra Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto lydintysis teisės aktas, tikslinga lydinčiojo teisės akto įsigaliojimo datą sieti su pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo datą, patikslinti Įstatymo projekto
Argumentai: Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti kaip lydintįjį pagrindinį Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750 ir esantį įstatymų projektų pakete (Nr. XIIP-3751- XIIP-3764), kurie pagrindinio komiteto yra siūlomi grąžinti tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: už –bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė
komitetas
DĖL
2016 m. gegužės 11 d. Nr. 16
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt advokatas Linas Sesickas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt advokatas Linas Sesickas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3752 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2016-05-116 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3752 yra Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto lydintysis teisės aktas, tikslinga lydinčiojo teisės akto įsigaliojimo datą sieti su pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo datą, patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatytą
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas
komitetas
2016 m. birželio 29 d. Nr. 108-P-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev,
Š.Gustainis, Z.Jedinskij, K.Kuzminskas (pavaduojantis D.Kreivį), A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė, G.Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J.Olekas, 2016-05-27 Argumentai: Žyminis mokestis viešųjų pirkimų bylose turėtų priklausyti nuo ginčytino pirkimo objekto vertės. Teisės aktuose nustatytos skirtingos mažos vertės, supaprastinto ir tarptautinio pirkimo vertės ribos, kai perkami darbai ir kai perkamos prekės ar paslaugos. Mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 Eur be PVM.
Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba viršija 135 000 Eur (išskirtinais teisės aktuose nurodytais atvejais - 209
PVM. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas. Atsižvelgus į tai, siūloma, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus ir darbų viešuosius pirkimus, mokamas žyminis mokestis taip pat būtų skirtingas. Diferencijuotas žyminis mokestis užtikrins proporcingumo principą. Pasiūlymas:
Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių
santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
šimto keturiasdešimt keturių eurų;
devynių eurų;
pirkimus:
b) mažos vertės darbų pirkimuose – šešių šimtų eurų;
pirkimus) – tūkstančio eurų;
d) supaprastintuose darbų pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus)
f) tarptautiniuose darbų pirkimuose – šešių tūkstančių eurų.
6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.“ Įvertinti įstatymo projekto rengėjams. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2016-05-17 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3752 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3752 yra Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto lydintysis teisės aktas, tikslinga lydinčiojo teisės akto įsigaliojimo datą sieti su pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo datą, patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatytą Įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą, kaip lydintįjį įstatymo projektus XIIP-3750 ir XIIP-3751, grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 7 „už“; - „prieš“; 2 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
komitetas
pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB
„Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB
„Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos
projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB
„Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB
„Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos
projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad Seime yra svarstomas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3551), kuriame siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio
reikia suderinti. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Praktikoje tiekėjai dažnai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, reikšdami nepagrįstus skundus, kurie vilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Siekiant sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžius, įvedant 2 proc. žyminį mokestį, kuris būtų apskaičiuojamas, atsižvelgiant į ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertę.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl
ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.)
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.;
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentų nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės.
ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
šiame Kodekse numatytus atvejus;
Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.““
2Seimo Ekonomikos komitetas,
2017-02-156 Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projekto, kaip lydinčiojo teisės akto, įsigaliojimo datą su viešųjų pirkimų įstatymų projektų paketo (Nr. XIIP-3750(2)-XIIP-3764(2)) įsigaliojimo data, siūlytina patikslinti Projekto 6 straipsnį dėl įsigaliojimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio birželio 1 d.“ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
Audito komitetas
2016-12-21 Nr.141-P-55(8)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Pertas Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė Daugirdė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėjas Laurynas Bilkis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento l.e.p. patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, VĮ CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos teisininkė Rūta Babianskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė Kazlauskienė, UAB Verslo aptarnavimo centro atstovė Megana Margytė-Maksimiak. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad Seime yra svarstomas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3551), kuriame siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalį kiek kitaip, nei siūloma vertinamame projekte. Projektų nuostatas reikia suderinti. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2016-11-08 priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751. Minėto įstatymu yra keičiamos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio nuostatos, kurios įsigalios 2018 m. sausio 2 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3752(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2016-12-212 Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo teismuose vidutinės trukmės nustatymas 2015 m.“ atskleidžia, kad 2015 m. iš viso gauta informacija apie 320 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais.
Bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, analizė pirmos instancijos teismuose parodė, kad, iš 320 išnagrinėtų bylų,
nenagrinėti, 10 ieškinių grąžintų ieškovui ir pan. Pažymėtina, kad tik 68 ieškiniai buvo patenkinti (41 visiškai ir 27 iš dalies). Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tiekėjams piktnaudžiauti jiems suteiktomis civilio proceso teisėmis ir dažnai reikšti nepagrįstus skundus dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Todėl esama situacija apsunkina perkančiųjų organizacijų ir teikėjų galimybes vykdyti viešuosius pirkimus, o teisminiai procesai reikalauja ne tik viešųjų pirkimų dalyvių, bet ir valstybės lėšų. Siekiant užkirsti kelią esamai ydingai situacijai, siūlytina didinti žyminio mokesčio dydį byloms, susijusios su viešaisiais pirkimais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti
vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.;
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentai nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, bet ne daugiau nei dvylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt penki eurai.“ Pritarti 2.
Seimo Audito komitetas,
2 N Argumentai: Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų. Remdamasis šia nuostata Seimo Audito komitetas pasiūlė papildomai nustatyti procentinį žyminio mokesčio skaičiavimo mechanizmą viešųjų pirkimų bylose, nustatant, kad žyminis mokestis negali būt didesnis nei dvylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt penki eurai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2016-11-08 priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751. Minėto įstatymu yra keičiamos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio nuostatos, kurios įsigalios 2018 m. sausio 2 d. Įsigaliojus minėtiems pakeitimams bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negalės viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai, pritarus pirmam Seimo Audito komiteto siūlymui, taip pat siekiant suderinti esamo ir priimto, tačiau tik 2018 m. sausio 2 d. įsigaliosiančio teisinio reguliavimo nuostatas, turės būti pakeistos ir Seimo Audito komiteto siūlomos nuostatos dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo viešųjų pirkimų bylose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2.
išdėstyto Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčio redakcija:
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentai nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, bet ne daugiau nei penkiolika tūkstančių eurų.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė
TEISĖTVARKOS komitetas
2017 m. kovo 9 d. Nr. 102-P-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Ūkio ministerijos atstovė Aurelija Kriščiūnaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės – Sonata Vaitukaitytė, Viktorija Narušytė, Arūnė Andriulionienė, Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad Seime yra svarstomas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3551), kuriame siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalį kiek kitaip, nei siūloma vertinamame projekte. Projektų nuostatas reikia suderinti. Pritarti
proceso kodekso pakeitimo įstatymas XII-2751 (Projektas XIIP-3551). Minėtu įstatymu pakeistas visų CPK 80 straipsnio 1 dalies punktų turinys bei numeracija. Atsižvelgiant į svarstomo projekto siūlymus keisti 80 str. 1 d. 4 ir 5 punktus, jų turinys yra inkorporuotas į jau priimtą įstatymą.
Taigi, antrasis projekto straipsnis yra perteklinis, todėl jo atsisakyta. 2. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė Atkreiptinas dėmesys, kad kitu Vyriausybės teikiamu CPK pakeitimo projektu XIIIP-204 siūloma keisti visus svarstomu projektu keičiamus straipsnius. Todėl, esant galimybei, siūlytina šį ir svarstomą projektą priimti vienu metu. Pritarti
11 Diskutuojant klausymų metu pasiūlyta pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, neišskirti kaip atskiros bylų kategorijos. Pritarus šiam pasiūlymui siūloma tokia formuluotė:
„... viešųjų pirkimų (taip pat ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,
transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, (toliau – viešųjų pirkimų)...“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2017- 02- 13 Lietuvoje itin dažnai viešųjų pirkimų procedūras formaliais pagrindais stabdo konkursus pralaimėję pirkimų dalyviai arba net konkursuose nedalyvavę juridiniai asmenys, kurie nėra patenkinti perkančiųjų organizacijų priimtais sprendimais ir pirkimo rezultatais. Nepagrįstų pretenzijų teikimas perkančiajai organizacijai bei teisminio proceso inicijavimas – sparčiai plintanti priemonė, kurios pagalba nesąžiningi pirkimų dalyviai vilkina pirkimų procesą ir užkerta kelią perkančiajai organizacijai įsigyti reikiamas prekes, paslaugas ar rangos darbus, todėl būtina imtis efektyvių priemonių, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešųjų pirkimų dalyviams teisės aktuose suteiktomis plačiomis teisėmis.
Šiuo metu svarstoma įvesti 2 proc. viešojo pirkimo
Eur žyminio mokesčio lubų įvedimas nėra racionalus: Siūlymas – žyminio mokesčio lubos 12 555 Eur:
pirkimo sutarties vertė būtų lygi ar didesnė nei 627 750 Eur (627 750 Eur x 0,02 =12 555 Eur).
Atitinkamai, visų viešųjų pirkimų, kurių suma viršija vos 627 750 Eur, procedūrų operatyvumas ir keliami tikslai – ekonomiškas ir sklandus procesas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sumažinimas – nepaisant vykdomų projektų svarbos ir ketinamų sudaryti sutarčių vertės bei viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų finansinių pajėgumų, būtų užtikrinti ta pačia maksimalia 12 555 Eur žyminio mokesčio suma. 2. Šiuo metu galiojančios tarptautinio pirkimo vertės ribos: „Klasikinis“ sektorius:
sektorius:
žyminio mokesčio lubos būtų pasiektos iki rangos darbų tarptautinio pirkimo vertės, t. y. vykdant supaprastintus rangos darbų viešuosius pirkimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 60 proc. visų 2015 m. vykdytų viešųjų pirkimų (pagal vertę) būtų apriboti neproporcingai žema žyminio mokesčio lubų suma. Siūlymas – proporcingos žyminio mokesčio lubos: 1.
Siūlome nustatyti žyminio mokesčio lubas, proporcingas keliamiems tikslams ir apskaičiuotas, atsižvelgiant į konkretaus viešojo pirkimo vertę:
proc. būtų 104 500 Eur (5 225 000 Eur x 0,02 =104 500 Eur). 2. Strategiškai svarbiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose įgyvendinimo terminas itin svarbus, žyminis mokestis turi būti proporcingas ir pakankamai atgrasantis dalyvius nuo piktnaudžiavimo suteikiamomis teisėmis ir nepagrįstų skundų bei viešojo pirkimo procedūrų vilkinimo. Pavyzdžiui, vykdant tarptautinės svarbos 10 000 000 Eur vertės tarptautinį viešąjį rangos darbų pirkimą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų, kuris tiesiogiai suteikia ekonominę naudą Lietuvos Respublikai, viešojo pirkimo dalyvis, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos priimtais sprendimais ir norėdamas juos apskųsti teismui, turėtų sumokėti proporcingą maksimalų žyminį mokestį – 104 500 Eur. Pavyzdžiui, statybos versle vidutinis pelningumas yra apie 5 proc., t. y. jeigu teikiamas 10 000 000 Eur vertės pasiūlymas, tiekėjas planuoja gauti apie 500 000 Eur pelno.
Akivaizdu, kad tokiu atveju kiek daugiau nei ketvirtadalį planuojamo uždirbti pelno sudarantis žyminis mokestis (104 500 Eur) yra visiškai pagrįstas ir neapribojantis minėto tiekėjo teisių ir teisėtų interesų. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos proporcingos žyminio mokesčio lubos, apskaičiuojamos atsižvelgiant į viešojo pirkimo vertę, neužkirs kelio mažoms ar vidutinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose ir įsitikinusiems, jog jų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, vykdant viešojo pirkimo procedūrą, ginti juos teisme. Mažos vertės, supaprastintuose pirkimuose bei viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė neviršija tarptautinės pirkimo vertės, bus taikomas 2 proc. žyminis mokestis apribotas proporcingomis mokesčio lubomis. 4. Nustatant žyminio mokesčio lubas kartu būtina užtikrinti, kad ne tik mažos ar vidutinės įmonės galėtų tinkamai apginti savo pažeistas teises, tačiau ir tai, jog didelės ir finansiškai stiprios įmonės neturėtų galimybių teikti nepagrįstus ieškinius teismui bei taip piktnaudžiautų savo teisėmis, todėl vienareikšmiškai būtina diferencijuoti žyminio mokesčio dydį priklausomai nuo viešojo pirkimo vertės ir potencialiai jame dalyvausiančių tiekėjų. Tiekėjams, kurie ketina dalyvauti tarptautinės vertės pirkimuose, yra keliami itin aukšti finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai, siejami su tiekėjo turima metine apyvarta, turimo turto ir visų įsipareigojimų santykiu ir kt. Šių reikalavimų nustatymas tikslingas ir pagrįstas, nes tik tokiomis priemonėmis perkančiosios organizacijos gali įsitikinti konkretaus dalyvio pajėgumu tinkamai ir laiku įvykdyti planuojamą sudaryti pirkimo sutartį.
Vadovaujantis aktualia Viešųjų pirkimų tarnybos „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų“ redakcija, tiekėjų vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turėtų būti 1,5 didesnės už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Pavyzdžiui, jeigu vykdomas
(pasiūlymą) galės pateikti tik tos įmonės, kurių apyvarta gauta iš statybos per pastaruosius 3 finansinius metus buvo ne mažesnė kaip
aukšti kvalifikaciniai reikalavimai taip pat yra keliami tiekėjų patirčiai – per paskutinius 3 metus tiekėjas turi būti įvykdęs ir (ar) vykdo bent 1 panašią pirkimo sutartį, t. y. pirkimo sutartį, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertė. Remiantis minėtu pavyzdžiu, tiekėjas turėtų būti įvykdęs bent vieną sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 4 900 000 Eur. Minėtus kvalifikacinius reikalavimus atitinka tik finansiškai stiprios ir itin pajėgios, pelningai veikiančios įmonės, todėl jos, nesutikdamos su perkančiosios organizacijos sprendimais, turi visas galimybes sumokėti proporcingą mokestį kreipiantis į teismą. Tuo tarpu, jeigu būtų nustatytos vos 12 555 Eur žyminio mokesčio lubos, šios įmonės ir toliau turėtų visas galimybes mėnesiams ar metams sustabdyti konkretaus viešojo pirkimo procedūras. Atitinkamai, tik žyminio mokesčio lubų nustatymas jas diferencijuojant proporcingai pirkimo vertei, padėtų užtikrinti, kad didelės, lygiai taip pat, kaip ir mažos ar vidutinės įmonės neturėtų galimybių vilkinti viešųjų pirkimų procedūrų.
Apibendrinant konstatuotina, jog didelės vertės ir apimties projektuose perkančiosioms organizacijoms pagrįstai nustačius aukštus kvalifikacinius reikalavimus, mažos ir vidutinės įmonės objektyviai neturi galimybių šių projektų įgyvendinti ne tik dėl nepakankamų finansinių ir ekonominių pajėgumų, tačiau ir dėl žmogiškųjų išteklių bei patirties trūkumo. 5. Siūlomos pagrįstos žyminio mokesčio lubos sudarys visas galimybes sąžiningiems tiekėjams pasinaudoti teise ginti pažeistus interesus teisme ir kartu atsakingiau įvertinti visas faktines aplinkybes bei teisminio ginčo tikslingumą, t. y. siūlomos žyminio mokesčio lubos sumažins nepagrįstų ieškinių pateikimą teismams bei jų darbo krūvį, nagrinėjant šiuos nepagrįstus ginčus. Pabrėžiame, kad Lietuvoje galiojanti praktika taikyti 289 Eur (teikiant ieškinį el. ryšio priemonėmis – 217 Eur) dydžio žyminį mokestį nepasiteisino, nes teisminių ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skaičius nuosekliai didėja, todėl privalu imtis efektyvių ir realiai atgrasančių priemonių, kurios padėtų kovoti su piktnaudžiavimu teise viešuosiuose pirkimuose ir pakeistų susiformavusią tiekėjų nepagrįsto skundimo kultūrą. Nepritarti Klausymų metu išdiskutavus projektui pateiktų pasiūlymų turinį ir siekiamus tikslus, nuspręsta pritarti registruotame projekte siūlomiems žyminio mokesčio pakeitimams. Projekte jau yra siūloma ženkliai padidinti žyminį mokestį: vietoj dabar galiojančio 289 eurų iki 300, 1000 ir 3000 atitinkamiems pirkimams. Toks žyminio mokesčio pakėlimas padėtų spręsti pasiūlymų argumentuose nurodytas problemas.
Įsigaliojus pakeitimams būtų atlikta padėties stebėsena, kaip žyminio mokesčio padidinimas įtakojo viešųjų pirkimų ginčų statistiką ir esant būtinybei galėtų būti siūlomi reikalingi pakeitimai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-02-15 * Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pirmajam Ekonomikos komiteto pasiūlymui siūloma nepritarti, antrajam – pritarti iš dalies. 2. Ekonomikos komitetas, 2017-02-152 N Argumentai: Praktikoje tiekėjai dažnai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, reikšdami nepagrįstus skundus, kurie vilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Siekiant sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžius, įvedant 2 proc. žyminį mokestį, kuris būtų apskaičiuojamas, atsižvelgiant į ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertę. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus,
5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.;
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentų nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės.
5) 6) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno euro;
6) 7) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
7) 8) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai;
8) 9) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno euro, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
9) 10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV¹ skyriaus taisykles.““ Nepritarti Argumentai: Klausymų metu išdiskutavus projektui pateiktų pasiūlymų turinį ir siekiamus tikslus, nuspręsta pritarti registruotame projekte siūlomiems žyminio mokesčio pakeitimams. Projekte jau yra siūloma ženkliai padidinti žyminį mokestį: vietoj dabar galiojančio 289 eurų iki 300,
spręsti pasiūlymų argumentuose nurodytas problemas.
Įsigaliojus pakeitimams būtų atlikta padėties stebėsena, kaip žyminio mokesčio padidinimas įtakojo viešųjų pirkimų ginčų statistiką ir esant būtinybei galėtų būti siūlomi reikalingi pakeitimai. Pasiūlymams nepritartina dėl šių priežasčių: Jais nesureguliuota situacija, kai pasiūlymų eilę ginčytų tiekėjas, kuris nebūtų pateikęs pasiūlymo, nes žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo ieškovo pasiūlymo vertės. Žyminio mokesčio padidinimas reikštų, kad didesnės žyminio mokesčio sumos būtų priteisiamos iš perkančiųjų organizacijų, kurios paprastai išlaikomos iš valstybės biudžeto. Ypač didelio maksimalaus žyminio mokesčio nustatymas viešųjų pirkimų bylose neatitiktų perkančiųjų organizacijų interesų. Didelės žyminio mokesčio sumos gali atbaidyti iš tiesų teisius tiekėjus, kurie nebesikreiptų į teismus dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų. Tai, savo ruožtu, galėtų turėti neigiamą poveikį viešųjų resursų panaudojimo efektyvumui, nes neteisėti perkančiųjų organizacijų veiksmai liktų neužginčyti dėl didelio žyminio mokesčio. Siūloma pataisa iš esmės būtų panaikinama atskirtis tarp turtinių ir neturtinių reikalavimų, nes pagal savo turinį neturtinis reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę pagal siūlomą išraišką taptų turtiniu. 3. Ekonomikos komitetas, 2017-02-155 Argumentai:
Siekiant suderinti įstatymo projekto, kaip lydinčiojo teisės akto, įsigaliojimo datą su viešųjų pirkimų įstatymų projektų paketo (Nr. XIIP-3750(2)-XIIP-3764(2)) įsigaliojimo data, siūlytina patikslinti Projekto 6 straipsnį dėl įsigaliojimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio birželio 1 d.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
pritarta V.
Sinkevičiaus 2017-03-07 pasiūlymui, jog Viešųjų pirkimų įstatymų paketas įsigaliotų 2017-07-01. Pasiūlymas: „5straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio liepos 1 d.“
4Audito komitetas,
2016-12-21 * Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3752(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai:
siūloma nepritarti
5Audito komitetas,
2016-12-212 N Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo teismuose vidutinės trukmės nustatymas 2015 m.“ atskleidžia, kad 2015 m. iš viso gauta informacija apie 320 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, analizė pirmos instancijos teismuose parodė, kad, iš 320 išnagrinėtų bylų, 148 ieškiniai buvo atmesti,
grąžintų ieškovui ir pan. Pažymėtina, kad tik 68 ieškiniai buvo patenkinti (41 visiškai ir 27 iš dalies). Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tiekėjams piktnaudžiauti jiems suteiktomis civilio proceso teisėmis ir dažnai reikšti nepagrįstus skundus dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Todėl esama situacija apsunkina perkančiųjų organizacijų ir teikėjų galimybes vykdyti viešuosius pirkimus, o teisminiai procesai reikalauja ne tik viešųjų pirkimų dalyvių, bet ir valstybės lėšų. Siekiant užkirsti kelią esamai ydingai situacijai, siūlytina didinti žyminio mokesčio dydį byloms, susijusios su viešaisiais pirkimais.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimuose – trijų šimtų eurų;
eurų;
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentai nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, bet ne daugiau nei dvylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt penki eurai.“ Nepritarti Argumentai: Klausymų metu išdiskutavus projektui pateiktų pasiūlymų turinį ir siekiamus tikslus, nuspręsta pritarti registruotame projekte siūlomiems žyminio mokesčio pakeitimams. Projekte jau yra siūloma ženkliai padidinti žyminį mokestį: vietoj dabar galiojančio 289 eurų iki 300,
spręsti pasiūlymų argumentuose nurodytas problemas. Įsigaliojus pakeitimams būtų atlikta padėties stebėsena, kaip žyminio mokesčio padidinimas įtakojo viešųjų pirkimų ginčų statistiką ir esant būtinybei galėtų būti siūlomi reikalingi pakeitimai. Pasiūlymams nepritartina dėl šių priežasčių: Jais nesureguliuota situacija, kai pasiūlymų eilę ginčytų tiekėjas, kuris nebūtų pateikęs pasiūlymo, nes žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo ieškovo pasiūlymo vertės. Žyminio mokesčio padidinimas reikštų, kad didesnės žyminio mokesčio sumos būtų priteisiamos iš perkančiųjų organizacijų, kurios paprastai išlaikomos iš valstybės biudžeto. Ypač didelio maksimalaus žyminio mokesčio nustatymas viešųjų pirkimų bylose neatitiktų perkančiųjų organizacijų interesų.
Didelės žyminio mokesčio sumos gali atbaidyti iš tiesų teisius tiekėjus, kurie nebesikreiptų į teismus dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų. Tai, savo ruožtu, galėtų turėti neigiamą poveikį viešųjų resursų panaudojimo efektyvumui, nes neteisėti perkančiųjų organizacijų veiksmai liktų neužginčyti dėl didelio žyminio mokesčio. Siūloma pataisa iš esmės būtų panaikinama atskirtis tarp turtinių ir neturtinių reikalavimų, nes pagal savo turinį neturtinis reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę pagal siūlomą išraišką taptų turtiniu. 6. Audito komitetas, 2016-12-215 Argumentai:
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų. Remdamasis šia nuostata Seimo Audito komitetas pasiūlė papildomai nustatyti procentinį žyminio mokesčio skaičiavimo mechanizmą viešųjų pirkimų bylose, nustatant, kad žyminis mokestis negali būt didesnis nei dvylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt penki eurai. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2016-11-08 priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751. Minėto įstatymu yra keičiamos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio nuostatos, kurios įsigalios 2018 m. sausio 2 d. Įsigaliojus minėtiems pakeitimams bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negalės viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai, pritarus pirmam Seimo Audito komiteto siūlymui, taip pat siekiant suderinti esamo ir priimto, tačiau tik 2018 m. sausio 2 d. įsigaliosiančio teisinio reguliavimo nuostatas, turės būti pakeistos ir Seimo Audito komiteto siūlomos nuostatos dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo viešųjų pirkimų bylose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1.
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. 2018 m. sausio 2 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčio redakcija:
d) kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – 2 procentai nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės, bet ne daugiau nei penkiolika tūkstančių eurų.“ Nepritarti Argumentai: Nepritarta pirminiam Audito komiteto pasiūlymui žyminio mokesčio dydį skaičiuoti procentais nuo ieškinį teikiančio tiekėjo pasiūlymo vertės. Be to, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas XII-2751 įsigalioja ne 2018 m. sausio 2 d., o 2017 m. liepos 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už - 8 ; prieš - nėra; susilaikė - nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas
atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė