Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant naujos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES), reikalavimus. Direktyvos 2014/25/ES nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 dieną. Įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje (toliau – komunalinis sektorius), teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkantiesiems subjektams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama jiems ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Tai padidins išlaidų efektyvumą, užtikrins geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Naujasis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas bus labiau pritaikytas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti.
Šie pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus. Tai pagerins komunalinio sektoriaus pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Perkeliant į nacionalinę teisę
viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) ir Direktyvą 2014/25/ES nutarta rengti du atskirus įstatymų projektus. Pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti dviejų direktyvų įgyvendinimo vienu įstatymu, – siekis sukurti paprastesnį ir aiškesnį teisinį reguliavimą. Minėtina, kad nors dalis Direktyvos 2014/24/ES (kuri skirta taip vadinamam klasikiniam sektoriui) ir Direktyvos 2014/25/ES (kuri skirta taip vadinamam komunaliniam sektoriui) nuostatų yra panašios, yra ir ženklių skirtumų, tokių kaip ne vienodos pirkimų vertės ribos, nuo kurių priklauso, koks pirkimų reguliavimas turi būti pasirenkamas, pirkimo būdų pasirinkimo sąlygos ir jų vykdymo tvarka, preliminariųjų sutarčių reguliavimas ir net skirtingos pagrindinės sąvokos. Pavyzdžiui, klasikinio sektoriaus reguliavimas taikomas „perkančiosioms organizacijoms“ (valstybės ar savivaldybės institucijoms, taip pat juridiniams asmenims, kurių veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kurie didžiąja dalimi finansuojami, kontroliuojami, valdomi valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų), o komunalinio sektoriaus – „perkantiesiems subjektams“, kurie gali būti trijų rūšių: 1) perkančioji organizacija (kaip ir klasikiniame sektoriuje), 2) įmonė, kuriai lemiamą įtaką daro klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija arba 3) privatus subjektas, kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė užsiimti komunalinio sektoriaus veikla.
Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus direktyva taikoma ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla, šioje direktyvoje pirkimai nėra vadinami „viešaisiais pirkimais“. Be to, klasikiniam sektoriui skirtame viešųjų pirkimų reguliavime išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas. Komunaliniam sektoriui skirtame reguliavime tokio išskyrimo nėra, tačiau yra tam tikrų reguliavimo skirtumų perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 2014/24/ES prasme ir kurie nėra perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, nuostatos dėl interesų konflikto nustatymo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, manytina, kad rengiant vieną įstatymą ir klasikiniam, ir komunaliniam sektoriui neišvengiamai atsirastų skirtingų sąvokų su beveik vienodomis apibrėžtimis, daug nuorodų į kitus straipsnius (jų dalis ar punktus) arba išimčių iš nustatytų taisyklių, o tai teisės aktą paverstų sunkiai skaitomu ir painiu, kas gali lemti didesnę įstatymo taikymo klaidų tikimybę.
Toks Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES perkėlimas į nacionalinę teisę ypatingai būtų nenaudingas perkančiosioms organizacijoms, kurioms komunaliniam sektoriui skirtas reguliavimas yra visiškai neaktualus (valstybės ir savivaldybės institucijoms, mokykloms, darželiams ir kt., kurie nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Subjektas, kuris yra ir klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija, ir komunalinio sektoriaus perkantysis subjektas, privalėtų atsirinkti ir viešiesiems pirkimams taikyti vienokias normas, pirkimams, susijusiems su komunalinio sektoriaus veikla, – kitokias. Esant dviem atskiriems įstatymams, to bus išvengta, nes pirkimą atliekantis subjektas, atsižvelgdamas į tai, kuriam sektoriui priskiriamas pirkimas, pasirinks vieną įstatymą ir juo vadovausis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Tiesioginės Įstatymo projekto rengėjos Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento (direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 8 706 64922) Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64839) vyriausioji specialistė Neringa Andrijauskienė, tel. 8 706 64606, el. p. Neringa.Andrijauskienė@ukmin.lt ir vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, tel. 8 706 64823, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu komunalinio sektoriaus pirkimus reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinat 2004 m. kovo 31 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB) kartu su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB), 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB), ir kitas direktyvas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis apima komunalinio sektoriaus pirkimų tvarką, pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolę. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI¹ skyriumi. Kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos bendros sąvokos taikomos tiek klasikiniame sektoriuje, tiek komunaliniame sektoriuje, todėl tam tikrais atvejais nepakankamai užakcentuojami šių dviejų sektorių pirkimų reguliavimo skirtumai. Pavyzdžiui, taikoma bendra „viešojo pirkimo“ sąvoka neatspindi to, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas gali būti taikomas ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus subjektams. Taip pat, vartojama bendra sąvoka „perkančioji organizacija“ neatskleidžia skirtingo klasikiniame ir komunaliniame sektoriuose pirkimus atliekančių subjektų statuso.
Galiausiai, Viešųjų pirkimų įstatyme trūksta išsamesnio sąvokos „specialiosios ar išimtinės teisės“ paaiškinimo, nes ji yra itin svarbi priimant sprendimą, kada privatus subjektas įgijęs tokias teises turi vykdyti pirkimus pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų vykdomiems pirkimams taikomas iš dalies skirtingas ir lankstesnis reglamentavimas, nei klasikiniame sektoriuje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams. Perkančiosios organizacijos, kuri veikia vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, tarptautiniai pirkimai, skirti veiklai minėtose srityse vykdyti, atliekami pagal Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus nuostatas, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatas, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Taigi, perkančioji organizacija, atlikdama pirkimus, skirtus veiklai vykdyti dujų ir šilumos, elektros energijos, vandentvarkos (geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir kt.), transporto (geležinkelių, autobusų, troleibusų ir kt.), uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, kitų nei pašto paslaugų, naftos, dujų, anglių ar kitokio kietojo kuro žvalgymo ir gavybos srityse turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Pažymėtina, kad plėtojantis rinkoms išvardintuose sektoriuose ir formuojantis teisinei bazei, skatinančiai konkurenciją šiose rinkose, turi būti peržiūrėtos ir patobulintos nuostatos, apibrėžiančios veiklų rūšis, kurioms taikytinas komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo mastas priklauso nuo šio įstatymo 11 straipsnyje apibūdinamų tarptautinio pirkimo vertės ribų ir 2 straipsnio 15 dalyje numatytų mažos vertės pirkimo ribų, pagal kurias pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams.
Tarptautinio pirkimo vertės ribos nustatytos Direktyvoje 2004/17/EB ir Direktyvoje 2004/18/EB ir tikslinamos Europos Komisijos išleidžiamu reglamentu. Šiuo atveju komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo lankstumas pasireiškia tuo, kad šio sektoriaus pirkimams tarptautinio pirkimo vertės ribos yra aukštesnės nei klasikinio sektoriaus pirkimams. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatoma numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka. Pasiekus tarptautinio pirkimo vertės ribą, pirkimas yra aktualus ne tik tiekėjams, veikiantiems tam tikroje valstybėje narėje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties valstybės narės įsipareigoja apie pirkimus, kurių vertės pasiekia tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prieinamame kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip skatinamas Europos Sąjungos bendros komunalinio sektoriaus pirkimų rinkos veikimas. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas skirtingas reguliavimas A ir B paslaugoms, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai visais atvejais priskiriami supaprastintų pirkimų kategorijai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Perkančiosios organizacijos neturi pareigos apie šiuos pirkimus skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus tai, kad jos turi paskelbti skelbimą apie sudarytą B paslaugų pirkimo sutartį, jeigu supaprastinto pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Taigi, B paslaugų pirkimai labiau orientuojami į valstybių narių vidaus rinką, darant prielaidą, kad jos nėra patrauklios užsienio tiekėjams. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi.
Nustatytos išimtys prekių, darbų ar paslaugų pirkimams, kuriems taikomi specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, tarptautiniai susitarimai, kitos valstybės narės nustatytos procedūros, nekilnojamųjų daiktų pirkimams, pirkimams, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas ir kt. Paslaugų pirkimo atveju taikomos išimtys darbo sutartims, kai kurių finansinių paslaugų, Lietuvos banko teikiamų paslaugų, arbitražo ir taikinimo paslaugų, tam tikrų paslaugų, susijusių su radijo ir televizijos programomis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimams, taip pat paslaugų perkamų iš perkančiųjų organizacijų, turinčių išimtinę teisę teikti tas paslaugas, politinei kampanijai skirtos reklamos ir su ja susijusių paslaugų pirkimams, kai juos atlieka politinės partijos. Papildoma išimčių grupė, kuri taikoma tik komunaliniame sektoriuje, apima: pirkimus, kurie reikalingi komunalinio sektoriaus veiklai vykdomai trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos tinklai ar geografinė erdvė; pirkimus, kurių tikslas perparduoti ar nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, esant tam tikroms sąlygoms; vandens, skirto geriamajam vandeniui gaminti, pirkimus; energijos ar kuro, reikalingo energijai gaminti, pirkimus; pirkimus, skirtus teikti visuomenei autobusų transporto paslaugas, esant tam tikroms sąlygoms.
Minėtame straipsnyje įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taikoma „vidaus sandorio“ išimtis, nustatanti, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas daugiau kaip
laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, tokiu atveju ji gali netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra išimčių pirkimams iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių, nors jos ir buvo numatytos Direktyvoje 2004/17/EB. Minėtų išimčių buvo atsisakyta siekiant išvengti neefektyvių pirkimų rizikos, kai pagal išimtį įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainos viršija rinkos kainas.
Remiantis Direktyvos 2004/17/EB poveikio vertinimo rezultatais, pirmiau nurodytas atvejų, kada komunalinio sektoriaus pirkimų viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, sąrašas, turėtų būti patikslintas ir papildytas, atsižvelgiant į tam tikrų sričių specifinį pobūdį. Pavyzdžiui, reikėtų patobulinti ar naujai įtvirtinti šias išimtis: vidaus sandorių, pirkimų iš susijusių įmonių ar bendrai įsteigtų įmonių, pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, viešojo autobusų transporto paslaugų. Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnyje apibūdinami pirkimų ypatumai – nurodomos tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams, klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimams, koncesijoms taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatyme pateikti mišraus pirkimo ypatumai, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis (12 straipsnis), ar kai kartu perkamos prekės, paslaugos, darbai (2 straipsnio 31 dalis). Aptariami atvejai, kai pirkimo objektas yra dvejopo panaudojimo – ir komunalinio sektoriaus, ir klasikinio sektoriaus srityje. Vis dėlto, trūksta išsamesnių taisyklių, aiškiai apibrėžiančių mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumus. Įgyvendinant Direktyvą 2004/17/EB Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriuje yra įtvirtintas mechanizmas, kuriuo remiantis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas netaikomas sutarčių sudarymui ir projekto konkursams, skirtiems Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.
Jeigu subjektai veikia rinkoje, kurioje tiekėjams sukuriamas pagrindas konkuruoti, darytina išvada, kad jis lėšas naudos racionaliausiu būdu ir todėl nėra pagrindo perkančiąsias organizacijas įpareigoti pirkimus vykdyti pagal komunalinio sektoriaus pirkimų procedūras. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra aprašyta Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnyje. Gavusi perkančiosios organizacijos ar įgaliotos valstybės institucijos prašymą ir įvertinusi, kad atitinkamame sektoriuje veikia konkurencija ir į rinką patekti nėra jokių apribojimų, Europos Komisija turi leisti tame sektoriuje nebetaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo. Minėtas prašymas pateikiamas ir nagrinėjamas pagal 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Atsižvelgiant į tokių prašymų nagrinėjimo praktiką, pastebimas poreikis atnaujinti jų nagrinėjimo procedūrą, nustatyti lankstesnius šios procedūros terminus. Viešųjų pirkimų įstatymas (24 straipsnio 4 dalis) suteikia perkančiajai organizacijai teisę nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisę. Atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti apibrėždama techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas.
Socialiniai aspektai gali būti įtraukiami ir į pasiūlymų vertinimo kriterijus, į juos gali būti atsižvelgiama vertinant neįprastai mažos kainos pagrindimą. Nepaisant šių galimybių, manoma, kad komunalinio sektoriaus pirkimai galėtų būti dar geriau naudojami palaikant aplinkos, socialinės apsaugos, darbo teisės politikos kryptis. Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodoma bendra pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 50% visų pirkimų bendros vertės atlikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis. Taip skatinami elektroniniai pirkimai, siekiama didesnio viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir efektyvumo, racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos didinimo ir korupcijos pasireiškimo galimybių mažinimo. Tačiau, norint dar veiksmingiau šiuos tikslus įgyvendinti, svarbus dar platesnis komunalinio sektoriaus pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę. Siekiant spręsti žmonių su negalia integravimo į visuomenę ir darbo rinką problemas, Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta galimybė rezervuoti tarptautinius pirkimus neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Priešingai negu tarptautinius pirkimus, supaprastintus komunalinio sektoriaus pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja minimaliai – suteikiama paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio tokių pirkimų reguliavimo galimybė. Perkančiosios organizacijos pačios pasitvirtina supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles atsižvelgdamos į savo poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turi būti užtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti principai.
Be to, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintiems pirkimams. Šią tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Toks skirtingas tarptautinių ir supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų reglamentavimas sudaro galimybę liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, tačiau, kita vertus, tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą ir padidina perkančiųjų organizacijų, tiekėjų bei kontroliuojančių institucijų klaidų tikimybę. Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga parengti ir patvirtinti einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus ir paskelbti CVP IS šių planų suvestinę. Taip pat perkančiosios organizacijos savo tinklalapyje ir CVP IS privalo skelbti techninių specifikacijų projektus (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus) bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 74 straipsnį perkančioji organizacija gali pakviesti tiekėjus dalyvauti komunalinio sektoriaus pirkime šiais būdais: reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbimu, kad yra kvalifikacinė sistema arba skelbimu apie pirkimą. Pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS, o skelbimai apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Neskelbiamų derybų atveju ar perkančiosios organizacijos taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais reikalavimas paskelbti apie pirkimą netaikomas. Pasibaigus tarptautiniam pirkimui, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar projekto konkurso rezultatus.
Kadangi viešumas yra svarbiausia pirkimų skaidrumo prielaida, Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms, laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, paskelbti CVP IS. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos turinio reikalavimus, kuriais vadovaudamosi perkančiosios organizacijos rengia konkurso sąlygas. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta visa Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnyje pateikta informacija, išskyrus tam tikras išlygas neskelbiamų derybų ir supaprastintų pirkimų atvejais. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatytos techninių specifikacijų rengimo taisyklės, kurios sumažina tiekėjų diskriminavimo rizikos tikimybę. Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo, jeigu jis bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnyje nustatyti paraiškų ir pasiūlymų teikimo reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tikslų laiką, t. y. datą, valandą ir minutę, iki kurio tiekėjai gali pateikti savo paraiškas ar pasiūlymus. Tiekėjui draudžiama pateikti daugiau kaip vieną pasiūlymą pirkimui (arba jo daliai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija leidžia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai gali būti leidžiami tik tuo atveju, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.
Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja tiekėjų pasiūlymuose nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Pažymėtina, kad subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo sąvokos neapibrėžtos šiame įstatyme. Viešųjų pirkimų įstatymo 75 straipsnyje yra nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kurie nustatomi priklausomai nuo pasirinkto komunalinio sektoriaus pirkimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą pirkimui gali būti pateikiami spausdinti pasiūlymai, šio įstatymo 31 straipsnyje akcentuojama vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra. Elektroninio pirkimo atveju tai prilyginama susipažinimui su tiekėjų pateiktais pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo 32–37 straipsnių nuostatomis reglamentuojama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo, tiekėjų kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams tikrinimo ir vertinimo procedūros, kurios klasikiniame ir komunaliniame sektoriuose yra analogiškos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kandidatų ar dalyvių teise verstis atitinkama veikla, jų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų taikymu, ir reikalauja, kad tiekėjai pateiktų atitinkamus keliamus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir informaciją. Siekiant administracinės naštos mažinimo, numatyta, kad perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai yra neatlygintinai prieinami Lietuvos registruose ir informacinėse sistemose.
Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti privalomi (esant teistumui) ir galimi atvejai (pvz., esant rimtam profesiniam pažeidimui), kai tiekėjai pašalinami iš pirkimo. Kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybių, ribojančių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nebuvimą, yra teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotas patvirtinantis dokumentas. Siekdama operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija gali pati sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta tiekėjų kvalifikacine sistema. Prašymą pateikęs tiekėjas įtraukiamas į kvalifikacinę sistemą, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos ir techninių specifikacijų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnyje reglamentuojama viena iš pagrindinių pirkimų procedūrų dalių – tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas. Nustatomas draudimas keisti pasiūlymus, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Perkančioji organizacija kilus neaiškumų dėl pasiūlymo, gali kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą nekeičiant jo pateikto pasiūlymo. Vykdant derybas, tiekėjas ir perkančioji organizacija derasi dėl kainos ir kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių derybas numato pirkimo sąlygos, tačiau pateikti galutiniai pasiūlymai ir derybų protokoluose užfiksuoti rezultatai negali būti keičiami. Minėtame straipsnyje taip pat nustatyti imperatyvūs atvejai, kada perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą.
Siekiant, kad sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti du galimi pasiūlymų vertinimo kriterijai: ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir mažiausios kainos. Priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus, pirkimą laimi pirmuoju numeriu pasiūlymų eilėje įrašytas tiekėjas, surinkęs daugiausiai ekonominio naudingumo balų, arba tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, kurio kvalifikacija ir pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos kainos institutas, užkertantis kelią tiekėjams siūlyti nepagrįstą neįprastai mažą kainą, už kurią jie negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu prašydama pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apibrėžia pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Tiekėjui nepagrindus neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija privalo atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 ir 79 straipsniuose nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga ne vėliau kaip per
dalyvius apie priimtus sprendimus (sudaryti pirkimo sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį, dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje), kartu pateikiant savo sprendimo argumentų santrauką, nurodant nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnis nustato galimybes riboti tiekėjų, siūlančių trečiųjų šalių kilmės prekes, dalyvavimą komunalinio sektoriaus pirkimuose. Toks ribojimas galimas tik tada, kai tiekėjų pasiūlymai apima trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Sąjungos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Tarptautinį pirkimą komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija gali atlikti atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu. Komunaliniame sektoriuje netaikomas konkurencinio dialogo pirkimo būdas. Atviro konkurso, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimą visais atvejais ir juose gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija gali, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos sąlygos. Atliekant komunalinio sektoriaus pirkimus gali būti naudojamos tokios priemonės kaip preliminarioji sutartis, elektroninis aukcionas, dinaminė pirkimo sistema. Komunaliniame sektoriuje preliminarioji sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, o jos trukmė neribojama. Preliminariosios sutarties pagrindu sudarant pagrindinę sutartį gali būti vykdomos neskelbiamos derybos. Dinaminė pirkimo sistema vykdoma atviro konkurso pagrindu reikalaujant iš tiekėjų pateikti orientacinius pasiūlymus.
Ji sudaroma ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Centralizuoti pirkimai atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Pirkimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas bendras draudimas keisti pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokiais sutarties sąlygų keitimais nepažeidžiami pirkimų principai ir yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pirkimo sutarties nutraukimui taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo V skyrius kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI¹ skyriumi nustato efektyvią ginčų nagrinėjimo sistemą, sudarančią galimybę tiekėjams dėl galbūt pažeistų teisių kreiptis į teismą, prieš tai pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo taikymo srities, pagrindinių sąvokų, klasifikacijos (Įstatymo projekto 1–4 straipsniai). Komunaliniame sektoriuje naujai apibrėžiama pirkimo sąvoka, kuri suderinta su klasikiniame sektoriuje vartojama viešojo pirkimo sąvoka kartu atsižvelgiant į vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektorių specifiką. Pirkimo sąvoka apima prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą, įskaitant pirkimo procedūrų atlikimą ir sutarties įvykdymą.
Klasikiniame sektoriuje vartojama „viešojo pirkimo“ sąvoka, o komunaliniame – „pirkimo“ sąvoka, nes komunalinio sektoriaus reguliavimas gali būti taikomas ne tik viešojo sektoriaus subjektams arba subjektams, kuriems viešojo sektoriaus subjektai turi lemiamą įtaką, tačiau ir privatiems subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla. Geriausiai tai atsiskleidžia nagrinėjant perkančiojo subjekto sąvoką. Komunalinio sektoriaus perkančiuoju subjektu gali būti trijų rūšių subjektai, jeigu jie veikia vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje:
1) perkančioji organizacija, atitinkanti analogiškus kriterijus kaip klasikiniame sektoriuje (t. y. valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat juridinis asmuo, kurio veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kuris didžiąja dalimi finansuojamas, kontroliuojamas, valdomas valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų);
2) įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo ar įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų;
perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką), kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė vykdyti veiklą komunaliniame sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująjį reguliavimą vartojamos dvi atskiros sąvokos – „perkantysis subjektas“, kuris atitinka komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėse apibrėžtus kriterijus, ir „perkančioji organizacija“, kuri atitinka klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų taisyklėse apibrėžtus kriterijus. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme šios abi subjektų kategorijos vadinamos vienu bendru terminu „perkančioji organizacija“.
Įstatymo projekte sąvoka „perkantysis subjektas“ apibrėžiama atskirame straipsnyje, o ne bendrame straipsnyje prie visų kitų sąvokų. Toks sprendimas pasirinktas, atsižvelgiant į sąvokos „perkantysis subjektas“ kompleksiškumą – ji apima ne tik trijų rūšių perkančiojo subjekto (perkančioji organizacija; įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką; privatus subjektas) aprašymus, bet ir papildomus apibrėžimus, kas laikoma lemiama įtaka,
„specialiosiomis išimtinėmis teisėmis“. Pažymėtina, kad ir Direktyvoje
2014/25/ES sąvoka „perkantysis subjektas“ aprašoma atskirame straipsnyje, o ne prie visų kitų sąvokų. Norint teisingai priimti sprendimą, ar privataus subjekto pirkimams taikomas komunalinio sektoriaus reguliavimas, labai svarbu tinkamai išaiškinti „specialiosios ar išimtinės teisės“ sąvoką. Įstatymo projekte pateikiamas toks išaiškinimas apibendrinus informaciją, kuri pateikta Europos Komisijos aiškinamajame dokumente dėl išimtinių ir specialiųjų teisių sąvokos (6 punktas), ESTT byloje C–302/94 (34 dalis) ir Direktyvos 2014/25/ES 25 preambulėje. Taigi, specialiąja ar išimtine teise verstis veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuje laikoma tada, kai vienai ar kelioms įmonėms kompetentinga institucija tokią teisę suteikia įstatymu ar kitu teisės aktu ir tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Tačiau specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis nelaikomos tokios teisės, kurios suteiktos įvykdžius skelbiamą pirkimo procedūrą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą.
Taip pat specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis nelaikoma, kai atitinkami įgaliojimai suteikiami pagal skaidrias ir objektyviais kriterijais pagrįstas procedūras, nustatytas Europos Sąjungos direktyvose 2009/73/EB, 2009/72/EB, 97/67/EB, 94/22/EB ar Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, taikomas išduodant leidimus vykdyti veiklą gamtinių dujų, elektros energijos, pašto, viešojo transporto srityse. Siekiant aiškiau apibrėžti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo sritį ir atsižvelgiant į ESTT praktiką, Įstatymo projektu tikslinamos ir kitos pagrindinės sąvokos: pirkimo–pardavimo sutartis, darbų pirkimo sutartis, paslaugų pirkimo sutartis, centrinė perkančioji organizacija, centralizuotų pirkimų veikla. Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.
Įstatymo projekte taip pat nustatoma naujų sąvokų: nepriimtinas pasiūlymas, netinkama paraiška, netinkamas pasiūlymas, pagalbinė pirkimų veikla, pirkimo subtiekimo sutartis. Dalis sąvokų yra identiškos Viešųjų pirkimų įstatyme vartojamoms sąvokoms, todėl Įstatymo projekte nurodoma, kad jos turi būti suprantamos taip, kaip apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte perkančiosios organizacijos nėra išskirtos į centrinės valdžios institucijas ir subcentrines perkančiąsias organizacijas, kaip tai padaryta klasikiniame sektoriuje. Taip yra todėl, kad klasikiniame sektoriuje skirtingo pobūdžio perkančiosioms organizacijoms taikomas skirtingas reguliavimas. Pavyzdžiui, klasikiniame sektoriuje subcentrinės perkančiosios organizacijos gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip priemonę pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, o centrinės valdžios institucijos to negali daryti. Tuo tarpu komunaliniame sektoriuje visoms perkančiosioms organizacijoms taisyklės vienodos ir visos jos gali pasinaudoti šia galimybe. Nagrinėjant Įstatymo projekto taikymo sritį svarbu paaiškinti, kad jis reguliuoja tik tuos komunalinio sektoriaus pirkimus, kuriuos atlieka perkantieji subjektai veikiantys vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje ir kurie skirti šiai veiklai vykdyti. Kitoms veikloms vykdyti skirtiems perkančiojo subjekto pirkimams įstatymas netaikomas. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas kartu turi ir perkančiosios organizacijos statusą, tai pirkimams, kurie skirti kitai nei vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti, jis turės taikyti klasikinio sektoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad pirkimas yra skirtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti turi būti aiškinamos pakankamai plačiai. Pavyzdžiui, Europos Komisijos parengtame dokumente (Commission Staff Working Paper, Evaluation Report - Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation, Part 1 (SEC(2011) 853 final of 27.6.2011), 13 psl.) nurodoma, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas taikytinas ne tik turbinų elektros gamybai ar elektros stulpų pirkimams, bet ir darbo drabužių perkančiosios organizacijos darbuotojams, biuro įrangos įmonės administracijai, kuro įmonės transportui ir pan. pirkimams, kai jie skirti veiklai energetikos sektoriuje vykdyti. Be to, komunalinio sektoriaus reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai prekės, darbai ar paslaugos yra skirti energetikos sektoriaus veiklai sukurti (pavyzdžiui, elektrinės statybos darbų pirkimui). Galiausiai dėl komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo srities svarbu paaiškinti, kad Įstatymo projektas nedaro poveikio socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat jis neužkerta kelio valstybei pasirinkti, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad Įstatymo projektas netaikomas bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms.
Įstatymo projektu neribojama nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, įgyvendinančių viešąją politiką, teisė laisvai spręsti, laikantis Europos Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas. Taip pat, Įstatymo projektu nedaromas poveikis nacionalinių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Galiausiai Įstatymo projektu nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles valstybės suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos. Įstatymo projektu nustatoma, kad komunalinio sektoriaus pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą reglamentu (EB) Nr. 2195/2002. Dėl perkančiųjų subjektų veiklos rūšių (Įstatymo projekto 5–11 straipsniai). Įstatymo projekte apibrėžiamos veiklos, kurioms vykdyti skirti pirkimai turi būti atliekami pagal komunalinio sektoriaus taisykles. Naujų veiklų, palyginti su ankstesniu reguliavimu neįtraukiama, tačiau tam tikrų pakeitimų nustatoma. Įstatymo projektas apima veiklas dujų, šilumos, elektros energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugų, uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos srityse. Perkantieji subjektai, vykdantys veiklą šilumos srityje kartu gali užsiimti ir veikla vėsinimo srityje, todėl gali kilti neaiškumų dėl taikytinų pirkimų taisyklių.
Taigi, reiktų paaiškinti, kad Įstatymo projektas taikomas tik tiems perkančiųjų subjektų pirkimams, kurie skirti veiklai šilumos srityje. Veiklai vėsinimo srityje Įstatymo projektas netaikomas. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas tuo pačiu turi ir perkančiosios organizacijos statusą, tai pirkimus, skirtus veiklai vėsinimo srityje, jis privalės atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o jeigu jis yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką, ar privatus subjektas, tai vėsinimo veiklai skirtiems pirkimams neprivalės taikyti nei komunalinio, nei klasikinio sektoriaus reguliavimo. Geriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti projektus hidraulinės inžinerijos, žemės sausinimo ar drėkinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiais atvejais perkantieji subjektai gali vadovautis Įstatymo projekte aprašytomis pirkimų taisyklėmis atlikdami pirkimus visoms su vandeniu susijusioms jų veiklos rūšims, įskaitant visus vandens vartojimo ciklo etapus. Patikslinta veiklos transporto paslaugų srityje apibrėžtis. Įstatymo projekte nebeliko šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme (10 straipsnio 3 dalies 7 punkte) esančios išimties pirkimams, kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama komunalinio sektoriaus veikla. Ši išimtis įgyvendino Direktyvos 2004/17/EB 5 straipsnio 2 dalį, kuri nustatė išimtį subjektams, teikiantiems visuomenei autobusų transporto paslaugas, jeigu jie veikė konkurencingomis sąlygomis (kaip nustatyta Direktyvos 93/38/EB 2 straipsnio 4 dalyje).
Tačiau praktikoje buvo teisinio netikrumo dėl šios išimties taikymo, nes nebuvo jokio teisės akto, nustatančio sąrašą subjektų ar teritorijų, kurioms taikytina ši išimtis. Todėl Direktyvoje 2014/25/ES atitinkamos išimties nebeliko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teoriškai analogišką išimtį užtikrins Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias galima kreiptis į Europos Komisiją prašant netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje, kurį veikia konkurencija ir į kurį patekti nėra apribojimų. Palyginti su ankstesniu reguliavimu tam tikrų pakeitimų nustatyta pašto paslaugų srityje. Pagal Įstatymo projektą komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas nebebus taikomas pašto sektoriaus perkančiojo subjekto pirkimams, kurie reikalingi šioms paslaugoms teikti: 1) saugiam koduotų dokumentų perdavimui elektroninėmis priemonėmis, registruoto elektroninio pašto perdavimui ir pan.; 2) finansinėms paslaugoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 (pvz. pinigų siuntimas pašto perlaidomis ir pašto žiro pervedimai); 3) filatelinėms paslaugoms;
4) logistikos paslaugoms. Pagal Direktyvą 2004/17/EB ir ankstesnį Viešųjų pirkimų įstatymą minėtos paslaugos buvo laikomos veikla pašto paslaugų sektoriuje ir vykdant tokiai veiklai skirtus pirkimus turėjo būti taikomos komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtų pašto paslaugų sektoriuje veikia konkurencija, joms nebetaikomas nei komunalinio sektoriaus reguliavimas, nei klasikinio sektoriaus reguliavimas (žr. išimtį Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I–1491pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, kuri perkelia Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnį).
Atliekant Direktyvos 2004/17/EB poveikio vertinimą, nustatyta, kad naftos ir dujų žvalgymo sektoriuje veikia efektyvi konkurencija, naujiems subjektams patekti į šias rinkas nėra apribojimų, todėl nebėra tikslo taikyti griežto direktyvinio komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo šiame sektoriuje. Konkurencijos padėtis šiame sektoriuje buvo vertinama atsižvelgiant į keturis skirtingus valstybių narių pateiktus prašymus Europos Komisijai nustatyti išimtį šio sektoriaus pirkimams pagal procedūrą nustatytą Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje (atitikmuo šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme – 71 straipsnis). Visais keturiais atvejais buvo nustatyta, kad aktuali geografinė rinka apima visą pasaulį. Nuolat buvo prieinama prie išvados, kad žvalgybos rinka nėra labai koncentruota. Be valstybinių įmonių, rinkoje veikia trys tarptautiniai vertikaliai integruoti privatūs rinkos dalyviai, vadinamosios ypač stambios bendrovės (BP, ExxonMobil ir Shell), taip pat keletas vadinamųjų stambiųjų bendrovių, tačiau kiekvienos jų, įskaitant ypač stambias bendroves, atskirai užimama rinkos dalis nesiekia vieno procento. Taigi buvo prieinama prie išvados, kad ši informacija patvirtina tiesioginės konkurencijos buvimą, o galimybę patekti į rinką dar labiau padidino 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EEB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų nuostatos. Todėl išvengiant būtinybės pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį priiminėti atskirus sprendimus dėl kiekvienos iš likusių 23 valstybių narių ir siekiant sumažinti administracinę našta visoms suinteresuotosioms šalims Direktyvoje 2014/25/ES ir atitinkamai Įstatymo projekte nustatoma, kad pirkimai, skirti veiklai naftos ir dujų žvalgymo sektoriuje vykdyti, nebepatenka į komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naftos ir dujų gavybai ir toliau taikomas komunalinio sektoriaus reguliavimas. Dėl pirkimo vertės (Įstatymo projekto 12–13 straipsniai). Įstatymo projekte išskiriamos tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimo ribos. Bendrosios tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame įstatyme
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Tuo siekiama išvengti periodinio Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. Socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir pan.) tarptautinio pirkimo vertės riba yra fiksuota – 1 000 000 EUR, ir ji nustatoma pačiame įstatyme. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo tvarka iš principo nepasikeitė. Pagrindinė naujovė yra galimybė perkančiajam subjektui atskirai skaičiuoti numatomą pirkimo vertę savo padaliniams, savarankiškai atsakantiems už pirkimus. Toks padalinys gali neturėti atskiro juridinio asmens statuso, tačiau turi savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų ir juos savarankiškai atlikti, turėti atskirą biudžeto eilutę savo pirkimams, savarankiškai sudaryti pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto apmokėti tas sutartis.
Jeigu padalinių turintis perkantysis subjektas tik atlieka pirkimus decentralizuotai, tačiau jo padaliniai netenkina pirmiau aprašytų sąlygų, jis numatomą pirkimo vertę turi skaičiuoti visiems padaliniams bendrai. Dėl atvejų, kai įstatymo reikalavimai netaikomi (Įstatymo projekto 14–21 straipsniai). Pagrindiniai komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo srities patikslinimai, susiję su šiomis patobulintomis arba naujai įtvirtintomis išimtimis: vidaus sandorių, pirkimų iš susijusių įmonių ar bendrai įsteigtų įmonių, pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, viešojo autobusų transporto paslaugų pirkimų. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, Direktyvoje 2014/25/ES pirmą kartą sureguliuotos išimtys vidaus sandoriams ir bendradarbiavimo sutartims, kurias gali sudaryti tik perkantieji subjektai, turintys ir perkančiosios organizacijos statusą. Šiame kontekste svarbios šios ESTT bylos dėl vidaus sandorių: Teckal C–107/98, Stadt Halle ir RPL Lochau C–26/03, Parking Brixen C–458/03, Carbotermo C–340/04 ir šios ESTT bylos dėl bendradarbiavimo sutarčių: Hamburg C-480/06, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt. C-159/11, Piepenbrock C-386/11. Vadovaujantis teismų praktika, vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešojo sektoriaus institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešojo sektoriaus institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis.
Lietuva, naudodamasi valstybės narės diskrecijos teise perkelti ESTT sprendimus į savo nacionalinę teisę, jau ir anksčiau buvo įteisinusi vidaus sandorius, kuriuos galėjo sudaryti ir komunaliniame sektoriuje veikiančios perkančiosios organizacijos. Direktyvoje 2014/25/ES vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų. Vidaus sandoriai galimi, kai perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojamas subjektas perka iš kontroliuojančios perkančiosios organizacijos arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija juridinį asmenį kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės perkančiųjų organizacijų įsteigtų įmonių funkcionavimo sąlygos. Tačiau vidaus sandorių taikymas praktikoje sulaukia ir nemažai kritikos.
Dėl vidaus sandorių gali sumažėti pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis) ir tai lemtų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, nutarta Įstatymo projekte susiaurintai perkelti atitinkamas Direktyvos 2014/25/ES nuostatas. Įstatymo projekte visiškai uždraudžiamas privataus kapitalo dalyvavimas vidaus sandoriuose ir juos gali sudaryti tik perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, su kitu perkančiuoju subjektu (kuris gali ir neturėti perkančiosios organizacijos statuso) arba su klasikinio sektoriaus perkančiąja organizacija (kuri nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Be to, nustatomos papildomos direktyvoje nenurodytos sąlygos, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, ir nebūtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Galiausiai, siekiant sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija įpareigojamas viešinti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje daugiau informacijos apie juos – metiniuose pirkimų planuose nurodyti planuojamus sudaryti vidaus sandorius, paskelbti dokumentą pagrindžiantį sprendimą sudaryti vidaus sandorį, paviešinti sudarytą vidaus sandorį. Šalia vidaus sandorių Direktyvoje 2014/25/ES nustatyta ir visiškai nauja subjektų horizontaliojo bendradarbiavimo forma.
Tai išimtis taikoma, kai perkantysis subjektas, kuris kartu yra ir perkančioji organizacija, kelių perkančiųjų subjektų, turinčių ir perkančiosios organizacijos statusą, tarpusavio susitarimams, kurių tikslas teikti bendrai joms priskirtą paslaugą siekiant viešojo intereso tikslų, pavyzdžiui, konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestas teikti paslaugas. Horizontaliojo bendradarbiavimo sutarties šalys nebūtinai turi teikti identiškas paslaugas – tai gali būti ir viena kitą papildančios paslaugos. Atviroje rinkoje tokios perkančiosios organizacijos gali vykdyti mažiau nei 20 procentų veiklų, kurios patenka į bendradarbiavimo sutarties objektą. Įstatymo projekte atsisakyta įtvirtinti šią išimtį siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir neigiamų pasekmių konkurencijai. Manytina, kad griežtesnė Lietuvos pozicija, priėmus sprendimą neperkelti į nacionalinę teisę išimties dėl bendradarbiavimo sutarčių, nesutrukdys tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/25/ES, o tik dar labiau padės pasiekti vienų iš pagrindinių jos tikslų užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją komunalinio sektoriaus pirkimuose. Įstatymo projekte perkeliamos Direktyvos 2014/25/ES išimtys pirkimams iš susijusių įmonių ar perkančiųjų subjektų bendrai įsteigtų įmonių, papildomai nustatant, kad šių išimčių taikymas negali pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Priešingai nei vidaus sandorių atveju, šiomis išimtimis gali pasinaudoti visi komunalinio sektoriaus perkantieji subjektai, o ne tik tie, kurie turi ir perkančiosios organizacijos statusą. Daugelis perkančiųjų subjektų yra sudaryti kaip ekonominė grupė, kuri gali apimti kelias atskiras įmones. Dažnai kiekviena iš tokių įmonių atlieka specializuotą vaidmenį bendroje ekonominės grupės veikloje.
Todėl tikslinga netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių tam tikroms pirkimo sutartims, sudaromoms su susijusia įmone, jeigu šios įmonės pagrindinė veikla yra perkamų paslaugų teikimas, prekių tiekimas ar darbų atlikimas grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Įmonės laikomos susijusiomis, jeigu perkantysis subjektas ir atitinkama įmonė yra susieti tiesiogine ar netiesiogine lemiama įtaka arba jeigu jiems abiems lemiamą įtaką daro kita įmonė. Šiuo atveju privataus kapitalo dalyvavimas savaime neturi reikšmės. Visais atvejais, kai subjektų metinės finansinės ataskaitos turi būti konsoliduojamos, laikoma kad jie yra susijusios įmonės. O kai taisyklės dėl konsoliduotųjų metinių ataskaitų nėra taikomos, tuomet analizuojama, ar egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė lemiama įtaka atsižvelgiant į nuosavybę, finansinį dalyvavimą ar tas įmones reglamentuojančias taisykles. Taip pat tikslinga netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių tam tikroms pirkimo sutartims, kurias sudaro perkantysis subjektas su bendrąja įmone, kurią jis įsteigė kartu su kitais perkančiaisiais subjektais komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikomas teisinėms paslaugoms, kurias teikia advokatas, atstovaudamas ar teikdamas konsultacijas dėl atstovavimo arbitražo, taikinimo, teisminiame procese. Taip pat įstatymas netaikytinas tam tikroms notarų teikiamoms paslaugoms, teisinėms paslaugoms, kurių teikėjus skiria teismas ar tribunolas (patikėtiniai, globėjai (rūpintojai)) ar kurios susijusios su viešosios valdžios (kaip ji apibrėžta SESV 51 straipsnyje ir ES sutarties 45 straipsnyje) funkcijų atlikimu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas.
Paaiškinant finansinių paslaugų išimtį Įstatymo projekte nurodyta, kad vartojama finansinių priemonių sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB. Papildomai nustatyta, kad įstatymas netaikomas veiksmams, atliekamiems su neseniai įsteigtu Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu. Nauja išimtis paskoloms leidžia netaikyti pirkimų taisyklių paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu. Projekte numatoma keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų išimtis siekiant aiškiau apibūdinti Įstatymo projekto santykį su 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, kuris taikomas minėtų paslaugų pirkimams. Pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalį keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimams komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės yra taikomos. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikytinos ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamoms civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremalių situacijų prevencijos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėją reikėtų pasirinkti pagal įstatymo nuostatas.
Vis dėlto ši išimtis negalioja pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Šioje situacijoje svarbu paaiškinti, kad BVPŽ grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios patenka į BVPŽ klasę 8514. Pacientų vežimui skirtos greitosios pagalbos paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3, patenka tarp socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų, kurių pirkimams taikomas liberalesnis reguliavimas. Dėl pirkimų ypatumų (Įstatymo projekto 22–28 straipsniai). Įstatymo projekte perkeliamos Direktyvoje 2014/25/ES nustatytos išsamios taisyklės dėl mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumų, kurios yra analogiškos kaip klasikiniame sektoriuje. Jeigu mišrios pirkimo sutarties dalys dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (ar) ekonominėmis ypatybėmis, yra neatskiriamos, tuomet ši sutartis sudaroma pagal taisykles, taikytinas pagrindiniam sutarties objektui. Kai mišrios sutarties dalys yra objektyviai atskiriamos, perkantysis subjektas visada gali atlikti atskirus pirkimus skirtingoms sutarties dalims ir taikyti toms dalims būdingas pirkimų taisykles. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas tokias objektyviai atskiriamas sutarties dalis nori sujungti ir atlikti vieną pirkimą, tai jis bendram pirkimui turi taikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, jeigu jos būtų taikomos atliekant savarankišką pirkimą dėl bent vienos sutarties dalies (išskyrus atvejus, kai patenka gynybos ar saugumo aspektai).
Vertinant, ar mišrios sutarties dalys yra atskiriamos, nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai ir vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Gestion Hotelera C–331/92, Loutraki C–145/08 ir C–149/08, Mehiläinen C–215/09. Nustatant, koks yra pagrindinis mišrios sutarties objektas, kai perkami darbai ir prekės arba darbai ir paslaugos, vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Köln Messe C-536/07, Legge Merloni C–412/04, Auroux C–220/05. Specialios taisyklės taikomos mišrioms sutartims, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus, arba į SESV reguliavimą patenkančias sutarties dalis. Tokiais atvejais galima netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tuo nėra siekiama išvengti Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo. Įstatymo projekte atskirai aptariami atvejai, kai pirkimo sutartis apima vieną pirkimo objektą, kuris panaudojamas kelių rūšių veiklai vykdyti (komunalinio ar klasikinio sektoriaus, koncesijų). Tokiais atvejais perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras pirkimo sutartis, skirtas kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti, arba vieną pirkimo sutartį, skirtą visų rūšių veiklai vykdyti. Sudarant vieną pirkimo sutartį visų rūšių veiklai vykdyti, paprastai vadovaujamasi Įstatymo projekto reikalavimais, taikomais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė. Nustatant kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė vadovaujamasi Europos Komisijos parengtu aiškinamuoju dokumentu (Explanatory Note – Utilities Directive.
Contracts Involving More than One Activity http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/explan-notes/utilities-dir-contracts_en.pdf). Jeigu neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis pagrindinė, tuomet pirkimas atliekamas taikant griežtesnįjį reguliavimą. Pavyzdžiui, jeigu perkantysis subjektas (turintis ir perkančiosios organizacijos statusą) perka kopijavimo aparatą, kurį panaudos ir komunalinio ir klasikinio sektoriaus veikloms vykdyti, ir neįmanoma nustatyti, kuri iš panaudojimo sričių bus pagrindinė, tuomet pirkimas vykdomas pagal griežtesnes klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų taisykles. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikomos tais atvejais, kai esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis nei Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimų netaikymas. Sprendimą, ar yra minėtos aplinkybės, priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokiems ypatingiems pirkimų atvejams taisyklės nenustatomos, tačiau perkantysis subjektas turėtų užtikrinti, kad prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir laikantis proporcingumo principo. Įstatymo projekte specialios taisyklės nustatytos ir tiems atvejams, kai pirkimas apima kelių rūšių veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus. Dėl veiklos, tiesiogiai veikiamos konkurencijos (Įstatymo projekto 29–30 straipsniai). Reguliavimas dėl veiklų, kurios tiesiogiai veikiamos konkurencijos, apibrėžiamas dviejuose Įstatymo straipsniuose – viename jų nustatomos sąlygos, kada laikoma, kad veikla veikiama konkurencijos, o kitame – aprašomi procedūriniai aspektai dėl kreipimosi į Europos Komisiją prašant netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje, kurį veikia konkurencija.
Išliko anksčiau galiojusios principinės sąlygos, kada laikoma, kad veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, t. y. kai į tam tikrą sektorių patekti nėra jokių apribojimų ir dėl to tame sektoriuje susikūrė konkurencinės sąlygos. Jeigu šios sąlygos tenkinamos de facto ir de jure, tai Europos Komisija gali priimti sprendimą, kad tame sektoriuje veikiantys subjektai pirkimams, skirtiems to sektoriaus veiklai vykdyti gali nebetaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo. Pažymėtina, kad laikoma, jog į rinką patekti nėra apribojimų, jeigu valstybė narė įgyvendino ir taiko Įstatymo projekto 3 priede (Direktyvos 2014/25/ES III priede) išvardintas direktyvas, reguliuojančias gamtinių dujų, elektros energijos, geležinkelių erdvės, pašto paslaugų, angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo sektorius. Įstatymo projekte apibrėžiama nauja rinkos geografinės aprėpties sąvoka, reiškianti teritoriją, kurioje egzistuoja atitinkamų ūkio subjektų teikiamų produktų ar teikiamų paslaugų pasiūla bei paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Šią sąvoką pritaikius praktikoje, gali susidaryti situacija, kad ne visoje šalyje, o tik tam tikroje jos dalyje konkrečią veiklą veikia konkurencija, ir Europos Komisija gali nuspręsti, kad tik toje šalies dalyje veikiantiems subjektams būtų galima netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo.
Patobulinta procedūra dėl prašymų netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo sektoriuje, kuriame veikia konkurencija, nagrinėjimo Europos Komisijoje. Išlieka galimybė ne tik valstybės narės kompetentingai institucijai, bet ir pačiam perkančiajam subjektui pateikti tokį prašymą. Tačiau nebeliko galimybės Europos Komisijai pačiai savo iniciatyva pradėti tokią procedūrą, nes praktika parodė, kad tai perteklinė nuostata. Kartu su prašymu Europos Komisijai netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje gali būti teikiama atitinkamos veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė, jei tokia buvo priimta. Prašymo netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje nagrinėjimo Europos Komisijoje terminai ir pati procedūra tapo kiek lankstesni. Nustatytas vieningas prašymų nagrinėjimo terminas, nepriklausomai nuo to, ar prašymą pateikė valstybės narės kompetentinga institucija, ar pats perkantysis subjektas. Šis terminas skaičiuojamas ne kalendorinėmis dienomis (kaip buvo anksčiau), o darbo dienomis. Nustatytos galimybės pratęsti prašymų nagrinėjimo procedūros terminus, nes anksčiau galioję griežti terminai versdavo Europos Komisiją vien dėl laiko stokos prašyti valstybės narės, kad ji atsiimtų savo prašymą ir vėliau jį vėl pateiktų siekiant, kad terminai būtų pradėti skaičiuoti iš naujo ir kad dėl laiko stokos netektų priimti neigiamo sprendimo. Pasikeitus prašymų netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje nagrinėjimo procedūrai, atitinkamai bus patikslintas 2005 m. sausio 7 d.
Komisijos sprendimas 2005/15/EC, kuris detaliau nustato tokių prašymų nagrinėjimo procedūrą. Svarbu paaiškinti, kad prašymo netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje pateikimas Europos Komisijai nesietinas tik su viena konkrečia pirkimo procedūra ir jos vykdymu (sustabdymu), su konkrečia sudaryta pirkimo sutartimi, jos vykdymu ar galiojimu. Toks prašymas apima apskritai visus tam tikrame sektoriuje ir tam tikroje rinkos geografinėje teritorijoje vykdomus perkančiųjų subjektų pirkimus. Europos Komisijai priėmus palankų sprendimą tame sektoriuje veikiantiems subjektams nebereikėtų laikytis Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo norint vykdyti pirkimus, skirtus to sektoriaus veiklai vykdyti. Valstybės narės kompetentingai institucijai ar perkančiajam subjektui pateikus prašymą Europos Komisijai dėl komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo netaikymo tam tikrame sektoriuje dar automatiškai nereiškia, kad jau galima nebetaikyti atitinkamų taisyklių – reikia sulaukti palankaus Europos Komisijos sprendimo. Tačiau jeigu praėjus nustatytam terminui, Europos Komisija nepriima sprendimo, komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės atitinkamoje srityje nebetaikomos. Dėl bendrųjų taisyklių (Įstatymo projekto 31–38 straipsniai). Įstatymo projekte, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose.
Perkantieji subjektai turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas. Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Svarbu pažymėti, kad tokie kriterijai visada turi būti susiję su pirkimo objektu, todėl jie negali būti orientuoti tik į bendrąją tiekėjo įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką. Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį galima skirti didesnį balą tiekėjui, kuris įsipareigos įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (bedarbius, neįgaliuosius ar pan.) vykdydamas konkrečią pirkimo sutartį. Tačiau didesnio balo negalima skirti vien už tai, kad tiekėjo įmonė laikosi socialinės atsakomybės politikos, nes aprūpina savo darbuotojus jų vaikams skirtu darželiu ar suteikia jiems laisvą darbo grafiką, nes tokie kriterijai nėra susiję su konkrečios pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis.
Kitas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. Perkantysis subjektas galės pasirinkti, ar socialinius, aplinkos apsaugos, darbo teisės kriterijus vertinti kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ar kaip sutarties vykdymo sąlygas. Tarp šių pasirinkimo galimybių yra vienas esminis skirtumas. Jeigu perkantysis subjektas socialinį kriterijų vertina kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų, tai reiškia, kad jis nesiekia visiškos garantijos, kad vykdant pirkimo sutartį bus laikomasi to kriterijaus. Tokiu atveju pirkimo laimėtoją gali nulemti aukštesnis kitų kriterijų (kainos, kokybės, sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos) įvertinimas, o laimėtojo pasiūlymui priskirtas socialinio kriterijaus balas gali būti labai žemas arba net nulinis. Jeigu perkantysis subjektas socialinį kriterijų nustato kaip pirkimo sutarties įvykdymo sąlygą, tai jis bus visiškai garantuotas, kad pirkimo laimėtojas turės laikytis to kriterijaus vykdydamas pirkimo sutartį. Tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus.
Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvejopo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Kita vertus, Įstatymo projekte nustatyta tik galimybė, bet ne prievolė atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jame nesilaikyta aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų, tačiau kartu nėra siūloma neįprastai maža kaina. Ši situacija skiriasi tuo, kad faktiškai dar nebuvo minėtų teisės aktų pažeidimo – jis atsirastų tik sudarius pirkimo sutartį, todėl dar išlieka galimybė atitaisyti situaciją vykdant sutartį. Siekiant sudaryti galimybes perkančiajam subjektui ne tik skaidriai atlikti pirkimus, bet ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms, nustatoma kad perkantysis subjektas gali pasikviesti pirkimo komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus. Tokiu atveju, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalės nurodyti, kad į pirkimo komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, bei aptarti jų dalyvavimo sąlygas. Pirkimo posėdžius stebėti norintys asmenys turės pateikti atstovaujamo subjekto įgaliojimą. Pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę padeda sutaupyti lėšų, pagerina pirkimų rezultatus, sumažina klaidų tikimybę.
Siekiant elektroninių pirkimų plėtros Įstatymo projekte nustatoma, kad pirkimų skelbimai ir kiti pirkimo dokumentai, tiekėjų pasiūlymai, paraiškos, paraiškos dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai turi būti pateikiami elektronine forma per Centrinę pirkimų informacinę sistemą. Šis reikalavimas galės būti netaikomas tik išimtiniais pagrįstais atvejais, kai jo įgyvendinimas pareikalautų visuotinai neprieinamos įrangos ar rinkmenų formatų, specialios biuro įrangos (pavyzdžiui, plačiaformačių spausdintuvų) naudojimo ar taip būtų atskleista slapta informacija. Tais atvejais, kai dokumentų negalima perduoti elektroninėmis priemonėmis, naudojamasi pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų (tai apima ir dokumentų įteikimą asmeniškai) paslaugomis arba derinamos skirtingos priemonės (pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų paslaugos, elektroninės priemonės). Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus Įstatymo projekte nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Pagrindiniai pirkimų dokumentai, tiekėjų paraiškos, paraiškos dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai, pretenzijos teikiami tik raštu. Kitais atvejais leidžiama bendrauti ir keistis informacija žodžiu, tačiau su sąlyga, kad toks bendravimas, turintis įtakos pasiūlymų turiniui ir jų vertinimui, įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Tai svarbu siekiant užtikrinti skaidrumą ir galimybę patikrinti, ar pirkimo procedūros metu buvo laikomasi lygiateisiškumo principo.
Įstatymo projekte numatyta priemonių, apsaugančių nuo nesąžiningos verslo praktikos, kai pasireiškia interesų konfliktai, korupcija. Pirkimo procedūroje dalyvaujantys perkančiojo subjekto (turinčio perkančiosios organizacijos statusą), darbuotojai ar įtaką sprendimams galintys daryti administracijos darbuotojai (net ir nedalyvaudami pačioje pirkimo procedūroje) gali turėti tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį daryti neigiamą įtaką pirkimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui. Todėl perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi imtis priemonių dėl esamų, galimų ar preziumuojamų interesų konfliktų su pirkime dalyvaujančio tiekėjo darbuotojais – užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams, juos nustatyti ar pašalinti, o jeigu padėties negalima ištaisyti kitomis priemonėmis, – pašalinti iš pirkimo patį tiekėją. Visos priemonės, kurių buvo imtasi dėl interesų konfliktų, pateikiamos pirkimo procedūros ataskaitoje. Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų ir kitų įmonių sprendimų priėmimo procesų skirtumus, Direktyvoje 2014/25/ES nustatyta, kad šios nuostatos dėl interesų konfliktų taikomos tik perkančiųjų subjektų, kurie yra perkančiosios organizacijos, vykdomiems pirkimams. Atitinkamas reguliavimas perkeltas ir Įstatymo projekte. Užimtumas profesinėje srityje padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbus veiksnys užtikrinant lygias galimybes visiems.
Šiuo požiūriu svarbus socialinis verslas (socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės (pavyzdžiui, Vyriausybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės)), kurio vienas svarbiausių tikslų yra integruoti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančius asmenis. Aiškinant sąvokos „nepalankioje padėtyje esantys asmenys“ aprėptį turėtų būti vadovaujamasi 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis. Visų pirma nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Socialiniu verslu užsiimančios įmonės gali būti nepajėgios laimėti pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl Įstatymo projekte suteikiama teisė perkantiesiems subjektams rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Įstatymo projekto 38 straipsnyje aptariama tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės pirkimų atlikimo tvarka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES poveikio vertinimo metu atlikta kiekybinė analizė atskleidė, kad paslaugos socialinėje, sveikatos ar švietimo srityse dėl savo specifikos yra patrauklios užsienio tiekėjams tik tada, kai jų vertė viršija 1 000 000 EUR. Todėl apie tokius pirkimus ir jų metu sudarytas sutartis perkantysis subjektas turės paskelbti tarptautiniu lygiu per Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurą.
Tačiau socialinės ir kitos specialiosios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms suteikiama plati diskrecija ir joms pačioms leidžiama apsibrėžti ir taikyti tokiems pirkimams specialias taisykles, kurios užtikrintų pagrindinius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Į Įstatymo projektą neperkeltas Direktyvos 2014/25/ES 94 straipsnis, pagal kurį valstybėms narėms numatyta galimybė tam tikrus sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų pirkimus rezervuoti įmonėms, kurių tikslas vykdyti viešosios paslaugos uždavinį, kurių pelnas naudojamas tik įmonės tikslams ir jos valdyme aktyviai dalyvauja darbuotojai. Tokios rūšies įmonės Lietuvos teisėje nereglamentuotos, todėl nuostatos dėl pirkimų rezervavimo tokioms įmonėms nėra aktualios.
Mažos vertės pirkimus perkantieji subjektai turės atlikti pagal pačių pasitvirtintas taisykles. Jiems taikomi lankstesni reikalavimai dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. Įstatymo projekte atsisakyta atskiros supaprastintų pirkimų tvarkos kultūros ir meno srities pirkimams. Poreikio nustatyti atskirą tvarką šiems pirkimams neliko Įstatymo projekte supaprastinus neskelbiamų derybų vykdymą ir ataskaitų už šiuo pirkimo būdu atliktas pirkimo procedūras teikimą. Taip pat Įstatymo projekte išspręstas kultūros ir meno srities pirkimuose ypač aktualus klausimas dėl pirkimo sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis, viešinimo, t.y., atsižvelgiant į tai, kad asmens atlyginimo paskelbimas prieštarauja asmens duomenų apsaugos teisės aktams, atsisakyta reikalavimo viešinti fizinio asmens pateiktą pasiūlymą ir su juo sudarytą pirkimo sutartį. Dėl pirkimo planavimo ir pasirengimo pirkimui (Įstatymo projekto 39–42 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos dėl metinių pirkimų planų sudarymo ir jų viešinimo. Taip pat perkantieji subjektai galės (tačiau neprivalės, kaip buvo anksčiau) skelbti techninių specifikacijų projektus bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Papildomai iš Direktyvos 2014/25/ES perkeliama išankstinių rinkos konsultacijų galimybė. Tai reiškia, kad siekdamas kokybiškesnių pirkimų, perkantysis subjektas gali konsultuotis su nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais dėl pirkimų planavimo, atlikimo, pirkimo dokumentų rengimo. Tokios konsultacijos turi vykti nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos, nediskriminavimo, skaidrumo principų.
Pirkime nedraudžiama dalyvauti tiekėjui, kuris padėjo jam pasirengti, tačiau jeigu jo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma atitaisyti mažiau intervencinėmis priemonėmis, tokio tiekėjo pasiūlymas atmetamas. Siekdami padidinti konkurenciją komunalinio sektoriaus pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkantieji subjektai gali skaidyti pirkimo objektą į dalis. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas yra liberalesnis, Įstatymo projekte nenustatoma pareigos skaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis, kaip to reikalaujama klasikiniame sektoriuje. Pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu pagrindu – kad pirkimo sutarties apimtys atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, kokybiniu pagrindu – kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių, ar pagal skirtingus pirkimo objekto įgyvendinimo etapus. Tam tikrais atvejais, siekdami užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkantieji subjektai gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas. Dėl pirkimo skelbimų (Įstatymo projekto 43–48 straipsniai). Paprastai norėdamas pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkime, perkantysis subjektas skelbia apie tarptautinį pirkimą per Europos Sąjungos leidinių biurą, o apie supaprastintą pirkimą – Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas tik neskelbiamų derybų ar perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais. Tačiau Direktyva 2014/25/ES numato ir kitų būdų perkantiesiems subjektams pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkimuose.
Perkantysis subjektas reguliariu orientaciniu skelbimu gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Jis taip pat gali pasinaudoti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kaip kvietimu dalyvauti ribotame konkurse, skelbiamose derybose, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje. Pasinaudojus šiomis galimybėmis, nebereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą prieš pradedant pirkimo procedūrą. Tikėtina, kad perkėlus atitinkamas nuostatas į Įstatymo projektą, perkantieji subjektai galės pasinaudoti lankstesnėmis procedūromis ir sumažės jiems tenkanti administracinė našta. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas privalo per Europos Sąjungos leidinių biurą paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties keitimą. Informacija, kuri turi būti nurodyta pirkimo skelbimuose, jų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai bus nustatomi Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu. Dėl pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos (Įstatymo projekto 49–53 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos, susisteminančios pirkimo dokumentų turinį ir taip padedančios perkantiesiems subjektams rengti konkurso sąlygas bei išvengti klaidų. Siekiant perkelti pirkimus į elektroninę erdvę nustatoma, kad pirkimo dokumentai turi būti teikiami tiekėjams elektronine forma per Centrinę pirkimų informacinę sistemą, išskyrus atvejus, kai techniškai to neįmanoma padaryti ar būtina apsaugoti konfidencialią informaciją. Perkantysis subjektas atskirai gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, nemokamai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais, jeigu pirkimo dokumentuose pateikiama nuoroda į tokius dokumentus.
Techninės specifikacijos rengimo reikalavimai iš esmės nepakito, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Išlieka galioti principas, kad perkančiųjų subjektų parengtos pirkimų techninės specifikacijos turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir siekti tvarumo tikslų. Jos gali būti rengiamos laisvai pasirenkant Įstatymo projekte nurodytus metodus (apibūdinant norimą rezultatą, nurodant funkcinius reikalavimus, standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas ar naudojant šių būdų derinį) ir iš perkančiųjų subjektų nereikalaujama pagrįsti savo pasirinkimo. Tobulinant reguliavimą Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad techninės specifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu (apimant jo gamybos ar kito gyvavimo ciklo etapo procesus) ir turi būti atsižvelgiama į tinkamumo visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, kriterijus. Be to, patikslinama nuostatų dėl techninių specifikacijų terminologija atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB ir 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos terminologijos. Perkantysis subjektas, norėdamas įsigyti aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis savybėmis pasižyminčių produktų, gali reikalauti, kad jie atitiktų konkretų ženklą, įskaitant Europos ekologinius ženklus, nacionalinius ar kelių šalių ekologinius ženklus.
Toks ženklas turi būti sukurtas objektyviai patikrinamų ir nediskriminuojančių kriterijų pagrindu taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti suinteresuoti subjektai, ir jis turi būti prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Pirkimo dokumentuose galima reikalauti konkretaus ženklo tik tada, kai visi šio ženklo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu. Turi būti priimami ir ženklai, lygiaverčiai pirkimo dokumentuose nurodytajam ženklui, kurių visi kriterijai atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus pirkimo objektui. Tačiau perkantysis subjektas negali formuluoti reikalavimo, kad perkamas objektas atitiktų tik kai kuriuos konkretaus ženklo kriterijus. Tokiais atvejais pirkimo dokumentuose turėtų būti nukopijuojami perkančiajam subjektui aktualūs ženklo kriterijai, o ne pateikiama nuorodą į tą ženklą. Jeigu tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėja ar dėl objektyvių priežasčių negali įsigyti perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo, perkantysis subjektas iš jo priima kitas lygiavertes priemones. Įstatymo projekte nebeliko anksčiau galiojusios sąlygos, kuri visais atvejais įpareigojo perkantįjį subjektą priimti ženklui lygiavertes kitas įrodinėjimo priemones. Tokiu pakeitimu siekiama paskatinti ženklų kūrimą ir naudojimą, nes, leidžiant perkantiesiems subjektams visada priimti ženklui lygiavertes įrodinėjimo priemones, tokios paskatos nebeliktų. Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo pateikimo (Įstatymo projekto 54–58 straipsniai). Paraiškos ir pasiūlymai pateikiami elektroniniu būdu per Centrinę pirkimų informacinę sistemą, todėl sutrumpinamas ir jų pateikimo terminas. Taigi, pirkimai vyks greičiau ir paprasčiau.
Perkantysis subjektas turi pratęsti pirmiau nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu papildoma arba iš esmės pakeičiama pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Ribotuose konkursuose ir skelbiamose derybose perkantysis subjektas gali su tiekėjais susitarti dėl pasiūlymų pateikimo terminų. Perkantysis subjektas gali leisti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, prieš tai apie tokią galimybę nurodęs skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Alternatyvūs pasiūlymai leidžiami ne tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijų (kaip buvo pagal ankstesnį reguliavimą), o visais atvejais. Perkantysis subjektas taip pat gali reikalauti, kad alternatyvūs pasiūlymai būtų teikiami tik pateikus ir pagrindinį pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, patikslinama pradinio susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais tvarka. Ankstesnė vokų su paraiškomis ir pasiūlymais atplėšimo procedūra perrašoma atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pasiūlymų ir paraiškų pateikimo forma yra elektroninė, o ne spausdinta. Dėl tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo (Įstatymo projekto 59–68 straipsniai). Patobulinama tiekėjų vertinimo tvarka, taip siekiant lankstesnių pirkimo procedūrų ir mažesnės administracinės naštos perkantiesiems subjektams ir tiekėjams. Įstatymo projekte nurodoma, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos vadovaujantis klasikinio sektoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo 45, 46, 49, 50 straipsnių nuostatomis, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie neturi perkančiosios organizacijos statuso, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir
dėl tiekėjo vertinimo išsamiai aprašytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte numatyta galimybė tiekėjo vertinimui panaudoti perkančiojo subjekto sukurtą kvalifikacijos vertinimo sistemą (atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė nenumatyta klasikiniame sektoriuje). Nusprendęs pasinaudoti tokia galimybe, perkantysis subjektas turi paskelbti skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, nurodydamas jos panaudojimo tikslą, galiojimo laikotarpį. Tam tikrais atvejais skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą tiekėjai gali būti kviečiama dalyvauti pirkime. Paraišką dėl kvalifikavimo pateikęs tiekėjas įtraukiamas į kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimams dėl pašalinimo, kvalifikacijos ar techninių specifikacijų. Perkantysis subjektas gali imti mokesčius iš tiekėjų, norinčių patekti ar išsilaikyti jo sukurtoje kvalifikacijos vertinimo sistemoje. Pirkimų praktikoje vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus pernelyg dažnai taikomas mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai. Dėl to nukenčia pirkimo objekto kokybė ir išlaidų efektyvumas. Siekiant spręsti šią problemą Direktyvoje 2014/25/ES numatyta tam tikrų priemonių, kurios buvo įtrauktos ir į Įstatymo projektą. Pirmiausia siekiama pakeisti principinį požiūrį nustatant, kad vienintelis pirkimuose taikomas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir praktikoje jis pritaikomas vienu iš trijų būdų, t. y. vertinant pagal kainą, sąnaudas arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Taigi, kurį iš būdų bepasirinktų perkantysis subjektas, jis visada turi siekti ekonomiškai naudingiausio sprendimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomiškai naudingiausiu negalėtų būti išrinktas pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Susipažinęs su tiekėjų pasiūlymais perkantysis subjektas paprastai nebegalėtų padidinti pirkimui skirto biudžeto, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios dvi sąlygos: pirkimui skirtas biudžetas nebuvo nurodytas skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose ir visų tiekėjų, kurių pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlymai viršijo perkančiojo subjekto nustatytą biudžetą. Kadangi pasiūlymų vertinimo pirkimuose terminologija pasikeitė, svarbu paaiškinti jos santykį su ankstesniuoju reguliavimu. Anksčiau vartota ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus sąvoka atitiks naująją kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijaus sąvoką, o mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus atitiks naująjį kainos kriterijų. Į tai reikės atsižvelgti aiškinant ankstesniąją teismų praktiką. Siekiant kokybiškesnių pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/25/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir sąnaudų kriterijaus taikymą. Naudojantis šia galimybe, Įstatymo projekte numatoma, kad iki 2019 metų gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami taikant kainos ir sąnaudų kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės, o nuo 2020 metų sausio 1 d. – negali sudaryti daugiau kaip
kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybinius, aplinkosaugos, socialinius kriterijus, tačiau visada turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas.
Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu (apimant visus jo gyvavimo ciklo etapus nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajam subjektui negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Išsamiau šių kriterijų reikalavimai yra aptarti ESTT byloje Wienstrom C–448/01. Svarbi naujovė taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų yra galimybė vertinti tiekėjo personalo organizavimą ir patirtį. Tai gali užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Šiuo atveju turi būti vertinami komandos (asmenų), kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį, sugebėjimai ir patirtis. Todėl svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo metu, vėliau ir vykdytų sudarytą pirkimo sutartį. Pasirinkęs kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu. Kaina arba sąnaudos gali būti užfiksuoti nacionaliniuose teisės aktuose arba juos konkrečiai pirkimo procedūrai gali užfiksuoti pats perkantysis subjektas. Vienas iš tokios galimybės privalumų – išvengiama situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiojo subjekto turimą biudžetą. Pasiūlymų vertinimui pasirinkus sąnaudų kriterijų, atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamas sąnaudas.
Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo sąnaudas gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Jeigu Europos Sąjungos lygiu yra patvirtintas bendras gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, tai apskaičiuojant sąnaudas turi būti remiamasi tokiu metodu. Šiuo metu toks gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas yra patvirtintas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Jeigu nėra Europos Sąjungos lygiu patvirtinto gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo, tai valstybė narė tam tikriems produktams gali nusistatyti nacionalinę metodologiją arba gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodologiją gali pasirengti ekspertų asociacijos ar patys perkantieji subjektai. Šiuo metu Europos Sąjungos lygiu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis šalimis viešųjų pirkimų kontekste. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte pereinamuoju laikotarpiu išlieka anksčiau galiojusios nuostatos dėl tiekėjų pasiūlymų, apimančių trečiųjų šalių kilmės prekes. Šios nuostatos įgyvendina atitinkamas Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsnių nuostatas. Dėl pirkimo būdų (Įstatymo projekto 69–83 straipsniai). Atsižvelgiant į komunalinio sektoriaus pirkimų praktiką modernizuojami ir lanksčiau praktikoje pritaikomi pirkimų būdai.
Valstybės narės turi į nacionalinę teisę persikelti visus Direktyvoje 2014/25/ES nustatytus pirkimo būdus ir jų taikymo sąlygas, išskyrus tai, kad gali būti susiaurinti neskelbiamų derybų taikymo atvejai. Komunalinio sektoriaus pirkimuose taikomi šie būdai: atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos, konkurencinis dialogas, neskelbiamos derybos ir inovacijų partnerystė. Pažymėtina, kad pagal ankstesnį reguliavimą komunaliniame sektoriuje nebuvo taikomas konkurencinio dialogo pirkimo būdas. Atvirą konkursą, ribotą konkursas, skelbiamas derybas, konkurencinį dialogą perkantieji subjektai gali pasirinkti visais atvejais ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą (atitinkamais atvejais paraišką) šiuose pirkimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas dėl skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo skiriasi nuo klasikinio sektoriaus, kuriame šias procedūras galima pasirinkti ne visada, o tik konkrečiais įstatyme apibrėžtais atvejais. Spręsdamas, kurį iš laisvai pasirenkamų pirkimo būdų taikyti, perkantysis subjektas vis dėlto turėtų atsižvelgti į konkretaus pirkimo ypatumus ir pasirinkti tinkamiausią procedūrą. Pavyzdžiui, kaip teigiama Direktyvos 2014/25/ES 60 preambulėje, konkurencinis dialogas naudingas tais atvejais, kai perkantysis subjektas nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Tokia padėtis gali susiklostyti įgyvendinant inovacinius projektus, didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Siekiant pagreitinti pirkimų procesus, atvirame konkurse leidžiama pasirinkti, ar pirmiau vertinti tiekėjų kvalifikaciją, ar pasiūlymus.
Tobulinant konkurencinio dialogo procedūrą nustatoma, kad pradžioje turės būti parengiamas šios procedūros atlikimo grafikas, o pateikus galutinius pasiūlymus, perkantysis subjektas dar galės dėl jų vykdyti tam tikras derybas (dėl finansinių įsipareigojimų, galutinių sutarties vykdymo sąlygų), tačiau užtikrindamas, kad jų metu nebūtų keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai ir tai nesukeltų pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo. Konkurencinio dialogo metu atliekamų procedūrų orientacinis tvarkaraštis, kaip ir perkančiosios organizacijos poreikiai bei reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai nurodomi skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente. Aprašomasis dokumentas yra techninės specifikacijos, kuri rengiama pirkimus atliekant kitais pirkimo būdais, atitikmuo. Toks terminas pasirinktas siekiant nurodyti, kad šis dokumentas yra mažiau detalus negu įprasta techninė specifikacija. Neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos iš esmės nepasikeitė, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Tam tikros neskelbiamų derybų sąlygų formuluotės (t. y. kai perkamą objektą dėl techninių ir meninių priežasčių gali pasiūlyti tik konkretus tiekėjas) buvo peržiūrėtos siekiant suderinamumo su Pasaulinės prekybos organizacijos sutartimi dėl viešųjų pirkimų. Taip pat atsirado aiškios neskelbiamų derybų sąlygose vartojamų sąvokų ir „netinkamas pasiūlymas“ ir
„netinkama paraiška“ apibrėžtys. Tam tikrų neskelbiamų derybų sąlygų (kai iš to
paties tiekėjo perkama papildomai dėl ekonominių ar techninių priežasčių ar perkama papildomai dėl aplinkybių, kurių pareigingas perkantysis subjektas negalėjo numatyti) nebeliko, nes jos buvo performuluotos kaip pirkimo sutarties keitimo sąlygos.
Siekiant išsaugoti nuoseklumą ir atsižvelgiant į anksčiau galiojusį reguliavimą, supaprastintuose pirkimuose nustatoma daugiau atvejų, kada leidžiama taikyti neskelbiamas derybas, nei tarptautiniuose pirkimuose. Supaprastintų pirkimų neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlygos taip pat beveik nepasikeitė. Peržiūrėta neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlyga, susijusi su ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių teikiamomis nematerialaus pobūdžio (intelektinėmis) paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, vertinančių pretendentų gauti valstybės premijas, sudarymo tvarką nebūtinai nustato įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai, atsisakyta reikalavimo, kad šia sąlyga būtų galima naudotis tik tuo atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių sudarymo tvarka nustatyta įstatymu. Įvertinus mokslo įstaigų keliamas problemas, kad siekiant tinkamai atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentus dažnai reikia skubiai įsigyti konkrečių jiems reikalingų specialių prekių (reagentų, prietaisų ir pan.), o atliekant pirkimo procedūras atvirojo konkurso būdu (ar kitais skelbiamais pirkimo būdais) stabdomi moksliniai tyrimai ar eksperimentai ir rizikuojama įsigyti ne visiškai poreikius atitinkančių prekių, siūloma leisti neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat įsigyti prekių, jeigu jos gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės.
Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrais neskelbiamų derybų atvejais (pavyzdžiui, kai pirkimo sutartį gali įvykdyti tik konkretus tiekėjas, kai perkama prekių biržoje, visais supaprastintų neskelbiamų derybų atvejais) perkantysis subjektas gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šiam pirkimo būdui taikomų ir kitų pirkimo procedūroms, t.y., nuo jų pradžios iki pabaigos, kaip nustatyta Įstatymo projekte, keliamų reikalavimų. Tačiau veiksmams, atliekamiems iki tokiu būdu vykdomo pirkimo procedūrų pradžios ir joms pasibaigus, Įstatymo projekto reikalavimai taikomi. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl perkantieji subjektai turėtų stengtis strategiškai panaudoti pirkimus inovacijoms skatinti. Inovatyvių prekių, paslaugų ir darbų pirkimas gerina viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį, užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei. Įstatymo projekte siūlomas naujas pirkimo būdas inovatyviems pirkimams atlikti – inovacijų partnerystė. Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tada, kai perkantysis subjektas nori įsigyti naujo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą.
Inovacijų partnerystė atliekama dviem etapais – pirmiausia sukuriamas inovatyvus produktas, o vėliau perkamas didesnis to sukurto produkto kiekis. Inovacijų partnerystės pirkimo procedūra artima skelbiamų derybų procedūrai. Ji atliekama tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų. Atlikus inovacijų partnerystės procedūrą pirkimo sutartis gali būti sudaroma su vienu ar keletu laimėtojų. Tačiau ši sutartis gali būti nutraukta bet kurioje stadijoje, jeigu paaiškėja, kad tiekėjui nepavyksta sukurti kokybiško produkto, sąnaudos tampa per didelės ar dėl rinkos raidos pasiūloje atsiranda reikiamas produktas ir perkančiajam subjektui nebelieka prasmės jo kurti. Jeigu vykdant sudarytą pirkimo sutartį buvo sukurtas tinkamas inovatyvus produktas, perkantysis subjektas perka didesnį to produkto kiekį. Jeigu pirkimo sutartis buvo sudaryta su keletu tiekėjų, tai pagal iš anksto pirkimo sutartyje aprašytas sąlygas atrenkamas tas tiekėjas, iš kurio bus perkamas didesnis šio produkto kiekis. Dėl pirkimo priemonių ir bendrai vykdomų pirkimų (Įstatymo projekto 84–93 straipsniai). Įstatymo projektu patobulinamos esamos ir sukuriama naujų priemonių, naudojamų elektroniniuose pirkimuose. Patobulinamos nuostatos dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo komunaliniame sektoriuje. Ankstesnioji Direktyva 2004/18/EB nustatė minimalų reguliavimą dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo – netgi buvo leidžiama pasirinkti, ar preliminariąją sutartį sudaryti pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, ar ne. Naujojoje Direktyvoje 2014/25/ES atsiranda daugiau reguliavimo dėl preliminarių sutarčių sudarymo, nors jis ir ne toks detalus, kaip klasikiniame sektoriuje. Jau nebelieka galimybių sudaryti preliminariąją sutartį apskritai nesilaikant komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių.
Taip pat nebelieka ir neskelbiamų derybų sąlygos, kurią galima būtų pasirinkti, kai pagrindinė sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Taigi, perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas Įstatymo projekte nustatoma, kad preliminarioji sutartis sudaroma pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Sudarydamas pagrindines sutartis preliminariosios sutarties pagrindu perkantysis subjektas turi vadovauti pirkimo dokumentuose aprašytomis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, kurie gali apimti atnaujinto varžymosi galimybę. Šios pirkimo sutartys gali būti sudaromos tik tarp perkančiųjų subjektų aiškiai nurodytų skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą ir tiekėjų, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad būtina išvardinti tikslius perkančiųjų subjektų pavadinimus – galima nurodyti tik jų grupes pagal geografines teritorijas. Taisyklė dėl perkančiųjų subjektų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, įvardijimo galioja ir centrinėms perkančiosioms organizacijoms, sudarančioms tokias sutartis. Skirtingai nei klasikiniame sektoriuje, Įstatymo projekte nedetalizuojamos taisyklės, kurios taikomos sudarant pagrindines sutartis preliminariosios sutarties pagrindu – jame tik pabrėžiama, kad šios taisyklės turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą. Komunalinio sektoriaus pirkimų praktikoje iškilo poreikis atnaujinti ir supaprastinti dinaminę pirkimų sistemą, kad perkantysis subjektas galėtų kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. Dinaminė pirkimo sistema taikoma įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje yra visuotinai žinomos.
Nuo šiol dinaminė pirkimo sistema bus pagrįsta riboto, o ne atviro konkurso procedūromis, todėl tiekėjams nebereikės teikti orientacinių pasiūlymų, kurie buvo tapę viena iš pagrindinių administracinę naštą dinaminėje pirkimo sistemoje didinančių priežasčių. Į dinaminę pirkimo sistemą pateks kandidatai, kurie jos galiojimo laikotarpiu yra pateikę paraiškas ir atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos. Pirmąjį konkretų pirkimą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkantysis subjektas galės pradėti tik įvertinęs visas po pirmojo kvietimo dalyvauti pirkime gautas paraiškas. Atlikdamas konkretų pirkimą, perkantysis subjektas kvies pateikti pasiūlymus visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius kandidatus. Taip jis galės pasinaudoti ypač dideliu tiekėjų pasiūlymų skaičiumi, o tai padės užtikrinti efektyvią konkurenciją ir optimaliai panaudoti lėšas. Nebelieka anksčiau galiojusio ribojimo, kad dinaminė pirkimo sistema turi galioti ne ilgiau kaip 4 metus. Nuo šiol tik reikalaujama skelbime apie pirkimą nurodyti jos galiojimo terminą, o jam pasikeitus, papildomai apie tai paskelbti. Nauja elektroninių pirkimų atlikimo priemonė – elektroninis katalogas – padidins tiekėjų konkurenciją, supaprastins pirkimų procesus, ypač laiko ir finansinių sąnaudų prasme. Elektroninis katalogas yra visiems tiekėjams bendras informacijos pateikimo ir jos automatinio apdorojimo formatas. Norėdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje, tiekėjai sudaro elektroninius katalogus pagal perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formą. Tiekėjas negali automatiškai panaudoti savo turimo prekių katalogo – jis turi jį pritaikyti pagal konkretų pirkimą.
Tuo siekiama užtikrinti, kad tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge būtų tik tos prekės, paslaugos ir darbai, kuriuos nori įsigyti perkantysis subjektas ir kurie atitinka jo keliamus reikalavimus. Elektroninį katalogą perkantieji subjektai gali pasitelkti visose pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos elektroninės komunikavimo priemonės. Iš anksto pateiktų elektroninių katalogų pagrindu gali būti vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąją sutartį ar jie gali būti naudojami sudarant konkrečią pirkimo sutartį dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Tokiais atvejais net pats perkantysis subjektas galėtų susiformuoti pasiūlymą iš anksčiau tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge nurodytos informacijos ir prašyti tiekėjų patvirtinti tokį pasiūlymą. Ši priemonė ypač tiktų centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomiems stambiems komunalinio sektoriaus pirkimams. Praktikoje ryškėja centralizuotai vykdomų pirkimų tendencija, taip sukuriant masto ekonomijos efektą, sumažinantį pirkimų kainas ir sandorių sudarymo sąnaudas bei padidinantį pirkimų valdymo profesionalumą. Įstatymo projekte išlieka šiuo metu galiojanti pareiga pirkti centralizuotai, jei centrinė perkančioji organizacija siūlo tinkamus produktus ir jų negalima įsigyti efektyvesniu būdu. Perkančiojo subjekto sprendimas nepirkti centralizuotai turi būti motyvuojamas ir atitinkamas pagrindžiantis dokumentas saugomas kartu su kitais pirkimo dokumentais. Įstatymo projekte patikslinama centrinės perkančiosios organizacijos ir centralizuotos pirkimų veiklos sąvokos. Pabrėžiama, kad centralizuota pirkimų veikla laikoma tik tada, kai centralizuoti pirkimai atliekami nuolatos. Taigi, centrine perkančiąja organizacija nebus laikomas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija, kuri keletą kartų atliko centralizuotus komunalinio sektoriaus pirkimus ir tai nėra jo nuolatinė veikla.
Be to, komunalinio sektoriaus centralizuotus pirkimus gali vykdyti ne tik perkančiojo subjekto, bet ir perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, statusą turinti centrinė perkančioji organizacija. Perkant centralizuotai galima pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos kaip iš didmenininkės arba pasinaudoti jos atlikta pirkimo procedūra, sudaryta preliminariąja sutartimi bei dinamine pirkimo sistema. Centrinė perkančioji organizacija gali užsiimti ir pagalbine pirkimų veikla, apimančia konsultacijas pirkimų klausimais, pirkimų valdymą. Perkantysis subjektas netaiko komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių įsigydamas iš centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų atlikimo paslaugas ir su šiomis paslaugomis tiesiogiai susijusias pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas. Centralizuotuose pirkimuose svarbus atsakomybės už pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas. Įstatymo projekte nustatoma pagrindinė taisyklė – laikoma, kad perkantysis subjektas tenkina komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių reikalavimus, jeigu jis perka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija pati atlieka visą pirkimo procedūrą. Jeigu dalį pirkimo procedūros perkantysis subjektas atlieka savarankiškai (pavyzdžiui, atnaujintą tiekėjų varžymąsi preliminariosios sutarties pagrindu ar konkrečios pirkimo sutarties sudarymą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), tai jis prisiima atsakomybę už tą pirkimo procedūros dalį. Įstatymo projekte skiriama dėmesio ir kitoms grupinių pirkimų formoms nei centralizuoti pirkimai – tai bendrai kelių tos pačios ar skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų atliekami pirkimai.
Bendras pirkimų atlikimas gali būti įvairių formų. Pavyzdžiui, perkantieji subjektai gali pasirengti bendras prekių, paslaugų ar darbų pirkimų technines specifikacijas, pagal kurias vėliau kiekvienas atskirai atliks savo pirkimus, arba keli perkantieji subjektai gali kartu atlikti pirkimo procedūrą ar pavesti vienas kitam atlikti tam tikras užduotis. Atsakomybės už komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas taip pat svarbus bendrai atliekamuose pirkimuose. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė – kai keli perkantieji subjektai kartu atlieka pirkimo procedūrą, jie prisiima solidariąją atsakomybę. Tačiau jeigu tik dalis pirkimo procedūros atliekama bendrai, tai solidarioji atsakomybė atitenka tik už bendrai atliekamą pirkimo dalį. Kiekvienas perkantysis subjektas atskirai atsako už pirkimo dalį, kurią jis atlieka savarankiškai. Kai keli perkantieji subjektai iš skirtingų valstybių narių bendrai atlieka pirkimą, svarbu nuspręsti, kurios šalies komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėmis bus vadovaujamasi, kaip bus pasidalijamos užduotys. Jei šie klausimai neišspręsti tarp tų perkančiųjų subjektų atstovaujamų valstybių narių sudarytame tarptautiniame susitarime, tai perkantieji subjektai patys turi sudaryti susitarimą ir jame tai aptarti. Taip pat skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali įsteigti bendrą subjektą. Tuomet steigimo dokumentuose nustatoma, koks komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas bus taikomas įsteigto bendro subjekto atliekamiems pirkimams – ar tos šalies, kurioje registruota bendro subjekto buveinė, ar tos šalies, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą. Dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo (Įstatymo projekto 94–99 straipsniai).
Įstatymo projektu apribojama pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių sudarymo trukmė taip siekiant labiau atverti komunalinio sektoriaus pirkimų rinką konkurencijai. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; dokumentų saugojimo paslaugų; darbų; investicijų projektų įgyvendinimo ir pan. Pirkimo sutartyse gali būti nustatomas ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ir kitais Įstatymo projekte nenurodytais atvejais, jeigu tam buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Preliminarioji sutartis negali galioti ilgiau kaip 8 metus, tačiau pagrįstais atvejais šį terminą galima pratęsti. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pagrindinė pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau nei preliminariosios sutarties galiojimo terminas, tačiau pagrindinė pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta, kad komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, atsiskaitymo terminas neturi viršyti 30 dienų. Tam tikrais atvejais šis terminas gali būti ilgesnis (kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus), tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti 60 dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Tačiau, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, minėtose sutartyse dažnai nustatomas ilgesnis terminas, trunkantis iki 90 ar net 120 dienų. Dėl ilgo atsiskaitymo termino įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą, tai neigiamai atsiliepia jų veiklai ir galimybėms išlikti rinkoje, o tam tikrais atvejais gali lemti ir bankrotą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad atsiskaitymų terminai turi atitikti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba, kontroliuodama kaip perkantieji subjektai laikosi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimų, kartu kontroliuos ir kaip komunalinio sektoriaus pirkimo sutartyse nustatomi terminai atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo, įstatyme nuspręsta apibrėžti pirkimo subtiekimo sutarties sąvoką, nors jos ir nėra Direktyvoje 2014/25/ES.
Pirkimo subtiekimo sutartimi laikoma laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau taip pat vadinami subtiekėjais) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiojo subjekto su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi, subtiekimu laikomas dalies sudarytos pirkimo sutarties prievolių perdavimas pirmajai arba dar tolesnei subtiekėjų grandžiai. Tačiau subtiekimu nebus laikoma žaliavos, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekimas arba pagalbinė veikla, kuri reikalinga vykdant pirkimo sutartį, tačiau nėra tiesioginis tos sutarties dalykas. Pavyzdžiui, kai perkamos anglų kalbos mokymo paslaugos ir reikalaujama kursų metu klausytojus aprūpinti vadovėliais, vadovėlių pirkimas (kurį atliks konkursą laimėjusi kalbų mokymo įmonė) nebus laikoma subtiekimu. Tačiau jeigu pirkimo objektas apimtų anglų kalbos mokymo paslaugą ir papildomai vadovėlio sukūrimą, tuomet vadovėlio sukūrimo perleidimas trečiajam subjektui būtų laikomas subtiekimu. Perkantysis subjektas galės reikalauti tiekėjo nurodyti savo pasiūlyme, kuriai sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir privalės reikalauti iš tiekėjo nurodyti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus. Pažymėtina, kad ne visais atvejais pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas žinos subtiekėjus, kuriuos jis pasitelks vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, kai pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi perkančiojo subjekto statusą ir nori pasitelkti subtiekėją, jam gali tekti atlikti atskirą pirkimo procedūrą tam subtiekėjui parinkti. Taigi, tokiu atveju teikdamas pasiūlymą jis dar nežinos savo būsimo subtiekėjo.
Sudarydamas pirkimo sutartį, perkantysis subjektas turi reikalauti iš pagrindinio tiekėjo nurodyti jo pasitelkiamus subtiekėjus, o jei vykdant sutartį atsiranda naujų subtiekėjų ar jie pakeičiami, apie tai irgi privaloma informuoti. Vienas iš nuostatos dėl subtiekėjų nurodymo tikslų yra užtikrinti tam tikrą skaidrumą subtiekimo grandinėje. Perkantysis subjektas privalo turėti informaciją apie asmenis, kurie atlieka darbus ar teikia paslaugas pastatuose ar statiniuose (pavyzdžiui, uostuose, oro uostuose, keliuose, elektros pastotėse), už kuriuos jis yra atsakingas ar kuriuos jis prižiūri. Įstatymo projekte įtraukta nauja nuostata dėl tiesioginio apmokėjimo subtiekėjui už jo tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis ir subtiekėjas to prašo. Tikimasi, kad tokia nuostata bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Perkantysis subjektas gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos. Tai galima atlikti ir vertinant tiekėjo pasiūlymą, ir sudarius sutartį (kai pasitelkiami subrangovai paaiškėja tik po pirkimo sutarties sudarymo). Vienas iš tokios nuostatos tikslų yra suteikti perkančiajam subjektui įrankį, padedantį užtikrinti, kad subtiekėjai laikosi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose. Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos nuostatos, reguliuojančios sudarytų pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių keitimo ir nutraukimo tvarką, taip siekiant didesnio komunalinio sektoriaus pirkimų procedūrų patikimumo ir skaidrumo. Pirkimo sutarčių ar preliminariųjų sutarčių keitimo galimybės pagrįstos išaiškinimais ESTT bylose, ypač Pressetext C-454/06 ir Wall C-91/08.
Įstatymo projekte aprašytas pirkimo sutarčių ar preliminariųjų sutarčių keitimo galimybes bus galima taikyti ir toms sutartims, kurios sudarytos dar iki naujojo Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti tik jos galiojimo laikotarpiu, o atsiradus papildomų poreikių vėliau, jau turės būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Keičiant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nereikia atlikti jokios pirkimo procedūros. Pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti pagal iš anksto joje numatytas sutarties peržiūros sąlygas, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, ir pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas visada galimas esant šioms sąlygoms kartu: bendra pakeitimų vertė neviršija atitinkamos pirkimo vertės ribos (atsižvelgiama į tai, ar sudarant pradinė sutartis sudaryta atlikus tarptautinį, ar supaprastintą pirkimą), vadinamosios de minimis ribos (prekėms ir paslaugoms 10 procentų, o darbams 15 procentų nuo pradinės sutarties vertės) ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas sutarties pobūdis. Taip pat leidžiami pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai, kurie nėra esminiai. Esminiais sutarties pakeitimais laikytini tokie, dėl kurių pirkimą galėtų laimėti kitas tiekėjas ar ekonominė pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, ar būtų ženkliai išplečiamos pirkimo sutarties apimtys. Esminiais laikomi ir tokie pakeitimai, dėl kurių pakeičiamas bendras sutarties pobūdis.
Sąlyga, kad negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis turėtų būti suprantama taip, kad darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, negali būti pakeičiamos skirtingais dalykais arba negali būti iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis. Pavyzdžiui, jeigu pagal sudarytą pirkimo sutartį buvo perkami sunkvežimiai, o keičiant sutartį norima papildomai įsigyti lengvųjų automobilių arba darbo drabužių – tai jau būtų laikoma sutarties pobūdžio pakeitimu. Sąlygos dėl ženkliai išplečiamų pirkimo sutarties apimčių praktinis pavyzdys galėtų būti atvejis, kad – jeigu statoma atominė elektrinė, tai sprendimas pastatyti dar vieną tikrai būtų žymus pakeitimas, kuriuo ženkliai išplečiamos pirkimo sutarties apimtys. Kai kurios anksčiau buvusios neskelbiamų derybų sąlygos Įstatymo projekte performuluojamos kaip pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimo sąlygos. Sutarties pakeitimu bus laikoma, kai iš to paties tiekėjo perkama papildomai, nes tiekėjo pakeitimas neįmanomas dėl ekonominių, techninių priežasčių ir tai pareikalautų išlaidų dubliavimo. Taip pat sutarties pakeitimas galimas, kai jo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Tokiu atveju negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis. Papildomai Įstatymo projekte nustatyta, kad pirmiau aprašytų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimų atvejais negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, o bendra atskirų pakeitimų vertė negali viršyti 50 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 89 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatos šių papildomų reikalavimų nenustato.
Tačiau griežtesnis reguliavimas nacionalinėje teisėje pasirinktas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymą užkirsti kelią galimam perkančiųjų subjektų piktnaudžiavimui ir Europos Komisijos ekspertų nuomonei, kad valstybė narė gali nustatyti griežtesnes sutarčių keitimo sąlygas. Atlikus bet kurį iš šių dviejų pirkimo sutarties pakeitimų, turi būti paskelbtas skelbimas apie sutarties pakeitimą per Europos Sąjungos leidinių biurą ir (ar) Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Galiausiai pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti pakeičiama, kai sutarties šalis pakeičiama nauja dėl bent vienos iš šių priežasčių: iš anksto numatytos pirkimo sutarties sąlygos, tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, perkančiajam subjektui perėmus pagrindinio tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjams. Kai tiekėjas pakeičiamas nauju dėl reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, tai naujas tiekėjas (kuris gali būti sukurtas kaip naujas subjektas po reorganizavimo ar tas, kuris įgijo bankrutavusio subjekto turtą po likvidavimo) turi atitikti anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, sukuriančių pagrindą nutraukti komunalinio sektoriaus pirkimo sutartį. Šis trūkumas pašalinamas naujomis Įstatymo projekto nuostatomis, kurios leidžia nutraukti pirkimo sutartį ESTT priėmus sprendimą, kad ji buvo sudaryta neteisėtai, ar paaiškėjus, kad sutartis buvo pakeista pažeidžiant komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Analogiškais atvejais bus galima nutraukti ir sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis. Be to, nurodoma, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti nutraukiama ir sutartyje numatytais atvejais bei kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais.
Dėl valdymo pirkimų srityje (Įstatymo projekto 100–105 straipsniai). Siekiant veiksmingo ir nuoseklaus komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo, svarbu stebėti pirkimų politikos raidos tendencijas, nustatyti struktūrines problemas. Taip galima identifikuoti problemas pirkimų srityje ir ieškoti jų sprendimo būdų. Komunalinio sektoriaus pirkimų stebėsenos ataskaitą reguliariai rengs pirkimų priežiūrą atliekanti Viešųjų pirkimų tarnyba, o jos rezultatus ji pateiks Europos Komisijai ir paskelbs viešai. Stebėsenos ataskaita apims dažniausius netinkamo komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo atvejus ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą, informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų pirkimuose atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos, supaprastintų pirkimų statistiką ir pan. Perkančiųjų subjektų ir tiekėjų konsultavimas, informavimas ir pagalba jiems padeda siekti geresnių komunalinio sektoriaus pirkimų rezultatų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos funkcijos, susijusios su mokymais, konsultacijomis, metodinės pagalbos dėl pirkimų planavimo ir vykdymo teikimu, atitinkamų rekomendacijų ir gairių rengimu. Viešųjų pirkimų tarnyba atliks ir kitas iki šiol jai priklausiusias funkcijas: atliks komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių pažeidimų prevenciją, kontroliuos kaip laikomasi šių taisyklių, teiks sutikimus perkantiesiems subjektams pakeisti pirkimo sutartis, planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, atliks kitas Įstatymo projekte nurodytas funkcijas.
Įstatymo projekte nurodomos ir kitos komunalinio sektoriaus pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos. Formuojant Europos Sąjungos komunalinio sektoriaus pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos komunalinio sektoriaus pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės komunalinio sektoriaus pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, kurios ministras atsakingas už pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, valdymo sritį. Pirkimų priežiūrą atlieka ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Konkurencijos taryba konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rengia gaires interesų konfliktų nustatymo klausimais. Dėl ginčų nagrinėjimo (Įstatymo projekto 106–112 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka iki šiol galiojusi komunalinio sektoriaus pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka, išskyrus tai, kad nustatomi tam tikri neesminiai pakeitimai atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte aprašyta ginčų nagrinėjimo tvarka suderinta su Direktyva 2007/66/EB, kuri nebuvo keičiama. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatomis siekiama skaidresnių ir efektyvesnių komunalinio sektoriaus pirkimų, lėšų sutaupymo, administracinės naštos mažinimo perkantiesiems subjektams ir tiekėjams. Naujasis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką sprendžiant kriminogeninę situaciją. Galimi tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis. Taip pat tiekėją bus galima šalinti iš pirkimo procedūros, jeigu jis ar jo atsakingas asmuo nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte skiriama dėmesio palankesnių sąlygų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti komunalinio sektoriaus pirkimuose kūrimui. Perkantieji subjektai gali skaidyti pirkimo objektą į dalis, taip sudarydami galimybę stambiuose pirkimuose dalyvauti ir smulkesniems subjektams. Sudaroma galimybė perkantiesiems subjektams tiesiogiai sumokėti subtiekėjams už jų tinkamai atliktus darbus, jeigu jie to pageidauja. Komunaliniame sektoriuje (kaip ir klasikiniame sektoriuje) galioja sąlyga, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas turėtų būti svarstomi ir priimami kartu, kadangi projektais keičiamas teisinis reguliavimas susijęs. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
juos turėtų priimti Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija pagal kompetenciją turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2016 m. balandžio 14 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems Centrinės pirkimų informacinės sistemos modifikavimo darbams, kuriuos atliks Viešųjų pirkimų tarnyba. Reikalinga lėšų suma –
pirkimų informacinės sistemos vidaus sandorių moduliui, skelbimų ir ataskaitų formoms (naujų skelbimų formų kūrimas, esamų skelbimų ir ataskaitų formų koregavimas, preliminariai – 33 formos), rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių, konsultacijų publikavimui. Be to, 2019 m. sukurtoje naujoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kuriant susirašinėjimo modulį bei atliekant integraciją su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis (Įstatymo projekto 60, 100 straipsniai) taip pat bus reikalingos papildomos lėšos. Jas Naujajai viešųjų pirkimų centrinei informacinei sistemai planuojama gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-esfa-v-916 priemonę ,,Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“.
Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos efektyviau atlikti pirkimo procedūras (palankesnės sąlygos skatinti inovacijas, pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, reikalavimas pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis ir pan.), o tai turės įtakos valstybės lėšų sutaupymui ilgalaikėje (3 metų ir ilgesnėje) perspektyvoje. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4-234
„Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES įgyvendinimo“
sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo 43 suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Rengiant Įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos Vyriausybių viešųjų pirkimų ekspertų grupėje bei dvišaliuose Lietuvos bei Europos Komisijos ekspertų susitikimuose dėl Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pateiktus išaiškinimus. Kilus abejonių dėl minėtų direktyvų nuostatų, organizuotos ir telefoninės konferencijos su Europos Komisijos ekspertais. Parengtas Įstatymo projektas teiktas institucijų išvadoms gauti. Dėl Įstatymo projekto pateiktos pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos Ūkio ministerija negalėjo atsižvelgti dėl neatitikties Direktyvos 2014/25/ES nuostatoms, komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tikslams, teisėkūros taisyklėms ar nepakankamos argumentacijos, aptarti 2015 m. liepos 2 d. vykusiame posėdyje, į kurį pakviesti visų pastabas ir pasiūlymus pateikusių institucijų, įstaigų ir kitų ūkio subjektų atstovai.
Posėdžio metu suderintos nuomonės dėl visų pateiktų pastabų ir pasiūlymų, išskyrus siūlymus, kuriems įgyvendinti buvo reikalingos papildomos konsultacijos ir dėl kurių kreiptasi į Europos Komisiją. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Įstatymo projektą įvertintos visų suinteresuotų asmenų pastabos ir pasiūlymai, įskaitant tuos, kurie pateikti pasibaigus pastabų ir pasiūlymų pateikimo laikui. Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pasiūlymas, dėl kurio nerasta bendro sutarimo, pateiktas derinimo pažymoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išversti į anglų kalbą. ––––––––––––––
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pakartotinai teikiamas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas (toliau
Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio posėdžio 2016 m. birželio 30 d. protokolu Nr. SPP-373. Įstatymo projektas patobulintas įvertinus suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus pateiktus svarstymų Lietuvos Respublikos Seime metu, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2016 m. birželio 29 d. išvadose Nr. 113-P-24 nurodytas ir papildomai darbo tvarka pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu įgyvendinami naujos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) reikalavimai. Direktyvos 2014/25/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio 18 dienos. Todėl Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr. 2016/0381 dėl Direktyvos 2014/25/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje (toliau – komunalinis sektorius), teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.
Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkantiesiems subjektams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama jiems ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Tai padidins išlaidų efektyvumą, užtikrins geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Naujasis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas bus labiau pritaikytas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti. Šie pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus. Tai pagerins komunalinio sektoriaus pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Perkeliant į nacionalinę teisę
viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) ir Direktyvą 2014/25/ES nutarta rengti du atskirus įstatymų projektus. Pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti dviejų direktyvų įgyvendinimo vienu įstatymu, – siekis sukurti paprastesnį ir aiškesnį teisinį reguliavimą.
Minėtina, kad nors dalis Direktyvos 2014/24/ES (kuri skirta taip vadinamam klasikiniam sektoriui) ir Direktyvos 2014/25/ES (kuri skirta taip vadinamam komunaliniam sektoriui) nuostatų yra panašios, yra ir ženklių skirtumų, tokių kaip ne vienodos pirkimų vertės ribos, nuo kurių priklauso, koks pirkimų reguliavimas turi būti pasirenkamas, pirkimo būdų pasirinkimo sąlygos ir jų vykdymo tvarka, preliminariųjų sutarčių reguliavimas ir net skirtingos pagrindinės sąvokos. Pavyzdžiui, klasikinio sektoriaus reguliavimas taikomas „perkančiosioms organizacijoms“ (valstybės ar savivaldybės institucijoms, taip pat juridiniams asmenims, kurių veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kurie didžiąja dalimi finansuojami, kontroliuojami, valdomi valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų), o komunalinio sektoriaus – „perkantiesiems subjektams“, kurie gali būti trijų rūšių: 1) perkančioji organizacija (kaip ir klasikiniame sektoriuje), 2) įmonė, kuriai lemiamą įtaką daro klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija arba 3) privatus subjektas, kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė užsiimti komunalinio sektoriaus veikla. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus direktyva taikoma ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla, šioje direktyvoje pirkimai nėra vadinami „viešaisiais pirkimais“. Be to, klasikiniam sektoriui skirtame viešųjų pirkimų reguliavime išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas.
Komunaliniam sektoriui skirtame reguliavime tokio išskyrimo nėra, tačiau yra tam tikrų reguliavimo skirtumų perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 2014/24/ES prasme ir kurie nėra perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, nuostatos dėl interesų konflikto nustatymo, vidaus sandorių sudarymo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, manytina, kad rengiant vieną įstatymą ir klasikiniam, ir komunaliniam sektoriui neišvengiamai atsirastų skirtingų sąvokų su beveik vienodomis apibrėžtimis, daug nuorodų į kitus straipsnius (jų dalis ar punktus) arba išimčių iš nustatytų taisyklių, o tai teisės aktą paverstų sunkiai skaitomu ir painiu, kas gali lemti didesnę įstatymo taikymo klaidų tikimybę. Toks Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES perkėlimas į nacionalinę teisę ypatingai būtų nenaudingas perkančiosioms organizacijoms, kurioms komunaliniam sektoriui skirtas reguliavimas yra visiškai neaktualus (valstybės ir savivaldybės institucijoms, mokykloms, darželiams ir kt., kurie nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Subjektas, kuris yra ir klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija, ir komunalinio sektoriaus perkantysis subjektas, privalėtų atsirinkti ir viešiesiems pirkimams taikyti vienokias normas, pirkimams, susijusiems su komunalinio sektoriaus veikla, – kitokias. Esant dviem atskiriems įstatymams, to bus išvengta, nes pirkimą atliekantis subjektas, atsižvelgdamas į tai, kuriam sektoriui priskiriamas pirkimas, pasirinks vieną įstatymą ir juo vadovausis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyrius (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64839, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu komunalinio sektoriaus pirkimus reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinat
subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB) kartu su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB), 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB), ir kitas direktyvas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis apima komunalinio sektoriaus pirkimų tvarką, pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolę. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI¹ skyriumi. Kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos bendros sąvokos taikomos tiek klasikiniame sektoriuje, tiek komunaliniame sektoriuje, todėl tam tikrais atvejais nepakankamai užakcentuojami šių dviejų sektorių pirkimų reguliavimo skirtumai.
Pavyzdžiui, taikoma bendra „viešojo pirkimo“ sąvoka neatspindi to, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas gali būti taikomas ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus subjektams. Taip pat, vartojama bendra sąvoka „perkančioji organizacija“ neatskleidžia skirtingo klasikiniame ir komunaliniame sektoriuose pirkimus atliekančių subjektų statuso. Galiausiai, Viešųjų pirkimų įstatyme trūksta išsamesnio sąvokos „specialiosios ar išimtinės teisės“ paaiškinimo, nes ji yra itin svarbi priimant sprendimą, kada privatus subjektas įgijęs tokias teises turi vykdyti pirkimus pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų vykdomiems pirkimams taikomas iš dalies skirtingas ir lankstesnis reglamentavimas, nei klasikiniame sektoriuje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams. Perkančiosios organizacijos, kuri veikia vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, tarptautiniai pirkimai, skirti veiklai minėtose srityse vykdyti, atliekami pagal Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriaus nuostatas, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatas, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Taigi, perkančioji organizacija, atlikdama pirkimus, skirtus veiklai vykdyti dujų ir šilumos, elektros energijos, vandentvarkos (geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir kt.), transporto (geležinkelių, autobusų, troleibusų ir kt.), uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, kitų nei pašto paslaugų, naftos, dujų, anglių ar kitokio kietojo kuro žvalgymo ir gavybos srityse turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu.
Pažymėtina, kad plėtojantis rinkoms išvardintuose sektoriuose ir formuojantis teisinei bazei, skatinančiai konkurenciją šiose rinkose, turi būti peržiūrėtos ir patobulintos nuostatos, apibrėžiančios veiklų rūšis, kurioms taikytinas komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo mastas priklauso nuo šio įstatymo 11 straipsnyje apibūdinamų tarptautinio pirkimo vertės ribų ir 2 straipsnio 15 dalyje numatytų mažos vertės pirkimo ribų, pagal kurias pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nustatytos Direktyvoje 2004/17/EB ir Direktyvoje 2004/18/EB ir tikslinamos Europos Komisijos išleidžiamu reglamentu. Šiuo atveju komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo lankstumas pasireiškia tuo, kad šio sektoriaus pirkimams tarptautinio pirkimo vertės ribos yra aukštesnės nei klasikinio sektoriaus pirkimams. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatoma numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka. Pasiekus tarptautinio pirkimo vertės ribą, pirkimas yra aktualus ne tik tiekėjams, veikiantiems tam tikroje valstybėje narėje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties valstybės narės įsipareigoja apie pirkimus, kurių vertės pasiekia tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prieinamame kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip skatinamas Europos Sąjungos bendros komunalinio sektoriaus pirkimų rinkos veikimas. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas skirtingas reguliavimas A ir B paslaugoms, t. y.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai visais atvejais priskiriami supaprastintų pirkimų kategorijai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Perkančiosios organizacijos neturi pareigos apie šiuos pirkimus skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus tai, kad jos turi paskelbti skelbimą apie sudarytą B paslaugų pirkimo sutartį, jeigu supaprastinto pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Taigi, B paslaugų pirkimai labiau orientuojami į valstybių narių vidaus rinką, darant prielaidą, kad jos nėra patrauklios užsienio tiekėjams. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi. Nustatytos išimtys prekių, darbų ar paslaugų pirkimams, kuriems taikomi specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, tarptautiniai susitarimai, kitos valstybės narės nustatytos procedūros, nekilnojamųjų daiktų pirkimams, pirkimams, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas ir kt. Paslaugų pirkimo atveju taikomos išimtys darbo sutartims, kai kurių finansinių paslaugų, Lietuvos banko teikiamų paslaugų, arbitražo ir taikinimo paslaugų, tam tikrų paslaugų, susijusių su radijo ir televizijos programomis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimams, taip pat paslaugų perkamų iš perkančiųjų organizacijų, turinčių išimtinę teisę teikti tas paslaugas, politinei kampanijai skirtos reklamos ir su ja susijusių paslaugų pirkimams, kai juos atlieka politinės partijos.
Papildoma išimčių grupė, kuri taikoma tik komunaliniame sektoriuje, apima: pirkimus, kurie reikalingi komunalinio sektoriaus veiklai vykdomai trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos tinklai ar geografinė erdvė; pirkimus, kurių tikslas perparduoti ar nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, esant tam tikroms sąlygoms; vandens, skirto geriamajam vandeniui gaminti, pirkimus; energijos ar kuro, reikalingo energijai gaminti, pirkimus; pirkimus, skirtus teikti visuomenei autobusų transporto paslaugas, esant tam tikroms sąlygoms. Minėtame straipsnyje įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje taikoma „vidaus sandorio“ išimtis, nustatanti, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas daugiau kaip
laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, tokiu atveju ji gali netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra išimčių pirkimams iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių, nors jos ir buvo numatytos Direktyvoje 2004/17/EB. Minėtų išimčių buvo atsisakyta siekiant išvengti neefektyvių pirkimų rizikos, kai pagal išimtį įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainos viršija rinkos kainas. Remiantis Direktyvos 2004/17/EB poveikio vertinimo rezultatais, pirmiau nurodytas atvejų, kada komunalinio sektoriaus pirkimų viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, sąrašas, turėtų būti patikslintas ir papildytas, atsižvelgiant į tam tikrų sričių specifinį pobūdį. Pavyzdžiui, reikėtų patobulinti ar naujai įtvirtinti šias išimtis: vidaus sandorių, pirkimų iš susijusių įmonių ar bendrai įsteigtų įmonių, pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, viešojo autobusų transporto paslaugų.
Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnyje apibūdinami pirkimų ypatumai – nurodomos tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams, klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimams, koncesijoms taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatyme pateikti mišraus pirkimo ypatumai, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis (12 straipsnis), ar kai kartu perkamos prekės, paslaugos, darbai (2 straipsnio 31 dalis). Aptariami atvejai, kai pirkimo objektas yra dvejopo panaudojimo – ir komunalinio sektoriaus, ir klasikinio sektoriaus srityje. Vis dėlto, trūksta išsamesnių taisyklių, aiškiai apibrėžiančių mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumus. Įgyvendinant Direktyvą 2004/17/EB Viešųjų pirkimų įstatymo III skyriuje yra įtvirtintas mechanizmas, kuriuo remiantis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas netaikomas sutarčių sudarymui ir projekto konkursams, skirtiems Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Jeigu subjektai veikia rinkoje, kurioje tiekėjams sukuriamas pagrindas konkuruoti, darytina išvada, kad jis lėšas naudos racionaliausiu būdu ir todėl nėra pagrindo perkančiąsias organizacijas įpareigoti pirkimus vykdyti pagal komunalinio sektoriaus pirkimų procedūras. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra aprašyta Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnyje.
Gavusi perkančiosios organizacijos ar įgaliotos valstybės institucijos prašymą ir įvertinusi, kad atitinkamame sektoriuje veikia konkurencija ir į rinką patekti nėra jokių apribojimų, Europos Komisija turi leisti tame sektoriuje nebetaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo. Minėtas prašymas pateikiamas ir nagrinėjamas pagal 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Atsižvelgiant į tokių prašymų nagrinėjimo praktiką, pastebimas poreikis atnaujinti jų nagrinėjimo procedūrą, nustatyti lankstesnius šios procedūros terminus. Viešųjų pirkimų įstatymas (24 straipsnio 4 dalis) suteikia perkančiajai organizacijai teisę nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisę. Atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti apibrėždama techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Socialiniai aspektai gali būti įtraukiami ir į pasiūlymų vertinimo kriterijus, į juos gali būti atsižvelgiama vertinant neįprastai mažos kainos pagrindimą. Nepaisant šių galimybių, manoma, kad komunalinio sektoriaus pirkimai galėtų būti dar geriau naudojami palaikant aplinkos, socialinės apsaugos, darbo teisės politikos kryptis. Viešųjų pirkimų įstatymo 15¹ straipsnyje nurodoma bendra pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 50% visų pirkimų bendros vertės atlikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis.
Taip skatinami elektroniniai pirkimai, siekiama didesnio viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir efektyvumo, racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos didinimo ir korupcijos pasireiškimo galimybių mažinimo. Tačiau, norint dar veiksmingiau šiuos tikslus įgyvendinti, svarbus dar platesnis komunalinio sektoriaus pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę. Siekiant spręsti žmonių su negalia integravimo į visuomenę ir darbo rinką problemas, Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta galimybė rezervuoti tarptautinius pirkimus neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Priešingai negu tarptautinius pirkimus, supaprastintus komunalinio sektoriaus pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja minimaliai – suteikiama paprastesnio, lankstesnio ir efektyvesnio tokių pirkimų reguliavimo galimybė. Perkančiosios organizacijos pačios pasitvirtina supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles atsižvelgdamos į savo poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turi būti užtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti principai. Be to, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintiems pirkimams. Šią tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Toks skirtingas tarptautinių ir supaprastintų komunalinio sektoriaus pirkimų reglamentavimas sudaro galimybę liberaliau ir lanksčiau atlikti supaprastintų pirkimų procedūras, tačiau, kita vertus, tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą ir padidina perkančiųjų organizacijų, tiekėjų bei kontroliuojančių institucijų klaidų tikimybę. Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga parengti ir patvirtinti einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus ir paskelbti CVP IS šių planų suvestinę. Taip pat perkančiosios organizacijos savo tinklalapyje ir CVP IS privalo skelbti techninių specifikacijų projektus (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus) bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 74 straipsnį perkančioji organizacija gali pakviesti tiekėjus dalyvauti komunalinio sektoriaus pirkime šiais būdais: reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbimu, kad yra kvalifikacinė sistema arba skelbimu apie pirkimą. Pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS, o skelbimai apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Neskelbiamų derybų atveju ar perkančiosios organizacijos taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais reikalavimas paskelbti apie pirkimą netaikomas. Pasibaigus tarptautiniam pirkimui, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar projekto konkurso rezultatus. Kadangi viešumas yra svarbiausia pirkimų skaidrumo prielaida, Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms, laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, paskelbti CVP IS.
Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos turinio reikalavimus, kuriais vadovaudamosi perkančiosios organizacijos rengia konkurso sąlygas. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta visa Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnyje pateikta informacija, išskyrus tam tikras išlygas neskelbiamų derybų ir supaprastintų pirkimų atvejais. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatytos techninių specifikacijų rengimo taisyklės, kurios sumažina tiekėjų diskriminavimo rizikos tikimybę. Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo, jeigu jis bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnyje nustatyti paraiškų ir pasiūlymų teikimo reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tikslų laiką, t. y. datą, valandą ir minutę, iki kurio tiekėjai gali pateikti savo paraiškas ar pasiūlymus. Tiekėjui draudžiama pateikti daugiau kaip vieną pasiūlymą pirkimui (arba jo daliai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija leidžia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai gali būti leidžiami tik tuo atveju, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja tiekėjų pasiūlymuose nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Pažymėtina, kad subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo sąvokos neapibrėžtos šiame įstatyme.
Viešųjų pirkimų įstatymo 75 straipsnyje yra nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kurie nustatomi priklausomai nuo pasirinkto komunalinio sektoriaus pirkimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą pirkimui gali būti pateikiami spausdinti pasiūlymai, šio įstatymo 31 straipsnyje akcentuojama vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra. Elektroninio pirkimo atveju tai prilyginama susipažinimui su tiekėjų pateiktais pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo 32–37 straipsnių nuostatomis reglamentuojama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo, tiekėjų kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams tikrinimo ir vertinimo procedūros, kurios klasikiniame ir komunaliniame sektoriuose yra analogiškos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kandidatų ar dalyvių teise verstis atitinkama veikla, jų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų taikymu, ir reikalauja, kad tiekėjai pateiktų atitinkamus keliamus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir informaciją. Siekiant administracinės naštos mažinimo, numatyta, kad perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai yra neatlygintinai prieinami Lietuvos registruose ir informacinėse sistemose. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti privalomi (esant teistumui) ir galimi atvejai (pvz., esant rimtam profesiniam pažeidimui), kai tiekėjai pašalinami iš pirkimo.
Kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybių, ribojančių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nebuvimą, yra teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotas patvirtinantis dokumentas. Siekdama operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija gali pati sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta tiekėjų kvalifikacine sistema. Prašymą pateikęs tiekėjas įtraukiamas į kvalifikacinę sistemą, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos ir techninių specifikacijų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnyje reglamentuojama viena iš pagrindinių pirkimų procedūrų dalių – tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas. Nustatomas draudimas keisti pasiūlymus, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Perkančioji organizacija kilus neaiškumų dėl pasiūlymo, gali kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą nekeičiant jo pateikto pasiūlymo. Vykdant derybas, tiekėjas ir perkančioji organizacija derasi dėl kainos ir kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių derybas numato pirkimo sąlygos, tačiau pateikti galutiniai pasiūlymai ir derybų protokoluose užfiksuoti rezultatai negali būti keičiami. Minėtame straipsnyje taip pat nustatyti imperatyvūs atvejai, kada perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Siekiant, kad sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti du galimi pasiūlymų vertinimo kriterijai: ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir mažiausios kainos.
Priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus, pirkimą laimi pirmuoju numeriu pasiūlymų eilėje įrašytas tiekėjas, surinkęs daugiausiai ekonominio naudingumo balų, arba tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, kurio kvalifikacija ir pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos kainos institutas, užkertantis kelią tiekėjams siūlyti nepagrįstą neįprastai mažą kainą, už kurią jie negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu prašydama pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apibrėžia pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Tiekėjui nepagrindus neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija privalo atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 ir 79 straipsniuose nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga ne vėliau kaip per
dalyvius apie priimtus sprendimus (sudaryti pirkimo sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį, dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje), kartu pateikiant savo sprendimo argumentų santrauką, nurodant nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnis nustato galimybes riboti tiekėjų, siūlančių trečiųjų šalių kilmės prekes, dalyvavimą komunalinio sektoriaus pirkimuose.
Toks ribojimas galimas tik tada, kai tiekėjų pasiūlymai apima trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Sąjungos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Tarptautinį pirkimą komunalinio sektoriaus perkančioji organizacija gali atlikti atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu. Komunaliniame sektoriuje netaikomas konkurencinio dialogo pirkimo būdas. Atviro konkurso, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimą visais atvejais ir juose gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija gali, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos sąlygos. Atliekant komunalinio sektoriaus pirkimus gali būti naudojamos tokios priemonės kaip preliminarioji sutartis, elektroninis aukcionas, dinaminė pirkimo sistema. Komunaliniame sektoriuje preliminarioji sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, o jos trukmė neribojama. Preliminariosios sutarties pagrindu sudarant pagrindinę sutartį gali būti vykdomos neskelbiamos derybos. Dinaminė pirkimo sistema vykdoma atviro konkurso pagrindu reikalaujant iš tiekėjų pateikti orientacinius pasiūlymus. Ji sudaroma ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Centralizuoti pirkimai atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.
Pirkimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas bendras draudimas keisti pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokiais sutarties sąlygų keitimais nepažeidžiami pirkimų principai ir yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pirkimo sutarties nutraukimui taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo V skyrius kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI¹ skyriumi nustato efektyvią ginčų nagrinėjimo sistemą, sudarančią galimybę tiekėjams dėl galbūt pažeistų teisių kreiptis į teismą, prieš tai pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo taikymo srities, pagrindinių sąvokų, klasifikacijos (Įstatymo projekto 1–4 straipsniai). Komunaliniame sektoriuje naujai apibrėžiama pirkimo sąvoka, kuri suderinta su klasikiniame sektoriuje vartojama viešojo pirkimo sąvoka kartu atsižvelgiant į vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektorių specifiką. Pirkimo sąvoka apima prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą, įskaitant pirkimo procedūrų atlikimą ir sutarties įvykdymą. Klasikiniame sektoriuje vartojama „viešojo pirkimo“ sąvoka, o komunaliniame – „pirkimo“ sąvoka, nes komunalinio sektoriaus reguliavimas gali būti taikomas ne tik viešojo sektoriaus subjektams arba subjektams, kuriems viešojo sektoriaus subjektai turi lemiamą įtaką, tačiau ir privatiems subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla. Geriausiai tai atsiskleidžia nagrinėjant perkančiojo subjekto sąvoką.
Komunalinio sektoriaus perkančiuoju subjektu gali būti trijų rūšių subjektai, jeigu jie veikia vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje:
1) perkančioji organizacija, atitinkanti analogiškus kriterijus kaip klasikiniame sektoriuje (t. y. valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat juridinis asmuo, kurio veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kuris didžiąja dalimi finansuojamas, kontroliuojamas, valdomas valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų);
2) įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo ar įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų;
perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką), kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė vykdyti veiklą komunaliniame sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująjį reguliavimą vartojamos dvi atskiros sąvokos – „perkantysis subjektas“, kuris atitinka komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėse apibrėžtus kriterijus, ir „perkančioji organizacija“, kuri atitinka klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų taisyklėse apibrėžtus kriterijus. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme šios abi subjektų kategorijos vadinamos vienu bendru terminu „perkančioji organizacija“. Įstatymo projekte sąvoka „perkantysis subjektas“ apibrėžiama atskirame straipsnyje, o ne bendrame straipsnyje prie visų kitų sąvokų. Toks sprendimas pasirinktas, atsižvelgiant į sąvokos „perkantysis subjektas“ kompleksiškumą
Pažymėtina, kad ir Direktyvoje 2014/25/ES sąvoka „perkantysis subjektas“ aprašoma atskirame straipsnyje, o ne prie visų kitų sąvokų. Norint teisingai priimti sprendimą, ar privataus subjekto pirkimams taikomas komunalinio sektoriaus reguliavimas, labai svarbu tinkamai išaiškinti „specialiosios ar išimtinės teisės“ sąvoką. Įstatymo projekte pateikiamas toks išaiškinimas apibendrinus informaciją, kuri pateikta Europos Komisijos aiškinamajame dokumente dėl išimtinių ir specialiųjų teisių sąvokos (6 punktas), ESTT byloje C–302/94 (34 dalis) ir Direktyvos 2014/25/ES 25 preambulėje. Taigi, specialiąja ar išimtine teise verstis veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuje laikoma tada, kai vienai ar kelioms įmonėms kompetentinga institucija tokią teisę suteikia įstatymu ar kitu teisės aktu ir tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Tačiau specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis nelaikomos tokios teisės, kurios suteiktos įvykdžius skelbiamą pirkimo procedūrą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą. Taip pat specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis nelaikoma, kai atitinkami įgaliojimai suteikiami pagal skaidrias ir objektyviais kriterijais pagrįstas procedūras, nustatytas Europos Sąjungos direktyvose 2009/73/EB, 2009/72/EB, 97/67/EB, 94/22/EB ar Reglamentu (EB) Nr.
1370/2007, taikomas išduodant leidimus vykdyti veiklą gamtinių dujų, elektros energijos, pašto, viešojo transporto srityse. Siekiant aiškiau apibrėžti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo sritį ir atsižvelgiant į ESTT praktiką, Įstatymo projektu tikslinamos ir kitos pagrindinės sąvokos: pirkimo–pardavimo sutartis, darbų pirkimo sutartis, paslaugų pirkimo sutartis, centrinė perkančioji organizacija, centralizuotų pirkimų veikla. Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux, 45 dalis), pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų. Įstatymo projekte taip pat nustatoma naujų sąvokų: nepriimtinas pasiūlymas, netinkama paraiška, netinkamas pasiūlymas, pagalbinė pirkimų veikla, pirkimo subtiekimo sutartis. Dalis sąvokų yra identiškos Viešųjų pirkimų įstatyme vartojamoms sąvokoms, todėl Įstatymo projekte nurodoma, kad jos turi būti suprantamos taip, kaip apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte perkančiosios organizacijos nėra išskirtos į centrinės valdžios institucijas ir subcentrines perkančiąsias organizacijas, kaip tai padaryta klasikiniame sektoriuje. Taip yra todėl, kad klasikiniame sektoriuje skirtingo pobūdžio perkančiosioms organizacijoms taikomas skirtingas reguliavimas. Pavyzdžiui, klasikiniame sektoriuje subcentrinės perkančiosios organizacijos gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip priemonę pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, o centrinės valdžios institucijos to negali daryti. Tuo tarpu komunaliniame sektoriuje visoms perkančiosioms organizacijoms taisyklės vienodos ir visos jos gali pasinaudoti šia galimybe. Nagrinėjant Įstatymo projekto taikymo sritį svarbu paaiškinti, kad jis reguliuoja tik tuos komunalinio sektoriaus pirkimus, kuriuos atlieka perkantieji subjektai veikiantys vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje ir kurie skirti šiai veiklai vykdyti. Kitoms veikloms vykdyti skirtiems perkančiojo subjekto pirkimams įstatymas netaikomas. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas kartu turi ir perkančiosios organizacijos statusą, tai pirkimams, kurie skirti kitai nei vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti, jis turės taikyti klasikinio sektoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad pirkimas yra skirtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti turi būti aiškinamos pakankamai plačiai.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos parengtame dokumente (Commission Staff Working Paper, Evaluation Report - Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation, Part 1 (SEC(2011) 853 final of 27.6.2011), 13 psl.) nurodoma, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas taikytinas ne tik turbinų elektros gamybai ar elektros stulpų pirkimams, bet ir darbo drabužių perkančiosios organizacijos darbuotojams, biuro įrangos įmonės administracijai, kuro įmonės transportui ir pan. pirkimams, kai jie skirti veiklai energetikos sektoriuje vykdyti. Be to, komunalinio sektoriaus reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai prekės, darbai ar paslaugos yra skirti energetikos sektoriaus veiklai sukurti (pavyzdžiui, elektrinės statybos darbų pirkimui). Galiausiai dėl komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo srities svarbu paaiškinti, kad Įstatymo projektas nedaro poveikio socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat jis neužkerta kelio valstybei pasirinkti, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad Įstatymo projektas netaikomas bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms. Įstatymo projektu neribojama nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, įgyvendinančių viešąją politiką, teisė laisvai spręsti, laikantis Europos Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas.
Taip pat, Įstatymo projektu nedaromas poveikis nacionalinių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Galiausiai Įstatymo projektu nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles valstybės suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos. Įstatymo projektu nustatoma, kad komunalinio sektoriaus pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą reglamentu (EB) Nr. 2195/2002. Dėl perkančiųjų subjektų veiklos rūšių (Įstatymo projekto 5–11 straipsniai). Įstatymo projekte apibrėžiamos veiklos, kurioms vykdyti skirti pirkimai turi būti atliekami pagal komunalinio sektoriaus taisykles. Naujų veiklų, palyginti su ankstesniu reguliavimu neįtraukiama, tačiau tam tikrų pakeitimų nustatoma. Įstatymo projektas apima veiklas dujų, šilumos, elektros energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugų, uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos srityse. Perkantieji subjektai, vykdantys veiklą šilumos srityje kartu gali užsiimti ir veikla vėsinimo srityje, todėl gali kilti neaiškumų dėl taikytinų pirkimų taisyklių. Taigi, reiktų paaiškinti, kad Įstatymo projektas taikomas tik tiems perkančiųjų subjektų pirkimams, kurie skirti veiklai šilumos srityje.
Veiklai vėsinimo srityje Įstatymo projektas netaikomas. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas tuo pačiu turi ir perkančiosios organizacijos statusą, tai pirkimus, skirtus veiklai vėsinimo srityje, jis privalės atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o jeigu jis yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti lemiamą įtaką, ar privatus subjektas, tai vėsinimo veiklai skirtiems pirkimams neprivalės taikyti nei komunalinio, nei klasikinio sektoriaus reguliavimo. Geriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti projektus hidraulinės inžinerijos, žemės sausinimo ar drėkinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiais atvejais perkantieji subjektai gali vadovautis Įstatymo projekte aprašytomis pirkimų taisyklėmis atlikdami pirkimus visoms su vandeniu susijusioms jų veiklos rūšims, įskaitant visus vandens vartojimo ciklo etapus. Patikslinta veiklos transporto paslaugų srityje apibrėžtis. Įstatymo projekte nebeliko šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme (10 straipsnio 3 dalies 7 punkte) esančios išimties pirkimams, kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama komunalinio sektoriaus veikla. Ši išimtis įgyvendino Direktyvos 2004/17/EB 5 straipsnio 2 dalį, kuri nustatė išimtį subjektams, teikiantiems visuomenei autobusų transporto paslaugas, jeigu jie veikė konkurencingomis sąlygomis (kaip nustatyta Direktyvos 93/38/EB 2 straipsnio 4 dalyje). Tačiau praktikoje buvo teisinio netikrumo dėl šios išimties taikymo, nes nebuvo jokio teisės akto, nustatančio sąrašą subjektų ar teritorijų, kurioms taikytina ši išimtis. Todėl Direktyvoje 2014/25/ES atitinkamos išimties nebeliko.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teoriškai analogišką išimtį užtikrins Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias galima kreiptis į Europos Komisiją prašant netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje, kurį veikia konkurencija ir į kurį patekti nėra apribojimų. Palyginti su ankstesniu reguliavimu tam tikrų pakeitimų nustatyta pašto paslaugų srityje. Pagal Įstatymo projektą komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas nebebus taikomas pašto sektoriaus perkančiojo subjekto pirkimams, kurie reikalingi šioms paslaugoms teikti: 1) saugiam koduotų dokumentų perdavimui elektroninėmis priemonėmis, registruoto elektroninio pašto perdavimui ir pan.; 2) finansinėms paslaugoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 (pvz. pinigų siuntimas pašto perlaidomis ir pašto žiro pervedimai); 3) filatelinėms paslaugoms;
4) logistikos paslaugoms. Pagal Direktyvą 2004/17/EB ir ankstesnį Viešųjų pirkimų įstatymą minėtos paslaugos buvo laikomos veikla pašto paslaugų sektoriuje ir vykdant tokiai veiklai skirtus pirkimus turėjo būti taikomos komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtų pašto paslaugų sektoriuje veikia konkurencija, joms nebetaikomas nei komunalinio sektoriaus reguliavimas, nei klasikinio sektoriaus reguliavimas (žr. išimtį Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I–1491pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, kuri perkelia Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnį). Atliekant Direktyvos 2004/17/EB poveikio vertinimą, nustatyta, kad naftos ir dujų žvalgymo sektoriuje veikia efektyvi konkurencija, naujiems subjektams patekti į šias rinkas nėra apribojimų, todėl nebėra tikslo taikyti griežto direktyvinio komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo šiame sektoriuje.
Konkurencijos padėtis šiame sektoriuje buvo vertinama atsižvelgiant į keturis skirtingus valstybių narių pateiktus prašymus Europos Komisijai nustatyti išimtį šio sektoriaus pirkimams pagal procedūrą nustatytą Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje (atitikmuo šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme – 71 straipsnis). Visais keturiais atvejais buvo nustatyta, kad aktuali geografinė rinka apima visą pasaulį. Nuolat buvo prieinama prie išvados, kad žvalgybos rinka nėra labai koncentruota. Be valstybinių įmonių, rinkoje veikia trys tarptautiniai vertikaliai integruoti privatūs rinkos dalyviai, vadinamosios ypač stambios bendrovės (BP, ExxonMobil ir Shell), taip pat keletas vadinamųjų stambiųjų bendrovių, tačiau kiekvienos jų, įskaitant ypač stambias bendroves, atskirai užimama rinkos dalis nesiekia vieno procento. Taigi buvo prieinama prie išvados, kad ši informacija patvirtina tiesioginės konkurencijos buvimą, o galimybę patekti į rinką dar labiau padidino 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EEB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų nuostatos. Todėl išvengiant būtinybės pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį priiminėti atskirus sprendimus dėl kiekvienos iš likusių 23 valstybių narių ir siekiant sumažinti administracinę našta visoms suinteresuotosioms šalims Direktyvoje 2014/25/ES ir atitinkamai Įstatymo projekte nustatoma, kad pirkimai, skirti veiklai naftos ir dujų žvalgymo sektoriuje vykdyti, nebepatenka į komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naftos ir dujų gavybai ir toliau taikomas komunalinio sektoriaus reguliavimas.
Dėl pirkimo vertės (Įstatymo projekto 12–13 straipsniai). Įstatymo projekte išskiriamos tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimo ribos. Bendrosios tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame įstatyme
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo siekiama išvengti periodinio Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo pakeitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. Socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir pan.) tarptautinio pirkimo vertės riba yra fiksuota – 1 000 000 EUR, ir ji nustatoma pačiame įstatyme. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo tvarka iš principo nepasikeitė. Pagrindinė naujovė yra galimybė perkančiajam subjektui atskirai skaičiuoti numatomą pirkimo vertę savo padaliniams, savarankiškai atsakantiems už pirkimus. Toks padalinys gali neturėti atskiro juridinio asmens statuso, tačiau turi savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų ir juos savarankiškai atlikti, turėti atskirą biudžeto eilutę savo pirkimams, savarankiškai sudaryti pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto apmokėti tas sutartis. Jeigu padalinių turintis perkantysis subjektas tik atlieka pirkimus decentralizuotai, tačiau jo padaliniai netenkina pirmiau aprašytų sąlygų, jis numatomą pirkimo vertę turi skaičiuoti visiems padaliniams bendrai. Dėl atvejų, kai įstatymo reikalavimai netaikomi (Įstatymo projekto 14–21 straipsniai).
Pagrindiniai komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo srities patikslinimai, susiję su šiomis patobulintomis arba naujai įtvirtintomis išimtimis: pirkimų iš susijusių įmonių ar bendrai įsteigtų įmonių, pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, viešojo autobusų transporto paslaugų pirkimų. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, Direktyvoje 2014/25/ES pirmą kartą sureguliuotos išimtys vidaus sandoriams ir bendradarbiavimo sutartims, kurias gali sudaryti tik perkantieji subjektai, turintys ir perkančiosios organizacijos statusą. Šiame kontekste svarbios šios ESTT bylos dėl vidaus sandorių: Teckal C–107/98, Stadt Halle ir RPL Lochau C–26/03, Parking Brixen C–458/03, Carbotermo C–340/04 ir šios ESTT bylos dėl bendradarbiavimo sutarčių: Hamburg C-480/06, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt. C-159/11, Piepenbrock C-386/11. Vadovaujantis teismų praktika, vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešojo sektoriaus institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešojo sektoriaus institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis. Lietuva, naudodamasi valstybės narės diskrecijos teise perkelti ESTT sprendimus į savo nacionalinę teisę, jau ir anksčiau buvo įteisinusi vidaus sandorius, kuriuos galėjo sudaryti ir komunaliniame sektoriuje veikiančios perkančiosios organizacijos. Direktyvoje 2014/25/ES vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų.
Vidaus sandoriai galimi, kai perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojamas subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, perka iš kontroliuojančios perkančiosios organizacijos arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė, lankstesnis sutarčių vykdymas ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Dėl šių priežasčių tam tikrais atvejais tik sudarius vidaus sandorį įmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Tačiau vidaus sandorių taikymas praktikoje sulaukia ir nemažai prieštaringų suinteresuotų institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų) nuomonių, kurios ypač išryškėjo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose svarstant pirminę Įstatymo projekto versiją.
Dėl vidaus sandorių gali sumažėti pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis) ir tai lemtų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, taip pat į labai išsiskyrusias suinteresuotų institucijų nuomones dėl jų įteisinimo, nutarta, šiame etape iš esmės nekeisti galiojančio vidaus sandorių reguliavimo, o ateityje šį klausimą išsamiau išanalizuoti ir prireikus papildomai patobulinti teisinį reguliavimą. Taigi, Įstatymo projekte sugriežtinami Direktyvoje 2014/25/ES nustatyti vidaus sandorio sudarymo kriterijai, nes jame išlieka šiuo metu galiojantis reguliavimas, kuris papildytas apribojimu, kad vidaus sandorius gali sudaryti tik perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, su kitu perkančiuoju subjektu (kuris gali ir neturėti perkančiosios organizacijos statuso) arba su klasikinio sektoriaus perkančiąja organizacija (kuri nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Šis apribojimas nustatytas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, įvykdžius Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.
2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ priemonę 4.1.4 „Atlikti vidaus sandorių reguliavimo poveikio įvertinimą ir prireikus apriboti galimybes sudaryti vidaus sandorius“, pateiktą siūlymą. Konkurencijos tarybos siūlymu, Įstatymo projekte taip pat įtvirtinama papildoma vidaus sandorio sudarymo sąlyga, kad sudarant tokį sandorį negali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, nebus galima pasinaudoti Direktyvoje 2014/25/ES apibrėžtomis įvairesnėmis vidaus sandorio formomis, t. y., kai kontroliuojamas subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, perka iš kontroliuojančios perkančiosios organizacijos arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Galiausiai, išlieka reikalavimas gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl vidaus sandorio sudarymo. Siekiant sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija įpareigojami CVP IS viešinamuose metiniuose pirkimų planuose nurodyti planuojamus sudaryti vidaus sandorius, paskelbti sudarytus vidaus sandorius ir jų pakeitimus, sąskaitas faktūras pagal vykdomus vidaus sandorius teikti per informacinę sistemą „E. sąskaita“. Šalia vidaus sandorių Direktyvoje 2014/25/ES nustatyta ir visiškai nauja subjektų horizontaliojo bendradarbiavimo forma.
Tai išimtis taikoma, kai perkantysis subjektas, kuris kartu yra ir perkančioji organizacija, kelių perkančiųjų subjektų, turinčių ir perkančiosios organizacijos statusą, tarpusavio susitarimams, kurių tikslas teikti bendrai jiems priskirtą paslaugą siekiant viešojo intereso tikslų, pavyzdžiui, konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestas teikti paslaugas. Horizontaliojo bendradarbiavimo sutarties šalys nebūtinai turi teikti identiškas paslaugas – tai gali būti ir viena kitą papildančios paslaugos. Atviroje rinkoje tokios perkančiosios organizacijos gali vykdyti mažiau nei 20 procentų veiklų, kurios patenka į bendradarbiavimo sutarties objektą. Įstatymo projekte atsisakyta įtvirtinti šią išimtį siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir neigiamų pasekmių konkurencijai. Manytina, kad griežtesnė Lietuvos pozicija, priėmus sprendimą neperkelti į nacionalinę teisę išimties dėl bendradarbiavimo sutarčių, nesutrukdys tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/25/ES, o tik dar labiau padės pasiekti vienų iš pagrindinių jos tikslų užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją komunalinio sektoriaus pirkimuose. Įstatymo projekte susiaurintai perkeliamos Direktyvos 2014/25/ES išimtys pirkimams iš susijusių įmonių ar perkančiųjų subjektų bendrai įsteigtų įmonių, nustatant papildomą apribojimą, kad šios išimtys leidžiamos tik sudarant sutartį su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija. Priešingai nei vidaus sandorių atveju, šiomis išimtimis gali pasinaudoti visi komunalinio sektoriaus perkantieji subjektai, o ne tik tie, kurie turi ir perkančiosios organizacijos statusą. Daugelis perkančiųjų subjektų yra sudaryti kaip ekonominė grupė, kuri gali apimti kelias atskiras įmones. Dažnai kiekviena iš tokių įmonių atlieka specializuotą vaidmenį bendroje ekonominės grupės veikloje.
Todėl tikslinga netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių tam tikroms pirkimo sutartims, sudaromoms su susijusia įmone, jeigu šios įmonės pagrindinė veikla yra perkamų paslaugų teikimas, prekių tiekimas ar darbų atlikimas grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Įmonės laikomos susijusiomis, jeigu perkantysis subjektas ir atitinkama įmonė yra susieti tiesiogine ar netiesiogine lemiama įtaka arba jeigu jiems abiems lemiamą įtaką daro kita įmonė. Šiuo atveju privataus kapitalo dalyvavimas savaime neturi reikšmės. Visais atvejais, kai subjektų metinės finansinės ataskaitos turi būti konsoliduojamos, laikoma kad jie yra susijusios įmonės. O kai taisyklės dėl konsoliduotųjų metinių ataskaitų nėra taikomos, tuomet analizuojama, ar egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė lemiama įtaka atsižvelgiant į nuosavybę, finansinį dalyvavimą ar tas įmones reglamentuojančias taisykles. Taip pat tikslinga netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių tam tikroms pirkimo sutartims, kurias sudaro perkantysis subjektas su bendrąja įmone, kurią jis įsteigė kartu su kitais perkančiaisiais subjektais komunalinio sektoriaus veiklai vykdyti. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikomas teisinėms paslaugoms, kurias teikia advokatas, atstovaudamas ar teikdamas konsultacijas dėl atstovavimo arbitražo, taikinimo, teisminiame procese. Taip pat įstatymas netaikytinas notarų teikiamoms dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugoms, teisinėms paslaugoms, kurių teikėjus skiria teismas ar tribunolas (patikėtiniai, globėjai (rūpintojai)) ar paslaugoms, kurios susijusios su viešosios valdžios (kaip ji apibrėžta SESV 51 straipsnyje ir ES sutarties 45 straipsnyje) funkcijų atlikimu ir kurių teikėjai yra skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas.
Paaiškinant finansinių paslaugų išimtį Įstatymo projekte nurodyta, kad vartojama finansinių priemonių sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB. Papildomai nustatyta, kad įstatymas netaikomas veiksmams, atliekamiems su neseniai įsteigtu Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu. Nauja išimtis paskoloms leidžia netaikyti pirkimų taisyklių paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu. Projekte numatoma keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų išimtis siekiant aiškiau apibūdinti Įstatymo projekto santykį su 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, kuris taikomas minėtų paslaugų pirkimams. Pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalį keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimams komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės yra taikomos.
Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikytinos ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamoms civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremalių situacijų prevencijos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėją reikėtų pasirinkti pagal įstatymo nuostatas. Vis dėlto ši išimtis negalioja pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Šioje situacijoje svarbu paaiškinti, kad BVPŽ grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios patenka į BVPŽ klasę 8514. Pacientų vežimui skirtos greitosios pagalbos paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3, patenka tarp socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų, kurių pirkimams taikomas liberalesnis reguliavimas. Įstatymo projekte išlieka ir šiuo metu galiojanti direktyvinė išimtis vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimams, kurie reikalingi vykdant veiklą vandentvarkos, dujų ir šilumos ūkio, elektros energetikos srityse, taip pat naftos ir dujų gavybos ir anglies ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos srityse. Pažymėtina, kad Europos Komisijos išaiškinimu, elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriuose ši išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai energija ar kuras yra perkami gamybos tikslais, bet ir siekiant užtikrinti energijos ar kuro teikimą, tinklo veikimą ir balansavimą. Dėl pirkimų ypatumų (Įstatymo projekto 22–28 straipsniai). Įstatymo projekte perkeliamos Direktyvoje 2014/25/ES nustatytos išsamios taisyklės dėl mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumų, kurios yra analogiškos kaip klasikiniame sektoriuje.
Jeigu mišrios pirkimo sutarties dalys dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (ar) ekonominėmis ypatybėmis, yra neatskiriamos, tuomet ši sutartis sudaroma pagal taisykles, taikytinas pagrindiniam sutarties objektui. Kai mišrios sutarties dalys yra objektyviai atskiriamos, perkantysis subjektas visada gali atlikti atskirus pirkimus skirtingoms sutarties dalims ir taikyti toms dalims būdingas pirkimų taisykles. Tačiau, jeigu perkantysis subjektas tokias objektyviai atskiriamas sutarties dalis nori sujungti ir atlikti vieną pirkimą, tai jis bendram pirkimui turi taikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, jeigu jos būtų taikomos atliekant savarankišką pirkimą dėl bent vienos sutarties dalies (išskyrus atvejus, kai patenka gynybos ar saugumo aspektai). Vertinant, ar mišrios sutarties dalys yra atskiriamos, nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai ir vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Gestion Hotelera C–331/92, Loutraki C–145/08 ir C–149/08, Mehiläinen C–215/09. Nustatant, koks yra pagrindinis mišrios sutarties objektas, kai perkami darbai ir prekės arba darbai ir paslaugos, vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Köln Messe C-536/07, Legge Merloni C–412/04, Auroux C–220/05. Specialios taisyklės taikomos mišrioms sutartims, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus, arba į SESV reguliavimą patenkančias sutarties dalis. Tokiais atvejais galima netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tuo nėra siekiama išvengti Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo.
Įstatymo projekte atskirai aptariami atvejai, kai pirkimo sutartis apima vieną pirkimo objektą, kuris panaudojamas kelių rūšių veiklai vykdyti (komunalinio ar klasikinio sektoriaus, koncesijų). Tokiais atvejais perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras pirkimo sutartis, skirtas kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti, arba vieną pirkimo sutartį, skirtą visų rūšių veiklai vykdyti. Sudarant vieną pirkimo sutartį visų rūšių veiklai vykdyti, paprastai vadovaujamasi Įstatymo projekto reikalavimais, taikomais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė. Nustatant kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė vadovaujamasi Europos Komisijos parengtu aiškinamuoju dokumentu (Explanatory Note – Utilities Directive. Contracts Involving More than One Activity http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/explan-notes/utilities-dir-contracts_en.pdf). Jeigu neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis pagrindinė, tuomet pirkimas atliekamas taikant griežtesnįjį reguliavimą. Pavyzdžiui, jeigu perkantysis subjektas (turintis ir perkančiosios organizacijos statusą) perka kopijavimo aparatą, kurį panaudos ir komunalinio ir klasikinio sektoriaus veikloms vykdyti, ir neįmanoma nustatyti, kuri iš panaudojimo sričių bus pagrindinė, tuomet pirkimas vykdomas pagal griežtesnes klasikinio sektoriaus viešųjų pirkimų taisykles. Komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės netaikomos tais atvejais, kai esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis nei Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimų netaikymas. Sprendimą, ar yra minėtos aplinkybės, priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tokiems ypatingiems pirkimų atvejams taisyklės nenustatomos, tačiau perkantysis subjektas turėtų užtikrinti, kad prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir laikantis proporcingumo principo. Įstatymo projekte specialios taisyklės nustatytos ir tiems atvejams, kai pirkimas apima kelių rūšių veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus. Dėl veiklos, tiesiogiai veikiamos konkurencijos (Įstatymo projekto 29–30 straipsniai). Reguliavimas dėl veiklų, kurios tiesiogiai veikiamos konkurencijos, apibrėžiamas dviejuose Įstatymo straipsniuose – viename jų nustatomos sąlygos, kada laikoma, kad veikla veikiama konkurencijos, o kitame – aprašomi procedūriniai aspektai dėl kreipimosi į Europos Komisiją prašant netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje, kurį veikia konkurencija. Išliko anksčiau galiojusios principinės sąlygos, kada laikoma, kad veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, t. y. kai į tam tikrą sektorių patekti nėra jokių apribojimų ir dėl to tame sektoriuje susikūrė konkurencinės sąlygos. Jeigu šios sąlygos tenkinamos de facto ir de jure, tai Europos Komisija gali priimti sprendimą, kad tame sektoriuje veikiantys subjektai pirkimams, skirtiems to sektoriaus veiklai vykdyti gali nebetaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo. Pažymėtina, kad laikoma, jog į rinką patekti nėra apribojimų, jeigu valstybė narė įgyvendino ir taiko Įstatymo projekto 3 priede (Direktyvos 2014/25/ES III priede) išvardintas direktyvas, reguliuojančias gamtinių dujų, elektros energijos, geležinkelių erdvės, pašto paslaugų, angliavandenilių žvalgymo, tyrimo ir išgavimo sektorius.
Įstatymo projekte apibrėžiama nauja rinkos geografinės aprėpties sąvoka, reiškianti teritoriją, kurioje egzistuoja atitinkamų ūkio subjektų teikiamų produktų ar teikiamų paslaugų pasiūla bei paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Šią sąvoką pritaikius praktikoje, gali susidaryti situacija, kad ne visoje šalyje, o tik tam tikroje jos dalyje konkrečią veiklą veikia konkurencija, ir Europos Komisija gali nuspręsti, kad tik toje šalies dalyje veikiantiems subjektams būtų galima netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo. Patobulinta procedūra dėl prašymų netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo sektoriuje, kuriame veikia konkurencija, nagrinėjimo Europos Komisijoje. Išlieka galimybė ne tik valstybės narės kompetentingai institucijai, bet ir pačiam perkančiajam subjektui pateikti tokį prašymą. Tačiau nebeliko galimybės Europos Komisijai pačiai savo iniciatyva pradėti tokią procedūrą, nes praktika parodė, kad tai perteklinė nuostata. Kartu su prašymu Europos Komisijai netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje gali būti teikiama atitinkamoje veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė, jei tokia buvo priimta. Prašymo netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje nagrinėjimo Europos Komisijoje terminai ir pati procedūra tapo kiek lankstesni.
Nustatytas vieningas prašymų nagrinėjimo terminas, nepriklausomai nuo to, ar prašymą pateikė valstybės narės kompetentinga institucija, ar pats perkantysis subjektas. Šis terminas skaičiuojamas ne kalendorinėmis dienomis (kaip buvo anksčiau), o darbo dienomis. Nustatytos galimybės pratęsti prašymų nagrinėjimo procedūros terminus, nes anksčiau galioję griežti terminai versdavo Europos Komisiją vien dėl laiko stokos prašyti valstybės narės, kad ji atsiimtų savo prašymą ir vėliau jį vėl pateiktų siekiant, kad terminai būtų pradėti skaičiuoti iš naujo ir kad dėl laiko stokos netektų priimti neigiamo sprendimo. Pasikeitus prašymų netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje nagrinėjimo procedūrai, atitinkamai bus patikslintas 2005 m. sausio 7 d. Komisijos sprendimas 2005/15/EC, kuris detaliau nustato tokių prašymų nagrinėjimo procedūrą. Svarbu paaiškinti, kad prašymo netaikyti komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo tam tikrame sektoriuje pateikimas Europos Komisijai nesietinas tik su viena konkrečia pirkimo procedūra ir jos vykdymu (sustabdymu), su konkrečia sudaryta pirkimo sutartimi, jos vykdymu ar galiojimu. Toks prašymas apima apskritai visus tam tikrame sektoriuje ir tam tikroje rinkos geografinėje teritorijoje vykdomus perkančiųjų subjektų pirkimus. Europos Komisijai priėmus palankų sprendimą tame sektoriuje veikiantiems subjektams nebereikėtų laikytis Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo norint vykdyti pirkimus, skirtus to sektoriaus veiklai vykdyti.
Valstybės narės kompetentingai institucijai ar perkančiajam subjektui pateikus prašymą Europos Komisijai dėl komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo netaikymo tam tikrame sektoriuje dar automatiškai nereiškia, kad jau galima nebetaikyti atitinkamų taisyklių – reikia sulaukti palankaus Europos Komisijos sprendimo. Tačiau jeigu praėjus nustatytam terminui, Europos Komisija nepriima sprendimo, komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklės atitinkamoje srityje nebetaikomos. Dėl bendrųjų taisyklių (Įstatymo projekto 31–38 straipsniai). Įstatymo projekte, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose. Perkantieji subjektai turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas. Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas.
Svarbu pažymėti, kad tokie kriterijai visada turi būti susiję su pirkimo objektu, todėl jie negali būti orientuoti tik į bendrąją tiekėjo įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką. Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį galima skirti didesnį balą tiekėjui, kuris įsipareigos įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (bedarbius, neįgaliuosius ar pan.) vykdydamas konkrečią pirkimo sutartį. Tačiau didesnio balo negalima skirti vien už tai, kad tiekėjo įmonė laikosi socialinės atsakomybės politikos, nes aprūpina savo darbuotojus jų vaikams skirtu darželiu ar suteikia jiems laisvą darbo grafiką, nes tokie kriterijai nėra susiję su konkrečios pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis. Kitas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. Perkantysis subjektas galės pasirinkti, ar socialinius, aplinkos apsaugos, darbo teisės kriterijus vertinti kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ar kaip sutarties vykdymo sąlygas. Tarp šių pasirinkimo galimybių yra vienas esminis skirtumas.
Jeigu perkantysis subjektas socialinį kriterijų vertina kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų, tai reiškia, kad jis nesiekia visiškos garantijos, kad vykdant pirkimo sutartį bus laikomasi to kriterijaus. Tokiu atveju pirkimo laimėtoją gali nulemti aukštesnis kitų kriterijų (kainos, kokybės, sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos) įvertinimas, o laimėtojo pasiūlymui priskirtas socialinio kriterijaus balas gali būti labai žemas arba net nulinis. Jeigu perkantysis subjektas socialinį kriterijų nustato kaip pirkimo sutarties įvykdymo sąlygą, tai jis bus visiškai garantuotas, kad pirkimo laimėtojas turės laikytis to kriterijaus vykdydamas pirkimo sutartį. Tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvejopo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Kita vertus, Įstatymo projekte nustatyta tik galimybė, bet ne prievolė atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jame nesilaikyta aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų, tačiau kartu nėra siūloma neįprastai maža kaina. Ši situacija skiriasi tuo, kad faktiškai dar nebuvo minėtų teisės aktų pažeidimo – jis atsirastų tik sudarius pirkimo sutartį, todėl dar išlieka galimybė atitaisyti situaciją vykdant sutartį.
Siekiant sudaryti galimybes perkančiajam subjektui ne tik skaidriai atlikti pirkimus, bet ir tai parodyti kitoms institucijoms, nustatoma kad perkantysis subjektas gali pasikviesti pirkimo komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus. Tokiu atveju, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalės nurodyti, kad į pirkimo komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, bei aptarti jų dalyvavimo sąlygas. Pirkimo posėdžius stebėti norintys asmenys turės pateikti atstovaujamo subjekto įgaliojimą. Įstatymo projektas suteikia suinteresuotiems dalyviams bei kandidatams teisę susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis ar dalyvių pasiūlymais. Šiomis nuostatomis įgyvendinama tiekėjų teisė peržiūrėti perkančiojo subjekto priimtus sprendimus ir, jei tiekėjai mano, kad jų teisėti interesai pažeisti, juos ginčyti. Susiklosčius netinkamai praktikai, kuomet pirkimo dalyviai piktnaudžiauja jiems suteikta teise ir su kitų dalyvių pasiūlymais prašo susipažinti, kai jau perkančiojo subjekto sprendimai nebegali būti skundžiami, pavyzdžiui, praėjus metams ar ilgesniam laikotarpiui nuo pirkimo pabaigos, ir siekiant išvengti perkančiajam subjektui sukuriamos papildomos administracinės naštos, nustatomas 6 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo terminas, per kurį kandidatai ar suinteresuoti dalyviai turi teisę susipažinti su kitų dalyvių paraiškomis ar pasiūlymais. Šis terminas pasirinktas atsižvelgiant į Įstatymo projekte nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą, per kurį gali būti ginčijamas perkančiojo subjekto sprendimas sudaryti pirkimo sutartį (pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia). Pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę padeda sutaupyti lėšų, pagerina pirkimų rezultatus, sumažina klaidų tikimybę.
Siekiant elektroninių pirkimų plėtros Įstatymo projekte nustatoma, kad pirkimų skelbimai ir kiti pirkimo dokumentai, tiekėjų pasiūlymai, paraiškos, paraiškos dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai turi būti pateikiami elektronine forma per CVP IS. Šis reikalavimas galės būti netaikomas tik išimtiniais pagrįstais atvejais, kai jo įgyvendinimas pareikalautų visuotinai neprieinamos įrangos ar rinkmenų formatų, specialios biuro įrangos (pavyzdžiui, plačiaformačių spausdintuvų) naudojimo ar taip būtų atskleista slapta informacija. Tais atvejais, kai dokumentų negalima perduoti elektroninėmis priemonėmis, naudojamasi pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų (tai apima ir dokumentų įteikimą asmeniškai) paslaugomis arba derinamos skirtingos priemonės (pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų paslaugos, elektroninės priemonės). Įstatymo projekte nereikalaujama CVP IS priemonėmis pasirašyti sutartį, taip pat naudoti šias priemones perkančiajai organizacijai bendraujant ir keičiantis informaciją su tiekėju jau pasirašius sutartį – vykdant, keičiant ar nutraukiant sutartį. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus Įstatymo projekte nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Tokia nuostata Įstatymo projekte įtvirtinta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 13 punktą „Parengti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius nurodytoms perkančiosioms organizacijoms nustatytuose viešuosiuose pirkimuose teikti tik elektronines sąskaitas faktūras“. Įtvirtinus reikalavimą sąskaitas teikti per vieningą informacinę sistemą „E. sąskaita“ bus sudaryta galimybė valstybei kontroliuoti finansinius srautus komunalinio sektoriaus pirkimų srityje, nes Lietuvos Respublikos finansų ministerija elektroniniu būdu gaus aktualią informaciją apie perkančiųjų subjektų pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu rengiamos mokėjimo paraiškos. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba ir viešoji įstaiga CPO LT, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, elektroniniu būdu gaus informaciją apie komunalinio sektoriaus pirkimų sutarčių vykdymą – sąskaitų pateikimą ir apmokėjimą ir tokiu būdu galės tikrintai, ar tinkamai vykdomos sudarytos pirkimų sutartys. Pereinamasis laikotarpis dėl sąskaitų teikimo per informacinę sistemą „E. sąskaita“ nenustatomas, nes jau šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. Nr. 654, kuriuo rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti, kad už prekes, paslaugas ir darbus tiekėjai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas teiktų elektroniniu būdu, naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Ši rekomendacija taikoma ir komunalinio sektoriaus pirkimų sutartims.
Pagrindiniai pirkimų dokumentai, tiekėjų paraiškos, paraiškos dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai, pretenzijos teikiami tik raštu. Kitais atvejais leidžiama bendrauti ir keistis informacija žodžiu, tačiau su sąlyga, kad toks bendravimas, turintis įtakos pasiūlymų turiniui ir jų vertinimui, įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Tai svarbu siekiant užtikrinti skaidrumą ir galimybę patikrinti, ar pirkimo procedūros metu buvo laikomasi lygiateisiškumo principo. Įstatymo projekte numatyta priemonių, apsaugančių nuo nesąžiningos verslo praktikos, kai pasireiškia interesų konfliktai, korupcija. Pirkimo procedūroje dalyvaujantys perkančiojo subjekto (turinčio perkančiosios organizacijos statusą), darbuotojai ar įtaką sprendimams galintys daryti administracijos darbuotojai (net ir nedalyvaudami pačioje pirkimo procedūroje) gali turėti tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį daryti neigiamą įtaką pirkimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui. Todėl perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi imtis priemonių dėl esamų, galimų ar preziumuojamų interesų konfliktų su pirkime dalyvaujančio tiekėjo darbuotojais – užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams, juos nustatyti ar pašalinti, o jeigu padėties negalima ištaisyti kitomis priemonėmis, – pašalinti iš pirkimo patį tiekėją. Visos priemonės, kurių buvo imtasi dėl interesų konfliktų, pateikiamos pirkimo procedūros ataskaitoje. Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų ir kitų įmonių sprendimų priėmimo procesų skirtumus, Direktyvoje 2014/25/ES nustatyta, kad šios nuostatos dėl interesų konfliktų taikomos tik perkančiųjų subjektų, kurie yra perkančiosios organizacijos, vykdomiems pirkimams. Atitinkamas reguliavimas perkeltas ir Įstatymo projekte.
Užimtumas profesinėje srityje padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbus veiksnys užtikrinant lygias galimybes visiems. Šiuo požiūriu svarbus socialinis verslas (socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujantys tiekėjai), kurio vienas svarbiausių tikslų yra integruoti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančius asmenis. Socialiniu verslu užsiimančios įmonės gali būti nepajėgios laimėti pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl Įstatymo projekte suteikiama teisė perkantiesiems subjektams rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Įstatymo projekto atskirame straipsnyje aptariama tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės pirkimų atlikimo tvarka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES poveikio vertinimo metu atlikta kiekybinė analizė atskleidė, kad paslaugos socialinėje, sveikatos ar švietimo srityse dėl savo specifikos yra patrauklios užsienio tiekėjams tik tada, kai jų vertė viršija 1 000 000 EUR. Todėl apie tokius pirkimus ir jų metu sudarytas sutartis perkantysis subjektas turės paskelbti tarptautiniu lygiu per Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurą. Tačiau socialinės ir kitos specialiosios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms suteikiama plati diskrecija ir joms pačioms leidžiama apsibrėžti ir taikyti tokiems pirkimams specialias taisykles, kurios užtikrintų pagrindinius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, neskelbiamų supaprastintų derybų procedūras leidžiama vykdyti lanksčiau, nereikalaujama skelbti apie supaprastintų pirkimų ir projekto konkursų rezultatus. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkantiesiems subjektams, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų subjektų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant pirkimų procedūras. Į Įstatymo projektą neperkeltas Direktyvos 2014/25/ES 94 straipsnis, pagal kurį valstybėms narėms numatyta galimybė tam tikrus sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų pirkimus rezervuoti įmonėms, kurių tikslas vykdyti viešosios paslaugos uždavinį, kurių pelnas naudojamas tik įmonės tikslams ir jos valdyme aktyviai dalyvauja darbuotojai. Tokios statuso įmonės nesureguliuotos Lietuvos teisėje, todėl nuostatos dėl pirkimų rezervavimo tokioms įmonėms nėra aktualios. Mažos vertės pirkimus perkantieji subjektai turės atlikti pagal pačių pasitvirtintas taisykles. Jiems taikomi lankstesni reikalavimai dėl bendravimo ir keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis. Įstatymo projekte atsisakyta atskiros supaprastintų pirkimų tvarkos kultūros ir meno srities pirkimams.
Poreikio nustatyti atskirą tvarką šiems pirkimams neliko Įstatymo projekte supaprastinus neskelbiamų derybų vykdymą ir ataskaitų už šiuo pirkimo būdu atliktas pirkimo procedūras teikimą. Taip pat Įstatymo projekte išspręstas kultūros ir meno srities pirkimuose ypač aktualus klausimas dėl pirkimo sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis, viešinimo, t.y., atsižvelgiant į tai, kad asmens atlyginimo paskelbimas prieštarauja asmens duomenų apsaugos teisės aktams, atsisakyta reikalavimo viešinti fizinio asmens pateiktą pasiūlymą ir su juo sudarytą pirkimo sutartį. Dėl pirkimo planavimo ir pasirengimo pirkimui (Įstatymo projekto 39–42 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos dėl metinių pirkimų planų sudarymo ir jų viešinimo. Taip pat perkantieji subjektai galės (tačiau neprivalės, kaip buvo anksčiau) skelbti techninių specifikacijų projektus bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Papildomai iš Direktyvos 2014/25/ES perkeliama išankstinių rinkos konsultacijų galimybė. Tai reiškia, kad siekdamas kokybiškesnių pirkimų, perkantysis subjektas gali konsultuotis su nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais dėl pirkimų planavimo, atlikimo, pirkimo dokumentų rengimo. Tokios konsultacijos turi vykti nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Pirkime nedraudžiama dalyvauti tiekėjui, kuris padėjo jam pasirengti, tačiau jeigu jo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma atitaisyti mažiau intervencinėmis priemonėmis, tokio tiekėjo pasiūlymas atmetamas. Siekdami padidinti konkurenciją komunalinio sektoriaus pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkantieji subjektai gali skaidyti pirkimo objektą į dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas yra liberalesnis, Įstatymo projekte nenustatoma pareigos skaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis, kaip to reikalaujama klasikiniame sektoriuje. Pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu pagrindu – kad pirkimo sutarties apimtys atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, kokybiniu pagrindu – kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių, ar pagal skirtingus pirkimo objekto įgyvendinimo etapus. Tam tikrais atvejais, siekdami užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkantieji subjektai gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas. Įstatymo projekte įtvirtinama nauja prievolė perkančiajam subjektui savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių pažeidimus, gali įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras. Tokį sprendimą galėtų priimti ir teismas, išnagrinėjęs komunalinio sektoriaus pirkimo bylą. Tačiau praktikoje gali susidaryti situacija, kai perkantysis subjektas pats nustato, kad konkretaus pirkimo, kurio nenagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba ar teismas, metu buvo pažeisti komunalinio sektoriaus pirkimų principai (pavyzdžiui, susiklostė interesų konflikto situacija) ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti. Tokiais atvejais tikslinga įpareigoti perkantįjį subjektą patį inicijuoti pirkimo procedūros nutraukimą. Dėl pirkimo skelbimų (Įstatymo projekto 43–48 straipsniai).
Paprastai norėdamas pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkime, perkantysis subjektas skelbia apie tarptautinį pirkimą per Europos Sąjungos leidinių biurą, o apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas tik neskelbiamų derybų ar perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais. Tačiau Direktyva 2014/25/ES numato ir kitų būdų perkantiesiems subjektams pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkimuose. Perkantysis subjektas reguliariu orientaciniu skelbimu gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Jis taip pat gali pasinaudoti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kaip kvietimu dalyvauti ribotame konkurse, skelbiamose derybose, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje. Pasinaudojus šiomis galimybėmis, nebereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą prieš pradedant pirkimo procedūrą. Tikėtina, kad perkėlus atitinkamas nuostatas į Įstatymo projektą, perkantieji subjektai galės pasinaudoti lankstesnėmis procedūromis ir sumažės jiems tenkanti administracinė našta. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas privalo per Europos Sąjungos leidinių biurą paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties keitimą. Informacija, kuri turi būti nurodyta tarptautinio pirkimo skelbimuose, jų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai apibrėžiami 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Dėl pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos (Įstatymo projekto 49–53 straipsniai).
Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos, susisteminančios pirkimo dokumentų turinį ir taip padedančios perkantiesiems subjektams rengti konkurso sąlygas bei išvengti klaidų. Siekiant perkelti pirkimus į elektroninę erdvę nustatoma, kad pirkimo dokumentai turi būti teikiami tiekėjams elektronine forma per CVP IS, išskyrus atvejus, kai techniškai to neįmanoma padaryti ar būtina apsaugoti konfidencialią informaciją. Perkantysis subjektas atskirai gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, nemokamai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais, jeigu pirkimo dokumentuose pateikiama nuoroda į tokius dokumentus. Techninės specifikacijos rengimo reikalavimai iš esmės nepakito, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Išlieka galioti principas, kad perkančiųjų subjektų parengtos pirkimų techninės specifikacijos turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir siekti tvarumo tikslų. Jos gali būti rengiamos laisvai pasirenkant Įstatymo projekte nurodytus metodus (apibūdinant norimą rezultatą, nurodant funkcinius reikalavimus, standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas ar naudojant šių būdų derinį) ir iš perkančiųjų subjektų nereikalaujama pagrįsti savo pasirinkimo. Tobulinant reguliavimą Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad techninės specifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu (apimant jo gamybos ar kito gyvavimo ciklo etapo procesus) ir turi būti atsižvelgiama į tinkamumo visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, kriterijus. Be to, patikslinama nuostatų dėl techninių specifikacijų terminologija atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB ir 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1025/2012 dėl Europos standartizacijos terminologijos. Perkantysis subjektas, norėdamas įsigyti aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis savybėmis pasižyminčių produktų, gali reikalauti, kad jie atitiktų konkretų ženklą, įskaitant Europos ekologinius ženklus, nacionalinius ar kelių šalių ekologinius ženklus. Toks ženklas turi būti sukurtas objektyviai patikrinamų ir nediskriminacinių kriterijų pagrindu taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti suinteresuoti subjektai, ir jis turi būti prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Pirkimo dokumentuose galima reikalauti konkretaus ženklo tik tada, kai visi šio ženklo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu. Turi būti priimami ir ženklai, lygiaverčiai pirkimo dokumentuose nurodytajam ženklui, kurių visi kriterijai atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus pirkimo objektui. Tačiau perkantysis subjektas negali formuluoti reikalavimo, kad perkamas objektas atitiktų tik kai kuriuos konkretaus ženklo kriterijus. Tokiais atvejais pirkimo dokumentuose turėtų būti nukopijuojami perkančiajam subjektui aktualūs ženklo kriterijai, o ne pateikiama nuorodą į tą ženklą. Jeigu tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėja ar dėl objektyvių priežasčių negali įsigyti perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo, perkantysis subjektas iš jo priima kitas lygiavertes priemones. Įstatymo projekte nebeliko anksčiau galiojusios sąlygos, kuri visais atvejais įpareigojo perkantįjį subjektą priimti ženklui lygiavertes kitas įrodinėjimo priemones. Tokiu pakeitimu siekiama paskatinti ženklų kūrimą ir naudojimą, nes, leidžiant perkantiesiems subjektams visada priimti ženklui lygiavertes įrodinėjimo priemones, tokios paskatos nebeliktų. Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo pateikimo (Įstatymo projekto 54–58 straipsniai). Paraiškos ir pasiūlymai pateikiami elektroniniu būdu per CVP IS, todėl sutrumpinamas ir jų pateikimo terminas.
Taigi, pirkimai vyks greičiau ir paprasčiau. Perkantysis subjektas turi pratęsti pirmiau nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu papildoma arba reikšmingai pakeičiama pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Ribotuose konkursuose ir skelbiamose derybose perkantysis subjektas gali su tiekėjais susitarti dėl pasiūlymų pateikimo terminų. Perkantysis subjektas gali leisti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, prieš tai apie tokią galimybę nurodęs skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Alternatyvūs pasiūlymai leidžiami ne tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijų (kaip buvo pagal ankstesnį reguliavimą), o visais atvejais. Perkantysis subjektas taip pat gali reikalauti, kad alternatyvūs pasiūlymai būtų teikiami tik pateikus ir pagrindinį pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, patikslinama pradinio susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais tvarka. Ankstesnė vokų su paraiškomis ir pasiūlymais atplėšimo procedūra perrašoma atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pasiūlymų ir paraiškų pateikimo forma yra elektroninė, o ne spausdinta. Dėl tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo (Įstatymo projekto 59–68 straipsniai). Patobulinama tiekėjų vertinimo tvarka, taip siekiant lankstesnių pirkimo procedūrų ir mažesnės administracinės naštos perkantiesiems subjektams ir tiekėjams.
Įstatymo projekte nurodoma, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis vadovaujantis klasikinio sektoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo 45, 46, 49, 50 straipsnių nuostatomis, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie neturi perkančiosios organizacijos statuso, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio
taikomos. Atitinkamos nuostatos dėl tiekėjo vertinimo išsamiai aprašytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte numatyta galimybė tiekėjo vertinimui panaudoti perkančiojo subjekto sukurtą kvalifikacijos vertinimo sistemą (atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė nenumatyta klasikiniame sektoriuje). Nusprendęs pasinaudoti tokia galimybe, perkantysis subjektas turi paskelbti skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, nurodydamas jos panaudojimo tikslą, galiojimo laikotarpį. Paraišką dėl kvalifikavimo pateikęs tiekėjas įtraukiamas į kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimams dėl pašalinimo, kvalifikacijos ar techninių specifikacijų. Perkantysis subjektas gali imti mokesčius iš tiekėjų, norinčių patekti ar išsilaikyti jo sukurtoje kvalifikacijos vertinimo sistemoje. Pirkimų praktikoje vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus pernelyg dažnai taikomas mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai. Dėl to nukenčia pirkimo objekto kokybė ir išlaidų efektyvumas. Siekiant spręsti šią problemą Direktyvoje 2014/25/ES numatyta tam tikrų priemonių, kurios buvo įtrauktos ir į Įstatymo projektą.
Pirmiausia siekiama pakeisti principinį požiūrį nustatant, kad vienintelis pirkimuose taikomas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir praktikoje jis pritaikomas vienu iš trijų būdų, t. y. vertinant pagal kainą, sąnaudas arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Taigi, kurį iš būdų bepasirinktų perkantysis subjektas, jis visada turi siekti ekonomiškai naudingiausio sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomiškai naudingiausiu negalėtų būti išrinktas pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Susipažinęs su tiekėjų pasiūlymais perkantysis subjektas paprastai nebegalėtų padidinti pirkimui skirto biudžeto, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios dvi sąlygos: pirkimui skirtas biudžetas nebuvo nurodytas skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose ir visų tiekėjų, kurių pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlymai viršijo perkančiojo subjekto nustatytą biudžetą. Kadangi pasiūlymų vertinimo pirkimuose terminologija pasikeitė, svarbu paaiškinti jos santykį su ankstesniuoju reguliavimu. Anksčiau vartota ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus sąvoka atitiks naująją kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijaus sąvoką, o mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus atitiks naująjį kainos kriterijų. Į tai reikės atsižvelgti aiškinant ankstesniąją teismų praktiką. Siekiant kokybiškesnių pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/25/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir sąnaudų kriterijaus taikymą.
Naudojantis šia galimybe, Įstatymo projekte numatoma, kad iki 2019 metų gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami taikant kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės, o nuo
perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės. Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybinius, aplinkosaugos, socialinius kriterijus, tačiau visada turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas. Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu (apimant visus jo gyvavimo ciklo etapus nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajam subjektui negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Išsamiau šių kriterijų reikalavimai yra aptarti ESTT byloje Wienstrom C–448/01. Svarbi naujovė taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų yra galimybė vertinti tiekėjo personalo organizavimą ir patirtį. Tai gali užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Šiuo atveju turi būti vertinami komandos (asmenų), kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį, sugebėjimai ir patirtis. Todėl svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo metu, vėliau ir vykdytų sudarytą pirkimo sutartį. Pasirinkęs kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu.
Kaina arba sąnaudos gali būti užfiksuoti nacionaliniuose teisės aktuose arba juos konkrečiai pirkimo procedūrai gali užfiksuoti pats perkantysis subjektas. Vienas iš tokios galimybės privalumų – išvengiama situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiojo subjekto turimą biudžetą. Pasiūlymų vertinimui pasirinkus sąnaudų kriterijų, atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamas sąnaudas. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo sąnaudas gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Jeigu Europos Sąjungos lygiu yra patvirtintas bendras gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, tai apskaičiuojant sąnaudas turi būti remiamasi tokiu metodu. Šiuo metu toks gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas yra patvirtintas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Jeigu nėra Europos Sąjungos lygiu patvirtinto gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo, tai valstybė narė tam tikriems produktams gali nusistatyti nacionalinę metodologiją arba gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodologiją gali pasirengti ekspertų asociacijos ar patys perkantieji subjektai. Šiuo metu Europos Sąjungos lygiu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis šalimis viešųjų pirkimų kontekste. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte pereinamuoju laikotarpiu išlieka anksčiau galiojusios nuostatos dėl tiekėjų pasiūlymų, apimančių trečiųjų šalių kilmės prekes.
Šios nuostatos įgyvendina atitinkamas Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsnių nuostatas. Dėl pirkimo būdų (Įstatymo projekto 69–83 straipsniai). Atsižvelgiant į komunalinio sektoriaus pirkimų praktiką modernizuojami ir lanksčiau praktikoje pritaikomi pirkimų būdai. Valstybės narės turi į nacionalinę teisę persikelti visus Direktyvoje 2014/25/ES nustatytus pirkimo būdus ir jų taikymo sąlygas, išskyrus tai, kad gali būti susiaurinti neskelbiamų derybų taikymo atvejai. Komunalinio sektoriaus pirkimuose taikomi šie būdai: atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos, konkurencinis dialogas, neskelbiamos derybos ir inovacijų partnerystė. Pažymėtina, kad pagal ankstesnį reguliavimą komunaliniame sektoriuje nebuvo taikomas konkurencinio dialogo pirkimo būdas. Atvirą konkursą, ribotą konkursas, skelbiamas derybas, konkurencinį dialogą perkantieji subjektai gali pasirinkti visais atvejais ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą (atitinkamais atvejais paraišką) šiuose pirkimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas dėl skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo skiriasi nuo klasikinio sektoriaus, kuriame šias procedūras galima pasirinkti ne visada, o tik konkrečiais įstatyme apibrėžtais atvejais. Spręsdamas, kurį iš laisvai pasirenkamų pirkimo būdų taikyti, perkantysis subjektas vis dėlto turėtų atsižvelgti į konkretaus pirkimo ypatumus ir pasirinkti tinkamiausią procedūrą. Pavyzdžiui, kaip teigiama Direktyvos 2014/25/ES 60 preambulėje, konkurencinis dialogas naudingas tais atvejais, kai perkantysis subjektas nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka.
Tokia padėtis gali susiklostyti įgyvendinant inovacinius projektus, didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Siekiant pagreitinti pirkimų procesus, atvirame konkurse leidžiama pasirinkti, ar pirmiau vertinti tiekėjų kvalifikaciją, ar pasiūlymus. Tobulinant konkurencinio dialogo procedūrą nustatoma, kad pradžioje turės būti parengiamas šios procedūros atlikimo grafikas, o pateikus galutinius pasiūlymus, perkantysis subjektas dar galės dėl jų vykdyti tam tikras derybas (dėl finansinių įsipareigojimų, galutinių sutarties vykdymo sąlygų), tačiau užtikrindamas, kad jų metu nebūtų keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai ir tai nesukeltų pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo. Konkurencinio dialogo metu atliekamų procedūrų orientacinis tvarkaraštis, kaip ir perkančiosios organizacijos poreikiai bei reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai nurodomi skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente. Aprašomasis dokumentas yra techninės specifikacijos, kuri rengiama pirkimus atliekant kitais pirkimo būdais, atitikmuo. Toks terminas pasirinktas siekiant nurodyti, kad šis dokumentas yra mažiau detalus negu įprasta techninė specifikacija. Neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos iš esmės nepasikeitė, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Tam tikros neskelbiamų derybų sąlygų formuluotės (t. y. kai perkamą objektą dėl techninių ir meninių priežasčių gali pasiūlyti tik konkretus tiekėjas) buvo peržiūrėtos siekiant suderinamumo su Pasaulio prekybos organizacijos sutartimi dėl viešųjų pirkimų.
Taip pat atsirado aiškios neskelbiamų derybų sąlygose vartojamų sąvokų ir „netinkamas pasiūlymas“ ir
„netinkama paraiška“ apibrėžtys. Tam tikrų neskelbiamų derybų sąlygų (kai iš to
paties tiekėjo perkama papildomai dėl ekonominių ar techninių priežasčių ar perkama papildomai dėl aplinkybių, kurių pareigingas perkantysis subjektas negalėjo numatyti) nebeliko, nes jos buvo performuluotos kaip pirkimo sutarties keitimo sąlygos. Siekiant išsaugoti nuoseklumą ir atsižvelgiant į anksčiau galiojusį reguliavimą, supaprastintuose pirkimuose nustatoma daugiau atvejų, kada leidžiama taikyti neskelbiamas derybas, nei tarptautiniuose pirkimuose. Supaprastintų pirkimų neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlygos taip pat beveik nepasikeitė. Peržiūrėta neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlyga, susijusi su ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių teikiamomis nematerialaus pobūdžio (intelektinėmis) paslaugomis. Ji praplėsta įtraukiant ir šių komisijų, komitetų, tarybų pasitelkiamų ekspertų paslaugų pirkimus, tuo siekiant kad šių ekspertų paslaugos būtų kokybiškos, patikimos, atitiktų perkančiosios organizacijos lūkesčius ir poreikius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, vertinančių pretendentų gauti valstybės premijas, sudarymo tvarką nebūtinai nustato įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai, atsisakyta reikalavimo, kad šia sąlyga būtų galima naudotis tik tuo atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių sudarymo tvarka nustatyta įstatymu.
Įvertinus mokslo įstaigų keliamas problemas, kad siekiant tinkamai atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentus dažnai reikia skubiai įsigyti konkrečių jiems reikalingų specialių prekių (reagentų, prietaisų ir pan.), o atliekant pirkimo procedūras atviro konkurso būdu (ar kitais skelbiamais pirkimo būdais) stabdomi moksliniai tyrimai ar eksperimentai ir rizikuojama įsigyti ne visiškai poreikius atitinkančių prekių, siūloma leisti neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat įsigyti prekių, jeigu jos gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės. Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrais neskelbiamų derybų atvejais (pavyzdžiui, kai pirkimo sutartį gali įvykdyti tik konkretus tiekėjas, kai perkama prekių biržoje, visais supaprastintų neskelbiamų derybų atvejais) perkantysis subjektas gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šiam pirkimo būdui taikomų ir kitų pirkimo procedūroms, t.y., nuo jų pradžios iki pabaigos, kaip nustatyta Įstatymo projekte, keliamų reikalavimų. Tačiau veiksmams, atliekamiems iki tokiu būdu vykdomo pirkimo procedūrų pradžios ir joms pasibaigus, Įstatymo projekto reikalavimai taikomi. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl perkantieji subjektai turėtų stengtis strategiškai panaudoti pirkimus inovacijoms skatinti. Inovatyvių prekių, paslaugų ir darbų pirkimas gerina viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį, užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei.
Įstatymo projekte siūlomas naujas pirkimo būdas inovatyviems pirkimams atlikti – inovacijų partnerystė. Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tada, kai perkantysis subjektas nori įsigyti naujo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą. Inovacijų partnerystė atliekama dviem etapais – pirmiausia sukuriamas inovatyvus produktas, o vėliau perkamas didesnis to sukurto produkto kiekis. Inovacijų partnerystės pirkimo procedūra artima skelbiamų derybų procedūrai. Ji atliekama tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų. Atlikus inovacijų partnerystės procedūrą pirkimo sutartis gali būti sudaroma su vienu ar keletu laimėtojų. Tačiau ši sutartis gali būti nutraukta bet kurioje stadijoje, jeigu paaiškėja, kad tiekėjui nepavyksta sukurti kokybiško produkto, sąnaudos tampa per didelės ar dėl rinkos raidos pasiūloje atsiranda reikiamas produktas ir perkančiajam subjektui nebelieka prasmės jo kurti. Jeigu vykdant sudarytą pirkimo sutartį buvo sukurtas tinkamas inovatyvus produktas, perkantysis subjektas perka didesnį to produkto kiekį. Jeigu pirkimo sutartis buvo sudaryta su keletu tiekėjų, tai pagal iš anksto pirkimo sutartyje aprašytas sąlygas atrenkamas tas tiekėjas, iš kurio bus perkamas didesnis šio produkto kiekis. Dėl pirkimo priemonių ir bendrai vykdomų pirkimų (Įstatymo projekto 84–93 straipsniai). Įstatymo projektu patobulinamos esamos ir sukuriama naujų priemonių, naudojamų elektroniniuose pirkimuose. Patobulinamos nuostatos dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo komunaliniame sektoriuje. Ankstesnioji Direktyva 2004/18/EB nustatė minimalų reguliavimą dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo – netgi buvo leidžiama pasirinkti, ar preliminariąją sutartį sudaryti pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles, ar ne.
Naujojoje Direktyvoje 2014/25/ES atsiranda daugiau reguliavimo dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo, nors jis ir ne toks detalus, kaip klasikiniame sektoriuje. Jau nebelieka galimybių sudaryti preliminariąją sutartį apskritai nesilaikant komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių. Taip pat nebelieka ir neskelbiamų derybų sąlygos, kurią galima būtų pasirinkti, kai pagrindinė sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Taigi, perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas Įstatymo projekte nustatoma, kad preliminarioji sutartis sudaroma pagal komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Sudarydamas pagrindines sutartis preliminariosios sutarties pagrindu perkantysis subjektas turi vadovauti pirkimo dokumentuose aprašytomis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, kurie gali apimti atnaujinto varžymosi galimybę. Šios pirkimo sutartys gali būti sudaromos tik tarp perkančiųjų subjektų aiškiai nurodytų skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą ir tiekėjų, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad būtina išvardinti tikslius perkančiųjų subjektų pavadinimus – galima nurodyti tik jų grupes pagal geografines teritorijas. Taisyklė dėl perkančiųjų subjektų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, įvardijimo galioja ir centrinėms perkančiosioms organizacijoms, sudarančioms tokias sutartis. Skirtingai nei klasikiniame sektoriuje, Įstatymo projekte nedetalizuojamos taisyklės, kurios taikomos sudarant pagrindines sutartis preliminariosios sutarties pagrindu – jame tik pabrėžiama, kad šios taisyklės turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą.
Komunalinio sektoriaus pirkimų praktikoje iškilo poreikis atnaujinti ir supaprastinti dinaminę pirkimų sistemą, kad perkantysis subjektas galėtų kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. Dinaminė pirkimo sistema taikoma įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje yra visuotinai žinomos. Nuo šiol dinaminė pirkimo sistema bus pagrįsta riboto, o ne atviro konkurso procedūromis, todėl tiekėjams nebereikės teikti orientacinių pasiūlymų, kurie buvo tapę viena iš pagrindinių administracinę naštą dinaminėje pirkimo sistemoje didinančių priežasčių. Į dinaminę pirkimo sistemą pateks kandidatai, kurie jos galiojimo laikotarpiu yra pateikę paraiškas ir atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos. Pirmąjį konkretų pirkimą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkantysis subjektas galės pradėti tik įvertinęs visas po pirmojo kvietimo dalyvauti pirkime gautas paraiškas. Atlikdamas konkretų pirkimą, perkantysis subjektas kvies pateikti pasiūlymus visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius kandidatus. Taip jis galės pasinaudoti ypač dideliu tiekėjų pasiūlymų skaičiumi, o tai padės užtikrinti efektyvią konkurenciją ir optimaliai panaudoti lėšas. Nebelieka anksčiau galiojusio ribojimo, kad dinaminė pirkimo sistema turi galioti ne ilgiau kaip 4 metus. Nuo šiol tik reikalaujama skelbime apie pirkimą nurodyti jos galiojimo terminą, o jam pasikeitus, papildomai apie tai paskelbti. Nauja elektroninių pirkimų atlikimo priemonė – elektroninis katalogas – padidins tiekėjų konkurenciją, supaprastins pirkimų procesus, ypač laiko ir finansinių sąnaudų prasme.
Elektroninis katalogas yra visiems tiekėjams bendras informacijos pateikimo ir jos automatinio apdorojimo formatas. Norėdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje, tiekėjai sudaro elektroninius katalogus pagal perkančiojo subjekto nustatytas technines specifikacijas ir formą. Tiekėjas negali automatiškai panaudoti savo turimo prekių katalogo – jis turi jį pritaikyti pagal konkretų pirkimą. Tuo siekiama užtikrinti, kad tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge būtų tik tos prekės, paslaugos ir darbai, kuriuos nori įsigyti perkantysis subjektas ir kurie atitinka jo keliamus reikalavimus. Elektroninį katalogą perkantieji subjektai gali pasitelkti visose pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos elektroninės komunikavimo priemonės. Iš anksto pateiktų elektroninių katalogų pagrindu gali būti vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąją sutartį ar jie gali būti naudojami sudarant konkrečią pirkimo sutartį dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Tokiais atvejais net pats perkantysis subjektas galėtų susiformuoti pasiūlymą iš anksčiau tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge nurodytos informacijos ir prašyti tiekėjų patvirtinti tokį pasiūlymą. Ši priemonė ypač tiktų centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomiems stambiems komunalinio sektoriaus pirkimams. Praktikoje ryškėja centralizuotai vykdomų pirkimų tendencija, taip sukuriant masto ekonomijos efektą, sumažinantį pirkimų kainas ir sandorių sudarymo sąnaudas bei padidinantį pirkimų valdymo profesionalumą. Tačiau pastebėta, kad šiuo metu galiojanti pareiga pirkti centralizuotai, jei centrinė perkančioji organizacija siūlo tinkamus produktus ir jų negalima įsigyti efektyvesniu būdu tam tikrais atvejais turi neigiamą poveikį smulkiajam verslui.
Regionuose įsikūrusios mažos įmonės, įvertinusios tai, kad neturės pajėgumų vykdyti sutartis bet kurioje Lietuvos dalyje esančiam perkančiajam subjektui, nesiekia dalyvauti centrinės perkančiosios organizacijos pirkimuose dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo ir tokiu būdu praranda galimybes sudaryti pirkimo sutartis su tame pačiame regione esančiais perkančiaisiais subjektais. Dėl minėtos pareigos taip pat nukenčia naujai įsisteigusios įmonės ar tiekėjai, kurie dėl įvairių priežasčių nesudalyvavo ir nelaimėjo centrinės perkančiosios organizacijos pirkime dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo, kadangi jos praranda galimybes sudaryti pirkimo sutartis su perkančiaisiais subjektais visam preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma šiuo metu galiojančios pareigos pirkti centralizuotai ir paliekama teisė. patiems perkantiesiems subjektams spręsti, ar vykdyti pirkimą pasinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ar ne. Įstatymo projekte patikslinama centrinės perkančiosios organizacijos ir centralizuotos pirkimų veiklos sąvokos. Pabrėžiama, kad centralizuota pirkimų veikla laikoma tik tada, kai centralizuoti pirkimai atliekami nuolatos. Taigi, centrine perkančiąja organizacija nebus laikomas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija, kuri keletą kartų atliko centralizuotus komunalinio sektoriaus pirkimus ir tai nėra jo nuolatinė veikla. Be to, komunalinio sektoriaus centralizuotus pirkimus gali vykdyti ne tik perkančiojo subjekto, bet ir perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, statusą turinti centrinė perkančioji organizacija.
Perkant centralizuotai galima pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos kaip iš didmenininkės arba pasinaudoti jos atlikta pirkimo procedūra, sudaryta preliminariąja sutartimi bei dinamine pirkimo sistema. Centrinė perkančioji organizacija gali užsiimti ir pagalbine pirkimų veikla, apimančia konsultacijas pirkimų klausimais, pirkimų valdymą. Perkantysis subjektas netaiko komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių įsigydamas iš centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų atlikimo paslaugas ir su šiomis paslaugomis tiesiogiai susijusias pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas. Centralizuotuose pirkimuose svarbus atsakomybės už pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas. Įstatymo projekte nustatoma pagrindinė taisyklė – laikoma, kad perkantysis subjektas tenkina komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių reikalavimus, jeigu jis perka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija pati atlieka visą pirkimo procedūrą. Jeigu dalį pirkimo procedūros perkantysis subjektas atlieka savarankiškai (pavyzdžiui, atnaujintą tiekėjų varžymąsi preliminariosios sutarties pagrindu ar konkrečios pirkimo sutarties sudarymą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), tai jis prisiima atsakomybę už tą pirkimo procedūros dalį. Įstatymo projekte skiriama dėmesio ir kitoms grupinių pirkimų formoms nei centralizuoti pirkimai – tai bendrai kelių tos pačios ar skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų atliekami pirkimai. Bendras pirkimų atlikimas gali būti įvairių formų.
Pavyzdžiui, perkantieji subjektai gali pasirengti bendras prekių, paslaugų ar darbų pirkimų technines specifikacijas, pagal kurias vėliau kiekvienas atskirai atliks savo pirkimus, arba keli perkantieji subjektai gali kartu atlikti pirkimo procedūrą ar pavesti vienas kitam atlikti tam tikras užduotis. Atsakomybės už komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas taip pat svarbus bendrai atliekamuose pirkimuose. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė – kai keli perkantieji subjektai kartu atlieka pirkimo procedūrą, jie prisiima solidariąją atsakomybę. Tačiau jeigu tik dalis pirkimo procedūros atliekama bendrai, tai solidarioji atsakomybė atitenka tik už bendrai atliekamą pirkimo dalį. Kiekvienas perkantysis subjektas atskirai atsako už pirkimo dalį, kurią jis atlieka savarankiškai. Kai keli perkantieji subjektai iš skirtingų valstybių narių bendrai atlieka pirkimą, svarbu nuspręsti, kurios šalies komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklėmis bus vadovaujamasi, kaip bus pasidalijamos užduotys. Jei šie klausimai neišspręsti tarp tų perkančiųjų subjektų atstovaujamų valstybių narių sudarytame tarptautiniame susitarime, tai perkantieji subjektai patys turi sudaryti susitarimą ir jame tai aptarti. Taip pat skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali įsteigti bendrą subjektą. Tuomet steigimo dokumentuose nustatoma, koks komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas bus taikomas įsteigto bendro subjekto atliekamiems pirkimams – ar tos šalies, kurioje registruota bendro subjekto buveinė, ar tos šalies, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą. Dėl pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo ir vykdymo (Įstatymo projekto 94–99 straipsniai). Įstatymo projektu apribojama pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių sudarymo trukmė taip siekiant labiau atverti komunalinio sektoriaus pirkimų rinką konkurencijai.
Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; dokumentų saugojimo paslaugų; darbų; investicijų projektų įgyvendinimo ir pan. Pirkimo sutartyse gali būti nustatomas ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ir kitais Įstatymo projekte nenurodytais atvejais perkančiajam subjektui pagrindus, kad tai yra naudingiau ekonominiu ar socialiniu požiūriu. Preliminarioji sutartis negali galioti ilgiau kaip 8 metus, tačiau pagrįstais atvejais šį terminą galima pratęsti. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pagrindinė pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau nei preliminariosios sutarties galiojimo terminas, tačiau pagrindinė pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta, kad komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, atsiskaitymo terminas neturi viršyti 30 dienų. Tam tikrais atvejais šis terminas gali būti ilgesnis (kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus), tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti 60 dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Tačiau, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, minėtose sutartyse dažnai nustatomas ilgesnis terminas, trunkantis iki 90 ar net 120 dienų. Dėl ilgo atsiskaitymo termino įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą, tai neigiamai atsiliepia jų veiklai ir galimybėms išlikti rinkoje, o tam tikrais atvejais gali lemti ir bankrotą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad atsiskaitymų terminai turi atitikti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba, kontroliuodama kaip perkantieji subjektai laikosi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimų, kartu kontroliuos ir kaip komunalinio sektoriaus pirkimo sutartyse nustatomi terminai atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo, įstatyme nuspręsta apibrėžti pirkimo subtiekimo sutarties sąvoką, nors jos ir nėra Direktyvoje 2014/25/ES.
Pirkimo subtiekimo sutartimi laikoma laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau taip pat vadinami subtiekėjais) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiojo subjekto su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi, subtiekimu laikomas dalies sudarytos pirkimo sutarties prievolių perdavimas pirmajai arba dar tolesnei subtiekėjų grandžiai. Tačiau subtiekimu nebus laikoma žaliavos, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekimas arba pagalbinė veikla, kuri reikalinga vykdant pirkimo sutartį, tačiau nėra tiesioginis tos sutarties dalykas. Pavyzdžiui, kai perkamos anglų kalbos mokymo paslaugos ir reikalaujama kursų metu klausytojus aprūpinti vadovėliais, vadovėlių pirkimas (kurį atliks konkursą laimėjusi kalbų mokymo įmonė) nebus laikoma subtiekimu. Tačiau jeigu pirkimo objektas apimtų anglų kalbos mokymo paslaugą ir papildomai vadovėlio sukūrimą, tuomet vadovėlio sukūrimo perleidimas trečiajam subjektui būtų laikomas subtiekimu. Perkantysis subjektas galės reikalauti tiekėjo nurodyti savo pasiūlyme, kuriai sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir privalės reikalauti iš tiekėjo nurodyti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus. Pažymėtina, kad ne visais atvejais pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas žinos subtiekėjus, kuriuos jis pasitelks vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, kai pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi perkančiojo subjekto statusą ir nori pasitelkti subtiekėją, jam gali tekti atlikti atskirą pirkimo procedūrą tam subtiekėjui parinkti. Taigi, tokiu atveju teikdamas pasiūlymą jis dar nežinos savo būsimo subtiekėjo.
Sudarydamas pirkimo sutartį, perkantysis subjektas turi reikalauti iš pagrindinio tiekėjo nurodyti jo pasitelkiamus subtiekėjus, o jei vykdant sutartį atsiranda naujų subtiekėjų ar jie pakeičiami, apie tai irgi privaloma informuoti. Vienas iš nuostatos dėl subtiekėjų nurodymo tikslų yra užtikrinti tam tikrą skaidrumą subtiekimo grandinėje. Perkantysis subjektas privalo turėti informaciją apie asmenis, kurie atlieka darbus ar teikia paslaugas pastatuose ar statiniuose (pavyzdžiui, uostuose, oro uostuose, keliuose, elektros pastotėse), už kuriuos jis yra atsakingas ar kuriuos jis prižiūri. Įstatymo projekte įtraukta nauja nuostata dėl galimybės perkančiajam subjektui tiesiogiai sumokėti subtiekėjui už jo tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis ir subtiekėjas to prašo. Perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. Tikimasi, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Perkantysis subjektas gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos (išskyrus, tai privaloma padaryti, kai tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus). Tai galima atlikti ir vertinant tiekėjo pasiūlymą, ir sudarius sutartį (kai pasitelkiami subrangovai paaiškėja tik po pirkimo sutarties sudarymo).
Vienas iš tokios nuostatos tikslų yra suteikti perkančiajam subjektui įrankį, padedantį užtikrinti, kad subtiekėjai laikosi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose. Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos nuostatos, reguliuojančios sudarytų pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių keitimo ir nutraukimo tvarką, taip siekiant didesnio komunalinio sektoriaus pirkimų procedūrų patikimumo ir skaidrumo. Pirkimo sutarčių ar preliminariųjų sutarčių keitimo galimybės pagrįstos išaiškinimais ESTT bylose, ypač Pressetext C-454/06 ir Wall C-91/08. Įstatymo projekte aprašytas pirkimo sutarčių ar preliminariųjų sutarčių keitimo galimybes bus galima taikyti ir toms sutartims, kurios sudarytos dar iki naujojo Pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti tik jos galiojimo laikotarpiu, o atsiradus papildomų poreikių vėliau, jau turės būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Keičiant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nereikia atlikti jokios pirkimo procedūros. Pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti pagal iš anksto joje numatytas sutarties peržiūros sąlygas, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, ir pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą.
Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas visada galimas, kai yra visos šios sąlygos kartu: bendra pakeitimų vertė neviršija atitinkamos pirkimo vertės ribos (atsižvelgiama į tai, ar sudarant pradinė sutartis sudaryta atlikus tarptautinį, ar supaprastintą pirkimą), vadinamosios de minimis ribos (prekėms ir paslaugoms 10 procentų, o darbams 15 procentų nuo pradinės sutarties vertės) ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas sutarties pobūdis. Be to, sutarties sudarytos atlikus supaprastintą pirkimą, pakeitimai negalimi, jeigu sudarant sutartį turėjo būti taikomos tarptautiniam pirkimui nustatytos taisyklės. Taip pat leidžiami pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai, kurie nėra esminiai. Esminiais sutarties pakeitimais laikytini tokie, dėl kurių pirkimą galėtų laimėti kitas tiekėjas ar ekonominė pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, ar būtų ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Esminiais laikomi ir tokie pakeitimai, dėl kurių pakeičiamas bendras sutarties pobūdis. Sąlyga, kad negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis turėtų būti suprantama taip, kad darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, negali būti pakeičiamos skirtingais dalykais arba negali būti iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis. Pavyzdžiui, jeigu pagal sudarytą pirkimo sutartį buvo perkami sunkvežimiai, o keičiant sutartį norima papildomai įsigyti lengvųjų automobilių arba darbo drabužių – tai jau būtų laikoma sutarties pobūdžio pakeitimu.
Sąlygos dėl ženkliai išplečiamos pirkimo sutarties apimties praktinis pavyzdys galėtų būti atvejis, kad – jeigu statoma atominė elektrinė, tai sprendimas pastatyti dar vieną tikrai būtų žymus pakeitimas, kuriuo ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Kai kurios anksčiau buvusios neskelbiamų derybų sąlygos Įstatymo projekte performuluojamos kaip pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimo sąlygos. Sutarties pakeitimu bus laikoma, kai iš to paties tiekėjo perkama papildomai, nes tiekėjo pakeitimas neįmanomas dėl ekonominių, techninių priežasčių ir tai pareikalautų išlaidų dubliavimo. Taip pat sutarties pakeitimas galimas, kai jo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Tokiu atveju negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis. Papildomai Įstatymo projekte nustatyta, kad pirmiau aprašytų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimų atvejais negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad atitinkamos Direktyvos 2014/25/ES 89 straipsnio
griežtesnis reguliavimas nacionalinėje teisėje pasirinktas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymą užkirsti kelią galimam perkančiųjų subjektų piktnaudžiavimui ir Europos Komisijos ekspertų nuomonei, kad valstybė narė gali nustatyti griežtesnes sutarčių keitimo sąlygas. Atlikus bet kurį iš šių dviejų pirkimo sutarties pakeitimų, turi būti paskelbtas skelbimas apie sutarties pakeitimą per Europos Sąjungos leidinių biurą ir (ar) CVP IS.
Galiausiai pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti pakeičiama, kai sutarties šalis pakeičiama nauja dėl bent vienos iš šių priežasčių: iš anksto numatytos pirkimo sutarties sąlygos, tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, perkančiajam subjektui perėmus pagrindinio tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjams. Kai tiekėjas pakeičiamas nauju dėl reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, tai naujas tiekėjas (kuris gali būti sukurtas kaip naujas subjektas po reorganizavimo ar tas, kuris įgijo bankrutavusio subjekto turtą po likvidavimo) turi atitikti anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, sukuriančių pagrindą nutraukti komunalinio sektoriaus pirkimo sutartį. Šis trūkumas pašalinamas naujomis Įstatymo projekto nuostatomis, kurios leidžia nutraukti pirkimo sutartį ESTT priėmus sprendimą, kad ji buvo sudaryta neteisėtai, ar paaiškėjus, kad sutartis buvo pakeista pažeidžiant komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Analogiškais atvejais bus galima nutraukti ir sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis. Be to, nurodoma, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti nutraukiama ir sutartyje numatytais atvejais bei kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Dėl valdymo pirkimų srityje (Įstatymo projekto 100–105 straipsniai). Siekiant veiksmingo ir nuoseklaus komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo, svarbu stebėti pirkimų politikos raidos tendencijas, nustatyti struktūrines problemas. Taip galima identifikuoti problemas pirkimų srityje ir ieškoti jų sprendimo būdų.
Komunalinio sektoriaus pirkimų stebėsenos ataskaitą reguliariai rengs pirkimų priežiūrą atliekanti Viešųjų pirkimų tarnyba, o jos rezultatus ji pateiks Europos Komisijai ir paskelbs viešai. Stebėsenos ataskaita apims dažniausius netinkamo komunalinio sektoriaus pirkimų taisyklių taikymo atvejus ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą, informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų pirkimuose atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos, supaprastintų pirkimų statistiką ir pan. Perkančiųjų subjektų ir tiekėjų konsultavimas, informavimas ir pagalba jiems padeda siekti geresnių komunalinio sektoriaus pirkimų rezultatų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos funkcijos, susijusios su mokymais, konsultacijomis, metodinės pagalbos dėl pirkimų planavimo ir vykdymo teikimu, atitinkamų rekomendacijų ir gairių rengimu. Viešųjų pirkimų tarnyba atliks ir kitas iki šiol jai priklausiusias funkcijas: įgyvendins komunalinio sektoriaus pirkimų politiką, atliks pirkimų taisyklių pažeidimų prevenciją, kontroliuos kaip laikomasi šių taisyklių, teiks sutikimus perkantiesiems subjektams dėl vidaus sandorių sudarymo, atliks kitas Įstatymo projekte nurodytas funkcijas. Įstatymo projekte nurodomos ir kitos komunalinio sektoriaus pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos. Formuojant Europos Sąjungos komunalinio sektoriaus pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos komunalinio sektoriaus pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės komunalinio sektoriaus pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, kurios ministras atsakingas už pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, valdymo sritį.
Pirkimų priežiūrą atlieka ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Konkurencijos taryba konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rengia gaires interesų konfliktų nustatymo klausimais. Valstybės įmonė Registrų centras teikia duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į CVP IS. Dėl ginčų nagrinėjimo (Įstatymo projekto 106–112 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka iki šiol galiojusi komunalinio sektoriaus pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka, išskyrus tai, kad nustatomi tam tikri neesminiai pakeitimai atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus ir trumpinami sutarties atidėjimo bei pretenzijos pateikimo terminai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte aprašyta ginčų nagrinėjimo tvarka suderinta su Direktyva 2007/66/EB, kuri nebuvo keičiama. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatomis siekiama skaidresnių ir efektyvesnių komunalinio sektoriaus pirkimų, lėšų sutaupymo, administracinės naštos mažinimo perkantiesiems subjektams ir tiekėjams. Naujasis komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką sprendžiant kriminogeninę situaciją. Galimi tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis, o taip pat už turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis padaroma žalos Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Be to, tiekėją bus galima šalinti iš pirkimo procedūros, jeigu jis nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte skiriama dėmesio palankesnių sąlygų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti komunalinio sektoriaus pirkimuose kūrimui. Perkantieji subjektai gali skaidyti pirkimo objektą į dalis, taip sudarydami galimybę stambiuose pirkimuose dalyvauti ir smulkesniems subjektams. Sudaroma galimybė perkantiesiems subjektams tiesiogiai sumokėti subtiekėjams už jų tinkamai atliktus darbus, jeigu jie to pageidauja.
Komunaliniame sektoriuje (kaip ir klasikiniame sektoriuje) galioja sąlyga, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu turės būti svarstomi ir priimami šie lydimieji įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 423², 423³, 423⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 24¹, 25, 26, 31, 32, 44, 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 12¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15¹ ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsisk aitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 28 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.. Įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas bei pirmiau išvardyti lydimieji įstatymų projektai turėtų būti svarstomi ir priimami kartu, kadangi projektais keičiamas teisinis reguliavimas susijęs. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija pagal kompetenciją turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2016 m. gruodžio 31 d. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems CVP IS modifikavimo darbams, kuriuos atliks Viešųjų pirkimų tarnyba. Reikalinga lėšų suma – 194000 EUR. Ši suma bus panaudojama CVP IS vidaus sandorių moduliui, skelbimų ir ataskaitų formoms (naujų skelbimų formų kūrimas, esamų skelbimų ir ataskaitų formų koregavimas, preliminariai – 33 formos), rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių, konsultacijų publikavimui. Be to, 2019 m. sukurtoje naujoje CVP IS kuriant susirašinėjimo modulį bei atliekant integraciją su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis (Įstatymo projekto 60, 100 straipsniai) taip pat bus reikalingos papildomos lėšos. Jas naujajai CVP IS planuojama gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos
viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-esfa-v-916 priemonę ,,Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“. Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos efektyviau atlikti pirkimo procedūras (palankesnės sąlygos skatinti inovacijas, pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, reikalavimas pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis ir pan.), o tai turės įtakos valstybės lėšų sutaupymui ilgalaikėje (3 metų ir ilgesnėje) perspektyvoje. 13. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant pirminę Įstatymo projekto versiją buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.
4-234 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES įgyvendinimo“ sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo 43 suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Rengiant pirminę Įstatymo projekto versiją taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos Vyriausybių viešųjų pirkimų ekspertų grupėje bei dvišaliuose Lietuvos bei Europos Komisijos ekspertų susitikimuose dėl Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pateiktus išaiškinimus. Kilus abejonių dėl minėtų direktyvų nuostatų, organizuotos ir telefoninės konferencijos su Europos Komisijos ekspertais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išversti į anglų kalbą. ––––––––––––––
2015-12-01 Nr. XIIP-3751 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. 3. Projekto 4 straipsnio 2 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius „valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“. Be to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas sunumeruoti. 4.
straipsnio 1 dalies nuostatos diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti. Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto. Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema – „žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas „tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme.
Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“ Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje. 2) 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte). Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei). Pastaba dėl nurodytų įrenginių „naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą. 5. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų „teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas. 6.
nustatyti, kad elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”. Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą
„elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos
įstatymo nuostatas. 7. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai, geriamo vandens tiekimas. Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. 8. Projekto 7 straipsnio
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų. 9. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių
„biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“, „finansiniais“. 10. Projekto 8 straipsnyje vartojama sąvoka
„automatinės transporto sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus
galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį. 11. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams.
Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 12. Projekto
nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma).
Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos 2014/25/ES taikymo apimties. 13. Projekto
ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas. 14. Projekto
netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose.
Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas. 15. Projekto
gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“.
Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. 16. Projekto
taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos). 17. Projekto 28 straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/25/ES
2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. 18.
galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“. 19. Projekto
„atitinkamoje“, „atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“,
„įgaliotai“, atitinkamai patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo
straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija“. 20. Projekto 33 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“. 21. Projekto
„sudaroma“ įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje
išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“. 22. Projekto
nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. 23. Projekto
faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu.
Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). 24. Projekto
balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. 25. Projekto
tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 34 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių. 26. Projekto
informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo.
Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama. 27. Projekto
su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį). 28. Projekto
mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. 29. Projekto
rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. 30. Projekto
straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles.
Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas. 31. Projekto
profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia. 32. Projekto
įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas
Nr. 842/2011. 34. Projekto
jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. 35. Projekto
nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. 36. Projekto
užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. 37.
51 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. 38. Projekto 54 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. 39.
„perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir
yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalies 1 punkte, nemoka mokesčių ar yra Viešųjų pirkimų įstatymo
iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti. 40. Projekto 61 straipsnio 2 dalis taisytina, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio
„kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. 41. Projekto
62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti. 42. Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. 43. Projekto 66 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui.
Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. 44. Projekto 68 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu. 45. Projekto
straipsnio 3 dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia. 46. Projekto 74 straipsnio pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. 47. Projekto 75 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. 48. Projekto
2014/25/ES 50 straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. 49. Projekto
sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“. 50. Projekto
galūnes. 51. Projekto
informacija. 52. Projekto
subjektas)“, kaip pertekliniai. 53.
dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. 54. Projekto
pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. 55. Projekto
„neatsižvelgiant į papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio
punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių. 56. Projekto
atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. 57. Projekto 99 straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. 58. Projekto 100 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. 59. Projekto 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami. 60. Projekto
išdavimo pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. 61. Projekto 2 priedo 2 punkto nuostata dėl „leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka. 62.
pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. 63. Projekto
angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus „naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo 5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“
paskutinį kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1). 65. Projekto
kartą keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1). 66. Projekto
reglamento (ES) Nr.
842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296 p.1). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,
2016-11-07 Nr. XIIP-3751(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). 2. Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 49 straipsnio 2 dalies
nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. 3. Projekto
užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. 4. Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. 5. Projekto 64 straipsnio 10 dalis rašytina iš naujos eilutės.
6.Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. 7. Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma.
Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti.
Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS
2017-03-28 Nr. XIIP-3751(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje pateikiamo įstatymo pavadinimo santrumpa be žodžių
„Lietuvos Respublikos“ yra perteklinė, nes įstatymo pavadinimas be šių žodžių
gali būti rašomas įstatymo tekste kartojant įstatymo pavadinimą (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298, 15.1.1 punktas). Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau - Direktyva 2014/25/ES) 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, nuoroda į šio straipsnio 3 dalį turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. 3. Projekto 32 straipsnio 3 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 2 punktą, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktą. 4. Projekto 34 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės
„tik atitinkamose šio straipsnio dalyse nurodytą“ įrašyti formuluotę „tik šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą“, nes tiekėjų statusas yra nurodytas tik vertinamo straipsnio 1 dalyje. 5. Projekto 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomas įmonės požymis – „Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius“.
Šis požymis turėtų būti tikslintinas nustatant pelno paskirstymo subjektus, paaiškinant, kas yra „dalyvavimo įmonės valdyme veiksniai“ bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus skirtingų teisinių formų viešųjų juridinių asmenų pelno paskirstymui nustatomi skirtingi apribojimai (pavyzdžiui, viešosios įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms, valstybės ir savivaldybių įmonių pelno paskirstymas griežtai ribojamas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms), o privačių juridinių asmenų, įskaitant ir valstybės ir savivaldybių valdomas įmones, pelno paskirstymas iš esmės nėra ribojamas. 6. Projekto 46 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių
„prieš skelbiami“ įrašytini žodžiai „prieš skelbiant“. 7. Projekto 47 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj
nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 ir 8 dalis, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 dalis. 8. Projekto 58 straipsnio 1 dalyje nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus turėtų būti pakeista nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalį. 9. Projekto 61 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnį, 2 dalyje vietoj nuorodų į Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį ir 46 straipsnį, pateiktinos nuorodos atitinkamai į Viešųjų pirkimų įstatymo 51 ir 47 straipsnius, 4 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį. 10.
aiškumo, po formuluotės „mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą“ reikia padėti kablelį. 11. Projekto 61 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti:
„<...>Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos
reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi pareikalauti per jo nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.“ (past.
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/25/ES 79 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Perkantysis subjektas reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas. Perkantysis subjektas gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad jis reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, kuriuos nurodė perkantysis subjektas.“ (past. – pabraukta mūsų). 12. Projekto 62 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į straipsnio turinį – turėtų būti nurodomas ne „melagingos informacijos nuslėpimas ar pateikimas“, o „informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas“ 13.
Projekto 62 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsnius, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsnius, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 4 punktą, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą. 14. Projekto 62 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų <...>.“ Atsižvelgiant į tai, kad nuostata dėl melagingą informaciją patvirtinančių dokumentų nepateikimo gali būti suprantama nevienareikšmiškai, ir į tiekėjo pareigą pagrįsti visą jo pateiktą informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją atitinkamais dokumentais (t.y. įrodyti, kad jo pateikta informacija yra teisinga), nurodyta projekto nuostata tobulintina. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos projekto 100 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos. 15.
Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje, pateiktina nuoroda į Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, o vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis. 16. Projekto 96 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje vietoj nuorodos „93 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina nuoroda „95 straipsnio 2 dalyje“. 17. Projekto 95 straipsnio 5 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį. 18. Projekto 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį. 19. Projekto 98 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą. 20. Projekto 99 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktą. 21. Projekto 99 straipsnio 8 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 8 dalį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalį
nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsnius, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsnius, o vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį. 23. Projekto 112 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, pateiktina nuoroda į Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 5 dalį. 24.
24Projekto 106 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti:
„<...>Perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri
gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“ Šios nuostatos diskutuotinos. Pirma, vertinamos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pretenzijų nagrinėjimo perkančiajame subjekte tvarka nustatyta projekto 108 straipsnyje, todėl vertinamos nuostatos turėtų būti perkeltos į projekto 108 straipsnį. Antra, nuostata, kad perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus, perteklinė, nes projekto 108 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Trečia, neaiškus vertinamos nuostatos tikslas, taip pat ir joje įtvirtinama sąlyga, jog pretenzija gali būti nenagrinėjama, kai „atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi“. Neaišku, koks įstatymo normos „netaikymas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad projekto 110 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia, ir tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad nėra visų 110 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, gali būti netaikomas įstatyme nustatytas draudimas pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia. Ketvirta, vertinama nuostata siūloma leisti perkančiajam subjektui pačiam spręsti nagrinėti ar ne įstatymo nustatytu terminu pateiktą pretenziją.
Siūlomas reguliavimas stokoja teisinės logikos, nes, viena vertus, nustatoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kita vertus, perkančiajam subjektui leidžiama tiekėjo pretenzijos nenagrinėti, nors tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus teisme, privalo ją pateikti visais atvejais. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar ir per kokį terminą perkantysis subjektas turi informuoti tiekėją, kad jis pretenzijos nenagrinės. Penkta, pagal projekto nuostatą „atidėjimo terminas netaikomas“ neaišku, ar perkantysis subjektas privalėtų nagrinėti tiekėjo pretenziją, jeigu pagal įstatymą jis turėtų teisę pasinaudoti išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino, bet ja nepasinaudotų. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai perkantysis subjektas sudarė pirkimo sutartį preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje yra nustatytos skirtingos teisinės pasekmės, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, ar perkantysis subjektas pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-0123 3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti
5 2 2.
Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius
„valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“. Be to, siūlytina straipsnį suskaidyti į
atskiras dalis ir jas sunumeruoti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
112
dalies nuostatos diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti. Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto.
Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema
dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas „tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“ Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai , kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje. 2) 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai , didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte). Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei). Pastaba dėl nurodytų įrenginių „naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų „teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių , skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų , kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”.
Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo nuostatas. Pritarti iš dalies Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą tikslinti taip: „ įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo ir
teikimas naudoti statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;“ Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad pirkimas yra skirtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti turi būti aiškinamos pakankamai plačiai. Pavyzdžiui, Europos Komisijos parengtame dokumente ( Commission Staff Working Paper, Evaluation Report - Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation, Part 1 (SEC(2011) 853 final of 27.6.2011),
tik turbinų elektros gamybai ar elektros stulpų pirkimams, bet ir darbo drabužių perkančiosios organizacijos darbuotojams, biuro įrangos įmonės administracijai, kuro įmonės transportui ir pan. pirkimams, kai jie skirti veiklai energetikos sektoriuje vykdyti.
Be to, komunalinio sektoriaus reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai prekės, darbai ar paslaugos yra skirti energetikos sektoriaus veiklai sukurti (pavyzdžiui, elektrinės statybos darbų pirkimui) . Jeigu Projekto 6 str. 1 d. 1 p. vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartotume „elektros tinklai“, tai Projekto taikymo sritis susiaurėtų ir jis neapimtų elektrinės statybos darbų. Nes pagal Elektros energetikos įstatymą 2 straipsnio 17 d. („ Elektros tinklai
dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys.
Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai, geriamo vandens tiekimas. Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
dalis 2 punkto formuluotė tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių „biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“, „finansiniais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje vartojama sąvoka „automatinės transporto sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „
yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje nustatoma įstatymo taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi
„radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko
ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką .“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė . Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas. Nepritarti Komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus. Todėl siūlytina komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams palikti galimybę patiems nusistatyti į išimtį patenkančių radijo ir audiovizualinės srities pirkimų tvarką. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.
Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų
„skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas
omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo
naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21195
sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/25/ES 32 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma
„moksliniai tyrimai ir plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti
paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. Nepritarti Projekte vartojamos sąvokos priderintos prie nacionalinėje teisėje vartojamų sąvokų.
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 11 punktu vartojama sąvoka „ Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra “. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
straipsnio 1 ir 2 dalyse, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius
„atitinkamoje“, „atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“,
„įgaliotai“, atitinkamai patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo
straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžio
„sudaroma“ įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje
išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3342
dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai.
Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
236
straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 25.
Projekto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 34 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo. Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama. Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
straipsnio 2 dalies 3 punkto paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju.
Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14
straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Nepritarti Tiekėjo sąvoka (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 straipsnio 36 dalis) apima ir tiekėjų grupes, todėl Įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytą statusą turintys asmenys gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė. 30. Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalyje išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalį tikslinti kaip siūloma.
Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams (įskaitant ir nurodytus Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) palikti galimybę patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nurodomas informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia. Nepritarti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalis paaiškinta, kad pirkėjo profilis – tai speciali skiltis perkančiojo subjekto interneto svetainės. 32. Seimo kanceliarijos
7
straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
211
straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
216
straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal
reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.
Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Pritarti iš dalies Ši nuostata perkelia Direktyvos 2014/25/ES 66 str. 3 d. paskutinę pastraipą:
„Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba
tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų subjektų terminų pratęsti nereikalaujama“. Iš šios nuostatos matyti, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiojo subjekto pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad 54 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie 54 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Taip pat žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 14
kanceliarijos Teisės departamentas
1 39.
Projekto 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrosios taisyklės išimtį –
„perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis, tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir
iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti. Nepritarti Esama Įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 80 str. 1 d. Komunalinio sektoriaus subjektams, tarp kurių yra ir privataus kapitalo įmonių (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), tikslinga nustatyti liberalesnes tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo taisykles nei klasikinio sektoriaus kriterijus atitinkantiems viešojo sektoriaus subjektams. Pažymėtina, kad komunalinio sektoriaus subjektai neretai atlieka pirkimus, kurie skirti gamybiniams procesams. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalis taisytina, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 41.
Projekto 62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą
„kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus
„kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems
kanceliarijos Teisės departamentas
32
straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje, 77 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 3 dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas
„pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos
atvejus pagrindžia. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos.
Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Nepritarti Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“. 48. Seimo kanceliarijos
13
dalies 3 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/25/ES 50 straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalis, siekiant teisinio aiškumo, taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai
„vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio
„perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
122
straipsnio 12 dalies 2 punktas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
446
straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose neaišku, ką atitinka pateikiama informacija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“, kaip pertekliniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9 54.
Projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
12
straipsnio 2 punkto nuostata, kad sutarties keitimas galimas „neatsižvelgiant į papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. Pritarti iš dalies Į taip vadinamą tiekėjų juodąjį sąrašą tiekėjai įtraukiami vadovaujantis 99 str. nuostatomis esant dviejų rūšių aplinkybėms:
nutraukiama sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip nustatyta CK (atitinkamą tiekėjo pašalinimo pagrindą žr. Projekto Nr. XIIP-3750 45 str. 4 d. 6 p.);
sutartis nenutraukiama , bet teismas tenkina perkančiojo subjekto reikalavimus pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu. Trumpinys
„esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ tinka
tik pirmajam atvejui .
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus paaiškinimus Projekto 99 str. 1 d. 1 p. tikslinti taip: „1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas) ;“ Tokiu būdu bus išvengta frazės „kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse“ kartojimo vėlesnėse Projekto nuostatose. Be to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, mutatis mutandis taikomą Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą ir siekiant aiškumo, siūlytina Projekto 99 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį formuluoti taip: „1) <...>
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimai reikalavimas pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius , patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais . 2. Šio straipsnio 1 dalyje ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo
54 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami perkančiojo subjekto reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1004
dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. Pritarti 59.
kanceliarijos Teisės departamentas
10116
straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami
kanceliarijos Teisės departamentas
pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. Pritarti
leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka. Pritarti
Teisės departamentas 2015-12-01 62.
Projekto 2 priedo
teisės teikti pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo , laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per
teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus „naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius “. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo 5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas
kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 65.
Projekto 8 priedo
keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
(ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB)
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra
4 Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:
a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;
b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>. Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnyje nėra numatyta ir ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų.
Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo Direktyvos 2014/25/ES nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui projekto 16 straipsnio 4 punkte yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/25/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus. Pritarti
advokatūra
2 Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos metodą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Siūlytina papildyti įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio
„Perkantysis subjektas, vykdydamas teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ".
Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo. Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnio
organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą. Nepritarti Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį.
Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0433 Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.;
ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]) . Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 33 straipsnis. Pirkimo komisija 4.
Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto į galiojimą (toliau – stebėtojai)
2016-04-0436 ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui . Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). 36 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus , žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu. Pritarti
3 Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos /tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. 40 straipsnis. Pasirengimas pirkimui
bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai perkantysis subjektas vykdė viešąsias konsultacijas arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame Įstatyme nustatyta tvarka. Nepritarti Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 40 str. 3 d., nes Direktyvos 2014/25/ES 41 str. nėra nurodoma, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, yra sąlyginė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu konsultacijos buvo suteiktos, perkančioji organizacija turi imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti. 6.
2016-04-0456 Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. 56 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu arba lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkantysis subjektas, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkantysis subjektas turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydamas jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas, banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams).
Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad darbų tarptautiniai pirkimai yra didelės vertės (viršija 5 mln. Eur), nustatyti reikalavimą prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tik darbų tarptautinių pirkimų atveju. Tačiau perkantiesiems subjektams turėtų išlikti galimybė patiems priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdami šį sprendimą, jie turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
2016-04-0459
1) Siūloma patikslinti 59 str. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi).
Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas ( ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06 ), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652 ). 2) Siūloma numatyti papildomas nuostatas, kurios sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis. Siūloma nuostata būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011) . 59 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai 1.
Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
<...>
4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma;
<...>
klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildomą ar paaiškinimą, perkantysis subjektas, užtikrindamas lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai. Pritarti iš dalies Pritarti siūlomiems 59 straipsnio pakeitimams, tačiau 59 str. 4 d. formuluoti taip, kaip siūloma ją formuluoti atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymą pateiktą Įstatymo projektui Nr. XIIP-3750 (žr. Ekonomikos komiteto išvados dėl Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3750 Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje): Šį straipsnį tikslinti taip: „4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis dokumentus apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių dokumentų duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti dokumentai gali būti patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi. “ Kartu siekiant aiškumo siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog taisant aritmetines klaidas galima taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau negalima šių dalių atsisakyti ar pasiūlymo kainą papildyti naujomis kainos dalimis. Be to, šioje dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti taikytinos visiems pirkimo būdams. Pagal Įstatymo projekte siūlomą formuluotę galima suprasti, kad minėtos taisyklės netaikomos neskelbiamų derybų atvejų. Todėl Įstatymo projekto 64 str. 9 d. siūlytina tikslinti taip: „9.
Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“
2016-04-0463 Įstatymo 63 str. siekiama įtvirtinti galimybes remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikacijos reikalavimais, t.y. siekiant parodyti pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. ES Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais ( Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink.
2004, p. I‑2549 ). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01 ). Taigi, draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais nepagrindžiant ir neįrodant galimybių perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi. Pastarojo metu viešųjų pirkimų praktika rodo, jog dalyviai siekia remtis kitų asmenų patirtimi net ir tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sutartį šie asmenys nevykdys jokių įsipareigojimų. Tokia situacija suponuoja deklaratyvų rėmimąsi patirtimi. Be to, daugelis finansinės padėties, teisės verstis veikla ir patirties aspektų yra neatsiejamai susiję su įmone/juridinio asmeniu, todėl jie negali būti perimami/perduodami. Šiame kontekste kasacinio teismo spręsta dėl pagrindinio jungtinės veiklos partnerio galimybės remtis kito finansiniu pajėgumu perkančiajai organizacijai įrodant sudėtinio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai didžiąją dalį darbų atliks vienas iš partnerių (nagrinėjamoje situacijoje santykis buvo 98 proc. ir 2 proc.), sudėtinis tiekėjas neatitiks ekonominio pajėgumo reikalavimo (kritinio likvidumo kriterijaus) (VPĮ 35 straipsnis), jei šį finansinio stabilumo kriterijų tenkins tik mažesniąją darbų dalį vykdysiantis ūkio subjektas, kurio padėtis neužtikrina perkančiosios organizacijos apsaugos viešojo pirkimo sutarties tinkamu įvykdymu (pvz., didelės vertės pirkime projektuotojo gera finansinė padėtis negali atsverti rangovo prastų rodiklių) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 ). Taigi, Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad dėl dalies kvalifikacijos reikalavimų, jie negali būti perduodami kitiems asmenims ir betarpiškai susiję, todėl turėtų būti ribojama galimybė jais remtis. Analogiškas ribojimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai kvalifikacija nustatyta tam, kad patikrinti pajėgumą ir gebėjimą įvykdyti specialias ir tik pačiam tiekėjui (ne subrangovams ar kitiems asmenims galimas pavesti) priskirtas užduotis. Tokiu atveju šią kvalifikaciją taip pat turėtų turėti pats tiekėjas. 63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais
pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.
Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims (pavyzdžiui, teisė verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtis ir kt.).
<...>
subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.
<...>
perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Šiais atvejais tiekėjas negali remtis išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pajėgumais, kurie neatsiejamai susiję su šiomis pačiam tiekėjui priskirtomis esminėmis užduotimis. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 17 9.
17
2016-04-0466 Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652 ). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99 ). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga papildomai detalizuoti įstatymo nuostatas, apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. 66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas.
Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga ;
Nepritarti Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose. Perkantieji subjektai turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)). Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas.
Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 64 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. 10. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0475 Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. 75 straipsnis. Derybų reikalavimai
šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr.21 11.
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0496 Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. 96 straipsnis. Subtiekimas
pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl solidarios atsakomybės, nes siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“)
2016-04-0497 Atsižvelgiant į FIDIC sutarčių vykdymo praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinę praktiką ir gerosios praktikos pavyzdžius, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai sutartyje yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės sprendimams dėl pakeitimų priimti, o taip pat esant apibrėžtai procedūrinei sprendimų priėmimo tvarkai, pakeitimų įforminimo sąlygoms (pvz. kaip tai numatoma FIDIC sutarčių („Geltonoji“ arba „Raudonoji“ knyga) 13 str.), tai būtų laikoma aiškiai numatytu pagrindu pakeitimui sudaryti įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. prasme. Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), ( ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377) .
I-8377) . Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:
a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;
b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;
c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401) . Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisiškumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. 97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu
sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:
1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtys, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama.
Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;
Nepritarti Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 97 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu, laikoma kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja viešųjų pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme. 13. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0498 Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą. Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse
preliminariosios sutarties nutraukimas
ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkantysis subjektas siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 14.
23
2016-04-0499 Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo, kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. 99 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta sutartis su tiekėju , kai:
<...>
terminas skaičiuojamas:
<...>
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų skelbimo, priėmimo dienos sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos ;
Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 27 15.
27
106 Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015 ). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.). Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas. 106 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus
sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją ) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiojo subjekto sprendimo pagrįstumu .
Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją. Pritarti iš dalies
27 „ VPĮ kom“ 2 str. 27 d. papildyti nuostata, kad „ Tuo atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“ . Nepritarti Techninės specifikacijos apibrėžtis darbų pirkimo atveju apima turinį, o ne formą, todėl manytina, kad darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas vien dėl savo formos neturėtų būti įtraukiami į šią apibrėžtį. Jeigu projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas atitiks techninės specifikacijos apibrėžimą, kuris nustatytas
laikomas technine specifikacija netgi be siūlomo pakeitimo. 17. Lietuvos elektros energetikos asociacija
1 „ VPĮ kom“ 15 str. 1 d. papildyti nuostata „Pirkimai, skirti kitai nei vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar skirti šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.“ .
Nepritarti Manytina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis neturėtų būti dubliuojama Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, nes ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 1 straipsnyje ir toks reguliavimas yra pakankamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė nėra teisinga, nes Viešųjų pirkimų įstatymas būtų taikomas tik tais atvejais, kai pirkimą vykdantis subjektas turėtų perkančiosios organizacijos (t. y. atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 25 d. nustatytus kriterijus), o kitais atvejais, jam nebūtų taikomos minėto įstatymo nuostatos. 18. Lietuvos elektros energetikos asociacija
5 „ VPĮ kom“ 33 str. 5 d. siūloma redakcija: „Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta sprendimų įforminimas protokolu, kurį pasirašo sprendimų priėmime dalyvavę pirkimo komisijos nariai. Manome, kad garso įrašų darymas ir saugojimo pareiga yra neproporcingas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos apsunkinimas, kuris vargu ar apsaugotų nuo pirkimo komisijos narių piktnaudžiavimo. 19. Lietuvos elektros energetikos asociacija
6
VPĮ kom“
papildyti nuostata:
„Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose
esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“.
Pritarti iš dalies Siūloma nuostata dubliuotų Įstatymo projekto 58 str. 10 d. ir 68 str. nuostatas, pagal kurias perkantysis subjektas iš esmės privalo pateikti visą protokoluose esančią informaciją, išskyrus tą, kuri yra konfidenciali. Pritariant siūlymo tikslui, kad tiekėjams turėtų būti pateikta išsami informacija, kodėl perkantysis subjektas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, siūlytina patikslinti 68 str. 2 d. taip:
„2. Perkantysis subjektas, gavęs suinteresuoto kandidato ar
suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos, nurodo išsamiai pateikia šią informaciją: <...>“
2016-05-0334 „VPĮ kom“ 34 str. ir „VPĮ klas“
teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad
„Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto
nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“
„VPĮ kom“
., tiek „VPĮ klas“
. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai.
Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ , nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje . Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis. Pritarti iš dalies Dėl nevienodų nuostatų klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose Nesutinkame su šia pastaba, nes Įstatymo projekto 34 str. 3 d. yra įtvirtinta ši nuostata: „
subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali .“ Dėl subrangovų ir jų kvalifikacijos konfidencialumo Pritarti siūlymui ir kartu atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą Nr. 7 tikslinti Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu jį formuluojant taip: „
4) informacija apie pasitelktus subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“ Dėl konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų atsisakymo Pasiūlymas neatitinka Direktyvos 2014/25/ES 39 str. 1 d. nuostatos, kurioje minimi siūlomi išbraukti žodžiai. 21. Lietuvos elektros energetikos asociacija
4 „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Dėl pastarųjų teisės normų praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos).
Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas) , būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. Pritarti 22.
3 „VPĮ kom“
informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo
„sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip
konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ kom“34 str. 3 d. yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją.
Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą. Nepritarti Manome, kad netikslinga nustatyti pareigą tiekėjams, dalyvaujantiems pirkimuose visada pateikti konfidencialios informacijos pagrindimą taip juos apkraunant papildoma administracine našta, kadangi tam tikrais atvejais toks pagrindimas perkančiajam subjektui nėra reikalingas (pvz., pagal duomenų apsaugos teisės aktus yra aišku, kad neskelbtinas fizinio asmens atlyginimas). Be to, atsižvelgiant į rinkos dinamiškumą, abejotina, kad tiekėjai galėtų pasirengti universalų konfidencialios informacijos pagrindimą, tinkantį visiems pirkimams. Taip pat nemanome, kad su konfidencialios informacijos pagrindimu turėtų būti supažindinami kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, kadangi dažnu atveju pati pagrindime pateikta informacija gali būti konfidenciali, o tai prieštarautų konfidencialios informacijos apsaugos esmei. 23. Lietuvos elektros energetikos asociacija
1 „VPĮ kom“ 36 str. 1 d.
1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas. Nepritarti Pritariant pasiūlymo esmei atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 36 str. 1 d. nuostata jau ir taip nustato bendrą taisyklę, kad visas keitimasis informacija vyksta CVP IS priemonėmis. Šioje nuostatoje po žodžio
„įskaitant“ yra paminėti pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti teikiami
CVP IS priemonėmis, tačiau tai nebaigtinis dokumentų sąrašas. Susipažindinimas su kitų tiekėjų paraiškomis ir pasiūlymais yra vertintinas to paties lygmens keitimusi informacija kaip informavimas apie pirkimo rezultatus pagal Įstatymo projekto 68 straipsnį, kas taip pat nėra įvardinta Įstatymo projekto 36 str. 1 d. Siekiant nuoseklumo, siūlytina nepildyti nuostatos. 24. Lietuvos elektros energetikos asociacija
1 „VPĮ kom“
: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus) :<...>“. Nepritarti Direktyvoje 2014/25/ES darbų pirkimų sutartys neišskirtos, todėl manome, kad pagrindo tam nėra ir jas įgyvendinančiuose įstatymuose.
Be to, neteisinga daryti prielaidą, kad socialinį statusą turinčios įmonės neatlieka jokių darbų ar yra negebančios vykdyti darbų pirkimo sutarčių. Manome, kad tam tikrus darbus jos atlikti gali, pvz., remonto darbus ar pan. 25. Lietuvos elektros energetikos asociacija
1 „VPĮ kom“ 39 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio) .“. Nepritarti Pažymėtina, kad pirkimų suvestinės skelbiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus (pagal šiuo metu parengtą tvarką pirkimo objektas ir apimtis yra skelbiama). Todėl vieno konkretaus reikalavimo nereikėtų įrašyti į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų suvestinė apims ir mažos vertės pirkimus. Todėl reikalavimas nurodyti kiekvieno pirkimo objektą ir numatomą vertę padidins administracinę naštą perkantiesiems subjektams neproporcingai siekiamam tikslui. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad besąlyginis numatomos pirkimo vertės skelbimas turi ir neigiamų pasekmių – tiekėjai gali savo pasiūlymus orientuoti į paviešintą kainą ir neteikti mažesnės vertės pasiūlymų. Todėl tikslinga perkančiajam subjektui palikti pasirinkimo teisę skelbti ar ne konkretaus pirkimo numatomą vertę. 26. Lietuvos elektros energetikos asociacija
3 „VPĮ kom“ 42 str.
3 d. siūloma papildyti nuostata: „ Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą .“. Nepritarti Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių perkantysis subjektas galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turėtų būti aiškinamos vadovaujantis galiojančia teismų praktika. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą (byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstomis nenumatytomis aplinkybėmis laikytinos tokios, dėl kurių perkantysis subjektas praranda suinteresuotumą pirkimo objektu ar galimybę sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutarties negali teisėtai sudaryti ar pakeisti dėl kitų priežasčių. Manytina, kad netikslinga į Įstatymo projektą įtraukti tik vieną konkretų pavyzdį, kas nelaikytina nenumatytomis aplinkybėmis. Tai sukurtų teisinio netikrumo ir sukeltų pagrindą abejonėms, ar kiti įstatyme nepaminėti atvejai jau laikomi tinkamais nenumatytų aplinkybių pavyzdžiais. 29. Lietuvos elektros energetikos asociacija
1. Teikiamose VPĮ redakcijose nustatyti terminai. Kaip pavyzdys, „VPĮ kom“ 70 str. 1 d. siūloma redakcija:
„1. Perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo terminą nustato
vadovaudamasis šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:
1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju ir perkant darbus – visais atvejais ;
2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju, perkant prekes ir paslaugas .
Siūlymo motyvas: darbų pirkimo atveju pasiūlymo parengimas paprastai reikalauja apsilankymo darbų atlikimo vietoje, sąmatų parengimo, pakankamai nemažos apimties techninio projekto (kai jis parengtas) įvertinimo ir t.t.. Dienų pasiūlymo parengimui „taupymas“, duoda atvirkštinį rezultatą. Bet kokiu atveju pasiūlymai darbų pirkimo atveju paprastai yra pateikiami praėjus mėnesiui ir daugiau laiko (nors pradžioje ir nustatoma, kad pasiūlymų pateikimo terminas, pavyzdžiui, 7 ar 10 dienų). Tiekėjai yra priversti prašyti pratęsti terminą, tie prašymai atmetami, teikiamos pretenzijos ir t.t. Be to, dabų pirkimo atveju paprastai yra daug patikslinimų, paaiškinimų (dėl aptinkamų klaidų pateiktuose techniniuose projektuose ir t.t.). Vadovaujantis šiuo principu siūlytina peržiūrėti ir nustatyti ilgesnius paraiškų (pasiūlymų) pateikimo terminus visiems pirkimo būdams perkant darbus. Argumentas, kad procedūros turėtų būti atliktos operatyviai, šiuo atveju yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes trumpas terminas pasiūlymui parengti reiškia ne tai, kad procedūra bus atlikta operatyviau, o tai, kad dėl tos procedūros bus daugiau ginčų, daugiau prašymų, daugiau sprendimų juos tenkinti (arba netenkinti), daugiau pirkimo skelbimo pataisų. Nepritarti Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 70 str. 1 d. nustato minimalius leistinus pasiūlymų pateikimo terminus. Jo 54 str. 1 d. reikalaujama, kad perkantysis subjektas privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymus.
Perkantysis subjektas, nustatydamas šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti. Taigi, Įstatymo projekto 70 str. 1 d. nesuteikia galimybės visais supaprastintų darbų pirkimų atvejais, kai atliekamas atviras konkursas, automatiškai nustatyti trumpiausius leistinus pasiūlymų pateikimo terminus. Pritarus šiam siūlymui, net ir tais atvejais, kai pirkimo objektas nėra sudėtingas, pvz., langų montavimas, perkantysis subjektas privalėtų nustatyti 35 d. terminą pasiūlymams parengti, kas nepagrįstai prailgintų pirkimo procedūras. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Viešųjų pirkimų tarnyba
113 Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui.
modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Pirkimų įstatymo projekto 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas
ir įgyvendinimas
straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio95
d. 2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija: „4.
Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu- tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“
19-straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių
sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus; 3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“
36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija:
„2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami
pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“. 63 .
6
3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų,
kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“
101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija;
„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti
sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“8
4. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos
8
sausio18 d. 95 . Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 106 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 117 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 128 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą dėl įsigaliojimo Nr. 32 2.
32
tarnyba
4 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau
Projekte nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal
19 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas.
Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo . Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3751 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisve i apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą . STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje , turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Pritarti iš dalies Įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju , jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. “ 3.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“
veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. Pritarti iš dalies Nuostatą formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 6). 4.
tarnyba
2 Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi Nepritarti Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus, nes jis taikomas atliekant pirkimus, skirtus gamybiniams procesams, ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu, jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3 Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras.
Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti.
Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome:
dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pritarti iš dalies Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas.
Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS). Nepritariame siūlymui dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakym o Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas
Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.).
Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą). 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Taigi, perkančiajam subjektui sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr.
XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju. Nepritarti Nepritarti pirmajai alternatyvai dar padidinti pirkimų, atliekamų pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, procentą dėl to, kad šį pasiūlymų vertinimo kriterijų yra daug sudėtingiau taikyti praktikoje nei mažiausios kainos kriterijų (kuris iki šiol Lietuvoje dominavo). Todėl perkantiesiems subjektams būtina suteikti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jos galėtų įsisavinti sudėtingesnį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir pasirengti teisingai jį taikyti.
Nepritarti antrajai alternatyvai nustatyti prievolę perkantiesiems subjektams taikyti elektroninius aukcionus, kadangi perkantysis subjektas pats turėtų spręsti, ar šią pirkimo procedūrą tikslinga atlikti. Pritariant pasiūlymo tikslui, kad turi būti siekiama kuo efektyviau atlikti pirkimą, pažymėtina, kad elektroninio aukciono taikymą reiktų skatinti kitomis priemonėmis (pavyzdiniais pirkimo dokumentais, mokymais ir pan.)
tarnyba
6 Siekiant išvengti nepagrįstų delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą. Nepritarti Projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 6 d. (kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 51 str. 1 d. trečioje pastraipoje) nustatytas maksimalus leistinas 8 metų preliminariosios sutarties galiojimo terminas nesuponuoja nepagrįstų delsimų ir vilkinimo. Pagal šią nuostatą preliminarioji sutartis gali galioti iki 8 metų, t. y. visą šį laikotarpį perkantysis subjektas gali sudaryti konkrečias sutartis esamos preliminariosios sutarties pagrindu. Ilgas preliminariosios sutarties galiojimo terminas leidžia pilnai panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgas, užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą bei sumažinti galimų sutrikimų riziką. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba
5 Projekto Nr.
XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkantiesiems subjektams sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų subjektų pareigą tikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančios šios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Nepritarti Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Įstatyme sudėtinga aprėpti visus galimus pagrįstus atvejus ir aplinkybes. Privalomi reikalavimai dėl tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ženkliai padidintų administracinę naštą bei apsunkintų pirkimo sutarties vykdymą ir būtų ypač neadekvatūs smulkesniuose pirkimuose, kur subtiekimo mastai maži.
Pažymėtina, kad nustačius tokius privalomus reikalavimus jie būtų taikomi ne tik pirmosios, bet ir tolesnių grandžių subtiekėjams (žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 str. 45 d.: „Viešojo pirkimo subtiekimo sutartis – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu – subtiekėjai) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje.“). Be to, būtų tikrinami subtiekėjai, pasitelkiami sutarties vykdymo metu, o ne tik viešojo pirkimo procedūros metu. Tikrinami subtiekėjai turėtų pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir kompetentingų institucijų išduotas pažymas dėl teistumo nebuvimo, mokesčių sumokėjimo ir pan. Galiausiai, pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. 9. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-04-11 19, 20,21 Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr.
VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis.
Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.
Direktyva 2014/24/ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui, sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.
To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams.
Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką.
Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
straipsnį ir Pirkimu, atliekamu perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius. Pritarti iš dalies Dėl vidaus sandorių Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. Dėl pirkimų iš susijusių ar iš bendrai įsteigtų įmonių Siūlytina sugriežtinti Įstatymo projekto Nr. XIIP- 3751 2
straipsnių reguliavimą, nustatant kad pirkimų iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių išimtis būtų taikoma tik tada, kai įsigyjama iš subjektų, kurie patys turi perkančiojo subjekto arba perkančiosios organizacijos statusą ir vėliau sutarčiai vykdyti reikalingus pirkimus (įskaitant ir subrangos pasitelkimą) atlieka tik pagal viešųjų pirkimų ar komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. Be to, įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad ne tik sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, bet ir sprendimą, kada leidžiama pirkti iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių, turėtų priimti Vyriausybė. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, pakeisti projekto 20 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį taip, kad pirkimų iš susijusių ar bendrai įsteigtų įmonių išimtis būtų taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tik tada, kai įsigyjama iš subjektų, kurie patys turi perkančiojo subjekto arba perkančiosios organizacijos statusą ir vėliau sutarčiai vykdyti reikalingus pirkimus (įskaitant ir subrangos pasitelkimą) turi atlieka tik pagal viešųjų pirkimų ar komunalinio sektoriaus pirkimų taisykles. 20 straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės 3.
Šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais , kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip
planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip
planus. 21 straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto 1.
Jeigu keli perkantieji subjektai įsteigia įmonę su tikslu bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad bent jau tuo laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais , kai:
turinti įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų;
2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais. 10. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-04-12
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties. Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai.
Europos Parlamento ir Tarybos
panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Nr.
KT9-N5/2015 konstatuojamosios III dalies 5 punktas). leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone
„Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas
teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu. Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams.
Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurenciniu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“. (Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju.
Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Jurgis Razma,
34 Argumentai: Jeigu būtų pritarta mano pasiūlymui Viešųjų pirkimų įstatymo naujoje redakcijoje (XIIP-3750) vietoj sąvokos „ Informacinė sistema „E. sąskaita““ naudoti sąvoką „E lektroninių sąskaitų informacinė sistema“, tuomet šiame įstatymo projekto 36 straipsnio 3 ir 4 dalis reikėtų išdėstyti taip:
Pasiūlymas: 36 straipsnio 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis elektroninių sąskaitų informacine sistema informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. 4.
priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, elektroninių sąskaitų informacinės sistemos informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nepritarta Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 straipsnio 12 dalies pakeitimui, atitinkamai nepritarti ir šiam pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti P. Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šį komiteto pasiūlymą:
Pritarti iš dalies Žr. Komiteto sprendimą. 2(1)
4 Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas ar jo įgaliotas subjektas gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą. Pritarti3 Audito komitetas 2016-05-11 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto sprendimą. 4(1) [1]
74 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) jis neatitinka kitų nei nurodyta šio straipsnio 9 dalyje pirkimo dokumentų reikalavimų; “. Pritarti 5(2)
16 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str.
kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 16 d. ir ją išdėstyti taip: „16. Pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge , kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.
dėmesys, kad Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/25/ES 16 str. 2 d. ir preambulės 30 d. nuostatas ir nėra formuluojama taip, kad padalinys sudaro sutartis savo vardu. Ši nuostata taip pat nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios kitos įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkantiesiems subjektams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„<...>Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai
atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui.
Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiojo subjekto pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles) :
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ Pritarti 7(4)
7 Argumentai: Projekto 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 13 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 13 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą
„kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto
13 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių
Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 1 d. ir 2 d. leidžia vidaus sandorį sudaryti (inicijuoti) tik tokiam subjektui, kuris turi perkančiosios organizacijos statusą, t. y., jeigu perkantysis subjektas neturi perkančiosios organizacijos statuso, jis vidaus sandorio inicijuoti negali. Tuo tarpu Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str. 2 d. neteisingai perkelia minėtos direktyvos 28 str. 2 d., nes jis nustato liberalesnį reguliavimą, leidžiantį dukterinei įmonei, turinčiai perkančiojo subjekto statusą, tačiau galinčiai neturėti perkančiosios organizacijos statuso, sudaryti vidaus sandorį su motinine įmone. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojamas perkantysis subjektas , kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija perka iš jį (ją) kontroliuojančio perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ar kito perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos, kurį (kurią) kontroliuoja tas pats perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija.“
<...>
„4.
Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos . Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją.
Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę . 5. Siekdamas Siekdami sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija , ar perkančioji organizacija :
tvirtindami šiame įstatyme nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;“ Pritarti iš dalies Įvertinus Įstatymo projekto 19 straipsniui pateiktus suinteresuotų subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju , jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. “ Kitiems siūlomiems Įstatymo projekto 19 str. nuostatų pakeitimams pritarti.
9(6)
3334 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, tikslinga tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą. 2. Atsižvelgiant į statymo projekto 33 str. 3 d. nuostatas, kurios nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas gali būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas gali būti lemiamas, tokia situacija nėra pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 33 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. 3. S tebėtojai turėtų pateikti juridinio asmens įgaliojimą. Jei asmuo atstovauja ne juridinį asmenį, jis turėtų atstovauti įstatymų lygmeniu nustatytas grupes, ar šių asmenų grupių savivaldos teisę įgyvendinančias institucijas. Todėl siūlytina Projekto33 str. 4 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymai:
Pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą ir 33 str. 3, 4 d. išdėstyti taip: „
<...>
„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusio subjekto
vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių , o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai . 4. Perkantysis subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto
Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 94 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 34 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų
nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis .
Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra
Teisės departamento 25 pastabą, kuri nustato, kad 36 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Teisės departamentas pažymi, kad į Projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, todėl racionalu būtų numatyti atitinkamas išimtis Įstatymo projekto 36 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos
„E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai
pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“ Pritarti 12(9)
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vertinamos ne tik paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, reikėtų papildyti 36 str. 9 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 str.
9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis
informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius , žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“
13
2016-05-1137 Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su kitais teisės aktais, kaip pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo, Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga patikslinti Projekto 37 str. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 37 str. ir jį išdėstyti taip: 1.
Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
4) tiekėjui, kuri ų o dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 3.
apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamose šio straipsnio dalyse nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“ Pritarti
2 Argumentai: Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams. A tliekant mažos vertės pirkimą ne per CPO, sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalav imas minimaliai užsakymo vertei.
Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pats perkantysis subjektas nuspręstų, ir jeigu jam racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, pirktų įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 38 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu pasitvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę. Perkantysis subjektas, atlikdamas mažos vertės pirkimus, gali netaikyti šio įstatymo 41–44, 46, 47, 49–66 straipsnių, 68 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, III skyriaus, IV skyriaus , išskyrus 90 straipsnį, ir V skyriaus nuostatų.
Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“
15
1 Argumentai: Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario
per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 vasario1 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“
Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, bei į Viešųjų pirkimų Įstatymo projekto keičiamas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) informacija pagal šio įstatymo 60 straipsnį ir mutatis mutandis taikomuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 8 dalyse dalyje nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;“
Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/25/ES 66 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 54 str. 4 d.
4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu buvo padaryta esminių
Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu
Įstatymo projekto 59 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. Siūloma patikslinti 59 str., aiškiai išskiriant, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str.
tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 59 str. 1 ir 4 d. ir jas išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis
šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos :
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 57 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;
2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;
3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;
terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje ;
5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajam subjektui nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.
Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti. 6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo
<...>
„4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis dokumentus apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams , ar šių duomenų dokumentų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 64 straipsnio 9
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 61 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 61 str. ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir
aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai 1.
Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkantysis subjektas turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką . 2. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme , EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.
761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL, 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas , perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką .“
20
2016-05-1163 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 63 str. 1 d. antrą pastraipą, tikslinga Įstatymo projekto 63 str. aiškiai įtvirtinti pareigą perkančiajam subjektui patikrinti ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketinama remtis, kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 63 str. ir jį išdėstyti taip: „
„1.
Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. 2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto reikalavimo . 3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, patikrina ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniu nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą ūkio subjektą.“45 .
Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. 56 . Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis tiekėjų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. 67 . Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto
paaiškinti, o Įstatymo projekto 64 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“
22
1 Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 68 str. 2 d. 3 p. perkantysis subjektas tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkantysis subjektas laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkantysis subjektas, visus pasiūlymus pripažinęs netinkamais, pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslinga patikslinti 68 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“
23
35 Argumentai: Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, papildomai siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 73 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 73 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus , šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka.“
24
2 Argumentai: Siūlytina patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 75 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus
Įstatymo projekto 76 str. 3 d. aprašyti konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, tačiau jie atitinka Direktyvos 2014/25/ES 48 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „ request “), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/25/ES 1 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“ ) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“ ) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 76 str. 3 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:
„4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti
konkurencinį dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius , kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyta
Įstatymo projekto 94 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 94 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 94 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 94 str. 2 d. 2.
eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 94 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 94 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti , ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui . Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajam subjektui skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą.
Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 94 str. ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas
laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3.
tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta 99 straipsnyje, perkantysis subjektas turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 34 . Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkantysis subjektas pats turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. 45 . Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. 56 . Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis nuo sutarties sudarymo, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį.
Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;
2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;
nuomos), pirkimo išsimokėtinai;
4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;
5) dokumentų saugojimo paslaugų;
6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;
7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;
8) investicijų projektų įgyvendinimo;
9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;
10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkantysis subjektas tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. 67 .
6
7. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 8 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. 78 . Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 89 . Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba supaprastinto pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 910 .
9
10. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurių metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.““
27
19 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;
28
2016-05-1196 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiojo subjekto, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 96 str. papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 96 str. ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas
gali turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus , ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. 2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 3. Šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyti reikalavimai nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajam subjektui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau.
Jei taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su šia informacija pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai. 5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, P p erkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsni o u1 dalyje, 3 dalies 1 ar 2 punkte, 4 dalyje nurodytų sąlygų, nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas reikalauja , o jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, – gali reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą subtiekėją.“
29
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 90 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto
nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“. Pritarti30
2016-05-1199 Argumentai: Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 99 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 63 str. 4 d. atvejį, kai perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Taip pat manytina, kad ne perkantysis subjektas turėtų spręsti, esminiai sutarties pažeidimai padaryti dėl subtiekėjo kaltės ar ne. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Įstatymo projekto 63 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos).
Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje
pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalį , jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo
Siūlytina aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 106 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr.
23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 110 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94
straipsnio89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio
tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“
33
1111 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 111 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 111 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio
dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“
34
1121 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 112 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 112 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo,
jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir89 dalių, 107 straipsnio, 108 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 2 dalies,
mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies.“
35
113 Argumentai: Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete, Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui.
CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projekto 113 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 113 str. ir jį išdėstyti taip:
„113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas
ir įgyvendinimas
straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio95
d. 2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija: „4.
Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu- tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“
19-straipsnio 5 dalies redakcija:
„5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių
sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus; 3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“
36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija:
„2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami
pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“. 63 .
6
3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų,
kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“
101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija;
„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti
sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“8
4. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 95 . Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 106 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 117 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 128 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d.““
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti , įvertinant gautas pastabas ir pasiūlymus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui gauta daug, esminių, o neretai ir vienas kitam prieštaraujančių, pasiūlymų iš valstybės institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų) ir savivaldybių. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Remigijus Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Skaičius skliausteliuose žymi papildomo komiteto išvadoje pateiktų pasiūlymų eiliškumą.
komitetas
DĖL
2016 m. gegužės 11 d. Nr. 15
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, advokatas Linas Sesickas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, advokatas Linas Sesickas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
33 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau –
52
„kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti Atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo datą ir būtinybę šio įstatymo nuostatų įsigaliojimą suderinti su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų įsigaliojimu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 3.
Projekto 4 straipsnio 2 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių
„administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius
„valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“. Be to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas
sunumeruoti. Pritarti
112
diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti. Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto. Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema –
„žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių
dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis).
Terminas „tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“ Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje. 2) 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte). Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių
„naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei). Pastaba dėl nurodytų įrenginių „naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
straipsnio 1 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų „teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas. Pritarti
11
nustatyti, kad elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”.
Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo nuostatas. Pritarti iš dalies Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad pirkimas yra skirtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti turi būti aiškinamos pakankamai plačiai. Pavyzdžiui, Europos Komisijos parengtame dokumente (Commission Staff Working Paper, Evaluation Report - Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation, Part
komunalinio sektoriaus reguliavimas taikytinas ne tik turbinų elektros gamybai ar elektros stulpų pirkimams, bet ir darbo drabužių perkančiosios organizacijos darbuotojams, biuro įrangos įmonės administracijai, kuro įmonės transportui ir pan. pirkimams, kai jie skirti veiklai energetikos sektoriuje vykdyti. Be to, komunalinio sektoriaus reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai prekės, darbai ar paslaugos yra skirti energetikos sektoriaus veiklai sukurti (pavyzdžiui, elektrinės statybos darbų pirkimui). Jeigu Projekto 6 str. 1 d. 1 p. vietoj termino
„elektros įrenginiai“ vartotume „elektros tinklai“, tai Projekto taikymo
sritis susiaurėtų ir jis neapimtų elektrinės statybos darbų.
Nes pagal Elektros energetikos įstatymą 2 straipsnio 17 d. („Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.“) į elektros tinklų sąvoką nepatenka elektros įrenginiai, skirti elektros energijai gaminti – į šią sąvoką patenka tik elektros įrenginiai, skirti elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą patikslinti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai, geriamo vandens tiekimas. Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
22
tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų. Pritarti
straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių „biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“, „finansiniais“. Pritarti
„automatinės transporto sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus
galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti Projekto 8 straipsnyje vartojamą sąvoką
„automatinės transporto sistemos“ pakeisti į „automatizuotos transporto
sistemos“.
Automatizuotos transporto sistemos – tai automatiniu būdu (be vairuotojo) valdomos transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusas, metro. Lietuvoje kol kas tokių transporto priemonių nėra. Tačiau kitose šalyse (Anglija, Danija) tokios priemonės dažniausiai naudojamos oro uostuose, mokinių vežimui ir kt. Nors kol kas Lietuvoje automatizuotos transporto priemonės dar nenaudojamos, tačiau ateityje jos gali būti naudojamos. Todėl manytina, kad Projekto 8 straipsnio nuostata (įskaitant sąvoką „automatizuotos transporto sistemos“) turi būti suformuluota taip, kad pilna apimtimi perkeltų Direktyvos 2014/25/ES 11 str. pirmą pastraipą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti: „2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 3
taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos 2014/25/ES taikymo apimties. Pritarti
2
nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas. Nepritarti Komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus. Todėl siūlytina komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams palikti galimybę patiems nusistatyti į išimtį patenkančių radijo ir audiovizualinės srities pirkimų tvarką. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.
Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas. Pritarti
4
nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 5
21195
nustatomos sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos). Pritarti
„moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos
2014/25/ES 32 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. Nepritarti Projekte vartojamos sąvokos priderintos prie nacionalinėje teisėje vartojamų sąvokų.
Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 11 punktu vartojama sąvoka „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė
3
tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“. Pritarti
12
19Projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius „atitinkamoje“, „atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“, „įgaliotai“, atitinkamai patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija“. Pritarti
1
paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini žodžiai
„perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“. Pritarti
2
žodžio „sudaroma“ įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“. Pritarti
3342
„atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai.
Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 6
6
juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo
236
24Projekto 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta,
kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 6
1 25.
Projekto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 34 straipsnio
komiteto pasiūlymą Nr. 8
22
nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir
straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama. Nepritarti Manytina, kad esama Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė tinkamai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 39 str. 1 d., kurioje taip pat nurodoma, kad konfidencialia informacija negalima laikyti šios direktyvos 70 straipsnyje (atitikmuo Įstatymo projekto 47 straipsnis) ir 75 straipsnyje (atitikmuo Įstatymo projekto 68 straipsnis) nurodytos informacijos, kuria privalu viešinti. O Direktyvos 2014/25/ES 70 str. 3 d. ir 75 str. 3 d. taip pat yra išlygų, kad informacijos negalima viešinti, jei tai pažeistų tiekėjo komercinius interesus. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį). Pritarti 28.
12
nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti
14
reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Nepritarti Tiekėjo sąvoka (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 straipsnio 36 dalis) apima ir tiekėjų grupes, todėl Įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytą statusą turintys asmenys gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalį tikslinti kaip siūloma. Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams (įskaitant ir nurodytus Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) palikti galimybę patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia. 32. Projekto 47 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“. 33. Projekto 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. 34.
teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. 35. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. 36. Projekto 49 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. Nepritarti Įstatymo projekto
perkančiojo subjekto interneto svetainės. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
išbrauktinas žodis „bus“. Pritarti
21
įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti
8
jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti
211 35.
Projekto 49 straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas
numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti
216
nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. Pritarti
2
37Projekto 51 straipsnio 2 dalyje,
atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti
4
38Projekto 54 straipsnio 4 dalyje nustatoma,
kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino.
Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 14
1
nustatyti bendrosios taisyklės išimtį – „perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis, tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalies 1 punkte, nemoka mokesčių ar yra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti. Nepritarti Esama Įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 80 str. 1 d. Komunalinio sektoriaus subjektams, tarp kurių yra ir privataus kapitalo įmonių (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), tikslinga nustatyti liberalesnes tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo taisykles nei klasikinio sektoriaus kriterijus atitinkantiems viešojo sektoriaus subjektams.
Pažymėtina, kad komunalinio sektoriaus subjektai neretai atlieka pirkimus, kurie skirti gamybiniams procesams. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
40Projekto 61 straipsnio 2 dalis taisytina,
išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio
„kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti
„kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir
straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti. Pritarti
3
42Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku,
ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. Pritarti
32
formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti
2015-12-0168 44.
Projekto 68 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu. Pritarti
7477823333
straipsnio 3 dalyje, 77 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 3 dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia. Pritarti
koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. Pritarti
reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Nepritarti Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
2014/25/ES 50 straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti
1
aiškumo, taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“. Pritarti
122
koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. Pritarti
446 51.
punktuose neaišku, ką atitinka pateikiama informacija. Pritarti
1
išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“, kaip pertekliniai. Pritarti
2
būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti
9
54Projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostata,
kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 23
2
55Projekto 97 straipsnio 2 punkto nuostata,
kad sutarties keitimas galimas „neatsižvelgiant į papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių. Pritarti
1
tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą.
Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymus Nr. 24, 26
2015-12-0199 57.
Projekto 99 straipsnyje apibrėžimas
„esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje
„esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. Pritarti
iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 27
1004
teikia Konkurencijos taryba. Pritarti
10116
neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami
„leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo pagal Lietuvos
Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. Pritarti
2015-12-01 61.
Projekto 2 priedo 2 punkto nuostata dėl „leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka. Pritarti
teikti pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per
teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. Pritarti
2015-12-01 63.
Projekto 2 priedo 4 dalies nuostata dėl „leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus „naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo 5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“
64Projekto 8 priedo 3 punktas taisytinas,
nes jame nurodytą Reglamentą Nr.1059/2033 paskutinį kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1). Pritarti
65Projekto 8 priedo 4 punktas taisytinas,
nes jame nurodytą Direktyvą 2006/32/EB paskutinį kartą keitė Europos
66Projekto 8 priedo 7 punkte vietoj 2011 m.
rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra
4 Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:
a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p.
368), 1 straipsnyje;
b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>. Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnyje nėra numatyta ir ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo Direktyvos 2014/25/ES nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui projekto 16 straipsnio 4 punkte yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/25/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais.
Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus. Pritarti
2 Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos metodą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Siūlytina papildyti įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio
subjektas, vykdydamas teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ". Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo.
Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnio
organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą. Nepritarti Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo. 3.
konfederacija 2016-04-0433 Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.; ESTT
GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 33 straipsnis. Pirkimo komisija
subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai). Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 6
konfederacija 2016-04-0436 ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). 36 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija 9.
Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 9
konfederacija
3 Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos /tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. 40 straipsnis. Pasirengimas pirkimui
3Tais atvejais,
kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai perkantysis subjektas vykdė viešąsias konsultacijas arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame Įstatyme nustatyta tvarka.
Nepritarti Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 40 str. 3 d., nes Direktyvos 2014/25/ES 41 str. nėra nurodoma, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, yra sąlyginė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu konsultacijos buvo suteiktos, perkančioji organizacija turi imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti. 6. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0456 Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. 56 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
subjektas tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu arba lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės. Nepritarti Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui.
Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkantysis subjektas, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkantysis subjektas turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydamas jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas, banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams). 7. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0459
1) Siūloma patikslinti 59 str. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). 2) Siūloma numatyti papildomas nuostatas, kurios sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis.
Siūloma nuostata būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). 59 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai
subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
<...>
4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma;
<...>
4.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildomą ar paaiškinimą, perkantysis subjektas, užtikrindamas lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai. Pritarti iš dalies Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas.
Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikiamas netinkamas ar nepakankamas patikslinimas tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą. Dėl to, ar galima tikslini tiekėjo pateiktą informaciją žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15
2016-04-0463 Įstatymo 63 str. siekiama įtvirtinti galimybes remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikacijos reikalavimais, t.y. siekiant parodyti pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. ES Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01).
Taigi, draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais nepagrindžiant ir neįrodant galimybių perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi. Pastarojo metu viešųjų pirkimų praktika rodo, jog dalyviai siekia remtis kitų asmenų patirtimi net ir tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sutartį šie asmenys nevykdys jokių įsipareigojimų. Tokia situacija suponuoja deklaratyvų rėmimąsi patirtimi. Be to, daugelis finansinės padėties, teisės verstis veikla ir patirties aspektų yra neatsiejamai susiję su įmone/juridinio asmeniu, todėl jie negali būti perimami/perduodami. Šiame kontekste kasacinio teismo spręsta dėl pagrindinio jungtinės veiklos partnerio galimybės remtis kito finansiniu pajėgumu perkančiajai organizacijai įrodant sudėtinio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai didžiąją dalį darbų atliks vienas iš partnerių (nagrinėjamoje situacijoje santykis buvo 98 proc. ir 2 proc.), sudėtinis tiekėjas neatitiks ekonominio pajėgumo reikalavimo (kritinio likvidumo kriterijaus) (VPĮ 35 straipsnis), jei šį finansinio stabilumo kriterijų tenkins tik mažesniąją darbų dalį vykdysiantis ūkio subjektas, kurio padėtis neužtikrina perkančiosios organizacijos apsaugos viešojo pirkimo sutarties tinkamu įvykdymu (pvz., didelės vertės pirkime projektuotojo gera finansinė padėtis negali atsverti rangovo prastų rodiklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
3K-3-43/2012). Taigi, Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad dėl dalies kvalifikacijos reikalavimų, jie negali būti perduodami kitiems asmenims ir betarpiškai susiję, todėl turėtų būti ribojama galimybė jais remtis. Analogiškas ribojimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai kvalifikacija nustatyta tam, kad patikrinti pajėgumą ir gebėjimą įvykdyti specialias ir tik pačiam tiekėjui (ne subrangovams ar kitiems asmenims galimas pavesti) priskirtas užduotis. Tokiu atveju šią kvalifikaciją taip pat turėtų turėti pats tiekėjas. 63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais
perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims (pavyzdžiui, teisė verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtis ir kt.).
<...>
(paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4.
į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.
<...>
montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Šiais atvejais tiekėjas negali remtis išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pajėgumais, kurie neatsiejamai susiję su šiomis pačiam tiekėjui priskirtomis esminėmis užduotimis. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 17
konfederacija 2016-04-0466 Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus.
Manytina, kad tikslinga papildomai detalizuoti įstatymo nuostatas, apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. 66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas. Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga;
Nepritarti Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose. Perkantieji subjektai turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)). Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 64 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. 10. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0475 Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų.
Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. 75 straipsnis. Derybų reikalavimai
nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr.21
konfederacija 2016-04-0496 Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio
organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. 96 straipsnis. Subtiekimas 2.
pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl solidarios atsakomybės, nes siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“). Dėl tarpusavio atsiskaitymo žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 25
konfederacija 2016-04-0497 Atsižvelgiant į FIDIC sutarčių vykdymo praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinę praktiką ir gerosios praktikos pavyzdžius, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai sutartyje yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės sprendimams dėl pakeitimų priimti, o taip pat esant apibrėžtai procedūrinei sprendimų priėmimo tvarkai, pakeitimų įforminimo sąlygoms (pvz. kaip tai numatoma FIDIC sutarčių („Geltonoji“ arba „Raudonoji“ knyga) 13 str.), tai būtų laikoma aiškiai numatytu pagrindu pakeitimui sudaryti įstatymo projekto 87 str. 1 d.
sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:
a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;
b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;
c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401). Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisiškumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. 97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu 1.
Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:
1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtys, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;
Nepritarti Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 97 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu, laikoma kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja viešųjų pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme. 13. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-0498 Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą.
Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos
nutraukimas
įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkantysis subjektas siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 23
konfederacija 2016-04-0499 Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo, kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. 99 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta sutartis su tiekėju, kai:
<...>
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
<...>
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio
sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos; Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 27
konfederacija
106 Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.).
Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas. 106 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus 3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiojo subjekto sprendimo pagrįstumu. Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 28
energetikos asociacija
27 „VPĮ kom“
pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
1 „VPĮ kom“ 15 str.
vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar skirti šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje atliekami vadovaujantis
pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
5 „VPĮ kom“
Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
6
kom“ 33 str. 6 d. 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija 2016-05-0334 „VPĮ kom“ 34 str. ir „VPĮ klas“ 20 str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“
įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. 3 p.
„VPĮ kom“ 34 str., tiek „VPĮ klas“ 20 str. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai. Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“, nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje. Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
4 „VPĮ kom“ 34 str. 4 d.
praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų.
Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas), būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
3
„VPĮ kom“ 34 str. 3 d. Klausimas dėl pasiūlyme
nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo
„sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip
konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ kom“ 34 str. 3 d. yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška).
Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
1
„VPĮ kom“ 36 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks
perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas. Apsispręsti pagrindiniame komitete 24.
Lietuvos elektros energetikos asociacija
1
„VPĮ kom“ 37 str. 1 d. Siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas,
sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus):<...>“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
1
„VPĮ kom“ 39 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji
organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio).“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
3
„VPĮ kom“ 42 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata: „Tuo
atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
energetikos asociacija
1. Teikiamose VPĮ redakcijose nustatyti terminai. Kaip pavyzdys, „VPĮ kom“ 70 str. 1 d. siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasis šio įstatymo
trumpesnis kaip:
1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju ir perkant darbus – visais atvejais;
2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju, perkant prekes ir paslaugas.
Siūlymo motyvas: darbų pirkimo atveju pasiūlymo parengimas paprastai reikalauja apsilankymo darbų atlikimo vietoje, sąmatų parengimo, pakankamai nemažos apimties techninio projekto (kai jis parengtas) įvertinimo ir t.t.. Dienų pasiūlymo parengimui „taupymas“, duoda atvirkštinį rezultatą. Bet kokiu atveju pasiūlymai darbų pirkimo atveju paprastai yra pateikiami praėjus mėnesiui ir daugiau laiko (nors pradžioje ir nustatoma, kad pasiūlymų pateikimo terminas, pavyzdžiui, 7 ar 10 dienų). Tiekėjai yra priversti prašyti pratęsti terminą, tie prašymai atmetami, teikiamos pretenzijos ir t.t. Be to, dabų pirkimo atveju paprastai yra daug patikslinimų, paaiškinimų (dėl aptinkamų klaidų pateiktuose techniniuose projektuose ir t.t.). Vadovaujantis šiuo principu siūlytina peržiūrėti ir nustatyti ilgesnius paraiškų (pasiūlymų) pateikimo terminus visiems pirkimo būdams perkant darbus. Argumentas, kad procedūros turėtų būti atliktos operatyviai, šiuo atveju yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes trumpas terminas pasiūlymui parengti reiškia ne tai, kad procedūra bus atlikta operatyviau, o tai, kad dėl tos procedūros bus daugiau ginčų, daugiau prašymų, daugiau sprendimų juos tenkinti (arba netenkinti), daugiau pirkimo skelbimo pataisų. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
113 Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Pirkimų įstatymo projekto 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 95 dalį, įsigalioja 20167 m. balandžio sausio 51 d. 2. Šio įstatymo
d. 3.
3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu-tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“ 4. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja-tokia šio įstatymo 19-straipsnio 5 dalies redakcija: „5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus; 3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“ 5. 2016 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija: „2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“. 63.
63. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“ 7. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija; „6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“
punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 20178 m. balandžio sausio
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 106. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 117. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 128. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą dėl įsigaliojimo Nr. 32 2.
32
4 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto 19 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas.
Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos
„vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija
pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3751 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Pritarti iš dalies
pasiūlymą Nr. 5
2 Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6 4.
6
2 Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi Nepritarti Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus, nes jis taikomas atliekant pirkimus, skirtus gamybiniams procesams, ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu, jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3 Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras.
Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras
nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti.
Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome: 3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pritarti iš dalies Dėl viešųjų pirkimų praktikos dėl nenumatytų aplinkybių apibendrinimo ir rekomendacijų rengimo Pritariame šiam siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas.
Dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo: Pritariame šiam siūlymui, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS). Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakymo Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas – mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pažymėtina, kad atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, tenka perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, daugeliu atvejų sutikimai, kurių Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.).
Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą). 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Taigi, perkančiajam subjektui sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr.
XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
„aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys
tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6 Siekiant išvengti nepagrįstų delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą. Nepritarti Projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 6 d. (kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 51 str. 1 d. trečioje pastraipoje) nustatytas maksimalus leistinas 8 metų preliminariosios sutarties galiojimo terminas nesuponuoja nepagrįstų delsimų ir vilkinimo.
Pagal šią nuostatą preliminarioji sutartis gali galioti iki 8 metų, t. y. visą šį laikotarpį perkantysis subjektas gali sudaryti konkrečias sutartis esamos preliminariosios sutarties pagrindu. Ilgas preliminariosios sutarties galiojimo terminas leidžia pilnai panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgas, užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą bei sumažinti galimų sutrikimų riziką. 8. Specialiųjų tyrimų tarnyba
5 Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkantiesiems subjektams sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų subjektų pareigą tikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr.
XIIP-3751 96 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančios šios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Nepritarti Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Įstatyme sudėtinga aprėpti visus galimus pagrįstus atvejus ir aplinkybes. Privalomi reikalavimai dėl tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ženkliai padidintų administracinę naštą bei apsunkintų pirkimo sutarties vykdymą ir būtų ypač neadekvatūs smulkesniuose pirkimuose, kur subtiekimo mastai maži. Pažymėtina, kad nustačius tokius privalomus reikalavimus jie būtų taikomi ne tik pirmosios, bet ir tolesnių grandžių subtiekėjams (žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 str. 45 d.: „Viešojo pirkimo subtiekimo sutartis – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu
XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
34 Argumentai: Jeigu būtų pritarta mano pasiūlymui Viešųjų pirkimų įstatymo naujoje redakcijoje (XIIP-3750) vietoj sąvokos „Informacinė sistema „E. sąskaita““ naudoti sąvoką „Elektroninių sąskaitų informacinė sistema“, tuomet šiame įstatymo projekto 36 straipsnio 3 ir 4 dalis reikėtų išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
ir 4 punktus išdėstyti taip:
faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis elektroninių sąskaitų informacine sistema informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. 4. Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, elektroninių sąskaitų informacinės sistemos informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas
74 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) jis neatitinka kitų nei nurodyta šio straipsnio 9 dalyje pirkimo dokumentų reikalavimų; “. Pritarti
16 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 16 dalies sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 16 d. ir ją išdėstyti taip: “Pirkimo kandidatas (toliau
2 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 13 str.
2 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/25/ES 16 str. 2 d. ir preambulės 30 d. nuostatas ir nėra formuluojama taip, kad padalinys sudaro sutartis savo vardu. Ši nuostata taip pat nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios kitos įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkantiesiems subjektams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiojo subjekto pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles):
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“
7 Argumentai: Projekto 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis.
Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 13 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 13 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą
„kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto
13 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pritarti
2451 Argumentai: Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 28 str.
vidaus sandorį sudaryti (inicijuoti) tik tokiam subjektui, kuris turi perkančiosios organizacijos statusą, t. y., jeigu perkantysis subjektas neturi perkančiosios organizacijos statuso, jis vidaus sandorio inicijuoti negali. Tuo tarpu Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str. 2 d. neteisingai perkelia minėtos direktyvos 28 str. 2 d., nes jis nustato liberalesnį reguliavimą, leidžiantį dukterinei įmonei, turinčiai perkančiojo subjekto statusą, tačiau galinčiai neturėti perkančiosios organizacijos statuso, sudaryti vidaus sandorį su motinine įmone. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. ir juos išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojamas
perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija perka iš jį (ją) kontroliuojančio perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ar kito perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos, kurį (kurią) kontroliuoja tas pats perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija.
<...>
sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “. 5. Siekdamas Siekdami sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas tvirtindami šiame įstatyme nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;“
3334 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto
straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, tikslinga tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą. 2. Atsižvelgiant į statymo projekto 33 str.
posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas gali būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas gali būti lemiamas, tokia situacija nėra pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 33 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. 3. Stebėtojai turėtų pateikti juridinio asmens įgaliojimą. Jei asmuo atstovauja ne juridinį asmenį, jis turėtų atstovauti įstatymų lygmeniu nustatytas grupes, ar šių asmenų grupių savivaldos teisę įgyvendinančias institucijas. Todėl siūlytina Projekto 33 str. 4 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą ir 33 str. 3, 4 d. išdėstyti taip: „33 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai
<...>
„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“
subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“ Pritarti 7.
23 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 94 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 34 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
“3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį
kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis. Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.”
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 25 pastabą, kuri nustato, kad 36 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Teisės departamentas pažymi, kad į Projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, todėl racionalu būtų numatyti atitinkamas išimtis Įstatymo projekto 36 str. 1 d.
1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vertinamos ne tik paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, reikėtų papildyti 36 str. 9 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“
2016-05-1137 Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą.
Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su kitais teisės aktais, kaip pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo, Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga patikslinti Projekto 37 str. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 37 str. ir jį išdėstyti taip: 1.
Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
4) tiekėjui, kuriųo dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 3.
orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamose šio straipsnio dalyse nurodytą statusą turinčius tiekėjus. Pritarti
2 Argumentai: Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams. Atliekant mažos vertės pirkimą ne per CPO, sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalavimas minimaliai užsakymo vertei.
Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pats perkantysis subjektas nuspręstų, ir jeigu jam racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, pirktų įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 38 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal
perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu pasitvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę. Perkantysis subjektas, atlikdamas mažos vertės pirkimus, gali netaikyti šio įstatymo 41–44, 46, 47, 49–66 straipsnių, 68 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, III skyriaus, IV skyriaus, išskyrus 90 straipsnį, ir V skyriaus nuostatų. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“ Pritarti 12.
1 Argumentai: Įstatymo projekto
kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 vasario 1 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“
25 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, bei į Viešųjų pirkimų Įstatymo projekto keičiamas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) informacija pagal šio įstatymo 60 straipsnį ir mutatis mutandis taikomuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 8 dalyse dalyje nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;“
42 Argumentai: Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/25/ES 66 str. 3 d.
b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o
„significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje
C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu buvo padaryta esminių reikšmingų pirkimo
dokumentų pakeitimų.“ Pritarti 15.
14 Argumentai: Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/25/ES 76 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga Įstatymo projekto 59 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. Siūloma patikslinti 59 str., aiškiai išskiriant, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str.
10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 59 str. 1 ir 4 d. ir jas išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66
straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos:
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 57 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;
2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;
3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;
4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajam subjektui nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.
Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti. 6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje.
<...>
klaidingus duomenis dokumentus apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų dokumentų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys.“
2016-05-1161 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 61 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 61 str. ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos
sistemos standartai 1.
Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkantysis subjektas turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. 2. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.
761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL, 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Pritarti
2016-05-1163 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 63 str. 1 d. antrą pastraipą, tikslinga Įstatymo projekto 63 str. aiškiai įtvirtinti pareigą perkančiajam subjektui patikrinti ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketinama remtis, kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 63 str. ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais
„1.
Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. 2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto reikalavimo. 3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. 4. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, patikrina ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniu nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą ūkio subjektą.“ 45.
Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. 56. Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis tiekėjų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. 67. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 64 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4
dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“
1 Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 68 str. 2 d. 3 p. perkantysis subjektas tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkantysis subjektas laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkantysis subjektas, visus pasiūlymus pripažinęs netinkamais, pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslinga patikslinti 68 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“
35 Argumentai: Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, papildomai siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 73 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 73 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Siūlytina patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 75 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.“
34 Argumentai: Įstatymo projekto 76 str. 3 d. aprašyti konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, tačiau jie atitinka Direktyvos 2014/25/ES 48 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „request“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/25/ES 1 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 76 str. 3 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyta informacija;“
2016-05-1194 3N Argumentai: Argumentai: Įstatymo projekto 94 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 94 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 94 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 94 str. 2 d. 2.
teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 94 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 94 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui. Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajam subjektui skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą.
Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 94 str. ir jį išdėstyti taip:
„94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
sudarymas
sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3.
sutarties pažeidimo kaip nustatyta 99 straipsnyje, perkantysis subjektas turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 34. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkantysis subjektas pats turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. 45. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. 56. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis nuo sutarties sudarymo, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį.
Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;
2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;
3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;
4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;
5) dokumentų saugojimo paslaugų;
6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;
7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;
8) investicijų projektų įgyvendinimo;
9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL
priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;
10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkantysis subjektas tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. 67.
laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. 78. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 89. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba supaprastinto pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 910.
pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurių metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“
19 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip:
„9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98
straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;
2016-05-1196 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiojo subjekto, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 96 str. papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 96 str. ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Subtiekimas
1Perkantysis subjektas gali turi reikalauti,
kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. 2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. 3. Šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyti reikalavimai nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajam subjektui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau.
Jei taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su šia informacija pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai. 5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, Pperkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniou 1 dalyje, 3 dalies 1 ar 2 punkte, 4 dalyje nurodytų sąlygų, nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas reikalauja, o jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, – gali reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą subtiekėją.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 90 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 98 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. 1.
nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“. Pritarti
Argumentai: Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 99 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 63 str. 4 d. atvejį, kai perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Taip pat manytina, kad ne perkantysis subjektas turėtų spręsti, esminiai sutarties pažeidimai padaryti dėl subtiekėjo kaltės ar ne. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Įstatymo projekto 63 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti.
1 d. tikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalį, jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:
<...>“
1063 Argumentai: Siūlytina aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 106 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu.“
12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 110 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio 2 dalies reikalavimus kartu pažeisdamas ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“
1111 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 111 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 111 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu
perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“
1121 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 112 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 112 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir 8 9 dalių,
straipsnio, 111 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies.“
113 Argumentai: Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete, Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projekto 113 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 113 str. ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 95 dalį, įsigalioja 20167 m. balandžio sausio 51 d. 2. Šio įstatymo
d. 3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu-tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“ 4. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja-tokia šio įstatymo 19-straipsnio 5 dalies redakcija: „5.
Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus; 3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“ 5. 2016 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija: „2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“. 63. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“ 7.
2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija; „6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“
punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 95. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 106. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 117. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 128. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
2016 m. balandžio 13 d. Nr. 113-P-10
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės skyriaus vedėja; Jurgita, Klusevičiūtė, Ūkio ministerijos atstovė; Aurelija Kriščiūnaitė, Ūkio ministerijos atstovė; Rūta Petrukaitė, Audito komiteto biuro patarėja; Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės patarėja; Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės patarėjas, Gediminas Onaitis, Ūkio viceministras; Osvaldas Šmitas, Ūkio ministerijos departamento direktorius; Aleksandras Tarasevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
33
atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir
ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
52
dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-014 3.Projekto 4 straipsnio 2 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius
„valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“. Be
to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas sunumeruoti. Pritart 1.4.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
dalies nuostatos diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir
(arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti. Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto. Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema – „žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas
„tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo
organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“ Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje. Pritarti 1.4.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
nuostatos diskutuotinos: 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte).
Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei). Pastaba dėl nurodytų įrenginių
„naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų
„teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES
naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas. Pritarti. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”. Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo nuostatas. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis.
Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai, geriamo vandens tiekimas. Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
dalis 2 punkto formuluotė tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių
„biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“,
„finansiniais“. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta.
Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje siūloma nustatyti: „2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 12.
Projekto 14 straipsnyje nustatoma įstatymo taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos 2014/25/ES taikymo apimties. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
punkte siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl
„bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės
paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio
būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad
veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo
išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 15.
Projekto 19 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2152
straipsniuose nustatomos sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos). Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/25/ES
2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir plėtra“.
Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalies nuostatos tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“. Pritarti 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
1 ir 2 dalyse, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius „atitinkamoje“,
„atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“, „įgaliotai“, atitinkamai
patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija“. Pritarti 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“. Pritarti 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“. Pritarti 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 22.
Projekto 33 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). Pritarti 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. Pritarti 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 36 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių. Pritarti 1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
dalies 2 punkte nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo. Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
dalies 3 punkto paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį).
Pritarti 1.28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti 1.29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Spręsti pagrindi--niame komitete 1.30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas.
Pritarti 1.31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje nurodomas informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia. Pritarti 1.32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
1.33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti 1.34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti 1.35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
211
reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti 1.36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
216 36.
Projekto 49 straipsnio
reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus. Pritarti 1.37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti 1.38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 39.
Projekto 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrosios taisyklės išimtį –
„perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis, tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir
iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti 1.41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti. Pritarti 1.42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 42.
Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. Pritarti 1.43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti . 1.44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu. Pritarti 1.45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia. Pritarti 1.46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. Pritarti 1.47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Pritarti 1.48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 48.
Projekto 79 straipsnio
straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti 1.49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalis, siekiant teisinio aiškumo, taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“. Pritarti 1.50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
122
1.51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
1 dalyje išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“, kaip pertekliniai. Pritarti 1.53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti 1.54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina.
Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių. Pritarti 1.56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1004
dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. Pritarti 1.59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10116
straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami. Pritarti 1.60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 60.
Projekto 2 priedo 1 punkto nuostata dėl „leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. Pritarti 1.61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka. Pritarti 1.62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 62.
Projekto 2 priedo 3 punkto nuostata dėl „teisės teikti pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per
teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą. Pritarti 1.63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies nuostata dėl „leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus
„naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių
<...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo
gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“ Pritarti 1.64 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punktas taisytinas, nes jame nurodytą Reglamentą Nr.1059/2033 paskutinį kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1). Pritarti 1.65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 65.
Projekto 8 priedo 4 punktas taisytinas, nes jame nurodytą Direktyvą 2006/32/EB paskutinį kartą keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1). Pritarti 1.66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1
tyrimų tarnyba 2016-04-01283
pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr.
XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi Pritarti 1.2
tyrimų tarnyba 2016-04-01946
delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą. Spręsti pagrindi-niame komitete
kainų ir energetikos kontrolės komisija,
2021 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams svarstyti pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo projektus (toliau - Projektai), teikia pasiūlymus.
Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs.
Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos.
Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje,. Direktyva 2014/24 ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio
kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju.
Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje2 Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo
ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus.
Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų istatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsni ir Pirkimu, atliekamu perkančiuiu subjektu, veikiančiu vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius.
Pritarti iš dalies Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šį komiteto pasiūlymą:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
334 Argumentai: Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas ar jo įgaliotas subjektas gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą. 7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš – nebuvo, susilaikė -2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS
2016-12-21 Nr. 141-P-55(8)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Pertas Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė Daugirdė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėjas Laurynas Bilkis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento l.e.p. patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, VĮ CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos teisininkė Rūta Babianskienė, UAB
„Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė Kazlauskienė, UAB Verslo
aptarnavimo centro atstovė Megana Margytė-Maksimiak. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4932231 Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus Pritarti Žr. 7 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio
„jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina
visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pritarti 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
dalis rašytina iš naujos eilutės. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje).
Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai.
Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Gudjonis, 2016-12-158
paslaugos 1.
paslaugos
perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai:
tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir
(arba) eksploatavimas? Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir
(arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr.
XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (25 Audito komiteto pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant Projekto nuostatas patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: „5. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienusdvejus metus;
3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus metus.“. Pritarti 2.
2016-12-2119 Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas:
reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.
Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;
3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis galiprivalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
4 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Atsižvelgiant į tai, kad toks reglamentavimas didina perkančiojo subjekto administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai nurodytos konfidencialios informacijos neatskleisti (t.y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs) ir įvertinant tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), tikslintina Projekto 34 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“. Pritarti 5.
2 Argumentai: Projekto 38 straipsnio 2 dalyje perkančiajam subjektui numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkantysis subjektas pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įsivertinti perkančiojo subjekto poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkantiesiems subjektams, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, ar
neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“. Pritarti
3 N Argumentai: Projekte turi būti nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams viešinti savo pasitvirtintas mažos vertės pirkimų taisykles, todėl siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, papildyti Projekto 38 straipsnį nauja dalimi.
Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip:
„3. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo
subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“
231 Argumentai: Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu. Pasiūlymai:
1Išbraukti Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punktą:
31) informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje;
punktu. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti 8.
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų subjektų pirkimams skirtas lėšas, iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad
dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“. Pritarti
5 Argumentai: Vadovaudamasi Projekto 75 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkantysis subjektas turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo. Galutinio pasiūlymo tikslas – išvengti rizikos, kad perkantysis subjektas kitiems tiekėjams atskleis derybų rezultatą, tačiau jei tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti (riziką dėl jo pasiūlyme pateiktos informacijos atskleidimo prisiėmė pats tiekėjas). Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 75 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti atitinkamu reglamentavimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 75 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir
(arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“
65 Argumentai: Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
taip: „5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“. 2. Atitinkamai suderinti
69 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip:
„9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su
tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“. 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
112 N Argumentai: Projekte numatytas teisinis reguliavimas numato, kad perkančiojo subjekto vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau nenustato prievolės paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – sutartis) vykdymą.
Nustačius, kad perkantysis subjektas netinkamai vykdė sutartis ar nepaskelbė CVP IS sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, ir juos traukti administracinėn atsakomybėn. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 95 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
12 b Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė
22 Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 97 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“
2016-12-2198 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas 1.
Perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:
1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 97 straipsnį;
2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma kartu su šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;
3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/25/ES. 2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:
1) apie sutarties nutraukimą perkantysis subjektas privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;
2) sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;
3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;
4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajam subjektui vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajam subjektui visa tai, ką buvo iš pastarojo gavęs.
Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. 23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais, ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.“
1009 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 100 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“. Pritarti
10112 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“. Pritarti
10126 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas:
1Išbraukti Projekto 101 straipsnio 2 dalies 6 punktą:
„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorius;“
2Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
1013 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas:
1Išbraukti Projekto 101 straipsnio 3 dalį:
„3.
Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiojo subjekto kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkantysis subjektas kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkantysis subjektas turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajam subjektui pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiojo subjekto nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajam subjektui vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šiame punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
2Atitinkamai suderinti Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
1015 N Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.
Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiojo subjekto, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Tarnybai viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir siekiant teisinio aiškumo, siūlome Projekte įtvirtinti, kad Tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja. Nors dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 101 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“ Pritarti 21.
1063 Argumentai: Nors perkantysis subjektas siekdamas pagreitinti sutarties sudarymą tam tikrais Projekte nustatytais atvejais gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkantysis subjektas taikytų atidėjimo terminą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kad kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo
subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“. Pritarti
1131 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 23 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 113 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. “
1138 N Argumentai: Audito komitetui pritariant reikalavimui į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus jų įsigaliojimą numatant nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina pakeisti Projekto 113 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus,
39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui.
Siekiant užtikrinti perkančiųjų subjektų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turėtų būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
25Seimo Audito komitetas,
2016-12-21 VII N Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiojo subjekto pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Pasiūlymas:
1Papildyti Projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip:
„Vii SKYRIUS
1.
Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 107 straipsnį. 107 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas
Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.
Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. 2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;
2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);
3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;
4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;
5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;
3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;
4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;
5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;
6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 4.
yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;
2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;
3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;
5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;
6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų. 108 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;
2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;
3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos. 109 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas
kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo. 110 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas
nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 2.
sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. 3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. 4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas. 111 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2016-12-21 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pasiūlymas:
Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIP-3750(2). Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis.
Puteikis. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ
2017-01-11
pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovė Henrika Varnienė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Pirmininko Sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė, Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas,
52 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4932231 Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas,
„reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio
sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkantysis subjektas, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas.
Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus
Teisės departamentas,
15 Projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo
užimtumo įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
10
eilutės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina.
Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti
„sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip
pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje).
Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai.
Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Gudjonis, 2016-12-158
paslaugos 1.
paslaugos
perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai:
tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir
(arba) eksploatavimas? Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir
(arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
2017-02-15: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. 2017-03-08: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narės: Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Gintautas Kindurys ir Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro vedėja Sigita Ščajevienė ir patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai:
Linas Sesickas, Karolis Smaliukas, Ineta Gedrimaitė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė Kristina Kemėrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Pritarti Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (19 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
231 Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos.
Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. Pritarti Žr. Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą. Taip Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas.
Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 14. Taip pat žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
straipsnio 10 dalis rašytina iš naujos eilutės. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 21. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.
Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą.
Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo.
Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti Žr. Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15. Dėl komunalinio sektoriaus pirkimo sutarčių ir niekinių sutarčių sampratos. Pastebėtina, kad pagal ES Direktyvos 2007/66/EB 13 preambulę apie pirkimo sutarčių negaliojimą teigiama, kad „(...) Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija“ (P.S. Lietuvoje nepriklausoma peržiūros institucija yra apygardų teismai) Pagal Projekto 106 str. 1 d. 3 p., 110 str. 1 ir 2 d., 111 str. nuostatas reguliuojama, kad dėl komunalinio sektoriaus pirkimo sutarties negaliojimo kreipiamasi į apygardos teismus, kurie savo ruožtu pripažįsta arba ne sutartis negaliojančiomis. Tam tikrais atvejais, ypač dėl viešojo intereso tikslų, apygardų teismai vietoj sutarčių negaliojimo gali taikyti alternatyvias sankcijas (baudas ar sutarties trukmės sutrumpinimą).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, abejotina, ar komunalinio sektoriaus pirkimo sutartis gali būti laikoma niekine, t. y. automatiškai negaliojančia esant imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytautas Gudjonis, 2016-12-198
paslaugos
perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai:
tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir
(arba) eksploatavimas? Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir
(arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą.
Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. UAB „Lietuvos energija“, 2017-02-1419 (...) Analizuojant pažangių tarptautinių organizacijų praktiką, išskiriamos tokios vidaus sandorių naudos:
sandoriai sudaro galimybę veikti paslaugų centrams.(...)
vidaus sandorius atsiranda galimybė konsoliduoti strategines aptarnaujančias funkcijas (...), iškeliant aptarnaujančių veiklų padalinius iš įmonių vidaus į paslaugų centrus (...). 3. Įsigyjant paslaugas iš paslaugų centrų efektyviai mažinami kaštai aptarnaujančioms funkcijoms. 4. Paslaugas įsigyjant konsoliduotai, užtikrinami vieningi ir skaidrūs procesai, aiškios atsakomybės, efektyvus resursų valdymas (...). Pažymime, jog pritarus (...) pasiūlymams, būtų įtvirtinta, jog: 1) vidaus sandoriai galimi tik tarp perkančiųjų organizacijų, kurios joms reikalingas prekes, paslaugas ar darbus visais atvejais privalėtų įsigyti skelbdamos viešuosius pirkimus; 2) vidaus sandorių pagrindu būtų galima pirkti tik paslaugas; 3) griežtai reglamentuojama vidaus sandorių kainodara, užkertant kelią piktnaudžiavimui;
4) perkančioji organizacija, iš kurios vidaus sandorio pagrindu būtų perkamos paslaugos, turėtų būti įsteigta aptarnauti kontroliuojančios perkančiosios organizacijos pagrindines veiklas.
Nepritarti Seimo Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė eliminuoti vidaus sandorius (žr. Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo nr. 3). 3. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-02-1463
pajėgumais
pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims, įskaitant bet neapsiribojant, teise verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtimi. Nepritarti PASTABA: Įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) pateiktas pasiūlymas dėl
pasiūlymą dėl 48 straipsnio keitimo, todėl Komiteto nuomonė analogiška pagal Komiteto sprendimą dėl pasiūlymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) 48 straipsniui – nepritarti. 4.
konfederacija, 2017-02-1466
kaina
neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas. Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokama mažesnis nei vidutinis mėnesinis to sektoriaus atlyginiams ir tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu;
Nepritarti PASTABA: Įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) pateiktas pasiūlymas dėl
pasiūlymą 55 straipsnio keitimui, todėl Komiteto nuomonė analogiška pagal Komiteto sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) 55 straipsniui – nepritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-02 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo apie įstatymų projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2), informuojame, kad:
1) 2016 m. balandžio 1 d. atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio, 28 straipsnio, 53 straipsnio, 86 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr.
XIIP-3751 19 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio, 38 straipsnio, 42 straipsnio, 64 straipsnio, 94 straipsnio, 96 straipsnio antikorupcinį vertinimą (pridedama). 2) 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio Seimo Audito komiteto posėdžio metu pristatėme savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2). Posėdžio metu pritarėme Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. 3) Į kitas mūsų pastabas buvo iš dalies atsižvelgta, rengiant projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2). 4) Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų minėtiems projektams neturime. Atsižvelgti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3 ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-22 9.Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Manome, kad toks įsigaliojimo terminas yra neprotingas, nes nepalikta laiko poįstatyminių teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, parengimui, suderinimui ir priėmimui. Tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24. 3.
3Viešųjų pirkimų tarnyba,
2017-02-14 (...) analogiškas reglamentavimas (past. kaip ir klasikiniame) turi būti nustatytas ir LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 (2). Pritarti Žr. pagal Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus patobulintą įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1. Seimo Audito komitetas
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (25 Audito komiteto pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant Projekto nuostatas patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: „5.
Pasiūlymas: „5. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienusdvejus metus;
3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas daugiau kaip prieš vienus metus.“. Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, jog sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis); taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 25 dėl viešųjų pirkimų įstatymo projekto papildymo nauju VII
IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS“, Komitetas nepritarė ir šiam Audito komiteto pasiūlymui Nr. 1. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2.
2016-12-2319 Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas:
reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.
Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;
3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“
Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai subjektui kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiojo subjekto pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis galiprivalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Pritarti
4 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Atsižvelgiant į tai, kad toks reglamentavimas didina perkančiojo subjekto administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai nurodytos konfidencialios informacijos neatskleisti (t.y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs) ir įvertinant tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), tikslintina Projekto 34 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“ Pritarti
2 Argumentai: Projekto 38 straipsnio 2 dalyje perkančiajam subjektui numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkantysis subjektas pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įsivertinti perkančiojo subjekto poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkantiesiems subjektams, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą). Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos
šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1,
sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“. Pritarti iš dalies Pritarti siūlomai nuostatos įsigaliojimo datai. Žr. Komiteto pasiūlymą
3 N Argumentai: Projekte turi būti nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams viešinti savo pasitvirtintas mažos vertės pirkimų taisykles, todėl siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, papildyti Projekto 38 straipsnį nauja dalimi. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.“
Projekto numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7.
231 Argumentai: Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiojo subjekto teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu. Pasiūlymai:
straipsnio 2 dalies 31 punktą:
31) informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje;
dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų subjektų pirkimams skirtas lėšas, iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas. Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad
dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“ Pritarti
5 Argumentai: Vadovaudamasi Projekto 75 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkantysis subjektas turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo. Galutinio pasiūlymo tikslas – išvengti rizikos, kad perkantysis subjektas kitiems tiekėjams atskleis derybų rezultatą, tačiau jei tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti (riziką dėl jo pasiūlyme pateiktos informacijos atskleidimo prisiėmė pats tiekėjas). Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 75 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti atitinkamu reglamentavimu. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 75 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 19.
65 Argumentai: Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“. 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
69 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip:
„9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su
tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“. 2. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti
112 N Argumentai: Projekte numatytas teisinis reguliavimas numato, kad perkančiojo subjekto vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau nenustato prievolės paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – sutartis) vykdymą. Nustačius, kad perkantysis subjektas netinkamai vykdė sutartis ar nepaskelbė CVP IS sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, ir juos traukti administracinėn atsakomybėn.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 95 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) perkančiojo subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu)
skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Pritarti
12 b Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė
Pritarti
22 Argumentai: Projekto 97 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo pakeisti Projekto 97 straipsnio atitinkamas nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 97 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo Audito komitetas 2016-12-2397 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas
1Perkantysis subjektas,
laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:
1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 97 straipsnį;
2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma kartu su šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;
3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/25/ES. 2.
sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:
1) apie sutarties nutraukimą perkantysis subjektas privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;
2) sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;
3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;
4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajam subjektui vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajam subjektui visa tai, ką buvo iš pastarojo gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. 23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio
nustatytais atvejais ir tvarka.“
Projekte esančias nuorodas. Pritarti
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 100 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus
sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“. Pritarti
10012 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl
10026 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorius;“
Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3. 19.
1003 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį: „3. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiojo subjekto kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkantysis subjektas kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkantysis subjektas turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajam subjektui pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiojo subjekto nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajam subjektui vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šiame punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų sutikimų tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
Projekto numeraciją. 3. Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 3. 20.
1004 N Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiojo subjekto, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Tarnybai viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir siekiant teisinio aiškumo, siūlome Projekte įtvirtinti, kad Tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja. Nors dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 101 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21.
1063 Argumentai: Nors perkantysis subjektas siekdamas pagreitinti sutarties sudarymą tam tikrais Projekte nustatytais atvejais gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkantysis subjektas taikytų atidėjimo terminą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kad kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo
subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“. Pritarti
1131 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 23 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 113 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. “ Nepritarti Žr.
1138 N Argumentai: Audito komitetui pritariant reikalavimui į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus jų įsigaliojimą numatant nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina pakeisti Projekto 113 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 39, 45, 48 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo, 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“ Pritarti iš dalies
1139 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui.
Siekiant užtikrinti perkančiųjų subjektų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turėtų būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 113 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems
vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Nepritarti Pritarti Audito komiteto siūlymui, jog reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl vidaus sandorių eliminavimo, tačiau terminus nustatyti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 24. 25. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23 VII N Argumentai:
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiojo subjekto pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „Vii SKYRIUS
atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 107 straipsnį. 107 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas
Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.
Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. 2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;
2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);
3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;
4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;
5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;
3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;
4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;
5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;
6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 4.
yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;
2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;
3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;
5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;
6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų. 108 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;
2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;
3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos. 109 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas
kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo. 110 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas
nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 2.
sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. 3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. 4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas. 111 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti Projekte esančią numeraciją ir nuorodas. Pritarti iš dalies Pritarti siekiui griežtinti perkančiosios organizacijos vadovo ir kitų asmenų atsakomybę, kaip tai pasiūlė Seimo nariai: A. Skardžius ir D. Kreivys klasikiniame viešųjų pirkimų įstatymo projekte nauju straipsniu su nuoroda į LR Administracinių nusižengimų kodeksą. Analogiškai patikslintas Projektas Nr. XIIP-3751(2). Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 26.
2016-12-23 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pasiūlymas:
Atitinkamai suderinti Projekte esančias nuorodas į Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIIP-3750(2). Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 27. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-12 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3751(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintą įstatymo projektą. 28. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-128
paslaugos
subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu. 2. Transporto paslaugų srityje tinklu laikomas paslaugos teikimas pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai. Pastabos ir pasiūlymai:
tinklo termino išaiškinimas yra nelogiškas 1 punkto atžvilgiu. 1 punkte kalbama apie tinklų statybą, įrengimą ir (arba) eksploatavimą. Kokią gali būti maršrutų, dažnių, privalomų pervežimų kiekių statybą, įrengimas ir (arba) eksploatavimas?
Negaliu suprasti, kodėl 6 straipsnis „Elektros energetika“ apima elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimą ir
(arba) eksploatavimą, kodėl 7 straipsnis „Vandentvarka“ apima įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimą ir (arba) eksploatavimą, o 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 punkte nurodytas paslaugas bandoma apriboti susiaurinat tinklo terminą. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje taikomi pertekliniai apribojimai. Įdomu, kaip transporto paslaugos traktuojamos kitose ES šalyse. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. 7. Komiteto / Komisijos išvados rengėjų komitetui /komisijai siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
ir pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas,
52 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, siūlant administracinę nuobaudą susieti su priimto sprendimo dėl nuobodos skyrimo įsiteisėjimu arba administracinio nurodymo įvykdymu, tačiau ne su sprendimo priėmimu, reikalinga patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą)
už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo), taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau kaip prieš vienus metus;
Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į 3-ioje lentelėje Nr. 1 2016 m. gruodžio 19 d. pateiktą pasiūlymą dėl poreikio aiškiau reglamentuoti „transporto paslaugų srities tinklo“ terminą, atsižvelgiant į įgyvendinamos Direktyvos 2014/25/ES 11 str. antros pastraipos nuostatą, siūlytina patikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį: „2. Laikoma, kad Ttransporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai tinklu laikomas paslaugos teikimas teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr.
2, į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad Projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšas panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat galimai iškreipia sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti Projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas:
reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.
Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;
3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:
1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“
Projekto esančias nuorodas ir numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-1520 Argumentai: Siekiant išskaidrinti pirkimus, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, siūlytina eliminuoti (išbraukti) Projekto 20 straipsnį „Pirkimas iš susijusios įmonės“. Pasiūlymai:
1Išbraukti Projekto 20 straipsnį:
„20 straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
1.
Pagal šį straipsnį susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. 2. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas;
2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui;
3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 3. Šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas, kai perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų, siekiant vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi.
Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą trumpiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 4. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio
gaunamos pardavimo pajamos. 5. Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai šią informaciją apie pirkimus iš susijusių įmonių (šios informacijos kopija turi būti pateikiama ir Viešųjų pirkimų tarnybai):
1) susijusių įmonių pavadinimus;
2) pirkimo sutarties pobūdį ir vertę;
3) reikiamą pagrindimą, kad perkančiojo subjekto ir susijusios įmonės, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, santykiai atitinka šio straipsnio reikalavimus.“
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-1521 Argumentai: Siekiant išskaidrinti pirkimus, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, siūlytina eliminuoti (išbraukti) Projekto 21 straipsnį „Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto“.
Pasiūlymai:
1Išbraukti Projekto 21 straipsnį:
„21 straipsnis. Pirkimas iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio
perkančiojo subjekto
įmonę siekdami bent 3 metus vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą ir įmonės steigimo dokumentuose nurodoma, kad bent jau tuo laikotarpiu perkantieji subjektai išliks steigiamo juridinio asmens dalyviais, šis įstatymas, neatsižvelgiant į jo 19 straipsnį, netaikomas, kai:
1) perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė, įsteigta išskirtinai kelių perkančiųjų subjektų siekiančių vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš vieno ją įsteigusių perkančiųjų subjektų;
2) perkantysis subjektas atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, kurią jis yra įsteigęs bendrai su kitais perkančiaisiais subjektais.“
suderinti Projekte esančias nuorodas ir numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo Ekonomikos komitetas,
24 Argumentai Projekto 31 str. 2 d. apibrėžiama, kokia pasiūlymo ar paraiškos informacija negali būti laikoma konfidencialia. Vertinant 31 str. 2 d. 4 p. manytina, kad turėtų būti negalima laikyti konfidencialia informacija ne tik informacijos apie pasitelktus subtiekėjus, bet ir apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas.
Be to, manytina, kad informacija apie pasitelktus ūkio subjektus ir subtiekėjus nėra susijusi su tiekėjo įsipareigojimais tretiesiems asmenimis, todėl siūlytina atsisakyti perteklinių ir neaiškumą sukeliančių nuostatų „ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“. Pasiūlymas Patikslinti Projekto 31 str. 2 d. 4 p. nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi
tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo Ekonomikos komitetas,
1113 Argumentai: Projekto 33 str. 11 ir 13 d. netiksliai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 40 str. 6 d. nuostatas. Taip pat šiose Projekto nuostatose pateikiamos nuorodos į Komisijos sprendimus, kurie nuolat keičiami ir jau dabar neaktualūs. Todėl Projekto 33 str. 11 ir 13 d. yra tikslintinos. Pasiūlymai:
1Pakeisti 33 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip:
„11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 6 priede nustatyti reikalavimai.
Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:
1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijasreikalavimus, būtinus tiekėjo dokumentams pateikti, įskaitant kodavimą šifravimą ir laiko žymėjimą;
2) perkantysis subjektas, įvertinęs galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikiami pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014);
3) kvalifikuotas elektroninis parašas, patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, priimamas šiomis sąlygomis:
a) tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL, 2011 L 53, p. 66) (toliau – Komisijos sprendimas 2011/130/ES).
Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasis perkantysis subjektas turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu;
b) jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais 2009 m. spalio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL, 2009 L 274, p. 36), jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami.“
ją išdėstyti taip: „13. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti vykdant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali nustatyti sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijos sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio
tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija.
Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo Ekonomikos komitetas,
15 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, reikalinga patikslinti Projekto 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 str. 1 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-0835 N Argumentai: atsižvelgiant į Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo, remiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro pasiūlymu bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, taip pat, siekiant įstatymų projektų suderinamumo, siūlytina ir Projektą Nr. XIIP-3751(2) papildyti nauju 35 straipsniu:
Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 35 straipsniu:
„35 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų
paslaugų pirkimuose 1.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip
reikalavimus:
1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardintomis paslaugomis, teikimas;
2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius;
3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme;
4) per paskutinius 3 metus perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, su šia įmone nebuvo sudaręs pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija). 4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.“
Žr.
Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Seimo narių D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus 2017-02-14 pasiūlymui, jog, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atliekant mažos vertės pirkimus, būtina nustatyti mažesnę – 5 000 Eur – ribą, iki kurios galima neskelbti apie mažos vertės pirkimus, bei siekiant įstatymų projektų nuostatų suderinimo, siūlytina patikslinti Projekto 36 str. 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 36 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I
skyriaus, 43, 46 straipsnių, 67 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio, 93 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 98 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 33 straipsnio reikalavimų, išskyrus 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 89 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo Ekonomikos komitetas,
23 Argumentai: Projekto 39 str. 2 d. 3 p. formuluotė netiksliai perkelia Direktyvos 65 str.
3 d. nuostatą „Valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai tam pačiam konkurso dalyviui gali būti paskirtos daugiau nei viena pirkimo dalys, perkantieji subjektai gali paskirti sutartį, apimančią kelias ar visas pirkimo dalis, kai jie skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose nurodė, kad pasilieka galimybę taip pasielgti, ir nurodė pirkimo dalis arba pirkimo dalių grupes, kurias būtų galima sujungti.“. Todėl ji turi būti patikslinta. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 39 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis,
perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: <...>3) ar pirkimo objekto dalis, dėl kurių perkantysis subjektas gali sudaryti pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jo nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, jeigu dėl šių dalių dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12. Seimo Ekonomikos komitetas,
5 Argumentai: Projekto 48 str. 5 d. ir 52 str. 4 d. 1 p. tarpusavyje nedera. Projekto 52 str. 4 d. 1 p. yra nustatytas minimalus terminas supaprastinto pirkimo dokumentams pateikti likus ne mažiau kaip 3 d. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o esant analogiškoms aplinkybėms pagal Projekto 48 str. 5 d. tokio termino nėra. Todėl šios nuostatos turėtų būti suderintos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 48 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos
paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. Seimo Ekonomikos komitetas,
35681011 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktus pastebėjimus, taip pat, siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl siūlytina patikslinti Projekto 56 straipsnį (tikslinant 5 dalį tikslinga atsisakyti perteklinių žodžių „o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją“). Pasiūlymai:
1Pakeisti Projekto 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.“
2Pakeisti Projekto 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkantysis subjektas patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkantysis subjektas privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodyti nurodomas antrojo posėdžio laiką laikas ir vietą vieta. Jeigu perkantysis subjektas, patikrinęs ir įvertinęs pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3Pakeisti Projekto 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais
pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:
1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;
2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos.
Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;
3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;
4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;
54) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;
65) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.“
4Pakeisti Projekto 56 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne
elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkantysis subjektas negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.“
5Pakeisti Projekto 56 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, Apie apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.“
6Pakeisti Projekto 56 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros. Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
logikos, siūloma ją patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 63, 64 ir 65 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos:“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-0861 1, 2 Argumentai: atsižvelgiant į tai, jog Seimo Ekonomikos komitetas 2017 m. kovo 8 d. pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. 3750(2) patikslinimo, papildant rėmimosi kitais ūkio subjekto pajėgumais pagrindus, taigi, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai papildyti projekto Nr. XIIP-3751(2) 61 str. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų
perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytusą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. 2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 16. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-0862 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, jog Seimo Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė Lietuvos verslo konfederacijos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo, taigi siekiant teisinio suderinamumo, siūlytina atitinkamai papildyti Projektą Nr. XIIP-3751(2). Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 62 straipsniu:
„62 straipsnis. Melagingos informacijos nuslėpimas
ar pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;
2) priimtas teismo sprendimas;
įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 107 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.“
nuorodas. Pritarti 17.
17Seimo Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į siekiamybę komunalinio sektoriaus pirkimuose prioritetą skirti pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau tuo pačiu metu vertinant realų taikomos kainos ir kokybės santykio rodiklį, kuris Lietuvoje siekia tik apie 11 %, taigi, įvertinus realias galimybes, siūlytina šį procentą didinti iki 30 %, nustatant, kad į perkančiojo subjekto pirkimų vertę, neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų vertė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal 79 straipsnio
reikalavimai, įskaitant ir 63 str. reikalavimus, siūlytina papildyti nuostatą, kad skaičiuojant dalį pirkimų, kuriuose taikomas kainos kriterijus, nebūtų įtraukiami pirkimai, atlikti pagal 79 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymai:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimų Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai
naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 6070 procentų nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalį atliktų pirkimų vertė.“. 2. Išbraukti Projekto 113 straipsnio 3 dalį: „3. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:
„„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai
naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.““
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18. Seimo Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui Nr. 15 dėl Projekto Nr.
procedūrų paprastumo atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, nustatytina, kad supaprastinto prikimo atveju, sudarant pirkimo sutartis, kurių numatoma vertė neviršija 10 000 Eur, nereikalaujama perkančiajai organizacijai informuoti tiekėjus apie nustatytą laimėtoją, pasiūlymų eilę, atidėjimo terminą ir pateikti susijusią informaciją. Pasiūlymas:
Patikslinti 67 straipsnio 1 dalį Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą
„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems
kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.“
19Seimo Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Siekiant Projekto 74 straipsnio 5 dalies nuostatų suderinamumo su Projekto 74 straipsnio 3 dalimi, kaip alternatyva, siūlytina patikslinti Projekto 74 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 74 straipsnio 3 dalį: „3.
Perkantysis subjektas gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokią galimybę tokias galimybes nurodė skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose (kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą).“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-0889 Argumentai: siekiant teisinio suderinimo su Projektu Nr. XIIP-3750(2), siūlytina atitinkamai patikslinti Projektą Nr. XIIP-3751(2). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla
ir centrinės perkančiosios organizacijos
subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje. 2.
2Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių,
paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka. 23. Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 34. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 36 33 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 45. Perkantieji subjektai centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydami šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 56.
perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajam subjektui suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba. 67. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 78. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21. Seimo Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, dėl trišalės sutarties sudarymo, subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, siūlytina patikslinti 95 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi būti sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 22. Seimo Ekonomikos komitetas,
100110 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Seimo Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė Lietuvos verslo konfederacijos 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymui dėl Projekto Nr. XIIP-3750(2) nuostatų papildymo dėl informacijos apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytiems reikalavimams, taigi siekiant teisinio suderinamumo ir įgyvendinimo, siūlytina atitinkamai papildyti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 100 straipsnį „Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 100 str. 1 d.
1 d. 10 p. : „10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 98 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 23. Seimo Ekonomikos komitetas,
105 NN Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo galimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus). Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 105 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę. Pasiūlymai:
1Papildyti Projektą nauju 105 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„105 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų
įgaliotų asmenų atsakomybė
perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
straipsnių numeraciją. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 24. Seimo Ekonomikos komitetas,
113 N N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog patobulinus Įstatymo projektą (išbraukus 19–21 str. ir papildžius nauju 103 straipsniu), pasikeitė straipsnių numeracija, reikalinga pakeisti ir baigiamojo straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti baigiamąjį straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 6 dalį, 99 straipsnio 8 dalį, 100 straipsnio 1 dalies 11 punktą,
straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d. 4. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki
įstatymo nuostatas. 6. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 96 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas. 7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies redakcija: „2.
Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 37, 43, 46 straipsnių, 67 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio, 93 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 98 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 33 straipsnio reikalavimų, išskyrus 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 89 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.“
sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.““
8Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas nauja redakcija dėstomas
įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė